Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams - Mokslinė ...

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS GYDYTOJAI INFORMUOJA NAUJIENOS IÐ PRANCÛZIJOS Spalio 28 d. Lilio katalikø universiteto Akademiniø rûmø salëje buvo pasiraðyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lilio katalikø universiteto (LKU) ir Kauno medicinos universiteto (KMU). Ceremonijoje dalyvavo LKU rektorë ponia Thèrése Lebrun (Terezë Liubran), Medicinos fakulteto dekanas Gerard Forzy (Þeraras Forzy), tarptautiniø ryðiø skyriaus vadovë ponia prof. Colette Creusy (Koletë Kriosy) bei Prancûzijos ir Lietuvos asociacijos pirmininkas Alain Mesnil (Alenas Menilis). Lietuvai atstovavo KMU rektorius prof. Remigijus Þaliûnas, Podiplominiø studijø centro dekanas doc. Algimantas Tamelis bei Tarptautiniø ryðiø ir studijø centro dekanë prof. Angelë Valanèiûtë. UNIVERSITETAS LILIO ÐIRDYJE Lilio katalikø universitete studijuoja 14 000 studentø, jis ákurtas prieð 125 metus. Universitetas yra Vobano (pranc.Vauban) bulvare, gyvenamajame kvartale, paèioje Lilio ðirdyje, greta kosmopolitiniø prekybos centrø, elegantiðkø krautuvëliø bei erdviø parkø. Universiteto miestelis yra unikalus architektûrinis ansamblis, kuriame neogotikinio stiliaus pastatai puikiai derinasi su ðiuolaikiniais statiniais. LKU kasmet studijuoja 500 studentø ið uþsienio ðaliø. Vobano bulvare veikia visos tarnybos, tenkinanèios studentø poreikius: apgyvendinimo tarnyba, universiteto valgyklos, sveikatos bei socialinës tarnybos, 200 studentø asociacijø, sporto centras, universiteto choras, orkestras bei teatras. PIRMASIS PRIVATUS UNIVERSITETAS PRANCÛZIJOJE LKU yra viena pirmaujanèiø aukðtojo mokslo institucijø ðalyje. Tai pirmasis privatus universitetas Prancûzijoje, lenkiantis daugelá kitø ne tik studentø skaièiumi, bet ir studijø kokybe. Tai klasikinis universitetas, kuriame yra tradiciniai fakultetai: medicinos, teologijos, humanitarinis, teisës, ekonomikos ir vadybos bei technikos mokslø. Puiki Lilio katalikø universiteto reputacija pagrásta pedagoginiais metodais. Mokymas vyksta maþose grupëse, siekiant geriau uþtikrinti individualius studentø poreikius ir lûkesèius. Didþioji dalis pedagoginio personalo bendradarbiauja su Nacionaliniu moksliniø tyrimø centru (pranc. Centre National de Recherche Scientifique – CNRS), naudojamos naujausios metodikos bei ðiuolaikinës technologijos. LKU – TAI UNIVERSITETAS, ATVIRAS EUROPAI BEI PASAULIUI Vienas LKU prioritetø – ávairiø tautø atstovø mokymas siekiant pagerinti studentø tarpusavio santykius esant kultûriniams skirtumams. LKU palaiko ryðius su 250 partneriø uþsienyje, 1000 LKU studentø kasmet studijuoja uþsienyje. LKU dalyvauja visuomeniniø tarptautiniø organizacijø: EAIE (angl. Eu- 1 pav. „Prancûziðkoji“ sutarties pasiraðymo ceremonijos pusë: ið kairës – prof. Colette Creusy, LKU tarptautiniø ryðiø skyriaus vadovë, Mr. Didier de Broucker, LKU Medicinos fakulteto vicedekanas, Mr. Patrick Hautecoeur, St. Philibert’o ligoninës atstovas, prof. Gérard Forzy, LKU Medicinos fakulteto dekanas, ir pirmame plane (deðinëje) – Franeois Grateau, St. Philibert’o ligoninës generalinis direktorius 2 pav. KMU rektorius prof. R.Þaliûnas keièiasi atminimo dovanomis su LKU rektore ponia Thèrése Lebrun ropean Association of International Educators) ir IFCU (angl. International Federation of Catholic Universities – Tarptautinë katalikø universitetø federacija) veikloje. LKU priklauso dvi ligoninës: Ðv. Vincento (l’hopital St. Vincent) ir Ðv. Filibero (l’hopital St. Philibert). Pastarosios ligoninës kardiologijos skyriuje, kuriam vadovauja prof. Pierre Cornaert (Pjeras Kornaras), ðiuo metu atlieku staþuotæ. Ðv.Filibero ligo- ninës kardiologijos skyrius yra maþesnis uþ KMUK, taèiau èia atliekamos visos diagnostikos ir gydomosios procedûros, áskaitant ir intervencinæ kardiologijà. Santykiai tarp personalo ðilti, draugiðki, daug dëmesio skiriama staþuotojams, aukðta gydymo kokybë. Dauguma personalo ir ligoniø jau nemaþai þino apie Lietuvà bei Kaunà, tik dar sunkokai ásivaizduoja ekonominæ situacijà Lietuvoje bei klaidingai mano lietuvius turint slaviðko kraujo, taip pat mano, jog valstybinë kalba Lietuvoje yra rusø. Tad dar nemaþai reikia padirbëti pateikiant tikslià informacijà apie Lietuvà bei jos pasiekimus (ne be mano kuklaus indëlio darbuotojai jau þino, jog Lietuva yra 2004 m. Europos krepðinio èempionë, ir nenori tikëti, kad geografinis Europos centras yra netoli Vilniaus, kad Lietuva Europos sàjungos narë (net bankø bei paðto darbuotojai to neþino)). Tad norëèiau paskatinti KMU studentus bei rezidentus daug nedvejoti pasirenkant ðá universitetà studijuoti uþsienyje. Èia laukiama staþuotojø ið Lietuvos! Kauno 2-osios klinikinës ligoninës gyd. kardiologas Artûras Jakuitis Lilio St. Filibero ligoninë, Kardiologijos skyrius, Prancûzija MEDICINA Nr. 11 (123) 2005 m. GYDYMO MENAS 91
MEDICINA 92 MEDICINOS PASAULIO ÁVAIRENYBËS n KITI VAISTAI NUO AH VEIKSMINGESNI NEI β RECEPTORIØ BLOKATORIUS ATENOLOLIS Apytikriai milijardo pasaulio þmoniø kraujospûdis yra padidëjæs. Daþniausiai pirmaeiliu vaistu gydant hipertenzijà bûna β receptoriø blokatorius. Taèiau, kaip rodo Ðvedijos Umea universitetinës ligoninës mokslininkø atliktas tyrimas, palyginæs β blokatoriaus atenololio veiksmingumà su kitais vaistais, tai nëra geriausias pasirinkimas. Vaistø veiksmingumas buvo palygintas gydant insultà, infarktà, taip pat tirta, kokià átakà vaistas turi mirtims nuo abiejø prieþasèiø. Mokslininkø analizë apëmë 13 atsitiktinës atrankos tyrimø, kuriuose dalyvavo apie 105 tûkst. þmoniø, duomenis. Analizë parodë, kad gydant β blokatoriumi atenololiu insultø rizika buvo 20 proc., o mirties nuo insulto ir infarkto rizika 3 proc. didesnë nei gydant kitais vaistais nuo hipertenzijos. Tarp skirtingø vaistø grupiø poveikio ðirdþiai nebuvo nustatyta statistiðkai reikðmingo skirtumo. Insulto rizika buvo net 19 proc. maþesnë negydomiems pacientams nei vartojantiems β blokatoriaus. Mokslininkø teigimu, β blokatoriø pakeitimas kitais nebrangiais vaistais hipertenzijos gydymo pradþioje pacientams, nesergantiems iðemine ðirdies liga, duotø gerà terapiná rezultatà ir nepadidëtø gydymo kaina. Tyrëjø nuomone, β blokatoriai neturëtø likti pirmaeiliais vaistais hipertenzijai gydyti, taèiau ðis pakeitimas turëtø vykti lëtai. The Lancet online. – 2005 10 18. n SVORIO PRIEAUGIS SUSIJÆS SU PROSTATOS VËÞIO RIZIKA Teksaso universiteto mokslininkø atliktas tyrimas rodo, jog vyrams, kurie, bûdami 25– 40 metø, greitai priauga papildomo svorio, yra du kartus didesnë prostatos vëþio recidyvo rizika po operacijos nei tiems, kuriø svoris augo lëèiau. Ypaè didelë rizika yra tiems, kurie per metus priaugo apie 1,6 kg, ir nutukusiems pacientams, kuriems prostatos vëþys diagnozuotas keturiasdeðimtaisiais gyvenimo metais. Mokslininkø teigimu, prostatos vëþio agresyvumas ir recidyvo rizika tiesiogiai priklauso nuo to, koká antsvorá turëjo pacientas diagnozës nustatymo metu ir koks buvo svorio kitimas iki diagnozës nustatymo. Mokslininkai negali tiksliai paaiðkinti, kaip prostatos vëþio làsteliø agresyvumas gali bûti susijæs su svoriu, taèiau spëja, kad ðis ryðys gali bûti hormoninio pobûdþio, nulemtas dietos ar maþo fizinio aktyvumo. Clinical Cancer Research. – 2005, 11, p. 6889–6894. n AKNËS GYDYMAS ANTIBIOTIKAIS KELIA SUSIRÛPINIMÀ Ilgalaikis gydymas antibiotikais daþnai skiriamas sergantiesiems sunkia aknës forma. Taip pat netyla ir diskusijos apie ilgalaikio antibiotikø vartojimo poveiká organizmui ir antibiotikams atspariø bakterijø padermiø formavimàsi. Pensilvanijos medicinos mokyklos mokslininkai atliko tyrimà, apëmusá per 118 tûkstanèiø þmoniø. 72 proc. ið jø ilgà laikà vartojo vietinio arba sisteminio veikimo antibiotikø ilgiau nei 6 sav. Likusi tyrimo dalyviø dalis buvo kaip kontrolinë grupë. Pirmøjø tyrimo metø pabaigoje nustatyta, kad tarp vartojusiøjø antibiotikø virðutiniø kvëpavimo takø ligø pasitaikë du kartus daþniau nei kontrolinëje grupëje. Todël tyrimà atlikæ gydytojai siûlo prieð skiriant ilgalaiká antibiotikø kursà gerai ávertinti naudos ir rizikos santyká. Archives of Dermatology. – 2005, 141, p. 1132–1136. n KÛNO MASËS MAÞËJIMAS SUSIJÆS SU ALZHEIMERIO LIGOS RIZIKA Mokslininkø ið Èikagos Rush universiteto atliktas tyrimas parodë, kad kûno masës indekso (KMI) sumaþëjimas vienu vienetu per metus padidina Alzheimerio ligos rizikà 35 proc., palyginti su þmonëmis, kuriø KMI liko nepakitæs. Taèiau þmonëms, kuriø nepakitæs KMI, Alzheimerio ligos rizika buvo 20 proc. didesnë nei tiems, kuriø KMI padidëjo 0,6. Nustatyta, kad 453,6 g (1 svaro) svorio netekimas per metus Alzheimerio ligos rizikà padidina 5 proc. Apibendrindami rezultatus, mokslininkai teigia, kad kûno masës maþëjimas vyresnio amþiaus þmonëms gali bûti vertinamas kaip ankstyvas apie Alzheimerio ligà áspëjantis simptomas. Tai pirmas tokio pobûdþio tyrimas. Neurology. – 2005, 65, p. 892–897. n MAÞIAU INVAZINIS GERL GYDYMO METODAS Vienos Prancûzijos ligoninës gydytojas su savo kolegomis, gastroezofaginio refliukso ligà gydantis laparoskopinës chirurgijos metodais, teigia, jog toks gydymo bûdas veiksmingai paðalina ligos simptomus maþiausiai penkeriems metams ir patenkina pacientø viltis. Ne maþiau kaip penkerius metus jie stebëjo 1340 pacientø, kuriems buvo atlikta viena ið trijø antirefliuksiniø laparoskopiniø operacijø. Atlikus standartizuotà apklausà, paaiðkëjo, kad daugiau nei 93 proc. operuotø pacientø, praëjus penkeriems metams, buvo patenkinti rezultatais, o 94 proc., esant reikalui, net sutiktø pakartoti operacijà. 10 proc. pacientø po operacijos liovësi vartoti skrandþio sekrecijà slopinanèiø vaistø. The Journal of the American Medical Association. – 2005, 140, p. 946– 951. n CUKRUS MAÞINA SKAUSMÀ Truputëlis cukraus gali sumaþinti lëtiná skausmà. Taèiau ðis cukrus skiriasi nuo áprastinio, vartojamo maisto produktuose. Laikant, jog efektyviau malðinti tokio lëtinio skausmo, kaip fibromialgija, prieþastá, o ne uþslopinti patá skausmà, mokslininkams kilo mintis pavartoti tam tikrà cukrø. Tyrëjø nuomone, skausmas pasireiðkia dël energetinës krizës làstelëse. Todël, suteikus làsteliø ribosomoms papildomà energijos kieká angliavandeniø forma, skausmas turëtø iðnykti. Atliekant placebu kontroliuojamà tyrimà, tiriamiesiems 3 kartus per dienà buvo duodama 5 g ribozës. Beveik 2/3 tiriamøjø teigë, kad jie jauèiasi energingiau ir kad skausmas vidutiniðkai 25 proc. sumaþëjo. 20 proc. tiriamøjø skausmas sumaþëjo labai smarkiai. Ivanhoenews. – 2005 10 26. n DIDESNIS DEGUONIES KIEKIS OPERACIJOS METU MAÞINA ÞAIZDØ INFEKCIJOS RIZIKÀ Pooperaciniø þaizdø infekcija yra rimta ir daþna komplikacija, kelianti rûpestá chirurgams ir papildomø kanèiø ligoniams. Mokslininkai ið Ispanijos stebëjo, kokià átakà pooperacinei þaizdø infekcijai po kolorektaliniø operacijø turi papildomai tiekiamas deguonis. Tyrime dalyvavo 300 18–80 metø amþiaus pacientø, kuriems buvo tiekiamas 30 ar 80 proc. deguonies ir oro miðinys operacijos metu ar 6 val. po jos. Chirurginiame skyriuje hospitalinë þaizdø infekcija iðsivystë 35 pacientams, gavusiems 30 proc. deguonies ir oro miðiná, ir tik 22 gavusiems 80 proc. miðiná. Pasirodë, kad papildomas 80 proc. deguonies ir oro miðinys 39 proc. sumaþino pooperacinæ hospitalinës þaizdø infekcijos rizikà. Anot tyrëjø, ávertinus ir atmetus kitø veiksniø, turinèiø átakos pooperacinei hospitalinei infekcijai, poveiká, 80 proc. oro ir deguonies miðinys þaizdø infekcijø rizikà gali sumaþinti net iki 54 proc. Journal of the American Medical Association. – 2005, 294, p. 2035– 2042. GYDYMO MENAS Nr. 11 (123) 2005 m.
Page 1 and 2:
ISSN 1392-527X www.medicine.lt Nr.
Page 3 and 4:
2 Ðiame numeryje skaitykite: Ü NA
Page 5 and 6:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 6 MËNES
Page 7 and 8:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 8 LIGOS
Page 9 and 10:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 10 LIGOS
Page 11 and 12:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 12 AÐTR
Page 13 and 14:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 14 SVEIK
Page 15 and 16:
LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA 16 BE RE
Page 17 and 18:
MEDICINA 18 GYDYTOJUI PRAKTIKUI 2 l
Page 19 and 20:
MEDICINA 20 GYDYTOJUI PRAKTIKUI nø
Page 21 and 22:
MEDICINA 22 GYDYTOJUI PRAKTIKUI keb
Page 23 and 24:
MEDICINA 24 GYDYTOJUI PRAKTIKUI lig
Page 25 and 26:
MEDICINA 26 GYDYTOJUI PRAKTIKUI kur
Page 27 and 28:
MEDICINA 28 GYDYTOJUI PRAKTIKUI gij
Page 29 and 30:
mo technika, kuri leidþia vertinti
Page 31 and 32:
Diagnostika. Remiasi anamneze ir kl
Page 33 and 34: MEDICINA 36 GYDYTOJUI PRAKTIKUI Vie
Page 35 and 36: MEDICINA 38 ÐEIMOS GYDYTOJO PRAKTI
Page 41 and 42: MEDICINA 44 KLINIKINË PRAKTIKA aud
Page 43 and 44: MEDICINA 46 KLINIKINË PRAKTIKA Ats
Page 45 and 46: MEDICINA 48 KLINIKINË PRAKTIKA Ats
Page 47 and 48: varþø operacijø tolimuosius rezu
Page 49 and 50: MEDICINA 54 KLINIKINIAI TYRIMAI - P
Page 51 and 52: MEDICINA 56 KLINIKINIS ATVEJIS Iðr
Page 53 and 54: MEDICINA 58 ATSAKO SPECIALISTAS cij
Page 55 and 56: MEDICINA 60 MOKSLO PAÞANGA A B C D
Page 57 and 58: MEDICINA 62 MOKSLO PAÞANGA Padidë
Page 59 and 60: NAUJI VAISTAI ATOPINIO DERMATITO GY
Page 61 and 62: INFORMACIJA APIE PREPARATÀ LERKANI
Page 63 and 64: zës inhibitorius rosuvastatinas ð
Page 65 and 66: MEDICINA 72 INTENSYVIOJI TERAPIJA D
Page 67 and 68: MEDICINA 74 INTENSYVIOJI TERAPIJA 3
Page 69 and 70: MEDICINA 76 INTENSYVIOJI TERAPIJA (
Page 71 and 72: MEDICINA 78 PROBLEMOS IR SPRENDIMAI
Page 73 and 74: MEDICINA 80 SPECIALISTO PATARIMAI k
Page 75 and 76: MEDICINA 82 SPECIALISTO PATARIMAI 6
Page 77 and 78: MEDICINA 84 MAISTAS IR SVEIKATA DIE
Page 79 and 80: MEDICINA 86 MAISTAS IR SVEIKATA ða
Page 81 and 82: MEDICINA 88 PSICHOLOGIJA 2 lentelë
Page 83: MEDICINA 90 NAUJIENOS IÐ RENGINIØ
Page 87 and 88: MEDICINA 94 MOKSLINIØ ÞURNALØ AP
Page 89 and 90: MEDICINA 96 GYDYTOJO ETIKA Manau, p
Page 91 and 92: FARMACIJA 98 AKTUALIJOS 5 lentelë.
Page 93 and 94: FARMACIJA 100 FARMACIJOS VERSLAS FA
Page 95 and 96: 102 SKELBIMAI Lai gera nuotaika, pu
show all

Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams - Mokslinė ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?