21.07.2014 Views

Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras

Nr. 1-2 - Lietuvos sporto informacijos centras

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

kiekio mitybos praktikavimas reikalauja didesnių<br />

fiziologinių ir proto pastangų (centrinės nervų sistemos<br />

prisitaikymo) sportininkams įveikiant labai<br />

intensyvius (daugiau kaip 80 % VO 2<br />

max) fizinius<br />

krūvius (pvz., sprinto rungtis).<br />

• Sportininkų organizmo adaptacija panaudoti<br />

riebalus kaip energijos šaltinį labai priklauso nuo<br />

treniruotumo: mitybą, kurioje ribojami angliavandeniai,<br />

labiau toleruoja daugiau treniruoti sportininkai,<br />

nes jų organizmas geriau prisitaiko panaudoti<br />

riebalus kaip energijos šaltinį fizinio krūvio metu.<br />

Be to, kiekvieno sportininko organizmo atsakas į<br />

trumpalaikę mažai angliavandenių turinčią mitybą<br />

yra labai individualus ir skirtingas.<br />

Trumpalaikė mažai angliavandenių<br />

turinti mityba – kokios<br />

rekomendacijos treneriams?<br />

Trumpalaikės (4–7 dienų trukmės) sumažinto<br />

angliavandenių kiekio mitybos keitimas ilgalaike<br />

(24–72 val.) daug angliavandenių turinčia mityba<br />

sportininkams nerekomenduojamas.<br />

‣ Nerekomenduojama sportininkams praktikuoti<br />

mažai angliavandenių turinčios trumpalaikės<br />

mitybos daugkartinio režimo, nes gali sulėtėti<br />

sportininkų adaptacija prie fizinių krūvių, sutrikti<br />

angliavandenių apykaita organizme (rezistenciškumas<br />

insulinui), susilpnėti imuninė sistema (Gleeson<br />

ir kt., 2004; Petibois ir kt., 2003).<br />

‣ Reikia nepamiršti, kad trumpalaikis mitybos<br />

režimas, kai mityboje laikinai ribojamas su<br />

maistu gaunamų angliavandenių kiekis, ir realus<br />

geresnis galutinis sportinis rezultatas nesusiejami<br />

bei moksliškai nepagrįsti.<br />

Jeigu sportininkai nusprendžia 4–7 dienas<br />

(pvz., prieš varžybas) praktikuoti mažo angliavandenių<br />

kiekio mitybą ir likus 24–72 val. iki svarbių<br />

pratybų ją pakeisti labai daug angliavandenių turinčia<br />

mityba, tuomet būtina įvertinti:<br />

‣ Taikomo mitybos režimo veiksmingumą<br />

parengiamuoju laikotarpiu (ir tik tada atitinkamą<br />

mitybos režimą taikyti prieš varžybas).<br />

‣ Individualius sportininko aerobinio ir anaerobinio<br />

darbingumo rodiklių pokyčius trumpalaikio<br />

mitybos režimo metu.<br />

‣ Sportininko treniruotumą (daugiau treniruotų<br />

sportininkų organizmas geriau prisitaiko oksiduoti<br />

didesnį riebalų kiekį, kai 4–7 dienas praktikuojama<br />

sumažinto angliavandenių kiekio mityba).<br />

‣ Individualiai įvertinti sportininko centrinės<br />

nervų sistemos ir imuninės sistemos reakciją į<br />

trumpalaikį mažai angliavandenių turinčios mitybos<br />

režimą (mažas raumenų glikogeno kiekis reikalauja<br />

daugiau centrinės nervų sistemos pastangų atliekant<br />

fizinį krūvį ir yra silpnos imuninės sistemos bei<br />

persitreniravimo rizikos veiksnys).<br />

Treniravimosi režimo „treniruokis<br />

mažai, varžykis gerai“ ir mitybos<br />

poveikis adaptaciniams raumenų<br />

procesams<br />

2004 metais Danijoje mokslininkai (Hansen ir<br />

kt., 2005) iškėlė hipotezę: „Raumenų glikogenas:<br />

treniruokis mažai, varžykis gerai“ (angl. „Muscle<br />

glicogen: train low, compete high“). 2005–2010<br />

metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai (De Bock<br />

ir kt., 2008; Akerstrom ir kt., 2009; Nybo ir kt.,<br />

2009; Cox ir kt., 2010; Hulston ir kt.; 2010) rodo,<br />

kad per 3–10 savaičių trukmės pratybas pagal režimą<br />

„treniruokis mažai“ (angl. „train low“) esant mažam<br />

raumenų glikogeno kiekiui arba mažam egzogeninės<br />

(kraujo) gliukozės prieinamumui organizme skatinama<br />

daugelio genų, atsakingų už organizmo<br />

adaptaciją prie fizinių krūvių, transkripcija.<br />

Treniravimasis esant mažam raumenų glikogeno<br />

kiekiui labiau aktyvuoja signalinius baltymus (AMP<br />

aktyvuojamą baltymų kinazę ir p38 mitogeno aktyvuojamą<br />

baltymų kinazę), kurie dalyvauja mitochondrijų<br />

biogenezės bei kituose adaptacijos procesuose<br />

(Hawley ir kt., 2012; Baar ir kt., 2008).<br />

2008 metais Australijoje 21 dieną (tris savaites)<br />

buvo tiriama 14 dviratininkų. Dviratininkai buvo<br />

paskirstyti į dvi grupes, jų mityba ir treniravimosi<br />

režimas tyrimo metu buvo skirtingi (10 pav.).<br />

Daug angliavandenių turinčią mitybą praktikuojantys<br />

dviratininkai palaikė normalų arba didelį<br />

raumenų glikogeno kiekį. Mažiau angliavandenių<br />

turinčią mitybą praktikuojantys dviratininkai aerobinio<br />

pobūdžio pratybas pradėdavo esant normaliai<br />

glikogeno koncentracijai raumenyse, o tos pačios<br />

dienos intervalines pratybas pradėdavo esant 50 %<br />

sumažėjusioms raumenų glikogeno atsargoms.<br />

Dviratininkai, kurių raumenų glikogeno kiekis<br />

buvo normalus arba didelis, treniruodavosi savo<br />

nuožiūra pasirinktu intensyvumu šešias dienas per<br />

savaitę ir kasdien pakaitomis atlikdavo arba 90 min.<br />

aerobinio pobūdžio pratybas (70 % VO 2<br />

max intensyvumu)<br />

arba intervalines pratybas (aštuonių<br />

pratimų kartojimai maksimaliu pajėgumu po 5 min.<br />

su 1 min. poilsio pertraukomis). Per savaitę poilsiui<br />

buvo skiriama viena diena.<br />

Dviratininkų, kurių raumenų glikogeno kiekis<br />

buvo mažas, treniruodavosi savo nuožiūra pasirinktu<br />

intensyvumu tris dienas per savaitę. Per dieną<br />

33

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!