Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras

KRONIKA
Abiejø šaliø atstovai aptarë ir jiems aktualias problemas. Paaiškëjo, kad dalis jø – gana panašios: ¥Ir armënams,
ir mums rûpi, kaip uþtikrinti, kad kûno kultûros ir sporto pratybas, treniruotes vestø tik kvalifikuoti specialistai. Nors
Lietuvoje veikia licencijavimo sistema, bet ji nëra tobula, o Armënijos sporto vadovai šià sistemà tik planuoja átvirtinti
teisës aktuose. Abi šalys siekia uþtikrinti geresná šauktiniø fiziná parengtumà, teisës aktuose átvirtinti nuostatas,
kad ir kariniuose daliniuose kûno kultûros ir sporto pratybas vestø kvalifikuoti specialistai. Dar viena abiem šalims
aktuali problema – sporto specialistø atlyginimai: dël maþø atlyginimø jauni specialistai vengia dirbti sporto mokymo
ástaigose. Beje, Armënijoje labai ryškus skirtumas tarp bendrojo lavinimo mokyklø pedagogø ir sporto mokymo
ástaigø treneriø atlyginimø – treneriø darbo uþmokestis yra 3 kartus maþesnis nei švietimo sistemos pedagogø, nors
treneriai dirba vëlai vakarais, savaitgaliais ir atostogø metu. Šiuo metu Armënijoje veikia apie 160 sporto mokyklø´,
– pasakojo K.Tiesnesytë.
Lietuvos atstovai armënams papasakojo, kad nuo šiø metø rugsëjo 1 d. keliuose miestuose ásteigtos sporto klasës,
kuriose mokosi sportui gabus jaunimas. Lietuvos atstovai buvo supaþindinti su Olimpinës pamainos koledþo, kuris
jau 35 metus veikia Jerevane, veikla. ¥Koledþe mokosi apie 400 mokiniø. Árengtos treniruoèiø salës imtynininkams ir
boksininkams, treniruokliai dviratininkams. Planuojama árengti universalø stadionà lengvaatleèiams ir futbolininkams.
Koledþo teritorijoje atnaujinamos 200 vietø gyvenamosios patalpos´, – prisiminë K.Tiesnesytë.
Lietuvos delegacija apþiûrëjo ir daugiau sporto baziø, kuriø statybai ir renovacijai valstybës politikai skiria itin
didelá dëmesá, kaip vyksta darbai, asmeniškai domisi net valstybës prezidentas. ¥Iš specialiø programø finansuojama
sporto saliø statyba visoje šalyje. Specialus dëmesys skiriamas regionams, iš kuriø jau yra kilæ Europos arba pasaulio
èempionai, taip pat strateginëms sporto šakoms – boksui, imtynëms, sunkiajai atletikai, šachmatams. Cachkadzore
vyksta olimpinës sporto bazës, kuri uþima 60 hektarø plotà, atnaujinimas. Èia jau renovuotas uþdaras baseinas ir dvikovos
sporto šakø salës, remontuojamos patalpos, kuriose apgyvendinami sportininkai. O vienas geriausiø sporto ir
turizmo koreliacijos pavyzdþiø – kalnø slidinëjimo trasos árengimas Cachkadzoro mieste´, – sakë Teisës ir personalo
skyriaus vedëja.
Lietuvos delegacija taip pat susitiko su Armënijos valstybinio kûno kultûros instituto vadovais, kurie papasakojo
apie kûno kultûros ir sporto specialistø rengimà šioje šalyje. Institute veikia 3 fakultetai – Sveikatinimo, Pedagoginis
ir Neakivaizdiniø studijø, o jame mokosi apie 2000 studentø. Ádomu, kad šiame institute rengiami ne tik sporto
specialistai, bet ir sporto þurnalistai.
LIETUVA: VISØ PIRMA REIKIA AIŠKIOS PROGRAMOS, VEIKSMØ PLANO IR
PARTNERYSTËS
Spalio19–21 d. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas ir vyr. specialistas tarptautiniam
bendradarbiavimui Sigitas Stasiulis kartu su dar 43 ET valstybių ministrais ar jų įgaliotais asmenimis dalyvavo
17-ajame neformaliame Europos sporto ministrų susitikime Maskvoje (Rusijos Federacija). Pagrindinis šio susitikimo
tikslas buvo aptarti sporto ateitį Europos Taryboje ir kokia forma būtų bendradarbiaujama toliau.
Po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta, kad veikla sporto srityje Europos Taryboje turėtų būti tęsiama šalių susitarimu
(Partial Agreement / Enlarged Partial Agreement). Kokio dydžio įmokas šalys turės mokėti, kol kas nėra aišku, nes tai
priklausys ne tik nuo dalyvausiančių ET šalių narių, bet ir nuo kitų valstybių, pvz., Kanados, nevyriausybinių Europos ir
pasaulio sporto organizacijų dalyvavimo. Besąlygiškai už tokią bendradarbiavimo formą pasisakė 17 valstybių – Baltarusija,
Bulgarija, Danija, Didžioji Britanija, Italija, Kipras, Latvija, Makedonija, Monakas, Nyderlandai, Rumunija, Rusija,
Slovakija, Slovėnija, Suomija, Turkija, Vengrija. Tačiau kitos valstybės turėjo savo pasiūlymų. Pvz., Vokietija pageidavo,
kad šalių susirinkimai būtų finansuojami iš nuolatinio ET biudžeto, Liuksemburgo sporto ministras Jeannot Krecke
stebėjosi 2005 m. ET Ministrų Komiteto sprendimu atsisakyti sporto plėtojimo veiklos, kuri buvo kaip pasaulio sporto
sąjūdžio pavyzdys, finansavimo, Lenkija pasisakė vien už Europos antidopingo konvencijos ir Europos konvencijos dėl
brutalaus žiūrovų elgesio vykdymo priežiūrą. „Lietuva visų pirma pageidavo aiškios programos, veiksmų plano ir pasiūlė
sudaryti partnerystės susitarimus su Europos Sąjunga bei Europos Komisija, Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos
biuru, kitomis Europos vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis. Juk iš esmės skirtingų organizacijų
rengiamuose susitikimuose kartojasi ir dalis temų, dalyvauja tie patys žmonės. Įvairiuose susitikimuose dalyvauti darosi
vis sudėtingiau ir dėl žmogiškųjų išteklių limito, ir, be abejo, dėl finansinių galimybių“, – situaciją komentavo KKSD vyr.
specialistas S.Stasiulis.
Susitikimo dalyviai taip pat sutarė Europos vyriausybių kandidatu į Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vicepirmininko,
kurio rinkimai lapkričio mėn. vyks Toronte (Kanada), postą siūlyti Prancūzijos jaunimo, sporto ir asociacijų
ministrą Jean`ą Francois`ą Lamour`ą.
Susitikimo metu Rusijos federalinės kūno kultūros ir sporto agentūros vadovas Viačiaslavas Fetisovas ET šalių sporto
ministrus ir jų įgaliotus asmenis taip pat supažindino su kūno kultūros ir sporto plėtra Rusijoje. Jis papasakojo, kaip ir
kokie organizuojami sporto visiems renginiai, kokie artimiausi sporto bazių statybos ir renovacijos planai, informavo,
KÛNO KULTÛROS IR SPORTO AKTUALIJOS, 2006-3
51