2 Recenzavo: prof. habil. dr. Kazys Milašius, doc. Anatolijus Pocius © <strong>Vilniaus</strong> <strong>pedagoginis</strong> <strong>universitetas</strong>
Ávadas Ávadas Ávadas Kiekvienas nori bûti graþus ir stiprus. Þinoma, kad groþis daugiau priklauso nuo genø, taèiau stiprus gali bûti kiekvienas. Taip pat þinoma, kad geriausiai raumenis lavina jëgos pratimai, kuriø labai daug atlieka sunkumø kilnotojai, gimnastai, imtynininkai, akrobatai, kultûristai. Ðiø sportininkø didelis raumenø reljefiðkumas. Raumenys – tai nuostabus gamtos kûrinys. Tai variklis su naudingumo koeficientu, kuriam neprilygsta nei viena maðina. Nervinëmis galûnëmis, kurios yra judamajame aparate, galima jausti kiekvienà atliktà judesá ir juos koreguoti. Atliekant judesius tobulëja ir patys raumenys: gerëja tarpraumeninë koordinacija, auga patys raumenys. Jeigu suaugusio þmogaus raumenø masë sudaro 35–40 proc. kûno svorio, tai to, kuris sistemingai treniruojasi, raumenø masë siekia iki 50 proc. Lavinant raumenis nereikia uþmirðti tokiø ypatybiø kaip jëga, greitumas, iðtvermë, labai priklausanèiø nuo pratimø sistemos ir treniruotëse taikomø metodø. Parenkant tam tikrà fiziniø pratimø sistemà ir treniruoèiø metodus galima ið anksto numatyti bûsimus rezultatus. Atliekant ið anksto parinktus jëgos pratimus ir naudojantis toliau pateiktais patarimais, galima harmoningai tobulinti kûno formas, kad sustiprëtø raumenys ir pasidarytø reljefiniai. Taèiau noras turëti graþø ir tobulø kûnà neturi tapti pagrindiniu tikslu. Norint turëti visapusiðkai iðlavintà kûnà, reikia taip pat gerinti sànariø paslankumà, lavinti judesius, ugdyti iðtvermæ bei pratimais formuoti taisyklingà laikysenà. Ðios mokomosios priemonës tikslas – apþvelgti ir iðnagrinëti pagrindinius jëgos, greitumo jëgos, specialiosios jëgos, maksimaliosios jëgos ir jëgos iðtvermës ugdymo metodus, kurie gali bûti kryptingai taikomi rengiant ávairaus meistriðkumo sportininkus. Ðiame leidinyje pateikiami populiariausi ir paprasèiausi pratimai, kuriuos atlikti reikia su partneriu, naudojant treniruoklius, ðtangas ir kità nesudëtingà sportiná inventoriø. Pateikiamos ávairios pratimø sistemos, jëgos treniruoèiø metodai, kurie gali bûti naudingi kûno kultûros specialybës studentams raðant kursinius darbus bei sportininkams, kurie nori ugdyti jëgà. 1. 1. Jëgos Jëgos terminai terminai terminai Jëga – organizmo gebëjimas áveikti iðorës pasiprieðinimà arba prieðintis jam vieno raumenø susitraukimo (neriboto ilgumo) metu; sportininko fizinë ypatybë. Absoliuèioji jëga – didþiausia jëga, kurià sportininkas gali pasiekti dirbdamas statiniu arba dinaminiu reþimu, neatsiþvelgdamas á savo kûno svorá. Dinaminë jëga – jëga, kurià raumuo iðvysto susitraukdamas arba ilgëdamas. Funkcinë jëga – judesá, veiksmà sukelianti jëga; judesio veiksmo jëga (pvz., raumenø jëga, padedanti iðlaikyti kûnà kybant). Greitumo jëga – jëga, kuria, greitai susitraukinëjant raumenims, áveikiamas pasiprieðinimas. Statinë jëga – didþiausia jëga, kurià raumuo iðvysto nekeisdamas savo ilgio. Iðtvermës jëga – organizmo gebëjimas prieðintis nuovargiui, kurá sukelia ilgai trunkantis fizinis krûvis; dydis, rodantis organizmo pasiprieðinimà nuovargiui esant sàlygiðkai dideliems jëgos krûviams (daugiau kaip 30 proc. individualios maksimaliosios jëgos). Maksimalioji jëga – didþiausia jëga, kurià sportininkas gali iðvystyti labiausiai ásitempus raumenims. Raumens jëga – raumens gebëjimas susitraukinëti. Jëgà rodo maksimalus svoris, kurá raumuo gali áveikti, arba maksimaliø pastangø, kurias raumuo gali pasiekti izometrinio susitraukimo sàlygomis, dydis. 3