CheminÄs analizÄs technologijos studijÅ³ programos apraÅ¡as - VIKO ...

VILNIAUS KOLEGIJA 

PATVIRTINTA 

Lietuvos Respublikos 

švietimo ir mokslo ministro 

2002 m. rugpjūčio 30 d. 

įsakymu Nr. 1514 

PATVIRTINTA PAKEITIMAI 

Vilniaus kolegijos direktoriaus 

2006 m. balandţio 21 d. 

įsakymu Nr. V-156 

CHEMINĖS ANALIZĖS TECHNOLOGIJOS 

ATNAUJINTOS, 

pagal projektą „Biotechnologijos ir biofarmacijos sektoriui reikalingų aukštos kvalifikacijos 

specialistų rengimo tobulinimas (BIOTEFA-A)“, projekto kodas: VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-009. 

Projekto sutarties numeris: VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-009/PAR S-13700-1557 

STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠAS 

VK direktorius 

dr. Gintautas Braţiūnas 

Programos rengimo grupės vadovas 

Irena Čerčikienė 

Vilnius, 2011

STUDIJŲ PROGRAMOS DUOMENYS 

Programos pavadinimas 

Studijų sritis 

Studijų kryptis 

Studijų šaka (jei yra) 

Valstybinis kodas 

Studijų rūšis 

Studijų pakopa arba tipas (jei teikiama 

vientisųjų studijų programa) 

Studijų forma 

Programos apimtis kreditais 

Minimalus išsilavinimas 

Numatomas suteikti laipsnis ir kvalifikacija 

(jei teikiama) 

Programos vykdymo kalba 

Cheminės analizės technologija 

Technologijos mokslų 

H800 Chemijos ir procesų inžinerija 

H810 Chemijos inžinerija 

653H81001 

Koleginės studijos 

pirmoji 

Nuolatinė (3 metai) 

180 ECTS 

Vidurinis 

Chemijos inžinerijos profesinis bakalauras 

lietuvių 

Eil. 

Nr. 

Pedagoginis vardas 

(mokslo laipsnis), vardas, 

pavardė 

Programos rengimo grupė 

Pareigos 

1. Nemira Dirmontaitė prodekanė 

Telefonas 

(darbo ir 

mobilusis) 

8~5 219 16 58 

8~688 19 845 

Elektroninio pašto adresas 

prodekane@atf.viko.lt 

2. Irena Čerčikienė 

chemijos katedros 

vedėja 

8~5219 16 59 i.cercikiene@atf.viko.lt 

3. Nijolė Ruţienė 

mokslo taikomosios 

veiklos laboratorijos 8~5219 16 59 n.ruziene@atf.viko.lt 

vedėja, lektorė 

4. Dalė Ţidonytė lektorė 8~5219 16 59 d.zidonyte@atf.viko.lt 

UAB „Fermentas“ 

Thermo Fisher 

Scientific dukterinės 

5. dr. Kostas Radzevičius 

įmonės Gamybos 

8~5239 42 29 

direktoriaus 

8~698 56 166 

pavaduotojas, 

kostas@fermentas.lt 

Technologijų 

vystymo padalinio 

vadovas 

6. Inga Jarmalaitė 

7. Inesa Michalkevičiūtė 

NMVRVI Cheminių 

tyrimų skyriaus 

vedėja 

CH09A grupės 

studentė 

8~5278 04 80 ijarmalaite@vet.lt 

8~678 87 128 intiacv@gmail.com 

VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 

2

TURINYS 

1. PROGRAMOS TIKSLAS, REZULTATAI IR POREIKIO PAGRINDIMAS .............................. 4 

1.1. Studijų programos atnaujinimo ir teisinis pagrindimas ............................................................ 4 

1.2. Studijų programos tikslas ir rezultatai ...................................................................................... 5 

1.3. Studijų programos poreikio pagrindimas. ................................................................................ 9 

1.4. Numatomų studentų skaičius ir priėmimas ............................................................................ 10 

2. PROGRAMOS SANDARA IR STUDIJŲ EIGA ......................................................................... 11 

3. PERSONALAS ............................................................................................................................. 13 

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI IR METODINIS APRŪPINIMAS ............................................... 15 

5. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS ..................................................................... 18 

PRIEDAI: 

1 priedas. Studijų dalykų aprašai. 

2 priedas. Numatomų dėstytojų, pagal projektą atnaujinusių studijų programą, gyvenimo aprašymai. 

3 priedas. Studijų planai. 

4 priedas. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto praktikų organizavimo tvarka. 

5 priedas. Socialiniai partneriai. 

6 priedas. Chemijos laboratorijų materialiųjų išteklių tinkamumas atnaujinamiems studijų 

programos dalykams įgyvendinti. 

7 priedas. Tyrimo „Darbdaviai apie cheminės analizės technologų poreikį ir įgytas kompetencijas“ 

analizė 

8 priedas. Praktinio mokymo įmonėje veiksmingumo tyrimas 


3

1. PROGRAMOS TIKSLAS, REZULTATAI IR POREIKIO PAGRINDIMAS 

1.1. Studijų programos atnaujinimo ir teisinis pagrindimas 

1. Vilniaus universitetas vykdo projektą „Biotechnologijos ir biofarmacijos sektoriui 

reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo tobulinimas (BIOTEFA-A)“, projekto kodas: 

VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-009, kurio partneris yra Vilniaus kolegija. Studijų programos atnaujinimo 

esmė – studijų programos aprašo ir standartizuotos dalies atnaujinimas, įtvirtinant šiuolaikinės 

aukštojo mokslo didaktikos metodų naudojimą, restruktūrizuojant kompetencijas pagal 

Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos metodinių dokumentų rekomendacijas. 

2. Cheminė ir biocheminė analizė yra sparčiai besivystančios mokslo sritys, kurios reikalauja 

papildomų kompetencijų įvaldant naujus tyrimo metodus ir įrangą, todėl būtina nuolat sekti 

rengiamų specialistų poreikį ir patikslinti jų veiklos sritis ir kompetencijas bei nustatyti papildomas 

kompetencijas. 

3. Nauji mokymo metodai skatins studentų kritinį mąstymą ir konstruktyvų mokymąsi. 

4. Bus atnaujinamas ir pertvarkomas specializacijos „Biocheminės analizės technologija“ 

dalykų turinys (14 kr.), išskiriant naują dalyką „Mikrobiologijos pagrindai“ ir pertvarkant kitų 

dalykų temas; pertvarkomos „Cheminės analizės technologijos“ studijų programos 9 dalykų temos, 

papildomi studijų metodai. 

5. Parengiama 14 dalykų metodinė medţiaga: konspektai, laboratorinių darbų aprašymai, 

savarankiško darbo uţduotys, modernizuojama programos materialinė bazė sudaro galimybę 

atnaujinti dėstymo metodus, nurodomi naujos literatūros sąrašai. 

6. Projekto metų vykusi staţuotė į Turku Taikomųjų mokslų universitetą (Suomija), sudarė 

sąlygas dėstytojams pagilinti ţinias ir įgūdţius biotechnologijos srityje. 

7. ECTS kreditų įdiegimas skatina kokybinius pokyčius studijų procese, Vilniaus kolegija yra 

projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos 

parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindţiamų studijų programų 

metodikos kūrimas bei įdiegimas“, - partneris, projekto kodas: VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001. Šio 

projekto siekiniai ir rezultatai taip pat įtakoja Programų sistemų studijų programos pertvarką. 

8. Studijų programos atnaujinimas suderintas su studijų programų kaitos kokybiniais 

pokyčiais, reglamentuojamais svarbesnių ES ir Lietuvos teisės aktų ir metodinių rekomendacijų: 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Nr. 535, dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros 

aprašo patvirtinimo, 2010-05-04. 

Mokslo ir studijų įstatymas, 2009-04-30, Nr. XI-242 

ŠMM įsakymas „Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų 

bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2010-04-09 Nr. V-501. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodţio 17 d. įsakymo 

Nr. ISAK-2741 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo 

Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 

patvirtinimo“ pakeitimo“; 

LR Švietimo ministro įsakymas Nr. ĮSAK 2194, „Dėl studijų rezultatų vertinimo sistemos 

patvirtinimo, 2008 07 04. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandţio 29 d. įsakymo 

Nr. ISAK-734 „Dėl bendrojo technologijos mokslų (inţinerijos) studijų srities reglamento 

patvirtinimo“. 

ŠMM rekomendacijos studijų rezultatų vertinimui tobulinti (2009). 

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 kovo 3 d. įsakymas Nr. 1-01-18 

(pakeitimas 2010 m. gruodţio 20 d. Nr. 1-01-163) „Dėl ketinamų vykdyti studijų programų 

aprašo rengimo ir jo atitikties Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 

patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams studijų programoms nustatymo 

metodiniai nurodymai“. 


4

Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašas, 2009-05-15, patvirtinta LR Švietimo ir 

mokslo ministro įsak. Nr. ISAK-1026. 

Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimas, 2010-02-19 d., patvirtinta LR Švietimo 

ir mokslo ministro įsak. Nr. V-222. 

Vilniaus kolegijos studijų reglamentas (patvirtinta Vilniaus kolegijos direktoriaus 2008 m. 

gruodţio 29 d. įsakymu Nr. V-89); 

Curriculum Development Guidelines – New ICT curricula for the 21st Century – Designing 

Tomorrow‘s Education; 

Competency Based Career Ladders for IT Professionals. Volume 2009, Issue 13, June 30, 

2009. 

Europos kvalifikacijų sąrangos dokumentai: Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 

dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (Tekstas svarbus EEE) 

(2008/C 111/01) 2008 04 23 ir kt. 

Bolonijos proceso dokumentai 

Dublin Descriptors (2004)/Dublino darbo grupės aprašai (2004) /Shared ‘Dublin’ 

descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards/ A report 

from a Joint Quality Initiative informal group. 

Tuning: Europos švietimo struktūrų suderinimas. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas. 

ECTS vartotojo vadovas (2009). Vilnius: SMF. 

Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area, 

2005). 

European e – Competence Framework 2.0 

(http://www.ecompetences.eu/2038,CEN+ICT+Skills+Workshop.html). 

ECTS vartotojo vadovas (2009). Vilnius: SMF. 

http ://www.ecompetences.eu; 

http://www.cedefop.europa.eu/EN/. 

1.2. Studijų programos tikslas ir rezultatai 

9. Studijų programos tikslais pagrįsti bendraisiais švietimo tikslais, Aukštojo mokslo 

kokybės uţtikrinimo nuostatomis, Bolonijos proceso dokumentais, ECTS vartotojo vadovu, 

Dublino darbo grupės aprašais (Dublin Descriptors), kompetencijų aprašais pirmajai studijų 

pakopai, Europinės bei Nacionalinės kvalifikacijų sandaros apibrėţtomis kompetencijomis (6 

lygmuo) bei Bendruoju technologijos mokslų (inţinerijos) studijų srities reglamentu. Programos 

tikslai dera su anksčiau išvardintų dokumentų reikalavimais ir garantuoja išsilavinimą, atitinkantį 

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus Cheminės analizės 

technologijos specialistams rengti. Atnaujinant studijų programos tikslą ir studijų programos 

rezultatus taip pat buvo glaudţiai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, kūrybiniame 

procese dalyvavo įvairūs socialiniai dalininkai: institucijos administracinis ir akademinis 

personalas, studentai (Cheminės analizės technologijos antro, trečio kurso studentai, darbdaviai: 

UAB „Fermentas“, UAB „Labtarna“, Gamtos tyrimų centras, Higienos instituto Cheminių veiksnių 

tyrimo laboratorija, Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija ir kt. 

10. Studijų programos tikslas – parengti cheminės analizės technologijos profesinius 

bakalaurus, gebančius atlikti cheminę ir/ar biocheminę analizę, kontroliuoti technologinius procesus 

ir valdyti jų kokybę. 

11. Galutiniam tikslui pasiekti, formuojami cheminės analizės technologijos studijų 

programos rezultatai, kurie siejami su pagrindinėmis būsimo cheminės analizės specialisto 

kompetencijomis: gebėjimu parodyti esminių chemijos faktų, koncepcijų, principų, teorijų 

supratimą, gebėjimu taikyti ţinias ir supratimą sprendţiant kiekybines ir kokybines ţinomo 

pobūdţio problemas, gebėjimu vertinti, interpretuoti, sisteminti cheminę informaciją ir 

eksperimentų duomenis, teisingai atlikti matavimus, raštu ir ţodţiu pristatyti chemijos mokslinio 


5

tyrimo rezultatus, argumentuoti juos specialistų auditorijoms, gebėjimu saugiai elgtis su 

cheminėmis medţiagomis atsiţvelgiant į jų fizines ir chemines savybes, pavojingumą, gebėjimu 

atlikti standartines laboratorines procedūras, naudotis įranga organinių ir neorganinių medţiagų 

sintezei ir analizei, gebėjimu tirti ir įvertinti medţiagos chemines savybes, proceso metu 

vykstančius pokyčius bei sistemingai ir patikimai juos fiksuoti ir dokumentuoti. 

12. Į visų studijų dalykų realizavimą integruoti įvairūs mokymo metodai, profesinės veiklos 

praktikos, savarankiško darbo uţduotys, laboratoriniai darbai formuoja studentų gebėjimus teorines 

ţinias taikyti praktikoje, ugdo profesines ir bendrąsias kompetencijas 1 : gebėjimą abstrakčiai 

mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją, gebėjimą bendrauti ţodţiu ir raštu gimtąja ir uţsienio 

kalba, ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti, gebėjimą spręsti problemas, 

dirbti savarankiškai. 

13. Studijų procesas organizuojamas taip, kad baigę Cheminės analizės technologijos studijų 

programą studentai sėkmingai pasiektų studijų programos rezultatus. 

14. Programos studijų rezultatai. Rengiant studijų programos rezultatus buvo siekiama jų 

aiškumo, atitikmens pagal studijų rūšį, pakopą, ir suteikiamą kvalifikaciją – profesinio bakalauro 

bei buvo derinama su Dublino aprašais. Studijų programos atnaujinimo procese, ypač studijų 

programos rezultatų atnaujinimo, reguliariai buvo bendradarbiaujama su socialiniais partneriais 

(UAB „Fermentas“ Thermo Fisher Scientific ir kt.), atsiţvelgta į chemijos profesinio lauko tyrimo, 

atlikto pagal projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės 

koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindţiamų studijų 

programų metodikos kūrimas bei įdiegimas“ rezultatus. Socialinių partnerių rekomendacijomis 

buvo įvestas naujas dalykas Mikrobiologijos pagrindai, kuris padeda studentams pasiekti 

biocheminės analizės technologijos specializacijos dalykų tikslus. 

1 lentelė. Studijų programos tikslų, studijų rezultatų ir studijų dalykų sąsajos 

Programos tikslai Studijų programos rezultatai Studijų dalykai 

Parengti cheminės analizės 

technologijos profesinius 

bakalaurus, gebančius atlikti 

cheminę ir/ar biocheminę 

analizę, kontroliuoti 

technologinius procesus ir 

valdyti jų kokybę 

1. Gebės nagrinėti cheminius 

kitimus, inţinerinius procesus, 

medţiagų virsmus, elementus 

ir jų savybes, remiantis 

bendraisiais gamtos dėsniais 

2. Gebės parinkti cheminei 

analizei reikalingas medţiagas 

ir priemones 

Bendroji ir neorganinė chemija 

Organinė chemija 

Fizikinė ir koloidų chemija 

Cheminė technologija 

Taikomoji mechanika 

Chemijos inţinerija 

Taikomoji fizika 

Biochemija 

Polimerų chemijos pagrindai 

Bendroji ir neorganinė chemija 

Analizinė chemija 

Organinė chemija 

Cheminė technologija 

Mokomoji paţintinės praktika 

Neorganinė sintezės praktika 

Organinė sintezės praktika 


Gamybos analitinės kontrolės 

praktika 

Cheminių valyklų ir skalbyklų 

įranga 

1 Bendrosios kompetencijos apima šiuos tipus: instrumentinės, tarpasmeninės ir sisteminės. Instrumentinės: kognityvūs gebėjimai, 

metodologiniai gebėjimai, technologiniai įgūdţiai, lingvistiniai gebėjimai. 2. Tarpasmeninės: individualūs gebėjimai (socialinis 

bendravimas ir bendradarbiavimas). 3. Sisteminės: ţinios, suvokimas ir gebėjimai reikalingi derinant skirtingų sričių informaciją ar 

veiklas į vieną visumą. 


6

3. Gebės eksploatuoti 

laboratorinę įrangą, uţtikrinti 

saugias darbo sąlygas 

4. Gebės paimti 

reprezentacinius ėminius 

tyrimui, paruošti bandinius 

cheminei/biocheminei analizei 

5. Gebės atlikti cheminę/ 

biocheminę analizę, 

kontroliuoti technologinius 

procesus, pateikti rezultatus ir 

juos paaiškinti specialistų ir 

nespecialistų auditorijoms 

6. Gebės uţtikrinti 

cheminės/biocheminės analizės 

kokybę besikeičiančių 

technologijų sąlygomis 

Medţiagotyra 

Laboratorijų veikla 

Cheminio valymo technologija 


Darbo ir civilinė sauga 

Taikomoji mechanika 

Chemijos inţinerija 

Standartizacija ir metrologijos 

pagrindai 


Aplinkosauga 



Instrumentiniai analizės metodai 

Cheminės analizės kokybė 

Bandinių paruošimo technologija 

Bioproduktų išskyrimas ir 

gryninimas 

Aplinkos objektų analizė 

Ţaliavų ir produktų analitinė 

kontrolė 

Biochemija 

Aplinkosauga 


Chromatografiniai analizės 

metodai 

Analizinė chemija 

Matematika 

Informacinės technologijos 

Specialybės kalba 

Uţsienio kalba 


Biotechnologija 

Bioproduktų išskyrimas ir 

gryninimas 

Biocheminė analizė 


praktika 

Filosofija 



kontrolė 


Skalbimo technologija 

Mikrobiologija 


Biocheminė analizė 


Standartizacija ir metrologijos 

pagrindai 

Matematika 


7

7. Gebės organizuoti chemijos 

laboratorijos veiklą, 

savarankiškai tobulinti 

profesinius įgūdţius 

Informacinės technologijos 



kontrolė 

Gamybinė technologinė praktika 


praktika 

Baigiamoji praktika 

Bendravimo psichologija 

Verslo ekonomika ir vadyba 

Ekonomikos teorija 

Teisės pagrindai 


Inţinerinė ir kompiuterinė 

grafika 



8

1.3. Studijų programos poreikio pagrindimas 

15. Cheminės analizės technologijos studijų programoje yra 4 specializacijos: Cheminių 

bandymų technologija, Biocheminės analizės technologija, Polimerų technologija ir Cheminio 

valymo, skalbimo technologija. Pačios populiariausios specializacijos yra Cheminių bandymų 

technologija ir Biocheminės analizės technologija. Nuo 2003 metų prasidėjo glaudus 

bendradarbiavimas su UAB „Fermentas“, kurio uţsakymu buvo įvesta Biocheminės analizės 

technologijos specializacija. Šios specializacijos tikslų ir turinio formulavime dalyvavo UAB 

„Fermentas“ specialistai. Šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramonės sritis 

pasaulyje. Biotechnologijos tyrimai vykdomi įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse, 

biotechnologijos metodai ir produktai naudojami daugelyje veiklos sričių – medicinoje, farmacijoje, 

chemijos pramonėje, ţemės ūkyje, aplinkosaugoje, o jos sėkmingam progresui būtinas daugelio 

sričių specialistų dalyvavimas. Todėl didėja šios srities specialistų poreikis, ypač darbdavių 

nuomone, reikalingi profesinių įgūdţių turintys specialistai, gebantys dirbti šiuolaikinėje chemijos 

laboratorijoje. 

16. Socialiniai partneriai kasmet dalyvauja Baigiamųjų darbų Kvalifikavimo komisijos darbe, 

komisijos pirmininkas ataskaitose pateikia rekomendacijas dėl siekiamų kompetencijų, reikalingų 

darbo rinkai, atnaujinimo. 

17. Siekiant išsiaiškinti studijų programos poreikį ir studijų kokybę kasmet Chemijos 

katedroje atliekami tyrimai: „Absolventų įsidarbinimas“, „Darbdaviai apie cheminės analizės 

technologų poreikį ir įgytas kompetencijas“ (7 priedas), „Praktinio mokymo įmonėje 

veiksmingumas“ (8 priedas) ir kt. 

18. Chemijos katedroje buvo atliktas tyrimas „Darbdaviai apie cheminės analizės technologų 

poreikį ir įgytas kompetencijas“. Anketinėje apklausoje dalyvavo 11 įmonių: AM Vilniaus regiono 

aplinkos apsaugos departamentas Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, AM Vilniaus regiono 

aplinkos apsaugos departamentas Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, Valstybinė sėklų ir grūdų 

tarnyba prie Ţemės ūkio ministerijos, Grūdų kokybės tyrimo poskyris, VĮ „Visagino energija“, 

Chemijos ir bakteriologijos laboratorija, Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija, 

Cheminių tyrimų skyrius, UAB „Tikslioji sintezė“, UAB „Varėnos pienelis“, UAB „Labtarna“, 

UAB „Fermentas“, Gamtos tyrimų centras ir Higienos institutas, Cheminių veiksnių tyrimo 

laboratorija. 

19. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad įmonės poreikius tenkina (84,6 proc.) esama cheminės 

analizės technologo kvalifikacija, tačiau kolegijos absolventams trūksta kai kurių ţinių ir gebėjimų, 

kuriuos jie turi įgyti arba patobulinti darbo vietoje (61,5 proc.). Studentai pasirinkę Biocheminės 

analizės technologijos specializaciją praktinius darbus ir profesinės veiklos praktikas atlieka UAB 

„Fermentas“ Thermo Fisher Scientific mokomosiose laboratorijose įgydami šiai sričiai reikalingus 

įgūdţius ir tuoj pat integruodamiesi į darbo rinką. Plečiantis šios įmonės veiklai specialistų poreikis 

tik augs. 

20. Respondentai nurodė cheminės analizės technologų profesinėje veikloje būtinas 

demonstruoti kompetencijas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad svarbu (92,3 proc.) parinkti cheminei 

analizei medţiagas ir priemones, vadovautis patvirtintomis chemijos tyrimų metodikomis (100 

proc.), paimti ėminius ir paruošti tolimesnei analizei, dirbti šiuolaikine chemijos laboratorijos 

įranga, atlikti cheminę analizę ir pateikti rezultatus (92,3 proc.). 

21. Dėl cheminės analizės technologo kompetencijos „Analizuoti, įvertinti cheminės analizės 

rezultatus bei priimti sprendimus“ nuomonės išsiskyrė – visiškai sutinka tik 15,38 proc., sutinka 

61,54 proc. ir nesutinka 23 proc. apklaustųjų, manydami, kad ši kompetencija tinkama demonstruoti 

tik universitetinį išsilavinimą turintiems chemikams analitikams. Panašiai atsakymai pasiskirstė dėl 

kompetencijos „Siekti uţtikrinti gautų laboratorinių tyrimų rezultatų tikrumą ir patikimumą“ bei 

„Bendrauti ir bendradarbiauti su personalu ir (verslo) partneriais“. 

22. 85 proc. apklaustųjų teigia, kad svarbiausios asmeninės savybės chemiko technologo 

darbe yra atsakomybė ir savarankiškumas, beveik taip pat svarbios savybės yra kruopštumas ir 

gebėjimas dirbti komandoje (77 proc.) ir maţiausiai svarbus komunikabilumas. 


9

23. Chemijos krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai (100 respondentų nuomonė) rodo, 

kad profesinei veiklai labiausiai reikalingi šie dalykiniai gebėjimai ir įgūdţiai: geras darbų saugos 

cheminėse laboratorijose išmanymas, gebėjimas naudotis laboratorijų įranga ir prietaisais, 

savarankiškai atlikti standartines cheminių medţiagų sintezes ir analizes ir kt. 

http://www4066.vu.lt/Files/File/Chemija_tyrimu%20technine_ataskaita.pdf 

24. Kaip parodė specialistų poreikio tyrimo rezultatai, per artimiausius penkerius metus 

sparčiausiai turėtų augti (apklausos duomenimis, daugiau nei 20 proc.) rekreacijos ir turizmo, 

chemijos ir biochemijos, informatikos, matematikos ir statistikos, informatikos inţinerijos 

specialistų skaičius [OKUNEVIČIŪTĖ NEVERAUSKIENĖ, Laima, POCIUS, Arūnas. Aukštąjį išsilavinimą 

turinčių specialistų poreikio vertinimas. Verslas:Teorija ir praktika, 2010, 11(1):20-29]. 

1.4. Numatomų studentų skaičius ir priėmimas 

25. Pagal šią studijų programą ketinama priimti vieną grupę (30 studentų) į nuolatines studijas. 

26. Studentų priėmimo 2011 m. į Vilniaus kolegiją taisyklės parengtos, vadovaujantis LR 

Mokslo ir studijų įstatymu, LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Geriausiai vidurinio ugdymo 

programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašu, Bendrojo priėmimo į Lietuvos 

aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2011 metais taisyklių bendrosiomis 

nuostatomis (toliau – Bendrojo priėmimo taisyklės), Vilniaus kolegijos Akademinės tarybos 

nutarimais. Priėmimas į Programų sistemų studijų programą vykdomas pagal „Studentų priėmimo į 

kolegines studijas 2011 ir 2012 metais sąlygos“ bei Vilniaus kolegijos direktoriaus 2011 m. kovo 1 

d. įsakymu Nr. V-126. 

27. 2011 m. Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, pretenduojantys į valstybės 

finansuojamas vietas, turi būti išlaikę du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį 

brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių 

koleginių studijų programas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas pretenduoja geriausiai 

vidurinio ugdymo programą baigusieji, atsiţvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus 

rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų 

įstatymu valstybės finansuojamos studijų vietos tenka asmenims, Bendrojo priėmimo metu 

patekusiems į geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilę, sudaromą pagal Geriausiai 

vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-13. 

Studijų programos 

Cheminės analizės 

technologija 

2 lentelė. Konkursinio balo dalykai ir svertiniai koeficientai 

Egzaminų paţymių 

Mokomųjų dalykų 

Brandos ir stojamieji 

Mokomieji 

svertiniai 

metinių paţymių 

egzaminai (pabraukti) 

dalykai 

koeficientai 

svertiniai koeficientai 

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Matematika 

0,4 

Uţsienio 

Chemija 

0,2 

kalba 

Lietuvių kalba 

0,2 

28. Perskaičiuojant konkursinių mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir metinius paţymius 

laikomasi lentelėje pateiktų taisyklių. 

3 lentelė Konkursinio balo perskaičiavimas 

Valstybinio brandos egzamino įvertinimas 

0,2 

13 + valstybinio brandos 

egzamino įvertinimas/10 

Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas +3 

S arba A lygio brandos egzamino įvertinimas +4 

B lygio brandos egzamino įvertinimas +3 

Metinis 

paţymys 

tikslinis (T) kursas arba S lygis +2 

išplėstinis (A) kursas arba A lygis +1 

bendrasis (B) kursas arba B lygis +0 


10

2. PROGRAMOS SANDARA IR STUDIJŲ EIGA 

29. Studijų sandara ir apibūdinimas. Studijų apimtis – 180 kreditų (4800 valandų). 

Nuolatinės studijos trunka 3 metus. Kiekvienus studijų metus sudaro du semestrai: rudens ir 

pavasario. Vienas semestras apima 30 kreditų (800 val.). Semestre 6 dalykai. 

30. Studijų programa atnaujinta maţiau nei 20 proc.: pertvarkytas studijų programos aprašas 

ir standartizuotoji dalis, įtvirtinant šiuolaikinės aukštojo mokslo didaktikos metodų naudojimą, 

restruktūrizuojant kompetencijas pagal Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos metodinių dokumentų 

rekomendacijas. 

31. Atsiţvelgiant į darbdavių rekomendacijas, atnaujintas ir pertvarkytas specializacijos 

„Biocheminės analizės technologija“ dalykų turinys (14 kr.), įvestas naujas dalykas 

„Mikrobiologijos pagrindai“ ir pertvarkytos kitų specializacijos dalykų temos, pertvarkytos 

„Cheminės analizės technologijos“ studijų programos 9 dalykų temos, papildyti studijų metodai. 

32. Suformuluotas studijų programos tikslas ir rezultatai pagal galiojančius teisės aktus, 

parengti dalykų aprašai. Dalykų rezultatai tikslingai suformuoti siekiant efektyviai įgyvendinti 

studijų programos rezultatus. Studijų programos rezultatų ir dalykų dermė paremta dalykiniu, 

edukologiniu aspektu, nes rezultatų formavimas rėmėsi Bloom taksonomija. 

33. Studijų programą sudaro bendrieji koleginių studijų dalykai – 15 kr., studijų krypties 

dalykai – 105 kr., specializacijų dalykai – 21 kr., profesinės veiklos praktikos – 30 kr., baigiamasis 

darbas – 9 kr. 

34. Bendrieji koleginių studijų dalykai studijų programoje apima bendros erudicijos aukštojo 

lavinimo dalykus: specialybės kalba, uţsienio kalba, filosofija, sociologija, bendravimo 

psichologija, taikomieji tyrimai. 

35. Studijų krypties dalykai apima: 

pagrindinius studijų krypties dalykus; 

specializacijų dalykus; 

profesinės veiklos praktikas. 

36. Pagrindiniai studijų krypties dalykai teikia ţinias ir gebėjimus, būtinus specialybės 

ţinioms įgyti ir asmeninei erudicijai ugdyti. Pagal projektą atnaujinti pagrindiniai studijų krypties 

dalykai: taikomoji fizika, bendroji ir neorganinė chemija, fizikinė ir koloidų chemija, organinė 

chemija, chromatografiniai analizės metodai, instrumentiniai analizės metodai. 

37. Specializacijos dalykai sudaro sąlygas studentams gilinti specialybės ţinias technologijos 

mokslų srityje. Studijų programoje yra keturios specializacijos: cheminių bandymų technologija, 

biocheminės analizės technologija, polimerų technologija, cheminio valymo, skalbimo technologija. 

Pagal projektą atnaujintas ir pertvarkytas specializacijos Biocheminės analizės technologija dalykų 

turinys. Įvestas naujas dalykas Mikrobiologijos pagrindai, atnaujinti specializacijos Cheminių 

bandymų technologija dalykai aplinkos objektų analizė, ţaliavų ir produktų analitinė kontrolė. 

38. Profesinės veiklos praktikos sudaro sąlygas studentams savarankiškai tobulinti praktinius 

gebėjimus ir įgyti įgūdţių. Praktikų organizavimas reglamentuojamas Vilniaus kolegijos 

Agrotechnologijų fakulteto dekano įsakymu (4 priedas). 

39. Vilniaus kolegija sudaro palankias sąlygas studijų rezultatų sėkmingam pasiekimui: 

inovatyvūs studijų metodai, mokymosi technologijos ir veiklos formos, savarankiško darbo 

įvairovė. Sudaromos palankios sąlygos individualiam studentų darbui, funkcionuoja MOODLE 

sistema, taikomos IT programos, AutoCAD, elektroninis susirašinėjimas. 

Kiekvieno dalyko studijos organizuojamos taip, kad studentas turėtų galimybę išklausyti teorines 

paskaitas, atlikti praktinius darbus kolegijoje ir, vadovaujamas dėstytojo, dirbti savarankiškai. 

Siekiant realizuoti mokymosi visą gyvenimą idėjas, studijos grindţiamas humanistinėmis, 

kognityvizmo, konstruktyvizmo idėjomis, siekiama studentams ugdyti metamokymosi gebėjimus. 

Atnaujinant studijų programą pagal projektą, į studijas integruoti inovatyvūs metodai, skatinantys 

studentų kritinį mąstymą ir konstruktyvų mokymąsi: problemų sprendimo, grupinio mokymosi, 

situacijų analizės, vizualizacijos, sąvokų ţemėlapis; kūrybiniai metodai: probleminis 


11

dėstymas/probleminis pokalbis; projektų metodas; techninis modeliavimas; literatūros šaltinių 

paieška, bendradarbiavimo metodai: diskusija, grupinis darbas ir kt. Probleminis dėstymas ugdo 

kritinį mąstymą, alternatyvų paiešką, stipriųjų ir silpnųjų sprendimo pusių analizę. Problemų 

sprendimas sudaro sąlygas įgyti problemų sprendimo gebėjimų, įgyti ţinių ir jas gilinti taikant 

problemų sprendimą, įgyti teorinių ţinių taikymo praktikoje gebėjimų, ugdo savarankiškumą, kritinį 

mąstymą, alternatyvų paiešką, ugdo stipriųjų ir silpnųjų sprendimo pusių analizės gebėjimus, 

orientuotas į besimokantįjį. Vizualizacija bus taikoma paskaitose, seminaruose, praktinių 

uţsiėmimų metu, nes padeda geriau, lengviau aprėpti, atsiminti ir efektyviau įsisavinti studijų turinį 

(pvz. sąvokas, koncepcijas, sisteminius reiškinius, išskirti reiškinių struktūrinius elementus ir 

egzistuojančius ryšius), ugdo gebėjimus sisteminti informaciją, moko kaip naudoti įvairius 

duomenis, skatina studentus mokytis aktyviai, konstruktyviai, bendradarbiaujant didesnėse ir 

maţesnėse grupėse, sudaro sąlygas lavinti analitinį ir kūrybinį mąstymą. Taikant sąvokų ţemėlapio 

metodą, studentams sudaromos sąlygos rasti analogijas bei savarankiškai konstruoti ţinias, 

remiantis savo patirtimi, apmąstyti sąvokų ryšius su kitomis sąvokomis. Situacijos, atvejai 

analizuojami nedidelėse grupelėse, identifikuojant galimas problemas, atrandant bendrus 

sprendimus, kurie reflektuojami bendro aptarimo metu. Naudojama tiek seminarų, tiek paskaitų 

metu. Projektų metodas taikomas dalykų, kuriuose numatytas kursinis darbas studijų metoduose 

(Aplinkos objektų analizė, biocheminė analizė). Pagrindiniai projektų metodo principai: metodo 

pagrindas problemos iškėlimas, projekto eigai vadovauja patys besimokantieji, rezultatas yra 

pristatomas viešai. Šis metodas skatina susidomėjimą, motyvuoja studijoms, nes nagrinėjami 

reiškiniai yra paimami iš realaus gyvenimo, o gautus rezultatus galima taikyti praktikoje, gali būti 

naudojamas viename atskirame dalyke ar modulyje arba įvairiuose dalykuose, kuriuose yra bendrų 

studijuojamų temų, ugdo tiriamojo darbo įgūdţius, skatina savarankišką domėjimąsi moksline ir 

kita informacija, formuoja mokslinės veiklos pagrindus kasdienėje veikloje. Literatūros šaltinių 

paieškos analizė sudaro sąlygas studentams geriau pasirengti įvairiems darbams, suţinoti apie 

naujausius pasitrinktos srities specialistų darbus, papildyti teorines ţinias, rasti faktus, pavyzdţius. 

Diskusijos metodas taikomas, nes ugdo bendruosius gebėjimus, moko parinkti faktus ir jais 

argumentuoti, moko kaip formuoti išvadas, moko diskusijos meno, lavina kalbą. Konkrečių dalykų 

studijoms taikomi metodai nurodyti 1 – ame priede. 

40. Studentų savarankiškam darbui taikomi įvairūs metodai: mokslinis referatas, atvejo 

analizės, į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuoti ir t.t. Studentams sudaromos sąlygos 

pasirinkti įvairius savarankiško darbo metodus, uţduotis, kurių kiekviena turi aiškius vertinimo 

kriterijus, parengtus pagal taikomą metodą, uţduoties tikslą, turinį. Savarankiško darbo uţduotys 

sudarytos taip, kad studentams būtų sudaromos palankios sąlygos pasiekti dalyko ir studijų 

rezultatus. Studentai konsultuojami, jiems pateikiamos rekomenduojamos uţduočiai atlikti 

savarankiško darbo valandos. 

41. Studijų rezultatai vertinami vadovaujantis studijų rezultatų vertinimo tvarkos aprašu 

(patvirtinta Vilniaus kolegijos direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-277) baigiamojo 

įvertinimo svertiniai koeficientai – ne maţiau negu 0,5. 

42. Baigiamojo darbo rengimas. Studijos uţbaigiamos baigiamojo darbo parengimu ir jo 

įvertinimu. Vilniaus kolegija, organizuodama baigiamųjų darbų rengimą, pateikimą, gynimą ir 

vertinimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu (Ţin., 2009, Nr. 54-2140), 

Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatomis, patvirtintais Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 35, Kolegijos statutu 

(Ţin., 2007, Nr. 62-2372), Vilniaus kolegijos studijų reglamentu, Vilniaus kolegijos 

Agrotechnologijų fakulteto dekano patvirtinta baigiamųjų darbų rengimo tvarka. Baigiamojo darbo 

paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus profesinei 

kvalifikacijai bei specializacijai įgyti ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį. 

43. Baigiamąjį darbą studentas rengia savarankiškai, konsultuodamasis su baigiamojo darbo 

vadovu ir konsultantu. Baigiamojo darbo temą pasirenka bei jo tikslus suformuluoja studentas, 

suderinęs su darbo vadovu, arba ją gali siūlyti baigiamojo darbo vadovas. Studentas, siūlantis savo 

temą, privalo pagrįsti jos pasirinkimo motyvus ir suderinti su baigiamojo darbo vadovu. Baigiamojo 


12

darbo tema turi būti aktuali, orientuota į šiuolaikines mokslo, technikos ir technologijų raidos 

perspektyvas, atitikti studento pasirinktos studijų programos specializacijos kryptį. 

44. Baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisija tvirtinama Vilniaus kolegijos direktoriaus 

įsakymu ir susideda iš 5 asmenų, iš kurių ne maţiau kaip 3 visuomet yra darbdavių atstovai. 

Kiekvienais metais į Cheminės analizės technologijos studijų programos studentų baigiamųjų darbų 

gynimo ir vertinimo Kvalifikavimo komisiją yra kviečiami atstovai iš įmonių (UAB „Fermentas“ 

Thermo Fisher Scientific dukterinė įmonė, Higienos institutas, Gamtos tyrimų centras, UAB 

„Vilniaus vandenys“) bei aukštųjų mokyklų: VU ChF, VGTU. 

45. Sėkmingai apgynusiems baigiamąjį darbą studentams suteikiamas cheminės analizės 

technologijos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis bei įteikiamas aukštojo mokslo diplomas. 

46. Studijų planai pateikti 3 priede. 

47. Studijų programos pobūdis ir skiriamieji bruoţai. Studijų programa yra taikomojo 

pobūdţio, labiau orientuota į praktinę veiklą. Cheminės analizės technologai Lietuvos kolegijose 

nėra rengiami. 

48. Studentų konsultavimas. Studentų konsultavimas vykdomas įvairiomis formomis, el. 

paštu, taikant kitas IT technologijas, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą konsultavimo 

tvarkaraštį. Konsultacijas vykdo kiekvieno dalyko dėstytojas. Studentų konsultavimo valandos 

numatytos dalykų programose, bus įtrauktos į dėstytojų krūvį. 

49. Planuojama studentų konsultavimą vykdyti šiomis kryptinis: studijų rezultatų pasiekimo, 

dalykų rezultatų pasiekimo, kompetencijų įgijimo, savarankiško darbo organizavimo, 

akademiniais klausimais. Siekiant uţtikrinti į studento poreikius orientuotų studijų įgyvendinimą, 

planuojama reguliariai organizuoti studentų konsultacijas, susitikimus su socialiniais partneriais. 

3. PERSONALAS 

51. Cheminės analizės technologijos studijų programą vykdys 23 Vilniaus kolegijos 

dėstytojai. 

52. Chemijos katedros narių programų rengimo, inovatyvios mokymo(si) kompetencijos 

buvo įgytos uţsienio mokslo ir švietimo institucijoje – Edinburgo Napier universitete (Edinburgh 

Napier University) – (1 dėstytojas). Toks pasirinkimas grindţiamas progresyvia ES Vakarų 

valstybių aukštojo mokslo patirtimi, kurią atnaujintų programų įgyvendintojams derėtų perimti 

mokymo(si) metodų, programos atnaujinimo ir įgyvendinimo srityse. Įvykusios staţuotės trukmė – 

40 akademinių valandų. Turku taikomųjų mokslų universitete – (3 dėstytojai) staţavosi 

biotechnologijų srityje – 32 akademinės valandos. Katedros dėstytojai (4 dėstytojai) dalyvavo 

fakulteto organizuotose mokymuose studijų programų atnaujinimo klausimais. Viena dėstytoja 

staţavosi Glasgow Stratclyde universitete, sėmėsi patirties chemijos ir farmacijos fakultete studijų 

organizavimo, studijų programų rengimo klausimais. 

53. Viena katedros dėstytoja dalyvavo VU projekte „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo 

sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi 

pasiekimais grindţiamų studijų programų metodikos kūrimas bei įdiegimas“, kurio metu įgijo į 

studentą orientuotų studijų modelio kūrimo, ECTS sistemos diegimo ir kt. kompetencijų. 

54. Kolegijoje parengta dėstytojų atestavimo ir viešo konkurso organizavimo tvarka, 

dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas. Didesnė dalis nuolatinių dėstytojų dirba 

penkerių metų kadencijomis. Dėstytojo kadencijai pasibaigus vyksta atestacija ir viešas konkursas. 

Informacija apie dėstytojus atsispindi studijų programos knygoje, LR ŠMM statistinėse ataskaitose, 

dėstytojų etatų suvestinėje, dėstytojų, katedros, fakulteto ataskaitose, atestavimo ir konkursų 

komisijų nutarimuose. Kasmet nagrinėjamos dėstytojų savianalizės ataskaitos ir atliktų studentų 

nuomonės tyrimų apie dėstymo kokybę rezultatai išryškina privalumus ir trūkumus. Šio proceso 

valdyme svarbu siekti dermės tarp dėstytojų kvalifikacijos ir besikeičiančių reikalavimų aukštojo 

mokslo sistemai bei rengiamų specialistų profesinei kompetencijai. 

55. Dėstytojai rengia metodinę medţiagą paskaitoms, praktikumams, savarankiškiems 

darbams, diegdami inovatyvius mokymo metodus. Jie sistemingai tobulina kvalifikaciją kursuose, 


13

seminaruose, staţuojasi įmonėse ir aukštojo mokslo institucijose, dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos 

konferencijose, Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, kaip Erasmus mainų programose, vyksta 

skaityti paskaitų į uţsienio šalių universitetus: Turku taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), 

Beja politechnikos institutas (Portugalija), Plantijn Hogeschool (Belgija), Kopenhagos 

daugiadisciplinarinė kolegija (Danija) bei dalykiškai bendrauja su atvykstančiais dėstytojais iš 

uţsienio šalių universitetų, dalyvauja uţsakomuosiuose tyrimuose, leidybinėje veikloje, organizuoja 

mokslines praktines konferencijas. Vilniaus kolegijos dėstytojų pedagoginė kompetencija ir 

taikomoji mokslinė veikla vertinama konkurse dėstytojo etatui uţimti. 

4 lentelė. Dėstytojų suvestinė 

Poţymis 

Dėstytojų iš viso 

Dėstytojų skaičius 23 

Turintieji mokslo laipsnį: 

- habilituoto daktaro 

- daktaro 

2 

- 

2 

Studijuoja doktorantūroje 1 

Nenuolatiniai dėstytojai 4 

Turintieji praktinio darbo staţą: 

- daugiau negu 3 m. 

- maţiau negu 3 m. 

13 

13 

- 

Vardas, pavardė 

Tatjana Ališauskienė 

Kvalifikacinis ar 

mokslo laipsnis, 

pareigos 

Lektorė, Gamtos 

mokslų daktarė 

Numatomas 

dėstyti 

dalykas (modulis) 

Studijų krypties modulių dėstytojai 

Darbo ir civilinė sauga 

Chromatografiniai 

analizės metodai; 

Instrumentiniai analizės 

metodai; Organinės 

sintezės praktika; 

Standartizacija ir 

metrologijos pagrindai; 

Taikomieji tyrimai. 

Renata Chalkovskaja lektorė Bioproduktų išskyrimas 

ir gryninimas 

Irena Čerčikienė lektorė Bendroji ir neorganinė 

chemija; Neorganinės 

sintezės praktika; 

Analizinė chemija; 

Bendroji ir neorganinė 

chemija; 

Baigiamojo darbo 

vadovė 

Mokslinės veiklos 

kryptis 

Stambiamolekuliniai 

junginiai. Sintezė ir 

tyrimas 

5 lentelė. Dėstytojų sąrašas 

Profesinės veiklos 

(praktinio darbo) 

patirtis metais 

20 

- 5 

- 10 

Julius Gagilas lektorius Biocheminė analizė - 16 

Jolanta Jurkevičiūtė lektorė Laboratorijų veikla; 

- 12 


Eimantas Pimpė lektorius Mikrobiologijos 

- 7 

pagrindai; 

Juozas Šiurkus lektorius Biotechnologija - - 

Vilma Ratautaitė Fizinių mokslų 

srities daktarė, 

lektorė 

Fizikinė ir koloidų 

chemija 

Chemijos - 

Nijolė Ruţienė lektorė Gamybinė technologinė 

praktika; Baigiamoji 

praktika 

- 10 

Sigita Švedienė lektorė Bandinių paruošimo - 39 


14

Vardas, pavardė 

Kvalifikacinis ar 

mokslo laipsnis, 

pareigos 

Numatomas 

dėstyti 

dalykas (modulis) 

technologija; Cheminės 

analizės kokybė; 

Gamybos analitinė 

kontrolė; Chemijos 

inţinerija. 

Gitana Zaleskienė lektorė Cheminė technologija; 

Aplinkosauga; 


vadovė 

Dalė Ţidonytė lektorė Organinė chemija; 

Instrumentiniai analizės 

metodai; Aplinkos 

objektų analizė; 

Biochemija; Ţaliavų ir 

produktų analitinė 

kontrolė; Mokomoji 

paţintinė praktika; 


vadovė 

Mokslinės veiklos 

kryptis 

Profesinės veiklos 

(praktinio darbo) 

patirtis metais 

- 3 

- 14 

Kristina Ţilionytė lektorė Matematika, IT - - 

Audronė Mačiulytė lektorė Inţinerinė ir 

- - 

kompiuterinė grafika 

Audronė Plauškienė lektorė Taikomoji mechanika - - 

Rasa Paškevičienė 

Ekonomikos teorija 

Dalia Prūsaitienė lektorė Verslo ekonomika ir 

- 12 

vadyba 

Donatas Raščius lektorius Teisės pagrindai - 5 

Bendrųjų koleginių studijų modulių dėstytojai 

Stasė Trinkauskienė lektorė Specialybės kalba - - 

Halina Klupšienė lektorė Anglų kalba - - 

Edita Kristina Kaurynienė lektorė Vokiečių kalba Biomedicinos 5 

Vilma Gudţiūnaitė lektorė Filosofija - - 

Marija Tanana lektorė Bendravimo 

psichologija 

- - 

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI IR METODINIS APRŪPINIMAS 

6 lentelė. Bibliotekos veiklos rodikliai uţ 2010 m. (2011-01-01) 

Rodiklio pavadinimas 

Duomenys 

Plotas m 2 299 

Darbo vietų skaičius skaitykloje 35 

Vienai vietai skaitykloje tenkančių studentų skaičius 31 

Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius skaitykloje 10 

Vienai kompiuterizuotai vietai tenkančių studentų skaičius 109 

Registruotų skaitytojų skaičius iš viso: 1177 

- studentų 1096 

- dėstytojų 46 

- darbuotojų, kitų fakultetų ir išorės klientai 35 

Apsilankymų skaičius lankytojų/studentų bibliotekoje 34430 

Vienam skaitytojui / studentui tenkančių apsilankymų skaičius 31 

Bibliotekos dokumentų fondas (fiz. vnt./pavad.) 39799/11694 

- knygų (fiz. vnt./pavad.) 39760/11665 

- kiti dokumentai (CD, FD, MC ir kt.) (fiz. vnt.) 39 


15

Vienam skaitytojui / studentui tenka dokumentų (fiz. vnt.) 36 

Įsigyta dokumentų einamaisiais metais iš viso (fiz. vnt./pavad.): 2469/268 

- knygų (fiz. vnt./pavad.) 2469/268 

- periodinių leidinių (pavad.) 37 

- kitų dokumentų (CD, FD, MC ir kt.) (fiz. vnt.) 0/0 

Gauta parama mokslo metais (fiz. vnt./pavad.) 2219/164 

Įsigyta dokumentų vienam skaitytojui / studentui einamaisiais metais 2 

(fiz. vnt.) 

Dokumentų išduotis einamaisiais metais iš viso (fiz. vnt.): 45630 

- knygos (fiz. vnt./pavad.) 34930 

- periodiniai leidiniai (fiz. vnt.) 9109 

- kiti dokumentai (CD, FD, MC ir kt.) 1591 

Vienam skaitytojui/studentui išduotų dokumentų skaičius (fiz. vnt.) 41 

Bibliotekos fondo vertė (tūkst. Lt.) 193797,10 

7 lentelė. Informacija apie fakulteto patalpas. 

Rodikliai 

Bendras plotas, m 2 10.577 

Mokymo patalpų plotas iš viso, m 2 6.400 

Srautinių auditorijų skaičius / vietų skaičius 2/120 

Laboratorijų skaičius / vietų skaičius 2/12 

Sporto salės plotas, m 2 288 

Vietų bendrabutyje skaičius 170 

Vietų valgykloje skaičius 195 

56. Laboratorijos: bendrosios chemijos, organinės chemijos, instrumentinės analizės, maisto 

chemijos. Biocheminės analizės technologijos specializacijos dalykų praktinės studijos vykdomos 

UAB „Fermentas“ Thermo Fisher Scientific mokomojoje laboratorijoje. 

57. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete 2009 m. naujai įrengtos trys šiuolaikiškos 

laboratorijos: sumontuoti centriniai laboratoriniai stalai, naujos konstrukcijos traukos spintos, 

antivibraciniai stalai analizinėms svarstyklėms, įrengti išsiskiriančių toksinių cheminių medţiagų 

nutraukimo gaubtai. Laboratorijose įdiegta moderni patalpų vėdinimo, oro kondicionavimo ir 

šildymo oru sistema. Tai sudaro tinkamas sąlygas studentų laboratoriniams darbams, profesinės 

veiklos praktikoms, atliekamoms fakultete (neorganinė, organinė sintezė, mokomoji paţintinė, 

gamybos analitinė kontrolė) kursinių darbų tyrimams kokybiškai atlikti. 

58. Numatoma naujai įrengti biotechnologijų laboratoriją, sumontuoti naują biotechnologijų 

praktiniams darbams skirtą įrangą, įsigytą pagal projektą BIOTEFA C/D. Tai sudarys galimybę 

minėtos specializacijos praktines studijas vykdyti Agrotechnologijų fakulteto laboratorijose. 

59. Fakulteto materialinių išteklių aprašymas atnaujinamiems studijų programos dalykams 

įgyvendinti pateiktas 6 priede. 

10 lentelė. Auditorijos ir kompiuteriai. 

Auditorija 

Techninė įranga 

38 16 

41 13 

44 13 

47 16 

1 1 

6 1 

12 1 

14 1 


16

Auditorija 

Techninė įranga 

19 1 

30 1 

32 1 

42 1 

60. Apie mokymo institucijos kompiuterizavimo lygį sprendţiama pagal studentų, 

naudojančių vieną kompiuterį, skaičių ir tai, kaip planuojama tą skaičių gerinti. Vilniaus kolegijoje 

100 nuolatinių studijų studentų tenka 19 kompiuterizuotų darbo vietų. Iš viso Vilniaus kolegija 

kompiuterių tinkle turi 1228 kompiuterinių darbo vietų. Agrotechnologijų fakultete 17 studentų 

naudoja vieną kompiuterį. Fakultete yra 154 kompiuteriai. Iš jų panaudota kompiuterizuoti studijas 

– 78, biblioteką, skaityklą – 11, administracijos, dėstytojų ir kt. reikmėms – 36, studentų 

bendrabutyje - 4. 

61. Vilniaus kolegija auditorijose, konferencijų salėse ir kitose patalpose instaliavusi 109 

stacionarias daugialypės terpės įrenginius. Agrotechnologijų fakultete su tokia įranga yra 16 darbo 

vietų, 35 spausdintuvai, 6 kopijavimo aparatai ir kt. kompiuterinė įranga. Esant būtinybei, Vilniaus 

kolegijos fakultetai keičiasi informacinių technologijų įranga tarpusavyje. 

62. Siekiant kuo intensyviau naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis 

studijų procese, fakultete yra nuolat atnaujinama ir įsigyjama nauja kompiuterinė technika. 

63. Savarankiškoms studentų studijoms yra skirta skaitykla ir biblioteka, taip pat studentų 

kambariuose kompiuterizuotos darbo vietos studentų bendrabutyje. 


17

5. VIDINIS STUDIJŲ KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS 

64. Kasmet perţiūrimas, vertinamas ir atnaujinamas Programos turinys: koreguojami studijų 

planai, dalykų programos, tobulinamas studijų procesas. 

65. Uţ cheminės analizės technologijos studijų programos kokybės uţtikrinimą atsakinga 

fakultete chemijos katedros vedėja Irena Čerčikienė. Dėstytojai kiekvieną semestrą atlieka studentų 

apklausą apie studijų dalyko dėstymo kokybę, ką jie siūlytų tobulinti ir pan. Surinkta informacija 

naudojama sėkmingo abipusio bendradarbiavimo bei dalyko dėstymo tobulinimui. 

66. Labai svarbia laikoma išorinių dalininkų - socialinių partnerių parama uţtikrinant 

teikiamos studijų programos kokybę ir studentų mokymąsi praktikoje, stebint baigiamųjų darbų 

kokybę. Yra pasirašyta 12 bendradarbiavimo sutarčių su socialiniais partneriais (5 priedas). 

67. Sutarties tikslai: 

Tobulinti cheminės analizės technologų praktinį rengimą. 

Keistis moksline informacija bei praktine patirtimi. 

Planuoti ir įgyvendinti mokslo taikomųjų tyrimų projektus. 

Organizuoti bendrus renginius. 

68. Išoriniai socialiniai dalininkai dalyvauja baigiamųjų darbų gynime, baigiamųjų darbų 

recenzavime, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, dalyvauja studijų programos 

atnaujinime, tobulinime, padeda uţsakomuosiuose tyrimuose, organizuojant mokslines praktines 

konferencijas, parodas. 

69. Itin svarbi bendradarbiavimo su socialiniais partneriais priemonė – studentų praktikos 

įmonių ir institucijų akredituotose chemijos laboratorijose. 

70. Siekiant uţtikrinti Cheminės analizės technologijos studijų programos kokybę, chemijos 

katedra reguliariai atlieka baigiamųjų darbų rengimo organizavimo kokybės tyrimą, tiria 

Baigiamojo darbo vadovo konsultacijų kokybę. Tyrimas atliekamas po baigiamųjų darbų gynimo 

baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijoje. Tyrimas reikšmingas tuo, jog parodo, kur yra 

baigiamųjų darbų rengimo organizavimo spragos ir leidţia katedrai kiekvienais metais koreguoti ir 

pildyti baigiamųjų darbų rengimo metodinius nurodymus, atsisakyti neatsakingai dirbančių 

baigiamųjų darbų vadovų, gerinti vadovavimo baigiamiesiems darbams proceso kokybę. 

71. Vienas Vilniaus kolegijos vidinės kokybės rodiklių – studentų (vartotojų) pasitenkinimo 

rodiklis, kuris apima duomenis apie vartotojų poreikių ir lūkesčių patenkinimą. Agrotechnologijų 

fakultete periodiškai atliekami studentų nuomonių tyrimai, nes studentai – pagrindiniai kokybiškų 

kolegijos paslaugų vartotojai ir studijų kokybės vertintojai. Gauti tyrimų duomenys apdorojami, 

aptariami ir analizuojami, siekiant nuolat tobulinti studijų kokybę. 

72. 2010 m. chemijos katedra organizavo pirmų – trečių kursų studentų apklausą dėl dalykų 

dėstymo kokybės. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti nuomonę apie konkretaus dalyko dėstymo 

kokybę (dėstytojų paskaitos turinio organizavimas, dalyko dėstymas, mokymosi aplinkos kūrimas, 

priemonių naudojimas bei studentų darbų vertinimo sistemos privalumai ir trūkumai). Dalykų 

dėstymą studentai vertina gerai, labai gerai vertina dėstytojų ir studentų bendravimo santykius, 

konsultavimo sistemą, mano, kad taikoma objektyvi vertinimo sistema. Studentai mano, kad jie 

nepakankamai įtraukiami į diskusiją. 

73. Atliktas pirmakursių ir antrakursių studentų tyrimas studentų nuomonės apie studijas. 

Tyrimo metu buvo analizuojama studentų motyvacija studijoms, nuomonė apie studijų programą, 

jos turinį bei materialinį aprūpinimą, studijų proceso organizavimą. Tyrimo duomenys pristatomi ir 

aptariami fakulteto dekanato ir fakulteto tarybos posėdţių metu, dalyvaujant studentų atstovybei, 

studentams ir fakulteto dėstytojams, siekiant diskutuoti, kaip galima būtų sistemingai gerinti vidinę 

studijų kokybę. 

74. Kokybės vadyba ir studijų kokybės uţtikrinimas. Vilniaus kolegija, kaip aukštojo 

mokslo institucija, yra atsakinga uţ vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos sukūrimą, įgyvendinimą 

ir nuolatinį jos tobulinimą, nes kolegija: 

Siekia būti konkurencinga tarptautinėje švietimo rinkoje. 


18

Yra atskaitinga studentams, akademiniam personalui, kitiems socialiniams dalininkams, 

visuomenei ir valstybei. 

Siekia nuolat gerinti savo veiklos kokybę. 

75. Kolegijos veiklos pagrindinis tikslas - sudaryti bendruomenės nariams sąlygas kurti, 

perteikti ir įgyti šiuolaikiškas, aukštojo mokslo pasiekimais pagrįstas ţinias, mokėjimus ir įgūdţius, 

kurie tenkintų asmens, darbdavių ir visuomenės poreikius bei leistų sėkmingai adaptuotis 

konkurencingame veiklos pasaulyje sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 

76. Pagrindinis Vilniaus kolegijos teikiamų paslaugų vartotojas - studentas. Jo studijų metu 

įgytos kompetencijos - tai didţiąja dalimi kolegijos bendruomenės veiklos rezultatas. 

77. Vidinis veiklos kokybės uţtikrinimas – studijų kokybės vadybos sistema, grindţiama 

Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės uţtikrinimo nuostatomis, veiklos kokybės gerinimo 

strategija, būdais ir priemonėmis, padedančiomis uţtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. 

Vidinės studijų kokybės uţtikrinimas yra susijęs su šiomis sritimis: studijų programų kokybės 

uţtikrinimu; informacijos apie studijų kokybę prieinamumu; vidinės studijų kokybės vadybos 

sistemos nuolatiniu tobulinimu, taip pat aukštosios mokyklos personalo ir bendru administravimo 

proceso ir projektų valdymo organizavimu (koordinavimu). 

78. Vidinė studijų kokybės vadybos sistema įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 

nuostatas yra vienu iš studijų politikos formavimo veiksnių. Kolegija įgaliotoms institucijoms teikia 

oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų 

sistemos valdymui ir stebėsenai. Fakultetai nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai 

skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo 

mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų 

suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripaţintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos 

veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat skelbia duomenis, kurių reikia 

visuomenei informuoti apie studijas. Kolegija nuolat atlieka veiklos savianalizę. 

79. Kolegijos vidinė studijų kokybės vadybos sistema – tai struktūruota ir dokumentuota 

priemonių visuma, apimanti Kolegijos veiklos kokybę nusakančių duomenų pateikimo, 

sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, 

organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant uţtikrinti Kolegijos 

nusistatytų kokybės reikalavimų pasiekimą. Tai Kolegijos ir jos fakultetų organizacinės struktūros, 

pareigų, procedūrų, išteklių visuma, numatanti veikimo būdus ir priemones, padedančias uţtikrinti 

teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Kolegijos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos 

pagrindiniai tikslai – apibrėţti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir 

išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, uţrašyti ir saugoti duomenis apie 

atlikto darbo kokybę, atlikti periodinius patikrinimus, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, 

sistemingai didinti Kolegijos konkurencingumą. 

80. Kolegijoje 2003 metais buvo įkurta Studijų kokybės taryba. Studijų kokybės tarybos 

tikslas – vidinės studijų kokybės uţtikrinimo sistemos kūrimo ir tobulinimo koordinavimas. 

Tarybos nariai yra iš visų kolegijos fakultetų. 

81. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema yra neatsiejama nuo išorinio kokybės 

vertinimo, apimančio studijų programų ir institucinį lygmenis. Studijų kokybės uţtikrinimas turi du 

tikslus: prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir teikti patikimą informaciją apie esamą 

aukštojo mokslo kokybę apimant studijas ir tyrimus. Modeliuojant ir įgyvendinant Vilniaus 

kolegijos vidinę kokybės uţtikrinimo sistemą atsiţvelgiama į tarptautinę patirtį, išorės ekspertų 

pateiktas studijų programų bei kolegijos, kaip institucijos, veiklos kokybės vertinimo išvadas bei 

rekomendacijas. Atliekant vidinį vertinimą, taip pat remiamasi išorinio kokybės vertinimo 

išskirtomis veiklos sritimis, kriterijais, rodikliais, juos transformuojant ir pritaikant vidiniam veiklos 

kokybės vertinimui. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos 

tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją ieškoti efektyviausių 

sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą. 

82. Kolegijoje funkcionuoja vidinė kokybės uţtikrinimo sistema, veikianti pagal įdiegtą ir 

nuolat tobulinamą kokybės vadybos modelį, kuriame integruoti Visuotinės kokybės vadybos, 


19

EFQM, palyginamumo (Benchmarking) ir ISO 9001 kokybės vadybos principai. Šio modelio 

funkcionavimas yra cikliškas, o įgyvendinamas jis per savęs vertinimą ir palyginamumą. 

83. Kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema realizuojama per vertinimo ir kokybės 

valdymo procedūras. Sistemai būdingi klasikiniai vadybos procesai: planavimas, organizavimas, 

įgyvendinimas ir kontrolė. Itin didelis dėmesys skiriamas grįţtamajam ryšiui. 

84. Visa kolegijos vidinė kokybės uţtikrinimo sistema formalizuota (parengtas Kokybės 

vadovas, pagrindinių ir pagalbinių veiklų aprašymai), nuolat sudaromos darbo grupės įvairiems 

klausimams spręsti. 

85. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema įgyvenama atliekant - savęs vertinimą, 

kurio svarbiausiu etapu laikoma savianalizė. 

86. Savęs vertinimo procesas vyksta sistemingai, tam tikrais ciklais: visi padaliniai, 

tarnybos, dėstytojai vertina savo ankstesniųjų metų veiklą pagal parengtas veiklos savianalizės 

formas (parengtos dėstytojo ir katedros veiklos savianalizės rekomendacijos, fakulteto veiklos 

savianalizės forma). Jie analizuoja savo veiklą pagal kolegijos išskirtas veiklos sritis valdymas, 

studijos ir studentų pasiekimai, žmogiškieji ištekliai, taikomoji mokslinė ir meninė veikla , 

materialieji ir finansiniai ištekliai, tarptautiniai ryšiai, vidinė kokybės užtikrinimo sistema, 

institucijos įvaizdis ir kultūra. Kiekviena veiklos sritis yra apibrėţta tam tikrais veiklos kriterijais ir 

rodikliais. Studijos ir studentų pasiekimai yra svarbiausia ir plačiausiai analizuojama veiklos sritis 

kolegijoje. Šią nuostatą sąlygojo tai, kad pagrindinė kolegijos teikiama paslauga - studijos. 

87. Savęs vertinimas atliekamas kiekviename lygmenyje: dėstytojo, katedros, fakulteto, 

tarnybos, kolegijos. Šiame procese nenutrūkstamas kokybės gerinimo siekis laikomas neatsiejamu 

nuo atskaitomybės principo. 

88. Kolegijoje vidinė kokybės uţtikrinimo sistema yra neatsiejama nuo išorinio kokybės 

vertinimo, apimančio studijų programų ir institucinį lygmenis. Studijų kokybės uţtikrinimas turi du 

tikslus: prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir teikti patikimą informaciją apie esamą 

kokybės vertinimui. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos 

tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją ieškoti efektyviausių 

sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą. 

89. Labai svarbus vaidmuo visoje vidinėje kokybės uţtikrinimo sistemoje tenka studentui, 

kuris savęs vertinimo procese yra svarbiausias informacijos šaltinis. Atliekant savianalizę 

išsiaiškinama studentų nuomonę apie visų lygmenų - dėstytojų, katedros, fakulteto ir bendrai visos 

kolegijos veiklos kokybę. Tam atliekamos studentų apklausos, organizuojamos apskrito stalo 

diskusijos. Pasibaigus semestrui ne rečiau kaip du kartus per studijų metus atliekamos studentų 

apklausos, organizuojamos apskrito stalo diskusijos. Remiantis apklausų ir diskusijų rezultatais, 

sudaromas studijų kokybės tobulinimo ateinantiems studijų metams planas, jo įgyvendinimas 

nuosekliai analizuojamas tiek fakulteto administracijos posėdţiuose, tiek skyrių veiklos ataskaitose, 

o taip pat susitikimuose su studentais ir studentų atstovybe. 

90. Atlikus dėstytojo, katedros, fakulteto, kolegijos veiklos savianalizę, atskleidţiami 

atitinkamos veiklos srities privalumai, gerintini aspektai, galimybės ir grėsmės, pateikiami gerosios 

patirties pavyzdţiai, palyginami atskiri kolegijos ir jos padalinių veiklos rodikliai, nustatomos 

prioritetinės gerinimo kryptys, sudaromas veiksmų planas kokybei gerinti. 

91. Po savianalizės kiekviename lygmenyje atliekamas įsivertinimas, kurį paprastai papildo 

kitų lygmenų įvertinimai. Pavyzdţiui, katedros vedėjas įvertina dėstytojo veiklą per metus, 

fakultetas - katedrų veiklą. Šiuo atveju sistemingai įsivertinama atsiţvelgus ir į kitų asmenų 

pateiktus įvertinimus. Taip kiekvienoje pakopoje uţtikrinamas grįţtamasis ryšys. Ataskaitų 

vertintojais tampa bendruomenės nariai, savivaldos institucijos. Įvertinimo metu pateiktos 

rekomendacijos nukreipiamos kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos tobulinimui. 

92. Kokybės kultūra remiantis Vilniaus kolegijos patirtimi, daro didţiausią įtaką sėkmingam 

kolegijos vidinės kokybės uţtikrinimo sistemos funkcionavimui. Vilniaus kolegijoje kokybės 

kultūra plėtojama organizuojant mokymus, rengiant seminarus, atviras paskaitas, debatus. 

93. Kokybės klausimai nagrinėjami ir kolegijos vadovų susirinkimuose, nuolat aptariami 

bendruomenėje. Kokybės uţtikrinimo sistemos veiksmingumo laipsnis priklauso ne tik nuo vadovų, 


20

et ir nuo vidinės kiekvieno darbuotojo paskatos siekti kokybiškos veiklos, kiekvieno 

bendruomenės nario atsakomybės laipsnio uţ savo veiklos kokybę. Atsakomybės uţ savo veiklą ir 

jos rezultatus stiprinimas tampa vienas iš svarbiausių kokybės kultūros plėtojimo kolegijoje 

aspektų. Chemijos katedra kiekvieną studijų metų pavasarį sistemingai analizuoja ţmogiškuosius 

išteklius, siekiant pasiruošti ateinantiems metams: ar dėstytojų kvalifikacija yra tinkama 

numatomiems studijų rezultatams pasiekti, ar dėstytojų skaičius yra pakankamas, ar fakultetas 

sudaro sąlygas dėstytojų profesiniam tobulėjimui, reikalingam Cheminės analizės technologijos 

studijų programai vykdyti. Šią analizę atlieka Chemijos katedros vedėja, tyrimo rezultatai 

pristatomi katedros posėdţio metu ir per dekanato posėdį. 

94. Vidinis kokybės uţtikrinimas neatsiejamai susijęs su išorine aplinka. Socialiniai 

dalininkai, švietimo rinka, valstybė, visuomenė bei globalizacijos procesai daro didelę įtaką ir 

kolegijoje vykstančių procesų kokybei. Socialinių dalininkų dalyvavimo studijų kokybės gerinimo 

procese naudojamas būdas: kvalifikavimo komisijos narių apklausa, pasibaigus baigiamųjų darbu 

gynimui. Toks tyrimas leidţia įvertinti baigiamųjų darbų gynimo proceso organizavimą ir padeda 

išsiaiškinti baigiamųjų darbų atitikimą I pakopos studijų baigiamųjų darbų reikalavimams bei 

studijų programoje numatytų tikslų įgyvendinimą, absolventų profesinių kompetencijų 

demonstravimą. Kiekvienais metais planine tvarka yra atliekama darbdavių ir absolventų apklausa, 

siekiant uţtikrinti modernias, į šiuolaikinius visuomenės poreikius orientuotas studijas, atitinkančias 

studentų ir darbdavių lūkesčius. Darbdaviai apklausiami išdalinant klausimynus išeinantiems į 

profesinės veiklos praktikas studentams, o absolventai – siunčiant klausimynus el. paštu. Tokia 

darbdavių apklausa Chemijos katedrai leidţia įvertinti praktikos vietų (chemijos laboratorijų) 

atitikimą praktikų tikslams. Gauti tyrimo rezultatai pristatomi akademinei bendruomenei 

Agrotechnologijų fakulteto tarybos posėdţio metu ir padeda tobulinti studijų kokybę (tyrimo 

daţnumas: 1 kartą per dvejus metus), profesinės praktikos reikšmės studentų profesinių 

kompetencijų ugdymo procese analizė (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus). 2010-2011 m.m. 

tyrimų planas buvo papildytas baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacijos komisijos narių apklausa, 

siekiant įvertinti baigiamųjų darbų organizavimo kokybę ir studentų profesinių kompetencijų 

demonstravimą. 

93. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete yra sudaryta studijų kokybės vertinimo ir 

uţtikrinimo darbo grupė, kuri nustačiusi studijų kokybės vertinimo tvarką ir parengia socialinių 

mokslų edukologijos krypties taikomųjų tyrimų planą kiekvieniems studijų metams. Tyrimų planas 

apima tokias tyrimo temas: Cheminės analizės technologijos studijų programos pirmo kurso 

studentų adaptacijos tyrimas (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus), pirmo kurso studentų studijų 

motyvacijos tyrimas (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus), studijų programos turinio, studijų 

organizavimo kokybės (tyrimo daţnumas: 1 kartą per dvejus metus), praktinio mokymo 

veiksmingumo tyrimas (tyrimo daţnumas: 1 kartą per dvejus metus), baigiamųjų darbų rengimo ir 

gynimo organizavimo proceso analizė (tyrimo daţnumas: 1 kartą per metus, studentų apklausa), 

studentų savarankiško darbo organizavimo analizė. 


21

CheminÄs analizÄs technologijos studijÅ³ programos apraÅ¡as - VIKO ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

CheminÄs analizÄs technologijos studijÅ³ programos apraÅ¡as - VIKO ...