Kietojo kūno fizikos elementai - Kristalai

Kietojo kūno fizikos elementai

Kietojo kūno fizikos elementai - KristalaiKietieji kūnai skirstomi pagal atitinkamos tvarkos juose egzistavimą.1. Kietieji kūnai, neturintys tvarkingos vidinės struktūros, vadinamiAMORFINIAIS.2. Kietieji kūnai, turintys tvarkingą vidinę struktūrą, vadinamiKRISTALINIAIS.

Kietojo kūno fizikos elementai - KristalaiSusidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomiseilėmis, kurių grupės sudaro kristalų gardeles.Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių,kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelėsmazgais.Pats mažiausias tūris, tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąjagardele. Kristalą sudaro elementarių gardelių kombinacijos.

Kietojo kūno fizikos elementai - KristalaiKietųjų kūnų kvantinė teorija aiškina, kodėl visos medžiagos dujiniame būvyje yradielektrikai, o kietame – elektrinis laidumas kinta labai plačiose ribose;Į šiuos ir kitus klausimus atsako kietųjų kūnų juostinė teorija.Ji taikoma kristaliniams kūnams, t.y. tokiems dariniams, kuriuose tvarkingaipasiskirsčiusios dalelės sudaro kristalinę gardelę.Dalelės yra išsidėstę atitinkamu dėsningumu erdvėje nubrėžtų tiesių sankirtos taškuose,kurie vadinami gardelės mazgais.Kristalo modelis. Šiame modelyje atomo branduolys ir jo vidinių sluoksnių elektronaisudaro vieną darinį, o jų visuma – gardelės joninį kamieną.Pastarasis kuria periodinį elektrinį lauką, kuriame juda išorinio sluoksnio valentiniaielektronai.Vadinasi, iš modelio išplaukia, kad kristalas yra joninio kamieno ir valentinių elektronųdarinys.

uilding envelope systems in general.The following background information is provided for additional information (excerpt fromResidential Building Loads: Review and Roadmap for Future Progress, ASCE-SEI, 2006, pp24-25):Topic #10 Air-permeable Cladding Wind LoadsDescription: Wind loads on air-permeable claddings are typically less than loads calculatedacross the entire building wall or roof system in accordance with ASCE 7 provisions. WhileASCE 7 recognizes that air-permeable cladding load reductions are valid, guidance is lacking onmethods of testing to determine wind load adjustments for air-permeability cladding products,and a generalized calculation method for air-permeable cladding load effects based on the degreeof porosity or venting of the cladding system does not exist.Existing Knowledge: Certain material standards (e.g., ASTM standard for vinyl siding) giverecognition of a 50% cladding load reduction due to air-permeability, although the technicaljustification of this level of reduction is not known [Author’s Note (7/14/07): This value hasbeen changed to 0.36 in ASTM D3679-06a and the dynamic pressure test basis of this value isknown]. Air-permeable cladding load reductions for various other cladding types (e.g. wood lapsiding, brick veneer, etc.) is lacking.The Forest Products Laboratory has conducted full-scale wind pressure measurements on onetype of air-permeable cladding (hardboard siding) installed on a test building (TenWolde et al.,1998). The cladding pressures experienced was approximately two-thirds of the total pressuredifferential across the wall system. Research sponsored by the National Roofing ContractorsAssociation has developed a method for determining roof shingle loads, also relying on full-scalepressure monitoring on a test building (Peterka, et al, 1997). In this full-scale study, airpermeablecladding wind load reductions were as high as 75 percent. Studies of various claddingsystems with varying degrees venting and resulting pressure-equalization (known as pressureequalizedor pressure-moderated rain-screen cladding) have also shown cladding load reductionssimilar to that reported above (CMHC, 2000, 2001, 1998, 1997, and 1996). A simplifiedcomputer model has also been developed to predict pressure equalization effects for airpermeableor “rain-screen” cladding systems (CMHCa, 1996). Methods to accurately assess airpermeabilitywind load reductions are not standardized and often rely on expensive wholebuilding pressure measurements under actual wind loads.Implementation Progress & Barriers: Current building codes and standards do not giveadequate guidance on air-permeable cladding wind loads. In some cases, air-permeable claddingsare specifically not permitted to be considered as air-permeable and must be designed forsignificantly higher loads than actual. This problem affects accuracy and economy of design ofcladdings as well as attachment methods. For example, 24 CFR Part 3280 is interpreted by HUDto require that vinyl siding cladding loads cannot be reduced for air-permeability. However, theASTM D3679-96a standard for vinyl siding specifically includes a reduction for airpermeability.Attempts to include available air-permeability data (in terms of cladding loadreductions factors) for some exterior finish materials in the ASCE 7 wind provisions have beenStructural Engineering Institute of ASCE1801 Alexander Bell DriveReston, Virginia 20191703.295.63605

Energijos juostos (leistinų ir draustinių energijų juostos)..Kristalo galimų energijų intervalai:atskirti draustinių energijų intervalais:Jie atitinkamai vadinami LEISTINĖMIS ir DRAUSTINĖMIS energijos juostomis.Šių juostų plotis ∆W nepriklauso nuo kristalo matmenų, o priklauso nuo jį sudarančiųatomų kilmės ir kristalo struktūros.Juostų plotis dar priklauso nuo krypties kristale, nes atstumai tarp atomų skirtingomiskryptimis yra skirtingi.Dvi leistinės juostos gali persikloti viena su kita, sudarydamos hibridinę juostą.

Energijos juostos (leistinų ir draustinių energijų juostos).Valentiniai elektronai įveikę potencialiniu barjerus,gali pereiti nuo vieno atomo prie kito tuneliniu būdu.Tunelinio perėjimo tikimybė valentiniams elektronamsdidelė, o vidinių sluoksnių elektronams – labai maža.Todėl valentiniai elektronai nėra lokalizuoti atome,bet migruoja kristale.Perėjimo greitis apytiksliai lygus jų greičiui atome v~10 5 m/s ,todėl valentiniai elektronai mazge užtrunka laiką(d – atomo matmenys).Jų energija yra neapibrėžta dydžiu ∆W, kuris ir nusako elektronų energijos lygmensplotį arba lygmens išplitimą. Jį randame iš Heizenbergo principo:Valentinių elektronų leistinų juostų plotis gali siekti keletą elektronvoltų.Vidinių elektronų lygmenys beveik neišplinta: elektronai sužadintame būvyje užtrunkalaiką t~10 −8 s, iš čia:Ši energija ženkliai mažesnė už atstumą tarp leistinų energijų lygmenų, kuris yra ~ 1 eV.

Kristalo energijos juostoms vaizduoti paprastai naudojamasupaprastinta schema.Šioje schemoje vaizduojamos tik dvi juostos iš visų galimųenergijos juostų: VALENTINĖ juosta(nesužadintų valentinių elektronų būvių) irelektronųNĖRAartimiausia jai sužadintų energijų juosta.Ši juosta dar vadinama LAIDUMO juosta,nes nesant išorinių poveikių joje elektronų NĖRA:tik gavę energijos, elektronai pereina į šią juostą ir gali dalyvauti elektriniame laidume.Abi juostos atskirtos pločio ∆W gDRAUSTINE juosta.Laisvųjų elektronų savybės užpildytoje ir neužpildytoje valentinėje juostoje skiriasi.

Visiškai užpildytų juostų atvejis - DIELEKTRIKAI.Elektrinis laukas gali pakeisti judėjimą tik tų elektronų,kurie randasi nepilnai užpildytoje juostoje.elektronųNĖRAIšorinio elektrinio lauko veikiamas elektronas laisvojokelio nuotolyje įgyja 10 −8 − 10 −4 eV energiją.Jos pakanka jį perkelti į tos pačios juostos didesnės energijos lygmenis, bet nepakankaelektronus perkelti į laidumo juostą.Tokie perėjimai galimi tik tuo atveju, jei valentinėje juostoje yra laisvų energijos lygmenų,t.y. ši juosta nėra elektronų visiškai užpildyta.Tačiau esant visiems valentinės juostos energijos lygmenims užimtiems ir jeiji atskirta nuo laidumo juostos pakankamai plačia draustine juosta, elektronaielektriniame laidume nedalyvauja.Išorinis elektrinis laukas šiose medžiagose srovės nesukuria, o jos vadinamosdielektrikais (technikoje – izoliatoriais).

Iš dalies užpildytų energijos juostų atvejis.Tokioje juostoje yra didelis skaičius laisvų lygmenų (b), kurių energijos nežymiai skiriasinuo užimtų lygmenų.Todėl elektrinis laukas gali elektronus perkelti į gretimus laisvus lygmenis.Taip medžiagoje bus sukurta srovė.Medžiagos, kuriose valentinė juosta yra iš dalies užpildyta elektronais, vadinamosLAIDININKAI.Tipiniai laidininkai yra metalai.

Iš dalies užpildytų energijos juostų atvejis.PUSLAIDININKIAI.Jei laidumo juostą nuo visiškai užimtos valentinės skiria nedidelio pločio draustinėjuosta ,tai temperatūroje T>0K dalis elektronų iš valentinės pereina į laidumo juostą.Abi juostos tampa dalinai užpildytos laisvais krūvininkais, o medžiaga laidi srovei.Šios medžiagos vadinamos puslaidininkiais.

Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu(elektrinio laidumo priklausymas nuo juostos užpildymo elektronais laipsnio ir pavyzdžiai).Medžiagų suskirstymas aiškinamas valentinės juostos užpildymu elektronais.Jei valentinė juosta užimta ir draustinės juostos plotis, turime dielektriką,o jei,– puslaidininkį.Jei valentinė juosta yra dalinai užpildyta elektronais arba ji su laidumo juostomispersidengia, turime laidininką.WW=3-7 eVgW

Puslaidininkiai (elektroninis ir skylinis laidumas).Tarkime, kad užimtos valentinės juostoselektronas (a), gavęs šiluminio judėjimoenergiją ∆W≥W g, pereina į laidumo juostą (b).Tuomet valentinėje juostoje susidaro neužimtasenergijos lygmuo (b baltas rutuliukas).Šitokią kvantinę būseną kristale vadina skyle. Skylei priskiriamas elementarusis dydžioe krūvis. Atsiradusią skylę gali užimti bet kuris valentinės juostos elektronas.Elektronui valentinėje juostoje kylant aukštyn, skylė atitinkamai leidžiasi žemyn (c).Šitoks skylių judėjimas valentinėje juostoje vadinamas skyliniu laidumu.Peršokę į laidumo juostą elektronai taip pat dalyvauja elektriniame laidume.Šios juostos sąlygojamas laidumas vadinamas elektroniniu laidumu.Taigi puslaidininkiuose turėsime dviejų tipų krūvininkus: elektronus ir skyles.

Puslaidininkiai (elektroninis ir skylinis laidumas).Panagrinėkime dar ir kitą laidumo aiškinimą. Tam paaiškinkime kristalo, sudaryto išsilicio (Si) ar germanio (Ge) elektrinį laidumą.Šie kristalai yra tipiniai puslaidininkiai.Kiekvienas Si ar Ge atomas turi keturisvienodu nuotoliu nutolusius artimiausiuskaimynus (a).Jei kristalo temperatūra T K>0 , tai joatomai chaotiškai virpa. Jų virpėjimovidutinė energija proporcinga kT .Kambario temperatūroje tai sudaro apieelektronams ryšius nutraukti.. Šios energijos nepakankaTačiau elektronai pagal energijas pasiskirsto statistiškai, todėl visuomet bus tokiųelektronų, kurių šiluminės judėjimo energijos viršys ryšio energiją ir nutraukstarpatominius ryšius (b).

Puslaidininkiai (elektroninis ir skylinis laidumas).Tokie elektronai nutraukia tarpatominius ryšius, o kristale atsiranda laisvieji elektronai irskylės.Sukūrus puslaidininkyje dydžioelektrinį laukąelektronai (b tamsūs skrituliukai)judės prieš lauko kryptį,o skylės – pagal lauką.Skylių judėjimą aiškiname šitaip.Tarkime, kad į skylę peršoka gretimojo atomo (b, – dešiniojo) elektronas.Tuomet buvusi skylė pasinaikins, o dešinėje, t.y. pagal lauko kryptį atsiranda nauja.Tokį skylės atsiradimą gretimame mazge ir vadina jos judėjimu.Akivaizdu, kad skylės sklidimo kryptis priešinga minėto elektrono judėjimo krypčiai.

Puslaidininkio savasis elektrinis laidumasElektronų ir skylių judėjimas gryname puslaidininkyje sudaro savąjį puslaidininkiolaidumą, o toks puslaidininkis vadinamas tikruoju (savuoju) puslaidininkiu.Puslaidininkiuose egzistuoja dviejų rūšių laisvieji krūvininkai: laidumo juostos elektronaiir valentinės juostos skylės.Sukūrus puslaidininkyje stiprumo E elektrinį lauką, jame tekės srovė:elektronai judės prieš lauką, skylės – pagal.Srovės tankis lygus elektronų ir skylių srovių tankių sumai:Jis išreiškiamas:v n– elektrono, ov p– skylės vidutiniai dreifiniai greičiaiJuos pakeitę judrumais, o kadangi grynam puslaidininkiui tenkina lygybė:gauname Omo dėsnį puslaidininkiui:Dydisvadinamas medžiagos savituoju laidumu.

Savasis elektrinis laidumas (priklausomybė nuo temperatūros).Panaudojant kvantinę statistiką ir kieto kūno juostinę teoriją galima gauti, kad:irĮrašę krūvininkų tankio išraišką, gauname savitojo laidumopriklausomybę nuo kiekvienam puslaidininkiui būdingų dydžių:čia:Puslaidininkių savitojo laidumo temperatūrinė priklausomybėnusakoma eksponentės dėsniu –didėjant temperatūrai, puslaidininkių laidumas stipriai didėja,mažėjant jai, laidumas mažėja ir esant T=0 K savasis laidumaslygus 0.

Puslaidininkio savasis elektrinis laidumasPuslaidininkių laidumas priklauso nuodydžio bei temperatūros.Kuo mažesnis draustinės juostos plotis ir kuo aukštesnė kristalo temperatūra, tuodidesnis skaičius elektronų ir skylių susidaro ir tuo būdu didesnis bus puslaidininkioelektrinis laidumas. Priešingai, mažėjant temperatūrai, elektronų ir skylių skaičiusmažėja, o esant puslaidininkis virsta dielektriku.Kambario temperatūrojepuslaidininkių savasis laidumas yra nedidelis.Jį ženkliai galima padidinti įvedus į puslaidininkį priemaišas.

N-p sandūraN-p sandūra susidaro n ir p puslaidininkių riboje.Tokia sandūra yra daugelio puslaidininkinių prietaisų pagrindinis elementas.“negativ”

n-p sandūran puslaidininkyje pagrindiniais krūvininkais yra elektronai, ošalutiniais – skylės;p puslaidininkyje pagrindiniais krūvininkais yra skylės, ošalutiniais – elektronai.Cheminis potencialaslygussistemos vidinės energijospokyčiui, sistemą pakeitusviena dalele.Jis nusako nevienalyčių(daugiafazių) sistemųpusiausvyros sąlygą.

Suglaudus puslaidininkius, dėl krūvininkų tankių gradiento elektronai iš npuslaidininkio difunduos į p puslaidininkį, o skylės – iš p puslaidininkio.E laukasSkylėsrekombinuossuElektr.Liekanesukomp.teig. krūvisElektronairekombinuossuSkylėmis.Liekanesukomp.neig. krūvis

Dėl sukurto elektrinio lauko storiodydžio kontaktinis potencialų skirtumas.sluoksnyje susidaro

Krūvininkų judėjimas pro kontaktą sukuria srovę. Jos atsiradimo priežastys yra dvi:1. Pagrindinių krūvininkų tankio gradientas ir2. Susikūręs kontaktinis elektrinis laukas.Dėl gradiento atsiradusios srovės vadinamos difuzinėmis.Kontaktinis E laukas veikia šalutinius krūvininkus, jų sukurta srovė vadinama dreifine.pagrindinis krūv.šalutiniskrūvininkasE laukaspagrindinis krūv.šalutinis krūvininkas

Kontaktą kirs 4 krūvininkų srautai (pagr. ir nepagr. krūv.),o atsiradusi srovė bus lygi keturių dedamųjų sumai.Pagrindinių krūvininkų (elektronų n ir skylių p) sukurtų srovių tankius pažymėkimeir , o šalutinių – ir .Pusiausvyros atveju pilnosios srovės tankis lygus nuliui:

n-p sandūros voltamperinė charakteristika.Tegul išorinė įtampa prijungta tiesiogine kryptimi (šaltinio teigiamas poliusprie p puslaidininkio). Tokią įtampą laikysime teigiama.Šaltinio E laukasŠaltinio lauko teigiamas polius pritrauks elektronus iš n puslaidininkio į p, ir stumsskyles link - poliaus ir n puslaidininkio,o neigiamas – pritrauks skyles iš p puslaidininkio į n ir stums elektronus link teigiamopoliaus ir p puslaidininkio.Išorinio šaltinio srovė pastoviai “tiekia” elektronus į n puslaidininkį, iš kurio jie juda linkp puslaidininkio, kuriame juda skylėmis link teigiamo poliaus. Atitinkamai su p.

n-p sandūros voltamperinė charakteristika.Šaltinio E laukasŠalutinių krūvininkų judėjimo sukurtų dreifinių srovių tankiai,pusiausvyrųjų atžvilgiu padidėja e kartų, t.y.

n-p sandūros voltamperinė charakteristika.Šaltinio E laukasIšorinė įtampa difuzinės srovės nepakeičia – ji priklauso nuo pagrindiniųkrūvininkų tankio, kuris nuo įtampos nepriklauso.Jai galioja lygybės ,tuomet pilnosios srovės tankis:čia dydis - vadinamas soties srove.

n-p sandūros voltamperinė charakteristika.Įjungus atgalinęįtampą, sandūros erdvinio krūvio ir šalutiniolaukų kryptys sutaps.Šaltinio E laukasSandūroje susidarys krūvininkais nuskurdintas sluoksnis.Esant atgalinei įtampai, per np sandūrą laisvai praeina šalutiniai krūvininkai, tačiausrovė yra labai silpna, nes šalutinių krūvininkų tankis yra mažas.

n-p sandūros voltamperinė charakteristika.Įjungus atgalinęįtampą, sandūros erdvinio krūvio ir šalutiniolaukų kryptys sutaps.Šaltinio E laukasKryptis, kuriai sandūros varža yra didelė, vadinama užtvarine, o srovė – atgaline.Ji aprašoma ta pačia formule, kaip ir tiesioginė srovė:tik šiuo atveju dydis .

Sandūroje np srovės priklausomybė nuo įtampos vadinamavoltamperinė charakteristika, kuri pavaizduota paveiksle.

N-p sandūra. Sandūros voltamperinė charakteristika.N-p sandūra pasižymi savybe pralesti srovę tik viena kryptimi.Toks elektrotechninis elementas, pagamintas naudojant vieną n-p sandūrą, vadinamasdiodu.Schematiškai diodas žymimas -

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - reiškinysAnksčiau buvo nagrinėjamas išorinis fotoefektas – metalą veikiant elektromagnetinespinduliuote, jis gali emituoti elektronus.Puslaidininkiuose ir dielektrikuose gaunamas ir kitokios rūšies fotoefektas: apšvietusjuos gali padidėti laisvųjų krūvininkų tankis.Toks elektromagnetinės spinduliuotės sukeltas reiškinys vadinamas vidiniu fotoefektu.Laisvieji krūvininkai gali susidaryti apšvietus gryną (a), donorinį (b) ir akceptorinį (c)puslaidininkius.

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - tipai1) Jeigu sugerto fotono energija ne mažesnė už draustinės juostos plotį , taivalentinės juostos elektronas, sugėręs tokios energijos fotoną, peršoka į laidumo juostą.Taip laidumo juostoje padidėja elektronų, o valentinėje juostoje – skylių tankis.Gautų krūvininkų sąlygojamas laidumas vadinamas savuoju fotolaidumu.1.

Donorinio lygmens elektronas sugėręs energijosfotoną, peršoka įlaidumo juostą ir dėlto padidėja tik elektroninis laidumas.2.

Valentinės juostos elektronui sugėrus energijosfotoną, šis peršoka įakceptorinį lygmenį, ir dėl to padidėja skylių valentinėje juostoje tankis.3.2 ir 3 atvejais gaunamas priemaišinis fotolaidumas.

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - ypatumaiVidiniam fotoefektui konkrečiame puslaidininkyje yra tam tikras ribinis dažnisvadinamas fotolaidumo raudonąja riba, žemiau kurio fotolaidumo nėra.Grynojo puslaidininkio ribinis dažnis tenkina sąlygą: .arba

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - fotolaidumasSpinduliuote švitinamo puslaidininkio savitasis laidumas (toliau laidumas)čia – tamsinis laidumas, o – fotolaidumas.Tamsinį laidumą sąlygoja krūvininkai, susidarę dėl kristalo dalelių šiluminių virpesių.Taip susidarę krūvininkai vadinami pusiausvyraisiais.Laisvieji krūvininkai, atsiradę puslaidininkyje dėl visų kitų poveikių, išskyrus šiluminį,vadinami nepusiausvyraisiais krūvininkais.Vidinio fotoefekto krūvininkų tankis priklauso nuo šių reiškinių:1. Krūvininkų generavimo;2. Krūvininkų rekombinacijos.

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - fotolaidumas1. Generacija. Apšvietus puslaidininkį, jame padidėja laisvų krūvininkų tankis.Jo didėjimo greitis vadinamas krūvininkų generavimo sparta.Spinduliuotės sąlygojamą elektronų ir skyliųgeneravimo spartą pažymėkime taip:gryname puslaidininkyje šie greičiai vienodiir priklauso nuo šviesos šaltinio stiprumo:2. Rekombinacija – tai krūvininkų susidarymui atvirkščias reiškinys.Gryname puslaidininkyje ji vyksta peršokant elektronui atidavus energiją kristalineigardelei susidūrimo metu ir “nukrentant” iš laidumo į valentinę juostą.Dėl rekombinacijos krūvininkų juostose gyvavimo trukmė sumažėja, kartu sumažėja irjų skaičius. Rekombinacijos sparta charakterizuojama krūvininkų gyvavimo trukmetai laikas, per kurį, nutraukus švitinimą, krūvininkų tankis sumažėja e kartų.Fotolaidumas priklauso nuo šių dviejų konkuruojančių reiškinių ir jįgalima aprašyti šitokia lygtimi:čia – elektronų, o – skylių judrumas; – jų gyvavimo trukmė.

1. Generacija. Apšvietus puslaidininkį, jame padidėja laisvų krūvininkų tankis.Jo didėjimo greitis vadinamas krūvininkų generavimo sparta.Elektronas gavęs pakankamai energijosperšoka į laidumo juostą.Valentinėje - atsiranda skylė.Laidumo juostoje daugėja elektronų,Valentinėje – skylučių.Generuojami krūvininkai. Vyksta generacija.2. Rekombinacija – tai krūvininkų susidarymui atvirkščias reiškinys.Netekęs energijos elektronas pereina atgal įvalentinę juostą, į skylutę. Laisvųjų krūvininkųmažėja. Vyksta rekombinacija

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - fotorezistoriusFotolaidumo reiškinys panaudojamas gaminant prietaisus – fotorezistorius.Jį sudaro dielektriko padėklas 1, kuris padengiamas plonupuslaidininkio sluoksniu 2 ir ant kurio užgarinamas metaliniselektrodas 3.Sluoksnis 2 padengiamas skaidriu laku, saugančiu jį nuokenksmingų išorinių poveikių (drėgmės, dulkių).Prie neapšviesto fotorezistorius prijungus įtampą, teka tamsinė srovė.Apšvietus padaugėja laisvųjų krūvininkų ir dėl to varža sumažėja.Keičiant šviesos srautą, fotorezistoriaus elektrinis laidumas padidėjakartų ir daugiau.Tipiniaifotorezistoriųelementai:

Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose - fotorezistoriusFotoelektriniai reiškiniai fotorezistoriuose yra inertiški.Veikiant rezistorių stačiakampiais pastovausintensyvumo šviesos impulsais, srovė palaipsniui didėjanuo tamsinės iki stacionariosios vertės ir mažėja,artėdamas prie tamsinės vertės.Fotorezistoriaus inertiškumas apibūdinamas laikopastoviąja , t.y. laiku, per kurį srovė, išjungusapšvietimą, sumažėja e kartų.Šis laikas priklauso nuo krūvininkų perteklinės energijos perdavimo gardelei greičio iryra .Fotorezistoriai veikia plačiame šviesos bangų ilgių diapazone: .Regimai spektro sričiai jautrūs fotorezistoriai gaminami iš kadmio sulfido (CdS), oinfraraudonajai – iš švino sulfido (PbS), švino selenido (PbSe) ir kt.