2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>2010</strong> BALANDIS | Apžvalga<br />
bESIKEIčIaNTIS<br />
TERoRIZmo vEIdaS<br />
Edita aliJEvaiTĖ<br />
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų<br />
jAV, pasaulis kaip niekad susidomėjo<br />
terorizmo reiškiniu. Ir iškart šis reiškinys<br />
buvo imtas sieti su musulmonais<br />
ir Al-Queda – jAV didžiausiu galvos<br />
skausmu. Tačiau neseni teroristiniai<br />
išpuoliai Rusijoje – Maskvos metro – parodė,<br />
kad terorizmas nėra vien tik jAV<br />
problema. Tai globali problema, kuri<br />
turi savo pradžią, priežastis ir, norisi<br />
tikėti, pabaigą!<br />
terorizmo priešistorė<br />
Terorizmas, kaip savotiškas fenomenas,<br />
egzistuoja daugiau nei 2000 metų.<br />
paprastai pirmaisiais ,,teroristais“ yra<br />
laikomi žydų judėjimo ,,Zelots“ nariai,<br />
susibūrę religiniu pagrindu. Jie vykdė<br />
išpuolius prieš artimųjų Rytų teritoriją<br />
administravusius ro<strong>mėn</strong>us, taip pat netgi<br />
prieš graikus ar net tuos pačius žydus.<br />
,,Zelots“ žudydavo ir viešai – matant<br />
kitiems, norėdami paskleisti baimę ir<br />
perduoti žinią okupantams ro<strong>mėn</strong>ams.<br />
vėliau, vii–XiX a. terorizmo apraiškų<br />
pastebėta tiek dabartinėje indijos<br />
teritorijoje (grupuotė ,,Thugees“ žudydavo<br />
atsitiktinius keliautojus), tiek Xi–Xiii<br />
a. dabartinėje irano teritorijoje (veikė<br />
musulmonų šyitų sekta asasinai, kurie<br />
save laikė kankiniais ir manė, kad po mirties<br />
pateks į dangų, įvykdę savižudiškus<br />
išpuolius). vėlesnių XiX a. laikų terorizmo<br />
išpuoliai buvo atskirti nuo religijos,<br />
tad teroristai savo išpuolius siejo su na-<br />
cionalistiniais sąjūdžiais ir ideologinėmis<br />
nuostatomis (išpuolius dažniausiai rengė<br />
anarchistai ir radikalai socialistai). XX a.<br />
antroje pusėje religija vėl atgavo savo prarastas<br />
pozicijas, tad religinis terorizmas<br />
naujai atgimė ir išpopuliarėjo (tai sietina<br />
su 1967 ir 1973 m. karais artimuosiuose<br />
Rytuose ir 1978–1979 m. islamo revoliucija<br />
irane). XXi a. terorizmas įgauna<br />
naujų formų, atsiranda netradicinės<br />
priemonės terorizmo baimei skleisti ir<br />
šokiruoti globalią visuomenę.<br />
manipUliacija terorizmo<br />
sąvoka<br />
Nėra bendro terorizmo apibrėžimo.<br />
štai buvęs JT sekretorius K. annanas<br />
trumpai terorizmą apibūdina kaip<br />
apgalvotą, mirtiną prievartos naudojimą<br />
prieš civilius gyventojus, siekiant politinių<br />
tikslų. Dažniausiai, kai diskusija eina<br />
apie terorizmą, turime omenyje tokias<br />
sąvokas – smurtinis, politinis, baimė,<br />
grasinimas, suplanuota, aukos – kurios<br />
visuomet turi neigiamą konotaciją.<br />
Todėl pasitaiko atvejų, kai teroristais yra<br />
įvardijami ir laisvės kovotojai, ir sukilėliai,<br />
ir pasipriešinimo judėjimo dalyviai.<br />
Kitaip tariant, bendro terorizmo apibrėžimo<br />
nebuvimas lemia tai, kad beveik<br />
bet koks suplanuotas jėgos panaudojimas<br />
dabartiniame pasaulyje yra vadinamas<br />
terorizmu. Kaip teigia politikos<br />
analitikai, vieni terorizmo apibrėžimai<br />
vartojami politiniame, kiti – akademi-<br />
PASAULIS_19<br />
Martynos Žilionytės nuotrauka<br />
niame diskursuose, ir pasitaiko atveju,<br />
kad „X“ valstybėje vieni terorizmo<br />
bruožai yra įtraukiami, o kiti išmetami iš<br />
teisinių dokumentų. Tad nieko nuostabaus,<br />
kad terorizmas tampa patogiu<br />
įrankiu spręsti vidaus šalies problemoms,<br />
diskredituojant nacionalistinius išsivadavimo<br />
judėjimus, besipriešinančius<br />
esamai valdžiai.<br />
terorizmo tikslai ir<br />
žiniasklaida<br />
Kai kalbama apie teroristų tikslus,<br />
turime omenyje teroristų motyvus<br />
(politinius, religinius, socialinius), į ką<br />
nukreiptas veiksmas, t. y. auditoriją (į<br />
civilius asmenis, valstybes ir organizacijas)<br />
ir priemones (dažniausiai prievartos<br />
naudojimas arba grasinimas ją panaudoti).<br />
visi šie terorizmo tikslai turi<br />
platesnius užmojus – paskleisti visuotinę<br />
baimę, pakeisti esamą pasaulio politinę<br />
tvarką ar įvykdyti pasaulinę revoliuciją.<br />
šiuolaikinėje visuomenėje viešumas<br />
teroristams – būtina sąlyga vykdyti<br />
savo tikslams. Kaip teigia mokslininkas<br />
R.G.picardas, teroristai priklauso nuo<br />
naujienų nušvietimo žiniasklaidoje,<br />
kadangi viešumas jiems yra ,,deguonis“.<br />
Teroristai siekia tapti svarbiausiais<br />
žiniasklaidos kontekste aprašomais<br />
objektais ir patikrinti, kokią auditorijos<br />
reakciją sukelia vadinamoji viešumo triada<br />
,,svarbiausias, pirmiausias ir aprašomas“.<br />
Taigi pagrindiniai teroristų tikslai
Change language