05.06.2013 Views

2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

32_ OikOs<br />

Apžvalga | BALANDIS <strong>2010</strong><br />

( Jav) oro išteklių valdyba 1992 metais<br />

pareikalavo, kad septyni didžiausi Jav<br />

automobilių gamintojai Kalifornijos<br />

valstijoje nuo 1998 metų pardavinėtų tik<br />

nulinės taršos automobilius. Federalinio<br />

biudžeto remiama „General motors“<br />

korporacija 1996–1999 metais pagamino<br />

1117 elektromobilių Ev1 ir pateikė<br />

vartotojams išbandyti juos nuomodama,<br />

bet į pardavimo salonus neteikdama.<br />

žmonėms Ev1 patiko – atsirado daug<br />

norinčių jį įsigyti. Tačiau 1999 metais<br />

teismas privertė oro taršos reikalavimus<br />

sušvelninti, o Ev1 gamybos programa<br />

2003 metais buvo netikėtai nutraukta.<br />

visi Ev1 buvo surinkti ir sutraiškyti.<br />

„General motors“ paaiškinimai, kad<br />

programa per brangi, kad automobiliai<br />

turi daug techninių trūkumų, daugeliui<br />

buvo nepakankami, todėl elektromobilio<br />

gerbėjai 2006 metais sukurė plačiai<br />

nuskambėjusį dokumentinį filmą „Kas<br />

nužudė elektromobilį?“ („Who Killed<br />

Electric car?“). Jame iškelti įtarimai,<br />

kad elektromobilio atsisakyta automobilių<br />

gamintojams ir naftos pramonės korporacijoms<br />

baiminantis sumažėsiančio<br />

pelno. Dabar „General motors“ gailisi<br />

padarytos klaidos, nes tik <strong>2010</strong> metais<br />

išleisdama savo naująjį elektromobilį<br />

„chevrolet volt“ prarado galimybę<br />

pirmauti. Kodėl priminėme šią istoriją?<br />

Todėl, kad ir dabartinis elektromobilio<br />

atgimimas nebus lengvas, ypač mūsų<br />

valstybėje, esančioje iškastinių išteklių<br />

energetikos įtakoje. Dar vienas akivaizdus<br />

naftininkų įtakos pavyzdys – „žaliąją“<br />

energiją propaguojančioje Europos<br />

sąjungoje taikomos nuolaidos cO2<br />

išmetimų kiekiui džipams – atseit tai<br />

labai populiarūs ir perkami automobiliai.<br />

požiūris keičiasi<br />

Reikia džiaugtis, kad paskutiniais<br />

metais pasaulio ekonomikos situacija<br />

elektromobiliui tapo palankesnė. Nafta<br />

ir dujos brangsta, valstybės susitarė mažinti<br />

oro taršą. Kontroliuoti cO2 išmetimą<br />

elektrinėse lengviau nei šimtuose<br />

milijonų automobilių, todėl elektromobiliai<br />

žemės gyventojams suteiks daug<br />

naudos. visų pirma, atitolins pasaulinę<br />

naftos ir dujų krizę, nes šių iškasenų atsargos<br />

mažėja. antra, nykstančią naftą ir<br />

dujas automobiliams varyti leis pakeisti<br />

įprastu, tik iki šiol nenaudotu energijos<br />

šaltiniu – būtent elektros energija. Trečia,<br />

elektra, pagaminta hidroelektrinėse,<br />

saulės ir vėjo jėgainėse ar atominėse<br />

elektrinėse, gerokai sumažins išmetamų<br />

dujų kiekį. Oro teršimas sumažės net<br />

ir tuo atveju, jei elektromobilį varys<br />

pati „nešvariausia“ elektra – pagaminta<br />

akmens anglį deginančiose elektrinėse.<br />

Kiti privalumai – mažiau miestuose<br />

triukšmo, sveikesni jų gyventojai.<br />

išvarytas iš miesto, elektromobilis<br />

vėl grįžta į jį. automobilių gamintojams<br />

pamokančiu pavyzdžiu tapo 2004<br />

metais pasirodžiusio elektromobilio<br />

„G-Wiz“ populiarumas londone. Nors<br />

jo techniniai rodikliai nebuvo labai<br />

įspūdingi (indijoje gaminamas dvivietis<br />

hečbekas; švino rūgštiniai akumuliatoriai,<br />

įkraunami 110 v tinkle per 8 val.,<br />

leidžia nuvažiuoti 77 km; kaina apie<br />

15000 usD), elektromobilio pirkėjai<br />

laukdavo eilėje penkis <strong>mėn</strong>esius. visos<br />

save gerbiančios automobilių gamybos<br />

kompanijos negalėjo ignoruoti šio<br />

įvykio, intensyviai pradėjo kurti elektromobilius.<br />

skatinimas<br />

valstybės skatina elektromobilių<br />

diegimą didelėmis lėšomis.<br />

Europos sąjunga 2009 metų ekonomikos<br />

skatinimo pakete paskyrė 5 mlrd.<br />

eurų elektrinių ir hibridinių transporto<br />

priemonių baterijoms ir kuro elementams<br />

tyrinėti, vandenilio gamybos<br />

būdams tobulinti.<br />

Jungtinė Karalystė skiria 450 mln.<br />

svarų sterlingų pirmiesiems elektromobilių<br />

pirkėjams (subsidijuojama 25 %<br />

automobilio vertės, bet ne daugiau kaip<br />

5000 svarų sterlingų) ir viešų įkrovimo<br />

vietų infrastruktūrai įrengti.<br />

prancūzija inicijuoja 100 tūkst.<br />

elektromobilių įsigijimo iki 2015 metų<br />

projektą ir žada iki 5000 eurų premijas<br />

tiems, kurie 2012-aisiais juos pirks. be<br />

to, prancūzija planuoja investuoti 900<br />

mln. eurų į elektromobilių naudojimo<br />

infrastruktūrą šalyje.<br />

vokietijos didžiuosiuose miestuose<br />

įrengiama baterijų įkrovimo sistema. Ji<br />

bus išplėsta visoje šalyje ir pradės veikti<br />

2011 metų birželį.<br />

Jav skiria 2,1 mlrd. dolerių elektromobiliams<br />

ir jų baterijoms gaminti ir<br />

tobulinti, Kalifornijos valstijoje teikiama<br />

5000 Jav dolerių subsidija elektromobiliui<br />

pirkti.<br />

Kiti skatinimo būdai – už „švarius“<br />

elektromobilius nereikia mokėti mo-<br />

kesčių, kai automobiliams su vidaus<br />

degimo varikliais jie didinami; tam<br />

tikrose miestų dalyse leidžiama važiuoti<br />

tik elektromobiliais arba jiems skiriamos<br />

nemokamos statymo vietos.<br />

<strong>2010</strong> metų gegužės <strong>mėn</strong>esį Europos<br />

Taryboje rengiamasi priimti bendrą<br />

Europos sąjungos veiksmų planą, kuris<br />

suteiktų Europos automobilių gamybos<br />

pramonei konkurencinį pranašumą<br />

prieš Jav, Kiniją ir Japoniją. valstybėms<br />

narėms bus pasiūlyta pagreitinti baterijų<br />

įkrovimo infrastruktūros įrengimą ir<br />

sukurti finansinius stimulus vartotojams<br />

elektromobiliams pirkti. Tikėkimės, kad<br />

gavusi šiuos įpareigojančius pasiūlymus<br />

lietuvos vyriausybė taip pat pradės<br />

kurti konkrečius planus.<br />

labai svarbus Es siekis yra reikalavimas<br />

standartizuoti ir unifikuoti<br />

pasauliniu mastu elektromobilius ir jų<br />

komponentus, ypač baterijas. Tuo siekiama<br />

atpiginti elektromobilius ir išvengti<br />

panašaus techninio absurdo, koks ištiko<br />

mobiliuosius telefonus, kai kiekvienas jų<br />

gamintojas pateikdavo rinkai skirtingas,<br />

užtat „savas“ baterijas ir įkrovimo įtaisus.<br />

elektromoBilio kelionė į<br />

lietUvą<br />

Kaip elektromobilis atkeliaus į<br />

lietuvą? Juokaudami sakytume – iš lėto,<br />

iš vakarų, taip kaip atkeliavo beveik visi<br />

civilizacijos laimėjimai nuo viduramžių<br />

laikų. Galima būtų kurti optimistinius<br />

scenarijus, tačiau realus bus maždaug<br />

toks – didžioji dauguma vairuotojų elektromobilius<br />

pirks „pavažinėtus“, tai vyks<br />

jau po 2020 metų. lietuviai naujovėms<br />

imlūs, tačiau automobilis – brangi prekė,<br />

tai ne mobilusis telefonas ir net ne<br />

kompiuteris, kurių skaičiumi Europoje<br />

neatsiliekame.<br />

Elektromobilio atėjimą greitins Es<br />

reikalavimai. be minėto rengiamo Es<br />

veiksmų plano, jau dabar galioja Europos<br />

parlamento ir Europos Tarybos<br />

direktyva 2009/28/Eb, įpareigojanti<br />

2020 metais transporte naudoti 10 %<br />

atsinaujinančių išteklių energijos. Kol<br />

kas prognozuojama, kad lietuvoje tai<br />

pasieksime naudodami biodegalus,<br />

tačiau Nacionaliniame atsinaujinančių<br />

išteklių energijos veiksmų plane, kuris<br />

bus priimtas šių metų viduryje, galima<br />

tikėtis ir priemonių, susijusių su<br />

elektromobiliais. pagal kitų valstybių<br />

patyrimą galima būtų nustatyti tvarką,

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!