Kariai iš Irako tikisi grįžti gyvi ir sveiki

Tai nebuvo lengva užduotis lietuvių būriovaldymo grupei, visų pirma dėl to, kad stiprų,pasitikintį savo jėgomis ir patikimą būrį tekoformuoti iš pavienių karių, kurie niekada nedirbokartu.„Būrio karių amžiaus vidurkis – 30 metų.Dauguma – jau subrendusios asmenybės, turinčiossavo nuomonę. Teko daug dirbti, kadsulipdytume būrį,“ – nelengvą darbą prisimenabūrio vadas, kuriam pavaldūs 47 kariai.Pagal Lietuvos įstatymus į misijas važiuojatik profesinės karo tarnybos kariai. Todėl LIT-CON 8 būrys buvo suformuotas iš karių, einančiųįvairias pareigas. Nors būrio pagrindą sudaroprofesinės karo tarnybos kariai iš KaraliausMindaugo MPB, jame per trumpą laikąturėjo pritapti kariai iš kitų Lietuvos KAS vienetų.„Nepaisant pasirengimo sunkumų, rezultatąvienaip ar kitaip pasiekėme ir į Iraką išvažiavomekaip būrys. Kiekvienas suprato savo pareigasir tapo visaverčiu ir neatsiejamu būrio nariu,“– sako LITCON 8 būrio vadas vyr. ltn. NerijusParfionovas.Būrio vadui pritaria ir kiti kariai.„Būriu tikiu. Manau, kariai yra tinkamai pasirengę.Per pasiruošimą matėme, kad visi yravieningi,“ – sako skyriaus paramedikas grandinisOrentas Vertelis, antrą kartą tarnaujantisIrake su LITCON būriu.Profesinius sugebėjimus grandiniui jau tekopademonstruoti. Kartą lietuvių būriui vykdantgreito reagavimo padalinio užduotį Irako armijosstovykloje, Orentas suteikė pirmąją pagalbąIrako armijos kariui.„Buvo rytas, miegojau. Atėjo būrio vadas,pažadino. Medikų pagalbos reikėjo Irako armijoskariui – jam nudegė plaštaka. Suteikiau irakiečiuipirmąją pagalbą. Padariau, ką galėjau.Pasakiau, kad jam reikia kreiptis į gydytoją. Jeitoliau skaudės, pasiūliau ateiti dar kartą. Bendravauper vertėją. Karys padėkojo. Paklausiau,ar geriau. Sakė, kad geriau,“ – prisimenaOrentas Vertelis, baigęs paramedikų kursusKaune.Lietuvių profesionalumas ir vieningumas neliekanepastebėtas. „Aš labai pasitikiu lietuviųbūriu. Duodamas užduotį žinau, kad ji busįvykdyta taip, kaip esu sumanęs,“ – sako kuoposvadas mjr. Jorgenas Kristianas Niuholmas,kuriam pavaldūs du danų ir vienas lietuvių mechanizuotiejipėstininkų būriai bei štabo būrys.„Jie labai patyrę kariai. Nemažai iš jų prieštai yra tarnavę tarptautinėse misijose. Be to, jieyra vyresni, lyginant su man pavaldžiais labaijaunais danų kariais. Lietuvių kariai yra sukaupędaugiau gyvenimiškos patirties. Daugelis jųturi šeimas ir vaikų. Tiesa, lietuvių būrys neįprastaididelis lyginant su danų būriais, kurieyra mažesni vienu skyriumi. Dėl šių priežasčiųlietuviai gali vykdyti sudėtingesnes operacijas,“– mūsų būrio privalumus vardija kuoposvadas, tarptautinėje misijoje tarnaujantis jauantrą kartą.Kuopos vadas lietuvių būriui dažniausiai skiriapatruliavimo, eskortavimo, greito reagavimopadalinio ir automobilių patikrinimo postųužduotis. Kartais tenka budėti sargyboje. Taippat tenka vykdyti jungtines operacijas su danųbataliono kariais ir su britais iš 20-osios tankųbrigados.„Tačiau mums trukdo kalbos barjeras. Nevisi lietuvių kariai gerai kalba angliškai. Todėldanų ir lietuvių kariams visavertiškai bendrautitarpusavyje sunku,“ – sako kuopos vadas. Ieškodamasbūdų, kaip palengvinti bendravimą,kuopos vadas, pasitaręs su lietuvių kontingentovadais, nusprendė integruoti lietuvių būrį įkuopą: „Ligi šiol visi lietuviai gyveno „GeležinioVilko“ gatvėje. Bet aš norėjau padaryti trečiąbūrį kuopos dalimi. Todėl skyrių vadai gyvenakartu su danų skyrių vadais, trečio būrio valdymogrupė apgyvendinta kartu su kitomis danųbūrių valdymo grupėmis. Taip pat ir su eiliniaiskariais. Visi eiliniai dabar gyvena „Geležinio Vilko“gatvėje.“„Situacija gerėja. Nepaisant kalbos problemų,mūsų santykiai geri. Rengiame bendrassporto varžybas. Žodžiu, tai sritis, kurioje siekiametobulėti,“ – sako kuopos, kurioje tarnaujalietuvių būrys, vadas mjr. Jorgenas KristianasNiuholmas ir priduria: „Labai džiaugiuositurėdamas lietuvių būrį savo kuopoje. Tai puikitradicija.“Kpt. Vytis AndreikaAutoriaus nuotraukosLietuvių būrio vadas vyr.ltn. Nerijus Parfionovas(dešinėje) su irakiečiu.