Vidaus audito rekomendacijos - Finansų ministerija

Praktiškai svarbiausią informacijos šaltinį gali sudaryti pokalbiai su organizacijospersonalu. Vidaus auditorius turi parodyti kaip galima didesnį pasitik÷jimą savo pašnekovais,įd÷miai jų klausytis ir nepiršti savo iš anksto susiformuotų išvadų. Reikia atsiminti, kadpaprastai organizacijos darbuotojai specifiniu klausimu žino daug daugiau nei vidausauditorius ir gali pasiūlyti sprendimo būdą. Vidaus auditorius turi būti jiems patikimaspartneris. Jis privalo įgyti jų pasitik÷jimą ir pabr÷žti kad jo informacijos rinkimas nesąlygosnuobaudų taikymo (kontrolierių arba vadovyb÷s), bet tik bus imtasi galimų prevenciniųpriemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas organizacijos funkcionavimas. Kartu, negalimaužtikrinti, kad pokalbis visada pateiks tikrus ir reikalingus vidaus auditui duomenis, kaip tonor÷tų pats vidaus auditorius.Vidaus auditorius privalo kritiškai išanalizuoti savo informacijos šaltinius, pvz., jis turipatikrinti kod÷l organizacijos padaliniai pateik÷ ataskaitas būtent tokiu turiniu ir dažnumu.Vidaus auditorius privalo sau užduoti klausimą – kokios buvo šio sprendimo pri÷mimopriežastys, kod÷l būtent toks dokumento turinys, ar peržiūr÷tuose dokumentuose pateiktipasteb÷jimai iš tikrųjų tikslūs. Gavus informaciją iš darbuotojams asmeniškai pateiktų anketų,reikia atkreipti d÷mesį į tai, ar ta informacija išsami ir patikima. Tokiu atveju reik÷tų atkreiptid÷mesį į darbuotojų baimę savo viršininkams arba laiko trūkumą ir nenorą pateikti išsamiuspaaiškinimus raštu. Gali prireikti sulyginti informaciją, gautą apklausos metu, su kita žodžiugauta informacija.Rizikos veiksnius konkrečiam objektui vidaus auditorius turi parinkti individualiai.Nustatęs rizikos veiksnius, vidaus auditorius tur÷tų priimti profesionalų sprendimą ir nustatytirizikos sritis, kurios apima procesus, reiškinius ar problemas, kurias reikia tikrinti. Reikiapažym÷ti, kad n÷ra universalios rizikos sričių grup÷s. Kokios sritys bus nustatytos, visadapriklausys nuo vidaus auditoriaus žinių lygio, organizacijos tikslų, veiklos, struktūrų,darbuotojų darbų apimčių ir kt.8.3 Rizikos analiz÷VAT vadovas turi parengti vienodas rizikos įvertinimo ir skirtingų rizikos sričių svarbosnustatymo taisykles. VAT vadovas turi lemiamą balsą nustatant, koks faktorius buspagrindinis išsirenkant organizacijos operacijų sritį auditui. Vidaus auditoriai pateikia savopasiūlymus d÷l rizikos įvertinimo tose srityse, kurias jie pasirinko tikrinti, ir galiausiai pažymišios rizikos svarbą naudodamiesi vienodais kriterijais (svertais), kuriuos jiems pateikia VATvadovas.Vidaus auditorius gali naudotis įvairiais rizikos sričių įvertinimo metodais:1) lentel÷s (matricos) būdu: sudaromos rizikos sričių vertinimo lentel÷s (matricos) suįvairiais kriterijais, kuriems priskiriami atitinkami svertai (arba privalumai). Pvz., rizikossvarbos nustatymui taikomi kriterijai šioje lentel÷je gal÷tų būti laikotarpis nuo ankstesnioaudito arba tikrinimo, rizikos srities svarba, organizacijos vadovo nustatyti prioritetai ir t.t.Šiuo atveju vidaus auditorius klasifikuoja rizikos sritis pagal jų svarbą ir nepageidaujamųįvykių tikimybę atsirasti kiekvienoje srityje. Vidaus auditorius turi sutelkti d÷mesį į tąlentel÷s dalį, kuri apima organizacijai labai svarbius procesus ir kur didel÷ klaidų irnusižengimų atsiradimo tikimyb÷;2) anketos būdu: auditorius parengia anketą ir ją išdalija organizacijos darbuotojams, kurieprašomi ją užpildyti. Jeigu vidaus auditorius mano, kad tai tinkama, jis gali paprašytipersonalo užpildyti šią anketą anonimiškai. Taip galima gauti personalo nuomonę šiaisklausimais:1) apie institucijos nusistov÷jusią organizacinę kultūrą,2) apie organizacijoje galiojančių procedūrų įgyvendinimą,3) apie ryšius tarp personalo ir vadovyb÷s arba tarp įvairių organizacijos padalinių.