Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams - Mokslinė ...

MEDICINA
52
KLINIKINIAI TYRIMAI – PRAKTIKAI
β 2 ADRENORECEPTORIØ AGONISTAI LOPL GYDYTI
Lëtinë obstrukcinë plauèiø liga (LOPL) yra progresuojanti lëtinë liga, pasireiðkianti dusuliu ir kosuliu. Ligai progresuojant sunkëja
kvëpavimo takø obstrukcijos simptomai, pacientai nebegali atlikti net ir áprastø kasdienës veiklos darbø. Pagal naujausias pasaulinës
LOPL gydymo iniciatyvos (GOLD) rekomendacijas gydant ðià ligà svarbiausias vaidmuo tenka inhaliuojamiesiems bronchodilatatoriams.
Kai liga progresuoja, gydymas trumpo veikimo bronchodilatatoriais nepakankamai veiksmingas, rekomenduojama skirti ilgo veikimo
bronchodilatatoriø monoterapijà ar vaistø deriniuose.
Bronchodilatatoriai, veikdami kvëpavimo
takø lygiøjø raumenø tonusà, padidina forsuoto
iðkvëpimo tûrá per 1 s (FEV 1 ) bei gerina
kitus spirometrijos parametrus, taip pat pagerina
oro pasiðalinimà ið plauèiø, maþina hiperinfliacijà
ramybës ir fizinio krûvio metu,
be to, pagerina fizinio krûvio tolerancijà. Nustatyta,
kad visø klasiø bronchodilatatoriai pagerina
fizinio krûvio tolerancijà, taèiau reguliarus
gydymas ilgo veikimo bronchodilatatoriais
yra veiksmingesnis nei gydymas trumpo
veikimo bronchodilatatoriais. Teofilino preparatai
gydant LOPL taip pat veiksmingi, taèiau
dël galimo ðiø vaistø toksiðkumo rekomenduojama
geriau rinktis inhaliuojamuosius
bronchodilatatorius. Vaisto pasirinkimas priklauso
nuo vaistø prieinamumo bei individualaus
paciento atsako á gydymà.
Ðiuo metu LOPL gydyti yra du ilgo veikimo
β 2 adrenoreceptoriø agonistai (BAA) –
formoterolis ir salmeterolis. Formoterolis yra
unikalus BAA, pasiþymintis ilga veikimo trukme
bei greita veikimo pradþia. Greita veikimo
pradþia yra svarbi pacientams vertinant gydymo
efektyvumà, nes simptomø sumaþëjimas
greitai po vaisto ákvëpimo padeda pacientams
patikëti vaisto naudingumu, todël jie geriau
laikosi vaisto vartojimo nurodymø.
Formoterolio bronchodilatacinio veikimo
pradþia buvo palyginta su trumpo veikimo
BAA salbutamoliu dvigubai aklo placebu
kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu. Tyrime
dalyvavo 24 LOPL sergantys ligoniai, kuriø
FEV 1 buvo 30–60 proc. apskaièiuoto. Formoterolio
(24 μg) ir salbutamolio (400 μg)
veiksmingumas buvo lyginamas vertinant
FEV 1 plotà po kreive praëjus 0–30 min. po
vaisto inhaliavimo (PPK 0–30 min. ). Tiek formoterolis,
tiek ir salbutamolis nulëmë panaðø
FEV 1 PPK 0–30 min. padidëjimà, palyginti su
pradiniu lygiu: formoterolis 5,89±4,67 l/min.,
salbutamolis 6,06±4,34 l/min. (p=0,89). Abu
ðie tirti vaistai nulëmë patikimai didesná FEV 1
PPK 0–30 min. padidëjimà, palyginti su placebu
(-0,32±2,59 l/min.). Absoliutus FEV 1 padidëjimas
nuo vaisto suvartojimo praëjus 5 min.
bei 3 val. nesiskyrë tarp pacientø, vartojusiø
formoterolio ar salbutamolio. Abiejø vaistø
bronchodilatacinis veikimas buvo didþiausias
praëjus 30 min. nuo vaisto suvartojimo, net
80 proc. maksimalaus poveikio buvo pasiekta
per pirmas 5 min. Ðio tyrimo metu rimtø
ðalutiniø poveikiø nebuvo uþfiksuota, në vienas
ið pacientø gydymo dël to nenutraukë.
Ðio tyrimo rezultatai árodë, kad formoterolio
veikimo pradþia gydant serganèiuosius LOPL
yra tokia pat greita, kaip ir trumpo veikimo
bronchodilatatoriaus salbutamolio, o pasiekti
maksimalûs FEV 1 pokyèiai yra panaðûs.
Árodyta, kad tiek formoterolis, tiek kitas
ilgo veikimo BAA salmeterolis veiksmingai
maþino LOPL simptomus (ypaè dusulá) bei
gerino serganèiøjø gyvenimo kokybæ. Taèiau
ðie abu ilgo veikimo BAA skiriasi keletu farmakologiniø
savybiø, tarp jø ir trukme iki veikimo
pradþios. Kaip jau buvo minëta, bronchodilatacinio
veikimo pradþia ir simptomø
sumaþëjimas netrukus po vaisto ákvëpimo yra
svarbûs veiksniai, darantys átakà pacientø pasitikëjimui
vaistu. Dvigubai aklo atsitiktiniø
imèiø ir placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo,
atlikto penkiuose centruose, metu buvo
palyginta formoterolio (12 ir 24 μg) ir salmeterolio
(50 ir 100 μg) veikimo pradþia bei efektyvumas
gydant LOPL. Á tyrimà buvo átraukti
47 ligoniai, sirgæ vidutinio sunkumo ir sunkia
LOPL, kuriø FEV 1 buvo maþiau nei 50 proc.
apskaièiuoto. Lyginant FEV 1 PPK per pirmàjà
val. nuo vaisto pavartojimo, nustatyta, kad
formoterolis (12 μg) buvo veiksmingesnis uþ
salmeterolá (50 μg) ir nulëmë patikimai didesná
tiek absoliutø, tiek santykiná FEV 1 padidëjimà,
palyginti su pradiniu lygiu (skirtumas
tarp gydymo grupiø atitinkamai: 0,068 l ir 7,8
proc.). Didesnë formoterolio dozë (24 μg) taip
pat buvo patikimai veiksmingesnë uþ didesnæ
salmeterolio dozæ (100 μg): FEV 1 pokyèio,
palyginti su pradiniu lygiu, skirtumai tarp gydymo
grupiø buvo 0,13 l, arba 12,4 proc.
Reikðmingi FEV 1 pokyèiø skirtumai pastebëti
praëjus 5, 10, 15, 30 ir 60 min. po formoterolio
(12 μg) ir salmeterolio (50 μg) suvartojimo.
Taigi ðie rezultatai patvirtina, kad formoterolis
yra efektyvesnis uþ salmeterolá pirmàjà
valandà po vaisto pavartojimo.
LOPL gydyti rekomenduojama ir kita ilgo
veikimo bronchodilatatoriø klasë – anticholinerginiai
preparatai. Lyginant ðios kla-
sës preparatà tiotropiumà su ilgo veikimo
BAA salmeteroliu buvo nustatyta, kad efektyvesnis
tiotropiumas. Taèiau kitas ilgo veikimo
BAA formoterolis savo farmakologinëmis
savybëmis skiriasi nuo salmeterolio, tad,
siekiant palyginti formoterolio ir tiotropiumo
efektyvumà gydant LOPL, buvo atliktas dvigubai
aklas atsitiktiniø imèiø klinikinis tyrimas.
Ðiame tyrime dalyvavo 20 stabilia LOPL
serganèiø ligoniø, kuriø vidutinis FEV 1 buvo
0,87 l (0,70–1,04 l), o vidutinë forsuota plauèiø
gyvybinë talpa (FVC) – 1,49 l (1,30–1,69 l).
FEV 1 pokyèiai buvo vertinami po vienkartinës
formoterolio 12 μg arba tiotropiumo bromido
18 μg dozës tris kartus. FEV 1 padidëjimas,
praëjus 10 min. po formoterolio inhaliacijos,
buvo patikimai didesnis (0,088 l (0,049–
0,127 l)) nei po tiotropiumo inhaliacijos
(0,039 l (0,006–0,071 l)). Santykinio
12 proc. FEV 1 padidëjimo nepavyko pasiekti
3 ligoniams, kuriems buvo skirta tiotropiumo,
ir dviem ligoniams, kuriems buvo skirta
formoterolio. 12 proc. FEV 1 padidëjimas formoterolio
grupëje buvo pasiektas vidutiniðkai
praëjus 38 min. (15–61 min.), o tiotropiumo
grupëje – po 79 min. (18–140 min.), ir ðis
skirtumas buvo statistiðkai patikimas. Maksimalus
FEV 1 padidëjimas statistiðkai patikimai
nesiskyrë tarp pacientø, vartojusiø formoterolio
(0,192 l) ir tiotropiumo (0,176 l). Maksimalus
FEV 1 padidëjimas po formoterolio
inhaliacijos buvo pasiektas praëjus 2 val., o
po tiotropiumo inhaliacijos – 3 val. Praëjus
12 val. po vaisto inhaliacijos vidutinis FEV 1
padidëjimas, palyginti su pradiniu lygiu, formoterolio
grupëje buvo 0,103 l (0,026–0,180 l), o
tiotropiumo grupëje – 0,134 l (0,082–0,187 l);
praëjus 24 val. atitinkamai 0,058 l (0,0–0,117 l)
formoterolio grupëje ir 0,084 (0,003–0,134 l)
tiotropiumo grupëje, taèiau ðie nedideli skirtumai
tarp gydymo grupiø buvo statistiðkai
nepatikimi. Lyginant FEV 1 PPK per pirmas
12 val. po vaisto pavartojimo, skirtumo tarp
dviejø tirtø vaistø nenustatyta: formoterolio
grupëje vidutinis FEV 1 PPK 1-12 val. buvo 1,962 l,
o tiotropiumo grupëje – 1,931 l, taip pat skirtumo
nebuvo ir praëjus 24 val. nuo vaisto
skyrimo. Taigi ðio tyrimo metu nustatyta, kad
formoterolis pasiþymi greitesne veikimo pra-
GYDYMO MENAS Nr. 11 (123) 2005 m.