Cheminės analizės technologijos studijų programos aprašas - VIKO ...

EFQM, palyginamumo (Benchmarking) ir ISO 9001 kokybės vadybos principai. Šio modelio
funkcionavimas yra cikliškas, o įgyvendinamas jis per savęs vertinimą ir palyginamumą.
83. Kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema realizuojama per vertinimo ir kokybės
valdymo procedūras. Sistemai būdingi klasikiniai vadybos procesai: planavimas, organizavimas,
įgyvendinimas ir kontrolė. Itin didelis dėmesys skiriamas grįţtamajam ryšiui.
84. Visa kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema formalizuota (parengtas Kokybės
vadovas, pagrindinių ir pagalbinių veiklų aprašymai), nuolat sudaromos darbo grupės įvairiems
klausimams spręsti.
85. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema įgyvenama atliekant - savęs vertinimą,
kurio svarbiausiu etapu laikoma savianalizė.
86. Savęs vertinimo procesas vyksta sistemingai, tam tikrais ciklais: visi padaliniai,
tarnybos, dėstytojai vertina savo ankstesniųjų metų veiklą pagal parengtas veiklos savianalizės
formas (parengtos dėstytojo ir katedros veiklos savianalizės rekomendacijos, fakulteto veiklos
savianalizės forma). Jie analizuoja savo veiklą pagal kolegijos išskirtas veiklos sritis valdymas,
studijos ir studentų pasiekimai, žmogiškieji ištekliai, taikomoji mokslinė ir meninė veikla ,
materialieji ir finansiniai ištekliai, tarptautiniai ryšiai, vidinė kokybės užtikrinimo sistema,
institucijos įvaizdis ir kultūra. Kiekviena veiklos sritis yra apibrėţta tam tikrais veiklos kriterijais ir
rodikliais. Studijos ir studentų pasiekimai yra svarbiausia ir plačiausiai analizuojama veiklos sritis
kolegijoje. Šią nuostatą sąlygojo tai, kad pagrindinė kolegijos teikiama paslauga - studijos.
87. Savęs vertinimas atliekamas kiekviename lygmenyje: dėstytojo, katedros, fakulteto,
tarnybos, kolegijos. Šiame procese nenutrūkstamas kokybės gerinimo siekis laikomas neatsiejamu
nuo atskaitomybės principo.
88. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema yra neatsiejama nuo išorinio kokybės
vertinimo, apimančio studijų programų ir institucinį lygmenis. Studijų kokybės uţtikrinimas turi du
tikslus: prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir teikti patikimą informaciją apie esamą
kokybės vertinimui. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos
tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją ieškoti efektyviausių
sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą.
89. Labai svarbus vaidmuo visoje vidinėje kokybės uţtikrinimo sistemoje tenka studentui,
kuris savęs vertinimo procese yra svarbiausias informacijos šaltinis. Atliekant savianalizę
išsiaiškinama studentų nuomonę apie visų lygmenų - dėstytojų, katedros, fakulteto ir bendrai visos
kolegijos veiklos kokybę. Tam atliekamos studentų apklausos, organizuojamos apskrito stalo
diskusijos. Pasibaigus semestrui ne rečiau kaip du kartus per studijų metus atliekamos studentų
apklausos, organizuojamos apskrito stalo diskusijos. Remiantis apklausų ir diskusijų rezultatais,
sudaromas studijų kokybės tobulinimo ateinantiems studijų metams planas, jo įgyvendinimas
nuosekliai analizuojamas tiek fakulteto administracijos posėdţiuose, tiek skyrių veiklos ataskaitose,
o taip pat susitikimuose su studentais ir studentų atstovybe.
90. Atlikus dėstytojo, katedros, fakulteto, kolegijos veiklos savianalizę, atskleidţiami
atitinkamos veiklos srities privalumai, gerintini aspektai, galimybės ir grėsmės, pateikiami gerosios
patirties pavyzdţiai, palyginami atskiri kolegijos ir jos padalinių veiklos rodikliai, nustatomos
prioritetinės gerinimo kryptys, sudaromas veiksmų planas kokybei gerinti.
91. Po savianalizės kiekviename lygmenyje atliekamas įsivertinimas, kurį paprastai papildo
kitų lygmenų įvertinimai. Pavyzdţiui, katedros vedėjas įvertina dėstytojo veiklą per metus,
fakultetas - katedrų veiklą. Šiuo atveju sistemingai įsivertinama atsiţvelgus ir į kitų asmenų
pateiktus įvertinimus. Taip kiekvienoje pakopoje uţtikrinamas grįţtamasis ryšys. Ataskaitų
vertintojais tampa bendruomenės nariai, savivaldos institucijos. Įvertinimo metu pateiktos
rekomendacijos nukreipiamos kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos tobulinimui.
92. Kokybės kultūra remiantis Vilniaus kolegijos patirtimi, daro didţiausią įtaką sėkmingam
kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos funkcionavimui. Vilniaus kolegijoje kokybės
kultūra plėtojama organizuojant mokymus, rengiant seminarus, atviras paskaitas, debatus.
93. Kokybės klausimai nagrinėjami ir kolegijos vadovų susirinkimuose, nuolat aptariami
bendruomenėje. Kokybės uţtikrinimo sistemos veiksmingumo laipsnis priklauso ne tik nuo vadovų,
VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
20