LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą - Statyk.eu

Laikraštis Lietuvos statybininkams 

Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X 

LSA ir VDI ieško būdų 

pažaboti nelegalų darbą 

Šiame numeryje: 

Bendrovės, vykdančios valstybinius užsakymus, turi ne tik garbingai konkuruoti, bet ir teisingai elgtis su 

valstybe – naudoti tik legalų darbą ir tinkamai parengti darbuotojus. Tai buvo pagrindinė Lietuvos statybininkų 

asociacijos (LSA) diskusijos, kurioje dalyvavo ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai, tema. 

p. 4 

NUOMONĖ 

Kaip per metus keitėsi 

darbuotojų skaičius Jūsų 

bendrovėje 

p. 6 

Labiausiai bendrovėms trūksta 

ne užsakymų, o kvalifikuotų 

specialistų 

p. 8 

LSA prezidiumo posėdyje aptartos 

statybininkų aktualijos 

p. 10 

Didžiausių problemų statybose kyla dėl nelegaliai dirbančių ir neapmokytų darbininkų 

VDI nuotr. 

Tai, kad pasiūlymų kainos viešųjų 

pirkimų metu skiriasi net kelis kartus, 

rodo, kaip pastebėjo LSA prezidentas 

Adakras Šeštakauskas, jog esama 

problemų – ne techninėse specifikacijose, 

o apmokant darbuotojams už darbą. 

LSA siūlo įvesti papildomą kvalifikacinį 

reikalavimą,– įmonėse turi būti mokamas 

vidutinis atlyginimas, kuris gali būti 

skirtingas atskiruose šalies regionuose. 

Konkurencijos sąlygas, kaip akcentuota 

diskusijoje, iškreipia ne tik vadinamieji 

vokeliai, bet ir asmenys, statyboje 

dirbantys su verslo liudijimais. 

Nukelta į p. 2 

p. 8 

STATYBŲ TEISĖ 

Naujosios ypatingai sandarios Ruukki daugiasluoksnės plokštės 

Dar aukštesnė statybinių medžiagų kokybė, iki 30% mažesnės išlaidos pastato eksploatacijai, puikus vidaus 

klimatas bei minimalus poveikis aplinkai - tai, be abejonės, gerokai pakelia nekilnojamo turto vertę. 

Šis sprendimas puikiai tinka pramoninės ir komercinės paskirties pastatams, logistikos centrams ar sandėliams. 

www.ruukki.com/panels

2 NUMERIO TEMA 

Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis 

NUMERIO TEMA 3 

LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą 

Iš kairės: A. Šeštakauskas, M. Černius, S. Černuševič, V. Mačiulaitis, V. Mamaitis 

Atkelta iš p. 1 

Prieš nelegalus – suvienytos 

pajėgos 

Vyriausiojo valstybinio darbo 

inspektoriaus pavaduotojas Vilius 

Mačiulaitis, laikinai vykdantis Vyriausiojo 

valstybinio darbo inspektoriaus 

funkcijas, pabrėžė, kad nelegalus 

darbas yra prioritetinis VDI klausimas. 

Pasiūlymai dėl nelegalaus darbo 

ir asmenų, dirbančių su verslo liudijimais, 

teikiami jau bene dešimtmetį. 

Nuo šių metų vidurio VDI pakoregavo 

veiklos metodus, susijusius 

su nelegalaus darbo kontrole. Sukurtos 

specialios mobilios nelegalaus 

darbo kontrolės grupės penkiuose 

didžiausiuose VDI skyriuose. Šios 

grupės aprūpintos specialia technika, 

kuri leidžia operatyviai fiksuoti 

situaciją. Grupėse dirba nuo 6 iki 

10 specialistų – darbo inspektorių, 

tačiau planuojama, kad jose 

dalyvautų policijos pareigūnai bei 

Mokesčių inspekcijos darbuotojai. 

Imtasi ir kitų priemonių. Valstybinė 

darbo inspekcija, Valstybinė teritorijų 

planavimo ir statybos inspekcija 

(VTPSI) ir AB „LESTO“ sudarė trišalį 

susitarimą, siekdamos užtikrinti nelegalaus 

darbo kontrolę ir prevenciją, 

neteisėtų statybų kontrolę ir 

prevenciją, taip pat neteisėto elektros 

energijos vartojimo kontrolę. VTPSI, 

VDI ir AB „LESTO“ keisis informacija, 

organizuos bendrus patikrinimus galimiems 

pažeidimams išaiškinti. VTPSI 

pateiks VDI bei akcinei bendrovei 

„LESTO“ sąrašą adresų, kur išduoti 

leidimai statyboms. Taip bus galima 

operatyviau patikrinti, ar statybose 

dirba nelegalūs darbuotojai ir ar 

nėra darbuotojų saugos ir sveikatos 

norminių teisės aktų pažeidimų. Kartu 

bus matyti ir elektros energijos vartojimo 

pokyčiai. 

UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus 

Zaremba išsakė griežtą nuostatą: 

norint pažaboti nelegalų darbą, 

ADATINIAI FILTRAI, 

DRENAŽINIAI IR PURVO 

SIURBLIAI Pardavimas ir nuoma 

UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius 

tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181 

reikia imtis konkrečių operatyvinių 

priemonių – aktyvaus patikrinimo 

vietoje, apsiaučiant objektą, ir infiltruoti 

darbo inspekcijos žmones į 

įtartinas bendroves. 

V. Mačiulaitis, reaguodamas į LSA 

prašymą viešinti nustatytus nelegalaus 

darbo atvejus ir akcijas, pažadėjo, 

kad informacija apie VDI ir bendras 

su partneriais akcijas bus viešinama – 

taip pat ir LSA internetinėje svetainėje 

bei „Statybų žiniose“. 

Sudarinėjami darbuotojų 

sąrašai 

www.flygt.lt 

Bendrovė „Veikmė“, vykdydama 

didesnius projektus, sudarinėja savo 

darbuotojų, dirbančių konkrečiame 

objekte, sąrašus, kurie yra kasdien 

atnaujinami. Jeigu darbuotojo nėra 

sąraše arba jis nepateikia darbuotojo 

pažymėjimo, toks asmuo į objektą 

net neįleidžiamas. „Tokie sąrašai 

galėtų būti susieti su to objekto statybos 

leidimu – objektuose, kuriems 

privalomas statybos leidimas, turėtų 

būti privalomi ir kasdieniai darbuotojų 

sąrašai, – sakė direktorius E. Zaremba. 

– Dabar to norminiuose dokumentuose 

nėra.“ Panašius sąrašus daro ir 

„YIT Kausta“, tačiau jie atnaujinami 

kas savaitę. Šiuose sąrašuose taip pat 

nurodytos darbuotojų gimimo datos 

bei telefonų numeriai. Tokie sąrašai 

yra pirmas žingsnis įvedant elektronines 

darbuotojų identifikavimo korteles. 

Šie sąrašai padėtų kovoti ir su 

nelegaliu darbu. 

Įstatymas represinis, bet dabar 

reikia tokio 

Socialinės apsaugos ir darbo 

ministerija parengė, o LR Vyriausybė 

pritarė Nelegalaus darbo draudimo 

įstatymui. Tačiau Seimas jį sugrąžino 

patobulinti. 

Anot V. Mačiulaičio, tai yra naudingas 

teisės aktas, kuriame numatyta 

E. Zaremba P. Jakutis (VDI) S. Masalis (Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerija) 

daug kompleksinių priemonių, tarp 

kurių numatyta atsakomybė ne tik 

vadovui, bet ir juridiniam asmeniui. 

Taip pat, nustačius nelegalaus darbo 

atvejus, atsirastų ribojimai dalyvauti 

viešuosiuose pirkimuose, gauti ES 

struktūrinių fonų lėšų, atsirastų 

įpareigojimas grąžinti jau paimtus šių 

fondų pinigus. 

Kalbėdamas apie darbuotojų 

atsakomybę už nelegalų darbą, V. 

Mačiulaitis pažymėjo, kad iš vienos 

pusės – darbuotojas turi būti ginamas, 

nes jis yra silpnoji pusė, tačiau 

yra ir nesąžiningų darbuotojų, kurie 

yra registruoti Darbo biržoje, bet tuo 

pat metu ieško nelegalaus darbo. 

Naujasis įstatymas tokiais atvejais 

nustato atsakomybę ir darbuotojams. 

Gi bendradarbiaujant tokia 

atsakomybė nebūtų taikoma. 

„Naujasis įstatymas yra represinis, 

tačiau situacija rodo, kad be represijų 

šiuo metu apsieti negalima – pirma 

reikia išmokyti dirbti, o tik tuomet 

panaikinti sankcijas“, – sakė V. 

Mačiulaitis. Nelegalus darbas, anot 

jo, ateina ne per generalinius rangovus 

ar rangovus, o per subrangą. 

Verslo liudijimai – niša 

nesąžiningai konkuruoti 

Statybininkai vis kelia klausimą 

dėl asmenų, dirbančių su verslo 

liudijimais. Šie viešai skelbia, kad 

atlieka darbus net 40 proc. pigiau 

negu bendrovės. „Visi juridiniai asmenys, 

kokios profesijos jie bebūtų, 

neturėtų samdyti asmenų su verslo 

liudijimais“, – išsakė nuostatą A. 

Šeštakauskas, pabrėždamas, kad 

tai yra ne kas kita, kaip gudravimas 

kitų sąskaita. Jo nuomone, asmenys 

su verslo liudijimais negalėtų dirbti 

ir naujai statomuose objektuose 

dėl įvairių priežasčių: darbų saugos, 

kvalifikacinių ir kitų esminių 

reikalavimų. 

„Verslo liudijimai yra niša 

nesąžiningai konkuruoti“, – pritarė ir 

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 

pavaduotojas V. Mačiulaitis. 

Jis taip pat pažymėjo, kad dirbdami 

su verslo liudijimais, asmenys lieka 

nuošalėje ir nuo privalomų darbo 

saugos reikalavimų. Normali įmonė 

nepajėgi konkuruoti su kad ir dviem 

vadinamaisiais patentininkais, kurie 

per vasarą pažada pastatyti, 

pavyzdžiui, sodo namelį. Esama 

pavyzdžių, kai asmenys, dirbantys 

su verslo liudijimais, pastato ir 

daugiabučius, o pagal dabartinę 

teisinę sistemą – tai yra legalu. 

Mokymai sveikatos ir saugos 

darbe klausimais 

„Asociacijai visada buvo svarbūs 

sveikatos ir saugos darbe klausimai, 

– sakė LSA vyr. konsultantė Gražina 

Laurynaitienė. – Todėl LSA ir vykdo 

susijusius su šiais klausimais projektus.“ 

Iš viso LSA yra numačiusi 

apmokyti 1745 įmonių vadovus, jau 

apmokyti 1937. Įmonių darbuotojų 

numatyta apmokyti – 4035, kol kas 

apmokyti tik 1425. 

Mokymo projekte numatytos 48 

programos darbininkams apmokti. 

„Papildomai iš sutaupytų lėšų 

nupirkta vamzdynų klojėjo – montuotojo 

mokymo programa. Pagal 

šią programą numatyta apmokyti 40 

montuotojų, tačiau jau šiuo metu 

paraiškų gauta daugiau, – sakė G. 

Laurynaitienė. Labai aktyviai vyksta 

mokymai pagal šias mokymo programas: 

įmonės darbuotojų saugos ir 

sveikatos tarnybos specialistas – planuota 

apmokyti 50, o jau apmokyti 

84 specialistai; darbdavio, jam 

atstovaujančio asmens – planuota 

apmokyti 100, o apmokyta – 102).“ 

Projekte taip pat yra numatytos 

dvi nuotolinio mokymo programos: 

aukštalipių darbų vadovo mokymas 

ir grunto kasimo, tvirtinimo 

ir kitų darbų, vykdomų iškasose ir 

pylimuose, vadovo mokymas, tačiau 

pageidaujančių mokytis pagal šias 

programas neatsirado. Taip pat 

mažai apmokyta krovinių kabinėtojų 

(suplanuota apmokyti 800, o 

apmokyti 285); darbininkų, dirbančių 

aukštalipio darbus (suplanuota 

apmokyti 800, o apmokytas 351). 

Mokymų imasi ir VDI. Vyriausiojo 


pavaduotoja Svetlana Černuševič 

pažymėjo, kad pats geriausias variantas 

– priimti į darbą pasirengusius 

darbuotojus, tačiau situacija kitokia. 

Todėl VDI ėmėsi keturių mokymo 

programų. Numatyta peržiūrėti programas 

dėl potencialiai pavojingų 

įrenginių, jas atnaujinti, perkant 

paslaugas. 

Mindaugas Černius, Vilniaus 

Jeruzalės DRMC direktorius, akcentavo, 

kad valstybė turėtų tiksliai 

nurodyti, kokias žinias reikia suteikti 

mokomiems žmonėms. Toks valstybinis 

užsakymas būtų pagrindas 

sudarant mokomąsias programas. 

Neformalias mokymo programas 

gali rengti kiekviena įstaiga, ne tik 

mokymo. Tačiau M. Černius pasisako 

už kokybiškai parengtas programas 

ir formalų mokymą: „Būtų aišku, 

kiek laiko mokyti, ko mokyti, kas turi 

būti pasiekta.“ Jo nuomone, dabartines 

programas reikia koreguoti, jas 

sustiprinant ir trumpinant, kad kuo 

mažiau laiko reikėtų praleisti mokantis, 

bet žinių gauti – daugiau. 

Keičiasi instruktavimo ir 

apmokymo tvarka 

J. Naujalis 

Nelaimingų atsitikimų ir 

profesinių ligų skyriaus vedėjas 

– vyriausiasis darbo inspektorius 

Jonas Naujalis pristatė rengiamą 

naują instruktavimo tvarką. Jos 

esmė – mokymą atskirti nuo instruktavimo, 

atsisakant formalaus 

parašų rinkimo. „Instruktavimas turi 

būti trumpas, dalykiškas, aiškus, 

konkrečiai darbo vietai“, – sakė J. 

Naujalis. Nuo naujųjų metų įsigalios 

Mokymo ir atestavimo darbuotojų 

saugos ir sveikatos klausimais bendrieji 

nuostatai, taip pat Socialinės 

apsaugos ir darbo ministro įsakymas 

dėl formalių ir neformalių mokymo 

programų peržiūros, atnaujinimo 

ir tvirtinimo tvarkos bei vyriausiojo 


įsakymas dėl šių programų peržiūros 

Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nauja 

tvarka nustato, jog atėjus naujam 

darbuotojui, kuris neturi pakankamai 

įgūdžių ir jam reikės dirbti pavojingus 

darbus, prie kurių priskiriama 

ir statyba, jis turės būti privalomai 

apmokytas – mokymo įstaigoje arba 

seminaruose. Jų žinios bus patikrinamos 

testais. 

„Kai darbuotojas dirba saugiai, 

yra apmokytas, jis ir dirba našiau“, – 

pastebėjo E. Zaremba. 

Nelaimingų atsitikimų 

priežastys nesikeičia 

„Prieš penketą metų Lietuvoje 

kasmet darbo metu žūdavo nuo 30 

iki 33 žmonių, t. y. keturis kartus 

daugiau, negu tuo metu buvo Europos 

vidurkis, – sakė Nelaimingų 

atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 

vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 

J. Naujalis. – Praėjusiais metais 

statybos įmonėse, įskaičiuojant ir 

eismo įvykius, žuvo šeši asmenys.“ 

Iki šių metų rugsėjo vidurio statybos 

įmonėse jau žuvo aštuoni asmenys, 

iš jų – keturi atliko statybos darbus, 

21 žmogus buvo sunkiai sužalotas. 

Pažymėtina, kad bendrovėse – LSA 

narėse – šie skaičiai yra mažesni: 

žuvo vienas, sunkiai sužaloti – trys. 

Nelaimingų atsitikimų darbe 

priežastys nesikeičia – darbai 

aukštyje; tačiau vis daugiau krenta 

montuojami elementai, konstrukcijos. 

Dažniausiai nelaimingi atsitikimai 

– apie 57 proc. – įvyksta įmonėse, 

kuriose dirba iki 50 darbuotojų. 

Jeigu įmonė turi savo darbų saugos 

specialistą, anot AB „YIT Kausta“ 

atstovo Arimanto Glebausko, yra 

tvarka. Betvarkė prasideda, kai ši 

paslauga perkama, nes tuomet paprastai 

vienam specialistui tenka per 

didelis darbuotojų skaičius. Tokie 

specialistai, kaip pritarė ir kiti diskusijos 

dalyviai, žada ne realią pagalbą, o 

tik tinkamai sutvarkyti dokumentus, 

„kad niekas neprisikabintų“. Tokios 

paslaugos tapo komercija. 

Genė DRUNGILIENĖ 

Kęstučio Jonaičio nuotr.

4 NUOMONĖ Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis 

TECHNOLOGIJOS 

5 

Kaip per metus keitėsi darbuotojų skaičius 

Jūsų bendrovėje 

Kęstutis VANAGAS 

AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius 

Darbuotojų skaičius mūsų įmonių 

grupėje, lyginant su 2010 metais, 

Filionis AUGUST 

UAB „August ir Ko“ savininkas 

Per paskutinius penkerius metus 

darbuotojų skaičius ne mažėjo, o 

priešingai, darbuotojų kolektyvas 

padidėjo daugiau nei 20 proc. Mūsų 

TRUMPAI 

Jonas DROMANTAS 

UAB „Mida LT“ direktorius 

Darbuotojų skaičiaus didėjimo 

ar mažėjimo per pastaruosius metus 

padidėjo maždaug 15 proc. Tokį 

pokytį lėmė išaugęs darbų apimčių 

ir užsakymų skaičius, todėl viską atlikti 

laiku ir tinkamai reikėjo daugiau 

darbo jėgos. Prognozuoti ateitį yra 

ganėtinai sunku, tačiau manome, kad 

Algirdas JOVAIŠA 

UAB „Dailista“ valdybos pirmininkas 

Per pastaruosius metus mūsų 

įmonėje darbuotojų skaičius išliko 

„YIT Kausta“ daugiabutis Klaipėdoje 

Centrinėje Klaipėdos miesto dalyje 

spalio pradžioje baigtas statyti penkių 

aukštų gyvenamasis projektas „Jurginai“. 

Šis namas, kurį sudaro 39 vieno, 

dviejų ir trijų kambarių butai, buvo 

pastatytas per metus. Gyvenamųjų 

namų kvartale uostamiesčio centrinėje 

dalyje esantis daugiabutis yra jau 

trečias, kurį pastatė Suomijos koncernui 

priklausanti viena didžiausių statybos 

paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT 

Kausta“, pranešė bendrovės atstovai. 

Šiuo metu Klaipėdos centre, šalia 

senamiesčio, bendrovės „YIT Kausta“ 

pastatytą gyvenamąjį kvartalą sudaro 

Minijos gatvėje įsikūręs 20-ies aukštų 

daugiabutis „Minijos banga“, Bijūnų 

gatvėje esantis išskirtinės architektūros 

penkių aukštų daugiabutis „Bijūnai“ bei 

naujasis mažaaukštis „Jurginai“. 

„Klaipėdos mieste vyrauja 

aukštuminiai pastatai. Todėl mes siekėme 

sukurti gyvenamąjį kvartalą, kuris 

išsiskirtų ne tik patogia vieta, aptverta 

bei puikiai sutvarkyta teritorija, jaukiomis 

žaliosiomis zonomis bei spalvingomis 

žaidimų aikštelėmis, bet ir kuriame 

būtų jaukūs ir nedideli namai“, – sako 

įmonėje nebuvo, vyko tik natūrali 

rotacija. Mums teko atsisveikinti su 

šešiais darbuotojais ir tiek pat priimti 

dirbti. Pagrindinės to priežastys buvo 

darbuotojų išėjimas į pensiją, kvalifikacijos 

stoka. Tam tikru metu reikėjo 

darbuotojų skaičių stengsimės išlaikyti 

tokį pat, koks jis yra ir dabar. Priklausomai 

nuo situacijos, jeigu nuspręstume 

mažinti kolektyvą, tai labai nežymiai, 

o jeigu pritrūksime darbuotojų – samdysime, 

tačiau taip pat nedaug. 

pastovus, nors užsakymų ir darbų 

apimtys augo. Pagrindinė priežastis, 

kodėl nedidėjo darbuotojų skaičius, 

yra tai, kad įmonė samdo subrangovus. 

Todėl dabar darbų apimtys 

yra didinamos būtent subrangos 

pagrindu, nesamdant papildomos 

įmonė stengėsi pasinaudoti krizės 

metu susidariusia situacija ir pritraukti 

gerų darbuotojų, kurių nepajėgė 

išlaikyti kolegos. Drąsiai galima teigti, 

kad sunkmetis mums išėjo tik į naudą, 

nes akivaizdžiai padidėjo pardavimai, 

padidinome darbuotojų skaičių, todėl 

pradėjome dirbti jau dviem pamainom. 

Ateities planuose matome darbo 

trimis pamainomis galimybę, didinant 

kolektyvą dar 20-30 proc., nes 

pradeda atsigauti eksportas į Rusiją ir 

jis didės kitose šalyse, tačiau nereikėtų 

atmesti ir technologijų diegimo, kas 

leistų esamiems darbuotojams dirbti 

dar našiau ir efektyviau. 

Kalbino Lukas Lapka 

bendrovės AB „YIT Kausta“ generalinis 

direktorius Kęstutis Vanagas. 

Namas pastatytas vadovaujantis 

itin aukštais Suomijoje taikomais statybos 

kokybės reikalavimais tiek butų 

išplanavimui, tiek infrastruktūrai. Namas 

yra B energinio naudingumo klasės, t. 

y., itin taupus. Pastato garso izoliavimo 

klasė taip pat B, praneša bendrovė. 

Trijų kambarių butų plotas – nuo 65 

iki75 kv. m, dviejų kambarių – nuo 50 iki 

52 kv. m, vieno kambario – apie 36 kv. 

m. Butai šviesūs, su balkonais. Pastate 

yra įrengtos dvi laiptinės – keturių aukštų 

specifinės kvalifikacijos žmonių, todėl 

juos ir pasamdėme. Ateityje planuojame 

išlaikyti stabilų kolektyvą, tačiau priklausomai 

nuo darbų apimties galbūt samdysime 

naujus žmones. Žinoma, natūrali 

darbuotojų kaita yra neišvengiama. 

darbo jėgos. Ateityje taip pat neketiname 

didinti darbuotojų skaičiaus, 

nepriklausomai nuo darbų apimčių. 

Užsakymų apimtys mūsų įmonėje 

keičiasi subrangos sąskaita, todėl 

darbuotojų skaičių stengsimės 

išlaikyti stabilų ir nekintantį. 

„Statybų žinių“ archyvo ir pašnekovų nuotr. 

namo dalyje be lifto ir penkių aukštų 

dalyje su liftu. Uždarame vidiniame 

kieme – vaikų žaidimo aikštelės, aplink 

namą esančioje teritorijoje įrengta 

automobilių stovėjimo aikštelė. 

Daugiabutis „Jurginai“ yra atokiau 

nuo pagrindinių judriųjų Klaipėdos 

gatvių, šalia Senosios liepos parko. 

Patogus ir greitas susisiekimas su kitais 

miesto mikrorajonais, prekybos centrais, 

mokyklomis. 

Spalio pradžioje jau buvo parduota 

pusė minėto namo butų. Iki šių metų 

pabaigos bendrovė tikisi parduoti visus 

jame esančius butus. 

S•Ž 

Užs. Nr. 11 sp 1757 

Klientų lūkesčiai pildosi: 

„Ruukki“ pristato dvigubos markės plienus 

Investuotojų keliami šiuolaikiniai dizaino, komforto ir saugos 

reikalavimai pastatams verčia architektus, projektuotojus ir statybininkus 

ieškoti naujų, gerokai efektyvesnių sprendimų ar medžiagų. 

Įvertindami „Ruukki“ 

profesionalumą, kompetenciją 

ir technologinį pažangumą 

specialiųjų ir standartinių plienų 

gamyboje, statybų specialistai 

koncernui iškėlė itin sudėtingą 

užduotį: sukurti plieną, kuris 

stiprumu nė kiek nenusileidžia 

aukštesnės markės plienui S420, 

bet yra taip pat lengvai apdorojamas, 

suvirinamas ir cinkuojamas, 

kaip ir populiariausiosios markės 

plienas S355. 

Tokio sprendimo pranašumai 

nekėlė abejonių – atsirastų 

galimybė konstrukcijoms ir 

detalėms naudoti mažiau plieno, 

t. y., konstrukcijos galėtų tapti 

paprastesnėmis, tvirtesnėmis, 

lengvesnėmis, lengviau pagaminamomis 

ir sumontuojamomis. 

Svarbiausia – patenkinti 

klientų lūkesčius 

Aukščiausios kokybės plieno 

ekspertų komanda, dirbanti „Ruukki“ 

laboratorijose, ir šį kartą 

klientų lūkesčių nenuvylė: „Ruukki“ 

tapo pirmąja įmone, pagaminusi 

ir Europos rinkai pradėjusi 

tiekti dvigubos plieno markės 

S420MH/S355J2H vamzdines sijas. 

„Ruukki“ dvigubos plieno markės 

S420MH/S355J2H vamzdinės sijos 

visiškai atitinka EN 10219 standarto 

reikalavimus. 

„Paprastai tariant, naujosiose 

dvigubose S420MH/S355J2H 

plieno markės vamzdinėse sijose 

yra puikiai suderintos visos geriausios 

dviejų atskirų plieno markių 

savybės: S420MH plieno markės 

stiprumas ir S355J2H apdorojimo 

savybės. Šį tvirtą plieną suvirinant 

nereikia nei specialios kvalifikacijos, 

nei specialių suvirinimo 

medžiagų ar pakaitinimo, jį lengva 

pjauti, gręžti ar kitaip apdoroti, 

galima tiksliau padengti reikiamu 

cinko sluoksniu“, – pasakojo 

„Ruukki Lietuva“ metalų padalinio 

pardavimų vadovas Ignas 

Staškevičius. 

Neribotos panaudojimo 

galimybės ir ekonominė 

nauda 

„Ruukki“ siūlomų stačiakampių 

ir apvalių dvigubos plieno markės 

S420MH/S355J2H vamzdinių sijų 

panaudojimo sritis – itin plati: 

jas efektyviai galima panaudoti 

pastatų, tiltų, stadionų ir kitų 

konstrukcijų, kėlimo įrangos bei 

įvairių detalių gamyboje. 

Pasak I. Staškevičiaus, vien pakeitus 

standartines S355J2H plieno 

markės vamzdines sijas į „Ruukki“ 

dvigubos plieno markės S420MH/ 

S355J2H sijas, iškart galima sutaupyti 

daugiau nei 10 procentų 

metalo konstrukcijų svorio. Dar 

daugiau galima sutaupyti didelės 

apkrovos pastatuose – juos statant 

galima sutaupyti daugiau nei 15 

procentų metalo. 

„Projektų įgyvendinimui 

pasirinkus „Ruukki“ dvigubos 

plieno markės S420MH/S355J2H 

vamzdines sijas, gaunama nauda 

– ne tik ekonominė. Mažesnis 

plieno kiekis konstrukcijoms – tai 

ir sutaupyta vieta sandėliuose ar 

statybvietėse, ir lengvesnis transportavimas 

ir kėlimas, ir sutaupytas 

gamybos, paruošimo ir montavimo 

laikas, ir kompaktiškesnis 

pastatų ar kitų konstrukcijų dizainas“, 

– „Ruukki“ naujųjų plienų 

pranašumus vardino pardavimų 

vadovas. 

„Ruukki“ dvigubos plieno 

markės S420MH/S355J2H 

sijų, nuolat esančių sandėlyje, 

matmenų pasirinkimas ir kiekiai yra 

lygiai tokie pat dideli, kaip kad buvo 

senosios, S355 markės plienų, 

tad yra užtikrintos lanksčios tiekimo 

sąlygos. 

„Daugiau informacijos apie 

naująsias dvigubos plieno markės 

S420MH/S355J2H vamzdines sijas, 

o taip pat apie kitus „Ruukki“ 

siūlomus specialiuosius ir standartinius 

plienus lakštais, rulonais 

bei įvairiais profiliais visuomet 

gausite paskambinę į „Ruukki 

Lietuva“ metalų prekybos skyrių 

telefonu (8 5) 232 3005“, – patarė 

I. Staškevičius. 

Bendrovės inf. ir iliustr.

6 BENDROVĖSE 


BENDROVĖSE 7 

Didžiausia bendrovių problema tampa ne užsakymai, o specialistų stygius 

Iš kairės: V. Šarka, A. Šeštkauskas, L. Kučinskas (UAB „Enerstena“) 

Genė DRUNGILIENĖ 

Pastaruoju metu Lietuvos statybų bendrovės gyvena skirtingomis nuotaikomis – nuo atsikvėpimo, kad 

sunkmetis jau baigėsi, iki nerimo, kad atsirita antroji krizės banga. Tačiau beveik visos bendrovės vėl 

ima prabilti apie tai, kad pradėjo trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Tokiomis mintimis dalijosi statybos 

bendrovių, įsikūrusių nuo Kauno iki Raseinių, vadovai. 

Rugsėjo mėnesį Lietuvos 

statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas 

Adakras Šeštakauskas ir vykdomasis 

direktorius Vaidotas Šarka 

lankėsi bendrovėse – LSA narėse, 

naujokėse ir senbuvėse. 

Kaunas 

Viena iš bendrovių – LSA 

naujokių – yra Kaune įsikūrusi UAB 

„Enerstena“. Bendrovė, kaip tvirtina 

jos technikos direktorius Laimonas 

Kučinskas, Lietuvoje yra žinoma 

kaip patikima bendrovė. Pasak jo, 

tokį bendrovės įvaizdį lemia ne tik 

specialistų, kurių daugumą pakvietė 

tik žinodami apie jų gebėjimus ir 

atsakingumą, kvalifikacija, bet ir 

darbo drausmė, darbo kultūra. 

Bendrovę, kuriai vadovauja Virginijus 

Ramanauskas, sukūrė KTU 

absolventai. Jos pradžia – įrangos 

montavimas. Dabar, prabėgus 

dešimtmečiui, UAB „Enerstena” yra 

įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis 

– energetikos bei pramonės objektų 

statyba, rekonstrukcija, modernizavimas, 

remontas ir techninis 

aptarnavimas. Įmonė projektuoja, 

komplektuoja, montuoja, paleidžia 

bei suderina įvairaus dydžio bei 

naudojamo kuro katilines. Įmonėje 

dirba 150 darbuotojų, iš kurių 40 – 

inžinieriai. Šiuo metu „Enerstenos“ 

specialistai stato pačių pagamintus 

biokuro katilus Utenoje, Tauragėje, 

Rokiškyje. Statomos ir dujų katilinės 

– Gargžduose, Vilniuje, kituose miestuose. 

Darbo turinti užtektinai, 

bendrovė ėmė stigti specialistų. 

Stipriąja savo bendrovės gamybos 

puse L. Kučinskas įvardino 

ekonomaizerius, kuriuos, užuot pirkę, 

ėmė gaminti patys. „Enerstenoje“ 

pagaminti ekonomaizeriai, nė kiek 

nenusileisdami kokybe užsienyje 

pagamintiems įrenginiams, kainuoja 

apie pusę milijono litų mažiau. 

Kol kas bendrovė ekonomaizerius 

parduoda Lietuvoje, bet ieško ir eksporto 

galimybių. 

UAB „Daistatus“, kaip tvirtina 

Kaune įsikūrusios bendrovės direktorius 

Darius Mikalauskas, šiuo metu 

yra stipriausia stogus įrenginėjanti 

bendrovė. Joje dirba pusšimtis 

žmonių, iš kurių –keturi darbų vadovai 

ir apie 40 darbininkų. Pats 

bendrovės vadovas yra vadybininkas, 

dirbti įrenginėjant stogus mokęsis iš 

latvių. 

Bendrovė dirbo Kauno arenoje, 

Vilniaus oro uoste, nemažai darbuojasi 

su „YIT Kausta“. D. Mikalauskas 

džiaugiasi savo bendrovę išlaikęs specializuota 

bendrove, nes galimybių 

šioje srityje jis mato užtektinai. 

Bendrovė savo srityje yra išskirtinė 

ir jaunesniu darbuotojų amžiumi, ir 

profesionalumu. 

„Manau, kad 30 proc. kokybės 

lemia darbininkų darbas, – sako D. Mikalauskas. 

– Visa kita – priežiūra, susitarimai, 

sprendimai.“ Bendrovė „Daistatus“ 

naudoja Lietuvoje, bendrovėje 

„Mida“, gaminamą stogų dangą. 

Bendrovė šiuo metu darbuojasi 

Šiauliuose, projektavo ir įrenginėja 

stogus septyniuose vaikų darželiuose, 

Prienuose modernizuoja daugiabutį 

kartu su partneriais, įrenginėjančiais 

fasadus. Nors bendrovė specializuojasi 

įrenginėdama stogus, 

tačiau sykį ar du per metus imasi ir 

bendrastatybinių darbų. 

Kauno socialinių paslaugų ir 

statybos verslo darbuotojų rengimo 

centras, kuriam vadovauja Ričardas 

Šeštokas, šiemet priėmė 285 

būsimuosius statybininkus, iš jų – 

44 šiltintojai, 35 apdailininkai, 30 

mūrininkų – betonuotojų, 60 statybos 

verslo paslaugų teikėjų, kurie 

mokosi mūro apdailos ir staliaus 

darbų bei verslo pradmenų, taip pat 

pastatų restauratoriai. Mūrininkus, 

šiltintojus ir apdailininkus centras 

priima įmonių prašymu. Šie moksleiviai 

iš ryto dirba, o po pietų 

mokosi. Tačiau neretai teorinės dalies 

moksleiviai mokosi ir darbo vietose. 

Po centro rekonstrukcijos, kaip sakė 

R. Šeštokas, bus formuojamos ir 

montuotojų bei stogdengių grupės. 

Moksleiviams mokamos stipendijos. 

Moksleiviams, dirbantiems AB „YIT 

Kausta“, bendrovė moka didesnę 

stipendiją – 100 Lt. Centre sudarytos 

sąlygos atlikti praktiką ir kitų mokymo 

įstaigų studentams. 

„Mums reikia didelių projektavimo 

objektų“, – sakė AB „Pramprojektas“ 

vadovas Marius Vaivada, paklaustas 

apie tai, ko reikia, kad bendrovė, kurioje 

dirba apie 100 žmonių, galėtų 

dirbti savo režimu ir uždirbti. Vadovas 

džiaugiasi šiemet laimėtais pirkimais 

projektuoti du logistikos centrus Vilniuje 

ir Šiauliuose. Tai bendrovei yra 

nemaža paspirtis – kartu su tęstiniais 

projektais, koks yra ir bendrovės darbas 

dalyvaujant Ignalinos atominės 

elektrinės uždarymo procesuose. 

Šiame objekte „Pramprojekto“ specialistai 

dirba kartu su užsienio partneriais. 

Projektavimo rinka, anot M. Vaivados, 

šiuo metu yra itin išbalansuota: 

finansuojami tik geležinkelių, kelių, 

vandentvarkos, renovacijos, uosto 

projektai. Tačiau beveik visai neprojektuojami 

pramoniniai statiniai. 

Kaune įsikūrusi UAB „Struktūra“, 

kuriai vadovauja Bronius Zigmas 

Neverauskas, dar viena LSA narė – 

naujokė. Paklaustas, kas paskatino 

jungtis į LSA, B. Z. Neverauskas akcentavo, 

kad vienai bendrovei spręsti 

iškilusias problemas – sudėtinga. 

Asociacija turi daugiau galių ginti 

bendrovę, padėti, patarti. 

Bendrovė, įsikūrusi Kaune, vykdo 

generalinio rangovo funkcijas įvairios 

paskirties statybos projektuose. 

Šiuo metu bendrovėje dirba virš 170 

darbuotojų. Pagrindiniai pastarųjų 

metų bendrovės statyti pastatai – 

prekybos centrai „Dainava“ ir „Topo 

Centras“ Kaune, moderniausia Vidurio 

ir Rytų Europoje bendrojo lavinimo 

mokykla Lapių miestelyje, Vilijampolės 

vaikų ir jaunimo pensionatas, Kauno 

tardymo izoliatorius, kurie taip pat laikomi 

moderniausiais tokios paskirties 

pastatais Lietuvoje, kt. 

UAB „Autokausta“ valdybos 

pirmininkas ir direktorius Juozas 

Kriaučiūnas pasidžiaugė, kad 

užsakymų turi ne tik šiems metams, 

bet užsakymų portfelis beveik visiškai 

pilnas ir 2012 – iems metams. Atsargiai 

žvelgdamas į priekį, vadovas sako, 

kad visa priklauso nuo užsakovo 

mokumo. 

UAB „Autokausta“ atlieka 

statybos darbus, įrengia perdangas, 

įvairius pamatus, montuoja 

gelžbetonines ir metalines konstrukcijas. 

Pagrindinė bendrovės 

kryptis – statybos monolitai ir visa, 

kas su tuo susiję. Metalo ceche gaminamos 

įvairios metalo konstrukcijos 

(iki 24 m.), armatūriniai ir karkasiniai 

tinklai bei kt. 

Bendrovė turi tris autonominius 

modernizuotus betono mazgus, 

produkcija – sertifikuota. Gaminami 

betono mišiniai, kurių sudėtys yra 

paruoštos KTU statybinių medžiagų 

katedroje. 

Bendrovė turi didelį transporto 

priemonių ir statybinės technikos 

asortimentą. Kalbėdamas apie perspektyvas, 

J. Kriaučiūnas sakė, jog kol 

kas bendrovėje jokie pokyčiai neplanuojami 

– bus gilinama pasirinkta 

kryptis, ją gerinant kokybiškai. 

UAB „Detas“, vadovaujamas 

Egidijaus Račkausko, yra dar viena 

bendrovė – LSA narė naujokė. 

Pradėjusi kaip technikos nuomos 

bendrovė, „Detas“ dabar verčiasi 

inžinerinių komunikacijų, vandens 

ir nuotekų sistemų, vėdinimo ir oro 

kondicionavimo sistemų, šildymo 

sistemų projektavimu, montavimu. 

Nors bendrovė nedidelė, tačiau, 

kaip tvirtino bendrovei trečius metus 

vadovaujantis E. Račkauskas, 

niekam neskolinga, palaipsniui didina 

apyvartą. 

Bendrovėje dirba 25 darbuotojai, 

artimiausiu metu ketinama šį skaičių 

padidinti iki 30. Šiuo metu bendrovė 

dirba statomame logistikos centre 

Vilniuje, Statybininkų rengimo centre 

Kaune, Saviečiuose – būsimame 

„Ivabaltė“ žemės ūkio technikos pardavimo 

ir aptarnavimo centre bei kt. 

UAB „Robert Bosch“ yra 

bendrovė, siūlanti prekių ir paslaugų 

asortimentą: nuo šildymo įrangos, 

saulės energiją naudojančių 

technologijų, saugos įrangos iki 

automobilių reikmenų bei elektrinių 

įrankių. „Robert Bosch“ buvo labiau 

žinoma kaip bendrovė, tiekianti 

elektrinius įrankius. Tačiau „Bosch“ 

šildymo technikos sričiai Baltijos 

šalyse jau nebe pirmus metus atstovauja 

„Buderus“ ir „Junkers“ 

prekių ženklai – pradedant nuo 

nedidelio galingumo dujinių šildymo 

katilų iki pramoninių įrenginių. Projektuotojams 

„Bosch“ gali pasiūlyti 

ir pastatų saugos įrangą: nuo vaizdo 

stebėjimo ir įrašymo sistemų iki integruotos 

pastato saugos valdymo 

sistemos. „Bosch“ elektrinių įrankių 

padalinio tiekiama produktų 

gama pasipildė profesionalams 

skirta matavimo technika „CST/ 

berger“. Kompanija „Bosch“ 2008 

m. įsigijo šią amerikiečių kompaniją, 

užimančią didelę dalį pasaulinės 

matavimo prietaisų rinkos, tradiciškai 

stiprią optinių ir lazerinių nivelyrų, 

teodolitų, tacheometrųir magnetinės 

paieškos prietaisų segmente. 

Kalbėdamas apie 

bendradarbiavimą su statybininkais, 

bendrovės prekybos ir rinkodaros 

vadovas Audrius Liutkevičius sakė, 

jog didėja „Bosch“ gaminamų 

novatoriškų įrankių paklausa – ypač 

akumuliatorinių statybos įrankių su 

ličio jonų technologija. „Statybos 

srities specialistams reikia naujai 

mąstančio, patikimo partnerio, kurio 

gaminiai atitinka aukščiausius standartus, 

– sako A. Liutkevičius. – Mes 

esame kaip tik toks partneris.“ 

Kėdainiai 

„Geriau gyventi – ne taip paprasta“, 

– sakė UAB „Laugina“, įsikūrusios 

Kėdainiuose, direktorius Eduardas 

Laucius. Tai, kad darbų numatyta 

visiems metams, dar nereiškia, kad 

visa pavyks įgyvendinti, nes darbų 

liko daug, o laiko – mažoka. Tokia 

situacija, anot vadovo, ištiko ne dėl 

„Lauginos“ kaltės – problemų kyla 

dėl apmokėjimų, dėl partnerių. 

Šiuo metu bendrovė vykdo vandentvarkos 

ir atliekų projektus, finansuojamus 

per APVA: Kėdainiuose, Kairiuose, 

uždarinėjamame Vilniaus regiono 

sąvartyne, pradės projektą Jonavoje ir kt. 

Tačiau svarbiausias dalykas, kuriam rengiasi 

bendrovė – skydinių namų gamyba. 

„Laugina“ pateikė paraišką LVPA, siekdama 

gauti finansavimą šiam projektui, 

kuris padėtų diferencijuoti veiklą iš 

statybinės į statybinę ir gamybinę. Įmonė 

planuoja gaminti karkasinius – skydinius 

namus ir jų gamybai reikalingas KVH 

klijuoto medžio sijas. Tam bendrovė jau 

įsigijo ir patalpas. 

Ukmergė 

Ukmergėje įsikūrusiai UAB „Algbarsa“ 

nuo rugpjūčio mėnesio vadovauja 

bendrovės savininkas Vytautas 

Vyšniauskas. Penkiolikos metų 

patirtį valdant bendroves turintis V. 

Vyšniauskas sako, kad „Algbarsa“ 

yra gera partnerė: „Jeigu mes galime 

tiekti produkciją švedams, norvegams, 

tai galime tiekti ir lietuviams.“ 

Per metus bendrovė paprastai 

pagamina 2,5 – 3 tūkst. t metalo 

konstrukcijų. Dalį produkcijos sudaro 

elektros oro linijų, transformatorinių 

pastočių, elektrinių skirstyklų metalo 

konstrukcijos ir kt., tačiau ši dalis 

mažėja, nes konkurencija didelė, o 

kainos – žemos. Bendrovė orientuojasi 

į sudėtingas konstrukcijas, kurios kuria 

didesnę pridėtinę vertę, ir klientus iš 

užsienio. Nors šių klientų reikalavimai 

didesni, bet neužtrunka apmokėjimas. 

Įmonės pertvarkymas vykdyti užsienio 

klientų užsakymus bendrovei kainavo 

labai daug – ir investicijų, ir 

specialistų, kurių daugumą teko keisti. 

Kitą dalį sudaro statybinės konstrukcijos: 

metalinės santvaros, kolonos, 

ryšiai, kelio atitvarai, turėklai, kt. 

Šiuo metu bendrovė vykdo 

užsakymą Švedijoje. Tai yra naujo tipo 

namas, statomas iš metalinių kolonų, 

kurios naudojamos ir kaip ortakiai. 

Šią technologiją V. Vyšniauskas yra 

pasirengęs pristatyti ir Lietuvos 

statybininkų bendruomenei. 

Raseiniai 

UAB „Raseinių statyba“, kaip 

sakė generalinis direktorius Saulius 

Bekampis, darbų šiuo metu 

turi užtektinai, apyvartos auga jau 

antrus metus iš eilės, nors pelningumas, 

kaip ir daugelyje bendrovių, 

krito. 

Norint išgyventi sunkmečio 

sąlygomis, bendrovei teko optimizuoti 

veiklą, atsisakyti sričių, 

kurios buvo tapusios sunkiu balastu. 

Tokiu būdu, pasak S. Bekampio, 

spyną teko pakabinti ant kai kurių 

cechų, kaip, pvz.: medienos. Nepardavusi 

turto, neatleidinėjusi žmonių 

bendrovė nesigaili, nes krizei pasibaigus 

esamas turtas leis būti startiniame 

dešimtuke, mano vadovas. 

Saugantis nuo nemokių klientų, 

bendrovė paprastai ieško galimybių 

dirbti su tomis įmonėmis, kurių 

akcijos yra kotiruojamos vertybinių 

popierių biržoje, siekia valstybės 

finansuojamų objektų. 

Šiuolaikinės statybos procesą 

S. Bekampis pusiau juokais, pusiau 

rimtai dalija į tris dalis: 30 proc. 

darbo tenka, kol pasirašoma sutartis; 

30 proc. reikia atiduoti pačiam 

darbui, projektui vykdyti ir 30 proc. 

darbo bei pastangų reikia, kol 

bendrovė atgauna pinigus. 

Kęstučio Jonaičio nuotr.

8 LSA PREZIDIUMO POSĖDIS 


LSA PREZIDIUMO POSĖDIS 9 

LSA prezidiumo posėdyje aptartos statybininkų aktualijos 

Modernizavimas: žmonės ieško bet kokių argumentų „prieš“ 

Namų vidaus apdailai – privalomieji reikalavimai 

Aplinkos ministras G. Kazlauskas (kairėje) 

A. Čepas 

Jo nuomone, modernizavimas 

neįsibėgėja dėl objektyvių 

priežasčių: Statistikos departamento 

duomenimis, daugiau negu pusė 

namų ūkių neturėtų iš ko apmokėti 

net 570 Lt nenumatytų išlaidų, 

penktadalis šeimų taupo maisto 

sąskaita. Apie 1,64 mln. gyventojų 

gyvena daugiabučiuose namuose, 

kurių būklė šilumos sunaudojimo 

požiūriu yra prasta, todėl šeimai 

tenka už šildymą atiduoti net 10 

proc. vidutinių pajamų. Tačiau, anot 

A. Čepo, veikia ir kiti faktoriai – 

žmonės ieško bet kokių argumentų 

prieš modernizavimą. 

Nuo programos pradžios – 

2005 – 2011 m. patvirtinta 720 

investicinių projektų, iš kurių 

įgyvendinti – 382. Pagal naująjį JES- 

SICA modelį modernizuoti namus 

apsisprendė 132 namų gyventojai 

(spalio 4 d. duomenimis). Rangos 

darbai vykdomi 26 namuose, vi- 

Vienas iš klausimų, sulaukęs 

didžiausio posėdžio narių 

susidomėjimo, buvo 

modernizavimas. Būsto 

urbanistinės plėtros agentūros 

(BUPA) direktorius 

Algirdas Čepas pristatė esamą 

situaciją ir tendencijas. 

enas namas jau modernizuotas 

– Plungėje. Bendra šio daugiabučio 

namo atnaujinimo kaina siekia 

1,12 mln. litų ir sudaro apie 433 

Lt investicijų vienam kvadratiniam 

metrui. Tačiau šio namo butų 

savininkams jo modernizavimas 

kainuoja penktadaliu pigiau, nes 

valstybė remia energinį efektyvumą 

didinančias priemones. Parama 

kompensuojant projekto rengimą, 

techninę priežiūrą, rangos darbus 

šiuo metu sudaro daugiau kaip 208 

tūkst. Lt. Specialistų vertinimu, atnaujinus 

šį daugiabutį jo energijos 

sąnaudos sumažėja daugiau nei 

perpus – 54,9 proc. Mažmeninė 

taupymo vertė – 40,05 Lt per metus 

vienam kvadratiniam metrui. 

Minėtas daugiabutis atnaujintas 

kompleksiškai – modernizuotos 

šildymo ir karšto vandens sistemos, 

pakeistos langų ir lauko durys, 

įstiklinti balkonai, apšiltintas stogas, 

fasadinės sienos, rūsio perdanga, 

cokolis, balkonų lubos ir grindys. 

Kalbėdamas apie priežastis, 

kurios trukdo įsibėgėti modernizavimui, 

A. Čepas pastebėjo, jog įtakos 

tam turi suvaržymai: „Pinigų panaudojimas, 

pagal jų išdavimo sąlygas, 

turi būti aiškiai matomas visuose 

techniniuose normatyviniuose dokumentuose, 

kuriuos tvirtina bendrija. 

Tokiam skaidrumui užtikrinti 

reikia nemažai laiko – todėl nuo 

idėjos iki rangos darbų praeina keturi 

mėnesiai. Labai ilgai informaciją 

renka bankai.“ 

Jau padaryta 40 tipinių 

projektų. Šie projektai atrinkti atlikus 

išsamius skaičiavimus. 

Kaip sakė BUPA vadovas, iš 

anksčiau modernizuotų 382 namų, 

tik dėl trijų vyksta civilinės bylos. 

Kas savaitę BUPA gauna po skundą 

dėl modernizavimo kokybės, 

tačiau tik dešimtadalis tų skundų 

yra tokie, kad specialistai vyksta 

į vietą. Europos institucijų, kurios 

kuruoja modernizavimui skirtų lėšų 

panaudojimą, specialistai sako, kad 

Lietuvos statybininkų darbo kultūra 

prilygsta Vokietijos statybininkams. 

Statybininkai mano, kad modernizavimas 

taptų spartesniu, jeigu 

į procesą būtų įtraukti šilumos 

tiekėjai. Atsakydamas į klausimą, 

kaip pataisyti teisės aktus, kad be 

intervencijos į gyventojų būstą 

šilumos tiekėjas, jo nusamdytas rangovas 

galėtų renovuoti, pasirinktų 

pačius neefektyviausius namus ir 

renovuotų, A. Čepas atsakė, jog 

Lietuvoje taip padaryti sunku, nes 

prieštarauja LR Konstitucijai. 

2010 m. Energetikos ministerija 

atliko studiją dėl galimybės modernizuojant 

daugiabučius naudoti 

energetinių paslaugų bendrovės 

(EPB) modelį. Tokių bendrovių veiklos 

principai gyventojams leidžia 

sutaupyti energijos ir pinigų, nesiskolinant 

iš banko. Tam turi būti 

sudaryta sutartis su gyventojais, 

pavyzdžiui, penkiolikai metų: gyventojai 

moka įprastinį mokestį už 

šilumą, o skirtumas dėl sumažėjusių 

išlaidų atitenka EPB, nes ji modernizuoja 

namą, diegia priemones, 

kurios taupo šilumą, kad namas 

naudotų kuo mažiau energijos. 

Pasibaigus sutarties laikotarpiui, 

gyventojai gauna modernizuotą 

namą ir mažesnes sąskaitas. Kaip 

sakė aplinkos ministras Gediminas 

Kazlauskas, atlikus minėtą studiją, 

buvo sutarta, jog šis modelis, veikiantis 

ne vienoje pasaulio šalyje, yra 

geras, tačiau Lietuvoje negali būti 

taikomas dėl nuosavybės formos – 

prisireiktų keisti Konstituciją. 

Aplinkos ministras G. Kazlauskas 

pabrėžė, kad atnaujintas 

valstybės paramos būstui įsigyti 

ar išsinuomoti ir daugiabučiams 

namams atnaujinti įstatymo pakeitimas 

yra pateiktas Vyriausybei 

ir turėtų būti skubiai svarstomas 

Seime. Įstatymo projekte numatyta 

papildoma 15 proc. parama bus 

taikoma ne tik naujiems projektams, 

bet ir įgyvendintiems pagal JESSICA 

modelį. 

Aplinkos ministras G. Kazlauskas, 

kalbėdamas apie modernizavimo 

darbų kokybę, pažymėjo, kad 

BUPA negali elgtis kaip Statybos 

inspekcija. Tačiau BUPA, užfiksavusi 

nekokybišką darbą, kreipsis į Statybos 

inspekciją, į Statybos produktų 

sertifikavimo centrą, prašant 

įvertinti, ar nekokybiškai dirbantis 

rangovas gali turėti atestatą. 

Kalbėdamas apie kompensuojamas 

priemones, ministras 

priminė, kad papildytas jų sąrašas. 

Pagal jį kompensuojamas šildymo 

sistemų modernizavimas, bei kitos 

priemonės, kurios leidžia namą 

modernizuoti beveik kompleksiškai. 

Daugelis statybos, nekilnojamojo turto verslo dalyvių ir būsimų 

pirkėjų vylėsi, kad dar kartą bus pratęstas įsakymo, leidžiančio 

naujos statybos butus parduoti su daline apdaila, galiojimas. Tačiau 

aplinkos ministras G. Kazlauskas, dalyvaudamas LSA prezidiumo 

posėdyje, tokią galimybę atmetė. 

Anot aplinkos ministro G. Kazlausko, 

pakeitimas (aplinkos ministro 

įsakymas 2009 m. sausio 8 d. Nr. 

D1-8 „Statinių pripažinimo tinkamais 

naudoti tvarka“) negali būti nuolatinis. 

Jau trejus metus galioja leidimas 

leisti parduoti butus be pilnos 

apdailos, tačiau situacija, kaip sakė 

Statybos atsigauna lėtai 

Albinas VAITKEVIČIUS, UAB „Sistela“ generalinis direktorius 

Tiesiogiai rangovo lemiamų kainos 

sudėtinių dalių nėra tiek daug. 

Svarbiausios jų – darbo užmokestis 

ir netiesioginės išlaidos. Sumažėjusi 

perkamoji galia verčia rangovus artinti 

kainas prie savikainos kaštų, mažinant 

maržą (pelną, pridėtines išlaidas). Tokiu 

būdu kainų lygis laipsniškai priartėja 

prie būtinųjų kaštų ribos. Tai ir yra tas 

vadinamasis dugnas, kurį statybos sektoriaus 

dalyviai buvo pasiekę ir kuriame 

ne visi sugebėjo išgyventi. 

Pastaruoju laikotarpiu stebint 

pokyčius statybos sektoriuje, nors ir 

ministras, yra nepatenkinama, nes 

esama namų, kurių net laiptinės yra 

be apdailos, o neparduotuose butuose 

nesumontuoti radiatoriai. 

Namų vidaus apdailos reikalavimus 

reglamentuoja LR aplinkos 

ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. 

įsakymu Nr. D1-808 patvirtintas STR 

Gilų nuosmukį patyrusi statybos šaka po truputį atsigauna. Statybos 

kainų lygį iš esmės apsprendžia balansas tarp savikainos (būtinųjų 

kaštų), paklausos, pirkėjų perkamosios galios ir konkurencijos. 

1,8 

1,6 

1,4 

1,2 

1 

0,8 

0,6 

0,4 

0,2 

0 

nėra matyti spartaus augimo, tačiau 

atsiranda stabilumas, po truputį 

didėja statybos darbų apimtys, gerėja 

ekonominiai rodikliai. Krizės pasekmės 

jaučiamos analizuojant kainų pokyčius 

rinkoje. Kvalifikuotos darbo jėgos stygius, 

didelei daliai statybos specialistų 

išvykus iš šalies, lemia neišvengiamą 

darbo užmokesčio augimą; didėjantis 

statybos produktų poreikis bei augantys 

gaminių gamybos kaštai tiesiogiai 

skatina statybinių medžiagų ir gaminių 

kainų augimą; kuro sąnaudų kitimas 

lemia statybinių mašinų ir mechanizmų 

STATYBOS SKAIČIUOJAMOJI KAINA 

(bendras statybos kainų kitimo indeksas 2000 01 = 1,00) 

1 0,97 0,96 0,96 1,01 1,06 

2000 

01 

2001 

01 

2002 

01 

2003 

01 

2004 

01 

2004 

07 

1,11 

2005 

01 

1,2 

2006 

01 

1,31 

2006 

10 

1,37 

1,5 

1,56 

1,6 

1,44 

1,2 

1,16 1,17 1,2 

Indeksai 1 0,97 0,96 0,96 1,01 1,06 1,11 1,2 1,31 1,37 1,5 1,56 1,6 1,44 1,2 1,16 1,17 1,2 

2007 

03 

2007 

10 

2008 

03 

2008 

10 

2009 

03 

2009 

10 

2010 

03 

2010 

10 

2011 

03 

1.05.06:2010 priedo 8.3.2 punktas. 

Jame nustatomi šie mažiausi reikalavimai: 

įstatyti langus, palanges ir 

įėjimų į patalpas duris; patalpose, 

kuriose neprivaloma užbaigti apdailos, 

atitvarų paviršius parengti 

baigiamajam apdailos procesui 

(dažymui, plytelių klijavimui ir 

pan.); patalpose, kuriose neprivaloma 

užbaigti apdailą, įrengti 

pagrindus grindų dangai; įrengti 

funkcionuojančias ir atitinkančias 

nustatytus reikalavimus inžinerines 

sistemas; užbaigti bendro naudojimo 

patalpų ir kitų bendro naudojimo 

objektų apdailą; užbaigti 

socialinio būsto apdailą. 

A. Vaitkevičius 

kainų lygį. Tiesioginės išlaidos auga ir 

tai atsispindi statybos darbų kainose, 

kurios, nors ir kinta, bet vis dar išlieka 

2006 m. pabaigos kainų lygyje. Apie 

pilną statybos veiklos atsigavimą galima 

bus kalbėti tuomet, kai pasirodys 

ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių 

išlaidų augimo požymiai. 

Du kartus per metus UAB „Sistela“ 

surenka duomenis, atlieka skaičiavimus 

bei rinkos kainų analizę ir parengia rekomendacijas 

statybos skaičiuojamųjų 

kainų nustatymui. Statinių statybos 

skaičiuojamosios kainos nustatymo 

tikslas – apskaičiuoti ir iš anksto numatyti 

ekonomiškai pagrįstas statinių 

projektinių sprendinių parengimo, 

statinių statybos vykdymo, projekto 

valdymo ir kitas išlaidas bei planuoti 

investicijų poreikį, suformuoti statybos 

biudžetą. 

Bendrovės „Sistela“ specialistai 

prognozuoja, kad skaičiuojamoji 

kaina 2011 m. spalio mėn., lyginant 

su 2011 m. kovo mėn. duomenimis, 

gali padidėti apie 2-3 proc. Tokį 

skaičiuojamųjų kainų augimą lemia 

fiksuojamas medžiagų ir mechanizmų 

kainų augimas – apie 2 proc. bei darbo 

užmokesčio augimas 4-5 procentais. 

Šaltinis UAB „Sistela“ 

2010 m. rugsėjo 28 d. aplinkos 

ministro įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto 

STR 1.11.01:2010 „Statybos 

užbaigimas“ V skyriaus Statybos 

užbaigimo procedūros 32 punktas 

reikalauja: „Daugiabučių namų 

apdailos darbų apimtis gali būti 

mažesnė negu numatyta statinio 

projekte, tačiau ne mažesnė, 

negu šių darbų privaloma apimtis, 

nurodyta procedūrų atlikimo 

metu galiojančiuose daugiabučių 

namų projektavimo reikalavimuose, 

nurodytuose STR 1.05.06:2010 „Statinio 

projektavimas“. 

Abiejų reglamentų galiojimo terminai 

nenustatyti. 

Ministro ir statybininkų 

nuomonės dėl gelmių 

mokesčio išsiskyrė 

Vienas iš klausimų, dėl kurių 

išsiskyrė aplinkos ministro G. Kazlausko 

ir statybininkų nuomonė, 

yra galimas mokesčių už valstybinius 

gamtos išteklius didinimas. 

„Mes manome, kad klausimas 

dėl žemės gelmių mokesčių pakeitimo 

keliamas ne laiku“, – sakė LSA 

prezidentas A. Šeštakauskas. 

Aplinkos ministerija, vykdydama 

LR Seimo ir LR Vyriausybės 

nurodymus, parengė Lietuvos Respublikos 

mokesčio už valstybinius 

gamtos išteklius įstatymo projektą, 

nustatantį tarifų padidinimą. LSA 

kreipėsi į Aplinkos ministeriją, 

prašydama tarifų nedidinti. Pagrindinis 

argumentas: statybos ir kasybos 

įmonės dirba nuostolingai, tai 

turės įtakos statybos darbų savikainos 

didėjimui. 

Aplinkos ministras G. Kazlauskas, 

remdamasis ministerijos 

darbuotojų parengta studija, teigė, 

kad šie tarifai yra mažesni, lyginant 

su kitomis ES šalimis, ir įtaka statybos 

savikainos pokyčiams minimali. 

„Iš jūsų pusės yra daugiau 

emocijų ir noro sutaupyti valstybės 

sąskaita“, – sakė statybininkams 

ministras, tarstelėdamas, kad 

pasigenda argumentų. Jis sutiko 

dar kartą susitikti su LSA ir aptarti 

problemą, tačiau tik tuo atveju, 

jeigu statybininkai ateis su parengta 

analize. 

Genė DRUNGILIENĖ, Kęstučio Jonaičio nuotr.

10 Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis 

11 

STATYBININKŲ ŠVENTĖ 

Profesinės šventės proga įteikti 

apdovanojimai 

LR Seimo Pirmininkės padėkos, 

kurias įteikė Seimo Pirmininkės 

pavaduotojas Česlovas JURŠĖNAS, 

skirtos: 

Benediktui Šitkauskui – UAB „Naresta“ 

statybos vadovui 

Aliui Kubeckui – AB „Iglus“ gamybos 

direktoriui 

Dariui Tamošiūnui – UAB „Megrame 

export“ generaliniam direktoriui 

Laikraščio 

LR Vyriausybės padėkos, kurias 

perdavė LR Ministro Pirmininko 

tarnybos kancleris Deividas MATU- 

LIONIS, įteiktos: 

Tomui Astrauskui – UAB „Staticus“ 

pardavimų direktoriui 

Vaidotui Baranauskui – AB „YIT 

Kausta“ technikos direktoriaus pavaduotojui 

Sigitui Briedeliui – AB „Panevėžio 

statybos trestas“ specializuoto padalinio 

„PST konstrukcija“ vadovui 

priedas 

Nijolei Ivanauskienei – UAB „Avona“ 

generalinio direktoriaus pavaduotojai 

prof. habil. dr. Antanui Laukaičiui 

– VGTU Termoizoliacijos instituto 


Valentui Leipui – UAB „Aulaukis“ 

valdybos pirmininkui 

Virginijui Ramanauskui – UAB „Wavin 

Baltic“ direktoriui 

Daliui Satkūnui – UAB „Lakaja“ statybos 


Gintarui Vinikaičiui – UAB „Traidenis“ 

technikos direktoriui 

Aplinkos ministerijos ženklas „Už 

visuomeninę veiklą“ įteiktas Robertui 

Dargiui – Lietuvos nekilnojamojo turto 

plėtros asociacijos prezidentui 

Aplinkos ministerijos padėkos 

raštais, kuriuos įteikė ministras Gediminas 

KAZLAUSKAS, apdovanoti: 

Tomas Baranauskas – Aplinkos ministerijos 

vyriausiasis specialistas 

Genrichas Doveikis – UAB „Trakų Andova“ 

gamybos skyriaus vadovas 

Aurimas Jurčius – AB „Montuotojas“ 

Suvirinimo ir kokybės kontrolės tarnybos 

vadovas 

Vaidas Kazlauskas – UAB „Staticus“ 

projektų vadovas 

Laimonas Kučinskas – UAB „Enerstena“ 

technikos direktorius 

Vladislavas Kunčinas – Vilniaus 

technologijų ir dizaino kolegijos Statybos 

fakulteto dėstytojas 

Edvardas Labakojis – VšĮ Vilniaus 

Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 

statybininkų mokymo skyriaus 

vadovas 

Genadijus Loskutovas – UAB „Lanreta“ 

direktorius 

Algirdas Marteckas – Statybos 

produkcijos sertifikavimo centro ekspertas 

Vidūnas Rimkus – UAB „KONE“ 

gamybos direktorius 

Arūnas Smolskas – UAB „Skirnuva“ 

informacinų technologijų skyriaus 

vadovas 

Ramūnas Šveikauskas – Aplinkos 

ministerijos vyriausiasis specialistas 

Nijolė Valevičienė – Aplinkos ministerijos 

vyriausioji specialistė 

Gintautas Valkūnas – Valstybinės 

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 

Panevėžio skyriaus vedėjas 

Žilvinas Živoltas – UAB „CCM Baltic“ 

statybos direktorius 

Lietuvos statybininkų asociacijos 

prezidentas Adakras ŠEŠTAKAUSKAS 

„Lietuvos Statybininko garbės 

ženklus“ įteikė: 

doc. dr. Edmundui Isevičiui – KTU 

Statybos ir architektūros fakulteto 

docentui 

Kęstučiui Kuzminskui – UAB „Alvista“ 

generaliniam direktoriui 

Onai Macijauskienei – UAB „Altausta“ 

direktoriaus pavaduotojai 

ekonomikai 

Alvydui Raguckui – UAB „Dzūkijos 

statyba“ generaliniam direktoriui 

Vidui Šlivinskui – AB „Panevėžio 

statybos trestas“ technikos direktoriui 

Petrui Vytui Valentukevičiui – UAB 

„Varėnos statyba“ generaliniam direktoriui 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos 

ženklus „Profesijos riteris“, 

kuriuos įteikė LPK viceprezidentas 

Gediminas RAINYS, pelnė: 

Vanda Bekerienė – Kauno technikos 

kolegijos Statybos fakulteto Statybos 

katedros vedėja 

Danguolė Karosienė – UAB „Statva“ 

ekonomikos ir finansų skyriaus vyr. 

finansininkė 

Mečislovas Kisliakovas – UAB „Grundolita“ 

gamybos apskaitos ir kontrolės 

vadovas 

Vytautas Lašinskas – UAB 

„Dauniškis“ ir KO projektų vadovas 

Stasys Silickis – Klaipėdos statybininkų 

mokyklos profesijos mokytojas 

LSA nuotraukos

12 NAUJOS PASLAUGOS 


NAUJOS PASLAUGOS 13 

– naujoviškai mąstantis ir patikimas partneris 

UAB „Robert Bosch“ yra antrinė tarptautinio koncerno „Bosch“ 

įmonė, kuri verčiasi didmenine elektrinių įrankių ir šildymo technikos 

prekyba. Automobilių atsarginės dalys ir diagnostinė įranga bei 

„Bosch security“ saugos sistemos, kurios taip pat yra bendrovės verslo 

sritys, yra tiekiamos tiesiogiai iš gamintojo sandėlių Europoje. 

Įmonės struktūroje išskiriamos trys 

pagrindinės verslo sritys – automobilių 

technologijos (benzininės sistemos, 

dyzelinės sistemos, valdymo sistemos, 

elektrinės pavaros ir kt.), pramonės 

technologijos (pavarų ir valdymo technologijos, 

pakavimo technologijos, saulės 

energijos technologijos) ir plataus vartojimo 

gaminių bei pastatų technologijos 

(elektriniai įrankiai, termotechnika, buities 

technika, apsaugos sistemos). 

„Bosch“ – didžiausias pasaulyje 

elektrinių įrankių gamintojas 

Šimtametė patirtis įrankių gamybos 

srityje garantuoja „Bosch“ įrankių 

kokybę ir patikimumą. Dar 1932 m. 

„Bosch“ pateikė rinkai elektrinį skeliamąjį 

plaktuką, pakeitusį analogišką pneumatinį 

įrankį. Nuo to laiko rinkai buvo pateikta 

tūkstančiai naujų gaminių, tarp jų ir daug 

pasaulinio masto išradimų. 

Pagal apyvartą „Bosch“ jau daugelį 

metų yra didžiausias pasaulyje elektrinių 

įrankių gamintojas. 2010 m. „Bosch“ 

elektrinių įrankių padalinio apyvarta buvo 

3,5 mlrd. eurų arba per 12 mlrd. litų. 

Kuriant bei parduodant elektrinius 

„Bosch“ įrankius, darbuojasi apie 18 

tūkst. darbuotojų. Didžioji dalis „Bosch“ 

įrankių yra gaminami Europoje, o taip pat 

Amerikoje ir Azijoje. 

„Bosch“ gamina elektrinius ir pneumatinius 

įrankius statyboms ir pramonei bei 

matavimo prietaisus, skirtus statyboms, 

komunaliniam sektoriui ir geodezijai. 

„Bosch“ tradiciškai yra labai stiprus 

betono apdirbimo srityje – SDS-plus ir 

SDS-max perforatoriai ir skeliamieji plaktukai 

jau seniai tapo šios įrankių grupės 

kokybės etalonu. Tačiau ir kitose gaminių 

grupėse (metalo, medienos apdirbimas) 

„Bosch“ užima pirmaujančias pozicijas. 

„Bosch“ elektriniai įrankiai išsiskiria patikimumu, 

ergonomiškumu, naujoviškomis 

technologijomis. Tai ypač pasakytina 

apie akumuliatorinius įrankius, kurie 

dėl naujoviškos ličio jonų technologijos 

tampa vis galingesni ir gali itin ilgai veikti 

neprijungti prie elektros tinklo. „Bosch“ 

sukurta patentuota celių apsaugos 

sistema ECP apsaugo ličio jonų akumuliatorius 

nuo visų labiausiai kenkiančių 

veiksnių ir garantuoja net iki keturių kartų 

ilgesnį akumuliatorių tarnavimo amžių, 

lyginant su kitais gamintojais. Dar 2005 

m. „Bosch“ pateikė rinkai pirmuosius 

pasaulyje profesionaliam darbui skirtus 

įrankius su ličio jonų akumuliatoriumi 

– kompaktišką suktuvą GSR 10,8 V-LI ir 

SDS-plus perforatorių su kirtimo funkcija 

GBH 36 V-LI. Šiuo metu „Bosch“ gali 

pasiūlyti praktiškai bet kurį elektrinį įrankį, 

maitinamą iš 10,8V, 14,4V, 18V arba 36V 

ličio akumuliatoriaus – pradedant suktuvu 

ir baigiant grandininiu pjūklu. 

2008 m. „Bosch“ koncernas įsigijo 

amerikiečių kompaniją „CST/Berger“, kuri 

yra tradiciškai stipri optinių ir lazerinių 

niveliavimo bei matavimo prietaisų 

segmente, ir tapo didžiausiu pasaulyje 

statyboms skirtų matavimo prietaisų 

gamintoju. 

Taip pat pirmaujančias pozicijas rinkoje 

„Bosch“ užima ir mechaninių priedų 

elektriniams įrankiams gamybos srityje 

– „Bosch“ gamyklose gaminama didelė 

dalis pasaulinei rinkai tiekiamų SDS grąžtų, 

siaurapjūklio pjūklelių, suktuvo antgalių, 

šlifavimo priemonių ir kt. 

Baltijos šalyse „Bosch“ gali pasiūlyti 

platų prekybos atstovų tinklą ir vieną 

pažangiausių įrankių garantinio ir 

pogarantinio aptarnavimo sistemų – bet 

kuris „Bosch“ įrankis suremontuojamas 

vidutiniškai per tris darbo dienas. Profesionalams 

skirtiems mėlyniesiems „Bosch“ 

įrankiams suteikiama net trijų metų 

gamintojo garantija. 

Šildymo technika: vienas partneris 

– kompleksiški sisteminiai 

sprendimai 

Būdamas pirmaujantis šildymo technikos 

gamintojas Europoje, „Bosch“ nuolat 

įgyvendina inovacinius sisteminius 

sprendimus ir papildo pasaulio šildymo 

technikos rinką naujomis pažangiomis 

inovacijomis. 

„Bosch“ šildymo technikos sričiai 

Baltijos šalyse jau daugelį metų atstovauja 

„Junkers“ ir „Buderus“ prekių 

ženklai, siūlantys platų šildymo įrenginių 

asortimentą – pradedant nedidelio 

galingumo dujiniais šildymo katilais, 

skirtais šildyti butus, saulės kolektoriais, 

šiluminiais siurbliais ir šildymo sistemų 

tvirtinimo elementais, iki pramoninių 

įrenginių, bendros šilumos ir elektros 

energijos gamybos (kogeneracijos) 

stočių, karšto vandens ir technologinių 

garų paruošimo įrenginių bei kt. Vienas 

partneris – kompleksiški sisteminiai 

sprendimai. Tokia koncepcija visada 

reiškia didesnį saugumą, daugiau komforto 

ir mažesnes energijos sąnaudas. 

Daugiau nei 100 metų „Junkers“ 

ekologiška, patogi ir patikima įranga 

šildo ir ruošia karštą vandenį butuose, 

privačiuose namuose, taip pat 

komercinės paskirties pastatuose. O viskas 

prasidėjo 1895 m. Vokietijoje. Vokietijos 

pramonės istorija ir dabartis siejama 

su garsių šios šalies mokslininkų, 

išradėjų ir verslininkų pavardėmis.Tai 

Alfred Krupp, Karl Benz, Robert Bosch, 

„Bosch“ grupė yra tarptautiniu mastu pirmaujanti 

technologijų ir paslaugų įmonė. 

Automobilių ir pramonės technologijų bei plataus vartojimo 

produktų ir pastatų technologijų srityse darbuojasi maždaug 300 tūkst. 

darbuotojų, kurių pasiekta apyvarta 2011 m. turėtų viršyti 50 mlrd. 

eurų. „Bosch“ grupei priklauso įmonė „Robert Bosch GmbH“ ir daugiau 

kaip 350 antrinių įmonių ir regioninių padalinių visame pasaulyje. 

2010 m. „Bosch“ investavo maždaug 3,8 mlrd. eurų tyrimams ir naujų 

technologijų kūrimui bei užregistravo per 3,8 tūkst. patentų. 

Užs. Nr. 11/74 

Werner von Siemens, Johann Buderus ir 

Hugo Junkers. 

Profesorius Hugo Junkers manė, 

kad moksliniai tyrimai ir atradimai turi 

būti įgyvendinami praktikoje. Darbuodamasis 

prie dujų motoro, Hugo Junkers 

1892 m. užpatentuoja kalorimetrą 

(dujų kaloringumo matavimo įrenginį). 

Tai buvo revoliucinis proveržis, kuris 

užtikrino kompanijai JUNKERS & Co 

pažangą. „Junkers“ dujiniai vandens 

šildytuvai pelnė didžiulį populiarumą 

tarp vartotojų. Dujinių šildytuvų 

paruoštas karštas vanduo pradėtas 

naudoti visur: vonios kambariuose, 

virtuvėse, kavinėse, kirpyklose ir t.t. 

Dabar populiariausių, 

ekonomiškiausių ir draugiškiausių 

supančiai aplinkai kondensacinių dujinių 

katilų konstrukcija ir veikimo principas 

grindžiami daugiau nei 100 metų 

turinčiu Hugo Junkers patentu. 

„Junkers“ ir „Buderus“ – 

„Bosch“ koncerno dalys 

Nuo 1932 m. „Junkers“ prekės 

ženklas priklauso „Bosch“ grupei. 2008 

m. „Bosch“ grupė sukūrė „Bosch Thermotechnik“ 

bendrovę, apjungiančią 

grupei priklausančius šildymo srities 

lyderius, įskaitant prekės ženklą „Junkers“ 

bei „Buderus AG“ įmonių grupei 

priklausančias įmones. Į sudėtį įeina 

pirmaujantys šilumos siurblių gamintojai 

Europoje „IVT“. Ši nauja struktūra yra 

didžiausia Europoje šildymo įrangos 

gamintoja, naudojanti moderniausias 

technologijas. Šiuo metu įmonė turi 20 

gamyklų visame pasaulyje. 

„Junkers“ stiprios pusės yra kokybė 

ir pažangios technologijos. Sėkmę lemia 

klientų pasitikėjimas šiais produktais ir 

paslaugomis, taip pat motyvuotais ir 

gerai apmokytais darbuotojais. „Junkers“ 

prekinio ženklo šildymo technika 

Lietuvoje puikiai žinoma ir populiari 

tarp vartotojų kaip ekonomiška, tausojanti 

supančią aplinką bei patikima 

šildymo technika. 

„Buderus“ yra vienas sėkmingiausių 

prekinių ženklų šildymo technikos pasaulyje. 

Lietuvoje „Buderus“ produkcija 

pasirodė 1990 m. viduryje ir šiuo metu 

šildymo sistemų rinkoje užima lyderių 

pozicijas. „Buderus“ siūlo labai plačią 

šildymo įrangos gamą: nuo pakabinamų 

ir pastatomų katilų privatiems namams 

iki pramoninės įrangos (katilai, kurių galia 

- iki 38 MW, garo generatoriai, kurių 

našumas iki 55 000 kg/h, kogeneracijos 

stotys ir kt.) ir saulės kolektorių. Taip 

2011 m. „Bosch“ įmonė švenčia savo 125 metų jubiliejų. 

Įmonės istorija prasidėjo nuo „Elektrotechnikos ir tiksliosios 

mechanikos dirbtuvių“, kurias 1886 m. Štutgarte įkūrė Robert 

Bosch (1861-1942 m.). „Robert Bosch GmbH“ teisinė 

struktūra garantuoja „Bosch“ grupės ekonominę ir finansinę 

nepriklausomybę. 92 proc. įmonės akcijų priklauso visuomeniniam 

fondui Robert Bosch Stiftung GmbH, remiančiam socialinius 

ir bendruomeninius projektus, kitos akcijos – Bosch šeimai ir 

„Robert Bosch GmbH“. 

pat tiekia šilumos siurblius, tūrinius vandens 

šildytuvus, plieninius radiatorius, 

automatinio valdymo sistemas, židinius 

bei įvairius šildymo sistemų priedus ir 

dalis. 

„Bosch Security Systems“ – 

apsaugai, saugai ir ryšiams 

„Security Systems“ yra apsaugai, 

saugai ir ryšiams skirtų gaminių tiekėjas 

visame pasaulyje. 

Tiek tarptautiniu, tiek vietiniu mastu 

„Bosch“ nuolat yra šalia savo klientų, 

garantuodama aukštą aptarnavimo 

lygį. Dėl sėkmingo bendradarbiavimo 

su pirmaujančiomis saugos sistemų 

įrengimo ir integravimo įmonėmis, 

„Bosch Security Systems“ produktai 

tapo gerai žinomi bei naudotojų 

teigiamai vertinami ir Baltijos šalyse. 

Pavyzdžiui, pasinaudodama naujausiomis 

vaizdo stebėjimo technologijomis, 

„Statoil“ Estijoje ir Latvijoje modernizavo 

savo vaizdo stebėjimo sistemas, pritaikiusi 

„Bosch“ didelio našumo vaizdo 

stebėjimo kameras ir naujausios kartos 

vaizdo įrašymo įrenginius. 

„Bosch“ saugos sistemų produkcijos 

ir įrangos asortimentą sudaro: 

UAB „Robert Bosch“ 

Ateities pl. 79 

Kaunas, LT-52104 

Tel. (8 37) 41 09 25 

Faks. (8 37) 41 09 26 

www.bosch.lt 

• Vaizdo stebėjimo sistemos, vaizdo 

perdavimas per IP, intelektinė vaizdo 

įrašų analizė, vaizdo stebėjimas, skirtas 

naudoti ekstremaliomis sąlygomis 

• Įsilaužimo signalizacijos sistemos 

• Prieigos kontrolės sistemos 

• Priešgaisrinės saugos signalizacijos 

sistemos 

• Balso evakuacijos sistemos 

• Integruotos pastatų saugos valdymo 

sistemos 

• Profesionalios garso sistemos 

• Konferencijų sistemos 

• Asmens saugos ir pranešimų gaviklių 

sistemos 

• Pacientų priežiūros sprendimai 

Statybos srities specialistams, 

inžinieriams ir verslininkams reikalingas 

stiprus sąjungininkas – naujoviškai 

mąstantis ir patikimas partneris, 

kurio gaminiai atitinka aukščiausius 

kokybės,dizaino ir efektyvumo standartus, 

kuris turi tinkamos kompetencijos 

sprendžiant techninius klausimus ir 

siūlantis modernius sprendimus, kuriuos 

įgyvendinant tausojama aplinka ir gamtiniai 

ištekliai. „Bosch“ yra būtent toks 

partneris. 

S•Ž Bendrovės iliustr. 

Apsauga, sauga, ryšiai – Andres Pender 

Tel. +372 50 34 425, 

http://video.boschsecurity.com 

Automobilių dalys ir diagnostika - Tomas 

Bučinskas, tel. (8 37) 40 76 87, 

www.bosch.lt 

„Buderus“ – Eimantas Marcinkevičius 

Tel. (8 5) 264 5794, www.buderus.lt 

Elektriniai įrankiai – Audrius Liutkevičius 

Tel. (8 37) 41 09 25, www.bosch-irankiai.lt 

„Junkers“ – Linas Panavas 

Tel. (8 37) 41 08 06, www.junkers.lt

14 TECHNOLOGIJOS 


STATYBŲ TEISĖ 15 

Geriausias betono gydytojas – „Penetron“ 

Per šiuos metus su Penetron betono 

hidroizoliacija buvo atlikta Šiaulių 

ir Vilniaus Karoliniškių „Impuls“ baseinuose, 

kurie praleisdavo vandenį. 

„Su Penetron medžiagomis be- 

PENETRON 

www.iic.lt 

BETONO 

HIDROIZOLIACIJA 

Nors Penetron medžiaga į Lietuvą atkeliavo prieš pustrečių metų, 

jau spėjo išspręsti 76 didelių objektų betono drėgmės problemas. 

Pirmą kartą Penetron medžiaga buvo panaudota vienos nuolat 

drėkstančios automobilių aikštelės Šiauliuose tvarkymui. Dabar 

aikštelė sausa, klientai patenkinti, o Penetron jau plačiai pasklidęs. 

tono hidroizoliaciją sutvarkėme net 

neardydami plytelių“, – sako Penetron 

medžiagą į Lietuvą atvežęs 

UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 

direktorius Miroslavas Nalivaika. 

Pasitvirtinus Penetron kokybei, juo 

išgydyti drėkstantį betoną užsakyta ir 

generalinės prokuratūros bei VĮ „Regitra“ 

stovėjimo aikštelėse. Bendradarbiauti 

jau panoro UAB „Vėtrūna“, UAB 

„Skirnuva“ ir kitos stambios statybų 

kompanijos. 

„Tie klientai, kurie jau išbandė Penetron 

ir laikėsi mūsų rekomendacijų, 

liko labai patenkinti ir nori su 

mumis dirbti ir ateityje“, – sako UAB 

„Inžinerinių inovacijų centras“ vadovas. 

M. Nalivaika teigia, kad dabar 

didžiausia jų užduotis – nebe pristatyti 

Penetron medžiagas, o patarti klientams, 

kaip jas tinkamai naudoti. Nes 

Penetron galima labai lengvai tiesiog 

sugadinti. Verslininkas pasakoja, kad 

per šiuos metus, kai Penetron produktas 

atsirado Lietuvoje, pastebėjęs, kad 

klientai neįsiklauso į specialistų patarimus 

ir su ja dirba kaip su ankstesnėmis 

medžiagomis, nors Penetron veikia 

visai kitaip. 

„Žmonės nesuvokia, kad šios 

medžiagos efektas eina ne iš viršaus, 

kaip kokio bitumo, o Penetron 

medžiaga prasiskverbia į betoną net 

pusės milimetro plyšeliais ir veikia 

jo viduje. Tik nuolat drėkinama Penetron 

medžiaga skverbiasi gilyn į 

betoną ir pakeliui suvalgo visą blogą 

medžiagą, kuri jį gadina. Penetron 

medžiagose esantys komponentai 

betoną gadinančius kalcitus, sulfidus ir 

įvairias rūgštis paverčia kristalais ir taip 

jį išgydo. Susidaręs kristalas neleidžia 

į betoną prasiskverbti vandeniui, bet 

leidžia jam kvėpuoti. Tačiau ant betono 

užtepus Penetron, reikia griežtai 

laikytis visų instrukcijų“, – sako M. 

Nalivaika. 

Verslininkas stebisi, kad norėdami 

kuo greičiau išspręsti betono drėgmės 

problemas, klientai nori staigaus 

efekto ir Penetron medžiagą objektuose 

net džiovina kaloriferiais arba 

laukia, kol ji pati išdžius, nepaisant to, 

kad rekomendacijose nurodyta ją kurį 

laiką nuolat laistyti vandeniu. Pasak, 

M. Nalivaikos, nedrėkinamas betonas 

pasiima tik 10 procentų veikliųjų Penetron 

medžiagų. Nors tinkamai naudojant 

priemones, betoną galima išgydyti 

ne keliems ar kelioms dešimtims metų, 

o visam jo gyvavimo laikotarpiui. 

IIC 

UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 

Kareivių g. 6, 09117 Vilnius 

Tel./faks. (8 5) 279 8400, 

mob. 8 612 94 564 E. p. iic@iic.lt www.iic.lt 

Statybų įmonėje pinigai ūkio išlaidoms virsdavo „vokeliais“ 

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – 

AVMI) rugsėjo mėnesį operatyvaus patikrinimo metu statybų 

įmonėje nustatė neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktus 

bei išradingai sukurtą „vokelių“ mokėjimo schemą. Pagal šią 

schemą ūkio išlaidoms skirtas avansas „pavirsdavo“ į „vokelius“ – 

darbuotojams išmokėta per 11 tūkst. litų. 

Apie tai, kad už darbus 

Panevėžyje esančiame statybų 

objekte atsiskaitoma „vokeliais“, 

Mokesčių inspekciją informavo ten 

dirbę statybininkai. Pastariesiems 

neapskaitytą darbo užmokestį 

mokėdavęs tiesioginis darbų vadovas. 

AVMI specialistų atliktas 

operatyvus patikrinimas patvirtino 

statybininkų pateiktą informaciją. 

Taip pat paaiškėjo ir sumaniai apgalvota 

bei įmonės vadovo įgyvendinta 

schema – pinigai banko pavedimais 

iš įmonės vadovo būdavo pervedami 

į asmeninę tiesioginio darbų vadovo 

sąskaitą kaip avansas ūkio išlaidoms, 

vėliau šie pinigai pavirsdavo neapskaitytu 

darbo užmokesčiu. Oficialioji 

atlyginimo dalis darbuotojams 

buvo pervedama į banko sąskaitas, 

o „vokeliai“ - išmokami grynaisiais. 

Gavę šį neoficialų užmokestį darbuotojai 

turėdavo pasirašyti kasos išlaidų 

orderiuose. 

„Mokesčių inspekcijos specialistai 

nustatė, kad įmonė samdomiems 

statybininkams 11 tūkst. litų „vokeliuose“ 

išmokėjo per kelis mėnesius. 

Jei prieš keletą metų VMI fiksuodavo 

tiesioginius, iš rankų į rankas, 

„vokelių“ mokėjimo atvejus, tai šiuo 

metu pastebima tendencija, kai 

nesąžiningi verslininkai gudrauja 

kurdami įvairias neapskaityto darbo 

užmokesčio mokėjimo schemas, 

tokiu būdu tikėdamiesi išvengti 

mokesčių bei įgyti konkurencingo 

pranašumo prieš sąžiningai 

dirbančius verslininkus“, – sako 

Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja 

Rasita Žilinskienė primindama, 

kad VMI ne tik aiškinasi „vokelių“ 

mokėjimo atvejus, bet ypatingą 

dėmesį skiria ir „vokelių“ mokėjimo 

šaltinių – įmonėse neapskaitomų 

pajamų - nustatymui. 

Kaip „Statybų žinioms“ sakė 

Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja 

R. Žilinskienė, šiuo metu 

Panevėžio AVMI pareigūnai atlieka 

minėtos įmonės mokestinį tyrimą, 

todėl apie jo rezultatus kalbėti dar 

anksti. „Galima pasakyti tai, kad 

įmonei bus papildomai priskaičiuotas 

gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio 

socialinio draudimo įmokos. 

Be to, jei mokestinio tyrimo metu 

paaiškėtų naujų aplinkybių, tuomet 

gali būti pradėtas ir visos įmonės 

veiklos mokestinis patikrinimas. 

Po pastarojo patikrinimo gali būti 

skiriamos baudos (Mokesčių administravimo 

įstatymas numato baudas 

nuo 10 iki 50 proc. nuo papildomai 

priskaičiuotų mokesčių sumos). 

Įmonę, kurioje buvo nustatyti 

atlyginimų mokėjimai „vokeliuose“, 

galima priskirti prie vidutinių ir seniai 

S•Ž 

veikiančių. Statybų objektas, kuriame 

dirbo šios įmonės darbuotojai, nėra 

privatus, jis priklauso Savivaldybės 

įmonei. Darbus atlikusi ir pranešime 

minima įmonė buvo pasamdyta kaip 

subrangovė“, – „Statybų žinioms“ 

sakė R. Žilinskienė. 

Aiškinantis neapskaityto darbo 

užmokesčio, kitų mokestinių 

pažeidimų atvejus VMI naudojasi 

duomenų bazėse sukaupta 

informacija apie įmonių ir fizinių 

asmenų veiklos rodiklius, taip pat 

visuomet reaguojama ir į gyventojų 

tiesiogiai, raštu ar Mokesčių inspekcijos 

pasitikėjimo telefonu 1882 

pateikiamą informaciją. Per šiuos 

metus Panevėžio AVMI jau sulaukė 

249 pranešimų apie įvairius mokesčių 

įstatymų pažeidimus, iš jų - 20 apie 

atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“ 

ir 87 - apie įmonėse slepiamas pajamas. 

Analizuojant ir tikrinant gautų 

pajamų neapskaitymo, mokesčių 

vengimo atvejus per aštuonis šių 

metų mėnesius Panevėžio AVMI 

papildomai priskaičiavo ir biudžetą 

papildė 6,1 mln. litų mokesčių. 

S•Ž 

Užs. Nr. 11/75 

Kaip rangovui tinkamai vykdyti FIDIC 

statybos rangos sutartį 

Jolita KOMIČIŪTĖ, 

advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė, advokato padėjėja 

Projektavimo ir statybos rangos sutartys praktikoje neretai sudaromos vadovaujantis Tarptautinės 

inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) parengtomis pavyzdinėmis statybos rangos sutarčių sąlygomis 

(toliau vadinama FIDIC sutartimis). LR aplinkos ministras netgi atskiru įsakymu statybų proceso 

dalyviams rekomendavo kuo dažniau vadovautis minėtomis pavyzdinėmis FIDIC sutarčių formomis. 

Naudojimasis tarptautinį 

pripažinimą pelniusiomis FIDIC sutartimis 

iš pirmo žvilgsnio atrodo 

racionalus ir efektyvus sprendimas, 

diegiantis visoje rinkoje vieningą 

sutartinio santykių reguliavimo 

standartą bei leidžiantis išvengti 

ilgo sutarčių rengimo ir derinimo 

proceso kiekvienam stambesniam 

projektui. Vis dėlto FIDIC sutarčių 

taikymas kartu su Lietuvos statybų 

teisės normomis yra gana specifiškas, 

todėl sudarant ir vykdant šias sutartis 

reikėtų žinoti pagrindinius principus, 

kaip elgtis tuomet, kai FIDIC sutarčių 

nuostatos teigia viena, o Lietuvos 

teisės aktai – kita. 

FIDIC sutarties šalys (tiek 

užsakovas, tiek rangovas) Lietuvoje 

vykdydamos FIDIC sutartį, pirmiausiai 

yra įpareigotos atsižvelgti ne į FIDIC 

sutarties sąlygas, bet į imperatyvius 

LR teisės aktų reikalavimus. Ši nuostata 

galioja net tuomet, kai FIDIC 

sutarčiai taikytina teisė yra užsienio 

teisė (pvz., Anglijos teisė). 

Privalomų (imperatyvių) Lietuvos 

teisės aktų nuostatų statybos 

rangos santykiuose yra itin daug. 

Tai paaiškinama tuo, jog statybos 

veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso 

apsaugą (statybos darbai ir 

statiniai neturi kelti pavojaus žmonių 

saugumui, aplinkai ir pan.), todėl 

statybos santykiai daugiausiai reglamentuojami 

imperatyviomis viešosios 

teisės normomis (Statybos įstatymo, 

jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos 

techninių reglamentų ir kt.). Šie 

statybos santykių teisinio reglamentavimo 

ypatumai lemia atitinkamą 

sutarties laisvės principo, be abejo, 

aktualaus ir sudarant FIDIC sutartis, 

ribojimą. 

Imperatyvios nuostatos, aktualios 

rangovui, yra nustatytos ne tik specialiame 

Statybos įstatyme bei statybos 

techniniuose reglamentuose, 

bet taip pat ir Civiliniame kodekse 

(pvz., CK 6.698 str. yra nustatyti 

minimalūs garantiniai terminai, CK 

6.667 str. – nustatytas vienerių metų 

senaties terminas kreiptis į teismą ir 

kt.), Viešųjų pirkimų įstatyme, kuris 

tampa aktualus, kai FIDIC sutartis 

sudaroma viešųjų pirkimų būdu 

(pvz., VPĮ 18 str. 8 d. draudžia keisti 

sutarties sąlygas be Viešųjų pirkimų 

tarnybos sutikimo ir kt.). Užsakovo 

arba rangovo bankroto atveju aktualios 

tampa imperatyvios bankroto 

įstatymo nuostatos, santykiuose 

su rangovo pasitelkiamu personalu 

svarbus imperatyvių darbo kodekso 

Apie advokatų kontorą „Raidla Lejins & Norcous“ 

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 

yra Baltijos šalių regiono teisinių paslaugų lyderės, kuriose dirba per 

100 teisininkų. Kontoros teikia kompleksines teisines paslaugas šalies, regiono 

ir tarptautinėms įmonėms, tarp kurių – stambios bendrovės, bankai ir 

finansinės institucijos. 

„Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupė 

– viena iš stipriausių Lietuvoje, jungianti įvairaus profilio teisės specialistus. 

Vienai didžiausių rinkoje specializuotų nekilnojamojo turto teisininkų grupei 

vadovauja kontoros partnerė advokatė Aušra Mudėnaitė. A. Mudėnaitės 

ekspertizės sritys: nekilnojamojo turto sandoriai bei ginčai, statybos, projektavimas, 

teritorijų planavimas, žemės teisė, nekilnojamojo turto finansavimas. 

Tarptautinis teisės žinynas „Chambers Europe“ 2010 m. advokatų 

kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto teisės praktiką įvertino 

aukščiausiais reitingais, o kontoros partnerę A. Mudėnaitę – kaip vieną 

geriausių nekilnojamojo turto teisės specialisčių Lietuvoje. 

nuostatų laikymasis ir kt. Šios ir kitos 

imperatyvios nuostatos yra privalomos 

FIDIC sutarties šalims nepriklausomai 

nuo sutarties šalių valios. 

Kai kurios standartinės FIDIC 

sutarčių sąlygos gali apgaulingai 

sukelti įspūdį, kad nuo imperatyvių 

Lietuvos teisės nuostatų galima 

nukrypti. Pavyzdžiui, pagal FIDIC 

Raudonosios knygos Bendrųjų 

sutarties sąlygų 1.1.3.2 ir 8.1 punktus 

Darbo pradžia, jeigu FIDIC 

Konkrečiose sąlygose nenurodyta kitaip, 

nustatoma per 42 dienas, Rangovui 

gavus Akcepto raštą (t.y. gavus 

pranešimą apie laimėtoją). Vis dėlto 

šalys FIDIC sutartyje apibrėždamos 

Darbo pradžią turi laikytis LR statybos 

įstatyme nustatytų privalomų 

(imperatyvių) statybos darbų 

pradžios prielaidų, o ne vadovautis 

FIDIC sutartyje nustatytu 42 dienų 

terminu. Rangovas gali pradėti statybos 

darbus tik tada, kai užsakovas 

perduoda rangovui statinio projektą, 

statybos leidimą bei statybvietę, o 

rangovas tai priima. Kol neatsiranda 

privalomos darbų pradžios prielaidos, 

netgi ir praėjus FIDIC sutartyje 

nustatytam 42 dienų terminui, statybos 

darbai pagal FIDIC sutartį negali 

būti pradedami, t.y. faktinė statybos 

darbų pradžia turi atitikti Lietuvos 

viešosios teisės reikalavimus. 

Pagal FIDIC Raudonosios knygos 

Bendrųjų sąlygų 1.1.3.7 punktą 

pranešimo apie defektus laikas 

(garantinis terminas) prasideda 

nuo darbų perdavimo ir tęsiasi tokį 

terminą, koks yra nurodytas rangovo 

pasiūlyme. Atkreiptinas dėmesys, 

kad nors FIDIC sutarties sąlygos ir 

leidžia rangovui nustatyti pranešimo 

apie defektus laikotarpį (garantinį 

terminą), tačiau rangovas nėra 

visiškai laisvas tai padaryti – negali 

būti nustatomi trumpesni garantiniai 

terminai nei yra nustatyta 

imperatyviame CK 6.698 straipsnyje 

(atitinkamai 5, 10 ir 20 metų). 

Jei FIDIC sutartis sudaroma 

viešųjų pirkimų būdu, vėlesnis tokios 

sutarties pakeitimas bus galimas tik 

griežtai laikantis Viešųjų pirkimų 

įstatymo reikalavimų. Neretai FIDIC 

sutartyse įrašoma, kad be Viešųjų 

pirkimų tarnybos sutikimo pirkimo 

sutarties sąlygos sutarties galiojimo 

laikotarpiu negali būti keičiamos, 

išskyrus FIDIC Bendrosiose bei 

Konkrečiose sąlygose iš anksto numatytus 

galimus sutarties sąlygų 

pakeitimus. Vis dėlto tokia bendra 

FIDIC sutarties sąlyga, numatanti, 

kad sutartyje numatytais atvejais 

viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas 

sutarties sąlygų keitimui nereikalingas, 

turėtų būti vertinama atsargiai. 

Praktiškai tokia sąlyga galėtų būti 

taikoma tik neesminių FIDIC sutarties 

sąlygų atžvilgiu ir bet kokiu 

atveju vadovaujantis sutartinėmis 

nuostatomis negalėtų būti pažeistos 

imperatyvios viešųjų pirkimų teisės 

normos, numatančios, pavyzdžiui, 

maksimalią neskelbiamų derybų 

būdu perkamų papildomų darbų, 

kurių negalima buvo numatyti 

pirminės sutarties sudarymo metu, 

kainą (50 proc. pirminės sutarties 

vertės). 

Taikytinų imperatyvių teisės 

normų reikalavimai rangovams 

aktualūs tiek viešojo pirkimo metu 

teikiant pasiūlymus, tiek vykdant 

sudarytas FIDIC statybos rangos 

sutartis, tiek vertinant užsakovo 

reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. 

Tai, kas yra imperatyvu, taikoma 

nepriklausomai nuo šalių noro 

konkrečių nuostatų netaikyti ar jas 

pakeisti. Neturi reikšmės tai, ar šalys 

imperatyvių normų taikymo siekia 

išvengti tiesiogiai nurodydamos, kad 

konkrečios nuostatos netaikomos arba 

keičiamos kitomis, ar netiesiogiai 

(pvz., pasirinkdamos, kad konkrečius 

santykius reglamentuotų ne Lietuvos, 

o kitos valstybės įstatymai). Atitinkamai 

jokios išimtys iš reikalavimo 

griežtai laikytis imperatyvių Lietuvos 

teisės normų netaikomos ir tuo atveju, 

kai sutartis sudaroma pagal 

pavyzdines FIDIC statybos rangos 

sutarčių sąlygas. 

Kviečiame klausimus, kuriais norėtumėte išgirsti teisininko nuomonę, 

siųsti e. p. redaktorius@statybuzinios.eu

16 SENAS GERAS NAMAS 

Nr. 

Praktinis 

7 (56) 

būsto 

2011 

vadovas 

m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 

Praktinis 

2011 m. 

būsto 

rugsėjis-spalis 

vadovas 

Senas geras BENDROVĖSE 

namas 17 

Šildymas – 

kaip sutaupyti energijos ir pinigų 

D. Jurgaitis 

I. Baranauskienė P. Urbonas R. Vaškevičius 

Iš kairės: J. Antanaitis, S. Kocys, K. Paulavičius, E. Kukta, V. Šaltenis, V. Turonis 

Kaip ir kokią šildymo sistemą įrengti, kaip ją sureguliuoti, 

kad ji naudotų kuo mažiau energijos ir kuo mažiau reikėtų 

mokėti už šildymą Tai svarbiausi klausimai, prasidedant 

kiekvienam šildymo sezonui. 

Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo diskusijų 

klubo „Spaudos forumas“ dalyviai 

– verslininkai, kurie gamina, tiekia ir montuoja 

šilumos įrenginius, administratoriai, 

valstybės institucijų atstovai. „Spaudos 

forumo“ pašnekovai nuošalėje paliko 

šildymo kainas, šilumos ūkio pertvarkos 

problemas – jie analizavo esamą situaciją, 

įvardijo problemas ir siūlė sprendimo būdus 

pagal savo kompetenciją. Pašnekovai 

sutarė, jog patys pažangiausi techniniai 

sprendimai, įrenginiai, kuriuos verslas 

įveža į šalį vos jiems pasirodžius, net pati 

geriausia šalies politika ir teisės aktai be 

gyventojų iniciatyvos neveikia. Dar daugiau, 

esama priemonių, kurios visiškai 

nekainuoja, bet leidžia taupyti, patalpose 

pakelia temperatūrą. Yra ir nepigiai kainuojančių, 

bet efektyvių priemonių – joms 

įdiegti nereikia net bankų. 

Didžiosios Britanijos specialistų atliktas 

tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, Švedijoje 

vienam žmogui tenka 45 kv. m, o Lietuvoje 

– 26 kv. m šildomo ploto, tačiau Švedijoje 

per šildymo sezoną 1 kv. m apšildyti sunaudojamos 

74 kilovatvalandės, Lietuvoje 

– 215 kilovatvalandžių šilumos energijos, 

t. y. šildymui per sezoną Lietuvos gyventojas 

išleidžia 9 proc. savo sukuriamos 

BVP vertės, Švedijos – tik 3 proc. „Todėl 

klausimas, kaip vartotojai gali sutaupyti 

pinigų, o tuo pat metu ir energijos – itin 

aktualus“, – sakė Energetikos ministerijos 

Energijos efektyvumo skyriaus vyr. specialistas 

Petras URBONAS, tuo pat metu 

pabrėždamas, kad vienas iš Energetikos 

ministerijos tikslų – aprūpinti vartotojus 

šiluma mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant 

jos patikimą ir nepertraukiamą 

tiekimą. 

Skundžiasi sąskaitomis, o 

neuždarinėja durų 

UAB „Balterma ir Ko“ tiekia šilumą ir 

karštą vandenį keliolikai daugiabučių 

sostinės namų. Kaip sakė šios bendrovės 

direktoriaus pavaduotoja Inga BARA- 

NAUSKIENĖ, sutaupyti šilumos galima, 

tačiau kartu turi veikti trise – gyventojai, 

administratoriai ir šilumos tiekėjai. Kalbėdama 

apie senesnės statybos daugiabučius 

namus, I. Baranauskienė pažymėjo, 

kad daugiausia sutaupyti pavyktų senas 

šildymo sistemas pakeitus naujomis ir 

moderniomis šilumos sistemomis. Tačiau 

tokie pakeitimai reikalauja didelių investicijų, 

o skolintis iš bankų gyventojai 

vengia. 

Kaip pažymėjo bendrovės atstovė, 

šilumos suvartojimas skirtinguose namuose 

skiriasi, net jeigu tai yra tuo pat 

metu statyti namai, juose gyvena panašus 

žmonių skaičius. Ne visada pavyksta išsiaiškinti, 

kodėl šilumos suvartojimai kartais 

skiriasi net labai žymiai. Gali būti, kad 

skiriasi išorinių sienų šiluminės savybės, 

statybinės medžiagos, vartojimo įpročiai, 

šilumos punktų reguliavimas. Diskusijos 

dalyvių pastebėjimu, tokie skirtumai gali 

būti nulemti statybos metu, kai pastatai 

statomi nukrypstant nuo privalomų statybos 

normų ir reglamentų. Šiuos nukrypimus, 

anot jų, galima fiksuoti naudojant 

termoviziją. 

Tačiau sutaupyti, kaip sakė UAB „Balterma 

ir Ko“ technikos direktorius Evaldas 

VAICVENAS, galima net ir esant minėtoms, 

nuo gyventojų nepriklausančioms 

sąlygoms. Gyventojai neretai piktinasi, 

kad šildomos bendrojo naudojimo patalpos, 

tačiau jų nešildyti negalima pagal 

statybos normatyvus. Neretai praktikoje 

pasitaikantys atvejai, kai gyventojai 

šaltuoju metų laiku neuždaro net lauko 

durų – leidžia lauk brangią šilumą, didina 

jos sunaudojimą, peršąla radiatoriai. Prie 

durų pritvirtinus spyruokles, jos neretai 

pavagiamos jau kitą dieną. 

Pinigai išeina pro ventiliacijos 

angas 

„Bendraudami su gyventojais, namų 

administratoriais, pastebime, jog trūksta 

informacijos“, – sakė UAB ,,Enso projects“ 

direktorius Vaidas ŠALTENIS, taip pat 

pastebėdamas, kad nemažai lemia gyventojų 

kultūra. Vienoje laiptinėje, kurioje yra 

15 butų, įrengti aštuoni radiatoriai. Jeigu 

gyventojai neuždaro lauko durų, tai turi 

padengti šilumos nuostolius, kurių dydis 

prilygsta didelio, keturių kambarių buto, 

šildymo išlaidoms. 

Didelių nuotolių gyventojai patiria ir 

dėl neizoliuotų karšto vandens vamzdžių. 

UAB ,,Enso projects“ suskaičiavo, kad 

penkių aukštų keturių laiptinių daugiabučiame 

name apšiltinus tokius vamzdžius, 

išlaidos atsipirktų per šešis mėnesius. V. 

Šaltenis sako, kad gyventojams to niekas 

neaiškina, jiems atrodo, kad bet kokia 

investicija reiškia modernizavimą, reiškia 

paskolas, reiškia įsipareigojimus. 

UAB ,,Enso projects“ Latvijoje diegia 

naujovę – keliuose gyvenamuosiuose 

namuose įrenginėja šilumos siurblius. 

Kalbėdamas apie šilumą taupančias 

technologijas, V. Šaltenis užsiminė apie 

šilumą, kuri prarandama per ventiliacijos 

angas – praradimai siekia apie 25 ar 30 

proc. šilumos energijos. Šitą orą nukreipus 

į šilumos siurblius ir jį grąžinus atgal 

į pastatą, taupoma šiluma. Tokia sistema, 

anot bendrovės direktoriaus, atsiperka 

per ketverius metus – nenaudojant jokių 

kompensacijų. 

Nuo 2013 m. – naujos kartos 

siurbliai 

UAB „Wilo Lietuva“ direktorius Robertas 

VAŠKEVIČIUS taip pat prabilo apie aukšto 

efektyvumo cirkuliacinius siurblius, kurie 

leidžia sutaupyti šilumos energijos. Tokie 

įrenginiai, anot jo, ypač išpopuliarėjo 

uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pabrangus 

elektrai. R. Vaškevičius pastebėjo, 

kad tai susiję dalykai: kalbant apie šilumos 

energijos taupymą, būtina kalbėti ir apie 

elektros energijos, kuri padeda šilumai 

patekti į butus, taupymą. 

Apie 95 proc. šilumos mazgų, esančių 

tiek senesniuose, tiek naujuose daugiabučiuose 

pastatuose, yra įrengti naudojant 

seno tipo, imlius elektros energijos cirkuliacinius 

siurblius. Įdiegus aukšto efektyvumo 

cirkuliacijos siurblį, kaip tikina R. 

Vaškevičius, galima sutaupyti 80 proc. 

elektros energijos. „Investicija į aukšto 

efektyvumo siurblį atsiperka greičiausiai 

– per 3 ar 4 metus“, – sakė R. Vaškevičius. 

Diskusijos dalyvių pastebėjimu, kalbant 

apie siurblių kainų skirtumus, pirmiausia 

reikėtų pasakyti paprastą tiesą: vienas siurblys 

tik suka vandenį ir ryte ryja elektros 

energiją, o kitas – taupo pinigus. 

Šilumos tiekėjai paprastai yra suinteresuoti 

įrengti efektyviausius šilumos 

siurblius ten, kur patys moka už elektros 

energiją, tačiau namo šilumos punktas – 

gyventojo rūpestis ir išlaidos. Nuo 2013 

m. sausio 1 d. įsigalioja ES projektavimo 

direktyva, pagal kurią cirkuliaciniai siurbliai, 

kurie yra ne prietaise (pvz., katile), 

turės būti aukšto efektyvumo, t. y. su dažnio 

pavaromis. Tai reiškia, kad Lietuvoje 

nuo tos datos negalima bus pardavinėti 

siurblių, kurie kainuoja apie pusantro 

karto pigiau, bet neefektyviai naudoja 

elektros energiją. 

„Net minimaliomis 

sąnaudomis galima gerokai 

sutaupyti“ 

UAB „Danfoss“ šildymo technikos skyriaus 

vadovas Kęstutis PAULAVIČIUS 

pritarė diskusijos dalyviams, kurie tvirtino, 

kad gyventojai, prieš imdamiesi naujovių, 

nori visa pamatyti ir paliesti, jie nori įrodymų, 

kad naujovės tikrai yra tokios geros, 

kaip apie jas kalbama. Todėl ši bendrovė 

yra surinkusi nemažai gerosios Lenkijos 

patirties, modernizuojant daugiabučius. 

Bendrovė kaupia ir Lietuvos patirtį – 

diegiant termostatus, įrengiant šilumos 

punktus, atliekant palygintąsias analizes. 

Termostatinius ventilius, rengiamus 

prie radiatoriaus, Lietuva atrado per 

energetinę krizę, šoktelėjus energijos 

kainai. K. Paulavičiaus tikinimu, termostatiniai 

ventiliai padeda sutaupyti apie 20 

proc. energijos. Sistemų subalansavimas 

tarpusavyje leidžia sutaupyti dar nuo 

10 iki 15 proc. sąnaudų. Šilumos punktų 

įrengimas vėl taupo nuo 15 iki 20 proc. 

Esama namų, kuriuose sutaupoma ir iki 60 

proc. sąnaudų. „Tačiau lyginimas lyginimui 

nelygus, – pastebi K. Paulavičius. – Reikia 

lyginti ne šią žiemą su praėjusia žiema, o 

perskaičiuoti į laipsniadienius [Šildymo 

sezonas (kai lauko temperatūra yra mažesnė 

nei +10ºC) Lietuvoje vidutiniškai 

tęsiasi 219 dienų per metus (6–7 mėn.). 

Vidutinis laipsniadienių skaičius yra 3725 

(min. – 3.445, maks. – 4.081) – Aut. past.] 

arba norminius metus.“ 

Prie šilumos tinklų Lietuvoje yra prijungta 

apie 28 tūkst. daugiabučių namų. 

Sutaupyti šilumos energijos juose galima 

įrengus termostatinius ventilius, subalansavus 

stovus. Šių priemonių kaina – apie 

25 Lt vienam kvadratiniam metrui. Tai 

leidžia sutaupyti iki 30 proc. energijos. 

Diskusijos dalyviai stebisi, kad investavus 

į fasadus, kurių kaina yra kur kas didesnė, 

nebeinvestuojama į minėtas priemones, 

kurios leidžia nemažai sutaupyti. „Net 

minimaliomis sąnaudomis galima gerokai 

sutaupyti“, – įsitikinęs K. Paulavičius. 

Ne šiluma per brangi, o jos 

sunaudojama per daug 

Daugelis bendrovių, tiekiančių šildymo 

įrenginius, rengiančių šildymo sistemas, 

teikia ir konsultacijas. Tačiau, kaip sakė 

UAB „Efektyvaus šildymo centras“ direktorius 

ir savininkas Darius JURGAITIS, 

žmonėms sudėtinga suvokti techninę 

informaciją, juolab kad didžiausią efektą 

galima pasiekti ne taikant kurią nors vieną 

priemonę, o priemonių kompleksą. Jo 

nuomone, svarbiausia – vartotojui sudaryti 

galimybę rinktis jam priimtiniausią 

energiją – valdžia turi sudaryti tam tinkamas 

sąlygas, kaip, pavyzdžiui, sukurti 

palankią šilumos politiką, kuri leistų rinktis 

kiekvienam pagal poreikius, galimybes, 

kainas – saulės, biokuro ar jungtis prie 

centralizuotų tinklų. 

Apie katilus, kaip sakė UAB „Artakija“ 

komercijos direktorius Egidijus KUKTA, 

žmonės žino, ko gero, daugiausia, nes 

pirkdami jais domisi. Pastaruoju metu 

išaugo ir vis didėja dujinių kondensacinių 

katilų pardavimai. Europoje, anot jo, ne 

kondensacinių dujinių katilų statyti net 

negalima, nes valstybių siekis – taupyti 

šalies energetinius resursus. 

Kitas energiją padedantis taupyti 

šaltinis – geoterminis šildymas, tačiau, E. 

Kuktos nuomone, reikėtų valstybės paramos, 

nes sistemos yra nepigios: kainuoja 

nuo 20 iki 50 tūkst. Lt. Geoterminį šildymą 

skatina – kompensuoja dalį įrengimo 

išlaidų – Švedija, kitos šalys. 

Kaip sakė Energetikos ministerijos 

atstovas P. Urbonas, Lietuvoje buvo 

nagrinėtos tokios galimybės, tačiau šiuo 

metu valstybės biudžetui tai būtų per 

didelė našta. 

Anot Juozo ANTANAIČIO, Respublikinių 

būsto valdymo ir priežiūros rūmų 

prezidento, diskusijos dalyvių siūlomos 

priemonės yra tinkamos, bet kad jos duotų 

didžiausią efektą, reikia kompleksinio 

požiūrio ir taikymo. Šildymo problemos, 

anot J. Antanaičio, yra susijusios su viso 

namo problemomis – jeigu jis kiauras, net 

pats efektyviausias šildymas nedaug duos 

naudos. „Jeigu namą modernizuosime, sudėsime 

visas priemones, kaip, pavyzdžiui: 

rekuperacija, geoterminis šildymas, saulės 

baterijos, individuali šilumos apskaita, 

kitos priemonės, nebeliks problemų“, – 

sakė J. Antanaitis. Jo pastebėjimu, net 

kokybiškai modernizuotuose namuose, 

jeigu buvo pataupyta šildymo sistemos 

sąskaita, neįrengta individuali šilumos 

apskaita, šilumos žmonės netaupo. Jų 

nuostata, jeigu dalis gyventojų netaupo, 

tai kodėl kiti turėtų tai daryti, todėl perteklinė 

šiluma išleidžiama pro langus. „Pas 

mus ne šiluma brangi – mes per daug jos 

sunaudojame“, – dėlioja kitus akcentus J. 

Antanaitis. 

Penkių žingsnių šilumos 

taupymo programa 

Nacionalinės pastatų administratorių 

asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas 

Vytautas TURONIS diskusijoje pristatė 

naują iniciatyvą – „Penkių žingsnių šilumos 

taupymo programą“, kurią sudaro 

priemonės, nukreiptos į tris sritis. Pirmoji 

sritis itin paprasta – perstumdyti baldus, 

t. y. prie išorinių sienų perstumti didelius 

baldus. Paprasta, bet veiksminga 

priemonė – už radiatorių įrengti šilumą 

atspindinčius vadinamuosius ekranus; 

tokia priemonė kambaryje gali pakelti 

temperatūrą nuo vieno iki pusantro 

laipsnio. Dar viena priemonė – teisingai 

vėdinti patalpas: penkioms minutėms 

palikti plačiai atvertą langą, o po 10 min. 

kambaryje bus šiltas ir gaivus oras, kuris 

toks laikysis kelias valandas. Šviečiant 

saulei atitrauktos užuolaidos taip pat leidžia 

turėti šiltesnes patalpas. Tokios priemonės 

nereikalauja jokių investicijų, bet 

veikia efektyviai. Kita sritis – bendrosios 

patalpos: langai, durys, išėjimai ant stogų, 

balkonai, liftų šachtos. Per šias angas, ypač 

jeigu jos nesandarios, prarandama daug 

šilumos, taip pat dėl plonų atitvarų. Trečia 

sritis – rūsys, šilumos mazgas – tinkamai 

sutvarkytas, automatinis – taupo iki 30 

proc. šilumos. Namo šildymo sistemos 

balansavimas (įrengiant sklendes, kurios 

sureguliuoja šilumos srautą; ant kiekvieno 

stovo įrengiant balansinius ventilius ir 

pan.), kad visi butai šiltų tolygiai, yra dar 

viena šilumą taupanti priemonė. 

„Penki šilumos taupymo programos 

žingsniai apima: gyventojų įsitraukimą, t. 

y. veiksmus, mažinančius šilumos nuotolius 

butų viduje; darbus, mažinančius šilumos 

nuostolius bendrosiose daugiabučio patalpose 

(laiptinėse ir rūsiuose); šilumos punktų 

automatizavimą; šilumos sistemų balansavimo 

įrangos montavimą ir realiu laiku 

valdomos šilumos sistemos įdiegimą, – sakė 

pašnekovas. V. Turonio tvirtinimu, įgyvendinus 

šią programą, šilumos suvartojimo 

mažėjimas gali siekti iki 30 procentų. 

Energetikos ministerijos atstovas P. 

Urbonas pastebėjo, kad šilumos sutaupyti 

galima ir visiems namo, kuriame įrengtas 

automatinis šilumos punktas, gyventojams 

susitarus, pavyzdžiui, dėl žemesnės 

temperatūros – naktį ar nustatant kitokį 

paros režimą. Taip galima sutaupyti nuo 

5 iki 10 proc. šilumos. Analogiškai galima 

susitarti ir sutaupyti naudojant kiek 

vėsesnį, bet atitinkantį higienos normas 

karštą vandenį. 

EPB – atnaujinimas be banko 

dalyvavimo 

Kaip viena iš brangesnių energiją 

taupančių priemonių – pasaulyje veikia 

vadinamosios energetinių paslaugų 

bendrovės (EPB). Tokių bendrovių veiklos 

principai gyventojams leidžia sutaupyti 

energijos ir pinigų, nesiskolinant iš banko. 

Tam turi būti sudaryta sutartis su 

gyventojais, pavyzdžiui, penkiolikai metų: 

gyventojai moka įprastinį mokestį už šilumą, 

o skirtumas dėl sumažėjusių išlaidų 

atitenka EPB, nes ji modernizuoja namą, 

diegia priemones, kurios taupo šilumą, 

kad namas naudotų kuo mažiau energijos. 

Pasibaigus sutarties laikotarpiui, 

gyventojai gauna modernizuotą namą 

ir mažesnes sąskaitas. Lietuvoje taip pat 

siūloma taikyti analogišką variantą, kur 

EPB yra ne privati bendrovė, o valstybė. 

Genė Drungilienė, Kęstučio Jonaičio nuotr.

18 IŠŠŪKIS SENAS GERAS – LAIKAS 

NAMAS 

Nr. 

Praktinis 

7 (56) 

būsto 

2011 

vadovas 

m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 

Praktinis 

2011 m. 

būsto 

rugsėjis-spalis 

vadovas 

Senas geras INVESTICIJOS 

namas 19 

Ekologiškiausia ir visur pasiekiama 

saulės energija 

Nors dar daug skeptikų mano, kad saulės energija gal būt 

bus populiari, kai bus išrastos pigesnės ir efektyvesnės jos 

panaudojimo galimybės, jau dabar ji užima vis svarbesnę 

vietą energetikos pasaulyje. Saulės baterijomis padengiami 

laukai dykumose, statomi tūkstančiai pastatų, kurių dalį 

energijos poreikio patenkina saulė, o štai belgai saulę įkinkė 

net varyti jų elektrinį traukinį. 

Saulė – visos energijos 

šaltinis 

Iš principo visa šiuo metu gaunama 

energija yra pagaminta saulės energijos 

arba išgaunama dėl jos poveikio. Anglis, 

nafta, mediena, biomasė – viskas atsirado 

fotosintezės dėka. Tos pačios vėjo jėgainės, 

vis dar bandomi bangų energijos 

generatoriai, geoterminiai įrenginiai 

veikia dėl saulės sukeltų reiškinių. 

Tačiau dauguma šių energijos gavimo 

būdų turi ir nemažų trūkumų, kurie 

ypač juntami pastarąjį šimtmetį sparčiai 

augant energijos poreikiams. Bene daugiausiai 

bėdų pridarė iškastinis kuras, 

kurį deginant išskiriamas anglies dvideginis. 

Jo koncentracija atmosferoje per 

pastaruosius šimtą metų padidėjo apie 

25 proc., tai sukėlė šiltnamio efektą. Kai 

kurių mokslininkų teigimu, dėl tirpstančių 

ledynų kylant vandenynų lygiui per ateinančius 

100 metų jūra gali pasiglemžti ir 

dalį Lietuvos. Nekalbant apie didelių upių 

žiotyse, žemumose įsikūrusius milijoninius 

miestus, kurių praktiškai apsaugoti 

neįmanoma, jei vandens lygis kils. 

Priekaištų susilaukia ir ekologiškos 

priemonės išgauti energijai. Hidroelektrinės 

pakeičia upių vagą, pasiglemžia dalį 

sausumos, dėl to išnyksta ištisos ekosistemos. 

Vėjo jėgainės trukdo migruojantiems 

paukščiams, darko kraštovaizdį, aplinkiniai 

gyventojai skundžiasi, jog aplink jas 

sumažėja žemės kaina. 

Jau pasigirsta mokslininkų kalbų, kad 

ir saulės energijos panaudojimas dideliu 

mastu gali daryti klimatui įtaką. Esą 

absorbuojama šiluma sutrikdys įprastus 

dėl žemės paviršiaus įšilimo kylančius 

procesus: vandens garinimas, vėjai, vandens 

srovės. 

Nepaisant to, ši energijos rūšis vis dar 

laikoma lengviausiai prieinama ir mažiausiai 

daranti žalos gamtai. Paskaičiuota, jog 

be įtakos aplinkai galima panaudoti apie 

1,5 proc. saulės energijos. 

Energija naudojama 

šimtmečiais 

Iš tiesų ši energija žmonijos naudojama 

jau seniai. Pavyzdžiui, kai kurios senovės 

gyvenvietės, iškaltos uolose arba pastatytos 

iš molio, orientuotos į pietus, kad 

kuo geriau išnaudotų saulės teikiamus 

pranašumus. Per pastatų langus, atgręžtus 

į saulę, patenka daugiau šviesos, be to, 

labiau prišildo vidų, o molio ar akmens 

sienos akumuliavusios šią šilumą dar ilgai 

ją skleidžia. 

Dabar su saulės baterijomis yra susidūręs 

praktiškai kiekvienas. Saulės baterijos 

naudojamos skaičiuotuvuose, vis dažniau 

galima išvysti gatvės apšvietimo stulpų, 

virš kurių iškilę saulės baterijų blokai, 

sukaupiantys energiją dieną ir naktį ją 

panaudojantys. Saulės baterijos naudojamos 

jachtose, alpinistai jas nešasi į kalnus, 

kur jų pagalba pakrauna kompiuterius, 

palydovinius telefonus. 

Vienintelis rimtas trikdis išnaudoti šią 

energiją plačiau – jos kaina. Nors pati 

saulės šviesa nekainuoja nieko, energiją 

surenkantys ir paverčiantys kita energijos 

rūšimi įrenginiai kol kas brangūs ir mažai 

efektyvūs. Panaudojama nedidelė dalis 

gaunamos energijos. Todėl pirmiausia jie 

statomi atokiose vietovėse, kur atvesti 

įprastą elektrą būtų labai brangu, arba 

saulės baterijomis nuklojami didžiuliai 

nederlingos žemės plotai itin saulėtose 

vietovėse. 

Saulės Lietuvoje per mažai 

Nepaisant trūkumų, saulės energija 

naudojama vis plačiau. Lietuvoje ji taip 

pat turi savo šalininkų. Nors skeptikai įsitikinę, 

kad su dabartinėmis galimybėmis 

panaudoti saulės energiją, Lietuvoje to 

daryti neapsimoka, saulės baterijas galima 

išvysti vis dažniau. 

Žinoma, dažniausiai tai daroma daugiau 

dėl principų patenkinimo, nei dėl 

ekonominės naudos. Pavyzdžiui, Kaune 

yra įrengtas vienas namas, gaunantis 

energiją iš saulės ir vėjo. Sistemos įrengimas 

kainavo apie 150 tūkst. litų ir ekonominiu 

požiūriu nežinia, kada atsipirks. 

Tačiau jo savininkas teigia, kad šiuo atveju 

svarbiausia buvo ne ekonominiai, bet 

moraliniai aspektai ir noras apsirūpinti 

nepriklausoma nuo tiekėjų energija. 

Iš tiesų Lietuva nėra tokia beviltiška 

saulės energijos požiūriu. Tuo labiau, kad 

iki šiol, priklausomai nuo importuojamo 

iškastinio kuro, elektros energijos, šaliai 

svarbu turėti alternatyvius energijos 

šaltinius. 

Vidutiniškai Lietuvoje per metus į vieną 

kvadratinį metrą paviršiaus patenka apie 

1000 kWh saulės spinduliuojamos energijos. 

Kiek daugiau jos patenka vakariniuose 

rajonuose, Neringoje, mažiau – rytinėje 

šalies dalyje. Toks kiekis energijos prilygsta 

apie 100 litrų naftos. 

Toks saulės perduodamos energijos 

srautas nedaug nusileidžia Vokietijai, Čekijai, 

kur ši ekologiška energija naudojama 

vis plačiau, o Švediją, pastaruoju metu 

itin sparčiai vystančią tokias sistemas, 

net lenkiame. 

Taip pat nenusileidžiame ir saulėtų 

dienų skaičiumi vietovėms, kurios į saulės 

energijos panaudojimą žiūri labai rimtai. 

Pavyzdžiui, Vilniuje, meteorologų duomenimis, 

vidutiniškai būna 1690 saulėtų 

valandų per metus. Tokiu kiekiu saulės 

lenkiame dalį Vakarų Europos miestų, 

nors, žinoma, nusileidžiame Ispanijai, 

Italijai, Graikijai, kur saulė šviečia net iki 

3000 valandų per metus. 

Žinoma, vien saulės energijos mums, 

vargu, ar kada pakaks pilnai ja apsirūpinti, 

tačiau ji gali pilnai papildyti elektros 

energijos sistemą, padengti dalį šilumos 

bei karšto vandens gamybos išlaidų. 

Specialistų skaičiavimais, nuo gegužės 

iki rugsėjo mėnesio saulė tiekia tiek energijos, 

kad jos beveik visiškai užtenka 

karštam vandeniui paruošti. Per metus 

tai leidžia sutaupyti 50-60 proc. tam tikslui 

skiriamų lėšų. 

Saulės architektūra – 

išnaudokime tai kas nemokama 

Dažno namą sumaniusio statyti žmogaus 

viena didžiausių dilemų – kokį šildymo 

būdą pasirinkti. Malkos, dujos, skystas 

kuras O katilas, koks turi būti katilas Kas 

pigiausia Specialistai pataria pirmiausia 

gerai pasukti galvą, projektuojant namą, 

kad būtų kuo daugiau išnaudojamas nemokamas 

šilumos šaltinis – saulė. 

„Neabejoju, kad nuo 2020 metų, kai 

įsigalios direktyva, visi pastatai turės būti 

statomi pagal saulės architektūros principus, 

kitaip neišsisuksime“, – sako Lietuvos 

saulės energetikos asociacijos direktorė 

Edita Milutienė. Kalbama apie Europos 

Parlamento priimtą direktyvą, pagal kurią 

nuo 2020-ųjų metų visi statomi pastatai 

turi būti beveik nulinių energijos sąnaudų 

arba patys generuoti tiek energijos, kiek 

suvartoja. 

Iki šiol kaip apie energijos taupymo 

viršūnę buvo kalbama apie pasyviuosius 

namus – maksimaliai apšiltintus pastatus 

mažais langais, kurių šildymui idealiomis 

sąlygomis pakanka žmogaus veiklos. 

Dabar vis garsiau prabylama, jog šis sprendimas 

iš dalies ydingas. Taip, maži langai 

neleidžia šilumai išeiti, bet tuo pačiu ir 

jos neįleidžia. O juk tai pats pigiausias 

šilumos šaltinis. 

Pagal saulės architektūros principus, 

pastatai turi kuo labiau išnaudoti saulės 

teikiamą energiją. O tai reiškia, jog langai 

turi būti kaip tik dideli ir suprojektuoti 

taip, kad į būstą patektų kuo daugiau 

šviesos, kai jos reikia, tačiau kuo mažiau 

tuo metu, kai karšta. 

Lietuvoje netoli Kauno jau pastatytas 

pirmasis saulės namas. Pastatas dideliais 

langais ir suprojektuotas taip, kad jo tūrį 

kuo labiau užpildytų saulės šviesa nuo ryto 

iki vakaro. Vasarą, kai saulė aukščiausiai, 

patalpas nuo jos šviesos apsaugos iš lauko 

pakabinti išskleidžiami stogeliai. Net negyvenant 

ir nevykdant viduje jokios veiklos 

patalpose išlieka teigiama temperatūra, 

nors lauke ji būna minusinė. 

Pasak E. Milutienės, pagal saulės energijos 

principus pastatytas pastatas turi 

atitikti kelis kriterijus. Jo ašis turi būti 

orientuota rytų-vakarų kryptimi, su 

galimu 30 proc. nukrypimu. 50-70 proc. 

langų turi būti pietinėje pastato pusėje. 

Šioje pusėje reikia koncentruoti ir gyvenamąsias 

patalpas, o šiaurinėje – įrengti 

pagalbines. 

Taip pat turi būti įrengti stogeliai, kiti 

architektūriniai sprendimai, kurie užstotų 

saulės šviesą vasarą, kai ji pakyla aukščiausiai, 

ir taip apsaugotų vidų nuo perkaitimo. 

Tačiau šildymo sezono metu, kai saulė 

pakyla neaukštai, jos spinduliams turi 

niekas nekliudyti patekti per langus į vidų. 

Beje, tokį efektą pasiekti galima ne tik paties 

pastato architektūriniais sprendimais, 

bet ir kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui 

pietinėje pusėje pasodinti medžius, kurių 

lapija vasarą užstotų saulę, tačiau žiemą, 

jiems numetus lapus, nekliudytų šviesai 

patekti į vidų. 

Kaupkime šilumą namuose 

Atšiauriose vietovėse keliaujantys turistai 

turi vieną gudrybę, kaip nesušalti naktį. 

Į miegmaišį įsideda prie laužo įkaitintą 

akmenį, kuris skleidžia šilumą visą naktį. 

Norint efektyviai išnaudoti šilumos energiją, 

panašiai turėtume įrengti ir namus. 

Praktikai jau seniai pastebėjo, jog senuose 

namuose storomis sienomis šildymo 

sezoną galima pradėti vėliau nei naujuose 

iš modernių medžiagų pastatytuose, nors 

pastarieji ir pasižymi geresnėmis šilumos 

sulaikymo savybėmis. Taip yra todėl, kad 

storos iš sunkių ir gerai šilumą akumuliuojančių 

medžiagų pastatytos sienos dar ilgai 

skleidžia per vasarą sukauptą šilumą. 

Norint efektyviai panaudoti energiją, 

reiktų panašių principų laikytis ir šiuolaikiniuose 

namuose. Pavyzdžiui, saulės per 

dieną apšviečiamą sieną statyti ne iš gipso 

kartono konstrukcijos, bet iš molio plytų. 

Per dieną ji sukaups šilumos energiją, 

kurią skleis naktį. Saulės apšviečiamos 

grindys taip pat galėtų būti masyvios ir 

tamsesnės spalvos. 

„JAV ir Kanadoje populiaru įrengti saulės 

sienas, jų yra ir Europoje. Teigiama, kad 

tai labai efektyvus būdas panaudoti saulės 

energiją“, – sako Lietuvos saulės energijos 

asociacijos direktorė Edita Milutienė. 

Saulės siena – tai architektūrinis sprendimas, 

leidžiantis pastato išorėje kaupti 

saulės energiją ir ją įleisti į vidų. Pietinė 

namo siena statoma iš masyvių medžiagų 

– plutų, betono ir pan. Jos paviršius 

turi būti tamsus, kad siena akumuliuotų 

kuo daugiau saulės šviesos. Iš išorės ji padengiama 

stiklo pertvara, taip sukuriant 

savotišką vertikalų šiltnamį. 

Šis šiltnamis per ventiliacijos angas viršuje 

susijungia su vidaus patalpomis. Kaip 

žinoma, įkaitęs oras kyla į viršų, o šaltas 

leidžiasi žemyn. Tad į patalpas nuolat patenka 

šviežias, saulės sienos sušildytas oras. 

Žinoma, įrengiant tokią sieną reikia gerai 

paskaičiuoti, kokios turi būti angos, koks 

tarpas tarp sienos ir stiklo, kad į šiltnamį 

patekęs oras spėtų pakankamai sušilti. 

„Kai kuriose užsienio šalyse tai labai 

populiaru. Be to, ši siena atlieka ir natūralios 

ventiliacijos funkcijas“, – sako E. 

Milutienė. 

Įrengiant namus verta apgalvoti ir 

kitus sprendimus. Šiuo metu vargu ar 

rasime daug individualių namų, kuriuose 

nebūtų įrengtas židinys. Smagu vakarais, 

ypač šaltuoju metų laiku, pasėdėti prie 

spragsinčios ugnies. 

Tačiau didžioji židinio skleidžiamos šilumos 

dalis išeina per kaminą. Gal būt verta 

vietoje jo pasistatyti krosnį. Ne, ne tokią, 

kokia būdavo pas močiutę kaime. Meistrai 

gali ją įrengti su židinio stiklu, tokią, kuri 

nedaug kuo skirsis nuo tradicinės. Tačiau 

turės vieną esminį skirtumą – ji kaups 

šilumą. Kam ją išleisti į lauką. 

Aidas Žiliukas „Statyk!“ archyvo nuotr 

Pavojus 

spintelėje 

po 

kriaukle 

Spintelė po kriaukle – vieta, 

kur dažniausiai šeimininkės laiko 

visas valymo priemones. Dažniausiai 

tas pačias, kurios dažniausiai 

reklamuojamos. Juk jau spėjome 

įsitikinti, kad jos tikrai efektyvios. 

Tačiau ar tikrai joms ten vieta Ar 

tikrai jos tokios nekaltos 

Kai kam gali pasirodyti, kad tokiai 

temai statybų žurnale ne vieta. 

Tačiau jei stengiamės pastatyti 

kuo ekologiškesnį, taupesnį namą, 

rūpindamiesi savo sveikata bei 

aplinka, turėtume pagalvoti ir apie 

kitus gyvenimo būdo aspektus. 

Kas iš to, kad vaikai žaidžia ant 

ekologiškų medinių grindų, jei jos 

visai neseniai praplautos valikliu, 

kuris gali sukelti alergines reakcijas, 

kenkia kvėpavimo takams. 

Ekologija pastaruoju metu tampa 

praktiškai gero tono ženklu. Net 

jei nežinome, ką tie plastikai daro 

gamtai, į parduotuvę einame su 

daugkartinio naudojimo maišeliu 

ir stengiamės rinktis prekes, 

pažymėtas ženkleliu ekologiška. 

Tačiau ar tikrai ekologiškas morkas 

valgome iš ekologiškų lėkščių, kai 

jos plaunamos gausiai reklamuojamais 

plovikliais Ar žinote, jog 

norint nuplauti indų ploviklio, ypač 

suteikiančio blizgesį, pėdsakus nuo 

indo, jį po tekančiu vandeniu reikia 

laikyti labai ilgai. 

Medžiagų, kurios kenkia mūsų 

sveikatai ir gali sukelti negrįžtamus 

pokyčius, yra praktiškai visuose 

buitinės chemijos preparatuose. 

Tai ir kancerogeninės medžiagos, 

junginiai, ilgai neįrantys gamtoje, 

dėl kurių vandenyje mažėja deguonies, 

skatinantys dumblių augimą, 

medžiagos, kurios sukelia alergijas, 

kurios gali pakenkti moters vaisingumui. 

Vardinti galima ilgai. 

Visi gamintojai pabrėš – naudojami 

tik higienos normų leistini 

kiekiai. Tas irgi tiesa. Tačiau ar esate 

bent kartą skaitę, kiek konkrečios 

priemonės galima vartoti, kaip ją 

reikia skiesti. Dažniausiai tai darome 

iš akies, panašiai. Iš tiesų cheminių 

priemonių reikia vartoti labai 

nedaug. Dažnai net siūloma prieš 

valant kai kuriuos paviršius išbandyti 

medžiagą nematomoje vietoje, 

nes ji gali paviršius sugadinti. 

Vita Noreikienė

20 PASKUTINIS PUSLAPIS 

Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis 

VDI akcija: padidintas dėmesys – statybvietėms 

Dvi savaites darbo inspektoriai intensyviai tikrina, kaip statybvietėse 

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tuo metu jose 

taip pat sustiprinta ir nelegalaus darbo kontrolė, pranešė Valstybinė 

darbo inspekcija (VDI). 

„Statybose gerokai padaugėjo 

mirtinų nelaimingų atsitikimų. Tokie 

tragiški įvykiai statybos įmonėse 

sudaro daugiau nei trečdalį visų 

šalyje įvykusių mirtinų nelaimingų 

atsitikimų darbe. Todėl tikrinsime, 

kaip darbdaviai ir patys statybininkai 

laikosi saugos darbe reikalavimų. 

Antra, statybose nustatoma ir 

daugiausiai nelegaliai dirbančių 

asmenų – per šių metų 8 mėnesius 

jie sudarė per 26 proc. visų nustatytų 

galimai nelegaliai dirbančiųjų. 

Artimiausiu metu tai ir bus pagrindiniai 

inspektorių dėmesio objektai“, 

– teigia Valstybinės darbo inspekcijos 

vadovas Vilius Mačiulaitis. 

Per šių metų 9 mėnesius, atlikdami 

statybos ir remonto darbus, 

6 darbuotojai žuvo, 19 sunkiai 

susižalojo. Vien per dvi paskutines 

rugsėjo savaites statybos įmonėse 

įvyko trys mirtini nelaimingi atsitikimai. 

Praėjusiais metais statybose per 

tą patį laiką žuvo 2 darbuotojai. 

Dažniausiai nelaimingi atsitikimai 

įvyksta atliekant darbus aukštyje, 

ant darbuotojų užkritus kroviniams, 

statybinėms konstrukcijoms, juos 

sužaloja veikiantys mechanizmai. 

Nelaimes gali lemti tai, kad nevykdomi 

statybos darbų technologijos projekto 

reikalavimai arba toks projektas 

iš viso neparengtas, netinkamai 

organizuojami bei vykdomi pavojingi 

darbai. Neretai nelaimės nutinka 

ir dėl pačių darbuotojų kaltės, kai 

šie nevykdo jiems privalomų darbų 

saugos ir sveikatos instrukcijų, 

tačiau tokie pažeidimai dažniausiai 

pasireiškia tose įmonėse, kuriose 

nepakankama saugos ir sveikatos 

darbe vidinė kontrolė. 

Primindamas nuolat 

pasikartojančius ir žūtį ar sužalojimus 

lemiančius pažeidimus VDI vadovas 

V. Mačiulaitis kreipėsi į 

statybų įmonių, padalinių vadovus 

laišku, ragindamas užkertant kelią 

nelaimėms labiau naudotis ir VDI 

specialistų parengtomis rekomendacijomis, 

ir individualiomis jų konsultacijomis. 

„Inspektoriai patikrins kaip 

galima daugiau statybviečių, todėl 

visi, ką nors statantys ar atliekantys 

statybos remonto darbus, gali tikėtis 

jų vizito. Tačiau pagrindinis mūsų 

tikslas – ne nustatyti kuo daugiau 

pažeidimų, o atkreipti darbdavių 

dėmesį į problemas ir padėti išvengti 

kitų nelaimių“, – teigia V. Mačiulaitis. 

S•Ž 

Vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, 

mob. 8 652 90 576 

E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu, 

statybuzinios@gmail.com 

Bendraautorius 

Lukas Lapka 

Fotografas 

Kęstutis Jonaitis 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Reklamos projektų vadovė 

Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, 

mob. 8 687 17 400 

E. p. lida@foliomedia.lt 

Maketavo 

UAB „Dizingas“ 

E. p. dizaineris@statybuzinios.eu 

UAB „Farba vita“ 

E. p. info@farbavita.lt 

UAB „Farba vita“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, 

iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo 

raðytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako uþ reklaminiø 

skelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná. 

Spaudė UAB „ARX Baltica“ 

Veiverių g. 142B, Kaunas 

Bendras laikraščio ir jo elektroninės 

versijos tiražas 4 tūkst. egz. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija

LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą - Statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?