2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
28_ VIENINGOjI EUROPA<br />
Apžvalga | BALANDIS <strong>2010</strong><br />
kovo 25 d.<br />
vaiko teisių apsaugos kontroliere seimo<br />
pritarimu paskirta teisininkė Edita<br />
žiobienė.<br />
seimas antrą kartą nepritarė Jono liesio<br />
kandidatūrai į seimo pirmininko pavaduotojo<br />
pareigas.<br />
kovo 31 d.<br />
parlamentarai paskelbė 2011 metus<br />
česlovo milošo metais. 2014-uosius<br />
siūloma skelbti Kristijono Donelaičio<br />
metais.<br />
seimas nustatė, kad Kuršų nerijos nacionaliniame<br />
parke esantys uostai negalės<br />
būti privatūs, t. y. galės būti tik valstybės<br />
ir savivaldybės nuosavybė.<br />
Balandžio 1 d.<br />
seimas vienbalsiai pritarė Gedimino<br />
Grinos skyrimui lietuvos Respublikos<br />
valstybės saugumo departamento generaliniu<br />
direktoriumi.<br />
Balandžio 8 d.<br />
seimas ratifikavo susitarimus , pasirašytus<br />
su prancūzija ir Gruzija, dėl keitimosi<br />
įslaptinta informacija ir įslaptintos<br />
informacijos saugos.<br />
Balandžio 13 d.<br />
Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių<br />
merų rinkimų įteisinimo nebuvo priimtos,<br />
todėl nauja Konstitucijos pataisa<br />
šiuo klausimu seimui svarstyti gali būti<br />
teikiama ne anksčiau kaip po metų.<br />
Balandžio 15 d.<br />
ministras pirmininkas seimui pristatė<br />
metinę vyriausybės ataskaitą.<br />
seimas Giedrę švedienę paskiria lietuvos<br />
Respublikos valstybės kontroliere.<br />
parlamentarai pritarė pataisoms, kurios<br />
leis pardavėjui arba paslaugos teikėjui<br />
susigrąžinti sumokėtą pardavimo pridėtinės<br />
vertės mokestį (pvm).<br />
Balandžio 16 d.<br />
seime, svarstant politinių partijų finansavimo<br />
pataisas, siūloma nustatyti, kad<br />
visi aukojusieji tiek fiziniai, tiek juridiniai<br />
asmenys būtų paviešinti. Taip pat<br />
numatyta siūlyti, kad politinės partijos<br />
išlaidas, skirtas politinei kampanijai<br />
finansuoti, kauptų atskiroje sąskaitoje.<br />
Tai leistų aiškiau atskirti partijos<br />
išlaidas įprastinei veiklai ir rinkimų<br />
kampanijai. ■<br />
Šiandienos politiniame gyvenime dažnai<br />
deklaruojamas teisingumo siekis.<br />
jis įtvirtinamas politinių organizacijų<br />
programose, veiklos dokumentuose ar<br />
net jų pavadinimuose. Ir tai nenuostabu,<br />
nes nėra bendros sociologinės<br />
teisingumo sampratos – įvairiose<br />
visuomenės ir mokslo srityse egzistuoja<br />
skirtingas aiškinimas bei atskiros teisingumo<br />
teorijos. Teisinėje valstybėje,<br />
kokia pretenduoja būti Lietuva, teisingumo<br />
vykdymas dažniausiai asocijuojasi<br />
su teismų ir pirmiausia su nacionalinių<br />
teismų veikla. Tačiau Lietuvai jau ne<br />
vienerius metus esant visateise Europos<br />
Sąjungos nare, egzistuoja ir „greta“<br />
nacionalinių teismų veikia visai Europos<br />
Sąjungai, jos teisinio reguliavimo<br />
tikslams tarnaujantis Europos Sąjungos<br />
Teisingumo Teismas (ESTT).<br />
šio teismo, kurio būstinė yra<br />
liuksemburge, pradžia laikytini 1952<br />
m., kai pagal Europos anglių ir plieno<br />
bendrijos sutartį buvo įsteigtas bendrijos<br />
teismas. 1957 m. Romos sutartimi<br />
įsteigus Europos ekonominę bendriją<br />
ir Euroatomą buvo išplėsta Europos<br />
sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija<br />
į visas tris bendrijas, o pats teismas<br />
gavo Europos Teisingumo Teismo<br />
vardą. praeitų metų gruodžio 1 d. įsigaliojus<br />
lisabonos sutarčiai, oficialusis šio<br />
teismo pavadinimas yra Europos sąjungos<br />
Teisingumo Teismas. šiandien<br />
EsTT, kaip teisminę instituciją, sudaro<br />
trys teismai: pats Teisingumo Teismas,<br />
bendrasis Teismas, įsteigtas siekiant<br />
sumažinti Teisingumo Teismo krūvį<br />
ir nagrinėjantis paprastesnes bylas, ir<br />
Tarnautojų Teismas, kuris sprendžia<br />
Europos sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.<br />
šie teismai populiariai vadinami<br />
Teisingumo Teismo padėjėjais, todėl,<br />
nors ir nesumenkindamas bendrojo<br />
Teismo ir Tarnautojų Teismo reikšmės,<br />
visgi svarbiausias bylas, turinčias<br />
didžiausią reikšmę visos sąjungos kontekste,<br />
sprendžia Teisingumo Teismas.<br />
pagrindinė Teisingumo Teismo pa-<br />
KaS GI TaS ESTT<br />
valdas bENKuNsKas<br />
ec.europa.eu nuotrauka<br />
skirtis yra užtikrinti, kad visose Europos<br />
sąjungos valstybėse narėse Europos<br />
sąjungos teisės aktai būtų aiškinami ir<br />
taikomi vienodai, kad bendra teisė būtų<br />
visiems vienoda, pavyzdžiui, kad valstybių<br />
narių nacionaliniai teismai tuo pačiu<br />
klausimu nepriimtų skirtingų sprendimų.<br />
Taip pat Teisingumo Teismas<br />
užtikrina, kad valstybės narės ir Europos<br />
sąjungos institucijos laikytųsi teisės aktų<br />
nuostatų. šis teismas turi galią spręsti<br />
ir valstybės narių, Europos sąjungos<br />
institucijų, įmonių ir asmenų tarpusavio<br />
ginčus. Taigi Teisingumo Teismas yra<br />
visos Europos sąjungos, kaip valstybių<br />
asociacijos, teisminė institucija, siekianti<br />
užtikrinti sklandžią Europos sąjungos<br />
teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo<br />
praktiką.<br />
Teisingumo Teismą sudaro po vieną<br />
teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kad<br />
būtų atstovaujama visoms 27 Europos<br />
sąjungos nacionalinėms teisinėms<br />
sistemoms. Tačiau kad Teismo darbas<br />
būtų efektyvesnis, visos sudėties Teismas<br />
posėdžiauja tik išimtiniais atvejais.<br />
paprastai posėdžiauja 13 narių didžioji<br />
kolegija arba 5 ar 3 teisėjų kolegijos.<br />
Teismui taip pat padeda 8 generaliniai<br />
advokatai, kurių pareiga yra visiškai<br />
nešališkai ir nepriklausomai teikti<br />
teisinę nuomonę, vadinamąją išvadą, dėl<br />
nagrinėjamų bylų. Teisingumo Teismo<br />
teisėjų ir generalinių advokatų nešališkumu<br />
ir kompetencija neabejojama. Jie<br />
turi kvalifikaciją ir sugebėjimus, kurių<br />
reikia aukščiausioms teisėjų pareigoms<br />
eiti jų gimtosiose valstybėse, todėl į<br />
pareigas yra skiriami bendru valstybės
Change language