Kaune surengta Europos karo istorijos klubÅ³ sÄjungos generalinÄ ...

More documents

Recommendations

Info

14 mūsų puslapis KRAÐTO APSAUGA Išleistas „Savanorio“ 400-asis numeris Krašto apsaugos ministrė domėjosi karo prievolės reikalais Gintaro Lukoševičiaus nuotr. daktorius ir korespondentas. Nuo 2001 metų „Savanorį“ redaguoja kpt. Vytautas Voveris. Laikraštis palaipsniui keičiasi, 2005 metais apimtis padidinta iki dviejų lankų, atsirado spalvoti puslapiai, tačiau, siekiant neperžengti numatytos finansinės ribos, teko sumažinti periodiškumą. Kuklios išvaizdos, laikraštis daugiau nei per 15 metų tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų metraštininku, besistengiančiu kruopščiai fiksuoti visus svarbiausius savanorių gyvenimo įvykius. Redakcijos darbo principas: laikraštis yra savanorių, todėl stengiamasi, kad kuo daugiau eilinių karių savanorių, karininkų ir seržantų iš rinktinių, batalionų, kuopų bendradarbiautų, rašytų jiems rūpimais aktualiausiais klausimais. Tokiems rašiniams – pirmenybė. Kiekvienas pajėgų karys, norintis ir turintis ką pasakyti, gali tikėtis būsiąs išgirstas, jo rašinys išvys dienos šviesą. Antra vertus, „Savanoris“ yra pajėgų metraštininkas ir viskas, kas vyksta KASP, laikraštyje turi atsispindėti. Neetatinių bendradarbių laikraštis turi visose rinktinėse, aktyviau rašančių (bent po kelis rašinius per metus) yra apie 60-70 žmonių. Tarp bendradarbių yra ir pedagogų, visuomenės veikėjų, suinteresuotų jaunimo pilietiniu ugdymu. Prieš keletą metų atlikta karių savanorių sociologinė apklausa parodė, kad „Savanoris“ yra KASP karių skaitomiausias laikraštis. Dalis laikraščio tiražo platinama mokyklose, ypač rajonuose, dalijamas įvairių renginių metu. Specifinę laikraščio skaitytojų grupę sudaro laisvės kovų dalyviai, savanoriai kūrėjai, asmenys, anksčiau tarnavę KASP. Juos daugiau domina istorinio pobūdžio rašiniai, šiuo metu KASP tarnaujančius karius – ginkluotės, technikos naujienos, specialiosios pajėgos, tarptautinės operacijos. Norintys skaityti „Savanorį“ gali užsiprenumeruoti šį leidinį kiekviename Lietuvos pašto skyriuje. KASP inf. 2009 05 08 Karo prievolės administravimo tarnyboje (KPAT) prie Krašto apsaugos ministerijos lankėsi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir domėjosi tarnybos veikla bei kariuomenės komplektavimo reikalais. Šiuo metu pagrindiniai KPAT uždaviniai – įgyvendinti karo prievolės politiką ir vykdyti kandidatų paiešką, atranką ir priėmimą į profesinę karo tarnybą. „Reikia sulaukti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar teisėtai buvo sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tada nustatyti aiškią karo prievolės įgyvendinimo doktriną. Esu giliai įsitikinusi, kad kariuomenė turi turėti rezervą. O kaip jį rengti savanoriškai ar privalomai – tai politikų ir kariškių diskusijos reikalas“, – sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė. Ministrė pažymėjo, kad karo prievolė neišnyko. Nuo praėjusių metų rugsėjo 15 d. buvo sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT). Tačiau nebuvo nustatyta, kaip Lietuvos piliečiai vykdys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 str., teigiantį, kad valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir parei- 2009 04 30 pasirodė 400-asis Krašto apsaugos savanorių pajėgų laikraščio „Savanoris“ numeris Nr. 4 (400). Pirmasis „Savanorio“ numeris išleistas 1991 m. vasario 9 d., prabėgus kelioms savaitėms po Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo. Situacija pradžioje buvo sudėtinga – kurti redakciją nebuvo kada, reikėjo laikraštį leisti kuo greičiau. Padėjo savanoriams „Lietuvos aidas“, įsikūręs tuose pačiuose Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Pirmasis „Savanorio“ redaktorius buvo Rimvydas Delkus; vėliau laikraštį redagavo Darius Grinbergas. Toks „Savanoris“, kaip Krašto apsaugos departamento (vėliau KAM) ir „Lietuvos aido“ savaitraščio priedas, 10 000 egzempliorių tiražu ėjo iki 1992 m. balandžio 24 d., kai leidimas buvo nutrauktas, o vietoje „Savanorio“ pasirodė „Krašto apsauga“, KAM leidinys, turėjęs tapti visos kariuomenės laikraščiu. Dar leidžiant „Krašto apsaugos“ laikraštį, buvo nutarta, jog vis dėlto reikia turėti savo leidinį, kuris geriau, išsamiau atspindėtų savanorių tarnybos rūpesčius, problemas, specifiką. 1992 m. lapkričio 10 d. „Savanoris“ vėl atgimė jau kaip Lietuvos savanorių laikraštis, nuo tada einantis reguliariai du kartus per mėnesį 2500 egzempliorių tiražu. 1994–2000 m. jo redaktoriumi buvo Petras Dabulevičius. Dabar laikraštis išeina kartą per mėnesį, apimtis – 2 spaudos lankai, tiražas – 2 tūkstančiai egz. Redakcijoje dirba du žmonės – rega. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šiuo metu Lietuvoje išlieka karo prievolininkų – vyrų nuo 16 iki 45 metų apskaita. KPAT registre įtraukta beveik 700 tūkst. karo prievolininkų. „Šaukimo sustabdymas šiek tiek suklaidino visuomenę – dažnai kreipiasi jaunuoliai ir nustebę aiškina, jog gavo kvietimą susitvarkyti prievolininko dokumentus. Kol kas sustabdytas tik vieno ilgos prievolės grandinės elemento darbas“, – sakė KPAT viršininkas Tomas Pilvinis. Pernai KPAT į profesinę karo tarnybą priėmė 1 010 karių, į PPKT pašaukė 1184. Pristatant KPAT veiklą tarnybos viršininkas T. Pilvinis atkreipė dėmesį, kad tarnybai tenka vykdyti ir nebūdingų funkcijų. Pavyzdžiui, išduoti pažymas, patvirtinančias, kad Lietuvos piliečiai tarnavo sovietinėje armijoje. Tarnybos laikas įtraukiamas į stažą ir tokių pažymų reikia išeinant į pensiją. Kasmet tokių pažymų išduodama apie 10 tūkstančių. Ministrės R. Juknevičienės nuomone, tokias problemas reikia nedelsiant išspręsti. Laimis BRATIKAS, KPAT Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė lankėsi Karo prievolės administravimo tarnyboje. Autoriaus nuotr. 2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)
FAKTAI BE KOMENTARØ mūsų puslapis 15 Ieškoma būdų daugiau priimti į kariuomenę profesionalų eilinių karių Krašto apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, šių metų balandžio pradžioje profesinę karo tarnybą (PKT) sudarė iš viso 7 tūkst. 176 kariai: 1 tūkst. 841 karininkas, 3 tūkst. 868 puskarininkiai ir seržantai bei 2 tūkst. 81 eilinis. Skaičiuojant karių santykį procentais, karininkai PKT sudaro 25,6 proc. personalo, puskarininkiai ir seržantai – 53,9 proc., eiliniai – 20,4 proc. Siektinoje krašto apsaugos sistemos struktūroje numatoma, jog karininkai sudarys iki 23 proc., puskarininkiai ir seržantai 40 proc., o eiliniai 37 proc. bendro sistemoje tarnaujančių karių skaičiaus. Pagal kariuomenės rūšis Sausumos pajėgose iš viso tarnauja 2 tūkst. 980 karių (583 karininkai, 1 tūkst. 547 puskarininkiai ir seržantai, 1 tūkst. 6 eiliniai), Karinėse oro pajėgose – 945 kariai (293 karininkai, 555 puskarininkiai ir seržantai, 145 eiliniai), Karinėse jūrų pajėgose – 486 kariai (102 karininkai, 213 puskarininkiai ir seržantai, 246 eiliniai). Štabuose tarnauja 1 tūkst. 190 (639 karininkai, 551 puskarininkiai ir seržantai) arba 16,5 proc. visų PKT karių. 2008 metų rudenį tuometinio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, karines pajėgas pradėta buvo organizuoti tik profesinės tarnybos pagrindu. Šiuo metu privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra minėjusi, kad dėl mažinamo gynybos biudžeto vietoj anksčiau planuotų 600 naujokų profesionalų 2009 m. bus priimta mažiau, tačiau, KAM teigimu, yra ieškoma būdų šį skaičių gerokai padidinti ir kartu artėti prie siekiamų eilinių karių ir karininkų proporcijų karinėse pajėgose. „Šiais metais į atsargą, t.y. dėl natūralių priežasčių, išeis apie 318 karininkų, juos bus siekiama pakeisti eiliniais profesionalais. Taip pat jau yra įteikti įspėjimai 61 profesinės tarnybos karininkui, kad dėl įvairių priežasčių tarnybos sutartys su jais nebus pratęsiamos. Kadangi karininkai uždirba daugiau už eilinius, išeinančių ir priimamų santykis nebus vienodas, t.y. ateinančių eilinių priimsime daugiau. Tikimės, kad tokiu būdu pavyks labai neatsilikti nuo plano“, – BNS sakė krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams Danguolė Bičkauskienė. Pasak jos, minimos vieos turėtų atsilaisvinti ir būti pradėtos pildyti antrame 2009-ųjų pusmetyje. BNS inf. Kėdainiuose atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda 2009 05 07 Kėdainių krašto muziejuje atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) paroda „Saugojom valdovus ir karininkų garbę“. 103 eksponatų parodą sudaro XVI–XXI a. kertamieji ir duriamieji ginklai. Paroda eksponuojama dviejose Kėdainių krašto muziejaus salėse. Pirmosios salės centre puikuojasi XVII–XXI a. kardai, špagos ir palašai, o prie sienų esančiose vitrinose XIX–XX a. durtuvai ir durklai. Eksponuojama Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos vėliava (1929 m.), pikės ir šalmas (M 16), kuriuos tarpukario Lietuvoje vykdavusių Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijų metu naudojo karo invalidai. Antrojoje salėje eksponuojami ilgakočiai kertamieji, duriamieji ginklai (ietys, alebardos, partizanės, spontonai ir kt.) bei XVII a. ginklai – rapyra, kairės rankos durklas (daga), XVI a. daugelyje Europos kariuomenių naudoti dvirankis ir pusantros rankos kalavijas, įvairūs rytietiški kalavijai ir kirviai. Ginklų istoriją ir raidą puikiai atspindi abiejose salėse eksponuojamos litografijos, graviūros, paveikslų kopijos iš VDKM fondų, Per parodos „Saugojom valdovus ir karininkų garbę“ atidarymo ceremoniją lankytojus pasveikino Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Ekspoziciją pristatė šios parodos kuratorius, VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Kertamieji ir duriamieji ginklai – vieni seniausių žmonijos istorijoje. Antikos laikais kartu su svaidomaisiais ginklais tai buvo pagrindinė pėstininkų ir raitelių ginkluotė. Ne tik mūšių baigtį, bet ir ištisų valstybių likimus kertamieji ir duriamieji ginklai lemdavo ir viduramžiais. Ko gero, kiekviename dabartinės Europos teritorijoje vykusiame kariniame konflikte buvo naudojamos ietys, kovos kirviai ir kalavijai. Pastarieji tapo kilniais, riteriškais ginklais ir įgijo sakralinę reikšmę, o kai kuriais atvejais būdavo netgi suasmeninami suteikiant vardą ir savininko saugomi iki pat mirties. XIV a. pasirodę parakiniai šaunamieji ginklai pamažu įgavo vis didesnę reikšmę ir iš pagalbinės kovos priemonės virto pagrindine. Tobulėjant šaunamiesiems ginklams, tobulėjo ir kertamieji bei duriamieji ginklai, svarbiausia kai kurių karinių formuočių ginkluotės dalis, labai dažnai lemdavusi mūšių baigtį. XVI, XVII, o kartais ir XIX a. mūšio lauke kova šaunamaisiais ginklais būdavo tik lemtingų susidūrimų preliudija, o vėliau būdavo kaunamasi kalavijais, rapyromis, špagomis, kardais, palašais, ietimis, alebardomis, prie šautuvų fiksuojamais durtuvais bei kitais kertamaisiais ir duriamaisiais ginklais. Dauguma šių valdovų interesus gynusių ginklų ilgainiui tapo paradų ar išimtinai karininkų ginkluotės atributais, tačiau daugelyje valstybių jie iki šiol išlieka svarbia kariuomenės tradicijų ir apskritai karinės kultūros dalimi. Parodos organizatoriai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičūtė, Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus ginklų istorijos sektoriaus vedėjas Vladas Drupas ir šio skyriaus vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini. Paroda veiks iki 2009 m. spalio 15 d. Vidmantas AIRINI, Regina RAJECKIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejus Parodą suorganizavo Janina Karosevičūtė, Vladas Drupas ir Vidmantas Airini. Parodos kuratorius – Arvydas Pociūnas XVII-XXI a. kardai, palašai ir špagos XVI-XIX a. ginklai. Vlado Drupo nuotraukos 2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)
Page 1 and 2: Nr. 10 (161) 2009 05 22 - 2009 06 0
Page 3 and 4: FAKTAI BE KOMENTARØ TARPTAUTINIS B
Page 5 and 6: FAKTAI BE KOMENTARØ TARPTAUTINIS B
Page 7 and 8: FAKTAI BE KOMENTARØ lietuva ir nat
Page 9 and 10: FAKTAI BE KOMENTARØ afganistanas 9
Page 11 and 12: gen. mjr. Vitalijus VAIKŠNORAS Gyn
Page 13: FAKTAI BE KOMENTARØ mūsų puslapi
Page 17 and 18: FAKTAI BE KOMENTARØ mūsų puslapi
Page 19 and 20: FAKTAI BE KOMENTARØ karjera 19 Pas

Kaune surengta Europos karo istorijos klubÅ³ sÄ jungos generalinÄ ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Kaune surengta Europos karo istorijos klubÅ³ sÄjungos generalinÄ ...