Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
26<br />
IV. Šiuolaikinės<br />
sportininkų rengimo<br />
technologijos<br />
Naujas tūkstantmetis:<br />
ar angliavandenių<br />
vartojimo rekomendacijos<br />
sportininkams<br />
turi būti pakeistos?<br />
Marius baranauskas<br />
<strong>Lietuvos</strong> olimpinio <strong>sporto</strong> centro<br />
sportininkų mitybos specialistas<br />
Daugelis faktinės sportininkų mitybos tyrimų<br />
rodo, kad didelio meistriškumo sportininkai su<br />
maistu gauna nepakankamai angliavandenių. Kai<br />
kuriais pastarojo dešimtmečio mokslinių tyrimų<br />
rezultatais bandoma įrodyti, kad rekomenduojamas<br />
angliavandenių kiekis sportininkams yra<br />
nepagrįstai per didelis. Tarp savo malonumui<br />
sportuojančių žmonių kaskart aktualesnės darosi<br />
mažiau angliavandenių turinčios „dietos“, kurios<br />
gali padėti greičiau sumažinti riebalų masę. Eiliniams<br />
<strong>sporto</strong> klubų lankytojams vis dažniau siūloma<br />
išbandyti intervalines <strong>sporto</strong> pratybas (angl. „high<br />
interval training“ – HIT), derinamas su mažiau<br />
angliavandenių turinčia mityba. Nauji moksliniai<br />
tyrimai rodo, kad per intervalines <strong>sporto</strong> pratybas<br />
pagal režimą „treniruokis mažai“ (angl. „train<br />
low“) esant mažoms raumenų glikogeno atsargoms<br />
skatinama raumenų adaptacija ląsteliniu (molekuliniu)<br />
lygiu, o sportininkų organizmas prisitaiko prie<br />
fizinių krūvių didelio intensyvumo darbo zonoje, nes<br />
vyksta mitochondrijų biogenezė (didėja mitochondrijų<br />
tūris, fermentinis aktyvumas).<br />
Bet kuriuo atveju tokią organizmo adaptaciją,<br />
kai treniruojamasi pagal režimą „treniruokis mažai“<br />
esant mažoms raumenų glikogeno atsargoms,<br />
būtų galima įvardyti ne tik kaip raumenų prisitaikymą<br />
prie intensyvių fizinių krūvių, bet ir kaip<br />
pažeidimą, nes sutrikdomi atkuriamieji raumenų<br />
glikogeno procesai po <strong>sporto</strong> pratybų. Ilgiau treniruojantis<br />
esant nepakankamai atkurtoms raumenų<br />
glikogeno atsargoms silpnėja sportininkų imuninė<br />
sistema, didėja persitreniravimo, traumų rizika. Be<br />
to, praktikuojant per mažai angliavandenių turinčią<br />
mitybą reikia daugiau centrinės nervų sistemos<br />
pastangų, kad būtų galima įveikti fizinius krūvius<br />
didesniu intensyvumu ir pan.<br />
Taigi teigiamą organizmo adaptaciją prie intensyvių<br />
fizinių krūvių, kai intervalinės <strong>sporto</strong> pratybos<br />
atliekamos esant mažam raumenų glikogeno<br />
kiekiui, mokslo požiūriu būtų galima įvardyti kaip<br />
hipotezę, kurią dar reikia pagrįsti realioje didelio<br />
meistriškumo sportininkų veikloje. Nors 3–10 savaičių<br />
trunkančių intervalinių <strong>sporto</strong> pratybų metu,<br />
esant mažoms raumenų glikogeno atsargoms, vyksta<br />
pokyčiai raumenų ląstelėse, tačiau atsakomųjų<br />
viso sportininkų organizmo funkcinių pokyčių vis<br />
dėlto nėra. Raumuo tėra vienas iš veiksnių, darančių<br />
poveikį sportininkų fizinio darbingumo rodikliams<br />
ir galutiniam sportiniam rezultatui. Sporto<br />
pratybos „treniruokis mažai“ režimu esant mažoms
Change language