Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
čiu elgesio tikslingumui, beatodairišku siekimu<br />
to, kas nepasiekiama. Treneriui, kuris nepasitiki<br />
savimi, menkina savo darbo rezultatus, atsiranda<br />
nevisavertiškumo kompleksas, mažinantis darbo<br />
našumą. Taigi reiklumas sau turi atitikti asmens<br />
galimybes.<br />
***<br />
Sporto praktikoje negalima išvengti klaidų. Ar<br />
treneris turi dažnai akcentuoti tas klaidas, kad jų<br />
būtų išvengta, ar turi apie klaidas kalbėti saikiai,<br />
jų nepabrėždamas?<br />
Jeigu treneris pabrėžtinai ir labai dažnai nurodo<br />
tas pačias klaidas, tai sportininkas ima manyti, kad<br />
jam sunku susidoroti su klaidomis, kad daug ko nemoka,<br />
bando taisyti tik senas klaidas, o tada nelieka<br />
laiko naujiems įgūdžiams susidaryti bei lavinti.<br />
Treneris turi atsisakyti perdėtos globos, sudaryti<br />
tokias sąlygas, kad sportininkas pats suprastų<br />
savo klaidas ir mokėtų jas taisyti. Būtina labiau<br />
išryškinti pažangą, įvertinti ne tik rezultatą, bet ir<br />
pastangas, padrąsinti, jeigu kartojamos tos pačios<br />
klaidos ar ištinka nesėkmė.<br />
Išvada tokia: jeigu tie patys teiginiai, pastabos,<br />
moralai bus kartojami siekiant kažką sugriauti, tai<br />
jie paprastai ir skatins griovimą, nepadės diegti<br />
optimizmo, noro tobulėti.<br />
***<br />
Tarp trenerių dar labai paplitusi nuomonė, kad<br />
sportinė veikla pati savaime auklėja ir ugdo sportininko<br />
asmenybę. Ar iš tikrųjų taip yra?<br />
Daugelis mokslinių tyrimų tai paneigia. Reikia<br />
kryptingo, sistemingo, turiningo ir valdomo auklėjamojo<br />
darbo, kad būtų visapusiškai ugdoma sportininko<br />
asmenybė ir kartu siekiama gerų sportinių<br />
rezultatų. Darbo sėkmė priklauso ne tik nuo trenerio<br />
požiūrio į sportininkus, bet ir nuo pastarųjų požiūrio<br />
į trenerį. Abipusis palankus požiūris atsiranda<br />
tik ten, kur profesionaliai dirbamas auklėjamasis<br />
darbas. Sportininkui ar komandai tinkamai taikant<br />
auklėjamąsias priemones tobulėja elgesio kultūra,<br />
tarpusavio santykiai, keičiasi sportininkų charakterio<br />
bruožai, interesai, elgesio motyvai. Daugelis<br />
tyrimų parodė, kad komandose, kuriose vyksta<br />
kokybiškas auklėjamasis darbas, pasiekiama geresnių<br />
sportinių rezultatų. Suprantama, negali būti<br />
auklėjimo „urmu“. Visiems sportininkams taikyti<br />
tą patį mastelį – klaida. Sportininkai yra sudėtingos<br />
asmenybės: iš skirtingos kultūrinės aplinkos,<br />
savitai auklėti, nevienodo išsilavinimo, skirtingų<br />
pažiūrų, tautybių, religijų ir pan. Todėl reikia rasti<br />
individualų priėjimą prie kiekvieno, be abejonės,<br />
nederėtų atsisakyti ir bendrų priemonių.<br />
Vadinasi, daugelis auklėjamojo darbo trūkumų<br />
kyla iš trenerio požiūrio į savo veiklos funkcijas.<br />
Sportinė veikla pati savaime neužtikrins sportininko<br />
asmenybės ugdymo. Būtinas ir kryptingas trenerio<br />
darbas.<br />
***<br />
Dažnai treneris pasako: „Aš treniruoju, mokau<br />
taktikos ir technikos, o sąmonės, pasąmonės,<br />
mąstymo klausimais turi rūpintis specialistai“. Ar<br />
galima tuos dalykus atskirti?<br />
Žinome, kad sporte svarbią vietą užima vaizdiniai,<br />
jų formavimas. Todėl <strong>sporto</strong> treniruotės<br />
vyksme būtina plėsti jutiminę patirtį, motorinius<br />
vaizdinius. Gausesnė patirtis padeda rastis ne tik<br />
konkretiems, bet ir apibendrintiems vaizdiniams.<br />
Vaizduotės vaizdiniai – tai mąstant perdirbti atminties<br />
vaizdiniai. O vaizduotė leidžia numatyti<br />
veiklos rezultatą dar prieš veiklos pradžią, padeda<br />
sportininkui orientuotis veikloje. Sportinėje veikloje<br />
vaizduotė reiškiasi kartu su mąstymu. Vaizduotės<br />
mechanizmų esmė – perdirbti vaizdinius<br />
ir kurti naujus iš jau turimų vaizdų. Sportininko<br />
sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš<br />
žodinės į vaizdinę ir priešingai. Paprastai kalbant,<br />
vaizduotės esmė tokia: jeigu sportininkas ilgai ir<br />
tiksliai įsivaizduos norimą pasiekti rezultatą ir savo<br />
vaizdinius stiprins atkakliu darbu, tai būtinai įvyks.<br />
Tokio vidinio dialogo esmė ta, kad sportininko pasąmonė<br />
užkoduojama tam tikrais signalais. Vėliau<br />
šie signalai savaime koreguoja sportininko veiklą<br />
ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kitaip tariant,<br />
naudodamas kuriamąją vizualizaciją sportininkas<br />
susikoncentruoja į veiksmą, tarsi visas pasineria<br />
į atliekamą veiksmą, ir savo vaizduotėje pasiekia<br />
trokštamą rezultatą. Tada norimas rezultatas pasiekiamas<br />
lengviau.<br />
Sporto specialistų manymu, treneriui būtina ne<br />
tik treniruoti, ne tik rūpintis techniniu bei taktiniu<br />
sportininkų rengimu, bet ir domėtis psichologiniais<br />
dalykais, sportininkų mąstymu, jų vaizduotės<br />
ugdymu ir pan., nes viskas, kas nauja, geriausia,<br />
pasiekiama pasitelkus vaizduotę.<br />
***<br />
Praktikoje pasitaiko įvairių trenerių. Vieni, regis,<br />
gilinasi į savo <strong>sporto</strong> šakos subtilybes, stengiasi<br />
rengti kokybiškas treniruotes, bet tuo ir apsiriboja<br />
savo veikloje. Sportininkų dvasinių vertybių tobulinimas,<br />
kultūrinio lygio kėlimas, žmonių tarpusavio<br />
santykiai ir kiti dalykai tokiems nelabai terūpi. Kiti<br />
treneriai daug dėmesio skiria sportininkų meistriškumui<br />
ugdyti, taip pat jų gyvenimiškoms pažiūroms<br />
formuoti, bendram išsilavinimui, kultūrai.<br />
13
Change language