2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
2010 m. balandžio mėn. "Apžvalgos" numeris - Algirdas Saudargas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>2010</strong> BALANDIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA _9<br />
JIE žUvo paKElIUI į KaTYNę<br />
Reikėtų atskiro leidinio, kad galėtume<br />
trumpai apžvelgti biografijas visų, <strong>2010</strong><br />
<strong>balandžio</strong> 10-ąją skridusių lemtinguoju<br />
Tu-154. Seimo nariai, dvasininkai, Lenkijos<br />
olimpinio komiteto vadovas, Katynės<br />
aukų šeimų nariai, galų gale – jaunutės<br />
skrydžio palydovės, kurioms dar visas<br />
gyvenimas buvo prieš akis... Visų šių<br />
žmonių mirtis yra tragedija.<br />
Taigi, trumpai apžvelgsime biografijas tų<br />
asmenybių, kurios turėjo kertinės reikšmės<br />
Lenkijos politinės sistemos kaitai ir<br />
raidai – dabar ar praeityje. Daugeliui šių<br />
žmonių sunku pritaikyti posakį „nepakeičiamų<br />
nebūna“. Kai kurių iš likusių<br />
laisvų postų kol kas dar niekas neužėmė<br />
– jiems pamainos skirti nesiryžta<br />
net laikinai prezidento pareigas einantis<br />
Bronislawas Komarowskis.<br />
Januszas KurtyKa<br />
januszas Kurtyka buvo iškilus lenkų istorikas<br />
ir Lenkijos nacionalinės atminties<br />
instituto vadovas. Šio instituto misija<br />
– tirti nacių ir komunistų nusikaltimus<br />
prieš lenkų tautą. Likus keletui dienų iki<br />
lemtingosios kelionės lėktuvu, j. Kurtyka<br />
dar kartą paragino Rusiją atverti archyvus<br />
ir paviešinti dokumentus, susijusius<br />
su Lenkijos karo belaisvių sušaudymu<br />
Katynėje 1940 metais.<br />
j. Kurtyka gimė 1960 rugpjūčio 13 Krokuvoje.<br />
Nuo 1985 metų jis buvo Lenkijos<br />
mokslų akademijos narys, 1995 metais<br />
apsigynė daktaro disertaciją. j. Kurtyka<br />
specializavosi Lenkijos viduramžių istorijos<br />
ir komunistinės Lenkijos tyrimuose.<br />
j. Kurtyka aktyviai kovojo prieš komunistų<br />
valdžią Lenkijoje. Dar būdamas<br />
studentas (nuo 1979 metų), j. Kurtyka<br />
dalyvavo Nepriklausomų studentų sąjungos<br />
veikloje jogailaičių universitete, o<br />
vėliau pasižymėjo kaip aktyvus Solidarumo<br />
veikėjas. Griuvus komunizmui, j.<br />
Kurtyka ir toliau laikėsi savo dešiniųjų,<br />
patriotinių pažiūrų. jis buvo ištikimas<br />
Teisės ir teisingumo partijos, kuriai priklausė<br />
ir žuvęs prezidentas, rėmėjas.<br />
Vis dar neaišku, kas pakeis januszą<br />
Kurtyką Nacionalinės atminties instituto<br />
vadovo poste.<br />
aleKsanderis szczyglo<br />
Aleksanderis Szczyglo buvo Lenkijos<br />
nacionalinio saugumo vadas. Šis politikas<br />
priklausė Teisės ir teisingumo partijai.<br />
2001 metais išrinktas ir 2005 metais perrinktas<br />
Seimo nariu. 2007 metais jaroslawo<br />
Kaczynskio vyriausybėje A. Szczyglo ėjo<br />
nacionalinės gynybos ministro pareigas.<br />
2009 metų sausį Prezidentas Lechas Kaczynskis<br />
paskyrė A. Szczyglo Nacionalinio<br />
saugumo biuro vadovu. A. Szczyglo žuvus,<br />
laikinasis prezidentas B. Komarowskis į jo<br />
vietą paskyrė buvusį gynybos viceministrą<br />
generolą Stanislawą Koziejų.<br />
FranciszeKas gągoras<br />
Generolas Franciszekas Gągoras nuo 2006<br />
metų buvo Lenkijos kariuomenės vadas.<br />
Anksčiau F. Gągoras aktyviai dalyvavo<br />
jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose.<br />
1991 metais jis vadovavo Lenkijos<br />
pulkams per operaciją „Audra dykumoje“.<br />
F. Gągoras suvaidino svarbų vaidmenį<br />
Lenkijai ruošiantis stoti į NATO. jis buvo<br />
atsakingas už Lenkijos NATO Gynybos<br />
strategijos parengimą. Laikinai einantis<br />
pareigas Lenkijos prezidentas B. Komarowskis<br />
vis dar nepaskyrė pareigūno, kuris<br />
užimtų F. Gągoro postą.<br />
Be kariuomenės vado, lėktuvo katastrofoje<br />
žuvo ir Lenkijos sausumos pajėgų vadas<br />
tadeuszas BuKas, oro pajėgų vadas<br />
andrzeJus BlasiKas, jūrų pajėgų vadas<br />
andrzeJus Karweta, operatyvinių pajėgų<br />
vadas Bronislawas KwiatKowsKis<br />
ir specialiųjų karinių pajėgų vadas wlodzimierzas<br />
PotasinsKis. Kol kas jų visų<br />
postai neužimti.<br />
slawomiras sKrzyPeKas<br />
Slawomiras Skrzypekas nuo 2007 metų<br />
buvo Lenkijos nacionalinio banko valdytojas.<br />
Prieš užimdamas šį postą, S. Skrzypekas<br />
vadovavo didžiausiam šalies bankui<br />
PKO Bank Polski.<br />
S. Skrzypekui žuvus, laikinuoju centrinio<br />
banko valdytoju tapo banko viceprezidentas<br />
Piotras Wiesiolekas.<br />
anna walentynowicz<br />
Anna Walentynowicz buvo žymi Lenkijos disidentė,<br />
viena iš Solidarumo judėjimo iniciatorių.<br />
1950 metais pradėjusi dirbti Gdansko<br />
laivų statyklos krano operatore, A. Walentynowicz<br />
greitai nusivylė Lenkijos komunistų<br />
partija. Moteris matė, kad partija niekaip<br />
neatstovauja darbininkų interesams.<br />
Kai vienas iš A. Walentynowicz viršininkų<br />
pasisavino darbininkų atlyginimus, kad<br />
galėtų dalyvauti loterijoje, A. Walentynowicz<br />
kantrybė trūko. Drauge su nelegalia<br />
profsąjunga, kuriai priklausė, A. Walentynowicz<br />
pradėjo kampaniją laivų statykloje.<br />
Profsąjungos leidžiamas laikraštis<br />
kartą pateko į rankas statyklos vadovybei<br />
ir 1980 metų rugpjūtį, likus vos penkiems<br />
<strong>mėn</strong>esiams iki pensijos, A. Walentynowicz<br />
buvo atleista iš darbo.<br />
Papiktinti laivų statyklos darbuotojai<br />
pradėjo masinius streikus prieš valdžią,<br />
kuriuose reikalavo ne tik sugrąžinti į<br />
darbą A. Walentynowicz ir jos kolegą<br />
Lechą Walensą, bet ir suteikti piliečiams<br />
daugiau teisių (tokių kaip išraiškos ir<br />
religijos laisvė), paleisti politinius kalinius.<br />
Streikai pasibaigė Gdansko susitarimu,<br />
po kurio pasirašymo darbininkai įsteigė<br />
Solidarumo profsąjungą. Profsąjunga<br />
vėliau išaugo į 10 milijonų žmonių jungusį<br />
judėjimą, kuris Lenkijoje galiausiai nuvertė<br />
komunistų valdžią.<br />
ryszardas KaczorowsKis<br />
Ryszardas Kaczorowskis buvo paskutinis<br />
Lenkijos prezidentas išeivijoje. Lenkijos<br />
vyriausybė išeivijoje pradėjo veikti karo<br />
metais ir tęsė savo veiklą iki pat komunizmo<br />
žlugimo. Vyriausybė išeivijoje priešinosi<br />
komunistų valdžiai Lenkijoje.<br />
R. Kaczorowskis Lenkijos pogrindinio<br />
pasipriešinimo judėjimo lyderiu tapo dar<br />
1939 metais, kai į Lenkiją tuo pačiu metu<br />
įsiveržė ir nacių, ir sovietų kariuomenės.<br />
R. Kaczorowskis buvo NKVD suimtas ir<br />
nuteistas mirties bausme, tačiau vėliau<br />
paleistas Sovietų Sąjungos ir tuometės<br />
Lenkijos vyriausybės išeivijoje susitarimu.<br />
Atgavęs laisvę, R. Kaczorowskis prisijungė<br />
prie Lenkijos kariuomenės, Europoje<br />
kovojusios su naciais.<br />
Karui pasibaigus, R. Kaczorowskis pasiliko<br />
gyventi jungtinėje Karalystėje kaip politinis<br />
emigrantas. Čia jis aktyviai veikė Lenkijos<br />
išeivijos vyriausybėje ir 1989 metais, mirus<br />
tuometčiam prezidentui išeivijoje Kazimierzui<br />
Sabbatui, pats buvo paskirtas prezidentu<br />
išeivijoje. 1990 metais R. Kaczorowskis<br />
iškilmingoje ceremonijoje perdavė prezidento<br />
įgaliojimus pirmajam demokratiškai<br />
išrinktam Lenkijos prezidentui L. Walensai.<br />
Pastaruoju metu R. Kaczorowskis turėjo<br />
labai didelį autoritetą tarp lenkų imigrantų<br />
jungtinėje Karalystėje.
Change language