Kaune surengta Europos karo istorijos klubų sąjungos generalinė ...
03.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Kaune surengta Europos karo istorijos klubų sąjungos generalinė ...

Kaune surengta Europos karo istorijos klubų sąjungos generalinė ...

Kaune surengta Europos karo istorijos klubų sąjungos generalinė ...

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
kam.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

Nr. 10 (161) 2009 05 22 – 2009 06 05 Kraðto apsaugos ministerijos informacinis leidinys<br />

2009 m. birželio mėn. 25-28 d.<br />

Lietuvoje vyks VIII pasaulio lietuvių<br />

sporto žaidynės. Pasaulio<br />

lietuvių sporto žaidynės suburs po<br />

visą pasaulį pasklidusius lietuvius<br />

gimtinės sporto aikštynuose. Žaidynių<br />

tikslas – tęsti tautinio bendradarbiavimo,<br />

jaunosios lietuvių<br />

kartos lietuvybės išsaugojimo<br />

tradiciją. Atidarymo šventė vyks<br />

2009 m. birželio mėn. 27 d., 20.00<br />

val., Vilniuje, Kalnų parke.<br />

Su valstybiniu vizitu Lietuvoje<br />

viešėjęs Ispanijos karalius Juan<br />

Carlos I (Chuanas Karlosas) ir<br />

karalienė Sofija gegužės 6 d. memoriale<br />

Antakalnio kapinėse pagerbė<br />

žuvusiųjų už Lietuvos laisvę<br />

atminimą. Ceremonijos metu ant<br />

Sausio 13-osios aukų kapų buvo<br />

padėta gėlių. Pagerbimo ceremonijoje<br />

dalyvavo Lietuvos krašto<br />

apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.<br />

Ispanijos karališkoji pora<br />

bendravo su žuvusiųjų Laisvės<br />

gynėjų artimaisiais. Renginyje<br />

Antakalnio kapinėse dalyvavo<br />

Lietuvos kariuomenės Garbės<br />

sargybos kuopos kariai.<br />

2009 04 30 krašto<br />

apsaugos ministrės<br />

R. Juk ne vičienės<br />

įsakymu ir<br />

Lie tuvos kariuo ­<br />

menės Ordina ro<br />

vyskupo Eu geni<br />

jaus Bartulio<br />

dekretu naujuoju Lietuvos kariuomenės<br />

vyriausiuoju kapelionu paskirtas<br />

mjr. Saulius Kasmauskas.<br />

Žurnalo „Karys“ redakcija švenčia žurnalo 90-metį<br />

Vieno seniausiai leidžiamų<br />

karinių žurnalų Lietuvoje „Karys“<br />

redakcija švenčia leidinio 90-metį.<br />

1919 m. pradėtas leisti „Kariškių<br />

žodis“, vėliau pervardytas į „Karį“<br />

buvo leidžiamas <strong>Kaune</strong> nuo tų<br />

pačių metų gegužės 22 dienos. Jo<br />

pirmasis redaktorius buvo mjr. Petras<br />

Ruseckas (dar kartą redagavęs<br />

<strong>Kaune</strong> <strong>surengta</strong> <strong>Europos</strong> <strong>karo</strong> <strong>istorijos</strong> klubų<br />

sąjungos generalinė sesija<br />

2009 05 08 Kauno „Daugirdo“<br />

viešbučio prieigose įvyko <strong>Europos</strong><br />

<strong>karo</strong> <strong>istorijos</strong> klubų sąjungos<br />

(EKIKS) generalinės sesijos atidarymo<br />

iškilmės, kuriose dalyvavo 69 šios<br />

sąjungos nariai, vilkintys istorinėmis<br />

karinėmis uniformomis, atspindinčiomis<br />

laikotarpį nuo XVIII a. iki<br />

Pirmojo pasaulinio <strong>karo</strong>.<br />

Iškilmėse dalyvavo Kauno<br />

miesto meras Andrius Kupčinskas,<br />

<strong>Europos</strong> <strong>karo</strong> <strong>istorijos</strong> klubų sąjungos<br />

prezidentas gen. mjr. Helmut<br />

A. J. Eberl (Helmutas Eberlis),<br />

Lietuvos kariuomenės Karinių oro<br />

pajėgų vadas, Kauno įgulos viršininkas<br />

brg. gen. Artūras Leita.<br />

EKIKS veikloje dalyvauja<br />

daugelio šalių (Austrijos, Baltarusijos,<br />

Belgijos, Italijos, Latvijos,<br />

Lenkijos, Norvegijos, Rusijos,<br />

Vengrijos, Vokietijos ir kt.)<br />

organizacijos, besidominčios karybos<br />

istorija. Šios organizacijos<br />

prezidentas reziduoja Austrijoje,<br />

Vecdorfo pilyje.<br />

„Karį“ 1922–1925 m.).<br />

Per 22 tarpukario metus pasikeitė<br />

net 14 žurnalo „Karys“<br />

redaktorių. 1936–1940 m., kol leidinys<br />

buvo sustabdytas, „Kariui“<br />

vadovavo kpt. Simonas Urbonas<br />

(Urbanavičius). Jis buvo paskutinis<br />

tarpukario Lietuvos „Kario“<br />

redaktorius. Nacių okupacijos metais<br />

prieš 1941 m. Kalėdas „Karys“<br />

buvo atgaivintas ir cenzūruojamas<br />

vokiečių ėjo iki 1944 metų.<br />

1944 m. vasarą <strong>Kaune</strong> „Varpo“<br />

spaustuvėje išspausdintas paskutinis<br />

<strong>karo</strong> metų „Kario“ numeris<br />

Lietuvoje. Nors rudenį „Karys“ vėl<br />

buvo atgijęs Berlyne, o 1945 m. vasario<br />

mėn. persikėlė į Veimarą ir<br />

ėjo ten iki 1945 m. pavasario, tik<br />

po penkerių metų –1950-ųjų lapkričio<br />

23 d. – vėlgi ne be S. Urbono<br />

pastangų atgimė Amerikoje kaip<br />

mėnesinis Pasaulio lietuvių karių<br />

veteranų žurnalas.<br />

Lietuvoje žurnalas „Karys“<br />

atkurtas 1991 metais. Pirmuoju<br />

Lietuva pirmoji iš buvusių sovietinių<br />

respublikų tapo EKIKS nare<br />

ir yra vienintelė iš jų, turinti savo<br />

atstovą EKIKS prezidiume. Sąjunga<br />

kuruoja <strong>Europos</strong> šalių kariniųistorinių<br />

klubų veiklą, organizuoja<br />

tarptautinius renginius, istorinių<br />

mūšių inscenizacijas, kurios dalyvių<br />

redaktoriumi buvo Bronius Čekanauskas.<br />

1991 m. žurnalas leistas<br />

25–22 tūkst. egzempliorių tiražu.<br />

Vėliau jo tiražas gerokai sumažėjo.<br />

Ilgus metus redakcijai vadovavo,<br />

vėliau „Karyje“ ir „Karde“ aktyviai<br />

bendradarbiavo Kęstutis Starinskas.<br />

„Kariui“, be jau išvardytų<br />

redaktorių, kurį laiką vadovavo<br />

Marius Barkauskas, dabartinė<br />

„Kardo“ redaktorė Audronė Šimaitytė,<br />

Algimantas Patašius,<br />

Juozas Pocius. Šiuo metu žurnalo<br />

vyr. redaktorę Aliną Meilūnaitę-<br />

Vaišvilienę pavaduoja jau dešimt<br />

metų redakcijoje dirbantis Kazys<br />

Jonušas.<br />

Dabartinis „Karys“ – mėnesinis<br />

žurnalas – leidžiamas 2500 egz.<br />

tiražu (taupant lėšas tiražas šiemet<br />

sumažintas 500 egz.). Jį skaito tarnaujantys<br />

kariai ir moksleiviai, besidomintys<br />

būsima tarnyba kariuomenėje.<br />

Visos publikacijos rengiamos,<br />

atsižvelgiant į karių interesus. Žurnalas<br />

platinamas nemokamai.<br />

Žurnalo „Karys“ 90-ojo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname redakciją ir bendradarbius.<br />

skaičiumi beveik nesiskiria nuo prieš<br />

šimtmečius vykusių mūšių.<br />

Kauno <strong>karo</strong> <strong>istorijos</strong> klubas<br />

prie Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong> muziejaus<br />

kaip EKIKS narys gyvuoja<br />

penkerius metus.<br />

Regina RAJECKIENĖ, VDKM<br />

Ryšių su visuomene skyriaus vedėja<br />

EKIKS veikloje dalyvauja daugelio šalių organizacijos, besidominčios karybos<br />

istorija. Autorės nuotr.

2<br />

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Karaliaus Mindaugo batalionas ruošiasi budėti <strong>Europos</strong> Sąjungos<br />

kovinėje grupėje<br />

Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudarys apie 130 karių<br />

Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo<br />

pėstininkų bataliono kariai<br />

2010 m. pirmąjį pusmetį budės <strong>Europos</strong><br />

Sąjungos greitojo reagavimo<br />

pajėgų kovinėje grupėje. Kartu su<br />

lietuviais šioje kovinėje grupėje<br />

budės Lenkijos, Latvijos, Slovakijos<br />

ir Vokietijos karių.<br />

Lietuvos kontingentą ES kovinėje<br />

grupėje sudarys Karaliaus<br />

Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų<br />

bataliono Motorizuotoji<br />

pėstininkų kuopa su Aprūpinimo<br />

būriu, Civilių ir karių bendradarbiavimo<br />

skyrius, Karo policijos<br />

skyrius ir tarptautiniam štabui<br />

priskirti kariai. Iš viso apie 130<br />

karių.<br />

Rengiantis budėti ES kovinėje<br />

grupėje, daugiausia dėmesio skiriama<br />

Motorizuotajai pėstininkų<br />

kuopai ir aprūpinimo padaliniui.<br />

Karių rengimas budėti ES greitojo<br />

reagavimo pajėgose vyksta<br />

trimis etapais. Pirmasis – individualusis<br />

specialistų ir vadų rengimas<br />

– prasidėjo dar praėjusių metų<br />

pabaigoje. Šiuo metu vyksta jau II<br />

pasirengimo etapas – kolektyvinis<br />

rengimas iki Motorizuotosios pėstininkų<br />

kuopos vertinamųjų lauko<br />

taktinių pratybų – nacionalinio<br />

vertinimo, vyksiančio šių metų<br />

liepą. Vėliau prasidės III etapas –<br />

kolektyvinis rengimas iki šių metų<br />

rudenį Lenkijoje planuojamų ES<br />

kovinės grupės galutinių vertinamųjų<br />

pratybų.<br />

Kariai, paskirti į tarptautinį<br />

štabą, pasirengimo metu vykdys<br />

savo kasdienes funkcijas, dalyvaus<br />

organizuojamuose seminaruose,<br />

konferencijose, kursuose<br />

ir kontrolinėse bei baigiamosiose<br />

pratybose.<br />

„Esame kariai, pasirengę atlikti<br />

savo pareigą ten, kur prireiktų<br />

atstovauti Lietuvos interesams,<br />

todėl šiai užduočiai rengiamės atsakingai,<br />

atsižvelgdami į įvardytas<br />

galimas užduotis – nuo taikos palaikymo<br />

iki taikos įvedimo“, – sakė<br />

būsimas Lietuvos kontingento ES<br />

kovinėje grupėje vadas Karaliaus<br />

Mindaugo MPB štabo viršininkas<br />

mjr. Liudas Gumbinas.<br />

Supratimo memorandumas<br />

dėl penkiašalės ES kovinės grupės<br />

buvo pasirašytas 2006 m. lapkričio<br />

13 d. Briuselyje vykusio ES gynybos<br />

ministrų susitikimo metu.<br />

ES kovinės grupės – tai daugianacionalinės<br />

jungtinės greitojo<br />

reagavimo pajėgos, skirtos kovai<br />

su krizėmis. ES narės priskiria po<br />

pusmetį budėti jose savo karius<br />

ir techniką. Kovinėms grupėms<br />

priskirti nacionaliniai kariniai<br />

vienetai budi savo šalyse būdami<br />

aukštos parengties, o ES politinei<br />

vadovybei priėmus sprendimą panaudoti<br />

kovinę grupę krizės regione<br />

kariai per 5-10 dienų turi būti<br />

pasirengę vykti į operaciją bet kur<br />

už ES ribų, 6 tūkst. kilometrų spinduliu<br />

aplink Briuselį.<br />

Pirmoji ES kovinė grupė pradėjo<br />

budėti 2005 metų pradžioje, o<br />

nuo 2007 metų pradžios kiekvieną<br />

pusmetį budi po dvi kovines grupes.<br />

Kiekvieną grupę sudaro apie<br />

2 tūkst. karių.<br />

kpt. Mindaugas NEIMONTAS,<br />

Mindaugo MPB<br />

***<br />

Lietuva kaip visateisė ES narė<br />

nuo 2004 metų aktyviai dalyvauja<br />

formuojant <strong>Europos</strong> saugumo ir<br />

gynybos (ESGP) politiką, prisideda<br />

prie jos plėtros. Tai apima ne<br />

tik dalyvavimą politinių karinių<br />

institucijų veikloje, bet ir įsipareigojimus<br />

dalyvauti karinėse ESGP<br />

operacijose, pajėgumų plėtros procese,<br />

taip pat skirti karinius pajėgumus<br />

greitojo reagavimo operacijoms.<br />

Lietuva finansiškai prisideda<br />

prie visų ES karinių operacijų per<br />

ATHENA mechanizmą iš Krašto<br />

apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų<br />

dengdama jai tenkančią<br />

bendrųjų operacijų išlaidų dalį.<br />

ESGP pagrindinis tikslas – krizių<br />

valdymas Europai artimuose<br />

regionuose, taip kuriant saugumo<br />

ir stabilumo erdvę prie ES sienų.<br />

Lietuvos dalyvavimas karinėse ir<br />

civilinėse operacijose grindžiamas<br />

Lietuvos užsienio politikos<br />

prioritetais, todėl Lietuvos dalyvavimo<br />

ESGP operacijose prioritetai<br />

orientuoti į regionus, kuriuose<br />

Lietuva dalyvauja NATO karinėse<br />

operacijose. Rytų Europa užima<br />

svarbią vietą Lietuvos užsienio politikoje,<br />

todėl Lietuva remia aktyvesnį<br />

ES turimų krizių valdymo ir<br />

konfliktų sprendimo priemonių<br />

panaudojimą šiame regione.<br />

Lietuva remia tolesnę ESGP<br />

plėtotę ir ateityje pagal galimybes<br />

toliau skirs pajėgumus dalyvauti<br />

ES karinėse bei civilinėse operacijose<br />

ir misijose. Nuo 2003 m.<br />

Lietuva nuolat siunčia karininkus<br />

į ES vadovaujamas karines operacijas,<br />

pirmoji kurių buvo operacija<br />

„Concordia“ Buvusiojoje<br />

Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje,<br />

nuo 2004 m. mūsų šalies<br />

kariai dalyvauja ALTHEA operacijoje<br />

Bosnijoje ir Hercegovinoje,<br />

skirta po du štabo karininkus ES<br />

operacijų štabams Kongo Demokratinėje<br />

Respublikoje (EUFOR<br />

RD Congo), Čade ir Centrinėje<br />

Afrikos Respublikoje (EUFOR<br />

TCHAD/RCA), atsakingai ruošiamasi<br />

dalyvauti 2010 m. ES greitojo<br />

reagavimo pajėgose, skiriant karinius<br />

pajėgumus bendrai Lietuvos,<br />

Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir<br />

Slovakijos kovinei grupei.<br />

Ministrė pareiškė užuojautą dėl<br />

Latvijos karių žūties<br />

Šiuo metu vyksta jau II pasirengimo budėti ES greitojo reagavimo pajėgose etapas<br />

– kolektyvinis rengimas. Silvijos Pranauskaitės-Bitinienės nuotraukos<br />

Krašto apsaugos ministrė Rasa<br />

Juknevičienė gegužės 2 d. telefonu<br />

kalbėjosi su Latvijos gynybos<br />

ministru Imantu Liegiu. Lietuvos<br />

krašto apsaugos ministrė pareiškė<br />

nuoširdžią užuojautą dėl Latvijos<br />

dviejų karių žūties Afganistane.<br />

Gegužės 1 d. Latvijos karinę<br />

vadovybę pasiekė žinia apie talibų<br />

išpuolį prieš Afganistano rytuose<br />

Kunaro provincijoje tarnaujančius<br />

latvių karius. Susirėmimo metu<br />

buvo nukauti du Latvijos kariai,<br />

vienas sužeistas.<br />

VRD inf.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS<br />

3<br />

Kadenciją baigė Jungtinės<br />

Karalystės gynybos atašė<br />

Intensyvi Danijos karių veikla<br />

paskutinėmis misijos dienomis<br />

2009 05 05 Krašto apsaugos<br />

ministerijoje <strong>surengta</strong> atsisveikinimo<br />

su kadenciją baigusiu Jungtinės<br />

Karalystės gynybos atašė Lietuvai<br />

plk. ltn. Lindsay Wilson (Lindsei<br />

Vilsonu). Už nuopelnus ir asmeninį<br />

indėlį stiprinant Lietuvos ir Jungtinės<br />

Karalystės bendradarbiavimą<br />

karinėje srityje plk. ltn. L. Wilson<br />

įteiktas apdovanojimas – krašto<br />

apsaugos sistemos lygmens medalis<br />

„Už nuopelnus“.<br />

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės<br />

bendradarbiavimas karinėje<br />

srityje grindžiamas 1994 metais šalių<br />

gynybos ministerijų pasirašytu<br />

tarpusavio supratimo memorandumu<br />

dėl ryšių ir bendradarbiavimo<br />

gynybos srityje. Jungtinės Karalystės<br />

gynybos ir Lietuvos krašto<br />

apsaugos ministerijos kasmet sudaro<br />

dvišalius bendradarbiavimo<br />

planus, kurie apima kelias dešimtis<br />

bendrų kariuomenės dalinių Jungtinėje<br />

Karalystėje ir Lietuvoje.<br />

Jungtinė Karalystė reikšmingai<br />

prisidėjo prie Lietuvos karinio<br />

mokymo sistemos plėtojimo (JK<br />

kariniai instruktoriai dirbo kuriant<br />

Didžiojo Lietuvos etmono<br />

Jonušo Radvilos mokomąjį pulką,<br />

reformuojant Generolo Jono Žemaičio<br />

Lietuvos <strong>karo</strong> akademiją ir<br />

Divizijos generolo Stasio Raštikio<br />

puskarininkių mokyklą, kt.); JK<br />

taip pat buvo pagrindinė Lietuvos<br />

partnerė planuojant ir įgyvendinant<br />

gynybos valdymo reformą.<br />

Britų kariuomenės ekspertai taip<br />

pat konsultuoja resursų ir įsigijimo<br />

valdymo, gynybos planavimo,<br />

vadybos ir biudžeto formavimo,<br />

rezervo reformos klausimais.<br />

Jungtinės Karalystės karinių<br />

oro pajėgų kontingentas su keturiais<br />

naikintuvais F3 „Tornado“ 2004 m.<br />

pabaigoje – 2005 m. pradžioje dalyvavo<br />

NATO oro erdvės policijos<br />

misijoje Baltijos valstybėse.<br />

VRD inf.<br />

Likus savaitei iki NATO oro<br />

policijos misiją atliekančių Danijos<br />

karinių oro pajėgų karių misijos<br />

pabaigos, danai aplankė Šiaulių<br />

vaikų globos namų „Šaltinis“, Šiaulių<br />

apskrities sutrikusio vystymosi<br />

kūdikių namų ir Lietuvos vaikų teisių<br />

gynimo organizacijos „Gelbėkit<br />

vaikus“ Šiaulių skyriaus socialiai<br />

remtinus vaikus. Pastarosios organizacijos<br />

auklėtinius danai aplankė<br />

misijos pabaigos išvakarėse. Kariai<br />

atvežė vaikams drabužėlių, žaislų,<br />

įvairių maisto produktų.<br />

Taip pat danams buvo <strong>surengta</strong><br />

pažintinė kelionė po Šiaulių apskritį.<br />

Tai jau antra Danijos karių<br />

kelionė tuo pačiu maršrutu: Lietuvos<br />

kariuomenės Depų tarnybos<br />

Arsenalo ginklų ekspozicija, Kleboniškių<br />

liaudies buities muziejus,<br />

Burbiškio dvaras. Tokia kelionė<br />

labai patiko anksčiau NATO oro<br />

policijos misijoje dalyvavusiems<br />

danams, todėl maršrutą rekomendavo<br />

ir juos pakeitusios naujos pamainos<br />

kolegoms.<br />

Danijos karinių oro pajėgų<br />

kariai NATO oro erdvės patruliavimo<br />

misijoje dalyvavo jau antrą<br />

kartą. Ši misija truko nuo 2009<br />

sausio pradžios iki gegužės 1 dienos.<br />

Danijos karių kontingente<br />

tarnavo daugiau nei 50 karių, kurie<br />

Baltijos šalių oro erdvę saugojo keturiais<br />

naikintuvais F-16 „Fighting<br />

Falcon“.<br />

psk. Alvydas TAMOŠIŪNAS,<br />

KOP Aviacijos bazė<br />

Aplankė Šiaulių apskrities sutrikusio<br />

vystymosi kūdikių namus<br />

d<br />

Už nuopelnus ir asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą<br />

karinėje srityje plk. ltn. L. Wilson įteiktas krašto apsaugos sistemos<br />

lygmens medalis „Už nuopelnus“<br />

2009 04 30 Krašto apsaugos ministerijos sekretorius įsigijimams<br />

ir infrastruktūrai – nacionalinis ginkluotės direktorius –<br />

Artur Plokšto dalyvavo NATO šalių ginkluotės direktorių konferencijoje<br />

(angl. Conference of National Armaments Directors,<br />

CNAD) Briuselyje. Konferencijos metu aptariami klausimai susiję<br />

su NATO ginkluotės programomis, jų vykdymu ir problemų sprendimu,<br />

CNAD reformomis, ginkluotės programų suderinamumu,<br />

CNAD priklausančių agentūrų ir organizacijų direktorių valdybos,<br />

kurią sudaro nacionaliniai ginkluotės direktoriai problemomis.<br />

NATO šalių ginkluotės direktorių konferencija rengiama reguliariai<br />

du kartus per metus. Ši konferencija – aukščiausio lygio<br />

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos padalinys, kuriame koordinuojami,<br />

aptariami Aljanso šalių narių ginkluotės bei karinės<br />

įrangos bendriems NATO pajėgumams įsigijimai, nustatomi<br />

standartai, techniniai reikalavimai nacionalinių pajėgų ginkluotei,<br />

technikai. VRD inf.<br />

Su Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ auklėtiniais Danijos kariai susitiko ne<br />

pirmą kartą. Autoriaus nuotraukos<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

4<br />

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

NATO oro erdvės patruliavimo misiją Baltijos valstybėse perėmė<br />

Čekijos kariai<br />

Baltijos šalių oro erdvę Čekijos kariai saugo keturiais pirmaisiais ketvirtos kartos<br />

naikintuvais JAS-39 „Gripen“<br />

2009 05 01 Lietuvos kariuomenės<br />

Karinių oro pajėgų (KOP)<br />

Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO<br />

oro erdvės patruliavimo misijos<br />

funkcijas Baltijos valstybėse perėmė<br />

Čekijos kariuomenės pajėgų<br />

kariai. Jie pakeitė Danijos karinių<br />

oro pajėgų kontingentą.<br />

Čekijos kariuomenės pajėgų<br />

kariai šią NATO oro erdvės patruliavimo<br />

misiją Baltijos valstybėse<br />

vykdo pirmą kartą.<br />

Aviacijos bazėje vykusioje pasikeitimo<br />

ceremonijoje dalyvavo<br />

Čekijos karinių oro pajėgų vadas,<br />

misijos vadovai iš Čekijos ambasadų<br />

Lietuvoje ir Latvijoje, Danijos<br />

ir Čekijos gynybos atašė, Lietuvos<br />

kariuomenės KOP, Aviacijos bazės,<br />

Šiaulių miesto atstovai, kiti<br />

svečiai.<br />

Čekijos karių kontingente<br />

tarnauja 75 kariai. Jie atvyko iš<br />

Lietuvos ambasadoje Minske paminėtas Lietuvos narystės<br />

NATO penkmetis<br />

Lietuvos ambasada Baltarusijoje<br />

balandžio 30 dieną surengė<br />

konferenciją „Lietuva-NATO 5<br />

metai drauge. Bendradarbiavimas<br />

su Baltarusija“ ir Atvirų durų dieną<br />

Baltarusijos studentams.<br />

Konferencijos dalyvius pasveikino<br />

Lietuvos ambasadorius<br />

Baltarusijoje Edminas Bagdonas.<br />

Renginio metu pranešimus skaitė<br />

ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos<br />

krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio<br />

bendradarbiavimo<br />

departamento direktorius Saulius<br />

Gasiūnas, Baltarusijos užsienio<br />

reikalų ministerijos Tarptautinio<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)<br />

skirtingų Čekijos kariuomenės<br />

vienetų. Didžioji dauguma karių<br />

yra iš 21-osios taktinės oro bazės<br />

Čáslave (angl. 21 Tactical Air<br />

Base in Čáslav). Čekijos karių<br />

junginiui vadovauja kontingento<br />

vadas mjr. Miroslav Míka. Čekijoje<br />

jis vadovauja 211-ajai taktinei<br />

eskadrilei 21-ojoje taktinėje oro<br />

Čekijos karių junginiui vadovauja kontingento vadas<br />

mjr. Miroslav Míka (dešinėje)<br />

bendradarbiavimo ir ginklų kontrolės<br />

valdybos patarėjas Ivanas<br />

Grinevičius ir Gynybos ministerijos<br />

atstovas.<br />

Lietuvos atstovai daugiausia<br />

dėmesio skyrė Lietuvos narystės<br />

NATO penkmečiui ir NATO įvaizdžio<br />

transformacijai visuomenėje.<br />

Pranešėjai kalbėjo apie narystės<br />

NATO patirtį, tarptautinio saugumo<br />

problemas, su kuriomis susiduria<br />

Lietuva, Europa ir tarptautinė<br />

bendruomenė, taip pat aptarė<br />

Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse<br />

taikos palaikymo operacijose patirtį<br />

ir akcentavo Lietuvos misijos<br />

bazėje. Čekijos kontingente taip<br />

pat tarnauja iki aštuonių Švedijos<br />

Karalystės karių ir karinėms pajėgoms<br />

priskirtų civilių tarnautojų.<br />

Jie padeda aptarnauti JAS-39<br />

„Gripen“, kuriuos Čekijos karinės<br />

oro pajėgos įsigijo iš Švedijos.<br />

Baltijos šalių oro erdvę čekų<br />

kariai saugos keturiais pirmaisiais<br />

ketvirtos kartos naikintuvais<br />

JAS-39 „Gripen“. Čekijos karinės<br />

oro pajėgos naikintuvus JAS-39<br />

„Gripen“ pradėjo eksploatuoti<br />

nuo 2005 metų. Ši NATO greitojo<br />

reagavimo oro erdvės patruliavimo<br />

misija Baltijos šalyse yra pirmoji<br />

taktinio orlaivio panaudojimo<br />

operacija užsienio valstybėse po II<br />

pasaulinio <strong>karo</strong>.<br />

Nuo 2004 metų oro erdvės patruliavimo<br />

misiją Baltijos valstybėse<br />

po tris mėnesius vykdė Belgijos,<br />

Danijos, Didžiosios Britanijos,<br />

Norvegijos, Olandijos, Vokietijos,<br />

JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006<br />

metų pavasario prasidėjusiame<br />

Afganistane svarbą.<br />

Baltarusijos užsienio reikalų<br />

ministerijos ir Gynybos ministerijos<br />

atstovai kalbėjo apie Baltarusijos<br />

indėlį į tarptautinį saugumą,<br />

šalies požiūrį į NATO ir įvykius<br />

pasaulyje. Baltarusijos atstovai išsakė<br />

nuomonę apie Lietuvos, kaip<br />

aktyvios NATO narės, vaidmenį.<br />

Konferencijoje nemažai dėmesio<br />

skirta visuomenėje gyvuojančių<br />

neigiamų stereotipų apie NATO<br />

nagrinėjimui.<br />

Renginyje taip pat dalyvavo<br />

Baltarusijos valstybinio universiteto<br />

Tarptautinių santykių fakulteto<br />

Čekijos karinių oro pajėgų vadas plk.<br />

Jiří Verner ir Lietuvos karinių oro pajėgų<br />

štabo viršininkas plk. ltn. Sigitas<br />

Gudeika<br />

keturių mėnesių misijos rotacijų<br />

cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos,<br />

Prancūzijos kariai. Rumunijos<br />

karinių oro pajėgų kariai misijoje<br />

dalyvavo tris mėnesius, portugalai<br />

– pusantro mėnesio, norvegai,<br />

lenkai, vokiečiai ir JAV – po tris<br />

mėnesius, misiją baigę Danijos<br />

kariai – 4 mėnesius.<br />

VRD inf.<br />

Baltijos šalių oro erdvę keturis mėnesius saugojo Danijos kariai.<br />

ir Teisės fakulteto studentai, akademikai,<br />

žurnalistai, politologai<br />

ir visuomenės veikėjai. Dalyviai<br />

aktyviai domėjosi Lietuvos narystės<br />

NATO privalumais ir reikšme<br />

šalies visuomenei.<br />

Ambasadoje renginio metu<br />

studentams <strong>surengta</strong> viktorina „Ką<br />

aš žinau apie NATO“. Laimėtojams<br />

įteikti marškinėliai su NATO<br />

simbolika.<br />

Lietuvos ambasada Minske iki<br />

2010 metų gruodžio 31 dienos vykdo<br />

NATO kontaktinės ambasados<br />

Baltarusijoje funkcijas.<br />

URM Informacijos ir viešųjų ryšių<br />

departamentas

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS<br />

5<br />

Lankėsi Prancūzijos karinis<br />

laivas „Thétis“<br />

2009 04 30–05 04 draugiško<br />

vizito į Lietuvą buvo atplaukęs<br />

Prancūzijos karinių jūrų pajėgų<br />

bandomasis minų paieškos ir naikinimo<br />

laivas „Thétis“.<br />

Klaipėdoje svečiai padėjo gėlių<br />

prie memorialo nežinomiems<br />

1871 m. prancūzų <strong>karo</strong> belaisviams,<br />

stačiusiems Vilhelmo kanalą<br />

ir čia žuvusiems. Pagerbimo<br />

ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos<br />

ambasadorius Lietuvoje François<br />

Laumonier (Fransua Lomonieras)<br />

ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų<br />

štabo viršininkas kmdr. Artūras<br />

Stankaitis.<br />

Svečių laivo vadas kpt. ltn Victor<br />

Morille (Viktoras Morilis),<br />

Prancūzijos <strong>karo</strong> atašė plk. ltn. Michael<br />

Lakin (Mišelis Lakenas),<br />

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai<br />

susitiko su Klaipėdos miesto<br />

meru Rimantu Taraškevičiumi.<br />

Vizito metu prancūzų <strong>karo</strong> laivo<br />

įgula apžiūrėjo Klaipėdą.<br />

Vizitą Klaipėdoje laivas „Thétis“<br />

baigė gegužės 4 dieną. Po<br />

apsilankymo Lietuvoje laivas dalyvavo<br />

išminavimo operacijoje MCO-<br />

PLAT 1 2009 Latvijos vandenyse<br />

prie Ventspilio jūrų uosto.<br />

Laivas „Thétis“ bazuojasi Bresto<br />

mieste, jo paskirtis yra būsimų<br />

minų paieškos sistemų įvertinimas.<br />

59 metrų ilgio ir 900 tonų vandens<br />

talpos laivas taip pat gali atlikti ir<br />

kitas užduotis, tarp jų – vadovauti<br />

minų medžiotojų grupei, minuoti,<br />

suteikti paramą narų-išminuotojų<br />

grupei, vadovauti konvojui pakrantės<br />

zonoje. „Thétis“ tarnyba<br />

pradėjo 1988 metais.<br />

vyr. psk. Gediminas ZABITIS,<br />

KJP<br />

Nemenčinėje – Baltijos bataliono<br />

padalinių vadų mokymai<br />

2009 05 04-08 Lietuvos kariuomenės<br />

Kovinio rengimo centre<br />

Nemenčinėje vyko Baltijos bataliono<br />

vadų mokymai. Pratybose,<br />

kurioms vadovavo trišalio bataliono<br />

vadas plk. ltn. Remigijus Baltrėnas,<br />

dalyvavo Baltijos bataliono<br />

padalinių vadai iš Estijos, Latvijos<br />

ir Lietuvos.<br />

Pagrindinis pratybų tikslas –<br />

treniruoti Baltijos bataliono kuopų<br />

ir atskirų būrių vadus vykdyti<br />

padalinių valdymą ir kontrolę<br />

puolamosios operacijos metu.<br />

Pratybose, kuriose dalyvavo beveik<br />

šimtas karių iš trijų Baltijos<br />

valstybių, buvo naudojama simuliacinė<br />

konfliktų ir taktikos mokymo<br />

kompiuterinė sistema JCATS<br />

(angl. Joint Conflict and Tactical<br />

Simulation System).<br />

Mokymai buvo vykdomi pagal<br />

iš anksto bataliono štabo parengtą<br />

planą puolimo operacijai. Pagrindinis<br />

dėmesys buvo skiriamas padalinių<br />

vadams – nuo kuopos iki<br />

būrio vado. Pratybų metu vertintas<br />

vadų gebėjimas priimti taktinius<br />

sprendimus, valdyti savo padalinius<br />

bei vykdyti mūšio sekimą<br />

puolimo operacijoje.<br />

Tai paskutiniai tokio tipo Baltijos<br />

bataliono padalinių vadų<br />

mokymai prieš vertinamąsias pratybas,<br />

kurios planuojamos birželio<br />

mėnesį Adaži kariniame poligone<br />

(Latvijoje). Vertinamųjų pratybų<br />

metu, kuomet batalionas bus<br />

vertinamas pagal NATO kovinio<br />

pasirengimo sistemą (angl. combat<br />

readiness evaluation, CRE-<br />

VAL), padalinių vadai ir kariai<br />

savo įgūdžius turės demonstruoti<br />

imituojamo mūšio lauke, kariniame<br />

poligone.<br />

Baltijos batalionas, kaip sudedamoji<br />

NATO greitojo reagavimo<br />

pajėgų dalis, turės vykdyti kovinį<br />

budėjimą, kuris prasidės 2010 m.<br />

sausio mėnesį ir tęsis pusę metų.<br />

Kovinio budėjimo metu batalionas<br />

turi būti pasirengęs kartu su<br />

NATO pajėgomis reaguoti į iškilusias<br />

grėsmes bet kurioje pasaulio<br />

vietoje.<br />

vyr. ltn. Aivaras PLIATKUS,<br />

Algirdo bataliono S5 skyriaus<br />

viršininkas<br />

Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės<br />

kontrolės ekspertai virš Lietuvos<br />

atliko žvalgomąjį skrydį<br />

Laivo „Thétis“ paskirtis yra būsimų minų paieškos sistemų įvertinimas, taip pat jis<br />

gali vykdyti ir kitas užduotis<br />

Klaipėdoje svečiai padėjo gėlių prie memorialo nežinomiems 1871 m. <strong>karo</strong> prancūzų<br />

belaisviams, stačiusiems Vilhelmo kanalą ir čia žuvusiems. Autoriaus nuotraukos<br />

2009 05 04-08 Lietuvos karinių<br />

oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose<br />

lankėsi Rusijos ir Baltarusijos<br />

ginkluotės kontrolės ekspertų<br />

delegacija. Ji Rusijos karinių oro<br />

pajėgų lėktuvu AN-30B virš Lietuvos<br />

teritorijos atliko žvalgomąjį<br />

skrydį.<br />

Žvalgomasis skrydis atliktas pagal<br />

tarptautinę <strong>Europos</strong> saugumo<br />

ir bendradarbiavimo organizacijos<br />

Atviros oro erdvės sutartį. Tai pirmas<br />

šiais metais Rusijos ginkluotės<br />

kontrolės ekspertų žvalgomasis<br />

skrydis, rengiamas pagal šią sutartį.<br />

Skrydis atliktas pagal sutartyje<br />

numatytas procedūras. Skrydžio<br />

metu lėktuve buvo ir keli Lietuvos<br />

atstovai. Jie stebėjo, kaip laikomasi<br />

nustatyto maršruto, kada įjungiamos<br />

fotokameros, kaip veikia<br />

kita aparatūra, kt.<br />

Atviros oro erdvės sutartis, kuria<br />

siekiama didinti pasitikėjimą ir<br />

tarpusavio supratimą tarp sutartį<br />

pasirašiusių šalių, buvo pasirašyta<br />

1992 metais Helsinkyje. Lietuva<br />

šią sutartį ratifikavo 2004 m.; sutartis<br />

įsigaliojo 2005 m. liepą.<br />

2003 m. vasarą pagal tą pačią<br />

sutartį į Lietuvą atlikti žvalgybinįmokomąjį<br />

skrydį virš trijų Baltijos<br />

šalių buvo atskridęs JAV karinis<br />

orlaivis OC-135. Tąkart skrydžio<br />

dalyviais buvo daugiau nei 30 kariškių<br />

iš JAV, Estijos, Latvijos, Lietuvos,<br />

Didžiosios Britanijos.<br />

Panašūs mokomieji skrydžiai<br />

pagal Atviros oro erdvės sutartį<br />

buvo atlikti 1999 m. iš Estijos ir<br />

2001 m. iš Latvijos. 2005 m. spalio<br />

bei lapkričio mėnesiais Lietuvoje<br />

lankėsi Rusijos ir Didžiosios Britanijos,<br />

2006 ir 2007 m. vasarą –<br />

Rusijos ir Baltarusijos delegacijos,<br />

kurios atliko stebėjimo skrydžius<br />

virš šalies teritorijos. Visus kartus<br />

Baltijos šalyse rengtuose skrydžiuose<br />

dalyvavo ir Lietuvos karininkai.<br />

VRD inf.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

6<br />

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Kariuomenės vadas dalyvavo karinių komitetų posėdžiuose Briuselyje<br />

2009 05 04-07 Lietuvos kariuomenės<br />

vadas gen. ltn. Valdas Tutkus<br />

Briuselyje dalyvavo <strong>Europos</strong><br />

Sąjungos (ES) ir NATO karinių<br />

komitetų posėdžiuose.<br />

Dvi dienas vykusiame <strong>Europos</strong><br />

Sąjungos karinio komiteto posėdyje<br />

gen. ltn. V. Tutkus su kitų ES šalių<br />

kariuomenių vadais aptarė saugumo<br />

politikos aktualijas bei ES vykdomas<br />

tarptautines operacijas.<br />

Gegužės 6-7 dienomis Lietuvos<br />

kariuomenės vadas dalyvavo<br />

NATO Karinio komiteto posėdyje,<br />

kuriame NATO šalių kariuomenių<br />

vadai aptarė Aljanso operaciją Afganistane.<br />

Taip pat įvyko susitikimai<br />

NATO ir Ukrainos, NATO ir<br />

Gruzijos klausimais.<br />

Lietuvos <strong>karo</strong> laivas<br />

M52 „Sūduvis“ dalyvauja<br />

operacijoje MCOPLAT 2009<br />

Iš daugiau nei 40 šalių kariuomenių<br />

vadų pavasario susitikimui<br />

vadovavo adm. Giampaolo Di Paola<br />

(Džiampaolo Di Paola) , NATO<br />

Karinio komiteto pirmininkas.<br />

NATO narių ir ISAF dalyvaujančių<br />

ne NATO šalių kariuomenių<br />

vadai aptarė platų klausimų spektrą,<br />

NATO vadovaujamas operacijas<br />

ir misijas, įskaitant ISAF.<br />

Posėdyje pirmą kartą kaip<br />

visateisių NATO narių atstovai<br />

dalyvavo Albanijos ir Kroatijos<br />

kariuomenių vadai.<br />

Gegužės 8 d. kariuomenės vadas<br />

gen. ltn. V. Tutkus Brunsume<br />

(Olandijoje) su oficialiu vizitu lankėsi<br />

NATO jungtinių pajėgų vadavietėje<br />

jos vado gen. Egon Ramms<br />

2009 05 08-23 Latvijos teritoriniuose<br />

vandenyse vyksta minų<br />

paieškos operacija MCOPLAT<br />

2009, kurioje dalyvauja ir Lietuvos<br />

kariuomenės Karinių jūrų<br />

pajėgų (KJP) minų paieškos ir nukenksminimo<br />

laivas M52 „Sūduvis“,<br />

vadovaujamas kpt. ltn. Giedriaus<br />

Auksoriaus. Šiuo metu<br />

laivas priskirtas Baltijos eskadrai<br />

BALTRON.<br />

MCOPLAT 2009 yra didžiausia<br />

išminavimo operacija Latvijoje<br />

šiais metais. Joje dalyvauja 13 <strong>karo</strong><br />

laivų iš Belgijos, Danijos, Estijos,<br />

Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos,<br />

Prancūzijos ir Vokietijos.<br />

Šios operacijos metu bus ieškomi<br />

ir nukenksminami nuo pasaulinių<br />

karų ir pokario laikotarpių likę pavojingi<br />

povandeniniai objektai (torpedos,<br />

minos, giluminės ir aviacinės<br />

bombos ar kiti sprogmenys).<br />

Pradėtos organizuoti 1996 m.<br />

išminavimo operacijos MCOPLAT,<br />

MCOPLIT, MCOPEST vyksta<br />

kasmet. Atsižvelgiant į tai, kurioje<br />

šalyje vyksta pratybos, atitinkamai<br />

keičiamas jų pavadinimas.<br />

2008 metais vykusios Lietuvoje<br />

operacijos MCOPLIT 2008 metu<br />

<strong>karo</strong> laivai ištyrė apie 420 kv. km<br />

Lietuvos teritorinių vandenų ir<br />

išskirtinės ekonominės zonos Baltijos<br />

jūroje dugno. Buvo surasti<br />

ir padaryti nekenksmingais 10<br />

sprogmenų. Rastos ir jūrlapiuose<br />

pažymėtos 2 laivų-skenduolių liekanos<br />

vyr. ltn. Antanas BRENČIUS,<br />

KJP<br />

Operacijoje dalyvauja Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laivas<br />

M52 „Sūduvis“, vadovaujamas kpt. ltn. Giedriaus Auksoriaus. KJP nuotr.<br />

(Egono Ramso) kvietimu.<br />

NATO jungtinė pajėgų vadavietė<br />

Brunsume, kuriai yra pavaldūs<br />

sausumos, oro ir jūrų pajėgumai,<br />

yra viena iš NATO vadaviečių<br />

Europoje, atsakingų už Aljanso<br />

Turkmėnistano gynybos<br />

ministeriją domina galimybė<br />

kariams mokytis Lietuvoje<br />

Lietuvos gynybos atašė Kazachstano<br />

Respublikoje, Tadžikistanui,<br />

Turkmėnistanui ir Kirgizijai<br />

plk. ltn. Ramūnas Junevičius pirmojo<br />

vizito buvo nuvykęs į Turkmėnistano<br />

gynybos ministeriją<br />

Ašchabade. Su Turkmėnistano<br />

gynybos ministro pavaduotoju<br />

gen. mjr. Atabayevu Mukhamedkuly<br />

kalbėta apie galimybę pasirašyti<br />

Lietuvos Respublikos krašto<br />

apsaugos ir Turkmėnistano gynybos<br />

ministerijų bendradarbiavimo<br />

karinėje srityje susitarimą.<br />

Pasak plk. ltn. R. Junevičiaus,<br />

Turkmėnistano gynybos ministeriją<br />

domina galimybė turkmėnų kariams<br />

mokytis Lietuvoje seržantų,<br />

bei anglų kalbos kursuose.<br />

Susitikimo metu Turkmėnistano<br />

vykdomas operacijas. Pagrindinė<br />

šiuo metu vadavietės vykdoma<br />

operacija – NATO Tarptautinių<br />

saugumo paramos pajėgų misija<br />

Afganistane.<br />

KAM VRD, NATO inf.<br />

NATO Karinio komiteto posėdyje, kuriame NATO šalių kariuomenių vadai aptarė<br />

Aljanso operaciją Afganistane, kitus aktualius klausimus. NATO nuotr.<br />

Lietuvos gynybos atašė plk. ltn. Ramūnas Junevičius lankėsi Turkmėnistano gynybos<br />

ministerijoje<br />

gynybos ministerijos vadovybė informuota,<br />

kad Lietuva nuo 2005 m.<br />

vadovauja Afganistano Goro provincijos<br />

atkūrimo grupei, kuri yra sudėtinė<br />

NATO Tarptautinių saugumo<br />

paramos pajėgų (ISAF) Afganistane<br />

sudėtinė dalis.<br />

Viena pagrindinių Lietuvos gynybos<br />

atašė pareigų bus Turkmėnistano<br />

oro erdvės kirtimo klausimų<br />

derinimas Lietuvos karinių<br />

oro pajėgų lėktuvams skrendant į<br />

Afganistano Goro provinciją.<br />

Turkmėnistanas nuo 1994 m.<br />

yra prisijungęs prie NATO Partnerystės<br />

taikos labui programos. Lietuva<br />

gynybos atašė Turkmėnistanui<br />

paskyrė šių metų vasario mėnesį.<br />

„KA“ inf.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

lietuva ir nato<br />

7<br />

NATO generalinis sekretorius: kintantis darbo pobūdis<br />

NATO vadovo pareigos neatpažįstamai pasikeitė. Ryan HENDRICKSON aiškina, kaip ir kodėl keičiasi šis vaidmuo.<br />

Dabar, kai NATO suėjo šešiasdešimt,<br />

jos pirmasis Generalinis<br />

sekretorius lordas Hastings Ismay<br />

(Hastingsas Ismay) būtų, be abejonės,<br />

gerokai nustebęs, matydamas,<br />

kaip pasikeitė generalinio sekretoriaus<br />

vaidmuo.<br />

Anksčiau iš esmės buvęs greičiau<br />

vadybininku, kurio pareiga<br />

buvo skatinti konsultacijas Aljanso<br />

viduje, generalinis sekretorius<br />

dabar kur kas daugiau atsakingas<br />

už NATO operacinio ir strateginio<br />

vaidmens pasaulyje formavimą.<br />

1949 m. ką tik susikūrusi NATO<br />

neturėjo generalinio sekretoriaus.<br />

Prasidėjus Korėjos karui, valstybės<br />

sąjungininkės, norėdamos sustiprinti<br />

karinę integraciją Aljanse,<br />

paskyrė Vyriausiąjį jungtinių pajėgų<br />

Europoje vadą (SACEUR).<br />

Pirmasis SACEUR, amerikietis<br />

generolas Dwight Eisenhower<br />

(Dvaitas Eizenhouveris), suteikė<br />

NATO daugiau prestižo ir pagarbos.<br />

Tačiau netrukus tapo aišku,<br />

kad būtinam politiniam dialogui<br />

ir valstybių sąjungininkių bendradarbiavimui<br />

skatinti SACEUR<br />

pareigybės nepakako.<br />

Todėl, minint NATO trečiąjį<br />

gimtadienį 1952 m., buvo įkurtas<br />

generalinio sekretoriaus postas.<br />

Pagrindinė generalinio sekretoriaus<br />

pareiga buvo padėti sąjungininkėms<br />

pasiekti visuotinį sutarimą.<br />

Generalinis sekretorius<br />

negalėjo balsuoti Šiaurės Atlanto<br />

Taryboje (ŠAT), todėl daugeliu<br />

aspektų jis tiesiog buvo valstybių<br />

narių tarnas, kuris stengėsi skatinti<br />

bendradarbiavimą ir prasmingas<br />

konsultacijas. Šio pareigūno galios<br />

tuo metu buvo gana ribotos. Savo<br />

pirmaisiais darbo metais Generalinis<br />

sekretorius lordas H. Ismay<br />

buvo šešėlyje, jam nebuvo leidžiama<br />

kalbėti be sąjungininkų pritarimo,<br />

iki 1955 m. jis netgi nepirmininkavo<br />

tarybos posėdžiams.<br />

Vis dėlto nuo to laiko NATO<br />

politinis lyderis tapo reikšmingu, o<br />

kartais ir svarbiausiu sprendžiančiuoju<br />

asmeniu tarp sąjungininkų.<br />

Jis formuoja Aljanso evoliucijos<br />

pobūdį, Aljansui prisitaikant prie<br />

naujų saugumo aplinkybių, nustato<br />

pagrindines strategines koncepcijas.<br />

Nors dauguma NATO būstinėje<br />

supranta šių pareigų svarbą,<br />

tačiau daugybėje NATO <strong>istorijos</strong><br />

ir praeities analizių skiriama labai<br />

nedaug vietos tam vaidmeniui, kurį<br />

atliko jos 11 generalinių sekretorių.<br />

Tenka dėl to tik apgailestauti,<br />

atsižvelgiant į tai, kokią didžiulę<br />

įtaką gali turėti, o ir turi, NATO<br />

politinis lyderis.<br />

Pavyzdžiui, iš buvusiųjų generalinių<br />

sekretorių beveik jokio<br />

istorikų dėmesio ar įvertinimo<br />

nesulaukė lordas Peter Carrington<br />

(Peteris Caringtonas), vadovavęs<br />

NATO 1984–1988 metais. Pats<br />

P. Carrington savo atsiminimuose<br />

prisipažįsta, kokį nusivylimą<br />

tarnaudamas NATO jis jautė pirmiausia<br />

dėl to, kad generaliniam<br />

sekretoriui nebuvo suteikta jokių<br />

realių oficialių galių ar valdžios –<br />

šitai, be jokios abejonės, buvo pažįstama<br />

ir H. Ismay bei kitiems jo<br />

pirmtakams.<br />

Tačiau išrinktas generaliniu sekretoriumi,<br />

kaip pažymėjo buvęs<br />

NATO generalinio sekretoriaus<br />

padėjėjas Robin Beard (Robinas<br />

Berdas), P. Carrington „suteikė<br />

garbės“ ir daugiau pagarbos Aljansui.<br />

Buvęs Amerikos ambasadorius<br />

prie NATO David M. Abshire<br />

(Davidas Abshiras) sakė, kad<br />

P. Carrington vadovavo Aljansui<br />

savo gebėjimų, puikaus humoro ir<br />

takto dėka įstengdamas rasti bendrą<br />

kalbą su daugybe įvairiausių<br />

asmenų Aljanse. P. Carrington diplomatiniai<br />

sugebėjimai turėjo lemiamos<br />

svarbos siekiant visuotinio<br />

sąjungininkų sutarimo kai kuriais<br />

ypač sunkiais momentais.<br />

NATO devintasis generalinis<br />

sekretorius Javier Solana (Chavjieras<br />

Solana) taip pat įrodė, kokią<br />

įtaką gali turėti šios pareigos. Jo,<br />

kaip NATO politinio lyderio, palikimas<br />

yra ypač reikšmingas.<br />

Santūri J. Solana diplomatija<br />

ir mokėjimas įtaigiai kalbėti turėjo<br />

nemažai reikšmės ir tada, kai<br />

1998 m. Briuselyje kilo diskusijos,<br />

kaip reaguoti į Balkanuose kilusį<br />

smurtą ir agresiją.<br />

Kai 1997 m. Madride vykusiame<br />

NATO viršūnių susitikime kilę<br />

debatai dėl NATO plėtros ėmė<br />

virsti nesutarimais, sąjungininkų<br />

akys, kaip pažymėjo rašytojas Ronald<br />

D. Asmus (Ronaldas D. Asmusas),<br />

nukrypo į J. Solana, kad<br />

jis rastų būdų, kaip išspręsti šiuos<br />

politinius nesutarimus. Po konsultacijų<br />

su sąjungininkais J.Solana<br />

galiausiai pavyko surasti kompromisą,<br />

dėl kurio Čekija, Vengrija<br />

ir Lenkija buvo pakviestos tapti<br />

narėmis.<br />

Santūri J. Solana diplomatija<br />

ir mokėjimas įtaigiai kalbėti turėjo<br />

nemažai reikšmės ir tada, kai<br />

1998 m. Briuselyje kilo diskusijos,<br />

kaip reaguoti į Balkanuose kilusį<br />

smurtą ir agresiją. Ir vėl kaip tik<br />

J. Solana įtikino visas valstybes sąjungininkes,<br />

jog buvo „reikiamas<br />

teisinis pagrindas“ leisti NATO<br />

panaudoti jėgą Balkanuose, ir tai<br />

galiausiai atvedė į Jungtinių pajėgų<br />

operaciją 1999 metais.<br />

Prasidėjus kariniams veiksmams<br />

1999 m. J. Solana ir vėl teko<br />

esminis vaidmuo, kai reikėjo patarti<br />

Vyriausiajam jungtinių pajėgų<br />

Europoje vadui generolui Wesley<br />

Clark (Vesliui Klarkui), kokio pobūdžio<br />

kariniams taikiniams sąjungininkai<br />

pritartų. Ir vėl tas svarbus<br />

vaidmuo, kurį atliko J. Solana, leido<br />

operaciją vykdyti kaip įmanoma<br />

sparčiau ir tuo pat metu išlaikyti<br />

politinį 19 Aljanso valstybių sutarimą<br />

dėl karinių veiksmų.<br />

Žinoma, tarp pačių įtakingiausių<br />

generalinių sekretorių būtina<br />

atskirai paminėti Manfred Wörner<br />

(Manfredą Viornerį). M. Wörner,<br />

NATO pirmasis ir vienintelis generalinis<br />

sekretorius vokietis, atsinešė<br />

į Aljansą ypatingą gebėjimų<br />

derinį, kuris daugeliu aspektų nulėmė<br />

tai, ką šiandien sugeba pasiekti<br />

Aljansas.<br />

Visų pirma M. Wörner turėjo<br />

ypatingą įžvalgą ir gebėjimą<br />

pateikti problemas ir klausimus<br />

platesniame Aljanso strateginių<br />

interesų kontekste. Jo gebėjimas<br />

mąstyti strategiškai tam tikru<br />

mastu padėjo Aljansui žengti link<br />

naujos strateginės koncepcijos, dėl<br />

kurios ir buvo susitarta NATO viršūnių<br />

susitikime Romoje 1991 metais.<br />

Tai padėjo pagrindus NATO<br />

pradėti taikos palaikymo ir krizių<br />

valdymo operacijas, o tai didžiausia<br />

dalimi nulėmė NATO vaidmenį<br />

nūdienos pasaulyje.<br />

Negana to, M. Wörner kur kas<br />

anksčiau nei daugelis kitų įžiūrėjo<br />

tuos privalumus, kuriuos galėjo<br />

NATO duoti santykiai su Sovietų<br />

Sąjunga, o vėliau ir su naujai<br />

susikūrusiomis demokratinėmis<br />

valstybėmis Rytų Europoje, siekiant<br />

integruoti jas į demokratinę<br />

Europą. Pasinaudodamas pareigų<br />

autoritetu, jis savo iniciatyva<br />

ėmė megzti naujus santykius visoje<br />

Rytų Europoje ir tai padėjo<br />

pagrindus didelėms plėtros bangoms<br />

po NATO viršūnių susitikimų<br />

Madride, Prahoje ir Bukarešte.<br />

M. Wörner numatymas padėjo<br />

sukurti politinį pagrindą NATO<br />

plėtrai į rytus, o vėliau ir suteikti<br />

pagalbą modernizuojant ir demokratizuojant<br />

daugelį anksčiau buvusių<br />

komunistinių kariuomenių.<br />

Ir Šiaurės Atlanto Taryboje<br />

taip jautėsi M. Wörner įtaka, kad<br />

nemažai jo amžininkų buvo įsitikinę,<br />

jog visuotinis susitarimas<br />

buvo pasiekiamas tiktai tada, jei ir<br />

jis pats pritardavo sprendžiamam<br />

politiniam klausimui. Tas jo neoficialus<br />

visų pripažįstamas autoritetas<br />

rėmėsi plačiais diplomatiniais<br />

kontaktais su sąjungininkais, geru<br />

konkrečių sprendžiamų klausimų<br />

žinojimu, taip pat ir pačia jo asmenybės<br />

stiprybe.<br />

Vienas iš labiausiai įsimintinų<br />

įvykių Šiaurės Atlanto Taryboje<br />

buvo jo dalyvavimas lemtingoje<br />

tarybos sesijoje 1994 m. balandį.<br />

Tuo metu jis sirgo vėžiu, kuris galiausiai<br />

jį ir palaužė 1994 m. balandį.<br />

Akivaizdžiai sulysęs, lydimas<br />

gydytojo, su kyšančiais iš po rankogalių<br />

intraveniniais vamzdeliais,<br />

M. Wörner sėkmingai įrodinėjo<br />

sąjungininkams, kad NATO privalo<br />

imtis karinio atsako į nesiliaujančius<br />

puolimus prieš Bosnijos<br />

civilius gyventojus. Kaip rodo<br />

dokumentai, pakilęs iš ligos patalo<br />

Achene, Vokietijoje, ir atvykęs į šį<br />

susitikimą Briuselyje, jis padarė<br />

viską, kad būtų pasiektas visuotinis<br />

pritarimas, kuris buvo būtinas<br />

norint imtis karinių veiksmų.<br />

Nukelta į 8 p.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

8<br />

Atkelta iš 7 p.<br />

afganistanas<br />

Pasikeitus saugumo klimatui,<br />

kai imtasi naujo kovos su terorizmu<br />

Afganistane vaidmens, vykdomos<br />

taikos palaikymo ir humanitarinės<br />

paramos misijos Kosove,<br />

Sudane ir Pakistane, vadovaudamas<br />

Aljansui savo pėdsaką, kaip<br />

NATO politinis lyderis, palieka ir<br />

Jaap de Hoop Scheffer (Japas de<br />

Hopas Scheferis).<br />

Kaip ir M. Wörner, J. de Hoop<br />

Scheffer nuvedė NATO kryptimis,<br />

toli pralenkiančiomis kai kam iki<br />

jo išrinkimo generaliniu sekretoriumi<br />

atrodžiusias nepasiekiamas<br />

ribas. Siekdamas suformuoti naujas<br />

partnerystes kovai su terorizmu,<br />

J. de Hoop Scheffer skleidė<br />

NATO idėjas visame pasaulyje, jis<br />

apkeliavo Aziją, Vidurio Rytus ir<br />

Australiją – to iki jo niekas nebuvo<br />

daręs.<br />

Panašai kaip ir jo pirmtakas<br />

lordas George Robertson (Džordžas<br />

Robertsonas), mėgęs kaip<br />

mantrą kartoti – daugiau „pajėgumų,<br />

pajėgumų, pajėgumų“, J. de<br />

Hoop Scheffer dažnai pabrėžia,<br />

kad visas Aljansas turi skirti daugiau<br />

lėšų gynybai, geriau kooperuoti<br />

pastangas. Jo siekis, panašiai<br />

kaip ir G. Robertson, yra toks Aljansas,<br />

kuris gali greitai reaguoti į<br />

naujas ir neatidėliotino sprendimo<br />

reikalingas grėsmes ir krizes. J. de<br />

Hoop Scheffer nenuilsdamas ragina<br />

skirti tokias investicijas, o tai,<br />

beveik visų karinių analitikų nuomone,<br />

labiausiai atitinka Aljanso<br />

interesus.<br />

Tačiau didžiausią dėmesį J. de<br />

Hoop Scheffer skiria NATO misijai<br />

Afganistane. J. de Hoop Scheffer,<br />

eidamas generalinio sekretoriaus<br />

pareigas, nuo pirmų savo dienų iki<br />

pat 2009 m. stengiasi kuo visapusiškiau<br />

pasinaudoti savo postu, kad<br />

padidintų NATO sėkmės Afganistane<br />

galimybes.<br />

J. de Hoop Scheffer nedvejodamas<br />

pripažįsta, kad jo dėmesys<br />

ir atsidavimas šios misijos sėkmei<br />

bus vienas iš svarbiausių jo, kaip<br />

generalinio sekretoriaus, palikimų.<br />

Aljansas rengiasi žengti į kitą<br />

erą su nauju lyderiu. Šias pareigas<br />

einantis asmuo gali padaryti<br />

didelį poveikį NATO gebėjimui<br />

veikti, plėtotis ir reaguoti į naujas<br />

aplinkybes. Ir tendencija rodo, kad<br />

nuo H. Ismay laikų iki J. de Hoop<br />

Scheffer generalinio sekretoriaus<br />

vaidmuo nepaliaujamai auga.<br />

Šaltinis: http://www.nato.int/docu/<br />

review/2009/0902/090202/LT/index.htm<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Lietuvos kariuomenės atstovai aiškinasi saugumo<br />

situaciją Afganistane<br />

2009 05 06 dviejų savaičių vizito<br />

į Afganistaną išvyko Lietuvos<br />

kariuomenės atstovų grupė, vadovaujama<br />

Jungtinio štabo Operacijų<br />

valdybos viršininko plk. ltn. Algirdo<br />

Norkaus. Vizito tikslas – susipažinti<br />

su bendra saugumo situacija<br />

Afganistane prieš artėjančius šalies<br />

prezidento rinkimus, išsiaiškinti<br />

Lietuvos karių pasirengimą veikti<br />

šiuo nestabiliu laikotarpiu.<br />

„Vasara Afganistane bus<br />

įtempta – vyks rinkimai, be to, vos<br />

prasidėjus vasaros sezonui suaktyvėja<br />

narkotikų tranzitas ir sukilėlių<br />

veiksmai, todėl mūsų kariai<br />

turi būti budrūs 24 valandas per<br />

parą“, – sakė plk. ltn. A. Norkus.<br />

Vizito metu taip pat bus tikrinama<br />

Lietuvos vadovaujamos<br />

Goro provincijos atkūrimo grupės<br />

(PAG) finansinė veikla, vertinama<br />

metų pradžioje pradėjusio veikti<br />

Nacionalinio paramos elemento,<br />

skirto užtikrinti tarptautinių operacijų<br />

vietose Afganistane esančių<br />

Lietuvos kariuomenės vienetų logistinę<br />

paramą, veikla.<br />

Tuo metu kai Lietuvos kariuomenės<br />

atstovų delegacija lankysis<br />

PAG stovykloje Čagčarane, čia vyks<br />

Lietuvos karių grupių pasikeitimo<br />

ceremonija. Gegužės pabaigoje<br />

savo tarnybą Gore pradės jau devintoji<br />

mūsų karių misija. Apie 140<br />

karių PAG-9 karinis vienetas tarnaus<br />

pusę metų ir į Lietuvą sugrįš<br />

lapkričio pabaigoje. Kartu su Lietuvos<br />

kariais PAG misijoje dalyvauja<br />

karių ir civilių iš Kroatijos, Danijos,<br />

Gruzijos, Ukrainos, JAV.<br />

Lietuvos vadovaujama PAG<br />

misija Afganistano Goro provincijoje<br />

pradėjo veikti 2005 m. birželio<br />

mėnesį. Pagrindinė PAG užduotis<br />

– padėti Afganistano valdžiai<br />

plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti<br />

saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas<br />

provincijai atkurti. PAG –<br />

NATO Tarptautinėms saugumo<br />

paramos pajėgoms priklausanti<br />

Lietuvos vadovaujama bendra civilinė<br />

ir karinė misija.<br />

Kristina CHLYNOVA,<br />

Jungtinio štabo atstovė spaudai<br />

PAG kariai teikė paramą nuo potvynio<br />

nukentėjusiems gyventojams<br />

2009 05 07 Lietuvos vadovaujamos<br />

Afganistano Goro provincijos<br />

atkūrimo grupės (PAG) kariai<br />

perdavė tris tonas maisto produktų<br />

ir porą šimtų antklodžių provincijos<br />

Krizių valdymo grupei. Parama<br />

skirta nuo pavasarinio potvynio nukentėjusiems<br />

Goro gyventojams.<br />

Gegužės 5 d. panaši parama buvo<br />

perduota Čagčarano merijai.<br />

Gegužės 1 d. po stiprios liūties<br />

į gruntą nesusigėręs lietaus vanduo<br />

užtvindė daugumą provincijos slėnių<br />

ir provincijos sostinės Čagčarano<br />

gatvių. Staiga pakilęs vandens<br />

lygis Harirudo upėje nuplovė gyventojų<br />

namų, kai kuriuos provincijoje<br />

esančius tiltus ir kelius. Pranešama,<br />

kad potvynio metu žuvo<br />

vienas žmogus, buvo sužeisti keli<br />

vietos gyventojai.<br />

„Provincijos valdžia paprašė<br />

mūsų pagelbėti nuo stichinės nelaimės<br />

nukentėjusiems žmonėms.<br />

Nors teikti humanitarinę pagalbą<br />

nėra mūsų pagrindinis uždavinys,<br />

tačiau visada stengiamės paremti<br />

vietinę valdžią ekstremalių situacijų<br />

atveju“, – sakė PAG-8 Civilių<br />

ir karių bendradarbiavimo skyriaus<br />

viršininkas mjr. Gediminas<br />

Latvys.<br />

Kurį laiką potvynio vandens<br />

buvo apsemta ir apie 20 proc. PAG<br />

stovyklos teritorijos. Stovyklos<br />

infrastruktūra didesnių nuostolių<br />

nepatyrė.<br />

Šių metų pavasarį Afganistane<br />

lyja žymiai daugiau nei per daugelį<br />

paskutinių metų iš eilės. Tikimasi,<br />

kad tai teigiamai paveiks įprastai<br />

sausrų kamuojamą šalies žemės<br />

ūkį. Afganistano maisto ir žemės<br />

ūkio organizacija prognozuoja,<br />

kad šiais metais dėl gausesnio<br />

lietaus žemės ūkio produkcija<br />

Afganistane turėtų išaugti net 50<br />

nuošimčių.<br />

Šiuo metu Afganistano Goro<br />

provincijoje tarnauja aštuntoji<br />

PAG Lietuvos karių pamaina. Kartu<br />

su Lietuvos kariais ir civiliais<br />

PAG tarnauja Danijos, Kroatijos,<br />

JAV, Ukrainos ir Gruzijos karių.<br />

Lietuvos vadovaujama PAG<br />

misija Afganistano Goro provincijoje<br />

pradėjo veikti 2005 m. birželio<br />

mėnesį. Pagrindinė PAG užduotis<br />

– padėti Afganistano valdžiai<br />

plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti<br />

saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas<br />

provincijai atkurti. PAG – tai<br />

NATO Tarptautinėms saugumo<br />

paramos pajėgoms (ISAF) priklausanti<br />

Lietuvos vadovaujama<br />

bendra civilinė ir karinė misija.<br />

ltn. Karolis ZIKARAS,<br />

PAG-8 visuomenės informavimo<br />

karininkas<br />

Kariai perdavė tris tonas maisto produktų ir porą šimtų antklodžių provincijos<br />

Krizių valdymo grupei. Autoriaus nuotr.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

afganistanas<br />

9<br />

PAG stovykloje vykusio NVO susitikimo metu –<br />

dėmesys saugumo situacijai<br />

2009 05 09 Lietuvos vadovaujamos<br />

Afganistano Goro provincijos<br />

atkūrimo grupės (PAG)<br />

stovykloje įvyko PAG-8 Civilių ir<br />

karių bendradarbiavimo skyriaus<br />

<strong>surengta</strong>s susitikimas su provincijoje<br />

veikiančiomis nevyriausybinėmis<br />

organizacijomis (NVO).<br />

Susitikime dalyvavo 11 nevyriausybinių<br />

organizacijų (angl.<br />

Afghanaid, World Vision International,<br />

Voice of Women Organization,<br />

International Legal<br />

Foundation, Coordination of<br />

Humanitarian Assistance, International<br />

Human Rights Commision,<br />

Catholic Relief Service,<br />

ARD, LGCD/ USAID, Global<br />

Partners), Jungtinių Tautų paramos<br />

Afganistanui misijos (angl.<br />

United Nations Assistance Mission<br />

in Afghanistan, UNAMA),<br />

PAG karinio vieneto atstovai ir<br />

Lietuvos Respublikos specialiosios<br />

misijos (SM) Afganistane<br />

darbuotojai.<br />

Susitikimo tikslas – supažindinti<br />

organizacijas su PAG turima<br />

informacija apie saugumo situaciją<br />

provincijoje, suteikti galimybę<br />

nevyriausybinėms organizacijoms<br />

pristatyti savo veiklą, vykdomus<br />

projektus, pasidalyti sukaupta<br />

patirtimi.<br />

„Jūsų vykdomi projektai, pagalba<br />

žmonėms yra labai svarbus<br />

indėlis į mūsų bendrą provincijos<br />

atkūrimo darbą. Viena svarbiausių<br />

PAG užduočių – prisidėti kuriant<br />

saugią aplinką provincijoje,<br />

kurioje jūs galėtumėte saugiai ir<br />

sėkmingai dirbti“, – kreipdamasis<br />

į NGO atstovus kalbėjo PAG-8 vadas<br />

plk. Vytautas Reklaitis.<br />

NVO atstovai papasakojo apie<br />

vykdomus infrastruktūros plėtros<br />

projektus, savo darbą švietimo,<br />

sveikatos apsaugos, žmogaus teisių<br />

ir kitose srityse, pasiektus rezultatus.<br />

Nevyriausybinių organizacijų<br />

atstovai ypatingai domėjosi saugumo<br />

situacijos perspektyvomis<br />

Goro provincijoje, klausė kokių<br />

bus imtasi priemonių saugumui<br />

Afganistano prezidento rinkimų<br />

metu stiprinti, kovos su korupcija<br />

galimybėmis, juos neramina, kad<br />

provincijoje vis dar yra daug nelegaliai<br />

laikomų ginklų.<br />

Atsakydamas į klausimus Lietuvos<br />

specialiosios misijos vadovo<br />

pavaduotojas Andrius Purvaneckas<br />

sakė, kad rinkimų periodu<br />

bus sustiprintas PAG karinis<br />

vienetas, Lietuva taip pat siekia,<br />

kad provincijoje būtų dislokuotas<br />

Afganistano nacionalinės armijos<br />

(ANA) vienetas, padėsiantis sustiprinti<br />

saugumą. Prisidėdama prie<br />

kovos su korupcija, Lietuva stiprina<br />

Goro provincijos teisėsaugos<br />

sektorių, vykdo projektus, skirtus<br />

gerinti vietos teisėsaugininkų darbo<br />

sąlygas, rengia kvalifikacijos<br />

kėlimo kursus.<br />

„Šiuo metu vykstantis nelegalių<br />

ginkluotų grupių nusiginklavimo<br />

procesas (DIAG) yra savanoriško<br />

ginklų grąžinimo stadijoje. Kol<br />

neprasidės privalomas ginklų grąžinimas,<br />

tėra maža tikimybė, kad<br />

pavyktų įtikinti <strong>karo</strong> vadus atiduoti<br />

ginklus. O prasidėjus priverstiniam<br />

ginklų paėmimo etapui, prie šio<br />

proceso galėtų aktyviai prisidėti<br />

ANA vienetas, kuris, tikimės, netolimoje<br />

ateityje bus dislokuotas<br />

Goro provincijoje“, – kalbėjo A.<br />

Purvaneckas.<br />

Panašus susitikimas su nevyriausybinėmis<br />

organizacijomis<br />

buvo <strong>surengta</strong>s sausio mėnesį.<br />

Tuomet PAG karinis vienetas ir<br />

Specialioji misija pristatė savo<br />

veiklą ir vykdomus projektus organizacijų<br />

atstovams. Pastarojo<br />

susitikimo metu didesnis dėmesys<br />

buvo skirtas pačių nevyriausybinių<br />

organizacijų veiklai ir saugumo<br />

situacijos perspektyvoms. Tokio<br />

pobūdžio susitikimai padeda koordinuoti<br />

prie provincijos atstatymo<br />

prisidedančių organizacijų veiklą.<br />

ltn. Karolis ZIKARAS,<br />

PAG-8 visuomenės informavimo<br />

karininkas<br />

NVO atstovai papasakojo apie vykdomus infrastruktūros plėtros projektus, savo darbą švietimo, sveikatos apsaugos, žmogaus<br />

teisių ir kitose srityse, pasiektus rezultatus. Autoriaus nuotr.<br />

Afganistane tarnaujantys kariai balsavo prezidento rinkimuose<br />

2009 05 09 Afganistane tarnaujantys<br />

Lietuvos kariai baigė<br />

balsuoti išankstiniuose mūsų šalies<br />

prezidento rinkimuose paštu.<br />

Savo nuomonę balsuodami paštu<br />

pareiškė 150 kariškių iš keturių<br />

karinių bazių. Daugiausia (122<br />

žmonės) balsavo Čagčarane įsikūrusioje<br />

Goro provincijos atkūrimo<br />

grupėje (PAG). Čia rinkimai buvo<br />

organizuoti gegužės 7-ąją. Dieną<br />

prieš tai balsavo Afganistano Vakarų<br />

regioninėje vadavietėje Herate<br />

tarnaujantys 8 lietuvių kariai. Nacionalinio<br />

paramos elemento kariai,<br />

tarnaujantys Kabule, savo balsus<br />

atidavė iki gegužės 8 dienos.<br />

Paskutiniai, diena vėliau, balsavo<br />

Tarptautinių saugumo paramos<br />

pajėgų (angl. International<br />

Security Assistance Forces, ISAF)<br />

vadavietėje tarnaujantys lietuviai.<br />

Savo biuletenį balsavimo paštu organizacinei<br />

grupei paskutinis įteikė<br />

plk. Aleksandras Kucharevas.<br />

„Malonu, kad tėvynė nepamiršta<br />

ir mūsų, čia esančių toli nuo Lietuvos.<br />

Tarnaudami Afganistane, kaip<br />

ir kiti piliečiai, galime išreikšti savo<br />

nuomonę“, – kalbėjo plk. A. Kucharevas.<br />

Parengta pagal Kristinos Chlynovos,<br />

Jungtinio štabo atstovės spaudai, inf.<br />

Savo biuletenį balsavimo paštu organizacinei grupei paskutinis įteikė Afganistane<br />

tarnaujantis plk. Aleksandras Kucharevas. Autorės nuotr.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas<br />

plk. Norbertas VIDRINSKAS<br />

Štabo viršininkas<br />

1991 05 21–1992 02 03<br />

plk. Valdas TUTKUS<br />

Jungtinio štabo viršininkas<br />

1992 02 03–1993 02 01<br />

Generalinio štabo viršininkaskariuomenės<br />

vado pirmasis<br />

pavaduotojas<br />

1994 07 21–1996 11 01<br />

plk. Stasys KNEZYS<br />

Ginkluotųjų pajėgų štabo<br />

viršininkas<br />

1993 02 01–1994 01 03<br />

plk. Antanas JURGAITIS<br />

Gynybos štabo viršininkas<br />

1996 11 04–2003 03 17<br />

Krašto apsaugos ministerijos<br />

Gynybos štabo struktūra 2009 m.<br />

Gynybos štabas yra integrali Krašto apsaugos ministerijos dalis,<br />

kuri padeda krašto apsaugos ministrui rengti kariuomenės<br />

plėtros planus ir karinės gynybos strategiją.<br />

Gynybos štabas yra tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldus<br />

bendras valstybės karinės gynybos štabas, jungiantis ir koordinuojantis<br />

reguliariųjų pajėgų rūšių štabų veiklą, kariuomenės ir<br />

kitų ginkluotojų pajėgų veiksmus bei padedantis kariuomenės<br />

vadui priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

gen. mjr. Vitalijus VAIKŠNORAS<br />

Gynybos štabo viršininkas<br />

2003 04 24–2008 06 30<br />

fl. adm. Kęstutis MACIJAUSKAS<br />

Gynybos štabo viršininkas<br />

nuo 2008 06 30<br />

1991 05 21 Krašto apsaugos departamento (KAD) generalinis<br />

direktorius įsakymu patvirtino Štabo laikinąją struktūrą ir etatus. Štabą<br />

sudarė šie skyriai: Operatyvinis (viršininkas Algirdas Kairys), Žvalgybos<br />

(viršininkas Stanislovas Stančikas), Mobilizacinis (viršininkas Antanas<br />

Dulevičius), Ryšių (viršininkas Vaclovas Žagaras), Inžinerinis-techninis<br />

(viršininkas Antanas Griška), Oro erdvės apsaugos (viršininkas<br />

Algirdas Orenius), Specialiosios paskirties (viršininkas Juozas<br />

Kruopis), Administracinis-ūkio (viršininkas Juozas Jankauskas),<br />

Štabo padalinys (Štabo komendantinė kuopa, susidedanti iš Vidaus<br />

ir Išorės apsaugos tarnybos būrių). Norbertas Vidrinskas nuo birželio<br />

1 d. oficialiai paskirtas KAD generalinio direktoriaus pavaduotojuštabo<br />

viršininku. Pagal 1991 m. liepos 23 d. naujai patvirtintą laikinąją<br />

struktūrą Štabo padaliniu tapo Mokymo valdyba (viršininkas Zenonas<br />

Kulys). Štabe iš viso buvo 123 etatai, iš jų – 68 Štabo komendantinėje<br />

kuopoje. Štabas buvo pavaldus Krašto apsaugos departamento<br />

generaliniam direktoriui, o Štabui buvo pavaldžios 8 apskričių<br />

komendantūros (Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Klaipėdos,<br />

Šiaulių, Panevėžio ir Utenos). Štabas buvo įsikūręs Vilniuje, Gynėjų g. 3.<br />

1992 02 03 patvirtinus Krašto apsaugos ministerijos struktūrą, Štabas,<br />

kaip savarankiškas juridinis asmuo, buvo panaikintas ir įkurtas<br />

ministerijos padalinys – Jungtinis štabas, kuriam vadovauti paskirtas<br />

plk. ltn. Valdas Tutkus. Štabo komendantinė kuopa 1992 m. sausio<br />

mėn. buvo perduota Vilniaus komendantūrai. Štabe buvo numatyti 55<br />

etatai.<br />

1993 02 01 Krašto apsaugos ministerijos Jungtinis štabas<br />

reorganizuotas į Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotųjų pajėgų<br />

štabą. Viršininku paskirtas plk. Stasys Knezys.<br />

1993 10 20 Ginkluotųjų pajėgų štabas išbraukiamas iš Krašto<br />

apsaugos ministerijos sudėties ir perduodamas kariuomenės vado<br />

žinion.<br />

Nuo 1994 01 03 įkuriamas Kariuomenės vadovybės aparatas,<br />

suteikiant jam juridinio asmens statusą. Ginkluotųjų pajėgų štabas<br />

reorganizuojamas į Lietuvos Respublikos kariuomenės Generalinį<br />

štabą.<br />

1994 07 21 Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininku<br />

paskiriamas plk. Valdas Tutkus.<br />

Nuo 1996 01 02 Kariuomenės vadovybės aparatas įvardytas<br />

Kariuomenės vadovybe. Tuo laikotarpiu Generalinis štabas buvo<br />

įsikūręs Vilniuje, Šilo g. 5a.<br />

Vadovaujantis 1996 08 02 krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 486<br />

„Dėl Krašto apsaugos sistemos centrinės valdymo struktūros<br />

reorganizavimo“, reorganizuojama Krašto apsaugos ministerija,<br />

Kariuomenės vadovybė ir į jos sudėtį įeinantis Generalinis štabas,<br />

juos sujungiant į vieną padalinį, o Generalinis štabas pavadinamas<br />

Gynybos štabu.<br />

1996 11 04 Gynybos štabo viršininku paskirtas plk. Antanas Jurgaitis.<br />

2003 04 24 Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabui vadovauti<br />

pradėjo plk. Vitalijus Vaišnoras.<br />

2008 06 30 Gynybos štabo viršininku paskirtas fl. adm. Kęstutis<br />

Macijauskas.<br />

2008 12 08 krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nauja Krašto<br />

apsaugos ministerijos Gynybos štabo struktūra, taip pat patvirtinti<br />

nuostatai.

12<br />

mūsų puslapis<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Įteikti simboliniai apdovanojimai – „Jūriniai mazgai“<br />

2009 05 08 minint Spaudos<br />

atgavimo, kalbos ir knygos dieną,<br />

labiausiai ryšių su visuomene ir<br />

visuomenės informavimo srityje<br />

pasižymėjusiems krašto apsaugos<br />

sistemos atstovams buvo įteikti jau<br />

tradiciniais tapę Lietuvos kariuomenės<br />

vado apdovanojimai – „Jūriniai<br />

mazgai“.<br />

Šiais metais pirmą kartą buvo<br />

įteiktas Kario – kūrėjo, menininko<br />

Už ryšius su visuomene „Jūrinis mazgas“<br />

įteiktas Garbės sargybos kuopai<br />

Už ryšių su žiniasklaida sėkmingą<br />

mezgimą ir įvairias iniciatyvas „Jūrinis<br />

mazgas“ įteiktas gr. Viliui Džiavečkai<br />

„Jūrinis mazgas“. Kartu pasveikinta<br />

gegužės mėnesį savo 90-metį<br />

mininti žurnalo „Karys“ redakcija.<br />

Tai vienas seniausiai leidžiamų karinių<br />

žurnalų Lietuvoje. Pradėtas<br />

leisti 1919-aisiais, Nepriklausomybės<br />

kovų metais. Nacių okupacijos<br />

laikotarpiu prieš 1941 m. šv. Kalėdas<br />

„Karys“ buvo atgaivintas,<br />

cenzūruojamas vokiečių ėjo iki<br />

1944 metų. 1950-aisiais atgimė<br />

Jungtinėse Amerikos Valstijose<br />

kaip mėnesinis Pasaulio lietuvių<br />

karių veteranų žurnalas. Atkurtas<br />

Lietuvoje 1991 metais.<br />

Renginyje pirmą kartą viešai<br />

pristatyta karių savanorių sukurta<br />

ir dainininko Vudžio atliekama<br />

daina „Vienas kumštis“.<br />

Apdovanojimų ceremonijoje<br />

dalyvavo krašto apsaugos ministrė<br />

Rasa Juknevičienė, laikinai<br />

Už geriausią viešųjų ryšių projektą „Jūrinis mazgas“ įteiktas Lietuvos kariuomenės<br />

išminuotojams<br />

„Jūrinis mazgas“ įteiktas kariui – kūrėjui, menininkui – muzikantui gr. Donatui<br />

Bukauskui<br />

Už geriausią vidinės komunikacijos projektą „Jūrinis mazgas“ įteiktas Karaliaus<br />

Mindaugo mechanizuotajam pėstininkų batalionui<br />

ėjęs kariuomenės vado pareigas<br />

Gynybos štabo viršininkas fl.<br />

adm. Kęstutis Macijauskas, pajėgų,<br />

padalinių vadai.<br />

„Jūriniai mazgai“ kariams skirti<br />

penkiose kategorijose:<br />

už ryšių su žiniasklaida sėkmingą<br />

mezgimą ir įvairias iniciatyvas<br />

įteiktas Krašto apsaugos savanorių<br />

pajėgų laikraščio „Savanoris“<br />

korespondentui, radijo laidos<br />

„Laisvai!“ vedėjui grandiniui Viliui<br />

Džiavečkai;<br />

už ryšius su visuomene – Garbės<br />

sargybos kuopai, kuri ne tik<br />

reprezentuoja kariuomenę, bet dalyvauja<br />

įvairiuose projektuose su<br />

moksleiviais, vaikų socializacijos<br />

centro auklėtiniais. Per metus šios<br />

kuopos kariai dalyvauja daugiau<br />

nei tūkstantyje įvairių renginių;<br />

už geriausią viešųjų ryšių projektą<br />

įteiktas Lietuvos kariuomenės<br />

išminuotojams, už mokėjimą<br />

ne tik profesionaliai atlikti savo<br />

darbą, bet ir profesionaliai paaiškinti<br />

visuomenei Lietuvos kariuomenės<br />

veiklą šalyje. Per 2008 m.<br />

išminuotojai išvalė ne tik 18 ha<br />

Lietuvos miškų ir laukų, neutralizavo<br />

beveik 11 tūkst. standartinių<br />

sprogstamųjų užtaisų, vyko į<br />

daugiau nei tūkstantį iškvietimų,<br />

bet visuomet rasdavo laiko ir paaiškinti,<br />

ką, kodėl ir kaip daro,<br />

kokią įrangą naudoja, net vaikus<br />

supažindindavo su išminavimo<br />

paslaptimis;<br />

už geriausią vidinės komunikacijos<br />

projektą įteiktas Lietuvos kariuomenės<br />

Motorizuotosios pėstininkų<br />

brigados „Geležinis Vilkas“<br />

Karaliaus Mindaugo mechanizuotajam<br />

pėstininkų batalionui, už<br />

išradingus padalinio susitikimus,<br />

pasitarimus, puikiai organizuotą<br />

Afganistane tarnaujančių karių<br />

šeimos narių ir artimųjų susitikimą<br />

bei leidžiamą laikraštį „Mindaugietis“;<br />

karys – kūrėjas, menininkas<br />

(nauja kategorija) – apdovanojimas<br />

įteiktas Krašto apsaugos savanorių<br />

pajėgų bigbendo muzikantui<br />

gr. Donatui Bukauskui už kartu<br />

su kolegomis sukurtą ir atliekamą<br />

dainą „Mes savanoriai“.<br />

Taip pat buvo įteikti diplomai.<br />

Už visapusiškus viešuosius ryšius,<br />

iniciatyvumą, entuziazmą, <strong>istorijos</strong><br />

puoselėjimą – Karinių oro pajėgų<br />

Aviacijos bazės kariškiui psk. Alvydui<br />

Tamošiūnui. Diplomas „Metų<br />

kalbos redaktorė“ įteiktas Žydrei<br />

Švobienei už ilgametį informacinio<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

mūsų puslapis<br />

13<br />

leidinio „Krašto apsauga“ kalbos<br />

redagavimą ir ypatingą gebėjimą<br />

puoselėjant kalbos taisyklingumą<br />

išsaugoti autentišką autorių<br />

stilių. Diplomas „Tolerantiškiausias<br />

kalbos tvarkytojas“ įteiktas<br />

Krašto apsaugos ministerijos vyr.<br />

specialistei Linai Adomaitienei<br />

už įtaigią šviečiamąją kalbos kultūros<br />

veiklą ir toleranciją dirbant<br />

kalbos tvarkytojos darbą. Diplomą<br />

„Šiuolaikiška kariuomenė – stilinga<br />

kalba“ pelnė Karinių oro pajėgų<br />

Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės<br />

valdybos kanceliarijos viršininkė<br />

vrš. Rasa Ruzveltienė už stilingos<br />

ir šiuolaikiškai kariuomenei deramos<br />

kalbos puoselėjimą.<br />

Taip pat diplomas buvo įteiktas<br />

asmeniui, kurio pavardė niekada<br />

nenurodoma leidinio metrikoje,<br />

bet be jo nė vienas krašto apsaugos<br />

sistemos leidinys nepasiektų skaitytojo<br />

– Leidybos ir informacinio<br />

aprūpinimo tarnybos leidybinės<br />

technikos specialistui Algirdui<br />

Černiauskui.<br />

„Jūrinio mazgo“ apdovanojimas<br />

buvo įsteigtas prieš devynerius<br />

metus tuometinio kariuomenės<br />

vado iniciatyva. Taip iki šiol<br />

skatinami ir pagerbiami kariai,<br />

informuojantys visuomenę apie<br />

Lietuvos kariuomenę, formuojantys<br />

jos įvaizdį ir branginantys<br />

gimtąją kalbą.<br />

Kaip ir kasmet Karinių jūrų<br />

pajėgų atstovai surezgė vis kitokius<br />

jūrinius mazgus. Šiemet buvo įteikti:<br />

„Topo jūrinis mazgas“, „Pietų<br />

kryžius“, „Medžiotojo mazgas“,<br />

„Bocmano mazgas“ ir „Plokščiasis<br />

mazgas“.<br />

Topo jūrinis mazgas. Šis<br />

mazgas buriniuose laivuose buvo<br />

naudojamas stiebo atotampoms<br />

(bakštagams ir štagui) rišti nuo<br />

stiebo topo (viršūnės). Angliškas<br />

šio mazgo pavadinimas „Shamrock<br />

Knot“ (trilapis mazgas). Topo<br />

mazgą galima pritaikyti ir buityje,<br />

pririšant sodinukus ar pernešant<br />

įvairius nepatogius nešti daiktus<br />

(pvz. didelį arbūzą ar melioną).<br />

Užtenka keleto metrų virvės ir ji<br />

gali tapti puikiu krepšiu.<br />

Pietų kryžius. Šį romantiška<br />

pavadinimą mazgui davė jūreiviai<br />

tolimoje praeityje. Kartais jis dar<br />

vadinamas Jūrų kryžiumi. Savo<br />

paskirtimi tai topo mazgas tik jo<br />

rišimo būdas skiriasi.<br />

Topo mazgas buriniuose laivuose<br />

buvo naudojamas stiebo atotampoms<br />

(bakštagams ir štagui)<br />

rišti nuo stiebo topo (viršūnės).<br />

Kariniuose laivuose juo buvo<br />

pernešami patrankų sviediniai.<br />

Topo mazgą galima pritaikyti ir<br />

buityje, pririšant sodinukus ar<br />

pernešant įvairius nepatogius nešti<br />

daiktus (pvz. didelį arbūzą ar melioną).<br />

Užtenka keleto metrų virvės<br />

ir ji gali tapti puikiu krepšiu.<br />

Medžiotojo mazgas. Pavadinimas<br />

kilęs nuo jo autoriaus pavardės<br />

(angl. Hunter - medžiotojas).<br />

Mūsų laikais sukurti naują mazgą<br />

yra praktiškai neįmanoma, nes per<br />

5 tūkstantmečius jų prigalvota tik<br />

500. Todėl 1979 metais anglo chirurgo<br />

pensininko Edvardo Hanterio<br />

naujojo mazgo sukūrimas<br />

sukėlė tikrą sensaciją daugelio<br />

šalių jūrų bendruomenėse. Britanijos<br />

patento biuro tarnautojai<br />

išduodami patentą pripažino jog<br />

tai išties naujas mazgas, puikiai<br />

tinkantis visų tipų virvėms, įskaitant<br />

ploniausius sintetinius valus<br />

rišti. Iš tikro tai sumanus dviejų<br />

paprastų mazgų tarpusavio surišimas.<br />

Gydytojas neturėjo tikslo sukurti<br />

naujo mazgo, tai jam pavyko<br />

visiškai atsitiktinai.<br />

Bocmano mazgas. Šis senovinis<br />

mazgas skirtas pakelti ar nuleisti<br />

kroviniui ar žmogui. Naudojant<br />

bocmano mazgą žmogus kojas<br />

įkiša į kilpas ir rankomis laikosi už<br />

virvės. Keliant ar leidžiant žmogų<br />

praradusį sąmone jis krūtinės lygyje<br />

laisvu virvės galu pririšamas<br />

Diplomas „Tolerantiškiausias kalbos tvarkytojas“ įteiktas Krašto apsaugos ministerijos<br />

vyr. specialistei Linai Adomaitienei<br />

Už visapusiškus viešuosius ryšius, iniciatyvumą, entuziazmą, <strong>istorijos</strong><br />

puoselėjimą – diplomas įteiktas psk. Alvydui Tamošiūnui<br />

Pasveikinta gegužės mėnesį savo 90-metį mininti žurnalo<br />

„Karys“ redakcija<br />

prie keliančiosios virvės.<br />

Plokščiasis mazgas. Plokščiasis<br />

mazgas nuo seno laikomas vienu iš<br />

pačių patikimiausių mazgų rišant<br />

skirtingo storio virves. Rišant šį<br />

mazgą virvės persikeičia aštuonis<br />

kartus, todėl mazgas niekada stipriai<br />

neužsiveržia, net šlapia virvė<br />

nepraslysta, negadina virvės, nuėmus<br />

apkrovą lengvai atrišamas.<br />

Dėl savo plokščios formos mazgas<br />

naudojamas tempiant virvę špilio<br />

ar brašpilio pagalba (besisukantis<br />

ritės formos įrenginys naudojamas<br />

palengvinti virvės tempimą).<br />

VRD inf.<br />

Diplomas „Metų kalbos redaktorė“<br />

įteiktas Žydrei Švobienei<br />

Diplomą „Šiuolaikiška kariuomenė – stilinga kalba“ pelnė<br />

vrš. Rasa Ruzveltienė<br />

Diplomas įteiktas leidybinės technikos specialistui Algirdui<br />

Černiauskui<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

14<br />

mūsų puslapis<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Išleistas „Savanorio“ 400-asis<br />

numeris<br />

Krašto apsaugos ministrė<br />

domėjosi <strong>karo</strong> prievolės reikalais<br />

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.<br />

daktorius ir korespondentas. Nuo<br />

2001 metų „Savanorį“ redaguoja<br />

kpt. Vytautas Voveris. Laikraštis<br />

palaipsniui keičiasi, 2005 metais<br />

apimtis padidinta iki dviejų lankų,<br />

atsirado spalvoti puslapiai, tačiau,<br />

siekiant neperžengti numatytos<br />

finansinės ribos, teko sumažinti<br />

periodiškumą.<br />

Kuklios išvaizdos, laikraštis<br />

daugiau nei per 15 metų tapo<br />

Krašto apsaugos savanorių pajėgų<br />

metraštininku, besistengiančiu<br />

kruopščiai fiksuoti visus<br />

svarbiausius savanorių gyvenimo<br />

įvykius. Redakcijos darbo principas:<br />

laikraštis yra savanorių, todėl<br />

stengiamasi, kad kuo daugiau<br />

eilinių karių savanorių, karininkų<br />

ir seržantų iš rinktinių, batalionų,<br />

kuopų bendradarbiautų, rašytų<br />

jiems rūpimais aktualiausiais<br />

klausimais. Tokiems rašiniams –<br />

pirmenybė.<br />

Kiekvienas pajėgų karys, norintis<br />

ir turintis ką pasakyti, gali<br />

tikėtis būsiąs išgirstas, jo rašinys<br />

išvys dienos šviesą. Antra vertus,<br />

„Savanoris“ yra pajėgų metraštininkas<br />

ir viskas, kas vyksta KASP,<br />

laikraštyje turi atsispindėti. Neetatinių<br />

bendradarbių laikraštis<br />

turi visose rinktinėse, aktyviau<br />

rašančių (bent po kelis rašinius<br />

per metus) yra apie 60-70 žmonių.<br />

Tarp bendradarbių yra ir<br />

pedagogų, visuomenės veikėjų,<br />

suinteresuotų jaunimo pilietiniu<br />

ugdymu.<br />

Prieš keletą metų atlikta<br />

karių savanorių sociologinė apklausa<br />

parodė, kad „Savanoris“<br />

yra KASP karių skaitomiausias<br />

laikraštis. Dalis laikraščio tiražo<br />

platinama mokyklose, ypač rajonuose,<br />

dalijamas įvairių renginių<br />

metu.<br />

Specifinę laikraščio skaitytojų<br />

grupę sudaro laisvės kovų dalyviai,<br />

savanoriai kūrėjai, asmenys, anksčiau<br />

tarnavę KASP. Juos daugiau<br />

domina istorinio pobūdžio rašiniai,<br />

šiuo metu KASP tarnaujančius<br />

karius – ginkluotės, technikos<br />

naujienos, specialiosios pajėgos,<br />

tarptautinės operacijos.<br />

Norintys skaityti „Savanorį“<br />

gali užsiprenumeruoti šį leidinį<br />

kiekviename Lietuvos pašto skyriuje.<br />

KASP inf.<br />

2009 05 08 Karo prievolės<br />

administravimo tarnyboje (KPAT)<br />

prie Krašto apsaugos ministerijos<br />

lankėsi krašto apsaugos ministrė<br />

Rasa Juknevičienė ir domėjosi<br />

tarnybos veikla bei kariuomenės<br />

komplektavimo reikalais. Šiuo<br />

metu pagrindiniai KPAT uždaviniai<br />

– įgyvendinti <strong>karo</strong> prievolės<br />

politiką ir vykdyti kandidatų paiešką,<br />

atranką ir priėmimą į profesinę<br />

<strong>karo</strong> tarnybą.<br />

„Reikia sulaukti Lietuvos<br />

Respublikos Konstitucinio Teismo<br />

išaiškinimo, ar teisėtai buvo<br />

sustabdytas šaukimas į privalomąją<br />

pradinę <strong>karo</strong> tarnybą, ir<br />

tada nustatyti aiškią <strong>karo</strong> prievolės<br />

įgyvendinimo doktriną. Esu<br />

giliai įsitikinusi, kad kariuomenė<br />

turi turėti rezervą. O kaip jį rengti<br />

savanoriškai ar privalomai – tai<br />

politikų ir kariškių diskusijos reikalas“,<br />

– sakė krašto apsaugos<br />

ministrė R. Juknevičienė. Ministrė<br />

pažymėjo, kad <strong>karo</strong> prievolė<br />

neišnyko.<br />

Nuo praėjusių metų rugsėjo<br />

15 d. buvo sustabdytas šaukimas į<br />

privalomąją pradinę <strong>karo</strong> tarnybą<br />

(PPKT). Tačiau nebuvo nustatyta,<br />

kaip Lietuvos piliečiai vykdys Lietuvos<br />

Respublikos Konstitucijos<br />

139 str., teigiantį, kad valstybės<br />

gynimas nuo užsienio ginkluoto<br />

užpuolimo – kiekvieno Lietuvos<br />

Respublikos piliečio teisė ir parei-<br />

2009 04 30 pasirodė 400-asis<br />

Krašto apsaugos savanorių pajėgų<br />

laikraščio „Savanoris“ numeris<br />

Nr. 4 (400).<br />

Pirmasis „Savanorio“ numeris<br />

išleistas 1991 m. vasario 9 d.,<br />

prabėgus kelioms savaitėms po<br />

Savanoriškosios krašto apsaugos<br />

tarnybos įkūrimo. Situacija<br />

pradžioje buvo sudėtinga – kurti<br />

redakciją nebuvo kada, reikėjo<br />

laikraštį leisti kuo greičiau. Padėjo<br />

savanoriams „Lietuvos aidas“,<br />

įsikūręs tuose pačiuose Aukščiausiosios<br />

Tarybos rūmuose. Pirmasis<br />

„Savanorio“ redaktorius buvo<br />

Rimvydas Delkus; vėliau laikraštį<br />

redagavo Darius Grinbergas. Toks<br />

„Savanoris“, kaip Krašto apsaugos<br />

departamento (vėliau KAM) ir<br />

„Lietuvos aido“ savaitraščio priedas,<br />

10 000 egzempliorių tiražu<br />

ėjo iki 1992 m. balandžio 24 d., kai<br />

leidimas buvo nutrauktas, o vietoje<br />

„Savanorio“ pasirodė „Krašto<br />

apsauga“, KAM leidinys, turėjęs<br />

tapti visos kariuomenės laikraščiu.<br />

Dar leidžiant „Krašto apsaugos“<br />

laikraštį, buvo nutarta, jog vis<br />

dėlto reikia turėti savo leidinį,<br />

kuris geriau, išsamiau atspindėtų<br />

savanorių tarnybos rūpesčius,<br />

problemas, specifiką. 1992 m.<br />

lapkričio 10 d. „Savanoris“ vėl atgimė<br />

jau kaip Lietuvos savanorių<br />

laikraštis, nuo tada einantis reguliariai<br />

du kartus per mėnesį 2500<br />

egzempliorių tiražu. 1994–2000<br />

m. jo redaktoriumi buvo Petras<br />

Dabulevičius.<br />

Dabar laikraštis išeina kartą<br />

per mėnesį, apimtis – 2 spaudos<br />

lankai, tiražas – 2 tūkstančiai egz.<br />

Redakcijoje dirba du žmonės – rega.<br />

Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos<br />

Respublikos piliečiai privalo<br />

atlikti <strong>karo</strong> ar alternatyviąją krašto<br />

apsaugos tarnybą.<br />

Šiuo metu Lietuvoje išlieka<br />

<strong>karo</strong> prievolininkų – vyrų nuo 16<br />

iki 45 metų apskaita. KPAT registre<br />

įtraukta beveik 700 tūkst. <strong>karo</strong><br />

prievolininkų.<br />

„Šaukimo sustabdymas šiek<br />

tiek suklaidino visuomenę – dažnai<br />

kreipiasi jaunuoliai ir nustebę<br />

aiškina, jog gavo kvietimą susitvarkyti<br />

prievolininko dokumentus.<br />

Kol kas sustabdytas tik vieno<br />

ilgos prievolės grandinės elemento<br />

darbas“, – sakė KPAT viršininkas<br />

Tomas Pilvinis.<br />

Pernai KPAT į profesinę <strong>karo</strong><br />

tarnybą priėmė 1 010 karių, į PPKT<br />

pašaukė 1184.<br />

Pristatant KPAT veiklą tarnybos<br />

viršininkas T. Pilvinis atkreipė<br />

dėmesį, kad tarnybai tenka vykdyti<br />

ir nebūdingų funkcijų. Pavyzdžiui,<br />

išduoti pažymas, patvirtinančias,<br />

kad Lietuvos piliečiai tarnavo sovietinėje<br />

armijoje. Tarnybos laikas<br />

įtraukiamas į stažą ir tokių pažymų<br />

reikia išeinant į pensiją. Kasmet<br />

tokių pažymų išduodama apie 10<br />

tūkstančių. Ministrės R. Juknevičienės<br />

nuomone, tokias problemas<br />

reikia nedelsiant išspręsti.<br />

Laimis BRATIKAS,<br />

KPAT<br />

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė lankėsi Karo prievolės administravimo<br />

tarnyboje. Autoriaus nuotr.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

mūsų puslapis<br />

15<br />

Ieškoma būdų daugiau priimti į kariuomenę<br />

profesionalų eilinių karių<br />

Krašto apsaugos ministerijos<br />

BNS pateiktais duomenimis, šių<br />

metų balandžio pradžioje profesinę<br />

<strong>karo</strong> tarnybą (PKT) sudarė<br />

iš viso 7 tūkst. 176 kariai: 1 tūkst.<br />

841 karininkas, 3 tūkst. 868 puskarininkiai<br />

ir seržantai bei 2 tūkst. 81<br />

eilinis. Skaičiuojant karių santykį<br />

procentais, karininkai PKT sudaro<br />

25,6 proc. personalo, puskarininkiai<br />

ir seržantai – 53,9 proc., eiliniai<br />

– 20,4 proc. Siektinoje krašto<br />

apsaugos sistemos struktūroje<br />

numatoma, jog karininkai sudarys<br />

iki 23 proc., puskarininkiai ir seržantai<br />

40 proc., o eiliniai 37 proc.<br />

bendro sistemoje tarnaujančių karių<br />

skaičiaus.<br />

Pagal kariuomenės rūšis Sausumos<br />

pajėgose iš viso tarnauja 2<br />

tūkst. 980 karių (583 karininkai,<br />

1 tūkst. 547 puskarininkiai ir seržantai,<br />

1 tūkst. 6 eiliniai), Karinėse<br />

oro pajėgose – 945 kariai (293 karininkai,<br />

555 puskarininkiai ir seržantai,<br />

145 eiliniai), Karinėse jūrų<br />

pajėgose – 486 kariai (102 karininkai,<br />

213 puskarininkiai ir seržantai,<br />

246 eiliniai). Štabuose tarnauja<br />

1 tūkst. 190 (639 karininkai, 551<br />

puskarininkiai ir seržantai) arba<br />

16,5 proc. visų PKT karių.<br />

2008 metų rudenį tuometinio<br />

krašto apsaugos ministro Juozo<br />

Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių<br />

šaukimą į Lietuvos kariuomenę,<br />

karines pajėgas pradėta buvo organizuoti<br />

tik profesinės tarnybos<br />

pagrindu. Šiuo metu privalomąją<br />

pradinę <strong>karo</strong> tarnybą atliekantys<br />

kariai tarnaus iki 2009 metų liepos<br />

1 dienos, o vėliau bus paleisti.<br />

Krašto apsaugos ministrė Rasa<br />

Juknevičienė yra minėjusi, kad dėl<br />

mažinamo gynybos biudžeto vietoj<br />

anksčiau planuotų 600 naujokų<br />

profesionalų 2009 m. bus priimta<br />

mažiau, tačiau, KAM teigimu, yra<br />

ieškoma būdų šį skaičių gerokai<br />

padidinti ir kartu artėti prie siekiamų<br />

eilinių karių ir karininkų<br />

proporcijų karinėse pajėgose.<br />

„Šiais metais į atsargą, t.y. dėl<br />

natūralių priežasčių, išeis apie 318<br />

karininkų, juos bus siekiama pakeisti<br />

eiliniais profesionalais. Taip<br />

pat jau yra įteikti įspėjimai 61 profesinės<br />

tarnybos karininkui, kad dėl<br />

įvairių priežasčių tarnybos sutartys<br />

su jais nebus pratęsiamos. Kadangi<br />

karininkai uždirba daugiau už eilinius,<br />

išeinančių ir priimamų santykis<br />

nebus vienodas, t.y. ateinančių<br />

eilinių priimsime daugiau. Tikimės,<br />

kad tokiu būdu pavyks labai neatsilikti<br />

nuo plano“, – BNS sakė krašto<br />

apsaugos ministrės patarėja viešiesiems<br />

ryšiams Danguolė Bičkauskienė.<br />

Pasak jos, minimos vieos turėtų<br />

atsilaisvinti ir būti pradėtos pildyti<br />

antrame 2009-ųjų pusmetyje.<br />

BNS inf.<br />

Kėdainiuose atidaryta Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong> muziejaus paroda<br />

2009 05 07 Kėdainių krašto<br />

muziejuje atidaryta Vytauto Didžiojo<br />

<strong>karo</strong> muziejaus (VDKM)<br />

paroda „Saugojom valdovus ir<br />

karininkų garbę“. 103 eksponatų<br />

parodą sudaro XVI–XXI a. kertamieji<br />

ir duriamieji ginklai. Paroda<br />

eksponuojama dviejose Kėdainių<br />

krašto muziejaus salėse.<br />

Pirmosios salės centre puikuojasi<br />

XVII–XXI a. kardai, špagos<br />

ir palašai, o prie sienų esančiose<br />

vitrinose XIX–XX a. durtuvai ir<br />

durklai. Eksponuojama Pirmojo<br />

Lietuvos Prezidento <strong>karo</strong> mokyklos<br />

vėliava (1929 m.), pikės<br />

ir šalmas (M 16), kuriuos tarpukario<br />

Lietuvoje vykdavusių Vyčio<br />

Kryžiaus vėliavos pakėlimo<br />

ceremonijų metu naudojo <strong>karo</strong><br />

invalidai. Antrojoje salėje eksponuojami<br />

ilgakočiai kertamieji, duriamieji<br />

ginklai (ietys, alebardos,<br />

partizanės, spontonai ir kt.) bei<br />

XVII a. ginklai – rapyra, kairės<br />

rankos durklas (daga), XVI a.<br />

daugelyje <strong>Europos</strong> kariuomenių<br />

naudoti dvirankis ir pusantros<br />

rankos kalavijas, įvairūs rytietiški<br />

kalavijai ir kirviai. Ginklų istoriją<br />

ir raidą puikiai atspindi abiejose<br />

salėse eksponuojamos litografijos,<br />

graviūros, paveikslų kopijos<br />

iš VDKM fondų,<br />

Per parodos „Saugojom valdovus<br />

ir karininkų garbę“ atidarymo<br />

ceremoniją lankytojus pasveikino<br />

Kėdainių krašto muziejaus direktorius<br />

Rimantas Žirgulis ir Vytauto<br />

Didžiojo <strong>karo</strong> muziejaus direktorius<br />

plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis.<br />

Ekspoziciją pristatė šios parodos<br />

kuratorius, VDKM direktoriaus pavaduotojas<br />

Arvydas Pociūnas.<br />

Kertamieji ir duriamieji ginklai<br />

– vieni seniausių žmonijos istorijoje.<br />

Antikos laikais kartu su<br />

svaidomaisiais ginklais tai buvo<br />

pagrindinė pėstininkų ir raitelių<br />

ginkluotė. Ne tik mūšių baigtį,<br />

bet ir ištisų valstybių likimus<br />

kertamieji ir duriamieji ginklai<br />

lemdavo ir viduramžiais. Ko gero,<br />

kiekviename dabartinės <strong>Europos</strong><br />

teritorijoje vykusiame kariniame<br />

konflikte buvo naudojamos ietys,<br />

kovos kirviai ir kalavijai. Pastarieji<br />

tapo kilniais, riteriškais ginklais<br />

ir įgijo sakralinę reikšmę, o<br />

kai kuriais atvejais būdavo netgi<br />

suasmeninami suteikiant vardą ir<br />

savininko saugomi iki pat mirties.<br />

XIV a. pasirodę parakiniai šaunamieji<br />

ginklai pamažu įgavo vis<br />

didesnę reikšmę ir iš pagalbinės<br />

kovos priemonės virto pagrindine.<br />

Tobulėjant šaunamiesiems<br />

ginklams, tobulėjo ir kertamieji bei<br />

duriamieji ginklai, svarbiausia kai<br />

kurių karinių formuočių ginkluotės<br />

dalis, labai dažnai lemdavusi<br />

mūšių baigtį. XVI, XVII, o kartais<br />

ir XIX a. mūšio lauke kova<br />

šaunamaisiais ginklais būdavo tik<br />

lemtingų susidūrimų preliudija, o<br />

vėliau būdavo kaunamasi kalavijais,<br />

rapyromis, špagomis, kardais,<br />

palašais, ietimis, alebardomis, prie<br />

šautuvų fiksuojamais durtuvais<br />

bei kitais kertamaisiais ir duriamaisiais<br />

ginklais. Dauguma šių<br />

valdovų interesus gynusių ginklų<br />

ilgainiui tapo paradų ar išimtinai<br />

karininkų ginkluotės atributais,<br />

tačiau daugelyje valstybių jie iki<br />

šiol išlieka svarbia kariuomenės<br />

tradicijų ir apskritai karinės kultūros<br />

dalimi.<br />

Parodos organizatoriai – Vytauto<br />

Didžiojo <strong>karo</strong> muziejaus vyriausioji<br />

fondų saugotoja Janina<br />

Karosevičūtė, Fondų apskaitos ir<br />

apsaugos skyriaus ginklų <strong>istorijos</strong><br />

sektoriaus vedėjas Vladas Drupas<br />

ir šio skyriaus vyriausiasis muziejininkas<br />

Vidmantas Airini. Paroda<br />

veiks iki 2009 m. spalio 15 d.<br />

Vidmantas AIRINI,<br />

Regina RAJECKIENĖ,<br />

Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong> muziejus<br />

Parodą suorganizavo Janina Karosevičūtė, Vladas Drupas ir Vidmantas<br />

Airini. Parodos kuratorius – Arvydas Pociūnas<br />

XVII-XXI a. kardai, palašai ir špagos<br />

XVI-XIX a. ginklai.<br />

Vlado Drupo nuotraukos<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

16<br />

mūsų puslapis<br />

Pogrindžio spaustuvėje „ab“ paminėta<br />

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Gegužės 7 d. Vytauto Didžiojo<br />

<strong>karo</strong> muziejaus (VDKM) Naujausiųjų<br />

laikų karybos <strong>istorijos</strong><br />

skyriaus padalinyje Pogrindžio<br />

spaustuvėje „ab“ įvyko renginys<br />

„Poligrafijos vystymasis Europoje<br />

ir Lietuvoje“, skirtas Spaudos<br />

atgavimo, kalbos ir knygos dienai<br />

paminėti.<br />

Pogrindžio spaustuvės „ab“<br />

įkūrėjas Vytautas Andziulis pristatė<br />

1599 m. išleistos Mikalojaus<br />

Daukšos „Postilės“ fotografuotinį<br />

leidimą (Lietuvos universiteto leidinys,<br />

Kaunas, 1926 m.), 1879 m.<br />

Vilniuje išleistą maldaknygę<br />

„Auksa altorius arba szaltinis“,<br />

naują parodą „Spaustuvės nuo<br />

Gutenbergo laikų iki šių laikų“,<br />

kurioje eksponuojama spausdinimo<br />

įranga, spaudos leidiniai,<br />

nuotraukos. Džiugu, kad tądien<br />

pogrindžio spaustuvės muziejininkus<br />

prisiminė ir seni „kovų“<br />

draugai, ir valdžios atstovai.<br />

Nuoširdžius sveikinimo žodžius<br />

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos<br />

dienos proga senam bičiuliui<br />

V. Andziuliui ir visiems renginio<br />

dalyviams tarė buvęs ilgametis<br />

Kauno spaustuvės „Aušra“ direktorius<br />

Ričardas Markovas,<br />

pasveikino VDKM vadovai – direktoriaus<br />

pavaduotojas dr. Steponas<br />

Gečas ir Naujausiųjų laikų<br />

karybos <strong>istorijos</strong> skyriaus vedėjas<br />

Algirdas Markūnas, Kauno miesto<br />

ir rajono savivaldybės, „Vilnijos“<br />

draugijos Kauno skyriaus atstovai.<br />

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris<br />

ats. kpt. Kęstutis Jurgaitis<br />

V. Andziuliui padovanojo XX a.<br />

viduryje Vokietijoje pagamintą<br />

rotatorių (dauginimo aparato<br />

prototipą). Renginio metu dainavo<br />

Poezijos ir kitų menų mėgėjų<br />

asociacijos „Branduma“ Kauno<br />

skyriaus atlikėjai. Renginio organizatoriai<br />

– VDKM Naujausiųjų<br />

laikų karybos <strong>istorijos</strong> skyriaus<br />

padalinio Pogrindžio spaustuvės<br />

„ab“ vyresnioji muziejininkė Birutė<br />

Andriulienė ir VDKM Ryšių<br />

su visuomene ir bendrojo skyriaus<br />

vedėja Regina Rajeckienė.<br />

Regina RAJECKIENĖ,<br />

Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong> muziejus<br />

Pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis pristatė parodą „Spaustuvės<br />

nuo Gutenbergo laikų iki šių laikų“, kurioje eksponuojama spausdinimo įranga,<br />

spaudos leidiniai, nuotraukos. Aušros Jurevičiūtės nuotr.<br />

Atidaryta paroda „Šiaulių krašto šauliai: istorija ir dabartis“<br />

2009 05 06 Šiaulių „Aušros“<br />

muziejaus Aušros alėjos rūmuose<br />

(Aušros al. 47, Šiauliai) atidaryta<br />

paroda „Šiaulių krašto šauliai: istorija<br />

ir dabartis“.<br />

Kartu pristatyta edukacinė<br />

programa jaunimui „Pažink Lietuvos<br />

šaulius“. Šiais metais 90-metį<br />

mininčios Lietuvos šaulių sąjungos<br />

ištakos glaudžiai susijusios ir su<br />

vienos seniausių bei garbingiausių<br />

Šiaulių VII šaulių rinktinės istorija.<br />

Lietuvos šaulių sąjungos <strong>istorijos</strong><br />

momentus parodos lankytojams<br />

primins unikali kino kronika,<br />

muziejuje saugomas nacionalinės<br />

reikšmės dokumentinis paveldas,<br />

Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio<br />

ir jo šeimos archyvas,<br />

2008 m. įtrauktas į UNESCO<br />

programos „Pasaulio atmintis“<br />

Lietuvos nacionalinį registrą.<br />

Paroda su edukacine programa<br />

veiks iki rugpjūčio 3 dienos.<br />

Lietuvos šaulių sąjunga – seniausia<br />

Lietuvoje patriotinė organizacija,<br />

prieš 90 metų gimusi<br />

Nepriklausomybės kovų metu,<br />

atgimusi 1989 m. ir iki šiol išsaugojusi<br />

bei puoselėjanti pilietiškumo<br />

ir tautiškumo tradicijas. Šioje<br />

parodoje dėmesį skiriame lokalinei<br />

šaulių istorijai – pristatome<br />

Šiaulių regiono šaulių – VII Šiaulių<br />

šaulių rinktinės istoriją. Tai<br />

Kuršėnų, Radviliškio, Šeduvos,<br />

Parodoje pristatoma Šiaulių regiono šaulių – VII Šiaulių šaulių rinktinės istorija.<br />

Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.<br />

Joniškio, Skaistgirio, Gruzdžių,<br />

Kelmės, Šaukėnų ir kitų vietovių<br />

šaulių būrių kasdienybė ir šventės<br />

– karinis pasirengimas, sportinė<br />

ir tautinė patriotinė veikla.<br />

Dabar VII Šiaulių šaulių rinktinės<br />

veiklą tęsia Šiaulių apskrities<br />

gen. Povilo Plechavičiaus 6-oji<br />

šaulių rinktinė. Parodoje pristatoma<br />

ir šiandieninė rinktinės<br />

veikla. Rodoma unikali kino kronika<br />

– 1929 m. nufilmuoti Šaulių<br />

sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-<br />

Pūtvio iškilmingų laidotuvių<br />

ceremonijos <strong>Kaune</strong> ir Kelmėje<br />

momentai, 1939 m. <strong>Kaune</strong> vykusios<br />

Šaulių sąjungos 20-mečio<br />

šventės vaizdai. Pirmoji kino kronika<br />

primins žymiausias to meto<br />

asmenybes: Juozą Tumą-Vaižgantą,<br />

Tadą Daukantą, Augustiną<br />

Voldemarą, Sofiją Smetonienę,<br />

kitus praeities šviesuolius. Antrame<br />

filme – išsaugotas Šaulių<br />

sąjungos vado pulkininko Prano<br />

Saladžiaus balsas.<br />

Tarpukario kino kronikas iki<br />

šių dienų išsaugojo ir perdavė saugoti<br />

Lietuvos centriniam archyvui<br />

buvęs partizaninių kovų dalyvis<br />

Obelių (Rokiškio r.) <strong>istorijos</strong> muziejaus<br />

vedėjas Andrius Dručkus.<br />

Pasak jo paties, filmų dėžutes jis<br />

slėpęs ir elektros skydinėje, ir savo<br />

namų rūsyje už bulvių maišų.<br />

Visas Šaulių sąjungos gyvavimo<br />

kelias glaudžiai susijęs su<br />

Šiaulių kraštu. Čia kovai prieš<br />

bolševikų ir bermontininkų gaujas,<br />

grasinusias Lietuvos nepriklausomybei,<br />

dar 1918 m. pradėjo<br />

organizuotis Pauliaus Augustinavičiaus<br />

vadovaujami partizanai. Iš<br />

Šiaulių krašto kilęs ir Šaulių sąjungos<br />

įkūrėjas, jos ideologas Vladas<br />

Putvinskis-Pūtvis. Po VII Šiaulių<br />

šaulių rinktinės vėliava susivieniję<br />

Šiaulių krašto šauliai visą gyvavimo<br />

laikotarpį, iki veiklos uždraudimo<br />

1940 m., gyveno labai aktyvų<br />

visuomeninį gyvenimą, stiprino<br />

karinį pasirengimą, ugdė tautinę<br />

sąmonę.<br />

Paroda apie Šaulių sąjungos<br />

istoriją ir dabartį veikia kartu su<br />

muziejaus parengta edukacine<br />

programa. Organizuojamuose<br />

karinio mokymo užsiėmimuose<br />

jaunimas galės pasijusti tikrais<br />

jaunaisiais šauliais: su kareiviška<br />

kuprine ant pečių teks įveikti<br />

kliūčių ruožą, ieškoti užmaskuotų<br />

daiktų, išbandyti taiklumą oriniais<br />

šautuvais. Daugiau informacijos<br />

apie edukacinę programą pateikiama<br />

„Aušros“ muziejaus internetinėje<br />

svetainėje www.ausrosmuziejus.lt.<br />

Šiaulių „Aušros“ muziejaus inf.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

mūsų puslapis<br />

17<br />

Lietuvos kariuomenės rezervo<br />

kariai sodino ąžuolus ir liepas<br />

Karių sodintas ąžuolynas oš<br />

ateities kartoms<br />

2009 04 25 Cinkiškėse (Kauno<br />

r.) klubas „Žalgirio pergalės<br />

parkas“ organizavo medelių sodinimo<br />

akciją. Taip norima įamžinti<br />

Lietuvos vardo tūkstantmetį. Šios<br />

idėjos autorius – Lietuvos kariuomenės<br />

rezervo karių asociacijos<br />

(LKRKA) Kauno apskrities skyriaus<br />

karys, klubo „Žalgirio pergalės<br />

parkas“ vadovas Alfonsas<br />

Bajarskas. Parke buvo pasodintas<br />

ąžuolų ir liepų Lietuvos vardo tūkstantmečio<br />

vainikas. Medelių sodinimo<br />

akcijoje dalyvavo Lietuvos<br />

Respublikos Seimo narys Donatas<br />

Jankauskas, Kauno rajono savivaldybės<br />

atstovai, Lietuvai pagražinti<br />

draugijos, Vilniaus Vytautų klubo<br />

nariai, LKRKA, Vidaus tarnybos I<br />

pulko kariai, Krašto apsaugos savanorių<br />

pajėgų vadas plk. Antanas<br />

Plieskis.<br />

Visiems medelių sodinimo<br />

akcijos dalyviams buvo įteikta po<br />

specialiai pagamintą Sodintojo metriką.<br />

Šia iškilminga proga Krašto<br />

apsaugos savanorių pajėgų kariai<br />

atliko tris salves: už Lietuvos vardo<br />

tūkstantmetį, už Lietuvos kariuomenę<br />

ir už Lietuvos kaimo ir<br />

miestelių žmones, tautos šviesuolius,<br />

išsaugojusius lietuvių gimtąją<br />

kalbą. Medelių sodinimo akcijos<br />

dalyvius linksmino Raudondvario<br />

folklorinis ansamblis „Piliarožė“,<br />

Kauno m. etnografinis ansamblis<br />

„Ainiai“ ir kiti.<br />

Gintautas TAMULAITIS,<br />

LKRKA Kauno apskrities skyriaus<br />

vado pavaduotojas<br />

2009 04 25 Lietuvai pagražinti<br />

draugija surengė Tūkstantmečio<br />

ąžuolyno sodinimo akciją įvairiose<br />

Lietuvos vietose. Per tris<br />

dešimtis Karinių oro pajėgų Oro<br />

gynybos bataliono karių rinkosi į<br />

kilnią akciją. Bataliono kariai, kaip<br />

ir dar per 200 Radviliškio rajono<br />

įmonių, švietimo organizacijų atstovų<br />

ąžuoliukus sodino Šeduvos<br />

girininkijos Kurklių miške.<br />

„Nesitikėjome, kad ši akcija<br />

bus tokia populiari, kad tiek daug<br />

žmonių susirinks“, – džiaugėsi<br />

akcijos sėkme Juozas Eismontas,<br />

Radviliškio miškų urėdijos urėdas.<br />

Akcija tikrai pasisekė – per beveik<br />

dvi valandas ąžuolų sodinukais apsodintas<br />

5,2 ha plotas. Iš viso buvo<br />

pasodinta apie 18000 medelių sodinukų.<br />

Renginyje dalyvavęs Radviliškio<br />

rajono savivaldybės meras<br />

Antanas Čepononis džiaugėsi,<br />

kad atliktas prasmingas darbas,<br />

kurio rezultatais galės džiaugtis<br />

vaikaičiai ir provaikaičiai. Dar po<br />

tūkstančio metų, minėdamos dviejų<br />

tūkstančių metų Lietuvos jubiliejų,<br />

ateities kartos galės gėrėtis<br />

protėvių sodintais medžiais.<br />

Idėja pasodinti ąžuolyną,<br />

skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui,<br />

labai graži ir simboliška, juk<br />

ąžuolas – tvirtas, galingas medis,<br />

atlaikantis didžiausias negandas.<br />

Jis simbolizuoja stiprybę, ilgaamžiškumą,<br />

nemirtingumą. Senovės<br />

lietuviai ąžuolą laikė šventu<br />

medžiu. Tikimės, kad pasodinti<br />

ąžuolai ateities kartoms primins<br />

Lietuvos istoriją, mokys ją gerbti.<br />

Ateityje Tūkstantmečio ąžuolyne<br />

planuojama įrengti poilsio aikštelę,<br />

kad žmonės galėtų pasigrožėti<br />

augančiu mišku.<br />

Vėliau renginio dalyviai susirinko<br />

Prastavonių pušyne pasiklausyti<br />

smagaus vietos saviveiklininkų<br />

koncerto. Oro gynybos bataliono<br />

kariai susirinkusiuosius vaišino<br />

kareiviška koše.<br />

vyr. srž. Raimundas KOVAS,<br />

Oro gynybos batalionas<br />

LKRKA kariai Antanas Burokas ir Gintautas Tamulaitis<br />

Bus stiprinama Lietuvos šaulių<br />

sąjungos veikla<br />

2009 04 29 Vyriausybė pritarė<br />

krašto apsaugos ministrės Rasos<br />

Juknevičienės pristatytam Lietuvos<br />

Respublikos šaulių sąjungos įstatymo<br />

pakeitimo įstatymo projektui.<br />

Šiuo įstatymo projektu siekiama<br />

sudaryti teisines prielaidas veiksmingai<br />

Lietuvos šaulių sąjungos<br />

(LŠS) veiklai ir jos stiprinimui,<br />

atsižvelgiant į kintančius nacionalinio<br />

saugumo užtikrinimo ir šalies<br />

gynybos poreikius.<br />

Šį įstatymo projekto rengimą<br />

paskatino 2007 m. prasidėjęs Lietuvos<br />

kariuomenės transformacijos<br />

procesas ir būtinybė stiprinti LŠS,<br />

kaip nevyriausybinę nacionalinio<br />

saugumo užtikrinimo organizaciją,<br />

kuri padėtų Lietuvos kariuomenei<br />

vykdant jos funkcijas ir atrenkant<br />

tinkamus <strong>karo</strong> tarnybai piliečius<br />

bei kitoms nacionalinį saugumą<br />

užtikrinančioms organizacijoms.<br />

Įstatymo projekte numatyta<br />

palikti tik būtinas reglamentuoti<br />

teisines nuostatas ir LŠS teisinius<br />

pagrindus, kitas nuostatas paliekant<br />

reglamentuoti Vyriausybės<br />

tvirtinamam LŠS statutui. Projekte<br />

numatyta performuluoti LŠS<br />

tikslus, uždavinius ir funkcijas atsižvelgiant<br />

į jos vaidmens stiprinimo,<br />

nacionalinio saugumo užtikrinimo<br />

bei šalies poreikius. Numatyta tiksliau<br />

reglamentuoti LŠS struktūros<br />

pradmenis, LŠS centrinių institucijų<br />

kompetenciją, sudarymą bei<br />

tarpusavio santykius, tiksliau ir išsamiau<br />

reglamentuoti narystės LŠS,<br />

šaulių statuso ir socialinių garantijų<br />

klausimus.<br />

LR Vyriausybės Spaudos tarnybos inf.<br />

Bataliono kariai ąžuoliukus sodino Šeduvos girininkijos Kurklių miške<br />

Per beveik dvi valandas ąžuolų sodinukais apsodintas 5,2 ha plotas. Iš viso buvo<br />

pasodinta apie 18000 medelių sodinukų. Vrš. Dariaus Karecko nuotraukos<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

18<br />

KARJERA<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Akademijos meno kolektyvai<br />

atsisveikino su absolventais<br />

2009 04 30 Generolo Jono Žemaičio<br />

Lietuvos <strong>karo</strong> akademijoje<br />

vyko baigiamasis sezono uždarymo<br />

koncertas, kuriame dalyvavo akademijos<br />

vyrų choras ,,Kariūnas“,<br />

estradinių-sportinių šokių būrelio<br />

šokėjai ir kariūnų teatro studijos<br />

aktoriai.<br />

Estradinių-sportinių šokių būreliui<br />

jau daugiau kaip dešimtmetį<br />

vadovauja Vaidotas Januškevičius.<br />

Ypač audringų aplodismentų susilaukė<br />

kariūnų rumba su ginklais.<br />

Nestokojo dėmesio bei plojimų ir<br />

,,Kariūno“ choristai. Choro vadovas<br />

Vytautas Verseckas prisiminė<br />

akademiją tuoj paliksiančių ketvirtakursių<br />

gražų kartų nueitą kūrybinį<br />

kelią per visą studijų laikotarpį,<br />

svarbiausius koncertus, nuoširdžiai<br />

padėkojo jiems už pastangas tinkamai<br />

reprezentuoti Karo akademiją.<br />

Koncerto metu akompanavo<br />

chormeisteris-koncertmeisteris<br />

Renginyje pasirodė estradinių-sportinių šokių būrelio šokėjai<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)<br />

Vytautas Abaris. Renginį vedė ir<br />

poetines kompozicijas skaitė kariūnų<br />

teatro studijos auklėtiniai,<br />

vadovaujami Sauliaus Čėplos.<br />

Su bendramoksliais, netrukus<br />

tapsiančiais karininkais, ir susirinkusia<br />

akademijos bendruomene<br />

iki kitų mokslo metų kariūnai<br />

atsisveikino daina „Sudiev sudiev“<br />

iš Danieliaus Dolskio repertuaro,<br />

solo partiją atliko Paulius Siratavičius.<br />

Netylant plojimams ir publikai<br />

reikalaujant teko padainuoti<br />

antrąkart.<br />

Nors tai buvo baigiamasis sezono<br />

uždarymo koncertas, tačiau<br />

kariūnų, dalyvaujančių akademijos<br />

meno kolektyvų veikloje, dar laukia<br />

ne vienas atsakingas renginys<br />

šią vasarą. Jiems teks ne kartą atstovauti<br />

Lietuvos <strong>karo</strong> akademijai<br />

ir Lietuvos kariuomenei.<br />

Eglė TRATAITĖ<br />

Nestokojo dėmesio bei plojimų ,,Kariūno“ choristai. Choro vadovas Vytautas Verseckas<br />

padėkojo už pastangas tinkamai reprezentuoti Karo akademiją. KA nuotraukos<br />

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS<br />

DEKRETAS<br />

DĖL PULKININKO LAIPSNIO SUTEIKIMO<br />

1 straipsnis.<br />

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio<br />

15 punktu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo<br />

ir <strong>karo</strong> tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 55 straipsnio<br />

2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro<br />

teikimą, s u t e i k i u pulkininko laipsnį:<br />

pulkininkui leitenantui Sauliui GUZEVIČIUI, Krašto apsaugos ministerijos<br />

Gynybos štabo Pajėgumų plėtros ir planavimo departamento<br />

Pajėgumų plėtros skyriaus viršininkui;<br />

pulkininkui leitenantui Juozui KAČERGIUI, Antrojo operatyvinių<br />

tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriui.<br />

2 straipsnis.<br />

Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.<br />

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS<br />

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ<br />

Nauji Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong><br />

muziejaus leidiniai<br />

„Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius<br />

aviacijos plk. ltn. Jonas<br />

Liorentas (1901–1991)“<br />

Lietuvos Respublikos krašto<br />

apsaugos ministerija išleido naują<br />

leidinį „Vyčio Kryžiaus ordino<br />

kavalierius aviacijos plk. ltn. Jonas<br />

Liorentas (1901–1991)“, kurį parengė<br />

Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong> muziejaus<br />

(VDKM) Naujausiųjų laikų<br />

karybos <strong>istorijos</strong> skyriaus vyriausioji<br />

muziejininkė Aušra Jurevičiūtė.<br />

Leidinys gausiai iliustruotas<br />

dokumentų kopijomis ir nuotraukomis<br />

iš Vytauto Didžiojo <strong>karo</strong><br />

muziejaus rinkinių, glaustai supažindinama<br />

su sudėtingu aviacijos<br />

plk. ltn. J. Liorento gyvenimu.<br />

Pateikiama faktų apie 1919 m.<br />

savanoriu į Lietuvos kariuomenę<br />

įstojusį būsimą lakūną, jo tarnybą<br />

2009 m. balandžio 29 d. Nr. 1K-1824<br />

Vilnius<br />

VALDAS ADAMKUS<br />

RASA JUKNEVIČIENĖ<br />

aviacijoje 1926–1940 m., apžvelgiamas<br />

gyvenimas priverstinėje tremtyje<br />

nuo 1944 iki 1991 m.<br />

Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje,<br />

J. Liorentas buvo apdovanotas<br />

Vyčio Kryžiaus (1919 m.), Vytauto<br />

Didžiojo 5-ojo laipsnio (1931<br />

m.) ordinais, Kariuomenės kūrėjų<br />

savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės<br />

medaliais. Jo nuopelnus<br />

įvertino Švedija, Čekoslovakija,<br />

Italija ir Prancūzija. 1934 m. liepos<br />

20 d. J. Liorentui buvo įteiktas<br />

Lietuvos aviacijos garbės ženklas<br />

„Plieno sparnai“. Šie ženklai buvo<br />

teikiami tik turintiesiems ne mažesnį<br />

kaip 5 metų I rango <strong>karo</strong> lakūno<br />

stažą. Jais Lietuvoje apdovanota<br />

per 100 asmenų.<br />

Leidinio įvade cituojami psk.<br />

J. Pyragiaus žodžiai: „Nenumaldomas<br />

žmogaus troškimas sukurti<br />

sparnus, kuriais jis galėtų atsiskleisti<br />

ir pats pajusti erdvės paslaptis, ne iš<br />

vieno pareikalavo paaukoti tam savo<br />

gyvastį ir išbarstyti savo kaulus didžiojo<br />

tikslo kūrybos plotuose.“ Jie<br />

tarsi vainikuoja Lietuvos kariuomenės<br />

aviacijos plk. ltn. Jono Liorento<br />

sudėtingą ir tragišką gyvenimą.<br />

Leidinio atsakingasis redaktorius<br />

– VDKM Naujausiųjų laikų<br />

karybos <strong>istorijos</strong> skyriaus vedėjas<br />

Algirdas Markūnas, recenzavo<br />

VDKM direktorius plk. ltn. dr. Gintautas<br />

Surgailis.<br />

Regina RAJECKIENĖ,<br />

VDKM Ryšių su visuomene ir bendrojo<br />

skyriaus vedėja

FAKTAI BE KOMENTARØ<br />

karjera<br />

19<br />

Paskirtas naujas vyriausiasis<br />

Lietuvos kariuomenės kapelionas<br />

Nuo gegužės pradžios krašto apsaugos<br />

ministrės Rasos Juknevičienės<br />

įsakymu ir Lietuvos kariuomenės<br />

Ordinaro vyskupo Eugenijaus<br />

Bartulio dekretu naujuoju Lietuvos<br />

kariuomenės vyriausiuoju kapelionu<br />

paskirtas mjr. Saulius Kasmauskas.<br />

Iki paskyrimo į naująsias pareigas<br />

mjr. S. Kasmauskas beveik ketverius<br />

metus buvo Karaliaus Mindaugo<br />

mechanizuotojo pėstininkų<br />

bataliono, dislokuoto Pajuostyje<br />

(Panevėžio r.), kapelionas.<br />

S. Kasmauskas yra kilęs iš Alytaus.<br />

1995 m. baigė Kauno tarpdiecezinę<br />

kunigų seminariją, vėliau – Vytauto<br />

Didžiojo universiteto Katalikų<br />

teologijos fakultetą, yra išėjęs šio<br />

fakulteto doktorantūros programą.<br />

2000 m. baigė Kanados karininkų ir<br />

kapelionų kursus, buvo paskirtas į<br />

Divizijos generolo Stasio Raštikio<br />

puskarininkių mokyklos kapeliono<br />

pareigas. 2005 m. tarnavo taikos<br />

palaikymo misijoje Kosove.<br />

„Pagrindinis mūsų veiklos tikslas<br />

– parengti dorą ir atsakingą karį.<br />

Tai įmanoma pasiekti tik vykdant<br />

nuolatinį karių religinį, moralinį<br />

etinį, kultūrinį ir pilietinį ugdymą,<br />

siejamą su koviniu rengimu“, –<br />

sakė naujas Lietuvos kariuomenės<br />

vyriausiasis kapelionas.<br />

Kariuomenėje tarnaujančių katalikų<br />

ir jų šeimų narių sielovada<br />

rūpinasi <strong>karo</strong> kapelionai. Jie yra<br />

pavaldūs tiek kariuomenės, tiek<br />

ir Katalikų Bažnyčios vadovybei.<br />

Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų<br />

teisę kariuomenės ordinariatas<br />

prilygsta vyskupijai. Jam vadovauja<br />

vyskupas ordinaras drauge su generaliniu<br />

vikaru. Kapelionai taip<br />

pat yra ir profesinės <strong>karo</strong> tarnybos<br />

kariai, dalyvauja pratybose, vyksta<br />

į tarptautines misijas.<br />

Lietuvos kariuomenės Ordinariato<br />

jurisdikcijai priklauso katalikai<br />

kariai – tiek šauktiniai, tiek<br />

profesionalai, taip pat civiliai, dirbantys<br />

įvairiose kariuomenės institucijose,<br />

<strong>karo</strong> akademijų studentai<br />

bei jų šeimų nariai. Šiuo metu Lietuvos<br />

kariuomenėje iš viso tarnauja<br />

14 kapelionų.<br />

Lietuvos kariuomenės Ordinariato<br />

reikmėms skirta 2004 m. po<br />

restauracijos pašventinta Šv. Ignoto<br />

bažnyčia Vilniuje. Karių sielovados<br />

poreikiams įrengtos koplyčios Generolo<br />

Jono Žemaičio Lietuvos <strong>karo</strong><br />

akademijoje, Motorizuotojoje pėstininkų<br />

brigadoje „Geležinis Vilkas“,<br />

Tauragės įguloje. Neparapijinės – Šv.<br />

Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia<br />

<strong>Kaune</strong> ir Šv. Kazimiero bažnyčia<br />

Alytuje – naudojamos kariuomenės<br />

pamaldoms, taip pat civilių sielovadai<br />

ir kitiems renginiams.<br />

VRD inf.<br />

• PERKELTA • PRIIMTA • PASKIRTA<br />

•<br />

Nuo 2009 04 30 KPAT Bendrojo ir aprūpinimo skyriaus vedėjas mjr. Alvydas<br />

ABARAVIČIUS perkeltas į KPAT Vilniaus <strong>karo</strong> prievolės centro<br />

Karo prievolės ir personalo atrankos skyriaus vedėjo pareigas.<br />

Nuo 2009 05 11 mjr. Elegijus Paulavičius perkeltas į Lietuvos kariuomenės<br />

vado padėjėjo pareigas.<br />

Nuo 2009 06 01 mjr. Svajūnas PAPILIAUSKAS perkeliamas į Didžiojo<br />

Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Žvalgų mokyklos<br />

viršininko pareigas.<br />

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS<br />

DEKRETAS<br />

DĖL APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS<br />

PARTIZANŲ PAGERBIMO, KARIUOMENĖS IR VISUOMENĖS<br />

VIENYBĖS DIENOS PROGA<br />

1 straipsnis.<br />

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos<br />

proga, atsižvelgiant į krašto apsaugos ministrės teikimą bei Lietuvos<br />

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rekomendaciją, Vyčio<br />

Kryžiaus ordinais a p d o v a n o j a m i ginkluoto ir neginkluoto<br />

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę<br />

ir nepriklausomybę:<br />

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi<br />

Antanas MATULEVIČIUS (Skiedra) (po mirties) – Dainavos apygardos<br />

Šarūno rinktinės karininko Juozapavičiaus grupės vadas, žuvęs<br />

1948 metais kautynėse su okupacine kariuomene;<br />

Aleksandras ZAPKUS (Piliakalnis) (po mirties) – 1941 metų Birželio<br />

sukilimo dalyvis, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės kūrėjų, Didžiosios<br />

Kovos apygardos štabo viršininkas, žuvęs 1946 metais kautynėse<br />

su okupacine kariuomene.<br />

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi<br />

Klemensas GURSKAS (Riešutas) (po mirties) – Nepriklausomos<br />

Lietuvos policijos puskarininkis, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis,<br />

Didžiosios Kovos apygardos 6-ojo bataliono vadas, žuvęs 1947 metais<br />

kautynėse su okupacine kariuomene;<br />

Povilas TUNKEVIČIUS (Kastantas) (po mirties) – Algimanto<br />

apygardos Šarūno rinktinės vadas, žuvęs 1950 metais kautynėse su<br />

okupacine kariuomene;<br />

Petras VIZBARAS (Vapsva) (po mirties) – Algimanto apygardos<br />

partizanas, žuvęs 1953 metais tardymo metu MGB Vidaus kalėjime;<br />

Marijona ŽILIŪTĖ (Eglutė) (po mirties) – partizanų gailestingoji<br />

sesuo, slaugiusi ir gydžiusi Kęstučio apygardos partizanus.<br />

Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi<br />

Anastazija ANTANAITIENĖ (Šiaurietė) – pogrindinės organizacijos<br />

Dainavos apygardos partizanams remti narė ir vadovė, Dainavos<br />

ir Prisikėlimo apygardų partizanų rėmėja, pogrindinės spaudos<br />

platintoja;<br />

Danutė SAKALAUSKIENĖ (Eglė) – pogrindinės spaudos platintoja,<br />

Dainavos apygardos partizanė.<br />

2 straipsnis.<br />

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos<br />

proga, atsižvelgiant į kultūros ministro teikimą bei Lietuvos gyventojų<br />

genocido ir rezistencijos tyrimo centro rekomendaciją, už asmeninį<br />

indėlį įamžinant pasipriešinimo dalyvių ir kovotojų už Lietuvos laisvę<br />

atminimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi<br />

a p d o v a n o j a m a s Edmundas ZUBAVIČIUS – Lietuvos<br />

kinematografininkų sąjungos narys, režisierius, filmų apie ginkluoto ir<br />

neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius autorius.<br />

3 straipsnis.<br />

Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.<br />

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS<br />

2009 m. gegužės 8 d. Nr. 1K-1829<br />

Vilnius<br />

VALDAS ADAMKUS<br />

Dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame<br />

psk. Kęstutį RUDOKĄ.<br />

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono<br />

kolektyvas<br />

Nuoširdžiai užjaučiame psk. Dalių VAIGINĮ<br />

dėl mylimo tėvelio mirties.<br />

Karinė atstovybė prie NATO ir ES<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

20<br />

akcentai<br />

KRAÐTO APSAUGA<br />

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laivas M52 „Sūduvis“ dalyvauja operacijoje MCOPLAT 2009. Šiais metais tai yra<br />

didžiausia išminavimo operacija Latvijoje. 2008 metais Lietuvoje vykusios operacijos MCOPLIT 2008 metu <strong>karo</strong> laivai ištyrė apie 420 kv. km Lietuvos teritorinių<br />

vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dugno. Buvo surasti ir padaryti nekenksmingais 10 sprogmenų. Rastos ir jūrlapiuose pažymėtos 2 laivų-skenduolių<br />

liekanos. KJP nuotr.<br />

Adresas: Totoriø g. 25, LT-01121 Vilnius.<br />

Tel.: 273 55 51, faksas 273 56 16.<br />

El. paðtas: vidau@kam.lt.<br />

www.kam.lt<br />

Leidëjas: Kraðto apsaugos ministerija<br />

Redaktorë kpt. V. Urbonaitë<br />

Redakcinë kolegija: pirmininkas V. Umbrasas,<br />

pirmininko pavaduotojas gen. ltn. V. Tutkus.<br />

Nariai: D. Bičkauskienė, plk. O. Eitminavičius, A. Krivas, brg. gen. A. Leita,<br />

fl. adm. K. Macijauskas, jūrų kpt. O. Mariničius, brg. gen. E. Mažeikis,<br />

plk. J. Norgėla, R. Putnikienė, plk. ltn. dr. G. Surgailis, brg. gen. V. J. Žukas.<br />

Fotografas A. Pliadis.<br />

Stilistë Ž. Švobienė.<br />

Dizainerë V. Šimonienė.<br />

Tiraþas 1000 egz. Uþsakymas GL-195.<br />

Spausdino LK KKC,<br />

Muitinës g. 4, Domeikava, Kauno r.<br />

Leidinys platinamas nemokamai.<br />

2009 m. gegužės 22 d. – 2009 m. birželio 5 d. Nr. 10 (161)

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!