Afganistane žemaičiai pasiilgo artimųjų ir lietuviško maisto - Krašto ...

SavanorisLietuvos savanorių laikraštisPapasakokite apie savo gyvenimosąlygas.Mūsų bazė yra 2,5 kilometrovirš jūros lygio, Goro provincijoje,Čagčarano mieste. Gyvename palapinėsepo 8 žmones. Turime skalbyklą,prausyklą, dušus ir tualetus.Visos patalpos šildomos. Maistas2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363)Afganistane žemaičiai pasiilgo artimųjųir lietuviško maistoMūsiškiai Afganistane. Pirmoje eilėje, viduryje – gr. Valdas Beniulis.Afganistane nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio misiją atliekaaštuoni kariai savanoriai iš Žemaičių 3-iosios rinktinės. Tiesa, jaunuoliaiišvyko dar būdami 10-osios rinktinės savanoriais, tačiau gegužėsmėnesį sugrįš į savąsias kuopas, priklausančias jau 3-iajai rinktinei.Iš Plungės ir Rietavo savivaldybių išvykę jaunuoliai su kuopų vadaisbendrauja internetu. 1031 kuopos vadas kpt. Vidmantas Mončysnusiuntė savo kariams keletą klausimų, į kuriuos netrukus sulaukėatsakymų iš savanorio gr. Valdo Beniulio.labai geras – maitina amerikiečiai.Gyvenimo sąlygomis skųstis tikrainegalime.Kokia jūsų kasdienybė, kokiasužduotis atliekate?Keliamės 6 val. Susitvarkome,pavalgome. 7 val. prasideda mūsųtarnyba. Vykdome vidinę ir išorinęstovyklos apsaugą visą parą. Vykdytiišorinę apsaugą padeda vietiniaigyventojai (neginkluoti). Gavusinformaciją apie atskrendantįkarinį lėktuvą, vykstame saugotiaerodromo. Į mūsų užduotis įeinair svarbių asmenų bei krovinių apsauga.Palaikome ryšį su policijosviršininku, miesto gubernatoriumiir afganų kariniais daliniais. Taippat vyksta treniruotės, kaip elgtisekstremaliomis sąlygomis.Kaip prisitaikėte prie klimatokalnuotoje ir permainingomis orosąlygomis pasižyminčioje šalyje?Tiesa, klimatas čia labai įvairus.Oro sąlygos sunkiai nuspėjamos,kartais keičiasi kas 15 minučių:tai sninga, tai lyja, po to atšylair vėl šąla. Tačiau dažniausia čia šilta.Paskutinėmis dienomis oro temperatūranaktimis nukrenta iki 5laipsnių šalčio, o dienomis pakylaiki 16–22 laipsnių šilumos. Žiemosčia dar taip ir nematėm, vietojsniego – vien dulkės. Tačiaukalnuose už 10 km nuo mūsų bazės,kur patruliuojame, dabar yravirš 5 metrų sniego, keliai nepravažiuojami.Mums tai padarė didelįįspūdį, tačiau vietiniams – normalusreiškinys. Šiaip oro sąlygosdidelės įtakos nedaro, tik dirbantar greičiau judant atsiranda deguoniestrūkumas, padidėja kraujospaudimas. Prireikus turimegerą medicininį aptarnavimą –ISAF kariais labai rūpinamasi.Kaip sekasi bendrauti su vietiniaisžmonėmis?Su vietiniais bendraujame padedantvertėjams, kurie bazėje dirbavisą parą. Su vertėjais kalbameangliškai. Afganų kalba labai sunki,kol kas išmokome vos keletąžodžių. Vietiniai bėdas išsako vertėjams,vertėjai mums, o mes jauperduodame kam reikia. Kai kurievietiniai žino mūsų pavardes, todėliškart pasako su kuo nori bendrauti.Nemažai vietinių iš Čagčaranodirba mūsų bazėje. Su jais jaušiek tiek ir lietuviškai galima susikalbėti.Važiuodami į miestą dažniausiaipasiimame vertėją, tačiaureikalui esant pirštais parodome irpatys nusipirkti galime beveik viską.Mieste žmonės bendrauja noriai,dažnai patys prieina, užkalbina.Daugiausia norą bendrautirodo vaikai – prilimpa kaip musėsprie medaus.Kaip sutikote didžiausias metųšventes toli nuo namų? Ar jautėsišventinė nuotaika?Naujuosius sutikome net dukartus, nes Afganistano laikas nuomūsiškio skiriasi pustrečios valandos.Buvo ir šventiniai pietūs, irvakarienė pagal lietuvių tradicijas,buvo ir Kalėdų senelis, kuris kariuspasveikino atjojęs ant asilo. Po vakarienėsvyko linksmybės – žaidimai,atrakcionai. Žinoma ne visilinksminosi, kiti vykdė tarnybą.Žemaičiai stiprūs ir ištvermingivyrai. Kas svetimame kraštejums sunkiausia?Problemų didelių čia neiškyla.Kartais, kai tarnyba išvargina, sunkuanksti keltis. Tačiau labiausiakankina artimųjų ilgesys ir žinomapasiilgome tikro lietuviško maisto.Visiems kuopos draugams, artimiesiemssiunčiame kuo geriausiuslinkėjimus iš Afganistano.Parengė gr. Vilma KojelienėDešimt metųSavanoriųpajėgoseKASP vadas medaliu„Už pavyzdingą kario savanoriotarnybą“ (10-iesmetų) apdovanojo:srž. Mindaugą Visockį,gr. Arvydą Linkevičių,j. srž. Joną Šemetą,gr. Audrių Mineikį, gr.Rinaldą Mitkų, eil. GiedriųJenčių.Kaip į pajėgas pritraukti daugiau savanoriųKpt. Andrius ALMANISKASP štabo viršininko pavaduotojascivilių ir karių bendradarbiavimuiAnalizuojant 2005 metųKASP agitacijos plano vykdymą,norom nenorom kyla mintys apiepatį agitacijos objektą – potencialiuskandidatus į karius savanorius,o jei dar tiksliau – apie stabilauskarių savanorių skaičiausišlaikymą.Agitacijos planas vykdomas pakankamaigerai, tik nuolat būtinaieškoti naujų formų.Vykdant potencialių kandidatųverbavimą, KASP vienetuosebuvo suorganizuota dešimtys susitikimųsu moksleiviais, privalomosiostarnybos kariais, aukštųjųmokyklų absolventais, renginiaidarbdaviams, paskelbta apie 30 reklaminiųstraipsnių žiniasklaidoje.Paskutinį metų ketvirtį turėjomedaugiau nei 200 potencialių kandidatų,susidomėjusių KASP tarnyba.Kandidatais į karius savanoriustapo apie 200 žmonių, priimtaį pajėgas paskutiniame 2005 m.ketvirtyje apie 150.Šiandien dar sunku nustatyti,kiek žmonių konkrečiai stoja įKASP būtent dėl vykdomos agitacijos.Galima būtų atlikti sociologinękarių savanorių apklausą, kuriosmetu, be abejo, išsiaiškintumeir kitus mums rūpimus klausimus.Deja, per tą patį praėjusių metųIII ketvirtį iš KASP atleista apie400 savanorių, taigi absoliutuskarių savanorių skaičiaus sumažėjimasIII ketvirtyje – daugiaunei 200 karių.Jei ir toliau išliks tokie pat kariųsavanorių atleidimo tempai,tam, kad būtų išlaikytas stabilusdabartinis karių savanorių pajėgoseskaičius, jų reikėtų priimtitris kartus daugiau nei dabar.Nukelta į 6 psl.

psl.Savanoris2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363)„Savanoriui“ – 15PaskyrimaiMjr. Stasys Žegunis paskirtas Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinėsvado pavaduotoju.Kpt. Tomas Rimkus paskirtas Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinėsštabo S2 skyriaus viršininku.Kpt. Vytas Pangonis paskirtas LDK Butigeidžio dragūnų mokomojo batalionoštabo S3 skyriaus viršininku.Kpt. Vytautas Žymančius paskirtas Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinėsštabo S2 skyriaus viršininku.Atsisveikino su tarnybaĮ atsargą paleisti:kpt. Algimantas Šarūnas, kpt. Arūnas Šliogeris, vrš. Nerijus Kryžinauskas,j. srž. Stanislovas Macaitis.LaipsniaiKrašto apsaugos ministras suteikė pirmąjį karininko laipsnį – leitenanto –vyr. srž. Donatui Šeronui.ApdovanojimaiVasario 24 d. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos „Savanorio“ 15-osios metinės. Apie laikraščio įkūrimąpapasakojo buvęs SKAT štabo viršininkas ats. plk. Jonas Gečas, pirmasis redaktorius Rimvydas Delkus.Sveikinimo žodį tarė KASP vadas plk. Antanas Plieskis, Vyčio rinktinės vadas plk. ltn. Ričardas Leikus, Kaunokarininkų ramovės viršininkas mjr. Gediminas Reutas, karinių leidinių redaktoriai. Aktyviausiems „Savanorio“bendradarbiams įteiktos Lauko pajėgų vado ir KASP vado padėkos.Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukoje: už aktyvų bendradarbiavimą „Savanorio“ laikraštyje gr. Vilmai KojelieneiKASP vadas plk. Antanas Plieskis įteikė padėkos raštą.Pradėtos planuoti pratybos„Baltijos dvasia 2006“Vyr. ltn. Vaidas ŠEPKUSKASP štabasKovo 14-17 dienomis Klaipėdoje,Dragūnų mokamajame batalionesurengta pagrindinė tarptautiniųpratybų „Baltijos dvasia 2006”planavimo konferencija. Tai vienosdidžiausių tarptautinių pratybų,kurias šiemet organizuoja Savanoriųpajėgos.Planavimo konferencijoje dirbokariai iš visų pratybose dalyvausiančiųšalių. Į pagrindinę planavimokonferenciją atvyko atstovaiiš Danijos HG, Jungtinės Karalystėskarališkųjų airių šaulių pulkoir atstovas iš Jungtinių AmerikosValstijų ambasados dvišalio kariniobendradarbiavimo skyriaus.Pratybos „Baltijos dvasia 2006“pradėtos planuoti dar praėjusiųjųmetų pabaigoje. Pradiniame etapedalyvavo tik Danijos HG ir KASPštabo karininkai, priimtos pirminėsgairės.Planuojant pratybas, aiškintasijų logistinis aprūpinimas, taippat kokia turėtų būti pratybų eiga.Vienas iš pagrindinių keliamųtikslų – pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą,vykdant taikos rėmimooperacijas, treniruoti ir įvertintiDariaus ir Girėno rinktinės,Savanorių pajėgų štabo ir kitų padaliniųsugebėjimą vykdyti taikosrėmimo operacijas, vadovaujantispatvirtintomis procedūromis daugianacionalinėjeaplinkoje.„Baltijos dvasia 2006“, vyksrugsėjo 17-23 dienomis Klaipėdoje,Dragūnų mokomajame batalione.Birželio mėnesį Vilniuje bussurengta galutinė planavimo konferencija.Lietuvos kariuomenės vadas apdovanojopadėkos raštu:j. srž. Eduardą Meižį, j. srž. Vladą Laurinavičių, gr. Kristiną Gintalienę,gr. Kęstutį Sabockį.Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas apdovanojo padėka:dim. plk. ltn. Eugenijų Jakimavičių, mjr. Antaną Bunikį, vrš. Eugenijų Žygaitį,gr. Ritą Grigaliūnienę, gr. Marių Šulgą, vyr. ltn. Ramūną Murauskį, vyr.ltn. Vitalijų Paplauskį, vyr. srž. Egidijų Azlauskį, kpt. Liną Zmejauską, vrš.Joną Sadauską, srž. Vytautą Mažutį, Rūtą Semėnienę.KASP vadas apdovanojo:medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą (5-erių metų):gr. Vitalijų Apanasenką, gr. Andrių Blažauską, g. Tomą Juraitį, gr. Audrių Zavišą,j. srž. Eriką Pocių, j. srž. Evaldą Šalkauską, j. srž. Solveigą Urnikytę, gr. MartynąJurkšą, gr. Laimoną Kairį, gr. Aivarą Keblį, gr. Nomedą Kulevičių, gr. ValdąPocevičių, gr. Iloną Pukelytę, gr. Egidijų Vaišvilą, eil. Romualdą Jarašūną, eil.Virginiją Kasparavičiūtę, gr. Martyną Mickevičių, eil. Mantą Filmanavičių, eil. EgidijųJankauską, eil. Giedrių Kvedarą, eil. Mantą Mulevičių, eil. Renatą Noreiką,eil. Tomą Rinkūną, eil. Valdą Sakalauską, eil. Genadijų Timofejevą, eil. RimvydąValantonį, eil. Marių Venslavičių, eil. Andrių Žvironą, eil. Saulių Liučvaikį, j. srž.Artūrą Versecką, gr. Vitalijų Bagdanovičių, gr. Algimantą Kvedaravičių;pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“vrš. Stanislavą Daukšą;pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“:j. psk. Arūną Šeškų, vrš. Vitą Brusoką, vrš. Vidmantą Paliunį, vrš. RimąSinkevičienę, gr. Ritą Stramkauskienę;padėkos raštu:kpt. Darių Vižinį, vyr. srž. Remigijų Laukaitį, kpt. Povilą Paukštę, kpt. KęstutįPilecką, kpt. Virgilijų Rudoką, ats. ln. Liną Giedraitį, ats. ltn. SkomantąPovilionį, srž. Ramūną Kemežį, srž. Audrių Valmą, gr. Lauryną Vitą, gr. VilmąKojelienę, ats. gr. Vytautą Račkauską, srž. Alvydą Ališauską, srž. PetrąNovikovą, j. srž. Kęstutį Rusteiką, j. srž. Arvydą Vitkų, gr. Žygimantą Braizdžiūną,gr. Vaclovą Gricių, gr. Kęstutį Jurčį, gr. Vitalijų Kardauską, gr. MariųMilašauską, gr. Emilijų Mingėlą, gr. Igorį Syrkovą, eil. Vidą Asakavičių, eil.Vygantą Dubiniauską, eil. Kazį Grigų, eil. Saulių Liukpetrį, eil. Renatą Marozą,eil. Saulių Martyšių, eil. Algį Mickevičių, eil. Artūrą Radzevičių, eil. DonatąMotiejūną, eil. Antaną Petrušį.Į Kosovą išlydėtas KFOR-14 būrysPertraukėlės metu pajėgų štabo viršininko plk. ltn. Almanto Leikos pokalbis su britų majoru Saimonu Atkinsonu.Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukaKovo 24-ąją dieną LDK Butigeidžiodragūnų mokomajamebatalione į taikos rėmimo misijąKosovo provincijoje išlydėtastaikdarių būrys KFOR-14. Palydėtuviųceremonijoje dalyvavokrašto apsaugos viceministrasGintautas Šivickas, laikinai einantiskariuomenės vado parei­gas brg. gen. Arvydas Pocius,Savanorių pajėgų vadas plk.Antanas Plieskis, KASP rinktiniųvadai.Būrys suformuotas iš Dariausir Girėno rinktinės savanorių,jo vadas vyr. ltn. GerardasSutkus.„Savanorio“ inf.

2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363) Savanoris psl.Karo kapeliono žodisGavėniaKpt. Povilas PaukštėVilniaus įgulos karo kapelionasPirmosios užuominos apieGavėnią mus pasiekia nuo IVamžiaus, pirmojo Nikėjos susirinkimolaikų. Nuo pat pradžiųGavėnia yra keturiasdešimtiesdienų kelionė į Velykų šventę,kada Viešpats Jėzus nugali mirtįprisikeldamas iš mirties. Pačiojepradžioje Gavėnią sudarėdienos, prasidedančios Pelenųtrečiadieniu ir iki Didžiojo Ketvirtadienio.Likusios kelios dienosjau buvo švenčiamos kaipVelykos.Pirmais krikščionybės amžiaisGavėnios metu žmonės dažniaurinkdavosi pasiklausyti DievoŽodžio, vyskupo pamokymų beikartu melsdavosi. Šie susirinkimaidažniausiai vykdavo trečiadieniaisir penktadieniais.Gavėnios pradžioje būdavoišrenkami katechumenai (žmonėskurie ruošdavosi Krikšto Sakramentui)ir kuriuos pakrikštydavoVelyknakčio apeigose. Visątą laiką jie intensyviai ruošdavosišiam labai svarbiam įvykiuijų gyvenime. Šie žmonės susipažindavosu tikėjimo išpažinimu,„Tėve mūsų“ malda. Tokiu būduGavėnia tapdavo visiems krikščionimskrikšto sąmonės atnaujinimometu. Nuo VII amžiaus kandidatųkrikštui rengimas jau pereina įpaprastus sekmadienius bei eilinessavaitės dienas ir Gavėnia prarandapasiruošimo krikštui pobūdį.Gavėnia taip pat yra laikas, skirtasatgailai. Žmonės atlieka išpažintįir nebūtinai paskutinėmis dienomisprieš Velykų šventę kaip taidaroma šiandien. Tuo metu ta atgailajie pareikšdavo norą būti vėlpriimti į bažnyčios bendruomenę.Čia reikia pabrėžti, kad bendruomenėsjausmas, prisiėmimas atsakomybėsuž žmones, su kuriais gyveniir bendrauji tuo metu, buvodaug stipresnis. Nuodėmių atleidimąžmonės gaudavo tik Didįjį Ketvirtadienįir per Velykų šventesgalėdavo priimti Komuniją. Atgailautojamsbūdavo ant galvų užberiamapelenų, šiandien mes tai daromepradėdami Gavėnią PelenųTrečiadieniu. Atgailaudavo ne tiktie žmones bet ir visa bendruomenė,visi kiti melsdavosi už tuos atgailautojus.Tai nulemdavo Gavėniosnuotaiką, pamaldumo iraskezės (atsisakymo įvairių dalykų)praktikas. Taip įsigalėjo nuomonė,kad Gavėnia tai pasninko metas,kunigai ragino žmones atgailauti užnuodėmes, organizuodavo atgailosir pamaldumo procesijas, pavyzdžiuiKryžiaus kelią. Vėliau Gavėniosdvasia blėso, būdavo praktikuojamosįvairios kitos praktikos,pavyzdžiui, šventųjų minėjimai irdaugelis įvairių procesijų.XX amžiaus liturginis judėjimaspamažu sugrąžino tikrąją Gavėniosprasmę. Vatikano II Susirinkimaspateikė daugelį dvasiniųnurodymų šiam liturginiam laikotarpiui.Pagal savo pirmykštę prasmęGavėnia vėl tapo tikru keturiasdešimtiesdienų pasiruošimo laikotarpiu,atvedančiu prie DidžiojoTridienio slenksčio. Skirtingaisbūdais ir formomis tikintieji yraraginami asmenine atgaila, norukeisti savo gyvenimą prisidėti priešio laikotarpio. Svarbiausia tampatai, kad yra kviečiama vis iš naujoapmąstyti ir įsisąmoninti didžiųjųtikėjimo protėvių (Mozės, Elijoo taip pat ir Jėzaus) patirtis. Bažnyčiosparinktų Šventojo Rašto ištraukųapmąstymas padeda eitišiuo Gavėnios keliu. Todėl vienassvarbiausių Gavėnios elementųtampa Dievo Žodžio klausymas.Yra raginama ne tik asmeniškai Jįskaityti, bet ir dalyvauti tikinčiųjųsusibūrimuose, kurie jungiami suŠv. Mišių, Eucharistijos šventimu.Dievo Žodžio maistas brandinažmogaus tikėjimą bei ragina rodytitikrus atgailos, atsivertimo vaisius.Pats Kristus, kuris atmetė šėtonogundymus, tampa pavyzdžiukiekvienam krikščioniui jo gyvenimoapsisprendimuose.Konkretus ženklas, kad žmogusnori žengti atsinaujinimo keliu,yra praktiški darbai, kuriuospasiūlo bendruomenė arba kiekvienasasmeniškai pasirenka. Jautaip yra priimta, kad praktinisveiksmas Gavėnios metu yra atsisakymaspenktadieniais valgytimėsą. Tačiau visi gerai žinome,kad šiandien to tikrai nepakanka,kad Gavėnios atgailos dvasiabūtu reali ir todėl ieškome kitokiųformų bei būdų. Šiandien visdažniau krikščionys tiek asmeniškai,tiek šeimose atsisako tam tikrųdalykų, kad galėtų tokiu būdusušelpti stokojančius. Taip elgdamiesiparodome pasninko jau irsocialinę prasmę, kuri nėra svetimaBažnyčios istorijoje. Pirmųjųkrikščionių pasninkus reiškė iratsisakymas tų dalykų, kurių stigodaugeliui žmonių.Visame tame atgailos darbųfone savo tikrąją reikšmę įgaunair asmeninė atgaila, kuria priimtikasmet ragina Bažnyčia.Šiuo laikotarpiu kaip niekadatikintysis turi pasijausti Dievotautos nariu, kartu su visabendruomene eiti atgailos, susitvardymokeliu, kad kuo geriausuprastų Velykinę Kristauspaslaptį, giliau suvoktų savo patieskrikšto reikšmę, galų galeuoliau atsilieptų į savo krikščioniškąjįpašaukimą.Per Gavėnią ypač tinka daugiaulaiko skirti Šventojo Raštoskaitymui, intensyvesnei maldai,ieškoti tinkamų ir prasmingųatgailos darbų. Svarbiausiakad šie darbai vis labiau išlaisvintųnuo to, kas trukdo kelyjeį Dievą ir padėtų ugdyti veikliąartimo meilę.Tad, mielas savanori, Evangelijojeskaitome, kaip Kristusžvelgdamas į minią žmonių, gailisijos, nes ji esti tarsi avių bandabe piemens. Manau, kad šieKristaus žodžiai ir parodytasgailestis skatina mus kiekvienąkuo giliau pasiruošti didžiajaiVelykų – Kristaus Prisikėlimošventei. Tad praleiskime Gavėnioslaikotarpį, šias keturiasdešimtdienų, tobulindami savo vidinįpasaulį, suteikdami pagalbąsavo artimui ir tokiu būdu artėdamiprie Kristaus.Tarnyba nenusivylėKpt. Evaldas ZelbaVyčio rinktinės 511 kuopos vadasToli gražu ne apie kiekvienąKASP tarnaujantį karį savanorįbūtų galima parašyti straipsnį,nes anaiptol ne kiekvienasdidžiuojasi, jog yra savanoris irvilki karinę uniformą. Kitam taitik proga išsisukti nuo privalomosioskarinės tarnybos.Mūsų 511 kuopoje tarnaujadaug gerų ir sumanių karių,kuriais galima didžiuotis, jie yrapavyzdys tarnybos draugams.Būtent toks pavyzdys – gr. DariusBružauskas. Tarnauti Dariuspradėjo 1999 metais. Nevengdamas privalomosios karinėstarnybos ar draugų įkalbėtas,kaip ne vienam pasitaiko.Darius niekada neabejojo savopasirinkimu. Ir ne be reikalo.Kitas karys savanoris galėtų tikpasigirti turintis tiek padėkų. Užiniciatyvą, pavyzdingą tarnybą,gerai atliktas užduotis, sumanųsavo pareigų vykdymą Dariusapdovanotas bataliono vadopadėka, padėkos raštu, rinktinėsvado padėka, pernai medaliu –„Už pavyzdingą kario savanoriotarnybą (5–erių metų)“ .Paklaustas, kas labiausiai įsiminėper visą tarnybos laiką, Dariussako, jog dalyvavimas tarptautiniuosemokymuose „Baltijosdvasia“ bei „Gintarinė viltis“:„Apie tarptautinius mokymusskaitydavau spaudoje ar matydavauper televiziją. Labai džiau-Gr. Darius Bružauskas.Nuotrauka iš asmeninio albumogiausi, turėjęs galimybę juosedalyvauti. Ten įgyta patirtis manlabai reikalinga tolimesnėje tarnyboje“.Gr. Darius Bružauskas – vienasiš geriausiai lankančių kuoposužsiėmimus. Tarnybos draugaisu Dariumi puikiai sutaria, jįvertiną, pasitiki. Darius niekadaniekam nešykšti patarimų, gerožodžio. Jam dažnai patikimossvarbios užduotys, kurias visadaatlieka nepriekaištingai, tad Dariųvertina ne tik tarnybos draugai,bet ir vadai.Topografija snieguotame miškeAts. ltn. Linas GiedraitisDainavos rinktinėNors kalendorinis pavasaris vislabiau įsibėgėja, savaitgalį KazlųRūdos miškuose praleidę savanoriaijo nejuto. Sniego pusnys ir žiemiškasšaltukas niekuo nepriminėartėjančio pavasario.Šiemet tai buvo pirmas kartas,kai kovo 4-5 dienomis 104 kuopossavanorių pratybos vyko poligone.Kuopos vadas kpt. Audrius Dumčiusviename ankstesnių mūsų pokalbiųbuvo sakęs: „Mokau, kasmums nurodyta, kas yra programoje.Žinau, Kazlų Rūdos savanoriamsjau įgrisau ir dar įgrisiu kitiemsdėl topografijos. Bet karysnet ir be žemėlapio turi orientuotisir nepaklysti nei miške, nei lauke.“Būtent topografija buvo šių pratybųpagrindinis tikslas. Kuopos kariaižino, jog vadas mėgsta praktinęveiklą. Praėjusių metų orientaciniaižygiai tiek naktį, tiek dieną parodė,jog mokytis ir tobulėti dar reikia.Teoriniuose užsiėmimuose šįkartą mokytasi naudotis kompasais,judėti azimutais, išmatuoti atstumąžingsnių poromis, paruošti irnaudotis žygio lentele. Tai topografijospagrindai, tačiau labai svarbūs.Juk, jei paklysi, užduotis busneįvykdyta.Poligone karių jau laukė iš ankstoinstruktorių ir vadų paruoštosužduotys ir maršrutai. Veikiantgrupelėmis, kiekvienam teko praktiškaipabandyti matuoti azimutus,skaičiuoti žingsnių poras, o tai giliosepusnyse nepasirodė labai paprasta.Grupes lydintys skyrininkaiPratybų akimirkos.ar instruktoriai tik kontroliavo irtikrino karių darbą.Sekmadienį kariai vėl praleidopoligone. Šįkart buvo mokomasiparuošti vietovės maketą,naudojant parankines priemones.Rezultatai įvairūs ir kariai turėjoprogą patys įvertinti savo ir draugųmaketus, išsiaiškinti pagrindinesklaidas.Po pietų karių laukė žygis. Vėlbuvo akcentuojami patys pagrindai:žygio tvarka, atstumai, karių išsidėstymas,nebylaus valdymo signalai.Trumpo žygio metu kariai galėjo patysįsitikinti, kaip sunku efektyviai suvaldytiper beveik porą šimtų metrųištįsusį būrį ir kaip svarbu tiksliai beilaiku perdavinėti nebylaus valdymosignalus. Galinėje žygio saugoje ėjęseil. Almantas Juodišius net nusiste-Autoriaus nuotraukabėjo, kaip galima suvaldyti karius pertokį atstumą, ypač jei kas nors nutinka.Pavyzdžiui, apie dingusią galinęsaugą priekyje judantys kariai sužinojotik po kurio laiko.Žygio metu kariai pripažino,jog praktinės ir dar gryname oresurengtos pratybos yra labai naudingos.Skyrininkas gr. Kazys Česnakevičius,jau ketvirtus metus tarnaujantisSavanorių pajėgose, sakė:„Aišku, kad yra naudos. Išsiaiškinam,kas yra azimutai, kiekvienaspabando juos matuoti. Vėliau, nuvažiavęsį kokius nors kursus ar gavęsįsakymą su žygio lentele, supranti,kaip ja naudotis. Naudingapasimokyti klasėje, bet praktiškaidirbant poligone, geriau įsimeni.Dabar laukiam taktikos, tada miškeįdomiausia“.

psl.Savanoris2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363)Nacionalinis diktantas – žinių pasitikrinimuiGr. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentasAts. ltn. Skomantas POVILIONISDidžiosios Kovos rinktinės CKB kuopossavanorisKrašto apsaugos savanorių pajėgųkariai jau dalyvauja tarptautiniuosemokymuose civilių ir kariųbendradarbiavimo srityje (CKB).Tai svarbus žingsnis, turint omenyje,kad NATO CKB veikla visų pirmaorientuota į tarptautines operacijas,gera proga pasisemti patirties.Vasario 27–kovo 3 dienomis Rygoje,Latvijos nacionalinėje gynybosakademijoje, vyko NATO civiliųir karių bendradarbiavimo tobulinimosicentro (CCOE) surengti kursaiBaltijos šalių civilių ir karių bendradarbiavimospecialistams. Kurso baigimopažymėjimai įteikti 52 kariams.„Gimtąją kalbą privalo mokėtivisi“, – sako savanorė Akvilė Andziukevičiūtė,kovo 3–iąją dienąKauno karininkų ramovėje Savanoriųpajėgų vadovybės apdovanotaraštingiausia lietuvė, Nacionaliniodiktanto nugalėtoja, tarnaujantiDariaus ir Girėno rinktinės 222kuopoje.Savanorių pajėgų vadas plk.Antanas Plieskis eilinei A.Andziukevičiūteiįteikė padėką,knygą „Trečioji savanorių karta“ir suvenyrinį parkerį su pajėgųsimbolika.A.Andziukevičiūtė tapo vasariomėnesį vykusio nacionalinio diktanto„Aš moku rašyti lietuviškai“nugalėtoja. Vertinimo komisija josdiktante nerado nė vienos klaidos,nors tekstas buvo gana sudėtingas,ištrauka iš Broniaus Radzevičiausromano „Priešaušrio vieškeliai“.A.Andziukevičiūtė dirba finansininkevienoje regioninių televizijų,yra baigusi finansų mokslusKauno kolegijoje, dabar studijuojaŽemės ūkio universitete ir tuo patmetu tarnauja savanore Dariaus irGirėno rinktinėje.Kaip pasakoja Akvilė, šaliesspauda gal ir nebūtų susidomėjusijos tarnyba Savanorių pajėgose,jei ne įdomiai susiklosčiusios aplinkybės.Pasirodo, iškart po pergalingoantrojo diktanto turo ji išvyko įkuopos pratybas Gaižiūnų poligone,iš kurių grįžo tik sekmadienį popietų. Žurnalistai savanorės visą savaitgalįieškojo mobiliuoju telefonuir nurimo tik tada, kai Akvilėpažadėjo susitikti. Kai sekmadienįsavanorė paprašė daugiau laiko,ir kuopos – kpt. Arvydas Savickas.kad galėtų persirengti civiliškai, šienustebo dar labiau ir pakvietė kuogreičiau atvykti, nes laikraščio leidybajau „degė“, o straipsnis apie uniformuotąraštingiausią lietuvę netikėtaitapo naujiena, kurią pirmasisnutvėrė būtent Kauno laikraštis.Nieko nuostabaus, kad kuklimergina tapo savanore. Į Savanoriųpajėgas Akvilė atėjo brolio pėdomis,kai išsiaiškino, kad ir merginos savanorėmistarnauti gali. Giminėje kariųnetrūksta, štai pusbrolis tarnaujaRukloje, neseniai jam suteiktas viršiloslaipsnis, teta medikė, šiuo metujau atsargoje, tarnavo Karo medicinostarnyboje. A.AndziukevičiūtėTai pirmasis kartas, kai CKBkursus NATO organizavo išskirtinaiLietuvos, Latvijos ir Estijos kariams.Kursų idėja buvo pasiūlyta Vyriausiosiossąjungininkų pajėgų Europojevadavietės (SHAPE) J-9 skyriausir patvirtinta Sąjungininkųtransformacijos vadavietės (ACT),pabrėžiant tai kaip vieną svarbiausiųtrišalio bendradarbiavimo tarpBaltijos valstybių aspektų 2006 metais.Kursams vadovavo Latvijos kariuomenėskarininkas mjr. MarisTutinis. Be instruktorių iš NATOCCOE, paskaitas ir pranešimustaip pat skaitė Prancūzijos, Vokietijos,Latvijos ginkluotųjų pajėgų,Tarptautinės migracijos organizacijos(IOM), Tarptautinės RaudonojoKryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulioorganizacijos atstovai.Kurso tikslas – padėti Lietuvai,Latvijai ir Estijai kurti CKB pajėgumus,skatinti artimesnį trišalį bendradarbiavimąCKB srityje, supažindintišių šalių specialistus su CKBtikslais, pagrindiniais uždaviniais,funkcijomis ir veiklos organizavimu.Vyresnysis instruktorius – Olandijoskariuomenės plk. ltn. Josas Overlingas,CCOE pratybų ir mokymo skyriausviršininkas.Lietuvos kariuomenė į kursuspasiuntė 21 karį iš kariuomenės vadovybės,Karinių jūrų, Karinių oroir Krašto apsaugos savanorių pajėgų,Mokymo ir doktrinų valdybos,„Geležinio Vilko“ brigados, Stasiodabar grandies vadė, sėkmingai vadovaujavyrams, prieš porą metųmokėsi Skyrininko kurse tuometiniameVytauto Bulvičiaus mokymocentre Raudondvaryje, turi parašiutininkoatsiuvą. Karyba, buhalterėsspecialybė, finansai ir lietuvių kalbosgramatika, atrodo, trys sunkiaisuderinami dalykai.Akvilę Andziukevičiūtę pasveikino vadai: pajėgų - plk. Antanas Plieskis, rinktinės – plk. ltn. Romanas SatkusRaštikio puskarininkių mokyklos,Jonušo Radvilos mokomojo pulko,Centrinio poligono, Gedimino štabobataliono ir Baltijos gynybos koledžo.Krašto apsaugos savanorių pajėgasatstovavo 7 kariai iš KASPštabo, Dariaus ir Girėno rinktinės,Didžiosios Kovos rinktinės CKBkuopos.Klausytojai buvo supažindinti suNATO CKB samprata, civilių ir kariųbendradarbiavimą reglamentuojančiaispagrindiniais oficialiaisNATO dokumentais, CKB specialistųfunkcijomis, teisiniais CKBaspektais, bendradarbiavimo sutarptautinėmis, vyriausybinėmis irnevyriausybinėmis organizacijomiskrizių teritorijose aspektais, kultūriniaisįvairių regionų skirtumais,sąsajomis su psichologinėmis operacijomis,visuomenės informavimu,ryšių, derybų, darbo su vertėjaisypatumais ir kt.NATO instruktoriai iš Olandijos,Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos rėmėsiasmenine patirtimi, įgyta įvairiausiosetarptautinėse misijose, Afganistane,Irake, Balkanų regione,Pakistane, Haityje ir kitur.Lietuvos Latvijos ir Estijos atstovaitaip pat pristatė savo šalių patirtįcivilių ir karių bendradarbiavimosrityje tarptautinėse misijose. Lietuvosvadovaujamos Goro provincijosatkūrimo grupės vykdomo civilių irkarių bendradarbiavimo ypatumusapibūdino Baltijos gynybos koledžoinstruktorius mjr. Valerijus Šerelis.Kursų atidarymo proga susirinkusiuskarius pasveikino LatvijosAutoriaus nuotraukaIr tarp jų, anot Akvilės, yra ryšys.Matematiniai sugebėjimai padeda įsimintiir pritaikyti gramatikos taisykles,be to, ji labai mėgsta skaityti, ypač poeziją,patinka Janinos Degutytės, PauliausŠirvio, Maironio lyrika. Savanorėneslepia, kad laimėti nacionalinį diktantąpadėjo ir puikios lietuvių kalbosžinios įgytos dar pradinėje mokykloje.Kauno 44–oje vidurinėje, pradinėseklasėse A.Andziukevičiūtę lietuviųkalbos mokė mokytoja Ada Pūkienė.Nei prieš pirmąjį, nei prieš antrąjį diktantoturą mergina nekartojo gramatikos,kad peržvelgusi visas taisykles,jų nepradėtų taikyti ten, kur nereikia.– Jei pagrindinis prizas Nacionaliniodiktanto konkurso nugalėtojuibūtų buvęs koks nors turistinisturas, o ne Visuotinės lietuvių enciklopedijoskomplektas, tikrai nebūčiaudalyvavusi, – sako savanorė.Aštuonis, jau išėjusius, tomus dabarjau turiu, naujų bus dar dvylikatomų. Visuotinės enciklopedijos tomai– labai vertingos knygos. Tai nelentynos papuošalas, o nuolat naudojamaknyga, kaip žodynas. Pirmąjįtomą jau spėjau perversti.Kukli savanorė sako, kad rašytinacionalinio diktanto ėjo ne siekdamajį laimėti, bet norėdama pasitikrintisavo žinias:– Nuo pat pirmojo Nacionaliniodiktanto turo pradžios man buvo svetimassportinis azartas – atvykti, dalyvautiir būtinai laimėti. Pagrindinisdalyvavimo tikslas buvo pasitikrintisugebėjimus, suvokti tikrąsias savolietuvių kalbos žinias, nes išmanytigimtosios kalbos rašybą turėtų kiekvienaslietuvis.NATO kursai Baltijos šalių CKB specialistamskariuomenės Mokymo ir doktrinųvaldybos vadas jūrų kpt. AndrėjisMežmalis.Civilių ir karių bendradarbiavimosvarba išryškėjo paskutiniajamedvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje.2000 m. lapkritį Vokietija,Olandija, Norvegija, Danija, Lenkijair Čekija pasirašė ketinimų dokumentąir pradėjo kurti tarptautinęŠiaurės Europos civilių ir kariųbendradarbiavimo grupę, kuri formaliaipradėjo savo veiklą 2003sausį. 2005 lapkritį ši grupė transformuotaį Civilių ir karių bendradarbiavimotobulinimo centrą, kuriouždavinys – vykdyti įvairiustyrimus NATO CKB srityje. Be šiovieneto NATO taip pat yra suformuotaCKB grupė Pietų Europoje,su CKB veikla susijusias grupesturi ir kai kurios NATO valstybės(JAV, Prancūzija, Didžioji Britanijair Kanada). Pagrindinis dokumentas,reglamentuojantis civilių ir kariųbendradarbiavimą, yra NATOCKB doktrina, patvirtinta 2003 birželiomėnesį.Viena labai svarbių sričių NATOoperacijose jau pradedama vystytiir Lietuvoje. CKB veiklos organizavime,specialistų rengime svarbiąpoziciją užima Krašto apsaugossavanorių pajėgos. Lietuvoje CKBdoktrina kariuomenės vado patvirtinta2004 m. liepos mėnesį. Keletaskarių jau dalyvavo tarptautinėsemisijose Balkanuose, Irake, Afganistanekaip CKB karininkai. Kraštoapsaugos savanorių pajėgose iki2006 metų pabaigos bus suformuotaCKB kuopa.

2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363) Savanoris psl.Savanorio kelias įkarininkų korpusąarbaKaip tapti atsargos leitenantu per 199 parasAukštesnysis žiemoskaro kursasVrš. Algimantas ILGŪNASDidžiosios Kovos rinktinės štabasKaip ir pernai, apsigyvenomeDombaso miestelyje, į šiaurę nuoOslo, Norvegijos kariuomenėsmokymo centre.Kursas prasidėjo nuo ekipuotėsparinkimo, slidžių pritaikymo ir teoriniųžinių kartojimo – kaip elgtisekstremaliomis žiemos sąlygomis,kovojant su šalčio padariniais ar patekusį sniego griūtį. Priminė, kaiptinkamai susikrauti į kuprinę ekipuotę,kad, esant reikalui, būtų galimagreitai pasiimti reikiamą daiktą,kokie daiktai būtini pabėgimokuprinėlėje (ji segama prie pagrindinėskuprinės). Šios kuprinėlės sudėtislauko sąlygomis žmogui leidžiaišgyventi 48 valandas, o teisingai sukomplektuotipėstininkų diržai – 24valandas.Kitą dieną gavome ginklus ir suparuošta ekipuote nužygiavome įkalnus. Ko tik mes nedarėme peraukštesniojo lygio žiemos kovoskursą! Pirmąją savaitę mokėmėsstatyti įvairius būstus miškingosevietovėse iš parankinių priemonių,kalnuotose vietovėse – sniegogilumose priverstinius būstus, stebėjimopostus, patrulio bazes, taippat išgyventi nežmogiškomis sąlygomis,susikurti laužą, išsidžiovintidrabužius.Užsiėmimuose instruktoriaimokė viską daryti greitai ir kuomažiau naudoti šviesos šaltinį (žibintuvėlį),kiekvieno užsiėmimopabaigoje tiek šviesiu, tiek tamsiuparos metu surengdavo palapinėsstatymo, ugnies įžiebimo,naudojant kibirkštį ir beržo žievę,patrulinės bazės įkūrimo, priverstiniosniego būsto ar vandens virimovaržybas.Ilgai prisiminsime tą akimirką,kada šešiolikos laipsnių šaltyjeteko kristi su pilna ekipuote į ledinįvandenį ir pačiam, be kitų pagalbos,išsikapstyti ir persirengtisausais drabužiais.Turėjome galimybę pašaudytiautomatiniais šautuvais G–3, pistoletaisGLOCK–17 ir automatiniaispistoletais H&K MP–5.Antrąją savaitę mus išvežė dartoliau į Norvegijos šiaurę. Savaitėprasidėjo įdomiai ir lengvai, tačiautai buvo tik apgaulinga atokvėpioakimirka. Dieną statėmekilpas paukščiams gaudyti, bet,deja, nieko nepagavome. Artėjantvakarui supratome, kad mūsų laukiarimti išbandymai, nes matėme,kaip greitai niaukiasi dangusir kyla vėjas. Tai buvo pūgos pradžia.Mūsų tikslas buvo kuo greičiaugrįžti į bazę. Atstumas nuotos vietovės iki bazės apie trisdešimtkilometrų. Žygį pradėjometik vakare, plūkėmės visą naktį.Tokios kelionės nelinkėtumenet priešui. Grupės maksimalusjudėjimo greitis siekė vos puskilometrįper valandą, kartais tekdavosustoti, kad vėjo gūsiai nenupūstųšalin, per ištiestą rankąnieko negalėjai matyti, tik slidžiųgalus. Bijojome, kad nuo grupėsgalime lengvai atsiskirti ir pasiklysti.O dar mes turėjome vestigrupę į stovyklavietę. Orientuotisvietovėje padėjo tik modernuspasaulinis koordinačių nustatymoprietaisas (GPS). Per pūgą kariųpečius dar slėgė apie keturiasdešimtieskilogramų kuprinė. Visiišvargome ir sušalome, atrodė,kad blogiau būti jau nebegali.Norvegų instruktoriai tik septintąvalandą ryto leido statyti priverstiniussniego būstus. Po tokiosunkaus žygio, siaučiant pūgai,keturias valandas įsirenginėjomesniego būstą. Išgėrę karštos arbatos,kritom miegoti kaip negyvi.Nepraėjus nė trims poilsio valandoms,instruktoriai pakėlė grupęir liepė žygiuoti toliau, o pūga visstiprėjo. Visi mintyse keikė orą irsvajojo apie sraigtasparnį. Svajonėneišsipildė.Pasikeisdami, kiekvienas grupėskarys turėjo vesti padalinįpo atkarpą, dieną keletą valandųpailsėti po sniegu, o naktį toliaužygiuoti. Penktadienio vakarągrįžome į stovyklą, džiovinomėsdrabužius ir ruošėmės šeštadieniodešimties kilometrų patrulio varžyboms.Nors ir labai jautėmės pavargę,tačiau kovingos dvasios nepraradome.Pirmadienį vakare išvykomeieškoti vietos patrulio bazei. Miškingojevietovėje šliuožti su slidėmisypatingai sunku, kadangisniegas labai purus, su slidėmissmigdavome iki kelių, o nusiėmęslides smigdavome į sniegą iki patjuosmens.Suradę vietą patrulio bazei, dukariai ją įrenginėjo, o kiti du ieškojovietos stebėjimo postui. Vietospaieška užtruko visą naktį. Pailsėjuskeletą valandų, pasiruošėmevykti į numatytą stebėjimo postovietą. Temstant judėti sunku, nesdar reikia užtikrinti grupės saugumą.Atvykę į vietą pradėjome statytistebėjimo postą, aišku, darbasbuvo nelengvas, nes instruktoriusmokė, kad, jei atsakingai įrenginėsime,viduje bus patogu, o išorėjesaugu ir net priešas negalės mūsųpėdsakų rasti. Po aštuonių darbovalandų, švintant, galutinai užmaskavomevisus posto pėdsakus.Stebėjimo poste išbuvome ir dienosšviesos nematėme dvi paras.Iš sniego patalpos stebėjome vietovę,rašėme pranešimus ir per radijąpranešinėjome apie priešo judėjimąaukštesniam štabui. Buvouždrausta išlįsti į paviršių, jeigu tariamipriešai mus būtų pastebėję,tai misija būtų nutraukiama, tektųviską pradėti iš naujo. Mūsų grupėsdarbą įvertino gerai ir po penkiųparų grįžome į bazę. Norvegijosinstruktoriai buvo griežti irreiklūs.Lietuvos kariai, vykstantys įaukštesnįjį žiemos karo kursą, turibūti labai gerai pasiruošę tiek fiziškai,tiek morališkai, nusiteikę sunkiemsišbandymams.Ats. ltn. Linas GiedraitisDainavos rinktinė...Nes čia mes viską darome kartu,kartu juokiamės, kartu geriamarbatą, kartu prakaituojam, kartubrendam tą patį purvynėlį... Toks tasmūsų gyvenimas, ir nieko čia nepadarysi...Paprašytas pasidalyti įspūdžiaisapie aukštųjų mokyklų absolventųbūrių vadų kursus, pirmiausia turėjausugalvoti, koks turėtų būti šispasakojimas? Kaip parašyti objektyviauir tiksliau? Ar pasakoti savoįspūdžius ir nuomonę, ar dar kartąperrašyti oficialią informaciją? Norėčiau,kad manasis pasakojimaskam nors būtų naudingas ir pagelbėtųtinkamai apsispręsti, todėlpabandysiu būti žmogiškai subjektyvus,kiek tai leidžia mano, kaipkario, pozicija ir nepiešti visko rožinėmisspalvomis, o papasakoti šitąistoriją paprasta žmonių kalba.Pradžių pradžiaViskas nuo kažko prasideda, kursaitaip pat. „Kai paaugsiu, ateisiutarnauti“ – taip savo tarnybos pavadinimąkartais iššifruoja KPAT –Karo prievolės administravimo tarnybospareigūnai. „Kai pabaigsiumokslus – ateisiu tarnauti“ – galėtųpasakyti aukštosios mokyklos studentas.Ir jis turi tokią teisę.Karo prievolės įstatymo aštuntostraipsnio ketvirtos dalies trečiamepunkte teigiama, jog numatytostrukmės privalomoji pradinėkaro tarnyba baigusiems aukštąsiasmokyklas asmenims, gali būtipakeista iki 6 mėnesių trukmėstarnyba atskiruose mokomuosiuosekariniuose vienetuose pagalvadų rengimo programą arbaiki 3 mėnesių trukmės tarnyba pagalbazinį kario parengimo kursą.Būtent pagal šitą įstatymo punktąaukštųjų mokyklų absolventai netik turi galimybę atlikti trumpesnęprivalomąją karo tarnybą, bet irsėkmingai mokydamiesi gauti atsargosleitenanto laipsnį. Kiekvienamsavi pliusai ir savi minusai.Žmogui, nusistačiusiam prieš tarnybąkariuomenėje, net ir šeši mėnesiaiatrodo per daug. O dorampiliečiui tai puikus šansas atliktipareigą Tėvynei ir kartu padėti visaineblogus pamatus savo galbūtkariškai karjerai. Todėl vieni į kursusateina savo noru, kiti būna pašauktiatlikti pilietinę pareigą.Taip, anksčiau ar vėliau visi jie susiduriasu Karo prievolės administravimotarnybos pareigūnais. Visipereina savivaldybių atrankos komisijas,sveikatos patikrinimus, atsibučiuojasu artimaisiais ir išeina tarnautiTėvynei. Gal šiek tiek kitaiptarnauti, bet tai pačiai Tėvynei.Suprantu, kad yra susiformavusinuomonė, jog į tokius kursus susirenkanorintys tarnauti. Todėl netir kursų metu kai kurie instruktoriaibūdavo nuoširdžiai nustebę, jog dalisžmonių į kursus pateko toli gražu nesavo noru. Ir tai labiausiai atsiliepdavokarių motyvacijai atliekant užduotis.Kad ir kaip ten bebūtų, paskirtądieną visi – ir savanoriai, ir pašauktieji,atsiduria vienoje vietoje. Ir perpusmetį turi ne tik susiformuoti kaipbūrys, tačiau ir išlikti jame. Kita stotelė– Mokomasis pulkas.Pirmoji dienaSakoma, jog niekada neturėsimeantros progos padaryti gerąpirmąjį įspūdį. Kariuomenėje taspat. Kai į vieną patalpą patenka išįvairiausių Lietuvos kampelių atvežtižmonės, pirmoji reakcija –Už lango naktis, „kalame“ statutus, puodeliuose ne alus, deja, bet arbata.Rašinio autorius – pirmas iš kairės.gynybinė. Kiekvienas sėdi užsidaręs,mąsto, laukia kažko, nesuvokiakas vyksta ir įdėmiai stebi.Vėliau atmosfera pradeda šilti.Išgirstam skardų būrio vado balsąir reikalai pajuda.Būrio kariai yra aukštųjų mokyklųabsolventai, tačiau čia jie visųpirma kariuomenės naujokai. Jųlaukia tradicinė Mokomojo pulkorutina: kirpykla, medicinos punktas,uniformos išdavimas, skirstymasį kambarius, lovų klojimas.Visi vienodai pliki, visi uniformuoti.Pirma diena kupina įspūdžių, komandų,kartais ne visai suvokiamostvarkos. Toks tas pirmasis įspūdis.Kariuomenės aparatas dirbasklandžiai. Instruktoriai patyrę, opirmųjų dienų įtampa veikia profilaktiškai:komandos vykdomos beprieštaravimų, žodžiu, kariškas sumanumasateina su laiku.(Bus daugiau)

psl.Atkelta iš 1 psl.SavanorisPagrindinės priežastys, dėl kuriųmažėja karių savanorių skaičius:1. Nuolatinė emigracija iš Lietuvos– daugiausiai emigruoja jaunižmonės, t. y. kaip tik to amžiaus,kokių daugiausiai tarnauja KASP.2. Nepakankamas noras stoti įKASP (pvz., mažėjantis šauktiniųskaičius tuo pačiu mažina ir motyvacijąstoti į KASP neatlikusiemsPPKT jaunuoliams).3. Įstojus į savanorius, nepakankamasnoras tarnauti. Kaikurie seniau tarnaujantyskariai savanoriai, lygindamiankstesnę tarnybą sudabartine, pastebi, kadanksčiau „buvo įdomiau“,šiuos savo nusistatymus išdėstopokalbiuose su potencialiaiskandidatais įKASP, tuo pačiu juos atgrasindaminuo tarnybos.Būtent asmeniniai dabartarnaujančių karių savanoriųkontaktai su potencialiaiskandidatais šiuometu turi didžiausią poveikįjiems stojant į KASP.(Šį pavasarį po apklausosPrisikėlimo rinktinėje daliskarių savanorių, apie 90procentų, atsakė, jog apieKASP sužinojo iš ten tarnaujančiųsavo draugų.)4. Nepakankamas karių savanoriųdarbdavių suinteresuotumasturėti savo įmonėse darbuotojus,tarnaujančius KASP (kartais pasireiškiantisnetgi atviru priešiškumusavo darbuotojų tarnybai – esą taitrukdo darbui).Pagrindinė KASP agitacijos planoužduotis – sąlygoti priimamų įKASP kandidatų skaičiaus didėjimą,tuo pačiu skatinant į pajėgasstoti daugiau kuo įvairesnės kvalifikacijosir socialinių sluoksnių žmonių.Šias problemas galima spręstiįvairiais būdais.2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363)Kaip į pajėgas pritraukti daugiau savanoriųAtleidžiamųjų skaičiausmažinimasKuopų vadai turi skatinti kariussavanorius pratęsti sutartis,taip pat pasirašyti ir nerikiuotėssutartis. Dabartiniumetu kuopų vadai nelinkę turėtisavo kuopose nerikiuotėssavanorių, manydami, kadjie – tik nereikalingas balastaskuopai. Būtina sukurti sistemą,įgalinančią tarnauti nerikiuotėssavanoriams ar savanoriams,tarnaujantiems daugiaunei 3 (5) metus pagal jiems pritaikytąprogramą, nereikalaujančiątokio intensyvaus užsiėmimųlankymo. Nemaža daliskarių savanorių mielai pratęstųsavo sutartis ir tarnautų ilgiau,bet būtinybė lankyti visusužsiėmimus verčia kuopų vadusatleisti tokius karius savanorius.Tai yra todėl, kad tokiuatveju mažėja lankomumo procentaskuopoje, ko tikrai nenorinė vienas kuopos vadas.Motyvacija pasirinktiKauniečiai Mantas Rakauskas ir Evaldas Žymančius pasirinko savanorio tarnybą.Už šių durų - kuopa.Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukaKartais užmirštame patį pagrindinįmotyvą, dėl kurio žmonės turėtų stoti įKASP – galimybė aktyviai prisidėti priesavo valstybės saugumo stiprinimo.Manau, kad nemaža dalis jaunuoliųyra patriotiškai nusiteikę, tik šių savojausmų nelinkę viešai demonstruoti.Skatinti patriotizmą būtų galima kryptingaiir saikingai, „nepersūdant“.Agitacijos grupėms, manau taippat padėtų galimų klausimų ir atsakymųį juos sąrašas (t.y. konkretūsir motyvuoti atsakymai į klausimus,kuriuos dažniausiai užduoda potencialūskandidatai).Motyvacija tarnautiNepakanka verbuoti vien galimuskandidatus į KASP. Reikiaskatinti ir motyvuoti taip pat ir jautarnaujančius karius savanorius. Pageidautinakuopose ir rinktinėseskatinti savanorių patriotizmą, kurtikuopos tradicijas (simboliai, šventėsir pan.). Karys savanoris privalodidžiuotis, jog tarnauja būtentšioje kuopoje. Prie tokio patriotizmoskatinimo, manau, labai prisidėtųvardų ir gal net ženklų suteikimaskuopoms. Tuo pačiu būtinaskatinti ir sveiką konkurenciją tarpkuopų. Būtina palaikyti konkurencijosdvasią („Mūsų kuopa geriausia!”)– tuo pačiu kariai savanoriaiasmeniškai būtų suinteresuoti skatintisavo draugus ir pažįstamus prisijungtiprie jų.Bet visa tai, aišku, ne pagrindinėspriemonės. Svarbesnis dalykasbūtų kuopos ir rinktinės vadovybėspastangos sutelkti karius savanoriusbendram darbui.Pratybų metu reikėtų naudotivaržybų ar net žaidybinius elementus(suprantama, laikantis nustatytųkovinio rengimo programų), taipadidintų karių savanorių norą tarnauti.Galimybė dalyvauti taikos rėmimooperacijose yra didelė paskatatarnauti KASP. Bet ir šiuo atvejuegzistuoja tam tikras paradoksas –iš vienos pusės, didėjant misijų irten tarnaujančių karių skaičiui, susiduriamasu komplektavimo problema.Iš kitos – daugumai eiliniųsavanorių atrodo, kad patektiį misiją yra praktiškai neįmanoma.Šiuo atveju veikia ir „sugedusio telefono“principas. Deja, informacijaiš KASP štabo, pasiekianti eilinįsavanorį per visas tarpines grandis(KASP štabas – rinktinė – kuoposvadas – savanoris) dažnai būna nepakankamaitiksli ir operatyvi. Būtinastengtis, kad kiekvienas karyssavanoris žinotų kuo konkretesnęinformaciją – kada, kiek, iš kokiųdalinių ir kur važiuos savanoriai.Pageidautina, kad ta informacijabūtų tiksli ir nesikeistų.Kita vertus, tenka pripažinti, kadkai kurių kuopų reorganizavimas,sujungiant jas, išmušė iš vėžių nemažaikarių – tai irgi prisidėjo priejų skaičiaus sumažėjimo.Informacija žiniasklaidojeApie KASP žiniasklaidos priemonėsešiuo metu informuojamanemažai, tačiau neužtenka apsiribotivien straipsniais spaudoje. Reikia,kad informacija pirmiausiai būtųteisinga, po to – įdomi ir išsami. Tuopačiu reikia ieškoti įvairesnių informacijosskleidimo priemonių. Pavyzdžiui,įvairių renginių, sportiniųžaidynių metu galėtų būti agitacijosir informavimo centras – įrengtaslauke, visiems prieinamoje vietoje,kur kiekvienas pageidaujantisgalėtų ten esančių karių (specialiaipasiruošusių tam darbui) paklaustiapie tarnybą KASP, gauti iš jų įvairiųlankstinukų ir kitos medžiagos. Kitigalimi patrauklūs informavimo būdai– atviros diskusijos (susitikimųsu visuomene metu, radijo ir televizijoslaidose, interneto svetainėse irpan.) apie kariuomenę ir KASP.Bendradarbiavimas sudarbdaviaisRuošiamoje darbo su karių savanoriųdarbdaviais programojebus numatyti santykių su darbdaviaistikslai, uždaviniai ir tų tikslųįgyvendinimo priemonės. Jau dabarKASP vienetuose pradėtas šisdarbas yra tikrai svarbus mūsų tarnybai,reikia tik kryptingai jį vystyti.Kadangi darbdaviai yra labai užsiėmęžmonės, juos reikia suviliotiįvairiomis atrakcijomis (kariniai žygiaisu laužu ir kareiviška koše, šaudymovaržybos ir pan.). Šios akcijostikslas – paskatinti stoti į savanoriusįstaigos viršininką kartu su savo darbuotojais,išaiškinant, kad didelis toprivalumas – geresnis būsimas psichologinisklimatas įstaigoje – pratybųmetu darbuotojai išsikraus fiziškaiir emociškai, įgaus naujų įgūdžiųir žinių.Mokymai įsibėgėjaAts.ltn. Erlandas SnieškusDidžiosios Kovos rinktinės CKB kuopaVasario 25-26 dienomis Vilniauskarininkų ramovėje vyko pirmosiosšiais metais CKB (Civiliųir karių bendradarbiavimo) kuopospratybos. Kuopos vadas kpt.Gediminas Latvys, pristatęs pratybųtemas, pasidžiaugė ne tik nuolatgausėjančiu kuopos karių skaičiumi(29 kariai savanoriai bei 12kandidatų), bet ir šiais metais vyksiančiųpratybų temomis, žadančiomisįdomius mokymus.Pirmąją pratybų dieną kuoposvadovybės pakviesti ekspertai kartusu pačiu kuopos vadu, naudodamiesivaizdine medžiaga, pateikėdaug informacijos apie civilių irkarių bendradarbiavimo teorinessampratas, tarptautines organizacijasir konkrečią Lietuvos patirtįkonfliktų zonose. Lauko pajėgųštabo Civilių ir karių bendradarbiavimoskyriaus karininkas kpt.Evaldas Dirginčius karius supažindinosu esminiais NATO ir Lietuvoskariuomenės civilių ir kariųbendradarbiavimo doktrinų aspektais,praktiniais CKB veiklos principais,funkcinių CKB specialistųpanaudojimo galimybėmis. LietuvosRaudonojo kryžiaus draugijosatstovė Jurga Didžiokaitė pristatėTarptautinio Raudonojo kryžiausir Raudonojo Pusmėnulio judėjimokilmę ir raidą, pagrindiniusveiklos principus bei sritis, teisinįreglamentavimą bei kitų aktyviausiųtarptautinių organizacijų ypatumus.Itin didelio susidomėjimosulaukė ats.mjr. Eugenijaus Vaicekausko,Lietuvos misijos PAG-1 J9viršininko, pasakojimas apie CKBveiklos organizavimą AfganistanoGoro provincijoje. Karo nualintuoseregionuose, siekiant įtvirtintitaiką, CKB veikla yra vienadaugiausia darbo reikalaujančiųveiklos sričių, nuolat sulaukiantididelio vietos gyventojų dėmesio.Tuo tarpu kariuomenės vadovybėiki šiol santūriai žiūrėjo į CKB veikląbei specialistų rengimą, todėl įkarštus taškus siųstos taikos misijossudėtyje 1 arba 2 karininkai tiesiogfiziškai buvo nepajėgūs atliktiCKB funkcijų.Vienas esminių CKB kuoposkarių rengimo principų – specialistųparuošimas. Tad nenuostabu,kad po teorinių paskaitų sekdavodarbas grupėse („sindikatuose“),kur kiekvienas karys pasisako tamtikromis temomis, o bendras grupėssprendimas pristatomas viešai.Pirmąją pratybų dieną užduotisdarbo grupėms – kas yra, jų nuomone,civilių ir karių bendradarbiavimas?Šį apibrėžimą, apimantįdaug procedūrų, buvo leista apibūdintine daugiau kaip 6 žodžiųjunginiais. Visos 3 grupės, į kuriasbuvo suskirstyti kariai, pateikė originaliuspamąstymus ir mintis, kokiayra ta CKB veikla.Antrąją pratybų dieną kpt.G.Latvys išsamiai pristatė istorinesaplinkybes, kuriomis buvo sukurtasCKB. Vykdant taikos palaikymomisiją itin daug pagalbosgalima sulaukt iš nevyriausybiniųorganizacijų, kurių visada apstukarštuose regionuose. Apgalvotasbendravimas su šiomis organizacijomis,profesionalus jų įtraukimasį pagalbos teikimą nukentėjusiemsgyventojams – šiuos esminius principusakcentavo CKB kuopos vadas.Ats.ltn. Juozas Latvys, pristatėbene svarbiausią tarptautinęorganizaciją, teikiančią paramąbe išimties visiems karų ir kitųnelaimių nuskriaustiems žmonėms– Jungtinių Tautų Organizaciją(JTO).Po teorinių paskaitų vykusiuosepraktiniuose užsiėmimuosebuvo imituojama veikla CKB namuose.CKB namai – tai patalpa(pastatas, kambarys, palapinėar net transporto priemonė), kuriojeCKB kariai priima vietos gyventojusar organizacijų atstovus,surenka svarbią informaciją arbatiesiog išklauso jų nuomones. EsminisCKB namų įsteigimo principas– patys namai vietos gyventojamsturi atrodyti patikimi, kadjie į juos atvyktų. Be to, CKB namaituri būti saugūs patiems kariams,nors juos steigti karinėjebazėje nerekomenduotina. Tad išpirmo žvilgsnio paprasta užduotis– įsteigti CKB namus – realybėjegali būti nelengvai įgyvendinamasuždavinys. Tokią užduotį gavę„sindikatai“ nelengvai, tačiau užtikrintaiatliko. Antroji užduotis –šiuose įsteigtuose namuose priimtigyventojus, deramai juos išklausytiir jų reikalavimus patenkinti, pasitelkiantvietos valdžios ir civilinesorganizacijas bei jų teikiamą paramą.Derybos su vietos gyventojais- anaiptol ne pats lengviausias uždavinys,ypač kai žmonės nepatenkinti,įtarūs, nusivylę vietos valdžiabei kariais. Kultūriniai ir religiniaiskirtumai taip pat vaidina svarbiąrolę. Po praktinės užduoties buvoaptartos klaidos, pratybų dalyviaivertino privalumus bei trūkumus.Puikiai pavykusios CKB kuopospratybos leidžia teigti, kad šiemetai žada įdomią karių savanoriųrengimo programą.

2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363) Savanoris psl.Tarnavęs LietuvaiAts. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktoriusVasario 28 d. Kauno karininkųramovėje paminėtos Nepriklausomybėskovų dalyvio, karininko,diplomato, literato Juozo Urbšio110–osios gimimo metinės. Minėjimąsurengė Vytauto Didžiojo karomuziejus, Krašto apsaugos savanoriųpajėgos ir Kauno karininkų ramovė.Po mišių Įgulos bažnyčioje (jasaukojo įgulos karo kapelionas kpt.Tomas Karklys), Petrašiūnų kapinėseant Juozo Urbšio, MarijosMašiotaitės–Urbšienės, Prano Mašiotokapų padėta gėlių. Minėjimeramovėje pranešimus apie J.Urbšį –karininką ir diplomatą – skaitė VytautoDidžiojo karo muziejaus darbuotojaAudronė Veilentienė irVilniaus pedagoginio universitetoprofesorius Juozas Skirius, prisiminimaispasidalijo Užsienio reikalųministerijos Rytų Europos irVidurinės Azijos departamento direktoriusdr. Vytautas Žalys, antisovietiniopogrindžio dalyvis VytautasAndziulis, KASP vadas plk.Antanas Plieskis, Marija Urbšytė.J.Urbšio laiškus skaitė aktorė RūtaStaliliūnaitė. Taip pat buvo galimaapžiūrėti nuotraukų parodą, kuriąparengė Savanorių muziejaus vedėjaSofija Kaštelionovaitė.J.Urbšys vienas žymiausių Lietuvosdiplomatų, mūsų šalies istorijojejo vardas yra šalia Petro Klimo,Stasio Lozoraičio, Broniaus Balučio,Dovo Zauniaus.Gimė 1896 m. vasario 29 d. Kėdainiųapskrityje, Šetenių kaime.Tėvai – valstiečiai, ūkininkai. Iš Šeteniųkilęs ir Nobelio premijos laureatasČeslovas Milošas, tik jo tėvaiMilašiai – šunbajoriai, tad „lenkai“.Baigęs gimnaziją Panevėžyje,J.Urbšys mokėsi Rygos politechnikosinstitute, Pirmojo pasauliniokaro metu mobilizuotas į rusų kariuomenę,atsidūrė Čiugujevo karomokykloje, tapo karininku, kovėsifronte. 1918 m. rudenį grįžo į tėvynę,1919 m. pradėjo tarnybą Lietuvoskariuomenėje – Panevėžiobatalione, vėliau tarnavo 4 pėstininkųpulke, Generaliniame štabeOperacijų skyriaus viršininko padėjėju.1922 m. kpt. J.Urbšys išėjoį atsargą ir pradėjo dirbti diplomatinėjetarnyboje: Berlyne, Paryžiuje,pasiuntiniu Rygoje, perkeltas įministeriją vadovavo Politikos departamentui,buvo URM generaliniusekretoriumi, 1938 m. paskirtasministru. 1940 m. birželio 14–ąjąKremliuje J.Urbšiui teko priimtirusų notą dėl „papildomų raudonosiosarmijos dalinių įvedimo“į Lietuvą. Kad tai okupacija, rusainet neslėpė, jų užsienio reikalų komisarasMolotovas J.Urbšiui pasakėtiesiai šviesiai: „Kad ir kokį duotumėteatsakymą, vis vien sovietinėkariuomenė įeis Lietuvon“.1940 m. ministras galėjo pasitrauktiį Vakarus, bet to nepadarė.Jau grįžęs iš rusų kalėjimų, savoapsisprendimą aiškino taip: „Ne taskarys, kuris kuopą meta, o tas, kurispasilieka“. J.Urbšio dešinioji rankaUžsienio reikalų ministerijoje, Politikosdepartamento direktoriusEdvardas Turauskas manė kitaip.Jis, kaip ir J.Urbšys, 1918 m. grįžoiš Rusijos, tačiau į kariuomenęnėjo. Supratęs, kad smulkaus valdininkėliopareigos nuo mobilizacijosneapsaugos, Turauskas 1919 m.,kai vyko pačios sunkiausios kovos irLietuvos nepriklausomybė kybojoant plauko, išdūmė į Šveicariją, „pasimokyti“.Karas baigėsi, sugrįžo.Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje,apsiniaukus Europos padangei, Turauskasvėl prisiminė Šveicariją, irkilo jam nenugalimas noras „patarnauti“Lietuvai ten, Alpių papėdėje,kur tylu ir ramu, jokių karo dūmų.Juoba kad ir pareigos labai geros –atstovas Tautų Sąjungoje, realausdarbo jokio, o alga kaip ir visų atstovų.Jau rusų tankams dardant įLietuvą, Turauskas nutvėrė žurnalistąValentiną Gustainį, liepė jameiti į Užsienio reikalų ministerijąir vadovauti Politikos departamentui,o jis, departamento direktorius,turįs svarbesnių reikalų –galvotrūkčiais spruko iš Lietuvos.Šeimą jau anksčiau buvo apdairiaiišsiuntęs. Turauskas atsidūrė Šveicarijoje,Gustainis, beje, savanoriskūrėjas, – Sibire.Kariuomenės vadas gen. VincasVitkauskas, išgirdęs apie rusų notą,savo dienoraštyje užrašė, kad Lietuvosnepriklausomybė pasibaigė.Pasibaigė, tai pasibaigė, tačiau gyventiponiškai norisi, ir generolasnuėjo tarnauti rusams, kuriuos geraipažinojo ir su panieka vadindavoburliokais.J.Urbšys taip pat gerai pažinojomielus kaimynus, tačiau, regis,jis netikėjo, jog rusai pasielgs taipkiauliškai, sulaužys visas sutartis,Lietuvą ne tik okupuos, bet ir aneksuos.Turėjo tai suprasti jau 1939 m.spalio mėnesį, derybų Maskvojemetu, kai rusai sulaužė 1920 m. liepos12 d. sutartį ir Lietuvai grąžinone visą Vilniaus kraštą, o tik dalelę,ne 28 tūkstančius kvadratiniųkilometrų, bet tik 7 tūkstančius, beGardino, Lydos, Ašmenos, Naručioežero ir be Suvalkų ir Seinų, kuriuosStalinas pardavė savo bičiuliuiHitleriui. Tada, tose derybose,rusai pareikalavo užmokesčio užVilnių – leidimo įkurti sovietų įgulasLietuvoje. J.Urbšys prieštaravo,nesutiko ir tada Stalinas piktai išrėžė,jog jeigu lietuviai atsisako įsileistisovietų armiją, tada MaskvaVilniaus krašte paskelbs Lietuvossovietinę respubliką, kurios vyriausybėpaprašys Sovietų Sąjungos „išvaduoti“likusią Lietuvos dalį.Šiandien visokiais būdais bandomasreabilituoti Justas Paleckis,rusų agentas nuo trečiojo dešimtmečiovidurio, išgirdęs apie galimąVilniaus grąžinimą, nubėgo į sovietųatstovybę Kaune ir maldavo neatiduotiVilniaus krašto Lietuvai,nes tai puikus placdarmas tolesniamraudonosios armijos žygiui. Maskvaįvertino liokajų ir okupavusi Lietuvą,paskyrė Paleckį vyriausiuoju kolaborantu– „ministru pirmininku“,kiek vėliau net „prezidentu“.Lietuvos diplomatai primiršo,jog rusai niekada nesilaikydavo sutarčiųir jeigu tik pajusdavo palankųmomentą, būtinai griebdavokaimyną už gerklės. Nėra nė vienoskaimyninės valstybės, kurios Rusijanebūtų užpuolusi, nebūtų bandžiusi„išvaduoti“ ir paversti savo provincija.O jau ką užgrobėm ar pavogėm,tas mūsų. Kai japonai rusųžurnalistui ir diplomatui AleksandruiBovinui sakė, kad na kam Rusijaitos Kurilų salelės, grąžintų Japonijaiir iš to tik naudos turėtų,išgirdo išdidų atsakymą: “Rusija todėlir yra tokia didelė, jog niekadaniekam nieko negrąžina“. Už VilniųLietuva sumokėjo savo nepriklausomybe.1940 m. liepos 17 d. Paleckis irvidaus reikalų „ministras“ MečislovasGedvilas J.Urbšį su žmona ištrėmėį Rusiją, formaliai kitą valstybę.Rusai išlaikė juos Tambovo,Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio,Ivanovo, Vladimiro kalėjimuoseiki 1954 m. J.Urbšys, visą laikąkalintas vienutėse, parašė du memorandumusStalinui, kuriuose nesau laisvės prašė, o įrodinėjo, jogbūtina atstatyti Lietuvos valstybėsnepriklausomybę, kuri net ir SovietųSąjungai būtų naudinga. Bet:„mes niekada niekam nieko negrąžinam“.Į Lietuvą Urbšiai sugrįžo po 16metų, 1956–aisiais. ApsigyvenoKaune. Buvęs karininkas ir diplomatasėmėsi vertėjo darbo, į lietuviųkalbą vertė prancūzų literatūrosklasikus, 1979 m. parašė savoprisiminimus. 1987 m. prisiminimųrankraštis pakliuvo į kauniečio VytautoAndziulio rankas. Šis kuklus,niekam neužkliūvantis žmogus, dirbęsspaustuvininku, su Juozu Bacevičiumiįkūrė pogrindinę spaustuvę„ab“. Per dešimt metų šioje spaustuvėjeišspausdinta 138 tūkstančiaiegzempliorių pogrindinės literatūros.O juk tada jokių kompiuteriųnebuvo, tekstus teko rinkti rankomis,po vieną raidelę! Okupantairusai ir jų pakalikai vietiniai komunistaisiuto, net putos iš nasrųdribo, bet spaustuvės nesurado. Jiveikė Kauno rajone, netoli Domeikavos,Salių kaime, užmaskuotataip, jog nežinantis jos jokiu būdunegalėjo aptikti.„Gavau, – prisimena V.Andziulis,– Urbšio prisiminimus vienainakčiai. Perfotografavau, bet vėliauapsižiūrėjau, kad trūksta vieno puslapio.Patikimas žmogus grįžo tuščiomis,Urbšys nesileido į kalbas,matyt, nepatikėjo“. Tada pogrindininkaipasiuntė Liudą Simutį, būsimąjįKovo 11–osios akto signatarą,už lietuvišką veiklą daug metų kalintąrusų kalėjimuose ir konclageriuose.Jam J.Urbšys davė ne vienąpuslapį, o visą rankraštį. Knygą pogrindininkaiišspausdino 1000 egzemplioriųtiražu.J.Urbšys vienintelis tokio rangoPirmosios respublikos pareigūnas,sulaukęs Nepriklausomybės atkūrimo.Kai virš Vytauto Didžiojo karomuziejaus suplevėsavo trispalvė,apsiverkė. Per daugelį metų, prisimenaMarija Urbšytė, pirmą kartąjo akyse pamačiau ašaras.1991 m. kovo 8 d. Lietuvos kariuomenėsatsargos kapitonui suteiktasdimisijos pulkininko leitenantolaipsnis.Mirė Juozas Urbšys 1991 m. balandžio30 d.SportasVyriškas sportasSrž. Audrius VALMAVyčio rinktinėPanevėžio „Aukštaitijos“ sportorūmuose kovo 15 d. vyko Lietuvoskariuomenės svarsčio kilnojimovaržybos, kurias surengė Vyčiorinktinė ir kariuomenės sportoklubas.Dalyvavo 16 komandų, tarp jųir KASP Didžiosios Kovos, Dainavos,Žemaičių, Vyčio, Dariaus irGirėno rinktinių bei Butigeidžiodragūnų bataliono stipruoliai.Dalyviai varžėsi septyniose svoriokategorijose. Vyr. teisėjas –Vytautas Gutauskas, „Ąžuolyno“Kpt. Evaldas ZelbaVyčio rinktinės 501 kuopos vadassporto klubo pirmininkas, PaįstrioJuozo Zikaro vidurinės mokyklosmokytojas, teisėjai – šios mokyklosmoksleiviai, daugkartiniaišalies čempionai Saulius Razgevičius,Arūnas Norvaišas, ArtūrasBeraišys, Dainius Vinclovas.Komandinėje įskaitoje pirmąjąvietą užėmė Jono Žemaičiokaro akademija, antroji vieta atitekoDainavos rinktinei, trečioji –Vyčio rinktinei.Apdovanojimus įteikė Vyčiorinktinės vadas plk. ltn. RičardasLeikus ir Lietuvos kariuomenėssporto klubo viršininko pavaduotojaskpt. Dainius Morkūnas.Taurę laimėjo ,,Ąžuolas“Kovo 4 dieną Kaune vyko Lietuvosuždarų patalpų virvės traukimočempionatas, kuriame dalyvavoir Vyčio rinktinės kariai kpt.Evaldas Zelba, srž. Almantas Bimba,gr. Vygantas Tarutis, gr. GintarasVilniškis, gr. Valdas Alejūnas,eil. Renatas Ramanauskas, eil.Dainius Jutelis, atstovavę „Ąžuolo“sporto klubui. Panevėžiečiaisupersunkioje (per 720 kg) svoriokategorijose tapo čempionais, osvorio kategorijoje iki 680 kg užėmėantrąją vietą, nusileidę tik Kuršėnų,,Kristalo“ komandai.Panevėžio kūno kultūros irsporto centro lengvosios atletikosmanieže vyko tarptautinės uždarųpatalpų virvės traukimo varžybosPanevėžio miesto mero VitoMatuzo ir sporto klubo „Ąžuolas“taurėms laimėti. Varžybose,skirtose Lietuvos Nepriklausomybėsatkūrimo dienai paminėti,dalyvavo 24 komandos iš Lietuvos,Latvijos ir Ukrainos, tarpjų ir keturios moterų komandos.Tarp moterų nugalėjo PanevėžioMirė Estijossavanorių vadasrajono ,,Šėlsmo“ komanda, antrojevietoje liko Rokiškio rajonoJūžintų miestelio merginos, o trečiąvietą užėmė Kupiškio atstovės,kurias treniruoja Vyčio apygardos509 kuopos karė savanorėgr. Rita Grigaliūnienė.Vyrų supersunkioje svorio kategorijoje(per 720 kg) triumfavoir miesto mero taurę iškovojo Panevėžio„Ąžuolo“ komanda, kuriossudėtyje buvo ir Vyčio apygardosrinktinės kariai. Antri likosvečiai iš Ventspilio, o treti – kuršėniškiai.720 kg svorio kategorijojestipriausi buvo virvės traukikaiiš Ventspilio, II vietą iškovojo,,Ąžuolo“ komanda, treti likoukrainiečiai.Panevėžio miesto meras VitasMatuzas nugalėtojams ir prizininkamsįteikė medalius, diplomusir taures. Sportininkus taippat pasveikino Vyčio rinktinės vadasplk. ltn. Ričardas Leikus, Panevėžiošaulių rinktinės vadas ats.ltn. Vytautas Indreliūnas, Lietuvosvirvės traukimo federacijosgeneralinis sekretorius GiedriusGrybauskas.Kovo 25 d. mirė Estijos savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas mjr.Benas Lesikas (Benno Leesik).B.Lesikas Estijos savanorių pajėgose pradėjo tarnauti 1992 m.būrio vadu, vėliau vadovavo kuopai, laivų divizionui, 1999 m. prezidentasLenartas Meris jį paskyrė Savanorių pajėgų vadu.Ne kartą lankėsi Lietuvoje, daug prisidėjo stiprinant ir plėtojantlietuvių ir estų savanorių tarpusavio ryšius.Estijos savanoriai neteko puikaus vado, o lietuviai nuoširdausbičiulio.Tebūnie jam lengva tėvynės Estijos žemė.Nuoširdžiai užjaučiame Kovo 11-osos akto signatarą,garbės savanorį Algirdą Patacką dėl motinos mirties.Krašto apsaugos savanorių pajėgosReiškiame nuoširdžią užuojautą 508 kuopos savanoreieil. Aušrai Kiznytei dėl tėvelio mirties.Vyčio apygardos 5-oji rinktinė

psl.Savanoris2006 m. kovo 30 d. Nr. 3 (363)Finišuoja latvių savanoriai ir prancūzų legionieriai.Autoriaus nuotraukosßKovos technikos atpažinimas.Kosovo įspūdžiai(Tęsinys. Pradžia Nr. 1)Kpt. Linas IdzelisBALTSQN–12Kai turėdavome laisvo laiko, kartaissu štabo karininkais veždavomelabdarą į atokesnius kaimus kalnuose.Prisimenu, sausio pirmosios rytąvažinėjome po serbų kaimus kalnuoseir dovanojome guminius batus.Labiausiai nudžiugino, kad vietiniai,pamatę lietuvišką uniformą, iš kartoklausdavo, kur Gediminas, o kaipasakydavau, kad jis jau namie, labainusimindavo. Kaip sakė vienas batalionedirbantis albanų vertėjas, GediminasLatvys buvo geriausias CKBkarininkas per visą bataliono egzistavimolaikotarpį. Aš labai nenustebau,nes CKB karininkais paprastaipaskiriami būrių ar kuopų vadai, kurieatvažiavę patenka į kitą pasaulį irpradeda galvoti, ką gi čia nuveikus.Gediminas – profesionalus CKB karininkas,ne veltui paskirtas CKBkuopos vadu.Gruodžio mėnesį buvau gavęslabai įdomią užduotį suorganizuotibataliono skyrių varžybas. Teko ilgaiplušėti, suderinti, organizuoti, rengtipasitarimus, instruktažus. Varžybospavadintos „Žiemos iššūkis 2005“,jų tikslas – atnaujinti individualiuskarių ir skyrių kovinius įgūdžius, nair galiausiai išrinkti geriausiai pasirodžiusįskyrių. Varžybose dalyvavo32 skyriai, įskaitant iš prancūzų batalionoir Svetimšalių legiono. Varžybosebe 13,5 km ėjimo arba bėgimoraižyta vietove, buvo tokiosrungtys: šaudymas, pirmoji medicinospagalba, sužeistojo kario nešimas,granatų mėtymas, padangosnešimas ir pakeitimas, šarvuotostechnikos ir sraigtasparnių atpažinimas,persikėlimas per upę.Pabandysiu papasakoti plačiau,nes gal kam šaus į galvą ateityje kažkąpanašaus daryti.100 m atstumu pastatėme standartiniuskrūtinės figūros taikinius,tik vietoj apskritimų ir skaičiukųprikabinome gipsines medžioklineslėkštutes, pataikius jos suskyla į mažusgabaliukus. Tiesa, kai kurios irne, kulkos jas pramuša kiaurai, todėlreikia būti atidžiam skaičiuojant pataikymus,reikia apžiūrėti kiekvienąlėkštutę. Šias rungtis pasiūlė latviųkapitonas, nes pas juos taip šaudomasavanorių žaidynėse. Kiekvienasskyriaus karys gavo tik po dušovinius, o taikinių kiekvienam skyriuiteko aštuoni. Rezultatai nebuvostulbinantys, nors daug kas naudojosiir optika. Vidutiniškai skyrius numušdavo2–3 lėkštutes, buvo tokių,kurie numušė ir visas, ir keisčiausia,jog tai ne koviniai padaliniai, o danųmedikai ir latvių štabo būrio skyrius.Kiekviena nenumušta lėkštutė reiškė4 baudos minutes, pridedamasprie skyriaus laiko. Danų mechanizuotojikuopa prastai šaudė, tadkuopos vadas padarė tokią išvadą:ginklas su optika yra geras tik tada,kai kariai jį prižiūri, o paprastai kariaiginklus dažnai sutrenkia pratybųir užduočių metu, todėl optikaišsireguliavusi, štai kodėl rezultataitokie prasti. Tuomet aš paėmiau jovairuotojo automatą, kurio gyvenimerankose nelaikiau, ir iššoviau 8šūvius, tą patį padarė mano skyriausvairuotojas. Visos lėkštutės gulėjoant žemės sutrupintos. Danų kuoposvadas išvažiavo labai piktas, vėliaumačiau, kaip kiekvieną savaitęjo kuopa važinėdavo į šaudyklą treniruotisir veždavosi visą sunkvežimįšovinių. Įdomumo dėlei nuvažiavaukartą pažiūrėti, jie šaudė visą mėnesį,kol skyriai numušė visas lėkštutes.Tada mane sutikęs kuopos vadas pasakė,kad tai padaryti tikrai galima,nes ir jam pačiam pavyko.Pirmoji pagalba tik atrodo labaipaprasta rungtis, o iš tikrųjų –nieko panašaus. Kariams atvykusį vietą, vienas karys skiriamas „sužeistuoju“,vertintojas paženklinasužeidimo vietą. Tada skyrius turiįvertinti aplinkos pavojingumą, nustatytižaizdos pobūdį, bando išsikviestisraigtasparnį, taisyklingai sutvarstytižaizdą. Kiekviena mažiausiaklaida vertinama 2–5 min. bauda.Skyrininkui sraigtasparnio išsikviestinepavyksta ir tenka tą „sužeistą“kareivį nešti neštuvais 2,5 km., o taitikrai nėra lengva. Kiti netgi išmesdavoir neštuvus ir patį kareivį, nesnebeturėdavo jėgų.Granatų mėtymui inžinieriai padarėgranatos svorį atitinkančiusmetalinius briketus, kurių kiekvienamskyriui skirta po 32. Penki skirtingunuotoliu pastatyti taikiniai turėjobūti numušti šiomis granatomisiš įvairių padėčių. Kiekvienas nenumuštastaikinys duodavo 5 baudosminutes. Šioje rungtyje rezultataibuvo neblogi, beveik visi skyriai numušėbent 4 taikinius iš 5.Baigus mėtyti granatas, skyriusgaudavo atsarginę padangą, kurią turėdavonunešti kokiu tik nori būduapie 1,5 km ir pakeisti nuleistą „MersedesGD 240“ padangą, laikantisvisų saugumo reikalavimų. Kiekvienaklaida vertinama baudos minutėmis.Keisčiausia, kad šioje rungtyjevėl įvyko viskas atvirkščiai nei turėtųbūti: transporto būrio kariai gavodaugiausiai baudos minučių, nes pradėjopadangą ne atsukinėti, o priveržinėti,tai vėliau teko naudoti kuoką,kad pavyktų ją nuimti. Skyrius sugaišoapie 30 minučių ir dar gavo 28baudos minutes, kai kitiems skyriamspakako ir 10 min.Kita rungtis buvo irgi labai įdomi,ją organizuojant talkino S3 skyriausseržantas, technikos atpažinimoekspertas. Jis internete surado 16kovos mašinų, tankų ir sraigtasparnių,kuriuos naudoja įvairios pasauliokariuomenės Kosove, nuotraukų.Išdėstė jas 25 m atstumu nuo stebėjimolinijos. Taikiniai atsidūrė vienojeupės pusėje, o stebėjimo linija– kitoje. Visi skyriaus kariai gavožiūronus ir turėjo 3 min. laiko stebėtitaikinius, tada dar 10 min. pasitartitarpusavyje, bet tiek laiko nereikėjo,visi rezultatus pateikdavo jaupo 1–2 min. Kiekvienas neatpažintasar neteisingai atpažintas taikinysreiškė 2 baudos min. Čia rezultataiirgi nebuvo patys geriausi, nors visostechnikos pavadinimai išdalyti padaliniamsprieš 2 savaites ir net nurodytiinterneto puslapiai, kur galimarasti informaciją.Varžybų kulminacija buvo paskutinėrungtis – kėlimasis per upę.Laimė, kad kėlėmės netoli stovyklos,nes daugelis išsimaudė lediniamevandenyje, taip pat ir organizatoriai.Žiūrovų nestigo, nes visaišalia yra vietinis restoranas, tai kastik pamatydavo, kad kažkas įdomausvyksta, iš karto atskubėdavopasižiūrėti. Kliūtį įrengę inžinieriaivienoje upės pusėje pastatėsunkvežimį, kitoje pusėje – šarvuotį,tarp jų ištempė metalinį trosą,kuriuo reikėjo eiti, laikymuisikiek aukščiau ištempę dvi virves.Buvo imtasi griežtų saugumo priemonių,brigados inžinieriai su motorinevaltimi ir gelbėtojais buvonetoliese, nes vandens lygis svyravonuo 1 iki 2 m priklausomai, nuoGazivodo užtvankos, kuri reguliuojavandens lygį, todėl po pietų, kaivandens lygis pakildavo, būdavonebe juokai. Tik 2 skyriai sugebėjoįveikti šią kliūtį neišsimaudę, kitiemsteko paragauti Kosovo upės„gydomojo vandens“ skonio. Gražiausiaiį vandenį krisdavo mechanizuotosioskuopos kariai. Jie nešdavosiprisikabinėję visokių ryšulių,kurie būtinai kur nors užkliūdavo irkariai atsidurdavo vandenyje. Priekliūties budėję inžinieriai sakė gyvenimedar nebuvo tiek juokęsi.Čia taip pat buvo baudos minutės,priklausomai, kiek skyriaus kariųįkrito į vandenį. Didžiausią įspūdįpaliko svetimšalių legionierius,nusprendęs, kad reikia šią kliūtįįveikti šliaužiant „tirolietiškubūdu“. Tai buvo tikrai bloga idėja,nes metalinės atplaišos sužeidė kariamsrankas, o greitis – maždaugkaip vėžlio. Pirmasis taip šliaužęskarys buvo jau beįkrentąs į vandenį,kabėjo žemyn galva, bet sugebėjoatgal persiversti, atsistoti antvidury upės siūbuojančio troso irįveikti kliūtį. Kai šis karys atlikinėjotokius akrobatinius triukus, visistovėjo net išsižioję, o kai įveikė,pradėjo ploti.Varžybos truko 4 dienas. Paskutinędieną, susumavus rezultatus,paaiškėjo nugalėtojai. Pirmąjąvietą užėmė Prancūzijossvetimšalių legiono skyrius, antrąją– danų medikai ir trečiąją –latvių žvalgų kuopos skyrius.Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.Eina nuo 1991 02 09Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius, Tel.: 242 77 56.El. paštas: savanoris@freemail.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099Redaktorius ats. kpt. Vytautas Voveris.Korespondentas gr. Vilius Džiavečka.Dizainerė Jurgita Šeštokaitė.Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“Kaina 1,20 ct