„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ platina ... - Statyk.eu
„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ platina ... - Statyk.eu
„Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft“ platina ... - Statyk.eu
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
26 RINKOS<br />
Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis<br />
Beveik metus Japonijoje praleidęs<br />
įmonės generalinis direktorius Donatas<br />
Veinšreideris ilgalaikei plėtrai<br />
Japonijoje pasiruošė visapusiškai<br />
– išmoko sudėtingą japonų kalbą,<br />
įsisavino japonų verslo principus,<br />
užmezgė naudingų ryšių. Be to,<br />
šiandien sėkmingai veikiančioje<br />
įmonėje vadovas bando pritaikyti ir<br />
geriausius japonų darbo principus.<br />
Šiemet „Jūrės medis“ įsisavina naujus<br />
pajėgumus ir mokosi sumažinti<br />
Sveikiname Statybininkų dienos proga!<br />
Nr. 8 (47) 2010 m. rugpjūtis<br />
„Jūrės medis“: pradžia Japonijoje sėkminga,<br />
tikimės ilgalaikės plėtros<br />
TRUMPAI TRUMPAI<br />
Daugiabučiams<br />
Kokybę tirs laboratorijos<br />
atnaujinti – didesnė<br />
valstybės parama<br />
Baigiantis liepai, Vyriausybė<br />
pritarė Aplinkos ministerijos<br />
parengtoms Valstybės paramos<br />
būstui įsigyti ar išsinuomoti<br />
ir daugiabučiams namams<br />
atnaujinti (modernizuoti) įstatymo<br />
pataisoms ir teiks jo pakeitimo<br />
projektą Seimui. Siūlomi<br />
pakeitimai sudarytų galimybes<br />
padidinti valstybės paramą<br />
ir skatinti daugiabučių namų<br />
butų savininkus, savivaldybes<br />
ir bendrojo naudojimo objektų<br />
administratorius aktyviau<br />
dalyvauti įgyvendinant valstybinę<br />
Daugiabučių namų atnaujinimo<br />
(modernizavimo) programą,<br />
pranešė Aplinkos ministerija.<br />
Šiuo metu, Aplinkos ministerijos<br />
duomenimis, valstybės parama<br />
teikiama tiems savo daugiabučius<br />
atnaujinantiems butų savininkams,<br />
kurie siekia ne mažesnio kaip D<br />
klasės namo energinio naudingumo.<br />
Jiems teikiamas lengvatinis<br />
kreditas ir kompensuojama 50<br />
proc. lėšų, išleistų šiam projektui<br />
parengti ir jo techninei priežiūrai<br />
vykdyti. Jeigu pasiekiamas ne<br />
mažesnis kaip C klasės namo<br />
energinis naudingumas, valstybė<br />
papildomai kompensuoja 15<br />
proc. investicijų, skirtų energinį<br />
efektyvumą didinančioms<br />
priemonėms.<br />
Pasiūlytos įstatymo pataisos<br />
leistų padidinti valstybės paramą<br />
ir kompensuoti ne mažiau kaip<br />
50 proc. šių projektų parengimo<br />
ir statybos techninės priežiūros<br />
išlaidų. Siūloma kompensuoti ir<br />
Vyriausybės nustatytą projekto<br />
administravimo išlaidų dalį, o<br />
nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems<br />
gyvenantiems asmenims<br />
apmokėti visas šiam tikslui panaudotas<br />
lėšas. Taip pat numatoma<br />
kompensuoti projektų parengimo<br />
išlaidų dalį ir savivaldybėms ar<br />
bendrojo naudojimo objektų<br />
administratoriams, jeigu jie savo<br />
lėšomis parengia atitinkamus<br />
projektus, ir, patalpų savininkams<br />
pritarus, organizuoja jų<br />
įgyvendinimą.<br />
Siekiant skatinti, kad<br />
daugiabučio namo atnaujinimo<br />
projektai būtų įgyvendinami<br />
etapais, siūloma kompensuoti 15<br />
proc. investicijų, kai pasiekiamas ir<br />
D klasės energinis naudingumas.<br />
Šios įstatymo pataisos<br />
įsigalios, jeigu joms pritars Seimas.<br />
S•Ž<br />
Milda GURAUSKAITĖ<br />
Viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos<br />
šalyse, Kazlų Rūdoje įsikūrusi UAB „Jūrės medis“ stebina ne tik<br />
sunkmečiu sparčiai augančiais pardavimais vidaus ir užsienio<br />
rinkose. 80 procentų produkcijos į Vakarų Europą eksportuojanti<br />
įmonė nevengia iššūkių: šalies medienos pramonei išgyvenant<br />
sunkmetį, „Jūrės medis“ pernai drąsiai žengė į Japonijos rinką. Ir –<br />
paradoksas – eksportą į Rytų Aziją lietuviai pradėjo ne nuo klijuotos<br />
medienos. Ištyrusi Japonijos rinką bendrovė rado naują nišą: pradėjo<br />
gaminti ir eksportuoti medinius klijuoto tašo namus.<br />
gresiančią riziką. Vadovas įsitikinęs,<br />
kad įmonės gaminama produkcija<br />
Japonijos rinkoje turi geras perspektyvas.<br />
Pasinaudojo parama eksportui<br />
Pirmoji įmonės pažintis su Japonija<br />
prasidėjo dar 2005 metais, kai<br />
„Jūrės medis” pasinaudojo Europos<br />
Sąjungos eksporto skatinimo priemone<br />
ir sudalyvavo prekybinėje misi-<br />
Pirmasis Japonijoje pastatytas namas.<br />
joje „ES vartai į Japoniją“ („EU Gateway<br />
to Japan“), skirtoje supažindinti<br />
įmones su Japonijos rinka bei padėti<br />
užmegzti verslo kontaktus. Jos metu<br />
pavyko gauti naudingos informacijos<br />
ir išsiaiškinti įmonės potencialą tolimos<br />
šalies rinkoje.<br />
Dar kartą į Japoniją D.<br />
Veinšreideris išvyko 2007 metais.<br />
Šįkart – į beveik metus trukusią<br />
stažuotę „Executive Training Program“<br />
(ETP). „Tuomet jau tiksliai<br />
žinojome, kad siekiame pradėti verslą<br />
šioje šalyje, buvome parengę verslo<br />
planus, nuodugniai domėjomės<br />
Japonijos rinka ir ieškojome<br />
geriausių galimybių eksportuoti savo<br />
produkciją“, – pasakojo jis.<br />
ETP – tai dar viena Europos<br />
Komisijos organizuojama priemonė,<br />
skirta eksporto į Japoniją skatinimui.<br />
Programa skirta įmonių, turinčių<br />
Užs. Nr. 10/47<br />
Donatas Veinšreideris parodoje<br />
Japonijoje<br />
strateginių tikslų Japonijos rinkoje,<br />
vadovams. Jos tikslas – padėti Europos<br />
Sąjungos įmonėms pradėti<br />
ar plėsti verslą Japonijos rinkoje ir<br />
sėkmingai joje konkuruoti. 32-ų<br />
Europos įmonių atstovai pusę metų<br />
praleido mokydamiesi japonų kalbos,<br />
kultūros, ekonomikos, verslo<br />
struktūros ir etikos ypatybių Tokijo<br />
Waseda universitete. Dar pusę metų<br />
Japonijos sostinėje D. Veinšreideris<br />
atliko praktiką individualiai pasirinktoje<br />
įmonėje. Stažuotės metu vadovas<br />
ne tik sužinojo ir išmoko daug<br />
naujų dalykų, bet ir užmezgė itin<br />
naudingų, vėliau į verslą įsiliejusių<br />
kontaktų.<br />
Vadovui grįžus į Lietuvą ir<br />
2008 metais užbaigus įmonės<br />
modernizaciją, „Jūrės medis“ ėmė<br />
intensyviai bendrauti su lietuvių<br />
produkcija besidominčioms Japonijos<br />
įmonės. Tačiau dėl ilgai trunkančio<br />
ir brangaus klijuotos medienos<br />
produktų sertifikavimo japonišku<br />
sertifikatu, verslininkai nusprendė<br />
eksportuoti ne klijuotą medieną, o<br />
visai naują produkciją – medi-<br />
nius klijuoto tašo namus. Taip buvo<br />
įkurta antrinė įmonė „JM House“ ir<br />
pradėta medinių namų iš klijuoto<br />
tašo gamyba.<br />
Konkuruoja su skandinavais<br />
Japonija – viena daugiausiai klijuotos<br />
medienos sunaudojančių ir<br />
importuojančių šalių pasaulyje. Be to,<br />
tai itin imli rinka. Tradiciškai Japonijoje<br />
individualūs namai statomi naudojant<br />
klijuotos medienos karkasą,<br />
tačiau populiarėja ir rąstiniai namai,<br />
ypač iš klijuoto tašo.<br />
„Tai auganti niša, kurioje dominuoja<br />
skandinavai. Užbaigę įmonės<br />
modernizaciją jau galėjome klientams<br />
pasiūlyti aukštos kokybės<br />
klijuotą tašą medinių namų gamybai.<br />
Todėl nusprendėme, kad galime<br />
konkuruoti su suomiais, ir priėmėme<br />
sprendimą šio verslo imtis patys. Kol<br />
kas ši rąstinių namų rinka Japonijos<br />
mastu nėra didelė, tačiau labai<br />
įdomi“, – pabrėžė D. Veinšreideris.<br />
Šiuo metu Japonijos rinkoje lietuviai<br />
konkuruoja su skandinavais.<br />
Japonams per metus parduodama<br />
keletas tokių namų konstrukcijų.<br />
„Jūrės medis“ planuoja investuoti į<br />
gamybą ir šiuos pajėgumus didinti.<br />
Ko verta pasimokyti?<br />
Japonijos įmonėje praktiką atlikęs<br />
vadovas pabrėžia, kad tenykštis<br />
verslo supratimas labai skiriasi nuo<br />
įprasto mums. „Suprantama, patyriau<br />
nemažai kultūros skirtumų, ne<br />
viską buvo lengva perprasti. Tačiau<br />
buvo ir ko iš japonų pasimokyti“, –<br />
sakė jis.<br />
Visų pirma, priešingai nei Lietuvos<br />
įmonės, japonai ypač daug<br />
laiko skiria planavimui, pasiruošimui<br />
projektams. Jie nuolat siekia<br />
aukščiausios kokybės ir stengiasi<br />
apsidrausti nuo netikėtumų, todėl<br />
prieš imdamiesi bet kokio veiksmo,<br />
išsiaiškina net menkiausias detales.<br />
„Daugybė tokių procedūrų mums<br />
nėra įprastos, paprastai elgiamės<br />
atvirkščiai – pirmiausia priimame<br />
sprendimą, o po to bandome jį<br />
adaptuoti. Japonai sugaišta labai<br />
daug laiko dar prieš prasidedant projektui,<br />
todėl natūralu, kad tai gali pareikalauti<br />
nemažai kantrybės“, – prisimena<br />
verslininkas. Tačiau, pasak jo,<br />
neretai tai duoda geresnį rezultatą,<br />
kadangi išvengiama nepasvertų<br />
veiksmų.<br />
Dėl tos pačios priežasties labai<br />
ilgai, kartais keletą metų, Japonijoje<br />
užtrunka derybos, ypač su didelėmis<br />
kompanijomis.<br />
„Žinoma išvargindavo sprendimų<br />
vilkinimas, derinimo procedūros,<br />
kadangi priimant visus sprendimus<br />
dalyvauja daugybė žmonių – vadovas<br />
sprendimus turi suderinti su<br />
kitais, kartais, atrodytų, visai nesusijusiais,<br />
vadovais“, – pasakoja D.<br />
Veinšreideris.<br />
Japonų kultūroje beveik neegzistuoja<br />
neigiamas atsakymas.<br />
Daugybės dalykų jie nepasako tiesiai,<br />
o vietoje „ne“ paprašo papildomos<br />
informacijos. Europiečiui kartais iš<br />
tiesų sunku suprasti vieną ar kitą<br />
sprendimą, o bet kokio rezultato<br />
tenka laukti labai ilgai.<br />
Skiriasi ir vadovo vaidmuo<br />
įmonėje. Europoje įprasta, kad vadovas<br />
priima sprendimus, vadovauja<br />
kolektyvui. Tuo tarpu Japonijoje<br />
vadovo užduotis – sukurti gerą<br />
psichologinį klimatą, užtikrinti<br />
harmoningą atmosferą kompanijoje.<br />
Šioje šalyje itin paplitęs neformalus<br />
įmonės vadovybės ir darbuotojų bendravimas<br />
po darbo. Tokio bendravimo<br />
metu išklausoma darbuotojų,<br />
šalinama susikaupusi įtampa, analizuojamos<br />
problemos.<br />
Sektini bruožai – japonų<br />
darbštumas ir atsakingumas.<br />
Viršvalandžiai japonams – įprastas<br />
reiškinys. Darbui jie skiria labai daug<br />
laiko ir jėgų. Be to, Japonijoje darbuotojai<br />
labai atsidavę kompanijai,<br />
kurioje dirba. Paprastai karjeros laiptais<br />
jie kopia vienoje įmonėje, išlieka<br />
jai lojalūs visą gyvenimą.<br />
Bendrovės „Jūrės medis“ vadovas<br />
gali susikalbėti kasdiene japonų kalba.<br />
Tačiau pabrėžia, kad verslo kalba<br />
– atskiras mokslas. Tektų ilgai mokytis<br />
daugybės mandagumo frazių, verslo<br />
kalbos subtilybių. Čia nuolat kyla<br />
nesusišnekėjimo, netikslumų pavojus.<br />
Todėl dažniausiai derybose jis kalba<br />
angliškai arba naudojasi vertėjo<br />
paslaugomis.<br />
Stebi rinkas<br />
Japonijoje, pabrėžia D.<br />
Veinšreideris, jau žengti svarbūs<br />
pirmieji žingsniai. Šiuo metu „Jūrės<br />
medis“ įsisavina naujus pajėgumus<br />
Europoje, plečia produkcijos<br />
asortimentą ir stebi situaciją rinkose.<br />
„Dabar sprendžiame daugiau<br />
su stabiliu žaliavos tiekimu, o ne su<br />
pardavimais, susijusių problemų.<br />
Be to, planuojame didinti klijuoto<br />
tašo namų gamybos pajėgumus. Ir<br />
toliau domimės situacija Japonijoje<br />
– planuojame, kad padidinę gamybos<br />
pajėgumus galėsime išplėsti ir<br />
eksporto apimtis į šią šalį“, – sakė<br />
„Jūrės medis“ generalinis direktorius<br />
D. Veinšreideris.<br />
Bendrovės nuotr.<br />
Sveikiname Statybininkų dienos proga!<br />
RINKOS<br />
Specialistai pradėjo aiškintis, ar<br />
pastatuose, modernizuotuose už Europos<br />
Sąjungos struktūrinių fondų ir<br />
Lietuvos biudžeto lėšas, sumontuoti<br />
kokybiški langai. Šį darbą, dalyvaujant<br />
Lietuvos verslo paramos agentūros<br />
(LVPA) atstovams, atlieka Kauno technologijos<br />
universiteto Architektūros<br />
instituto akredituota laboratorija,<br />
kuriai numatytiems darbams atlikti<br />
skirta 100 tūkst. litų. Ketinama patikrinti<br />
apie 50 objektų, modernizuotų<br />
įvairiose Lietuvos vietovėse.<br />
Kauno technologijos universiteto<br />
Architektūros instituto Statybinės<br />
šiluminės fizikos laboratorijos vadovas<br />
dr. Raimondas Bliūdžius „Statybų<br />
žinioms“ sakė, kad svarbiausia jų<br />
užduotis, patikrinti, ar objekte tikrai<br />
sumontuoti tie langai, kurie buvo<br />
numatyti pagal projektą, kurių dokumentai<br />
buvo pateikti priežiūros<br />
institucijoms, techninės priežiūros<br />
specialistams. „Tikrinama ne kokybė<br />
– šis žodis netinka, o atitiktis reglamentams,<br />
– sakė R. Bliūdžius. – Mes<br />
ataskaitas pateiksime LVPA.“<br />
Respublikinė langų ir durų<br />
gamintojų asociacija dvejus metus<br />
siekė, kad pagaliau būtų patikrinta,<br />
kokie langai atvežami į Lietuvą.<br />
Asociacijos direktorius Arvydas<br />
Klimkevičius sako, kad, tikrinant jau<br />
sumontuotus langus, galima tikėtis<br />
tik pusėtinų rezultatų. Langų kokybę<br />
lemia šiluminė varža, profilio vidaus<br />
ir išorės sienelių storis, viduje dedamo<br />
metalinio intarpo storis. Kai<br />
tikrinami jau sumontuoti langai, A.<br />
Klimkevičiaus žodžiais, liks tikrinti tik<br />
dokumentus, o tokia patikra realios<br />
situacijos neatskleidžia, nes produktai<br />
ir dokumentai neretai prasilenkia.<br />
Tikrinama bus ne tik langų<br />
kokybė. Ūkio ministras Dainius<br />
Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo<br />
paskirta daugiau kaip 650 tūkst. litų<br />
parama devynioms bandymų laboratorijoms<br />
ir sertifikavimo įstaigoms,<br />
bandančioms ir sertifikuojančioms<br />
problemiškus ne maisto produktus Lietuvoje.<br />
Tai ir žaislai, elektrotechnikos<br />
gaminiai, statybos produktai ir kt.<br />
Taip pat skirta daugiau kaip 160<br />
tūkst. litų keturiasdešimčiai mažų ir<br />
vidutinių įmonių kokybės ir aplinkos<br />
vadybos standartų diegimo išlaidoms<br />
iš dalies kompensuoti.<br />
Parama skirta iš Specialiosios<br />
ekonomikos augimo ir konkurencingumo<br />
didinimo programos.<br />
Valstybinė ne maisto produktų<br />
inspekcija, nustačiusi, kad produktas<br />
nesaugus ar neatitinka kitų<br />
teisės aktų reikalavimų, gali apriboti<br />
platinimą arba ir visai jį uždrausti.<br />
S•Ž<br />
27
Change language