Elektroninės statybos taisyklės – teisingas sprendimas ... - Statyk.eu

Laikraštis Lietuvos statybininkamsLietuvos statybininkųasociacijaNr. 10 (49) 2010 m. lapkritis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704XElektroninės statybos taisyklės – teisingassprendimas siekiantiems kokybėsJau nuo pavasario internetinėje erdvėje talpinamos statybos taisyklės – kokybiško darbo kelrodė ne tikstatybininkams, bet ir techninės priežiūros vadovams, ekspertams, būsimiems specialistams. Elektroninėstaisyklės tarnauja kaip pašnibždukės ir užsakovams, mėgstantiems sekti kiekvieną statybininkų žingsnį.Šiuo metu Lietuvoje dirba apie2500 atestuotų statybos įmonių,kurios pagal statybos įstatymą privaloturėti įmonės vadovo įsakymupatvirtintas statybos taisykles savovykdomoms veikloms, aprašanttechnologinius procesus, kokybėsir kontrolės reikalavimus. Pagalgaliojančius teisės aktus, kiekvienaįmonė turi galimybę savarankiškaipasirengti statybos taisykles arbapasinaudoti kitų dalyvių sukurtomistaisyklėmis. Tačiau, LSA vykdomojodirektoriaus dr. Vaidoto Šarkosnuomone, nors statybos taisyklėsturėtų būti kaip vienas iš įmonėsatliekamų darbų kokybės garantas,praktika rodo, kad dažnai tokiųtaisyklių kokybė yra abejotina. Pasitaikoatvejų, kad įmonių atstovainetgi pasigiria, kad patvirtintosstatybos taisyklės yra laikomos vadovoseife, nors turėtų būti ant kiekvienostatybos ar darbų vadovo stalo.Taip pat pastebėta, kad įmonėsdažnai nepaiso reikalavimo statybostaisykles atnaujinti kas penkeriusmetus, o atestacijai tiesiog pakeičiaprieš keletą metų pasitvirtintųtaisyklių viršelio datą ir nuorodasį reglamentus. Pasak V. Šarkos,pastaruoju metu kyla aibė problemųdėl pastatų kokybės ir atsakomybėsuž padarytą broką, o iškilus teisiniamsginčams, ekspertams netginėra kuo realiai vadovautis vertinantkokybę.Nukelta į p. 2Šiame numeryje:p. 1Elektroninės statybos taisyklės– teisingas sprendimassiekiantiems kokybėsp. 4NUOMONĖAr krizė pakoregavo verslosantykius?p. 5LSA prezidiumas diskutavo apiedualinio mokymo galimybesp. 6Lietuvos statybininkų taikinys –atsigaunanti Švedijos rinkap. 8„Statybų žinių“ viešnia –naujoji LVPA direktorėDiana Vilytėp. 12Pirmasis VISI – VGTUabsolventų kongresas sulaukėtūkstančių dalyviųp. 14Savavališkų statybų įteisinimasdaugiau lengvatų suteikiamatiems, kurie skubiau kreipsisp. 15Aplinkos ministras susitiko suJaponijos ambasadorep. 16Senas geras namasNepamirškite užsiprenumeruoti

4 NUOMONĖNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisAKTUALIJOS5Ar krizė pakoregavo verslo santykius?Valdas BUKELSKIS,UAB „Doka“ generalinis direktoriusTenka pripažinti, kad ekonomikossunkmetis mūsų verslosantykiams turėjo gan didelėsįtakos. Krizė buvo skaudi pamoka,kurios laiku nebuvome įsisavinę,todėl dabar tenka mokytis visiems.Eugenijus ZAREMBA,UAB „Veikmė“ direktoriusUžklupusi krizė mūsų verslo santykiamsneturėjo jokios įtakos. Messavo politikoje nepakeitėme nieko.Kaip ir anksčiau, dirbame sutarčiųpagrindu, galbūt dėl to ir nusiviltidėl krizės neteko, nesusidūrėme ir suklientų nemokumu.Erikas ČERNECKIS,UAB „Flygt Lituanica“ direktoriusNegaliu pasakyti, kad krizėprivertė visiškai nebepasitikėtiklientais, tačiau tam tikrų atsargumopriemonių vis dėl to teko griebtis.Dabar mažiau žinomų įmoniųprašome avanso ar išankstinioapmokėjimo, nors anksčiau toManau apie 90 procentų Lietuvosstatybos įmonių patyrė panašųjausmą ir dabar daro viską, kad,kaip sako, lietuvių liaudies patarlė,ant to paties grėblio neužliptųantrą kartą. Mūsų įmonė ėmėsi visųįmanomų atsargumo priemonių.Teko peržiūrėsi partnerių sąrašus,išmokome pasakyti „ne“, koanksčiau tikrai nedarydavome.Klientų valdymas ar jų įsiskolinimųLaurynas BRIČKUS,UAB „Volvo Lietuva“ rinkodarosvadovasnedarydavome. Atėjus sunkmečiuiir išaugus klientų nemokumui, prietokios atsargumo politikos, manau,jau priprato ir verslo atstovai, ir klientai.Juk visi žino, kad jei nėra pinigų– nėra ir prekėsPalyginti su 2009 m., šiuo metujaučiame atsiskaitymų pagerėjimą.Todėl toms įmonėms, su kuriomisdirbame seniai ir kurios per krizęmūsų neapgavo, jokių naujų taisykliųvaldymas dabar tapo prioritetu. Obūtent to mūsų postkomunistinėjeerdvėje anksčiau labai trūko. Vakarųkompanijos į tai visada žvelgė atsargiai,tačiau mes laiku jų pavyzdžiunepasekėme.Nors ir labai atsargiai dabar vertinameklientus, vis dėlto suprantame,kad versle negalima visiškai atsisakytiir lankstumo. Todėl kartais padaromeir išimčių.Ekonomikos cikliškumas turėjoįtakos ir mūsų verslui. Rinkos nuosmukiskoregavo situaciją – dalisvežėjų norėdami sutaupyti lyginoįvairių sunkvežimių ir servisopaslaugų tiekėjų, remonto paslaugųkainas ir atsiskaitymo terminus.Mūsų verslo santykiai grindžiami sutartysenumatytais įsipareigojimais,tačiau atsižvelgdami į situaciją irnenorėdami prarasti klientų, messtengėmės rasti tokį sprendimą, kadlaimėtų abi pusės.Manau, mūsų sėkmės paslaptis,kodėl neteko nusivilti klientais ir dėljų patirti didelių nuostolių yra ta,kad mes visą laiką, nežiūrint ar krizė,ar ekonominis pakilimas, dirbameatsakingai. Mes atsakingai žiūrime irį partnerius, ir į savo veiksmus. Mesneimame jokių pinigų į priekį, nesrenkamės atsakingus ir partnerius, iružsakovus, ir tiekėjus. Visą laiką taipdarėme. Galbūt todėl dabar neturimejokių teisinių ginčų nei su partneriais,nei su tiekėjais dėl kažkokiųneatsiskaitymų.Tie, kurie anksčiau į viską žiūrėjopro pirštus ir ne taip atsakingai dalyvavoversle, galbūt ir nusvilo. Mūsųkompanija visą laiką sprendimųieško išankstinėje stadijoje, todėl permano 12 metų darbo patirtį nebuvomepatekę į jokią neišsprendžiamąsituaciją.Kalbino Rita MuzikevičiūtėVerslo partneriais žmonės renkasi tuos, kuriuos pažįsta,kurie jiems patinka, kuriais pasitiki.Ar esate tikras, kad Jus pažįsta, žino, ką veikia Jūsųbendrovė, ką naujesnio ir geresnio galite pasiūlyti,kokias paslaugas gebate teikti?netaikome, neprašome nei išankstinioapmokėjimo, nesugriežtiname neisutarčių. Jeigu aš klientus geraipažįstu ir žinau, kad jie tikrai nedingsir sumokės, tai jiems prekiųduodame net ir be sutarčių. Visosatsargumo priemonės taikomos tiknaujoms įmonėms. Būtent dėl to, kadper daug pasitikėjome nežinomomisįmonėmis, dabar turime keletąteisminių ginčų dėl jų nemokumo.Pasitikėdami lojaliais klientaisnekeitėme mokėjimų atidėjimųterminų, lanksčiau žiūrėjome į servisosutarčių sąlygų pakeitimus. Tačiaupradėjome atidžiau vertinti uždelstusatsiskaitymus ir kitas rizikas. Visaisatvejais siekiame bendradarbiautine tik su patikimais klientais, bet irpatys būti jiems patikimi.„Statybų žinių“ archyvo ir pašnekovų nuotr.O gal tiesiog pamiršo, nes kiti geriau už Jus sugebapriminti apie save?Neleiskite pamiršti savo bendrovės.Reklama „STATYBŲ ŽINIOSE“. Kreiptis į reklamos projektų vadovę Lidą Lapkienę tel. 8 687 17400, e. p. lida@foliomedia.lt.LietuvosstatybininkųasociacijojeDualinis mokymas –nauda verslui ir moksluiIšplėstiniame Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidiumoposėdyje buvo nagrinėjamos mokymo institucijų ir verslopartnerystės galimybės, rengiant statybos specialistus.Kaip pradėdamas posėdįpastebėjo asociacijos prezidentasAdakras Šeštakauskas, tokio bendradarbiavimosėkmė priklausonuo abiejų pusių – ne tik nuomokymo įstaigų ir parengimo, betir nuo to, kaip būsimuosius specialistuspasitinka verslininkai, kaiporganizuoja jų praktiką.Lietuvoje pradedamaįgyvendinti dualinio specialistųrengimo idėja. Ją iššaukė verslopriekaištai, kad jauniems specialistamstrūksta praktinių įgūdžių.„Dualinio statybos inžinieriųrengimo VGTU koncepcijos tikslas– konkrečiai statybos įmoneiparengti aukštos kvalifikacijosinžinierių, kuris iš karto po universitetobaigimo galėtų eiti atsakingaspareigas“, – posėdyje sakėVGTU rektorius prof. RomualdasGinevičius. Kalbėdamas apie LSAdalyvavimą šiame procese, jispažymėjo, kad asociacija kviečiamadalyvauti aprobuojant dualiniomokymo studijų programą, padedaatrinkti statybos įmones, kuriosnori dalyvauti šioje programoje. Taigistatybos įmonės gauna specialistus,jau išmanančius jų specifiką irgalinčius iš karto vykdyti atsakingasužduotis.Apie dualinio mokymoįgyvendinimo statybos sektoriuje galimybeskalbėjo Vilniaus statybininkųrengimo centro direktorius J. Baranauskas,Vilniaus technologijųir dizaino kolegijos direktorė N.Kikutienė, Švietimo ir mokslo ministerijosatstovas R. Pusvaškis, VilniausJeruzalės DRMC direktorius M.Černius, įmonių atstovai. (Apie taiišsamiau – kitame „Statybų žinių“numeryje.)LSA prezidiumo posėdyje įasociaciją priimta UAB „Sauslaukiostatyba“, kuriai vadovauja IrenaKirklienė. Rugsėjo mėnesį LSA gretaspapildė UAB „Raseinių statyba“,kurios vadovas –Saulius Bekampis, orugpjūtį – UAB „Laugina“, kuriai vadovaujaEduardas Laucius. Šiuo metuLSA jungia 164 narius.S•Ž, Kęstučio Jonaičio nuotr.Stiprūs socialiniai partneriai –efektyvus socialinis dialogasPer 150 delegatų iš 22 šaliųdalyvavo 2010 m. spalio 19–20dienomis Bukarešte vykusioje konferencijoje,kurią organizavo Europosstatybos sektoriaus socialiniaipartneriai: FIEC (Europos statybospramonės federacija) ir EFBWW(statybininkų ir medienos apdirbėjųfederacija) kartu su AEIP (Europossocialinių fondų asociacija).Socialinių partnerių valdomi socialiniaifondai padeda spręsti profesiniomokymo, sveikatos ir saugosdarbe, specifinius sektorinius pensijųir kt. mokėjimų klausimus.Konferencijos dalyvius pasveikinoRumunijos Darbo, šeimos ir socialinėsapsaugos ministras Ioan-Nelu Botisir Oscar Vargas, Europos Gyvenimo irDarbo sąlygų gerinimo fondo atstovas.Konferencijos metu pasisakė FIECprezidentė Luisa Todini, kuri pabrėžėpirmosios konferencijos, įvykusios2008 m. kovo 6–7 dienomisVaršuvoje, tęstinumo svarbą, EFBWWprezidentas Domenico Pesenti ir AEIPgeneralinis sekretorius Bruno Gabellierisakė, kad profesinio mokymo,saugos ir sveikatos darbe, pensijųir kt. socialiniai fondai yra paritetiniaispagrindais valdomi socialiniųpartnerių – darbdavių ir darbuotojųkartu per kolektyvinius susitarimus.Atskirų Europos sąjungosvalstybių atstovai supažindinokonferencijos dalyvius su pensijųir atostogų, profesinio mokymo irsaugos bei sveikatos darbe ir kitaisparitetiniais fondais statybos sektoriuje.Šveicarijos atstovas (pranešėjasDaniel Lehman, Šveicarijosnacionalinės statybininkų asociacijosdirektorius) supažindino su socialiniųpartnerių institucijomis, veikiančiomisŠveicarijoje, konferencijos dalyviaibuvo supažindinti su pensijų fondopasikeitimais Airijos statybos sektoriuje(pranešėjas M. Mary Burke,pensijų fondų vadybininkė), suNyderlandų pensijų fondu statybossektoriuje (pranešėjas Eelco S. Hoogendijk,socialinių partnerių įgaliotasatstovas). Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijosatstovai savo pasisakymuosepabrėžė profesinio mokymo ir sveikatosbei saugos darbe glaudų ryšį.Ypatingas dėmesys buvo skirtasdirbančiųjų identifikacinėmskortelėms, kurios, pasisakiusiųjųnuomone, padeda mažinti nelegalųdarbą statybos sektoriuje. Apieidentifikacines korteles pranešimusperskaitė Suomijos, Belgijos, Švedijosir Italijos atstovai.Konferencijos uždarymo metubuvo paskelbtos Europos statybospramonės socialinių partneriųišvados ir rekomendacijos Europos irnacionalinėms organizacijoms, taippat Centrinės ir Rytų Europos statybossektoriaus socialiniams partneriamssteigti sektorinius socialiniusfondus. Pabrėžta, kad tik stiprūssocialiniai partneriai gali efektyviaivystyti socialinį dialogą.Konferencijoje Lietuvosstatybininkų asociacijai atstovavovyr. konsultantė GražinaLaurynaitienė.LSA inf.Nepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

8 „STATYBŲ ŽINIŲ“ SVEČIASNr. 10 (49) 2010 m. lapkritis Nr. 10 (49) 2010 m. lapkritis„STATYBŲ ŽINIŲ“ SVEČIAS9TRUMPAIAplinkos ministerijasiekia supaprastintiteritorijų planavimoprocesąAplinkos ministerijaVyriausybei pateikė naujoTeritorijų planavimo įstatymoprojektą ir siūlo iš esmės keistiligšiolines sudėtingas teritorijųplanavimo procedūras. Kaipsakė aplinkos ministras GediminasKazlauskas, siūlomipakeitimai leistų jas atliktigerokai sparčiau ir paprasčiau,o visas teritorijų planavimoprocesas taptų aiškesnis, skaidresnisir darnesnis, pranešėAplinkos ministerija.Priėmus naujos redakcijosįstatymą, būtų sukurtaaiški privalomų irrekomendacinių teritorijųplanavimo dokumentųsistema, sumažėtų privalomųdokumentų skaičius. Teritorijųplanavimas bus atskirtasnuo žemėvaldų ar kito specializuotoprojektavimo, todėlnereikės rengti apie 80 proc.dabar privalomų užstatymoplanų. Anot Aplinkos ministerijos,specialieji planai busprivalomi tik tuo atveju, kaijų sprendiniai bus integruoti įkompleksinį planąTeritorijų planavimo dokumentamsparengti prireiksir gerokai mažiau laiko. Atsisakiusbiurokratinių trukdžių,išplėtojus elektroninę informacijoserdvę, planavimoprocese aktyviau dalyvautigalės visuomenė. Aplinkosministerijos nuostata, aiški,neapsunkinta tvarka bus gerokaipatrauklesnė ir investuotojams,gerės verslo aplinka.Iki šių metų lieposmėnesio teritorijų planavimoprocedūras vykdė vietos savivaldosinstitucijos ir apskričiųadministracijos. Pastarąsiaspanaikinus, jų funkcijasperėmė vietos savivaldos institucijosir Nacionalinė žemėstarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.Aplinkos ministerijaiyra pavesta formuoti valstybėspolitiką teritorijų planavimosrityje, organizuoti, kad šipolitika būtų vykdoma, ir kontroliuoti,kaip ji įgyvendinama.S•ŽIš Lietuvos verslo paramosagentūros dvelkia nauji vėjaiDiana Vilytė, neseniai tapusi Lietuvos verslo paramos agentūros(LVPA) direktore, siekia, kad jos vadovaujama įstaiga taptų atviraverslui, visuomenei, kad jos veikla būtų skaidri ir tarnautų tam, kamir buvo sukurta – remti verslą.LVPA keičia darbo principus„Reikia pripažinti, kad struktūrinėparama Lietuvoje neturi gero įvaizdžio,nes, susidūrę su korupcija, žmonėsnusivylė“, – sakė LVPA direktorė D. Vilytė.Įgijusi neįkainojamos patirties AtvirosLietuvos fonde, kur dirbo beveik 16metų, ji siekia pakeisti institucijos įvaizdį.Daugiau negu 20 mlrd. Lt, iš kurių LVPAadministruoja 4,6 mlrd. Lt, buvo skirtaišlyginti skirtumus tarp senųjų ir naujųjųEuropos Sąjungos šalių. Posovietinęetiketę, direktorės žodžiais, ateityjeturėsime nusilupti patys, nes tokios pagalbosrankos, kokia buvo tiesiama ikišiol, daugiau niekas nebeišties.„Norisi, kad ši parama būtųveiksminga – pasiektų tuos sektorius,tas įmones, kurios iš tiesų ką nors kuria,– sakė D. Vilytė. – Norisi pasiekti, kadši parama būtų dalijama maksimaliaiefektyviai, skaidriai.“ Vadovės žodžiais,to galima pasiekti tik laikantis tam tikrųprincipų, kaip tikslingumas, profesionalumas,įstaigos atvirumas, paremtaspagarba žmogui.Sustiprintas projektų rizikosvaldymasKad iki šių metų pabaigosbūtų atsiskaityta su rangovais,o projektų vykdytojams būtųapmokėtos jų patirtos išlaidos,projektų vykdytojai kviečiaminedelsti ir kuo anksčiau teiktimokėjimų prašymus, pranešė LV-PA. Teikiant prašymus po gruodžio10 d., išlaidos iki metų pabaigosnebus išmokėtos.Todėl LVPA ragina rangovuskuo greičiau deklaruoti atliktusSavo vadovaujamos institucijosdarbuotojams D. Vilytė primena, kadjie tarnauja visuomenei – dirba klientui,verslui. Nuo pakankamai uždaros institucijosji suka prie atvirtos, kai su verslususitinkama akis į akį, kai ne tik klausoma,bet ir girdimi kliento lūkesčiai. NaujojiLVPA vadovė yra viena tų žmonių,kuri, dirbdama Atviros Lietuvos fonde,prisidėjo prie to, kad Lietuvoje būtųsukurtas „Transparency International“,skatinančio bei organizuojančio pilietinesantikorupcines iniciatyvas, skyrius.Tačiau nevalia nematyti ir kitospusės. D. Vilytė neužmerkia akių priešverslą, kuris siekia ne įmonės efektyvumo,naujos kokybės, o ateina pasiimtipinigų. Siekiant išvengti tokių klientų,LVPA sustiprino rizikos valdymą.Pareiškėjo ir projekto rizikos vertinimasdabar pradedamas nuo pat paraiškosregistravimo agentūroje etapo ir vykdomasne tik projekto vertinimo metu,bet ir kiekviename jo įgyvendinimoetape, tikrinant atitinkamus dokumentus(pirkimo dokumentus ir sutartis,mokėjimo prašymus, projektoįgyvendinimo ataskaitas ir pan.) ar atliekantprojekto patikrą vietoje.„Mes aiškinamės bendrovių finansinęsituaciją, – sakė D. Vilytė. – Aiškinamės,kaip jos moka mokesčius, vertinameakcininkus, kapitalą. Struktūrinių fondųparama reglamentuoja ir skatina naujoverslo atsiradimą. Pagal Vyriausybėsnustatytą tvarką, nauja bendrovė, įkurta,pavyzdžiui, probleminėje teritorijoje,neturinti įsiskolinimų, turi konkurencinįpranašumą prieš įmonę, kuri išgyvenosunkmetį, kuri turi įsiskolinimų, betišgyveno per krizę. Todėl svarbu žinoti,kas yra naujos įmonės savininkai, kaip taįmonė buvo įsteigta, kaip ji yra valdoma,vertinamos sąsajos, verslo aplinka. Taisvarbu dėl to, kad įmonės, kuriai suteiktaparama, bankroto atveju, lėšas atgautilabai sunku. Taigi mūsų rizika yra didelė.“Įmonių debitoriniai ir kreditoriniaiįsiskolinimai yra skirtingi dalykai. Vertinamasnuosavo kapitalo ir įsiskolinimosantykis. Jeigu įmonė turi labai aiškiąverslo viziją, bet negauna banko paskolos,paprastai ieško investuotojų – LVPAtam suteikia laiko. Buvo daug įmonių,kurios, prasidėjus krizei, pasirašinėjoparamos sutartis drebančiomisrankomis. Sustojusių projektų iš tiesųtuo metu buvo ne vienas, o paramosišmokos taip pat strigo. Tai buvo laikas,kai lūkuriavo ir pačios bendrovės. Kiekvienasatvejis, pasak D. Vilytės, vertinamasatskirai.Berlyno sieną keičiabendradarbiavimasAdministruodamos struktūrinęparamą, kiekviena valstybė nuėjo skirtingaiskeliais. Kai kurios valstybės, kaip,Ragina skubėti teikti mokėjimų prašymusdarbus ir pateikti sąskaitas faktūrasprojekto vykdytojams. Projektųvykdytojai turėtų iškart pildytimokėjimo prašymą ir teikti jį LVPA.Mokėjimo prašymų patvirtinimasir lėšų išmokėjimosparta taip pat priklausys ir nuomokėjimo prašymo bei išlaidaspagrindžiančių dokumentųkokybės, pirkimų ir sutarties keitimosąlygų išankstinio suderinimo.S•Žpavyzdžiui, Suomija, kitos valstybės,pasirinko padėti verslininkui: įkurtoskonsultacinės agentūros, kurios vertinaįmonių gebėjimus, siūlo idėjas,padeda rašyti projektus – dirbamakartu. Lietuva nuėjo kitu – LVPA yraįgyvendinančioji institucija, kuri nepadeda, o bešališkai vertina projektus.„Šią Berlyno sieną norėčiau nugriauti,nes toks priešpastatymas sukurianereikalingas įtampas, nepasitenkinimąiš abiejų pusių, – sako D. Vilytė. – Messakome, kad prastai parengti projektai,verslas sako – jūsų raštai persunkūs, sudėtinga biurokratinė sistema.Taip, tai yra sisteminės klaidos, kuriosbuvo padarytos. Jau yra konsultaciniųtarnybų, bet dialogo ir supratimotrūksta. Mes nesuprantame verslo, verslas– mūsų.“Komunikacija, bet dar nepakankama,jau atsiranda – kol kas tik planiniuoseprojektuose. Ateityje, naujosiosvadovės nuostata, susipriešinimą turipakeisti bendradarbiavimas – D. Vilytėyra pasirengusi tai įgyvendinti. Pradėtasdiegti ir naujas požiūris į projektųįgyvendinimą. Iki direktorės pareigaspradedant eiti D. Vilytei, projektai buvovertinami tik popieriuje. Naujoji vadovėšią situaciją keičia kardinaliai.„Manau, kad būtina nuvažiuoti įvietą, susitikti su pareiškėjais“, – sakoD. Vilytė. Klientai tokius pasikeitimusįvertino teigiamai. Jie neslepia,kad pirmą kartą susidūrė sunebiurokratiškais biurokratais. Naujojivadovė planuoja kelis žingsnius į priekį,suvokdama, kad pokyčiai nedelsiant –negalimi. Pirmiausia pokyčiai turi įvyktiteisėje, po to – ekonomikoje ir paskiausiai– mentaliniai pokyčiai, kai iš naujoįvertinamos vertybės.Asociacijos padeda suvoktisektoriaus problemasBendradarbiavimas su asocijuotomisverslo struktūromis, kokia ir yraLietuvos statybininkų asociacija (LSA),D. Vilytės žodžiais, suteikia galimybę2007-2013 m. finansinio periodoLVPA kontraktuoti statybos projektaipagal sektorius (2010 11 09Energetika, 478Turizmas, 132Verslas, 39MTTP, 9gauti apibendrintą, koncentruotąinformaciją, geriau suvokti sektoriausproblemas, aktualijas, prioritetus.Realus ir konstruktyvus LSA bei LVPAbendradarbiavimas, pareigas pradėjuseiti naujajai vadovei, jau pradėtas – LSApateikė pasiūlymų paketą. D. Vilytėsžodžiais, kai kurie LSA pasiūlymai yraViešųjų pirkimų tarnybos, kai kurie– LVPA, o kai kurie – pačios Ūkio ministerijoskompetencijos sritis. Tačiau,direktorės pastebėjimu, sėkmingasprojektų įgyvendinimas turi būti bendrasvisų institucijų reikalas.Ūkio ministerija siekia sumažintivalstybės kaštus energijai, Savivaldybės– kuo mažiau pinigų išleisti viešosiospaskirties pastatų šildymui, statybininkaisiekia gauti darbo. Siekiantgeriausio rezultato, prie bendro staloturi susėsti visos pusės ir susitarti dėlgarbingų santykių. Krizė išryškinonesąžiningą kai kurių statybosbendrovių elgesį, kai dėl užsakymopiktnaudžiaujama kaina – vykdomasdempingas. Institucijos neužkirto kelionekokybiškam energetiniam viešųjųpastatų auditui, nekokybiškiems techniniamsprojektams, kurie nekoreliuodavosu energetiniu auditu. D. Vilytėsnuomone, tiek energetinį auditą, tiektechninę priežiūrą galbūt reikėjo atlikticentralizuotai, atrinkus, pavyzdžiui,grupę profesionalių auditorių, techniniųprižiūrėtojų. Nors LVPA pasiekė abejotinivisų šio proceso dalyvių elgsenosmodeliai, bet D. Vilytė sako, kadsituacija keičiasi – ir iš ekspertų, ir ištechninių prižiūrėtojų, ir iš statybininkųpusės vis dažniau ateina aiškus signalas,kad jiems ne tas pats, kaip elgiasijų profesijos atstovai. Jie siekia mokytis,kelti kvalifikaciją, sąžiningai konkuruoti.„Statybininkai, reikia pripažinti,visuomet buvo aktyvūs, spaudė rengiantreglamentuojančius dokumentus,siūlė labai daug, bet ne į visus jųsiūlymus buvo atsižvelgta, – pastebi D.Vilytė. – Statybininkų asociacija elgiasiprofesionaliai ir jie mums tikrai neleisatsipalaiduoti.“2007-2013 m. finansinio periodoLVPA kontraktuota statybos sumapagal sektorius (2010 11 09)Energetika, 954 mln. LtTurizmas, 493 mln. LtVerslas, 104 mln. LtMTTP, 10 mln. LtD. Vilytei pradėjus eiti LVPA vadovėspareigas, LSA naujajai vadovei pateikėnemažai pasiūlymų, kurie, statybininkųnuomone, gali padėti keičiant situaciją– efektyvinant projektų įgyvendinimą.Kaip sakė D. Vilytė, bent trečdalisvisų šių pasiūlymų yra susieti su LVPAir jie yra įgyvendintini. Šis procesasjau prasidėjo – lapkritį turėtų būtikonkrečių rezultatų.„Tuomet vėl sėsime prie bendrostalo ir kalbėsimės, – patikino direktorė.– Tačiau kai kurie siūlymai yra kitųinstitucijų kompetencijoje, dalis –pavėluoti.“Užsakovai vengia avansoKalbėdama apie statybininkus,LVPA direktorė D. Vilytė sako, kad jaiskaudžiausia – neapmokėti darbai.Tokia situacija atsirado dėl išlaidų, kuriospripažįstamos nepagrįstomis, norsreali situacija kaip tik tokius projektosprendimus ir padiktavo.„Nesukurtas bendravimo mechanizmas,kad būtų galima pasitarti, kokiosišlaidos yra tinkamos finansuoti, kokios– ne, – sako D. Vilytė, pastebėdama,kad tokia situacija kelia konfliktus,pyktį, nepasitikėjimą. – Neturiu recepto,kaip spręsti situaciją, kuri kelia daugįtampos.“Viešieji pirkimai taip pat keliaproblemų – ir dėl bendroviųkonkurencinės kovos, ir dėl nepagrįstųapskundimų.Avansai palengvintų statybininkųgyvenimą. Tam reikia, kad pareiškėjaiar kiti ūkio subjektai į pirkimo sąlygasįtrauktų įsipareigojimą mokėti avansą.Tuomet, pagal pirkimo sąlygas,Savivaldybė gali pasiimti iki 30proc. lėšų ir skirti jas statybininkamsmedžiagoms įsigyti ar kitoms būtinomsreikmėms. Tačiau Savivaldybės to nedaro,nes nėra tikros, ar darbai bus atlikti,ar bendrovė nebankrutuos. Jeigu Savivaldybeitai yra našta, tai statybininkamstai būtų labai didelė pagalba.Genė DRUNGILIENĖ, LVPA iliustr.2007-2013 m. finansinio periodoLVPA biudžetas pagal sektorius(2010 11 09)Energetika, 924 mln. LtTurizmas, 828 mln. LtVerslas, 1 865 mln. LtMTTP, 1 000 mln. LtTRUMPAIPrastos oro sąlygosstabdo Klaipėdoskrantinių rekonstrukcijąKlaipėdos jūrų krovinių kompanijos„Bega“ nuomojamų66-67 krantinių rekonstrukcijąatliekančiai Vokietijos kompanijai„Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft”pats darbymetis. AB „JosefMobius Bau-Aktiengesellshaft”buveinės Klaipėdoje generalinisdirektorius Kęstutis Zubrickaspasakojo, kad paruošiamiejikrantinių rekonstrukcijos darbaivyksta jau nuo spalio 15 d. Į „Bega“teritoriją jau atplaukusi visamobilizuota technika iš Vokietijos.Krantinėse sukinėjasi eskalatoriusMP-27, kurio kaušo talpa – 8 kub.m, du gruntovežiai po 940 kub. mir vienas gruntovežis 610 kub. m.Šiuo metu vyksta gilinimo darbai,iškasta 35 tūkst. kub. m grunto.„Dabar ruošiamas pagrindas popirsu metalinių kevalų montavimui“,– pasakojo Kęstutis Zubrus.Sklandžiai vykdyti krantiniųrekonstrukcijos darbus labiausiaitrukdo prastos oro sąlygos. „Poradienų dirbam, o po to tris laukiam,kol vėl oro sąlygos pagerės ir bustinkamos darbui. Orai mums dabarlabai nepalankūs“, – sakė K. Zubrickas.Pasak Vokietijos kompanijosatstovo, darbai stringa todėl, kadgruntovežiai negali išplaukti į jūrąišpilti grunto. Tačiau uždaroje teritorijoje,pačiame uoste darbai nestoja.Pasitaisius orams, kompanijos darbininkaidirba ištisą parą, todėl nuodarbų grafiko neatsiliekama. Be to,sutartyje taip pat yra numatyta, kaddėl prastų oro sąlygų, darbų atlikimasgali būtų pratęstas.K. Zubrickas pasakojo, kadbeveik visos krantinių rekonstrukcijaireikalingos medžiagosjau atkeliavusios. Jau pradėti irsuvirinimo darbai, būtent tojezonoje, kuri bus pagilinta irkurioje bus suleisti vadinamiejikevalai. Konkursą laimėjusioskompanijos vadovas sako, kadjau užsakytas ir metalas jiems. O15 m skersmens ir 26 m aukščiokevalai bus gaminami Klaipėdos„Vakarų laivų gamykloje“.AB „Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft” kompanijaKlaipėdos jūrų krovinių kompanijos„Bega“ nuomojamojeteritorijoje esančių krantiniųrekonstrukciją atlikti įsipareigojoper 15 mėnesių – iki kitų metųpabaigos. Krantinių rekonstrukcijakainuos apie 52 mln. litų.S•ŽNepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

10 TECHNOLOGIJOSNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisOBJEKTAS11TRUMPAIPaskelbti Nacionaliniokokybės prizo nugalėtojaiŪkio ministerija kartu suKokybės taryba 2010 m. Nacionaliniokokybės prizo (NKP) konkursonugalėtojais paskelbė: didžiųjųorganizacijų kategorijoje – VilniausGedimino technikos universitetą,vidutinių įmonių kategorijoje –UAB „Traidenis“ ir mažųjų įmoniųkategorijoje – UAB „August ir Ko“.Ankstesniuose konkursuosetarp nugalėtojų visada būdavostatybos srities įmonių. Šį kartąnugalėjo organizacijos, turinčiosglaudžių sąsajų su statyba.VGTU vadyba pagal NKPkonkurso metodiką įvertinta539 balais. Tai žymiai daugiaunei įvertinti vidutinių ir mažųkategorijų įmonių nugalėtojųpasiekimai. VGTU surinkodaugiausia balų atskiruose vadybącharakterizuojančiuose kriterijuose(vadovų veikla, strategija,personalo vadyba, išteklių valdymas,klientų poreikių tenkinimas,poveikis visuomenei ir verslorezultatai). 2010 m. VGTU išleido49-ąją absolventų laidą, kuriojedaugiausia statybos ir statybosinžinerijos specialistų. VGTU pagaltarptautinius reitingus yra trečiasisuniversitetas Lietuvoje.Vidutinių ir mažų įmonių kategorijosenugalėtojų – UAB „Traidenis“ir UAB „August ir Ko“ – verslasyra vienodas – jos gamina, montuojair aptarnauja biologinius nuotekųvalymo įrenginius. UAB „Traidenis“gamybiniai pajėgumai didesni užUAB „August ir Ko“ (tai nulėmėjų dalyvavimą konkurso skirtingodydžio įmonių kategorijose).Abiejų įmonių verslo rezultatus,kaip ir daugelio statybiniųorganizacijų, paveikė ekonominissunkmetis: metų pajamos,darbuotojų skaičius bei jų atlyginimaisumažėjo beveik perpus.Tačiau pagal NKP konkursometodiką vien verslo rezultatainenulemia įmonės vadybos lygio,jos galimybių įveikti ekstremalias išišorės užklupusias problemas.Abi įmonės savo produkcijągamina pagal naujausias technologijas,turi teisę produkcijąženklinti CE ženklu, nuotekų valymokokybė atitinka aukščiausiusEuropinius reikalavimus, klientaipalankiai vertina paslaugų kokybę.Sumažėjus paklausai vidausrinkoje, abi įmonės didina pastangaseksportuoti produkciją į kitasšalis. UAB „Traidenis“ yra įkūręsprodukcijos platinimo atstovybesNukelta į p. 11Geriausias betono gydytojas –„Penetron“Rita MUZIKEVIČIŪTĖNors Penetron medžiaga į Lietuvą atkeliavo vos prieš metus, jauspėjo išspręsti daugiau kaip 80 objektų betono drėgmės problemas.Pirmą kartą Penetron medžiaga buvo panaudota vienos nuolatdrėkstančios automobilių aikštelės Šiauliuose tvarkymui. Dabaraikštelė sausa, klientai patenkinti, o Penetron jau plačiai pasklidęs.Per šiuos metus su Penetronbetono hidroizoliacija buvo atliktaŠiaulių ir Vilniaus Karoliniškių„Impuls“ baseinuose, kurie leidovandenį. „Su Penetron medžiagomisbetono hidroizoliaciją sutvarkėmenet neardydami plytelių. Nes šimedžiaga šlapią baseino betonąleido sutvarkyti iš apačios visiškainegadinant jo apdailos“, – sako Penetronmedžiagą į Lietuvą atvežęsUAB „Inžinerinių inovacijų centras“direktorius Miroslavas Nalivaika.Pasitvirtinus Penetron kokybei, juoišgydyti drėkstantį betoną užsakyta irgeneralinės prokuratūros bei VĮ „Regitra“stovėjimo aikštelėse. Penetronmedžiagos pranašumus jau atrado irdidžiosios statybų kompanijos – UAB„Vėtrūna“, UAB „Skirnuva“ ir kitos, –nes ši medžiaga leidžia ne tik pašalintitrūkumus, bet ir sutaupyti.Apie 70 procentų garantinio remontodarbų statybų bendrovėmstenka atlikti dėl vandeniui pralaidausbetono keliamų problemų. Taiir drėkstantys pastato pamatai, iršlampančios automobilių stovėjimoaikštelės. „Naudojant Penetronmedžiagas, statybų kompanijomsnebereikia atkasinėti pamatų, lįsti įkonstrukcijas ir nieko ardyti. Penetrongalima naudoti pastato viduje, nesveikliosios jo medžiagos pasklindapo visą betono storį ir pašalinaproblemas. Tie klientai, kurie jauišbandė Penetron ir laikėsi mūsųrekomendacijų, liko labai patenkinti,nori su mumis dirbti ir ateityje, – sakoUAB „Inžinerinių inovacijų centras“ vadovas.– Nemažai statybos kompanijųjau suvokė, kad Penetron medžiagąnaudojant dar pastato statybų eigoje,ateityje bus galima išvengti problemųdėl betono trūkumų ir sutaupyti remontoišlaidas.“UAB „Inžinerinių inovacijų centras“direktorius teigia, kad dabar didžiausiajų užduotis – nebe pristatyti Penetronmedžiagas, o patarti klientams, kaipjas tinkamai naudoti. Nes Penetrongalima labai lengvai tiesiog sugadinti.Inžinierius pasakoja, kad per šiuos metus,kai Penetron produktas atsiradoLietuvoje, pastebėjęs, kad klientaineįsiklauso į specialistų patarimusir su ja dirba kaip su ankstesnėmismedžiagomis, nors Penetron veikiavisai kitaip. „Žmonės dar nežino, kadPenetron efektas eina ne iš viršaus,kaip kokio bitumo ar glaisto. Penetronmedžiaga prasiskverbia į betoną netpusės milimetro plyšeliais ir veikia joviduje. Tik nuolat drėkinama Penetronmedžiaga skverbiasi gilyn į betoną irpakeliui suvalgo visą blogą medžiagą,kuri jį gadina. Penetron medžiagoseesantys cheminiai komponentai betonągadinančius kalcitus, sulfidus ir įvairiasrūgštis paverčia kristalais ir taip jįišgydo. Susidaręs kristalas neleidžiaį betoną prasiskverbti vandeniui, betleidžia jam kvėpuoti. Tačiau ant betonoužtepus Penetron, reikia griežtai laikytisvisų instrukcijų“, – sako M. Nalivaika.Inžinierius stebisi, kad norėdamikuo greičiau išspręsti betono drėgmėsproblemas, klientai nori staigausefekto ir Penetron medžiagą objektuosenet džiovina kaloriferiais arbalaukia, kol ji pati išdžius, nepaisant to,kad rekomendacijose nurodyta ją bent4–7 paras nuolat laistyti vandeniu 3–4kartus per dieną. Pasak M. Nalivaikos,nedrėkinamas betonas pasiimatik 10 procentų veikliųjų Penetronmedžiagų. Nors tinkamai naudojantpriemones betoną galima išgydyti nekeliems ar kelioms dešimtims metų, ovisam jo gyvavimo laikotarpiui.Bendrovės nuotr.UAB „Inžinerinių inovacijų centras”Kareivių g. 6-207, VilniusTel. (8 5) 279 8400,mob.8 612 94564El. p. iic@iic.ltwww.iic.ltUžs. Nr. 10/74Užs. Nr. 10/75Naujoms gydymo įstaigoms –novatoriški sprendimaiStatant naują Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoskorpusą Nemenčinės pl., Vilniuje, pirmą kartą Lietuvoje buvopanaudotos technologijos, atitinkančios naujausius higienos normųreikalavimus. Visas pastato inžinerines sistemas projektavusios irįdiegusios, jau 15-tus metus rinkoje dirbančios UAB „Yglė“ projektųvadovas Svajūnas Smagurauskas sako, kad ši užduotis jų bendroveibuvo naujas iššūkis, su kuriuo pavyko puikiai susidoroti.Generalinio naujos Baltijos irAmerikos terapijos ir chirurgijosklinikos korpuso statybų rangovoUAB „Sivysta“ šiam projektui išpačių rimčiausių inžinerines sistemaskuriančių bendrovių buvo atrinktaUAB „Yglė“. „Ši bendrovė visą pastatoinžineriją atlieka kompleksiškai– kai visas darbas sutelktas vienoserankose, yra kur kas efektyviau, neitame pačiame objekte dirbtų kelisubrangovai“, – sako UAB „Sivysta“statybos direktorius S. Žiaukas. Pasakjo, subrangovu pasirinkdami UAB„Yglė“ jie neapsiriko, nes patyrusibendrovė profesionaliai suprojektavosistemas ir atliko darbus.UAB „Yglė“ projektų vadovas S.Smagurauskas paminėjo, kad dėl pastatoypatingumo ir jam keliamų griežčiausiųreikalavimų teko ieškoti nestandartiniųsprendimų, papildomos informacijos,atlikti specifinius skaičiavimus.„Didžiausias dėmesys buvoskirtas patalpų vidaus mikroklimatokomfortui. Kalbant apie vėdinimosistemas, teko nemažai pasukti galvas.Anksčiau buvo reikalaujama, kadoperacinėse ir gimdyklose oro kiekiskeistųsi 10 kartų, dabar –15 kartų pervalandą, palatose cirkuliaciniai orokiekiai taip pat padidinti. Per valandąoras palatose turi pasikeisti šešis kartus,– sakė S. Smagurauskas. – Pativėdinimo sistema padidėjo keliolikakartų, todėl teko nemaža užduotis,kaip ją sutalpinti nemažinant patalpųtūrio. Maža to, žvelgdami į priekį,vienoje klinikos operacinėje mesįrengėme vėdinimo sistemą, pajėgiąoro kiekį pakeisti 25, o kitoje – 33kartus per valandą. To reikia, kadoro srautas virš operuojamojo būtųišlaikytas pastovus ir vienodas, kadant išfiltruoto oro srauto nepatektųjokie mikroorganizmai ar bakterijos.“UAB „Yglė“ klinikoje be vėdinimosistemų įrengė ir oro vėsinimo,medicininių dujų, silpnų srovių, elektrotechnikossistemas, šių sistemųautomatiką, dujotiekio sistemą, laukoinžinerinius tinklus, vandentiekį,lietaus ir buitinių nuotekų tinklus,geoterminio šildymo sistemą. Pasakbendrovės atstovo, atliekant geoterminiošildymo darbus, buvo panaudotosnaujausios technologijos irpritaikyti nestandartiniai sprendimai.Viso įrengta 36 geoterminio šildymogręžiniai. Gręžinių gylis svyruojanuo 87 iki 100 m. Bendras visųgręžinių gylis siekia 3 218m. „Buvotiksliai apskaičiuota, kiek zondųįrengti, kad galėtumėme užtikrintitam tikrą patalpų temperatūrą iržiemą, ir vasarą. Tokį darbą darėmepirmą kartą. Ir tai pasiteisino. Šiąvasarą, kai lauke oro temperatūrabuvo 35 laipsniai karščio, patalposemes lengvai pasiekėme 19 laipsnių.Taip pat labai svarbu, kad šios sistemoseksploatacijos ir energijossąnaudos yra labai mažos, lyginantsu įprastinėmis sistemomis“, – sakėS. Smagurauskas.UAB „Yglė“ teko ne tik įdiegtibūtinas sistemas, bet ir pasirūpintijų alternatyvomis. „Higienos reikalavimaimedicinos įstaigoms yra labaiaukšti, visur turi būti alternatyva– tam atvejui, jei kas nors sugestų.Kalbant apie šildymą, turi būtigalimybė šildytis ir dujomis, ir geoterminiubūdu. Elektra taip pat turiateiti iš skirtingų pastočių. Įstaigojeturi būti galingas generatorius irvadinamasis ups–as, jei prasidėtųelektros svyravimai. „Yglė“ įvykdėvisas šias sąlygas, – pasakojo Baltijosir Amerikos terapijos ir chirurgijosklinikos generalinė direktorė IngaMalinauskienė. – Mes iš tikrųjųesame labai patenkinti bendradarbiavimusu šia bendrove. Žinau,kad mūsų objektas yra įvairialypisir labai sudėtingas, tačiau manau,kad nestandartinėse situacijose bendrovei„Yglė“ pavyko priimti teisingussprendimus, kurių reikalavo mūsųpastato specifika.“Visas Baltijos ir Amerikos terapijosir chirurgijos klinikoje įdiegtassistemas ir toliau administruojaUAB „Yglė“. Buvo įdiegta ir nuotolinioinžinerinių sistemų parametrųstebėjimo bei valdymo sistema.Klinikos vadovė I. Malinauskienėdžiaugiasi, kad „Yglės“ personalasjau perprato medikų darbo specifikąir operatyviai reaguoja, kai reikia pakeistisistemų nustatymus: padidintiar sumažinti oro kaitą, temperatūras,vėdinimą, šildymą ir t.t.Pastatyti naują Baltijos ir Amerikosterapijos ir chirurgijos klinikoskorpusą reikėjo per metus. „Yglės“projektų vadovas neslepia, kadbendrovės darbuotojams teko dirbtiir savaitgaliais, ir vakarais, ir keliomispamainomis, kad darbai būtų baigtilaiku ir atlikti kokybiškai.Rita MUZIKEVIČIŪTĖ, Baltijos ir Amerikosterapijos ir chirurgijos klinikos iliustr.TRUMPAIAtkelta iš p. 10daugelyje Centrinės ir Rytų Europosšalių, į kurias jau eksportuojadaugiau kaip 50 proc. produkcijos.UAB „Traidenis“ ir UAB„August ir Ko“ už pasiekimusgerinant aplinkosaugą turi daugapdovanojimų, tarp jų „Metųgaminio“ aukso medalius ir„Gazelės“ nominacijas. UAB„Traidenis“ 2009 m. pripažintapažangiausia šalies žinių ekonomikosįmone.Apibendrinant galima teikti,kad Lietuva turi dvi aukšto technologiniolygio biologinio nuotekųvalymo įrenginius gaminančiasįmones. Jų apdovanojimas Nacionaliniaiskokybės prizais suteikspapildomą impulsą išlaikyti lyderiųpozicijas šios srities aplinkosaugoje.VšĮ VGTU Kokybės vadyboscentras, Ūkio ministerijos pavedimuorganizavęs konkursui pateiktųataskaitų vertinimą, sveikinasu pasiekimais vadyboje ne tikkonkurso nugalėtojus, bet ir visus jodalyvius. Išsiugdyti nuostatą siektinuolatinio tobulėjimo yra svarbiauuž bet kokį prizą.Pranas KUISYS, VšĮ VGTU Kokybės vadyboscentro direktoriusBankų apklausaPer ateinantį pusmetį daugumabankų neplanuoja reikšmingaikeisti skolinimo įmonėms ir namųūkiams sąlygų. Tai rodo Lietuvosbanko Ekonomikos departamentoatliktos naujausios apklausosduomenys. Tiek namų ūkių, tiekįmonių finansinė būklė pastarąjįpusmetį, palyginti su ankstesniupusmečiu, vertinama kaip šiektiek pagerėjusi, pranešė Lietuvosbankas.Praėjusį pusmetį, palyginussu ankstesniu pusmečiu,padidėjo įmonių ir namų ūkiųskolinimosi paklausa – pirmąkartą po dvejus metus stebėtomažėjimo. Dauguma bankųtikisi, kad ateinantį pusmetįskolinimosi paklausa ir toliaudidės. Namų ūkių skolinimosiporeikis daugiausia padidėjo dėlpagerėjusių nekilnojamojo turtorinkos perspektyvų ir vartotojųpasitikėjimo, nulėmusiųintensyvesnį skolinimąsi būstuiįsigyti. Įmonių skolinimasis,bankų teigimu, suintensyvėjo dėlfinansavimo poreikio.Daugiau kaip pusė bankųmano, kad sąstingis Lietuvos NTrinkoje turėtų baigtis iki 2011 m.pabaigos.S•ŽNepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

12 MokslasNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisMOKSLAS13Pirmasis VISI – VGTU absolventų ko ngresas sulaukė tūkstančių dalyviųDaiva NORKIENĖ„Siemens“ arenoje lapkričio 6 d. vykusiame pirmajame VISI – VGTU absolventųkongrese dalyvavo apie 6 tūkst. šią aukštąją mokyklą baigusių techniškųjų mokslųatstovų. Didžiulio pasisekimo sulaukęs renginys aukštai įvertintas ir valdžios atstovų.Seimo pirmininko pavaduotojasČeslovas Stankevičius VISI– VGTU absolventus pavadinoLietuvos pažangą kuriančia jėga,o Vyriausybės kancleris DeividasMatulionis susirinkusiems perdavėMinistro Pirmininko žodžius, kad„garbingoji Alma Mater ruošia specialistus,galinčius sėkmingai konkuruotipasaulyje“.Tikisi bendradarbiavimoŠį pirmą Lietuvoje tokio pobūdžiokongresą sudarė oficialioji dalis, kuriosmetu dalyvius pasveikino universitetovadovybė, Lietuvos bei sostinėsvaldžios atstovai.Vienas iš renginio sumanytojųVGTU rektorius prof. habil. dr. RomualdasGinevičius džiaugėsi universitetui,Vilniui ir Lietuvai istoriniuįvykiu ir apgailestavo, kad techninėsgalimybės neleido į kongresą patektidar didesniam skaičiui absolventų.Kita vertus, iš beveik 60 tūkst. Kaunopolitechnikos instituto Vilniaus filialo,Vilniaus inžinerinio statybos instituto(VISI), Vilniaus technikos universitetoir Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto (VGTU) absolventų(per kelis dešimtmečius taip keitėsiaukštosios mokyklos pavadinimas irstatusas – aut. past.) pirmąjį lapkričiošeštadienį Vilniuje susirinko netdešimtadalis.„Mums visiems laikams ypatingiliks auditorijos, koridoriai, dėstytojai,perteikę savo žinias, ypač grupėsir kurso draugai, nepaisant, kieklaiko mus skiria, kiek nutolome nuostudijų laikų. Tikiuosi, kad po pirmojokongreso šis jausmas sustiprėsdar labiau ir antrajam kongresuireikės jau ne salės, arenos, o stadiono“,– pastebėjo prof. habil. dr. R.Ginevičius. Renginio organizatoriaiatskleidė turėję du tikslus: sudarytigalimybę susitikti grupės, kursodraugams ir sukurti tokią aplinką,kuri padėtų sugrįžti į gražiausiusžmogaus gyvenime laikus – studijųlaikus. Antrasis tikslas, anot universitetorektoriaus, labiau pragmatinis.„Mes pirmieji Lietuvoje įkūrėmeKPI VF–VISI–VTU–VGTU absolventųasociaciją (ne klubą, bet asociaciją)su juridiniu viešosios įstaigos statusu.Tai – labai rimtas organizacinisstatusas. Jis leidžia nuveikti labaididelius darbus, įdomius, prasmingusbei naudingus abiem pusėms – absolventamsir universitetui. VieniJūsų, tikiu, norėtų kartkartėmis, kaipšiandien, su studijų draugais, sugimtąja mokykla susiburti, pabendrauti,prisiminti, – kalbėjo rektorius.– Nemaža dalis mūsų mokyklosabsolventų užima atsakingas pareigas.Dabar įmonės sėkmę lemia savoįmonei lojalūs, aukštos kvalifikacijos,iniciatyvūs darbuotojai. Būtent taiyra pagrindinis įmonės kapitalas.Tokius Jūs galite turėti tik nuolat irtampriai bendradarbiaudami su universitetu.Tik tokiu atveju mes galimepadėti Jums laiku pasirinkti tinkamus(būsimus darbuotojus – aut.past.), nukreipdami juos pas Jus įpraktikas, diplominių rašymui ir pan.Kitaip tariant, darbuotojų problemąspręstume bendrai. Dabar gi messulaukiame prašymų, kad jau rytojreikia kvalifikuoto darbuotojo. Tokiuatveju neaišku, ar jis bus tinkamas,ar pakankama jo kvalifikacija, jamreikės nemažai laiko aklimatizuotis,prisiderinti“.Pasak prof. habil. dr. R.Ginevičiaus, nuolatinis bendradarbiavimasnaudingas visiems. „Išloštųir universitetas, kadangi kartuspręstume studijų kokybės problemas,sulauktume mažiau kritikosiš darbdavių, daugiau absolventųatžalų ateitų pas mus studijuoti. Mesnorime mokyklos absolventus labiauintegruoti į specialistų rengimoprocesą, o tam plačias galimybesatveria būtent absolventų asociacija.Tikiu, kad susitelkę bendromis visųmūsų mokyklos absolventų jėgomisgalime nuveikti ir nuveiksime tikraidaug. Viskas mūsų rankose, viskaspriklauso tik nuo mūsų. Būkime kartusu savo Alma Mater!“ – sveikinimokalbą baigė universiteto rektorius.Po sveikinimų – koncertasVGTU Absolventų ir bičiulių kluboprezidentas ir vienas iš renginioiniciatorių Vaclovas Kontrauskassusirinkusiems prisipažino, kad idėjasukviesti į šią areną absolventusdar pernai atrodė avantiūra, betsurėmus pečius paaiškėjo, kad taiįmanoma. „Kai jūs su antrosiomispusėmis ir atžalomis rinkotės, surektoratu stovėjome prie įėjimoir matėme, kokie šviečiantys visųveidai“, – džiaugėsi V. Kontrauskas,paskelbęs ir dar vieną gerą žinią:kongreso išvakarėse rektorius R.Ginevičius grįžo iš Gruzijos, kur jambuvo suteiktas Garbės mokslų daktarovardas. Tai jau ketvirtas Garbėsmokslų daktaro vardas, suteiktasVGTU rektoriui.Kongrese dalyvavęs Vyriausybėskancleris Deividas Matulionisprisipažino jaučiantis didelę simpatijąVGTU ir susirinkusiems perskaitėpremjero Andriaus Kubiliaussveikinimą.Švietimo ir mokslo ministrasGintaras Steponavičius pastebėjo,kad VGTU absolventų skaičius artėjaprie 60 tūkst., ir Lietuvoje nėra salėsar stadiono, kuri galėtų visus sutalpinti.„Jūs – žmonės, kurie statėir stato Lietuvą“, – teigė ministras,nepamiršęs paprašyti įmonių vadovų,kad atvertų duris studentų praktikoms.VISI absolventas VGTU tarybospirmininkas, Lietuvos nacionalinėsvežėjų automobiliais asociacijos„Linava“ prezidentas AlgimantasKondrusevičius džiaugėsi, kad formuojasidinastijos, kai vaikai, tėvai,anūkai renkasi šią aukštąją mokyklą.VISI absolventas, Vilniaus miestomeras Vilius Navickas didžiavosi nuolattobulėjančiu universitetu ir akcentavožymų universiteto specialistųvaidmenį miesto gyvenime. Taippat VISI absolventas, verslininkasRobertas Dargis linksmai pastebėjo,kad pusę Lietuvos valdo „visiukai“ irišreiškė viltį, kad šis kongresas – nepaskutinis.Po oficialiosios dalies vykokoncertinė programa, kurios metušauniai pasirodė VGTU choras „Gabija“,šio universiteto teatras – studija„Palėpė“, ansambliai „Vingis“ ir „Radasta“bei vėl atgimęs V. Kontrauskominiatiūrų teatras „Šiupinys“.Susirinkusieji taip pat išvydo rokogrupių „Saulės laikrodis“, „Skyders“pasirodymus ir legendinės rokogrupės „Antis“ koncertą.Pabaigoje vyko diskoteka su RimuVizbaru. Po 30 metų už VISI–VGTUšokių vairo stojo legendinis diskotekųvedėjas, kurio renginiai 1978–1983m. buvo populiariausi Vilniuje.Svečiai neliko abejingiĮspūdingas renginys sužavėjo irjo svečius. Žinomas advokatas beipoetas, VGTU tarybos narys JonasIvoška, paklaustas, kaip vertinakongresą, neslėpė susižavėjimo:„Sveikinu šią VGTU idėją kaip puikiągalimybę atkurti žmogaus ryšįsu žmogumi. Tai – geras ženklas,lapkritį pavasarinė kregždutė, kurigal bus pirmas blyksnis suartinantžmonių kartas.“ J. Ivoška pastebėjo,kad tokį kongresą surengė tikVGTU, tačiau apgailestavo, kad jisvyksta vėlai, kai kraštas atsidūręsproblemoje. Juk, anot jo, Lietuvayra lietuvių tautos šiltnamis, neturimekitos valstybės, o joje klestisusvetimėjimas ir sudaiktėjimas. J.Ivoška pacitavo Antuano de Sent Egziuperižodžius apie tai, kad„yra tikviena vertybė žemėje – tai žmogausryšys su žmogumi“, ir vylėsi, kadkongresas padės tą ryšį atkurti.VGTU absolventas, AB„Panevėžio keliai“ generalinis direktoriusVirmantas Puidokas džiaugėsi,kad buvo ypač malonu sutikti savobuvusius dėstytojus, kurso draugus.Veikė nuotraukų paroda, kuriojene vienas galėjo atpažinti save,dėstytojus, bičiulius.Absolventai gavo renginioproga išleistą 200 psl. knygą „ManoAlma Mater“, kurioje prisistatodalis sėkmingai karjeros laiptaiskopusių absolventų bei kurioje gausunueitą mokyklos kelią atspindinčiųnuotraukų. Šia proga susuktas 15minučių filmas, apimantis laikotarpįnuo techniškųjų studijų Vilniujepradžios iki šių dienų, išleistas CD suvisų laikų – KPI VF, VISI, VTU ir VGTUabsolventų pavardėmis pagal studijųmetus, specialybes ir grupes beipagamintas šiam kongresui skirtasženkliukas.Tokie kongresai turėtų taptitradicija, ketinama juos organizuotiperiodiškai.Alekso Jauniaus nuotr.Nepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

14 AKTUALIJOSNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisAKTUALIJOS15Savavališkų statybų įteisinimas –daugiau lengvatų suteikiama tiems,kurie skubiau kreipsisNuo š. m. spalio 1 d., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsiradogalimybė įteisinti savavališkas statybas. Negalima teigti, kad visi asmenys,savavališkai vykdę statybos darbus, bus amnestuoti, tačiau daugumai bussudarytos itin palankios sąlygos įteisinti šias statybas, pranešė Valstybinėsteritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).„Gali būti tik tai, kas gali būti“Savavališka statyba laikomatokia, kai statoma neturint statybąleidžiančio dokumento (jei jį turėtiprivaloma) arba statoma turint tokįdokumentą, tačiau statant nesilaikomaesminių projekto sprendinių:ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikantprojekte nustatytų statiniomatmenų reikalavimų ir pan.Pažymėtina, teigiama VTPSIpranešime, kad savavališkos statybosgali būti įteisinamos laikantis principogali būti tik tai, kas gali būti. Kitaipsakant, savavališką statybą galimaįteisinti tik tuo atveju, jei savavališkaipastatytas statinys apskritai galibūti toje vietoje pagal galiojančiusteisės aktus, t. y., kai tokia statybaneprieštarauja galiojantiems teritorijųplanavimo dokumentams ir imperatyviemsaplinkos apsaugos, paveldosaugos,saugomų teritorijų apsaugosteisės aktų reikalavimams.Savavališkos statybosįteisinimo būdaiStatybos įstatyme aprašytaskeletas savavališkos statybosįteisinimo būdų.Pirmasis, itin palankus statytojui,yra galimybė nelaukiant,kol bus surašytas savavališkosstatybos aktas, pačiam kreiptis įsavivaldybės administraciją ir prašytiišduoti atitinkamą statybą leidžiantįdokumentą bei pateikti visus kitusreikalingus dokumentus: projektą,bendraturčių sutikimus ir pan.Savivaldybės administracija, nustačiusi,kad tokio statinio statyba yra galima,turi išduoti minėtą dokumentą.Šiuo atveju statytojas naudojasišvelniausiu savavališkos statybosįteisinimo būdu – jis gali būtinubaustas tik administracine tvarkair tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęstokios nuobaudos skyrimo senatiesterminas. Tačiau net ir skiriantadministracinę nuobaudą, šiuo atvejutaikomos mažiausios baudos,kadangi savanoriškas kreipimasisdėl savavališkos statybos įteisinimolaikomas švelninančia aplinkybe.Šia itin palankia savavališkos statybosįteisinimo galimybe asmenys,savavališkai vykdę statybos darbus,gali pasinaudoti iki 2012 m. gruodžio31 d., nelaukdami, kol savavališkąstatybą nustatys ir savavališkos statybosaktą surašys Valstybinė teritorijųplanavimo ir statybos inspekcija prieAplinkos ministerijos.Antrasis būdas. Net ir tuo atveju,jei nebus pasinaudota „švelniuoju“savavališkos statybos įteisinimo būduir bus surašytas savavališkos statybosaktas, statytojui bus taikomos tamtikros lengvatos: jis per šešis ar netdevynis mėnesius, jei esama ne nuojo priklausančių trukdžių, turi teisękreiptis prašydamas išduoti statybąleidžiantį dokumentą. Tik šiuo atveju,skiriant administracinę nuobaudą (jeinesuėjusi jos skyrimo senatis), jamnebus taikoma švelninanti aplinkybė.Be to, po savavališkos statybos aktosurašymo iš savavališkos statybosvykdytojo bus pareikalauta peršešis ar devynis mėnesius nugriautistatinį ar tą statinio dalį, kurią jispastatė savavališkai. Jei, kaip minėta,toks statinys gali būti toje vietoje,statytojui gavus statybą leidžiantįdokumentą, reikalavimai nugriautibus panaikinti ir savavališka statybabus laikoma įteisinta. Šis būdas irgibus taikomas iki 2012 m. gruodžio31 d.Jei vis dėlto nebus pasinaudotaminėtomis savavališkos statybosįteisinimo lengvatomis, nuo 2013m. sausio 1 d. nebebus galimybėspasinaudoti pirmuoju, švelniuoju,įteisinimo būdu. Be to, įteisinantsavavališką statybą antruoju būdu,teks mokėti įmoką už tokios statybosįteisinimą. Įmokos dydis priklausysnuo savavališkai atliktų darbųmasto. Pavyzdžiui, jei pagal Statybosįstatyme nurodytą formulę busapskaičiuota, kad savavališkos statybosdarbų ir panaudotų medžiagųvertė yra 10 tūkst. Lt, teks mokėti1 tūkst. Lt įmoką, o jei 20 tūkst.Lt – jau net 4 tūkst. Lt. Taigi, pvz.,už dvigubai didesnės nei 10 tūkst.Lt vertės atliktus minėtus darbus(įskaitant medžiagas) teks mokėtiketurgubai. Mažiausios įmokosdydis – 300 Lt, o didžiausios – 500tūkst. Lt.Nustatyti ir kiti įteisinimoatvejaiPereinamuoju laikotarpiu,praneša VTPSI, yra ir tam tikrųspecifinių savavališkos statybosįteisinimo atvejų:1. Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvosurašytas savavališkos statybosaktas, tačiau dar nepateiktas reikalavimasnugriauti statinį, toks reikalavimasjam vis tiek bus pateiktas,nustatant šešių ar devynių mėnesiųreikalavimo įvykdymo terminą.Šiuo atveju statytojas gali pasinaudotiantruoju savavališkos statybosįteisinimo būdu.2. Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvosurašytas savavališkos statybosaktas ir pateiktas reikalavimasnugriauti statinį per tam tikrąterminą, kuris dar nesibaigė, šis terminas,statytojui prašant, gali būtipratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d.,o savavališka statyba irgi gali būtiįteisinama antruoju būdu.3. Jei iki 2010 m. spalio 1 d. buvosurašytas savavališkos statybosaktas ir pateiktas reikalavimasnugriauti statinį per tam tikrąterminą, kuris jau pasibaigė, šisterminas, statytojui prašant, galibūti pratęstas iki 2011 m. balandžio1 d., o savavališka statyba irgigali būti įteisinama antruoju būdu,tačiau tik tuo atveju, jei Valstybinėsteritorijų planavimo ir statybos inspekcijosieškinys įpareigoti vykdytireikalavimą dar nepriimtas teisme.Jei ieškinys jau pasiekė teismą,reikalavimo įvykdymo terminasnepratęsiamas, tačiau net ir šiuoatveju statytojas gali prašyti išduotistatybą leidžiantį dokumentą.Kai Valstybinei teritorijų planavimoir statybos inspekcijai prieAplinkos ministerijos bus pateiktasšis dokumentus, ji atsiims ieškinį.Net įsiteisėjus teismo sprendimuinugriauti savavališkai pastatytąstatinį, statytojui išlieka galimybėgauti statybą leidžiantį dokumentąir sudaryti taikos sutartį su šiosprendimo vykdymo organizatore– Valstybine teritorijų planavimo irstatybos inspekcija prie Aplinkosministerijos, jei statinio nugriovimasteismo sprendimu pavestas jai.Visi šie savavališkos statybosįteisinimo būdai galimi tik tais atvejais,kai, kaip jau minėta, toks statinysiš viso gali stovėti toje vietoje.Jei statybą leidžiantis dokumentassavavališkai statybai įteisinti negalibūti išduotas, statinį teks nugriauti.Baudų dydžius lemia ir vietaAdministracinių baudų, skiriamųuž savavališką statybą, dydžiaifiziniams asmenims nustatytiAdministracinių teisės pažeidimųkodekse, o juridiniams – Statybosįstatyme. Pažymėtina, kadfiziniams asmenims numatytosdvigubai mažesnės baudos negujuridiniams. Priklausomai nuostatybos rūšies (naujo statiniostatyba, rekonstravimas, remontas,griovimas) ir statinio kategorijos(ypatingas, neypatingas,nesudėtingas), fiziniams asmenimsgali būti skiriamos nuo keliųšimtų iki 20 tūkstančių litų baudos,o jei statyba vyko saugomojeteritorijoje – numatytos dvigubaididesnės baudos.Reiktų priminti, kad Civilinioproceso kodekse yra numatyta užteismo sprendimo per nustatytąterminą nugriauti savavališkaipastatytą statinį nevykdymąskirti nemažas baudas – iki200 Lt už kiekvieną teismosprendimo nevykdymo dieną.Todėl asmenims, savavališkaivykdžiusiems statybos darbusir nepasirūpinusiems įteisintisavavališkas statybas pirmiauminėtais būdais, įteisinti jasbūtina suspėti būtent iki šio terminopabaigos, kadangi po tojoks įteisinimo būdas nebegalėsbūti taikomas ir statinį teks nugriauti.Nesirūpinant įteisintisavavališkai pastatytų statiniųir juos tinkamai sutvarkyti beiprižiūrėti, gali kilti ir didesniųpasekmių. Už netinkamaiprižiūrimą savavališką statybą,jei dėl to įvyktų statinio avarijair žūtų žmogus, būtų sunkiaisutrikdyta žmogaus sveikata arbapadaryta didelė žala aplinkaiar didelė turtinė žala asmeniui,savavaliautojams gali būti taikomanet baudžiamoji atsakomybė.Be to, ji gali būti taikoma ir nevykdantteismo sprendimo nugriautistatinį.VTPSI ragina savavališkųstatybų vykdytojus nedelsti irkreiptis dėl jų įteisinimo, nespagal įteisinimo tvarką daugiaulengvatų suteikiama tiems, kurieskubiau kreipsis.Konsultuotis įteisinimo klausimaisgalima savivaldybių administracijose,Valstybinėje teritorijųplanavimo ir statybos inspekcijojeprie Aplinkos ministerijos, regionųaplinkos apsaugos departamentuose,saugomų teritorijųdirekcijose, Kultūros paveldodepartamento prie Kultūros ministerijosteritoriniuose skyriuose –priklausomai nuo to, kokioje teritorijojebuvo vykdoma savavališkastatyba.S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr.Aplinkos ministras susitikosu Japonijos ambasadoreJaponijos ambasadorė Miyoko Akashi susitikimo Aplinkos ministerijoje metuAplinkos ministras Gediminas Kazlauskas priėmė Japonijos ambasadoręMiyoko Akashi ir ambasados trečiąjį sekretorių Shinyą Kimurą.Svečiai domėjosi EuroposSąjungos pozicija Aplinkos Tarybosposėdyje ir kokios pozicijosES laikysis lapkričio 29 – gruodžio10 dienomis Kankūne (Meksikoje)įvyksiančioje 16-oje klimato kaitoskonferencijoje.2012 metais baigiasi Kioto protokologyvavimo laikotarpis. Jam pasibaigusnelieka tarptautinio susitarimodėl išmetamų šiltnamio efektąsukeliančių dujų mažinimo tikslų.Šiuo metu vyksta derybos ir siekiamasusitarimo, kad nuo 2013 metų, kaipasibaigs Kioto protokolo galiojimolaikas, pradėtų veikti teisiškai privalomassusitarimas, kuris pakeistų Kiotoprotokolą.Kioto protokole JT bendrosiosklimato kaitos konvencijos I priedošalims nustatyti išmetamų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekiomažinimo tikslai, bet jis neapimabesivystančių šalių, kaip Kinija, Indija.Taip pat šio protokolo neratifikavoJungtinės Amerikos Valstijos. Šiosvalstybės su savo augančia ekonomika– vienos didžiausių teršėjų.Planuojama, kad būsimasis susitarimasapimtų, ir Indiją, ir JAV, ir Kinijąir visas didžiausias pasaulio teršėjas.Kioto protokolas padengia tik 30proc. išmetamų šiltnamio efektą dujųkiekio pasauliniu mastu. Norima, kadbūsimasis nuo 2013 m. įsigaliosiantissusitarimas, būtų globalesnis irapimtų visus pagrindinius teršėjus.Japonai laikosi pozicijos, kadKankūne vyksiančioje 16-oje JT bendrosiosklimato kaitos konvencijosir 6-ajame Kioto protokolo šaliųsusitikime būtų pasiektas teisiškaiprivalomas susitarimas. Tuo tarpuEuropos Sąjunga siekia, kad būtųsprendžiami klausimai, kurie šalimskelia didžiausią susirūpinimą, ir dėlkurių derybose padaryta didžiausiapažanga. Siekia, kad būtų patvirtintitokie sprendimai, kurie gali būtiįgyvendinami artimiausiu laiku irkurių pagrindu būtų susitarta dėlvisuotinio teisiškai privalomo klimatokaitos susitarimo po 2012 metų.Pietų Afrikoje įvyksiančioje 17–ojeklimato kaitos konferencijoje. ESKankūne tikisi tam tikrų sprendimų irpažangos ir laikosi lanksčios pozicijosdėl būsimo susitarimo, kuris apimtųesminius Kioto protokolo elementus,būtų grindžiamas Kopenhagossusitarimu, apimtų visas didžiausiosekonominiu požiūriu reikšmingosšalys, atspindėtų tarptautiniųveiksmų užmojį ir veiksmingumą.Japonai norėtų pasiekti teisiškaiprivalomą susitarimą jau artimiausiumetu.Ministras G.Kazlauskas Japonijosambasadorę patikino, kad, jei visosišsivysčiusios ekonomikos šalys priimspalyginamus išmetamų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekiomažinimo tikslus po 2013 metų, taiEuropos Sąjunga, taip pat ir Lietuva,pasiruošusi prisiimti ambicingesnįtikslą – 30 proc. išmetamų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekiosumažinimą 1990 metų atžvilgiu.Jei bus pasiektas toks tarptautinisklimato kaitos susitarimas, Lietuvapasiruošusi žengti dar vienąpapildomą žingsnį susitarimo link.Romualdas Pauliukevičius, AM atstovas, AM nuotr.Nepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

16 SENAS GERAS NAMASPraktinisNr. 10būsto(49)vadovas2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisPraktinis būsto vadovasSenas geras namas 17Miesto aikštė –svarbi jo įvaizdžio dalisAikštes turi visi miestai – ir dideli, ir maži. Jas turi ir mažiejimiesteliai, net daugelis gyvenviečių ir kaimų. Kartais netpo kelias. Vienose aikštėse vyksta šventės, renginiai, kitose– turgūs, mugės, trečiose ant suolelių sėdinėja žmonės, joseskiriami pasimatymai. Aikštė nuo seno yra svarbi kiekvienomiesto, gyvenvietės dalis, dažnai reprezentuojanti ir patįmiestą. Vilnius neatskiriamas nuo Katedros ar Rotušėsaikštės, Maskva susijusi su Raudonąja, Paryžius – suBastilijos aikšte.Profesionalus nustebinomažo miestelio aikštė„Nesistebiu, kad Vilniuje, Kaune yradaug gražiai tvarkomų miesto teritorijų,– sakė Lietuvos architektų sąjungosvicepirmininkas architektas prof. GintarasČaikauskas. – Tačiau visuometlaukiau tos dienos, kai nedideliame,mažai girdėtame miestelyje rasimeką nors gražaus. Tai simbolizuotų nekelių didmiesčių raidą, o visos Lietuvosatgimimą. Ir pagaliau ta diena atėjo.Esu maloniai nustebintas, kad mažamemiestelyje, kuris, kaip ir visa Lietuva, turigilias istorines šaknis ir istorinį paveldą,mes atradome pavyzdį, kuris atitinkadarnios plėtros, darnaus vystymosi tendencijasir yra tikrai vertingas.“Taip architektas įvertino neseniai res-tauruotą Alytaus rajono Simno miestelioaikštę. Architektūriniu požiūriu, anot G.Čaikausko, pasirinktas teisingas sprendimaspasiremti istorine medžiaga, idėjomisir atkurti šiam miesteliui būdingąstruktūrą, panaudoti būdingas medžiagas,sprendimus, piešinį, mažosiosarchitektūros formas ir net turėti ateitiesviziją, kuri apima platesnę teritoriją – visąviešąją erdvę atkuriant tai, kas buvo priešdaugelį metų. Simno miestelio aikštėsrestauravimą profesionalas įvertinokaip vieną iš sėkmingiausių pavyzdžių,palyginti su Lietuvoje pastebimomistendencijomis, kai balansuojama, anotjo, ties prasto skonio ir kičo riba.„Nors objektas yra nedidelis ir ne visaibaigtas, bet paraiška yra profesionali,stipri ir estetiška, – pažymėjo architektasG. Čaikauskas. – Man tai yra mažasstebuklas.“Architektas neslėpė nuostabos, kadtokiame mažame miestelyje kaip Simnasaikštė gali būti tvarkoma vertingiaunegu kartais tai nutinka net viduryjeVilniaus. Jo nuomone, iš geros idėjosgimsta traukos laukas, kuris gali padėtipritraukti ir investicijas. Tik gera idėjagali priversti atvažiuoti į mažą miestelį,kuriame yra tai, ko nėra kitur, potencialųinvestuotoją.„Aikštė tvarkoma paprastomis priemonėmis,bet skoningai, – negailėjo gerųžodžių ir neslėpė nuostabos architektasG. Čaikauskas. – Atsižvelgta į istorinępraeitį, išnagrinėta erdvinė struktūra, atliktiarcheologiniai tyrinėjimai, kurie leidoaptikti istorinius grindinius. Tai natūralitąsa, tarsi augalas, kurį tereikia toliaupuoselėti, o ne rauti ir sodinti naują.“Kalbėdamas apie prastus viešųjųerdvių tvarkymo pavyzdžius, G. Čaikauskastarstelėjo, kad problema kyla irdėl to, kad ne kiekvienas yra pasirengęstinkamai panaudoti pinigus, kurie skiriamiprojektams įgyvendinti.Projektą remia EuroposSąjungaSimno aikštė restauruota Alytausrajono savivaldybės administracijai bendradarbiaujantsu Olecko savivaldybe(Lenkija) ir įgyvendinant bendrą projektą„Pasienio turizmo plėtra – palikimas ateitieskartoms“. Projektas skirtas Simno irOlecko miestų aikštėms sutvarkyti. Kaipsakė Alytaus rajono savivaldybės Ryšiųsu užsieniu ir investicijų skyriaus vedėjaSonata Dumbliauskienė, projektasvykdomas pagal Lietuvos ir Lenkijosbendradarbiavimo per sieną programą,skirtą skatinti tvarią Lietuvos ir Lenkijospasienio regiono plėtrą, didinant ekonominę,socialinę ir teritorinę sanglaudą.Programą iš dalies finansuoja EuroposSąjungos Europos regioninės plėtrosfondas.„Projekto idėja – bendradarbiavimasturizmo srityje su Olecko miestu, pritaikantviešąją infrastruktūrą gyventojams– organizuoti viešuosius renginius, susitikimus,tiesiog pabūti ir pabendrauti“,– sakė S. Dumbliauskienė.Aikštėje bus pastatytas paminklasžuvusiųjų ir motinų, laukusių savo sūnų,garbei. Skulptūros autorius – Alytausrajono garbės pilietis Antanas Chmieliauskas.Simno aikštė yra labai svarbi miestui,nes tai yra istorinė aikštė, gyventojųsusibūrimo vieta visais laikais. Dabarjoje vyksta tradicinės Kaziuko mugės,kuriose apsilanko iki 4 tūkst. žmonių.restauruota aikštė leido atgaivinti irišplėsti miestelio tradicijas.„Žmonės Kaziuko mugėje gali ir prekiauti,ir imtis kitokios veiklos – jie yra patenkinti,– sakė Simno seniūnas VytautasViršilas. – Iki šiol aikštę tekdavo aptverti,nes būdavo šlapia. Ši aikštė anksčiau yrabuvusi turgaus aikštė.“Restauruojant aikštę buvo sutvarkyti irkultūros namai, pritaikyti bendruomenėsporeikiams. Taip pat ketinama baigtisutvarkyti viešąją infrastruktūrą – šaligatvius,automobilių stovėjimo aikštelę,apšvietimą.„Aikštėje auga ir Vytauto vardo medis,– sakė Simno seniūnas V. Viršilas.– Jis buvo pasodintas 1932 m. Ši dataužfiksuota istoriniuose šaltiniuose. Kolnežinojome šio istorinio fakto, buvomenusprendę jį apgenėti, bet išaiškėjustiesai, ąžuolą palikome tokį, koks yra.“Simne aktyviai veikia draugija „Lietuvaipagražinti“. Šios draugijos iniciatyvamiesto Tūkstantmečio parke pasodintasSantarvės medis, Tūkstantmečio ir MartynoMažvydo. Taigi Simne auga keturivardiniai ąžuolai.Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijosir jos partnerių surengtame konkurse„Už darnią aplinką 2010“, padėkosraštas buvo skirtas Simno seniūnijai „užiniciatyvą kuriant ir įgyvendinant istorinėsmiesto aikštės viziją. Tai vienas išnedaugelio pavykusių tvarkomų aikščiųpavyzdžių, išsiskiriantis funkcionalumu,urbanistinio konteksto pajautimu,masteliu, jaukumu ir vietos medžiagųpanaudojimu.“Projekto autorė yra architektė GiedrėEleonora Miknevičienė.Centrui grąžino istorinįįvaizdįManoma, kad Simnas yra viena išanksčiausiai atsiradusių lietuviškosiosUžnemunės gyvenviečių. Jos dominantėbuvo bažnyčia.Iš XIX a. nuotraukų ir išlikusių pastatųgalima manyti, kad apie aikštęrikiavosi mūriniai vieno ir dviejų aukštųcharakteringos plytų stiliaus architektūrospastatai. Savita planinė struktūrasusiformavo istorinių kelių sankirtojesu pabrėžta išilgine ašimi, kertančiamiestelį. Turgaus aikštė buvo išilgintostrapecijos formos.Beveik pilnai išliko senasis užstatymasšiaurinėje aikštės pusėje. Priešingojeaikštės pusėje rikiuojasi pokario metųpastatai. Planinę Simno centro struktūrąstipriau pažeidė kultūros rūmai. Jie statyti,nugriovus senąją Simno vaistinę, antistorinės gatvelės.Istorinė visuomeninė miestelio vidauserdvė – turgaus aikštė, kurioje kažkadasukosi visas miestelio gyvenimas, – šiuometu yra tapusi transportine gatve:asfalto danga užpilta ant buvusio laukoakmenų grindinio, intensyvus transportosrautas kerta miestelį.Prieš ruošiant aikštės sutvarkymokoncepciją, buvo atlikti archeologiniai tyrimai,kurių autorius Zenonas Baubonis.Archeologinių tyrimų metu 80 cm gylyjebuvo rastas grindinys.Projekto autorė architektė G. E. Miknevičienėpasiūlė restauruoti turgausaikštę, tuo grąžinant centrui jo istorinįįvaizdį. Turgaus aikštės zona išgrįstalauko akmenų grindiniu. Pagrindinių pėsčiųjųsrautų vietose suprojektuoti skeltogranito trinkelių takai su betono trinkeliųpakraščiais.Kultūros namų perkirsta buvusi istorinėsgatvės trasa pažymėta akmenųgrindiniu. Atskiros aikštės erdvės išskirtosgyvatvorėmis ir gėlynais.Suprojektuotas tik papildomas estetinisapšvietimas, padedantis geriauorientuotis. Aikštės kampai pabrėžtižemais antivandaliniais šviestuvais,centriniame take kryptį žymės į grindinįįmontuoti šviesos taškai. Būsimampaminklui apšviesti numatomi du prožektoriai.Viešųjų erdvių sutvarkymu siekiamapadidinti Alytaus rajono viešųjų erdviųpatrauklumą, prižiūrėti ir modernizuotikaimo inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūrosobjektus, išsaugoti gamtos irkultūrinį paveldą ateities kartoms.Genė DrungilienėLNTPA nuotr.Probleminis Šalčininkų rajonas didinaplėtros apsukasŠalčininkų rajonas sėkmingai laužo stereotipus. Šis rajonaslaikomas vienu iš probleminių šalies teritorijų, kuri daugelyjeekonominio, socialinio gyvenimo sričių atsilieka nuo daugumosšalies rajonų. Tačiau gali atsitikti taip, kad netrukus būtent šisprobleminis rajonas lenks ne vieną sėkmingai dirbantį regioną.Šalies vyriausybė yra akcentavusisvarbiausius probleminių teritorijų plėtrosuždavinius, kurie šiems regionamstampa veiklos prioritetu. Probleminiaislaikomi rajonai turi susitelkti, kompleksiškaiplėtodami urbanistinę infrastruktūrą,didinti gyvenamosios aplinkospatrauklumą, atnaujinti daugiabučiusnamus, plėtoti socialinį būstą, socialinęinfrastruktūrą, skatinti gyventojų bendruomeniųiniciatyvas, subsidijuoti darbovietų steigimą, gerinti savivaldybėsadministracijos tarnautojų ir darbuotojųgebėjimus.Spartėjanti Šalčininkų rajono plėtravisų pirma susijusi su investiciniųprojektų, kuriems yra skirta EuroposSąjungos struktūrinė parama, prie kuriosprisideda valstybės, savivaldybėsbiudžetų lėšos bei kiti finansavimošaltiniai, plėtojimu.Šalčininkų rajono savivaldybės Investicijųir strateginio planavimo skyriausvyriausioji specialistė Donata Ašmankevičienėtvirtino, kad iki 2013 m. rajonebus įgyvendinti 38 investiciniai projektai,kurių vertė – apie 80 mln. litų. Šiuo metuįvykdyti, įgyvendinami ir netrukus startuos30 tokių projektų.Vienas iš svarbiausių, didžiausiosapimties projektas „Nemuno aukštupiobaseino pirmojo paketo pirmasis etapas“pradėtas prieš penkerius metusir baigiamas šiemet. Šio projekto vertė– 14, 8 mln. litų. Projektas buvo vykdomasetapais. Projekto dalis „Šalčininkųmiesto vandentiekio ir nuotekų tinklųplėtra“ jau įgyvendinta, atliktų darbųvertė yra per 4,2 mln. litų. Šiemet finišolink artėja projekto etapas „Šalčininkųmiesto nuotekų valyklos rekonstrukcija”,kuriam skirta daugiau nei 10,6 mln.litų. Kitais metais bus baigtas jau stipriaiįsibėgėjęs projektas „Vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimasir plėtra Šalčininkų rajone“,kurio vertė yra 8 mln. litų.Pagal išankstinius skaičiavimus prognozuojama,kad, įgyvendinus šiuosprojektus, prie centralizuoto nuotekųsurinkimo tinklo Šalčininkų rajonosavivaldybėje turėtų prisijungti apie360, o prie centralizuoto vandentiekiotinklo – apie 170 gyventojų. Tokiu būdupastarieji gyventojai galės gerokaipagerinti savo gyvenimo kokybę. Bendrasprisijungusiųjų prie vandentiekioir nuotekų tinklų skaičius Šalčininkųrajono savivaldybėje turėtų priartėti prieNemuno aukštupio baseino vidurkio,kuris šiuo metu yra atitinkamai 85 ir 84procentai.ES struktūrinių fondų parama sėkmingaiįgyvendinama ir modernizuojantŠalčininkų rajono mokymo bei ugdymoįstaigas. Šiuo metu vyksta ir baigiamirekonstrukcijos, atnaujinimo darbaiEišiškių Stanislavo Rapolionio gimnazijos„Vilties“ skyriaus pastate, kuriamskirta 1,5 mln. litų, Jašiūnų 1-ojojevidurinėje mokykloje – darbų vertė 1,4,mln. litų, Eišiškių lopšelyje-darželyje„Žiburėlis“, kuriam skirta 909 tūkst. litų.Beveik 2 mln. litų bus panaudoti Dieveniškiųvidurinių mokyklų ir Šalčininkųlopšelio-darželio „Pasaka“ pastatųmodernizavimui.Nelieka be dėmesio kitos infrastruktūrosbei socialinės, gamtosaugosproblemos. Kitąmet tikimasi baigtiprojektą „Savarankiško gyvenimo namųįkūrimas Šalčininkų rajone“, kuriamskirta 2,6 mln. litų. Nemažai investuojamaį gražesnį, patogesnį Šalčininkųrajono bei miesto žmonių gyvenimą.Šalčininkų miesto parko teritorijai irprieigoms sutvarkyti skirta 1 mln. litų,ligoninės teritorijai ir kvartalui už ligoninės,infrastruktūros įrengimui – 4,6 mln.litų, Krantinės gatvės asfaltavimui – 3,5mln. litų. Bus rekonstruojamas BaltosiosVokės pramogų centras ir tvarkoma joteritorija, tam numatoma panaudoti 2,1mln. litų. Pradėtas Šalčios upės ruožovalymas, kuriam skirta 882 tūkst. litų,pagerins jos ekologinę būklę – iki kitųmetų ketinama išvalyti 6,6 ha šio vandenstelkinio.Peržvelgus pačios savivaldybėsadministracijos įgyvendinamus projektus,susidaro įspūdis, kad tam skiriamaypač daug pastangų – nuo bendrųjųplanų rengimo iki darbuotojų gebėjimų,viešųjų paslaugų teikimo tobulinimo.Bendra šių projektų įgyvendinimo sumataip pat įspūdinga – per 4 mln. litų.Tai faktai ir skaičiai, kurie verčia stebėtisdaugelį, pripažinkime, nedaugišmanančių apie šį probleminiu laikomąrajoną. Beje, Šalčininkų kraštas labaiturtingas ir kultūros palikimu – turi apie280 kultūros paveldo objektų, kuriuospastaruoju metu stengiamasi išskirtinaipuoselėti. Šalčininkų dvaro sodybosparkui tvarkyti bus panaudota daugiaunei 441 tūkst. litų, tikimasi, kad pavyksatgaivinti ir pritaikyti turizmo reikmėmsgarsų Jašiūnų dvarą. Gera žinia ir ta,kad apie 1 mln. litų ketinama skirti sutvarkytireto grožio mediniam Vilkiškiųdvaro pastatui.Sigita NemeikaitėNepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

18 ENERGETIKA SENAS GERAS NAMASPraktinisNr. 10būsto(49)vadovas2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisPraktinis būsto vadovasSenas geras ENERGETIKAnamas 19Iš kairės: R. Encius, E. Monstvilas, V. ŠarkaIš kairės: J. Parasonis, K. Papšys (Nacionalinė vartotojų konfederacija), A. DobilasIš kairės: A. Zabulėnas, R. Grigalis, I. JagminienėKEIČIANT ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ,SIŪLOMA AKTYVIAU ŠVIESTI GYVENTOJUSĮsigydami pastatą, tiek privatūs asmenys, tiek versloatstovai domisi, kokia energinio naudingumo klasėjam suteikta. Nes nuo to priklauso, ar šiltai galimabus gyventi, nes aukštesnė klasė teikia lūkesčių, kadmokesčiai už šildymą bus mažesni. Tai svarbu irvalstybei, nes ES nuostata – mažinti ir efektyvintienergijos naudojimą.Tačiau neretai pasitaiko, kad dokumentairodo aukštą energinio naudingumoklasę, o reali situacija verčia tuo abejoti.Energinio naudingumo sertifikavimospecialistai prabilo apie tai, kad laikaskeisti, pildyti, tobulinti sistemą, kuri buvosukurta prieš penkerius metus. Kita vertus,keisti – griežtinti šią sistemą, siekiant kuoefektyvesnio energijos naudojimo, Lietuvąįpareigoja ir ES direktyva.Taigi kaip galima būtų keisti energinionaudingumo sertifikavimo sistemą, kadji atitiktų naudotojų ir valstybės lūkesčius,realią situaciją ir nekeltų abejoniųdėl patikimumo specialistams? Apie tai„Spaudos forume“ diskutavo diskusijųklubo dalyviai.Kokios buvo energinio pastatų naudingumosertifikavimo atsiradimoprielaidos?Edmundas MONSTVILAS,KTU Architektūros ir statybos instituto vyresnysismokslo darbuotojas:„Energinio pastatų naudingumo sertifikavimosistemos atsiradimą Lietuvojelėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2002/91/EB dėl pastatų energinionaudingumo. Sertifikavimo įdiegimo Lietuvojeiniciatoriai buvo Aplinkos ministerija.Reglamentas buvo parengtas iki 2005m. pabaigos. Statybos produkcijos sertifikavimocentras (SPSC) sukūrė sertifikuotųpastatų ir ekspertų registrą. Sertifikavimasatliekamas pagal kvalifikacinio rodiklio Cvertę, kuri nustatoma pastatui pagal tai,kaip jis atitinka teisės aktų reikalavimus,nustatytus šilumą izoliuojančioms savybėms,energijos vartojimui. Skaičiuojamapagal Europos standartus.“Kaip šią sistemą vertina patys ekspertai,statybininkai ir nekilnojamojo turtoplėtotojai?Albinas DOBILAS,pastatų energinio naudingumo sertifikavimoekspertas:„Imantis bet kokio naujo darbo, atsirandaproblemų. Nesusipratimų iš pradžiųkilo ir su statybininkais – „kam reikalingastas sertifikatas“. Tačiau buvo sukurta programa,pagal kurią pastatas priskiriamaskuriai nors energinio naudingumo klasei.Ir tuo metu, ir dabar sertifikavimas atitikokeliamus reikalavimus – pagal pirminę europinędirektyvą sertifikatas turėjo atliktidaugiau visuomenės informavimo misiją.Ši misija atlikta.Visko numatyti iš karto neįmanoma,taigi dabar pribrendo būtinybė peržiūrėtiir tobulinti programą, juolab kad šiek tiekpasikeitė ir direktyvos reikalavimai. Paminėčiaukeletą keistinų dalykų, pavyzdžiui,stiklo fasadas. Jis labai gražus, bet energijossuvartojimo požiūriu nėra efektyvus.Toks namas atitiks esamus normatyvus,bet energijos sąnaudos bus kur kasdidesnės. Toks faktas pats prašo kitokiovertinimo. Kitas dalykas – ventiliacinėssistemos. Skaičiuojant reikėtų atskirtikondicionavimo sistemas, mechaninį vėdinimą– visa tai turėtų būti tobulinama.Naujoji direktyva tą jau numato – atsiraspapildomi skaičiavimai.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Kreipiantis į ekspertus dėl senų pastatųenerginio naudingumo sertifikavimo,nustebino tai, kad ekspertai prašė mūsųpačių deklaruoti kai kurias pastato vertes.Taigi senų pastatų sertifikavimas priklausonuo specialistų, kurių, matyt, nelabai kastikrina ir kontroliuoja, ir užsakovo susitarimo.Todėl, manyčiau, du trečdaliai senųpastatų sertifikatų yra pusiau niekiniai.Antras pastebėjimas – valstybės kontrolėsnustatyti renovuojamų pastatųneatitikimai tarp realios ir deklaruojamossituacijos. Trečias – susijęs su projektuotojais:jie nežino, kaip suprojektuoti pastatą,kuris atitiktų vienokią ar kitokią energiniosertifikavimo klasę. Jie net nesuvokia, kadnamą reikia suprojektuoti ne tik gražų,bet ir taupų.Taigi problema, manau, yra ne tikskaičiuoklės. Pastatėme namą, kuriameįrengta rekuperacinė sistema, tačiau pagaldabar taikomą sertifikavimo programąšio namo rodikliai buvo labai blogi. Pagalskaičiavimus tas namas buvo vienas išblogiausių, nors iš tiesų šio namo sąnaudosyra vienos iš geriausių. Sertifikavimuitrūksta praktiškosios pusės.“Vaidotas ŠARKA,LSA vykdomasis direktorius:„Statybininkams tenka susirinkti visastas klaidas, kurios buvo padarytos iki jų,nes jie turi pateikti sertifikatą. Žengtaspirmas geras žingsnis – pagaliau pradėtaskaičiuoti ir vertinti. Bent jau žinoma,kad pastatus galima suklasifikuoti pagaltam tikras klases. Tačiau neretai realybėir skaičiavimai nesutampa – net labai.VGTU taip pat neseniai atliko analogiškusskaičiavimus – realūs sunaudojimai irnorminiai skaičiavimai labai skyrėsi. Šiuosskaičius sudėtinga paaiškinti gyventojui –jis visa vertina pagal gaunamas sąskaitasuž šildymą.Pirmiausia, manau, reikėtų vertinti realiąnaudą, kurią gali pamatyti vartotojas,antra – ieškoti realaus skaičiuotino sunaudojimo.Taip pat reikia atskirti energijossunaudojimą šildymui ir vėdinimui, elektraiir karštam vandeniui, nes programos,kurias dabar plėtojame, skirtos energijosefektyvumui didinti. Tam būtina žinoti,kiek energijos sunaudojama dabar ir kiekbus sunaudojama po modernizavimo.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Rengiant investicinius, modernizavimoprojektus kalbama, kiek kas sutaupys,kada atsipirks. Tačiau niekas nevertina,kad anksčiau pastate buvo 16 ar 17 laipsniųšilumos. O tuomet kaltinami statybininkaidėl nekokybiško modernizavimo,nes neva kiek buvo mokama už šilumąanksčiau, tiek mokama ir po renovavimo.Taigi parengiamojo darbo nėra.“Sertifikavimas apima ir katilus – kokiasituacija šioje srityje?Birutė Iveta JAGMINIENĖ,Valstybinės energetikos inspekcijos prieEnergetikos ministerijos Technikos skyriausvyriausioji inžinierė-inspektorė:„Šildymo sistemų, katilų ir oro kondicionavimotikrinimas priskirtas Energetikosministerijai. Šiuo metu parengtiir patvirtinti visi reikalingi teisės aktaišildymo ir oro kondicionavimo sistemųefektyvumui tikrinti, sukurtos duomenųbazės informacijai kaupti, atestuojamosįmonės, kurios gali atlikti minėtus tikrinimus.Informacija apie tokias įmonesskelbiama viešai. Valstybinės energetikosinspekcijos inžinieriai inspektoriai,tikrindami įmones (visuomeninius,viešuosius pastatus) pagal Inspekcijosviršininko patvirtintus metinius planus,nuolat informuoja ir konsultuoja įrenginiųsavininkus, naudotojus, kaip efektyviaueksploatuoti turimus įrenginius, tačiaudėl neefektyviai eksploatuojamų įrenginiųnebaudžia. Svarbiausia, kad įrenginiaibūtų eksploatuojami saugiai – įmonėturėtų technologinę įrangą, prietaisus irkitas priemones, reikalingas energetikosįrenginiams eksploatuoti; technologinius,techninius dokumentus; atestuotusreikiamos kvalifikacijos darbų vadovusir specialistus.Privačių namų savininkams katilų tikrinimasturėjo būti finansuojamas valstybėslėšomis, bet pinigų nėra. Bendrovių,galinčių teikti tokią paslaugą, apklausosduomenimis, katilų tikrinimas kainuojaper 1 tūkst. Lt, o naujas katilas kainuoja 4tūkst. Lt. Kas tokius pinigus mokės?“Kaip sertifikavimą vertina ir ką siūloakademinė bendruomenė, ekspertųasociacija?Prof. Josifas PARASONIS,VGTU Architektūros inžinerijos katedrosvedėjas:„Šių metų gegužės mėnesį buvo patvirtintanauja Europos direktyva energiniampastatų efektyvumui didinti. Tai stimulasperžiūrėti iki šiol galiojusį reglamentą.Kita vertus, šis dokumentas jau pragyvenopenkerius metus, todėl taip pat turi būtiperžiūrėtas.Pagrindinis šio sertifikato trūkumas –sertifikuojamas ne pastatas, o projektas.Reglamente nurodyta, kad galima naudotiir faktinius pastato parametrus, bet jųnustatymas taip pat yra problema – nėranei patikimų prietaisų, nei metodikų.Matuojant pastato parametrus kiltų irsertifikavimo kaina.Pagrindinė problema, manau, ta, kadneįvertinama statybos darbų bei panaudotųmedžiagų kokybė. Reikia ieškotigalimybių pastatuose tiesiogiai nustatinėtipagrindinius parametrus ir tai busrodikliai, kurie įvertins statybos darbų beimedžiagų kokybę. Tuomet sertifikuosimepastatus.Reikėtų vykdyti faktinių energiniųsąnaudų stebėseną (monitoringą). Mesnekaupiame tokių duomenų, bet toksbankas atspindėtų realią situaciją, kuriyra pastatuose.Kita problema – nėra energiškai efektyvausnamo apibrėžimo, paremto konkrečiaisparametrais. Tik septynios šalysturi tokius skaičius, bet jie skiriasi net triskartus. Priimta daug nutarimų, bet nėramechanizmo jiems įgyvendinti.“Audronė KUČINSKIENĖ,Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijostarybos pirmininkė:„Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija,pirmoji tokio pobūdžio asociacijavisoje Europoje, Lietuvoje įkurta 2007 m.Gavę į rankas tik energijos sąnaudų skaičiavimoprogramą, neturėdami galimybėssu kuo nors pasikonsultuoti ar pasitarti,buvome paleisti į rinką kaip akli kačiukai.Bet išplaukėme.Ekspertai susiduria su kai kuriomisproblemomis. Pirmiausia, manome, kadekspertų parengta per daug – beveik 400.Latviai turi 80 ekspertų ir sako, kad jų perdaug. Situacija rinkoje tokia, kad kainoslabai nukrito, iš to gyventi neįmanoma.Sužlugdytas smulkus verslas, profesijosprestižas. Mums, kaip asociacijai, svarbusir ekspertų kvalifikacijos kėlimas – pertrejus metus nebuvo tokių kursų, norsmums žinoti reikia labai daug.Naudojama skaičiavimo programayra tikrai gera, o į ją įvedamų duomenųir koeficientų tikslumas priklauso nuokiekvieno eksperto kvalifikacijos lygio.Įvedus tam tikras audito indikacijas,programa taptų puikiu įrankiu energiniųsąnaudoms skaičiuoti. Aplinkos ministerijaipadedant, t. y. aprūpinus ekspertusbūtina technika, galėtume pastatuspatikrinti rimtai.Taip pat reikia sertifikatų kontrolės – taiįpareigoja ir direktyva.“Kaip vertinate išgirstas pastabas?Robertas ENCIUS,SPSC direktorius:„Kiek nekilnojamojo turto plėtotojaiyra pasirengę mokėti už auditą? Kiek jieyra pasirengę mokėti už sertifikavimą,kuris labai tiksliai pasakytų, kiek pastatasnaudos energijos? Mes programą galimepadaryti labai gerą, priemonių matuotitaip pat turime.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Aš noriu turėti tokį pastatą, kokiąužduotį daviau projektuotojui. Kam manjį sertifikuoti du kartus, jeigu statau tokį,koks suprojektuotas? Man svarbu priešstatant žinoti, o ne tuomet, kai pastatasbus pastatytas.“Robertas ENCIUS,SPSC direktorius:A. Mickus„Kai mes kūrėme reglamentą, programą,tikėjomės, kad tai paskatins tobulėtiir projektuotojus. Taip neatsitiko. Mestikėjomės, kad atsiras programa, skirtaprojektavimui – skaičiuoti, prognozuoti,tikrinti variantus, o ne pastatus. Tačiauneatsirado.Mes manome, kad Lietuvoje projektusreikėtų vertinti pagal paskirtį – to ir siekiama.Ekspertai įvairiose šalyse taip patnėra vienodos kvalifikacijos. Lietuvojereikėtų tokios sistemos, kad ekspertaigalėtų būti mokomi pagal skirtingusporeikius, sertifikatų kaina taip pat turėtųbūti nevienoda.Manau, kad gerai, jog statybos techniniusreglamentus reikia peržiūrėti kaspenkeri metai. Dabartinis pavyzdys rodo,kad pasiekta kritinė riba – mes kalbame,jog reikia tobulinti, reglamentas nurodo,jog privaloma tai daryti. Europinė direktyvaturi didelių pretenzijų paspausti, kadprocesas pajudėtų. Mes esame šio procesodalyviai, o didelių blogybių nėra.Taigi reikia stebėsenos projektų, kadgalėtume sertifikuoti ir tikrinti realybėje– kodėl nesutampa skaičiavimai ir realūsduomenys; kaip nustatyti minimaliusreikalavimus; kokia klasė yra pakankamaiobjektyvi.“Arūnas ZABULĖNAS,aplinkos viceministras:„Kas yra sertifikavimas, žino nedidelėvisuomenės dalis, o kam jis yra reikalingas,žino dar mažiau. Valstybė siekia,kad žmogus suprastų, kam tai reikalinga.Reikėtų atskirti pastato sertifikavimą irfaktinį naudojimą. Naujiems pastatamspastatyti galime parinkti metodiką, kurileistų suprojektuoti ir pastatyti pastatąpagal tam tikrą sertifikatą. Tam tikrąlaiką pastatas turi atitikti šias savybes.Po to pastatą reikia audituoti, nustatyti jonusidėvėjimą ir koreguoti. Tuomet pastatąvėl galima sertifikuoti. Taip žmonėssuvoktų, kas tai yra ir kam to reikia.O ką daryti, jeigu pastato sertifikavimasneatitinka realios situacijos? Gali būti, kadbus nuspręsta pastatą renovuoti arba jįnugriauti, bet tai bus sąmoningas žmoniųsprendimas.“Genė DrungilienėKęstučio Jonaičio nuotr.Nepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti

20 PASKUTINIS PUSLAPISNr. 10 (49) 2010 m. lapkritis„Vėtrūnai“ pradėjo vadovauti Rolandas BaškysLietuvos architektai laurus skina ir LatvijojeĮ įmonės „Vėtrūna“ vadovybę R.Baškys įsiliejo šių metų balandžiomėnesį, iki šiol jis ėjo įmonės valdybospirmininko pareigas. R. Baškysilgametę vadovavimo patirtį įgijovienoje didžiausių Lietuvos bendrovių„Rytų skirstomieji tinklai“, kur dirbopirkimų ir logistikos direktoriumi.R. Baškys anksčiau vadovavo RSTantrinei įmonei „Rytra“, bendrovėms„Pajūrio Neiluva“, yra Panevėžiobendrovės „Inovatis“ direktorius.„Tikiu, kad ilgametė naujojoNaujus plėtros planus įgyvendinančios statybosir nekilnojamojo turto valdymo įmonės„Vėtrūna“ generaliniu direktoriumi paskirtasRolandas Baškys.generalinio direktoriaus R. Baškiovadovavimo ir procesų organizavimopatirtis padės įgyvendinti bendrovėsviziją – tapti patikimiausia statyboskompanija Lietuvoje“, – teigė pagrindinis„Vėtrūnos“ akcininkas VytautasBanys.„Vėtrūna“ šiuo metu įgyvendinadešimtis projektų, tarp kurių – Kauno„Žalgirio“ arena, Klaipėdos arena,taip pat yra pagrindinis Vokietijosbendrovės „Nukem Technologies“partneris, statant branduoliniųatliekų saugyklas Visagine.Bendrovės inf. ir nuotr.Rygoje vykusiame 5-ajame Baltijosšalių miestų vyriausių architektų forume,kuris tradiciškai organizuojamasTarptautinės architektūros dienosproga, dalyvavo Vilniaus architektai,miesto plėtros specialistai. Forumometu, kurio šiųmetinis moto –„Geresnis gyvenimas, geresnis darniaisuprojektuotas miestas“, buvo svarstomaBaltijos šalių sostinių ir didžiųjųLatvijos miestų architektūros beiplanavimo strategija, pristatyti miestųarchitektūros ir urbanistikos pasiekimai,aptartos galimybės glaudžiaubendradarbiauti architektūros politikosformavimo, konkursų organizavimo,planavimo dokumentų irreglamentų rengimo klausimais.Po vizito Rygoje Vilniaus miestosavivaldybės Miesto plėtros departamentodirektorius ir vyriausiasVilniaus miesto architektas ArtūrasBlotnys pabrėžė: „Šiuolaikinių Lietu-vos architektų kūryba jau pripažįstamair vertinama ne tik tėvynėje – ji tampa ireksporto preke”.Pasak A. Blotnio, neseniaipasibaigusį Rygos senamiestyje esančioLatvijos nacionalinio meno muziejausrenovacijos ir išplėtimo idėjos tarptautinįkonkursą, kurį laimėjo lietuvaičiai„Processoffice“ (arch. A. Skiezgelas, V.Biekša, R. Kilčiauskas, M. Kanevičius,J. Stankevič, A. Kuliešiūtė, M. Nainytė),galima vadinti vienu svarbiausiųšiųmetinių įvykių ir Latvijos, ir visųBaltijos valstybių architektūriniamekontekste. Konkursui darbus buvo pateikusios28 architektų komandos. Lietuvosarchitektų kolektyvai laimėjo ir kitasprizines vietas – „Ambraso architektųbiuras” – 3-iąją vietą, „Šarūno Kiaunėsprojektavimo įmonei“ buvo įteiktapaskatinamoji premija.Parengta pagal Vilniaus savivaldybės inf.Kokia pabaisa ar ragana bebūtų Krizė, geidžiamiausių žiemos švenčių – Kalėdų –ji neįveikė.Nepavyko jai atimti ir Kalėdų senio dovanų maišo. Koks didelis jis buvo, toks ir liko.Kaip tai pavyko padaryti? Kalėdų senis žinojo, kad į šventę reikia eiti perUAB „Folio media“, kuri žino, kaip dovanų maišui neleisti suliesėti.„Folio media“ žino ir dar šį tą.Mes galime Jūsų darbuotojams ir klientams,verslo partneriams ir konkurentamsparuoštiKALĖDINES DOVANAS,Kurias gali įteikti Kalėdų senis su palyda, –ŠILTĄ SVEIKINIMĄ,KVEPIANTĮ KALĖDŲ PYRAGĄ,Surengti įmonės KALĖDINĘ FOTOSESIJĄ Jūsų bendrovėje.Lauksime Jūsų skambučio telefonu (8 5) 269 1238arba laiško el. paštu marketingas@foliomedia.ltVyr. redaktorėGenė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu,statybuzinios@gmail.comBendraautorėRita Muzikevičiūtė,E. p.: r.muzikeviciute@statybuzinios.euFotografasKęstutis JonaitisKalbos redaktorėAldona PaulauskienėReklamos projektų vadovėLida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240,mob. 8 687 17 400E. p. lida@foliomedia.ltMaketavoUAB „Dizingas“E. p. dizaineris@statybuzinios.euUAB „Farba vita“E. p. info@farbavita.ltUAB „Farba vita“ ©Perspausdinant iliustracijas bei tekstus,iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjoraðytinis sutikimas.Leidykla neatsako uþ reklaminiøskelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná.Spaudė UAB „ARX Baltica“Veiverių g. 142B, KaunasBendras laikraščio ir jo elektroninėsversijos tiražas 4 tūkst. egz.Lietuvos statybininkųasociacijaNepamirškite užsiprenumeruoti