ekonomin÷s, kontrol÷s ir veiklos vykdymo aplinkyb÷s, tod÷l turi būti numatyti nuolatin÷srizikos analiz÷s būdai;3) kontrol÷s veiklą. Kontrol÷ vykdoma visais organizacijos lygiais. Ji apima įprastus, geraižinomus kontrol÷s būdus, tokius kaip parašo įgaliojimo tikrinimas, apribojimai,sulyginimai ir pan.;4) informaciją ir jos perdavimą. Tam, kad gal÷tų tinkamai atlikti savo darbo dalį visamekontrol÷s procese, kiekvienas asmuo turi tur÷ti pakankamai informacijos apie veiklą. Tod÷linformaciją reikia nedelsiant perduoti visiems asmenims, kurie turi ją gauti. Vadovai turikeistis informacija su darbuotojais, o jie - su vadovais bei tarpusavyje;5) steb÷seną. Išor÷s ir vidaus <strong>audito</strong>rių atliekamas darbas yra steb÷senos proceso dalis.Vaizdžiai tariant, jis yra išsid÷stęs piramid÷s viršuje ir sudaro tik nedidelę visos vidauskontrol÷s sistemos dalį. Geriausia, kai VAT yra kvalifikuotų specialistų grup÷, geraiinformuota apie vidaus kontrol÷s klausimus.Reik÷tų atkreipti d÷mesį, kad:1) kontrolę vykdo kiekvienas organizacijos darbuotojas. Tai n÷ra tokia užduotis, kurią galiatlikti vidaus <strong>audito</strong>riai. <strong>Vidaus</strong> <strong>audito</strong>riai tik įvertina kontrol÷s sistemos funkcionavimąbei kokybę, pateikia rekomendacijas, kaip ją pagerinti, patikrina, kaip kiekvienasorganizacijos darbuotojas atlieka kontrol÷s sistemoje jam numatytą ir priskirtą darbo dalį;2) išoriniai partneriai, kaip išor÷s <strong>audito</strong>riai, tiek÷jai, irgi perduoda informaciją ir nuomonęapie kontrolę jūsų organizacijoje, tačiau jie n÷ra organizacijos kontrol÷s sistemos dalis;3) kai svarstote, kokiomis priemon÷mis kontroliuoti veiklą, apmąstykite, su kokia rizikaatliekamoje veikloje susiduriama. Rizika suprantama kaip "bet koks nedidelis arbareikšmingas dalykas, išmatuojamas arba neišmatuojamas, kuris gali sukliudyti arba neleistipasiekti tikslų".4.3. <strong>Vidaus</strong> kontrol÷s priemonių rūšysToliau pateikiamos kai kurios kontrol÷s priemonių rūšys, kurias <strong>audito</strong>rius gali rastidaugelyje organizacijų, ir kuriomis arba jų deriniais <strong>audito</strong>rius gali tam tikru lygiu pasitik÷ti:1) organizacijos struktūra. Audituojamos organizacijos turi tur÷ti organizacijos planą(struktūrą), kuriame apibr÷žiamos ir paskirstomos funkcijos, nurodomas pavaldumas,atsiskaitomumas visais organizacijos veiklos klausimais, įskaitant kontrolę. Turi būtiaiškiai apibr÷žti pareigybių įgaliojimų ir atsakomyb÷s lygis;2) pareigų atskyrimas. Pareigų atskyrimas sumažina tyčinio manipuliavimo arba klaidųriziką ir padidina tikrinimo elementų skaičių. Tokios funkcijos, kaip veiksmų patvirtinimasir vykdymas, dokumentų saugojimas ir registravimas, kompiuterizuotos apskaitos sistemųkūrimas bei kasdienin÷s operacijos, turi būti atskirtos. <strong>Vidaus</strong> auditas ir finansų kontrol÷(kur įmanoma) turi būti nepriklausomos nuo kasdieninio veiklos valdymo;3) fizin÷ kontrol÷. Tai turto apsaugos kontrol÷, kuri apima procedūras bei saugos priemones,kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie turto arba turto dokumentų gali prieiti tik tokiusįgaliojimus turintis personalas. Tokia kontrol÷ yra ypač svarbi, kai kalbame apie vertingo,kilnojamojo, keičiamo arba paklausaus turto apsaugą;4) įgaliojimai ir patvirtinimas. Visi įgyvendinami sprendimai ir atliekamos operacijos turibūti patvirtintos atitinkamų atsakingų asmenų (arba suteikti įgaliojimai). Turi būtinustatytos įgaliojimų ribos;5) aritmetin÷ ir apskaitos kontrol÷. Tai yra su įtraukimo/registravimo funkcija susijusikontrol÷, kuomet patikrinama, ar operacijos, kurias reikia įtraukti/registruoti ir apskaityti,yra patvirtintos, kad jos visos būtų teisingai įtrauktos/suregistruotos ir tiksliai apskaitytos.Tokia kontrol÷ apima įrašų aritmetinio teisingumo patikrinimą, bendrų sumų patikrinimą,sulyginimą, sąskaitų kontrolę ir bandomąjį balansą, apskaitos dokumentus;
6) personalas. Kiekvienos sistemos funkcionavimas priklauso nuo asmenų, kurie su ja dirba,kompetencijos ir sąžiningumo. Tod÷l bet kurioje kontrol÷s sistemoje reikia atsižvelgti į sušia sistema susijusių darbuotojų kvalifikaciją, atranką, mokymą bei asmenines savybes.V÷lgi turi būti nustatytos procedūros, užtikrinančios, kad personalas turi pakankamaigalimybių atlikti savo pareigas;7) priežiūra. Kiekvienoje vidaus kontrol÷s sistemoje turi būti numatyta kasdieninių operacijųpriežiūra, atliekama atsakingų darbuotojų, bei šių operacijų registravimas.8) valdymas. Tai yra papildoma vadovų vykdoma kontrol÷. Ji apima visą kontrol÷s irpriežiūros veiklą, sąskaitų valdymo peržiūrą, palyginimą su biudžetu, vidaus <strong>audito</strong>funkcijų ir kitų specialių patikrinimų procedūras;9) finansų kontrolierius. Kai kuriose Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se finansųkontrolierius veikia kaip nepriklausoma kontrol÷s įstaiga. Tokiais atvejais finansųkontrolierius turi labai didelį pareigų spektrą, įskaitant tai, kad jis turi iš anksto patvirtintivisus pasiūlymus atlikti sandorius. Įprasta, kad finansų kontrolierius pritaria sandorioatlikimui tik tada, kai yra visiškai įsitikinęs, kad sandoris yra teis÷tas bei teisingas, ir jamatlikti yra pakankamai l÷šų.4.4. <strong>Vidaus</strong> ir išor÷s <strong>audito</strong> santykisSkirtumai tarp vidaus ir išor÷s <strong>audito</strong>:1) laiko atžvilgiu. Išor÷s <strong>audito</strong>riai stengiasi rasti pakankamai įrodymų, pagrindžiančiųnuomonę d÷l bendrojo finansin÷s atskaitomyb÷s ir apskaitos teisingumo. Tod÷l žiūrint išlaiko perspektyvos, jie daugiausia žiūri atgal, tikrina tai, kas įvyko pra÷jusiais metais. Kitavertus, vidaus auditas daugiau rūpinasi situacija, kuri yra dabar bei bus ateityje;2) vidaus kontrol÷s sistemos atžvilgiu. Išor÷s <strong>audito</strong>riai, kaip ir vidaus <strong>audito</strong>riai, vertinavidaus kontrol÷s sistemą. Tačiau išor÷s <strong>audito</strong>riai daugiausia domisi vidaus kontrole tiktiek, kiek tai yra susiję su finansin÷mis ataskaitomis ir apskaita;3) atskaitomyb÷s lygiu. Iš esm÷s skiriasi vidaus ir išor÷s <strong>audito</strong>rių atsiskaitomumo lygis beiatsakomyb÷. <strong>Vidaus</strong> <strong>audito</strong>riai dirba organizacijos aukščiausio lygio vadovams, o išor÷s<strong>audito</strong>riai dirba akcininkams ir tam tikra prasme valdžios institucijoms. Kaip antai:Lietuvos Respublikos valstyb÷s kontrol÷s pareigūnai kartą per metus atlieka biudžetiniųįstaigų išorinį finansinį auditą. Pagrindinis šio <strong>audito</strong> tikslas – nustatyti, ar audituojamosubjekto finansin÷s ataskaitos parodo tikrą bei teisingą būklę ir ar jos sudarytos remiantisLietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teis÷s aktais; atlikti finansin÷s atskaitomyb÷s irsandorių auditą, apimantį teis÷s aktų laikymosi priežiūrą;4) galutinio rezultato atžvilgiu. Pagrindinis vidaus <strong>audito</strong> tikslas yra įvertinti naudojamas irįgyvendinamas finansines sistemas, t. y. procedūras, kurios yra naudojamos rengiant,apskaitant ir pateikiant patikimą informaciją apie finansines operacijas, t. y. patvirtinti,kad procedūros, naudojamos kaip pagrindas galutiniam rezultatui pasiekti, yra teisingos.Tuo tarpu pagrindinis išor÷s <strong>audito</strong>riaus tikslas yra patvirtinti galutinio rezultato (sumos)teisingumą.Tačiau vis d÷lto dauguma išor÷s <strong>audito</strong> tikslų sutampa su vidaus <strong>audito</strong> tikslais iruždaviniais; dažnai netgi naudojamos tos pačios arba panašios <strong>audito</strong> aplinkos nustatymo,informacijos rinkimo, <strong>audito</strong> atlikimo procedūros bei metodai.Siekiant kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius, būtina koordinuoti <strong>audito</strong> darbą. VATvadovas turi koordinuoti vidaus ir išor÷s <strong>audito</strong> darbą tam, kad būtų išvengta darbodubliavimo ir būtų skatinamas naudojimasis vieni kitų darbo rezultatais.<strong>Vidaus</strong> <strong>audito</strong>riai gali dalyvauti išor÷s <strong>audito</strong>rių darbe. Tai daryti rekomenduotina, nessavaime suprantama, vidaus <strong>audito</strong>riai daug geriau pažįsta organizaciją. Kita vertus, išor÷s<strong>audito</strong>riai gali susipažinti su vidaus <strong>audito</strong> ataskaitomis, ypač jei jie to pageidauja.
- Page 1 and 2: PATVIRTINTANUOLATINöS TARPŽINYBIN
- Page 3 and 4: 6. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI GER
- Page 5 and 6: 11.2.1.2. TELEKOMUNIKACIJŲ KONTROL
- Page 7 and 8: VIDAUS AUDITO PRINCIPAIAPIBRöŽIMA
- Page 9 and 10: Vidaus auditoriai, netrukdomai ir o
- Page 11 and 12: VAT vadovas turi parengti ir vykdyt
- Page 13 and 14: 2220 - Audito apimtisNumatyta vidau
- Page 15 and 16: BENDRIEJI AUDITO KLAUSIMAI3.1. Audi
- Page 17: VIDAUS AUDITAS IR VIDAUS KONTROLö4
- Page 21 and 22: 4.4.4. Audito informacijos rinkimas
- Page 23 and 24: darbą. Asmeninis pasitik÷jimas ta
- Page 26 and 27: KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI GERAM
- Page 28 and 29: VJA lygio vadovai ir VAT vadovai yr
- Page 30 and 31: proceso etapuose. Ypatingas d÷mesy
- Page 32 and 33: Svarbu įsitikinti, kad nustatant r
- Page 34 and 35: SISTEMOS RŪŠISBENDRAS VALDYMASFIN
- Page 36 and 37: Žmogaus darbo dienos - vieno darbu
- Page 38 and 39: nuo ai, nuo ai, nuo ai,nuo ai,--sto
- Page 40 and 41: Galutinio l÷šų gav÷jo tipasIš
- Page 42 and 43: 2.1.2.3. Struktūros kompleksiškum
- Page 44 and 45: 1 lentel÷: Apibr÷žtos srities ri
- Page 46 and 47: 9.1. Audito etapaiVIDAUS AUDITO PRO
- Page 48 and 49: procedūrų (tikslų pasiekimo prie
- Page 50 and 51: 9.5.7. Kontrol÷s tikrinimo atlikim
- Page 52 and 53: atvejams. Prireikus, procedūros (j
- Page 54 and 55: 2) aiški (suprantama ir logiška),
- Page 56 and 57: skaičiumiLaiko, skirto darbuotojų
- Page 58 and 59: 11. AUDITO DOKUMENTAIVidaus auditor
- Page 60 and 61: VEIKLOS AUDITO YPATUMAIVEIKLOS VIDA
- Page 62 and 63: 3) atskiros veiklos srities auditas
- Page 64 and 65: FINANSINIO AUDITO YPATUMAIFINANSINI
- Page 66 and 67: 9) susipažinti su vidaus kontrol÷
- Page 68 and 69:
11.10.Finansinio audito procedūros
- Page 70 and 71:
14.1.2.2. Vidaus kontrol÷s priemon
- Page 72 and 73:
3) pagalbin÷s testavimo, įsiskver
- Page 74 and 75:
Šiuo atveju įdiegiant informacini
- Page 76 and 77:
1) Ar aiškiai apibr÷žta, kas ats
- Page 78 and 79:
9) ar sistema paj÷gi siųsti prane
- Page 80 and 81:
7) ar kontroliuojamas sąskaitų ti
- Page 82 and 83:
2 PRIEDAS. AUDITUOTINOS SRITYS - AU
- Page 84 and 85:
4 PRIEDAS. AUDITO PLANASMinisterija
- Page 86 and 87:
6 PRIEDAS. ĮŽANGINö DISKUSIJAMin
- Page 88 and 89:
8 PRIEDAS. AUDITO ATASKAITAAUDITO A
- Page 90 and 91:
AUDITO ATASKAITAJ. Petraitis 2001 m
- Page 92 and 93:
AUDITO ATASKAITAJ. Petraitis 2001 m
- Page 94 and 95:
6) įsitikinti apskaitos tikslumu i
- Page 96 and 97:
5) ilgalaikio turto nusid÷v÷jimas
- Page 98 and 99:
Grynųjų pinigų už prekes ar pas
- Page 100 and 101:
Vidaus auditorius, atlikdamas atsar
- Page 102 and 103:
Bendru atveju vidaus auditorius, ve
- Page 104 and 105:
10 PRIEDAS. IS SAUGUMO AUDITO KONTR
- Page 106 and 107:
8. Technin÷s informacijos saugumo
- Page 108 and 109:
3. Įvertinti rizikos bei sistemos
- Page 110 and 111:
3 lentel÷VIDAUS AUDITO TARNYBOS DA
- Page 112 and 113:
SPECIALIŲ TERMINŲ ŽODYNASApskait
- Page 114 and 115:
mo, atsižvelgiant į įd÷tas sąn
- Page 116 and 117:
Svarbumas ir Materiality and Inform