jėgos ugdymas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

uvo ir atsiranda ekzaltacinë fazë (N. Vedenskis). Raumens áaudrinimas ðioje fazëje sukelia patá didþiausià
jo susitraukimà. Po ekzaltacinës fazës tæsiasi sumaþinto jaudrumo periodas – subnormali fazë. Vëliau audinio
jaudrumas gráþta á pradinæ padëtá. Jaudrumo faziø judesiø ilgis priklauso nuo áaudrintos bangos greièio,
t. y. audinio labilumo. Þinduoliø nerviniø judesiø audinyje po dirginimo pradþios absoliuti refraktorinë fazë
tæsiasi apie 0,5 ms, reliatyvioji baigiasi per 3 ms, supernormali – per 15 ms, o subnormali – per 50 ms.
Audiniuose, kuriuose labilumas maþesnis, ðiø áaudrinimo faziø judesiai trunka ilgiau.
2.1.2. 2.1.2. Funkcinis Funkcinis Funkcinis paslankumas paslankumas (labilumas)
(labilumas)
N. Vedenskis sukûrë mokslà apie raumenø funkciná paslankumà arba audiniø labilumà (1892 m). Raumens
labilumà parodo proceso, kuris vyksta dirginant raumená, greitis. Ðis procesas turi didelæ fiziologinæ
reikðmæ: kuo didesnis audinio labilumas (kiekvienos bangos áaudrinimo greitis, pasiekiamas jame), tuo
daugiau áaudrinimo bangø jis sugeba sukelti per laiko vienetà netransformavus áaudrinto ritmo. Þmogaus
judesiø veiklai ypatingà reikðmæ turi nerviniø centrø ir griauèiø raumenø labilumas. Nuo nerviniø làsteliø
jaudrumo ir labilumo labai daug priklauso áaudrinimo jëgos stiprumas, atsirandantis làstelëms veikiant aplinkà
bei nerviniø impulsø daþná, kurá tuo metu gauna raumenys. Ðie veiksniai ir nervinio raumenø aparato
labilumas daugiausia lemia raumenø jëgos pobûdá, bet pirmiausia – jø greitumà. Audinys yra labilus –
padidëja – kai já veikia jëga, optimalûs bei vidutiniai daþniai. Jëga, didelis veikimo daþnis bei laiko tarpas,
per kurá audinys áaudrinamas, raumens labilumà sumaþina. Audiniø labilumas reakcijos metu turi labai
didelæ reikðmæ þmogaus organizmo veiklai. Labilumo padidëjimas turi átakos anksèiau neprieinamos veiklos
ritmams. Tai A. A. Uchtomskis vadina „ritmo ásisavinimu“. Sunkiai ir átemptai dirbant ðis reiðkinys
skatina raumenø veiklà. Raumeniui atliekant sunkø darbà pirmiausia sumaþëja audiniø labilumas, pavargsta
nervø centrø bei nerviniø raumenø galûnës ir tuomet vyksta jø slopinimas.
Labilumo matavimas. Apie raumenø labilumà galima spræsti ið ávairiø áaudrinimo proceso laiko parametrø.
N. Vedenskis pasiûlë labilumo matavimo vienetu laikyti toká kieká áaudrinimø (elektros daþniø),
kuriø audinys gali atlikti per 1 s nesikeièiant to raumens áaudrinimo ritmui. Ðiltakraujø gyvûnø raumenø
labilumas daug didesnis. N. Vedenskis árodë, kad varlës sëdmens nervø labilumas vidutiniðkai lygus 500.
Pvz., þinduoliø ir þmogaus judesio nerviniai audiniai per sekundæ gali atkartoti iki 2500 impulsø. Labilumo
rodikliais gali bûti ir kiti áaudrinimo proceso laiko parametrai – potencialo veikimo trukmë, absoliuèiosios ir
sàlyginosios refraktorinës fazës, ekzaltacinës fazës ir t. t. Kuo trumpesnë ðiø faziø trukmë, tuo raumuo
labilesnis. Vienas ið netiesioginiø labilumo rodikliø gali bûti vadinamoji chronaksija.
Chronaksija. Ðá terminà ir tyrimø metodà sugalvojo prancûzø mokslininkas L. Lapikas. Jo esmë: norint
áaudrinti gyvûno organizmà, kad jame atsirastø slenkstinë jëga, audiná reikia ne tik sudirginti, bet ir to
dirginimo laikas turi bûti pakankamai ilgas. Kuo didesnë áaudrinimo jëga, tuo maþiau reikia laiko dirginti tà
raumená norint sulaukti jo atgalinës reakcijos. Apibûdinant ðiø audiniø funkcines savybes L. Lapikas pasiûlë
iðtirti du rodiklius, kuriuos jis pavadino reobaze ir chronaksija.
Reobazë – maþiausias pastovios elektros srovës átampos dydis, kurio pakanka jaudinimui (dirginimui)
atsirasti gyvûniniuose audiniuose esant pakankamai veikimo trukmei ir pastoviai varþai grandinëje. Pagal
reobazës dydá galima spræsti apie audinio jaudrumà: kuo reobazë maþesnë, tuo audinio jaudrumas didesnis.
Chronaksija – trumpiausias laikas, per kurá nuolatinë elektros srovë, dvigubai stipresnë nei reobazë, turi
veikti audiná, sukeldama fiziologinæ reakcijà. Kuo maþesnë chronaksija, tuo greièiau audinyje atsiranda
jaudrumo banga ir padidëja jo labilumas. Chronaksija yra tiktai netiesioginis labilumo árodymas, charakterizuojantis
vienkartinës bangos áaudrinimo greitá. Esant normalioms sàlygoms, turinti ritminá charakterá
vienkartinë banga neparodo to pasikeitimo greièio, kuris atsiranda áaudrinimo metu. Tuomet chronaksija
negali atskleisti svarbiausiø labilumo ypatumø keièiantis jos reakcijai.
Chronaksija pasiekia aukðtà lygá lëtai reaguojanèiose veiksniuose. Tiek gyvûnø, tiek þmoniø nervuose ir
raumenyse chronaksija paprastai trunka sekundës tûkstantàjà dalá. Taèiau ir tuomet skirtumas labai didelis.
Griauèiø raumenø, kurie geba greitai susitraukti, chronaksija daug maþesnë negu lygiøjø. Ðiltakraujø gyvûnø
(tarp jø ir þmogaus) raumenyse chronaksijos laikas trumpesnis nei ðaltakraujø. Treniruoèiø metu spor-
6