Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

vatos plokštės PAROC eXtra ir 

PAROC eXtra plus yra nedegios. 

Akmens vata pagal degumą atitinka 

A1 klasę, kuriai priskiriami gaminiai 

pradedantys lydytis temperatūrai 

pasiekus daugiau negu 1 tūkst. 

laipsnių karščio. 

PAROC eXtra ir PAROC eXtra 

plus – tai ne tik puiki šilumos izoliacija, 

bet ir apsauga nuo ugnies. 

daila yra iš lakštinių medžiagų, šiltinimui 

rekomenduojame naudoti 

PAROC® eXtra plus plokštę, apsaugai 

nuo vėjo PAROC WAS 35t ar 

PAROC WAS 25t plokštes. Tokioje 

konstrukcijoje PAROC® eXtra plus 

plokščių panaudojimas padės užtikrinti 

kokybišką šiltinimo sluoksnio 

įrengimą, o dirbti su šia plokšte yra 

lengva ir patogu. 

Plokštės PAROC ® eXtra ir PAROC ® eXtra plus suteiks: 

• eXtra šilumos izoliaciją; • eXtra garso izoliaciją; 

• eXtra atsparumą drėgmei; • eXtra montavimą; 

• eXtra atsparumą ugniai; • eXtra darbo spartą. 

Laikraštis Lietuvos statybininkams 

Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X 

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose 

projekto statytojai žada birželio pradžioje 

Uždarą slidinėjimo trasų kompleksą Druskininkuose statančios UAB „Skirnuva“ 

atstovai tikina, kad šiuo metu jau atlikta apie 80 procentų visų projekto darbų. 

Beliko užsandarinti pastatą, slidinėjimo lygius, atlikti apdailos darbus ir 

paleisti sniego patrankas. Visas projektas įkainotas 98 milijonais litų. 

Nukelta į p. 8 

Šiame numeryje: 

p. 3 

LSA prezidento A. Šeštakausko 

nuomone, krizė dar neįveikta, 

bet teigiamų pokyčių yra 

p. 4 

NUOMONĖ 

Ar parodos teikia praktinės 

naudos verslui 

p. 22 

LVPA: ūkiškas požiūris į 

projektą – raktas į sėkmę 

p. 25 

„Enerstena“ Grigiškėse įrengė 

vieną galingiausių šalyje biokuro 

garo katilinę 

p. 31 

Praktiniai patarimai vadovams, 

kaip padidinti įmonės rezultatus 

p. 32 

st_zinios ruukki 2.pdf 2011-02-23 15:59:51 

Senas geras namas 

Kokybiški metalo gaminiai ir sprendimai 

statybos pramonei 

Metalo konstrukcijų projektavimas ir gamyba, stogų ir sienų dangos, jų priedai, lietaus vandens 

nuvedimo sistemos, daugiasluoksnės apšiltintos plokštės. 

www.ruukki.lt 

18-oji statybos ir remonto paroda 

Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

2 NUMERIO TEMA 

Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis 

Statyba: pozityvių pokyčių jau yra, 

bet krizė dar neįveikta 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras 

ŠEŠTAKAUSKAS nesiima tvirtai teigti, kad sunkiausias periodas 

statybų sektoriui jau praeityje. Tačiau Asociacijos vadovas sako jau 

pastebįs ir teigiamų pokyčių. 

Ar statybų sektorius, 

įsivažiuojant 2011 metams, gali 

fiksuoti, kad sunkiausias krizės 

periodas praeityje 

Pagal išankstinius Statistikos 

departamento duomenis, 2010 m. 

statybos įmonės atliko darbų už 5,4 

mlrd. litų arba 5,6 proc. mažiau nei 

2009 m. 

Konstatuoti, kad statybos sektorius 

2011 m. pradėjo nugalėjęs krizę, 

teigti negalėčiau. Nors kai kurių 

pozityvių pokyčių galima pastebėti. 

Atskirai paėmus, 2010 m. III ketvirčio 

ir IV ketvirčio statybos darbų apim- 

Kęstučio Jonaičio nuotr. 

tys, palyginus su 2009 m. III ir IV 

ketvirčiais, augo. 

Ženkliausias augimas buvo 

inžinierinių statinių, taip pat ir kelių 

statyboje. Šioje srityje aktyviai dirba 

ir asociacijos įmonės, tokios, kaip 

UAB „Edrija“, UAB „Požeminiai 

darbai“, UAB „Grundolita“, UAB 

„Inžineriniai tinklai“ ir kitos. 

Pusantro karto padidėjo apimtys 

ne šalies teritorijoje – statybos 

užsienyje. Neblogai įsirašė į Baltarusijos 

rinką UAB „Alvora“, kartu pasitelkusi 

UAB „Vilniaus rentinys“, UAB 

„Fortesta“. Šioje rinkoje įsitvirtina 

UAB „Profesionalios statybų technologijos“ 

ir UAB „Yglė“. 

Neblogai sekasi darbuotis bendrovei 

„Panevėžio statybos trestas“ 

Kaliningrado srityje. 

Rado užsakymų ir sėkmingai 

dirba kai kurios įmonės Norvegijoje, 

tai UAB „Egsta“ ir mūsų kaimynai iš 

Statybos industrijos asociacijos UAB 

„Markučiai“. 

Kokių nuostolių per sunkmetį 

patyrė statybų verslas (bankrotai, 

apyvartos, žmogiškieji ir 

materialūs nuostoliai ir pan.) 

Krizės metais statybos sektorius 

nukentėjo labiausiai iš kitų sektorių. 

Dėl bankrotų ir kitų priežasčių iš 

sąrašų išnyko apie 30% rangovinių 

organizacijų. 

Statybos įmonės neteko (buvo 

priverstos atleisti ar kitaip mažinti) 

virš 30 tūkst. žmonių statybos montavimo 

darbuose. 

Kalbant apie finansinius nuostolius, 

reikia konstatuoti, kad sektorius 

ir 2009 m., ir 2010 m. dirbo nuostolingai, 

nuostolingumas 2009 m. 

siekė 4,91 proc., o 2010 m. prognozuojamas 

1,5 proc. nuostolis. 

Ne viena įmonė viešuosiuose pirkimuose 

pasikabino ant žemiausios 

kainos kabliuko, norėdami laimėti 

ne visuomet atidžiai skaičiavo darbų 

apimtis, vertindavo konkursines 

sąlygas. 

Statybų sektorius, matyt, 

kaip ir kitos ūkio šakos, į 2011 m. 

įžengė pasikeitęs. Kokie svarbiausi, 

Jūsų galva, įvyko pokyčiai 

Manau, kad iš skaudžių patirčių 

padarytos ir tam tikros išvados. 

Daugelis optimizavo gamybos 

poreikius, diegė pažangesnes technologijas, 

tuo pačiu didino darbo 

našumą. 

Naudodamiesi ES paramos fondais 

mokė ir moko įvairių lygių vadovus 

ir dirbančiuosius. 

Ko reikia, kad statybos vėl 

įsisuktų, o statybininkams 

nereiktų duonos ieškoti svetur 

Ar realu to tikėtis jau šiemet 

Kad vyktų statybos, yra būtinos 

investicijos. Deja, jos ne tik nedidėja, 

tačiau per pastaruosius dvejus metus 

yra sustabdyta dešimtys pradėtų 

statybų. 

Mes siūlėme ir siūlome skatinti 

investicijas taikant nulinį pelno 

mokesčio tarifą. Tai gyvenimo patikrinta 

priemonė. Visų pirma toms 

šakoms, kurios kurtų naujas darbo 

vietas, tuo pačiu būtų kuriamos darbo 

vietos statybininkams, statybinių 

medžiagų gamintojams ir kitokiems 

aprūpintojams. 

LSA bendrauja su įvairiomis 

institucijomis, politikais, 

teikdama savo pasiūlymus, 

prašymus. Ar valdžios žmonės 

girdi statybininkų balsą 

Galima konstatuoti, kad 

neblogai vyko aplinkos projektų 

įgyvendinimas, taip pat viešųjų 

pastatų modernizacija. Šiuos projektus 

administruojančios įstaigos – 

Aplinkos projektų valdymo agentūra 

ir Lietuvos verslo paramos agentūra – 

įsiklauso į Lietuvos statybininkų asociacijos 

ir įmonių keliamus klausimus, 

stengiasi pozityviai išspręsti. 

Pagal galimybes mažinami finansiniai 

reikalavimai (pasiūlymų garantijos, 

įvykdymo garantijos), sparčiau 

atsiskaitoma už atliktus darbus. 


ADATINIAI FILTRAI, 

DRENAŽINIAI IR PURVO 

SIURBLIAI Pardavimas ir nuoma 

UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius 

tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181 

www.flygt.lt 



Nr. 2-3 (52) 

2011 m. kovas-balandis 

3 



4 NUOMONĖ 


Ar parodos teikia praktinės naudos verslui 

Filionis AUGUST, 

UAB „August ir KO“ direktorius 

Verslo įmonėms parodos 

naudingos, nes su mažiausiais 

įdėjimais gali pranešti apie savo 

įmonę didžiausiam klientų skaičiui. 

Užsakovui tai puiki proga per 

trumpiausią laiką apeiti ir palyginti 

visus pristatomus produktus. Tai 

yra, per kelias valandas galima 

sužinoti visą teisybę apie dominantį 

dalyką, jį pamatyti, susirinkti visą 

dominančią informaciją. Susirinkti 

informaciją po parodos užtruktų 

labai daug laiko. 

Per paskutinius trejus metus 

parodų metu surenkame apie 80 

proc. metų pirkėjų. Per „Restą“ pernai 

pardavėme produkcijos beveik už 

1 mln. litų. 

Evaldas MARGIS, 

UAB „Saint Gobain“ 

generalinis direktorius 

Visos parodos verslui yra labai 

naudingos. Natūralu, kad anksčiau 

prieš prasidedant kriziniam periodui 

statybų parodos buvo žymiai 

platesnės ir didesnės, pritraukdavo 

kur kas didesnį žmonių skaičių nei 

dabar. Todėl smogus krizei mums tikrai 

buvo iškilęs klausimas, ar tokioje situacijoje 

tikrai verta dalyvauti parodoje. 

Nepaisant visko, mes ir pernai 

dalyvavome, ir šiemet planuojame 

dalyvauti „Restos“ parodoje, nes 

parodyti save – visada naudinga. 

Mes nestovime vietoje, 

įdieginėjame naujus produktus, 

įdieginėjame naujus marketingo 

veiksmus ir mums svarbu pristatyti 

rinkai, ką darome ir kaip darome. 

Kokia bebūtų krizė statybų rinkoje, 

individualaus namo segmentas visą 

laiką aktualus, žmonės vis tiek juda, 

statosi, remontuoja. Tad ateina ir į 

parodą ir domisi visais šiais dalykais. 

Ričardas MIKALAUSKAS, 

UAB „Lithun“ generalinis direktorius 

Parodos teikia labai daug naudos. 

Mūsų statybos bendrovė, 

pavyzdžiui, per tokią parodą kaip 

„Resta“ susirenka labai daug naujų 

klientų kontaktų. O užsienio statybos 

parodos – mūsų tobulėjimas. 

Į kitose šalyse vykstančias parodas 

važiuojame pasisemti naujų idėjų, 

sužinoti apie naujausias technologijas 

ir produktus. 

Kadangi statybos pramonė 

daugiausia yra vietinė, tai dalyvavimas 

tokiose parodose yra netgi 

būtinas. Mes visą laiką dalyvaujame 

parodose. Tai puiki galimybė 

užsakovams pristatyti įvairias naujoves 

ir sulaukti užsakymų. Be to, 

parodose apsilanko visos didžiausios 

statybos bendrovės, tad čia yra puiki 

galimybė su potencialiais užsakovais 

pabendrauti asmeniškai. 

Vaidas JAKUBAVIČIUS, 

UAB „JVNS“ 

generalinis direktorius 

ĮMes parodose niekada nedalyvaujame. 

Į jas ateiname tik kaip 

žiūrovai ir manome, kad mūsų dalyvavimas 

ten būtų visiškai netikslingas. 

Kadangi mūsų užsakovai ne 

plačioji visuomenė, o specializuotos 

įmonės arba savivaldybės, mes 

savo darbą gauname ir sutartis 

pasirašome ne dėl to, kad buvome 

pastebėti parodoje. 

Tokios parodos svarbios ir 

naudingos nebent tuomet, kai nori 

suformuoti savo bendrovės įvaizdį. 

Bet realiai, užsakymų prasme, nemanau, 

kad galėtumėme gauti kokios 

nors naudos. 

Mes juk neprekiaujame 

statybinėmis medžiagomis arba kokia 

nors t echnika ar technologijomis. 

Mes esame grynai paslaugų įmonė. 

Kalbino Rita Muzikevičiūtė 

„Statybų žinių“ archyvo ir pašnekovų nuotr. 



Nr. 2-3 (52) 


Šalyje ir toliau vyrauja individualių 

namų statyba 

Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais Statistikos 

departamento duomenimis, ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį statybos 

įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1,6 mlrd. litų, arba 16,1 proc. 

daugiau nei ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį. 

Šalies teritorijoje atlikta statybos 

darbų už 1,5 mlrd. Lt, tai 16,2 

proc. daugiau nei praėjusių metų 

atitinkamą laikotarpį. Ne šalies teritorijoje 

atlikta darbų už 69 mln. Lt, 

arba 14,8 proc. daugiau nei ketvirtąjį 

2009 m. ketvirtį. 

Statybas augina inžineriniai 

statiniai 

Statybos darbų apimties 

padidėjimą lėmė reikšminga 

inžinerinių statinių statybos darbų 

plėtra. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų 

pastatų statybos darbų apimtis ir 

toliau mažėja, šių darbų atlikta 23 

proc. mažiau nei ketvirtąjį 2009 m. 

ketvirtį. Nors atliktų statybos darbų 

apimtis trečiąjį ir ketvirtąjį 2010 m. 

ketvirčius augo, metinė darbų apimtis 

vis dar buvo mažesnė nei 2009 

metais. 

56 proc. visų šalyje atliktų statybos 

darbų sudarė inžinerinių statinių 

statybos darbai, kuriuose trečdalis 

buvo kelių ir gatvių tiesimo ir remonto 

darbai. Negyvenamųjų pastatų 

statybos darbų dalis sudarė 36 proc., 

gyvenamųjų pastatų statybos darbų 

vis mažėja – jie sudarė tik 8 proc. visų 

statybos darbų. 

Naujos statybos darbų atlikta už 

2,1 mlrd. Lt, tai sudarė 41 proc. visų 

šalyje atliktų statybos darbų, rekonstravimo 

darbų atlikta už 1,9 mlrd. Lt 

Atkelta iš p. 2 

Žymiai pablogėjo padėtis statant 

gyvenamuosius namus. Jei 2009 m. 

buvo pastatyta 9 400 butų, tai 2010 

m. – tik 3 670 butų, mažiausiai per 

20 Nepriklausomybės metų. Mūsų 

viltys, kad gyvenamosios statybos 

netektis kompensuos daugiabučių 

namų modernizacijos apimtys, deja, 

neišsipildė. Ir problema ne tik statybos 

apimtyse, tačiau nevykdomas 

pagrindinis modernizacijos tikslas – 

energetinių išteklių taupymas. 

Siekiant paspartinti daugiabučių 

namų modernizaciją, asociacija siūlo 

(38 proc.), remonto ir kitų darbų – už 

1,1 mlrd. Lt (21 proc.). 

Statistikos departamentas 

praneša, kad ketvirtąjį 2010 m. 

ketvirtį pastatyti 978 nauji gyvenamieji 

namai (iš jų 10 daugiabučių 

namų), juose įrengti 1 358 butai, t. y. 

beveik per pusę mažiau nei ketvirtąjį 

2009 m. ketvirtį. Vidutinis buto 

naudingasis plotas siekė 131 kv. m. 

Vyrauja individualių namų 

statyba 

Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį išduota 

1 315 statybos leidimų statyti 1 318 

gyvenamųjų namų (iš jų 54 leidimai 

statyti daugiabučius namus), 

t. y. 195 leidimais statyti, arba 13 

proc., mažiau nei ketvirtąjį 2009 m. 

ketvirtį. Paskutinįjį 2010 m. ketvirtį 

96 proc. visų išduotų statybos 

leidimų sudarė leidimai, išduoti 

individualių gyvenamųjų namų statybai. 

Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį šalyje 

pastatytas 1 151 negyvenamasis 

pastatas. Daugiausia pagal bendrąjį 

plotą pastatyta prekybos, viešbučių 

ir maitinimo įmonių. 

Paskutinįjį 2010 m. ketvirtį 

išduoti 423 statybos leidimai statyti 

596 negyvenamuosius pastatus. 

Daugiausia pagal bendrąjį plotą 

leista statyti prekybos, viešbučių ir 

maitinimo įmonių paskirties pastatų. 

Statyba: pozityvių pokyčių jau yra, bet krizė dar neįveikta 

nors ir nepopuliarią, tačiau, mūsų 

supratimu, būtiną priemonę: trejų 

metų laikotarpiui modernizavimo 

projektams sumažinti PVM tarifą 

iki 9 proc. Juolab, kad panašios 

priemonės yra numatytos ES atitinkamoje 

direktyvoje ir yra taikomos 

daugelyje ES šalių narių. 

Siekiant pagrindinio tikslo, padidinti 

valstybės paramos intensyvumą 

pagal energijos efektyvumo lygius, 

pvz., pasiekus D energinio efektyvumo 

klasę, skirti taikomą 15 proc., C 

klasę – 20 proc., B klasę ir aukštesnę 

– 30 proc. paramą. 

Apskritai kalbant apie šalies 


Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO 

2010 m. buvo gyvenamųjų namų 

statybos sąstingio metai – pastatyti 

2 899 nauji gyvenamieji namai su 

3 667 butais, t. y. tik 39 proc. visų 

2009 m. pastatytų butų (2009 m. 

– 9 400 butai). Vyravo individualių 

namų statyba, 2010 m. pastatyti 2 

877 1–2 butų namai, juose įrengti 3 

003 butai, kurių naudingasis plotas 

sudarė 467 tūkst. kv. m (91 proc. 

visų pastatytų butų naudingojo ploto). 

Daugiabučiuose namuose įrengti 

tik 664 butai, 88 proc. mažiau nei 

2009 m. 

Statybos perspektyvos 

Gyvenamųjų namų statybos perspektyvas 

iš dalies galima vertinti pagal 

išduotų statybos leidimų skaičių 

ir planuojamų statyti namų plotus. 

2010 m. išduoti 5 876 statybos leidimai 

statyti 5 961 gyvenamąjį namą, 

t. y. 118 statybos leidimų, arba 2 

proc., mažiau nei 2009 m. Šalyje 

ir toliau vyrauja individualių namų 

statyba, nes jiems statyti išduoti 98 

proc. visų leidimų, tačiau šie namai 

pagal plotą bus statomi mažesni nei 

ankstesniais metais. 

2010 m. šalyje pastatyti 3 536 

negyvenamieji pastatai. Daugiausia 

pagal bendrąjį plotą buvo pastatyta 

kitos paskirties pastatų, pramoninių 

ir sandėlių pastatų. 

Per 2010 m. išduoti 1 579 statybos 

leidimai statyti 1 993 negyvenamuosius 

pastatus, tai yra 512 statybą 

leidžiančių dokumentų mažiau 

negu pernai. Daugiausia pagal 

bendrąjį plotą leista statyti prekybos, 

viešbučių ir maitinimo įmonių, 

pramoninių ir sandėlių pastatų. 

ekonomikos atsigavimą, be abejo, 

svarbus eksporto faktorius, pažangių 

technologijų diegimas ir ne mažiau 

svarbus naujų darbo vietų kūrimas, 

nuo kurių priklausys ir mokesčiai į 

biudžetą, „Sodros“ mokesčiai, mažės 

socialinės išmokos. Išsaugotume kuo 

daugiau savų žmonių savame krašte. 

Ir ypač reikšmingas darbo vietų 

kūrimas statybos sektoriuje, nes 

viena darbo vieta statyboje kuria 

3-4 darbo vietas (projektavimas, 

medžiagų ir konstrukcijų gamyba, 

transportas ir kt.). 

Kalbino Genė DRUNGILIENĖ 

S•Ž 

Lietuvos statybininkų 

asociacija 

AKTUALIJOS 

APVA 

patikslino 

privalomus 

reikalavimus 

Aplinkos projektų valdymo 

agentūra (APVA) atsižvelgė į 

statybininkų bendruomenės 

prašymus dėl viešųjų pirkimų 

tobulinimo, perkant statybos 

darbus. 

Kaip paskelbta vasario 

pabaigoje, APVA atsisakė 

kai kurių perteklinių 

reikalavimų statybos įmonėms, 

dalyvaujančioms konkursuose. 

Pasiūlymo galiojimo 

užtikrinimas sumažintas iki 0,5 

proc. nuo pirkimo biudžeto 

pirkimams, kurių biudžetas 

didesnis negu 10 mln. Lt 

(privalomas nurodymas). 

Atlikimo užtikrinimą leista 

perkančiosioms organizacijoms 

pasirinkti intervale nuo 5 

proc. iki 10 proc. Iš reikalavimų 

pašalinta nuostata apie tai, 

kad užsakovas už atliktus darbus 

atsiskaito pagal turimas 

finansavimo apimtis. Taip pat 

atsisakyta projektavimo sąlygų 

sąvado. 

Agentūra patikslino 

reikalavimų nuostatas, kurios 

neatitinka galiojantiems 

teisės aktams, iš dalies pakeitė 

atsiskaitymų už atliktus darbus 

sąlygas bei tvarką ir statybos 

užbaigimo reglamentavimą. 

Kad šie pakeitimai būtų 

padaryti, Lietuvos statybininkų 

asociacija siekė ir kreipėsi į AP- 

VA kartu su Lietuvos betranšėjų 

technologijų asociacija. Abi 

asociacijos siekė, kad iš dalies 

būtų pakeisti Privalomi reikalavimai 

darbų (pagal FIDIC 

„raudoną“ knygą) pirkimų dokumentams 

atviram konkursui 

statybos darbams (pagal 

mažiausią kainą). Asociacijos 

pareiškė, kad dalis minėtų 

reikalavimų pažeidžia pagrįstas 

statybos įmonių teises, riboja 

galimybes dalyvauti statybos 

rangos darbų konkursuose. 

S•Ž 

5

6 PARODA 


Paroda RESTA vėl ryškiai lyderiauja 

Kaip ir kasmet pavasarį, taip ir šiais metais, Lietuvos parodų ir 

kongresų centre LITEXPO balandžio 13-16 dienomis vyks tarptautinė 

statybų ir remonto paroda RESTA. Ji vėl užims visą LITEXPO 

teritoriją, savo dydžiais gerokai lenkdama visas kitas ne tik 

Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse organizuojamas parodas. Joje 

savo naujienas ir šiuolaikiškas statybines technologijas demonstruos 

daugiau kaip 400 kompanijų iš 16 šalių, bus surengta daugiau kaip 

20 įvairių renginių, pirmą kartą vyks Verslo kontaktų mugė. 

Dalyvių ekspozicijos užims visas 

LITEXPO sales bei lauko aikšteles. 

Didžiausia parodos ekspozicijos dalis 

tradiciškai bus skirta statybinėms 

bei apdailos medžiagoms. Ypač 

gausiai šiemet bus demonstruo- 

jamos ekologiškos medžiagos. 

Lankytojų taip pat lauks ekspozicijos, 

kuriose bus demonstruojami 

naujausi langai, durys, vartai, 

grindų dangos, šildymo, vėdinimo, 

santechnikos įranga, elektros in- 

staliacija, aplinkos tvarkymo idėjos 

ir naujausios technologijos, įranga. 

Lauko aikštelėse vėl bus eksponuojama 

statybinė technika, kuri 

sunkmečiu pati pirmoji pasitraukė 

iš parodos. 

Kaip ir pora pastarųjų metų, 

taip ir šiemet, parodoje vėl bus akcentuojama 

alternatyvaus šildymo 

tema. Tokį parodos akcentą 

diktuoja ne tik bendra Lietuvos 

ekonominė situacija, didėjančios 

sąskaitos už pastatų šildymą ir 

eksploatavimą, bet ir pasaulinės 

tendencijos, nes brangstant tradiciniams 

energetikos ištekliams, 

vis didesnis dėmesys skiriamas 

„žaliajai“ energetikai. Alternatyvaus 

šildymo sprendimus siūlančių 

bendrovių sparčiai daugėja ir Lietuvoje, 

kasmet jų skaičius auga ir 

parodoje RESTA. 

Pirmą kartą parodoje su edukacine 

programa dalyvaus senąsias 

tautines tradicijas puoselėjantys 

Sodžiaus meistrai ir lankytojus 

supažindins su 15 a. statybų technologijomis 

– pademonstruos, kaip 

rankomis iš vietinių žaliavų pasigaminti 

statybines plytas, čerpes, 

medines vinis, kaip anksčiau buvo 

obliuojama, tašoma ir statoma. 

Lankytojai visa tai galės ir patys 

išbandyti, o tiems, kuriems pavyks 

pasigaminti plytą, ją atsiminimui 

galės parsinešti į namus. 

Dar viena parodos naujiena – 

nemokamos dizainerių paslaugos. 

3-iosios salės foje daugiau kaip 10 

profesionalių dizainerių lankytojus 

konsultuos interjero klausimais 

ir patars, kokias spalvas ir kodėl 

rinktis, kaip jas tarpusavyje derinti, 

kokios apdailos medžiagos ir kodėl 

tiks vienam ar kitam būstui bei kt. 

Kaip visuomet, vyks Apdailos 

konkursas, kuriame 

savo meistriškumą demonstruos 

būsimieji statybininkai, bus surengta 

daugiau kaip 20 seminarų ir 

naujų produktų pristatymų. Pirmą 

kartą šioje parodoje vyks Verslo 

kontaktų mugė, kurioje dalyvaus 

statybų verslo bendrovės iš daugelio 

pasaulio šalių. 

LITEXPO spaudos centras 

Tel. (8 5) 2686821, 

el.paštas e.keliuotyte@litexpo.lt 

MAPEI – universali hidroizoliacija 

Statybai skirti MAPEI cheminiai 

produktai, kuriuos Lietuvos 

rinkai tiekia Mproducts, pagerina 

aplinkos, kurioje gyvenate, 

estetiką, komfortą bei saugumą. 

MAPEI produktai mūsų namuose 

– po grindimis, betoninėse kolonose 

ar istoriniuose pastatuose – dažnai 

nematomi, bet vis dėlto svarbiausi 

perkeltine ir tiesiogine prasme. Plati 

charakteristikų ir spalvų gama siūlo 

saugumą ir įkvėpimą architektams 

bei projektų vadovams, kurie stengiasi 

pastatyti saugesnius bei patrauklesnius 

statinius. 

MAPEI gaminami produktai 

yra sugrupuoti į septynias 

grupes: 

• Produktai keraminėms plytelėms ir 

akmeniui. 

• Produktai elastingoms dangoms, 

tekstilei ir medžiui. 

• Specialūs produktai statyboms. 

• Termoizoliacinės fasadų sistemos 

• Produktai senų pastatų restauravimui 

• Priedai betonui. 

• Priedai cementui. 

UAB „Mproducts“, atstovaujanti 

italų kompanijai MAPEI, Lietuvos 

rinkai pristato naują gaminį, skirtą 

apsaugai nuo vandens – universalią 

hidroizoliaciją Mapelastic Foundation. 

Tai dvikomponentė, elastinga 

cementinė hidroizoliacija, kuri atlaiko 

tiek teigiamą, tiek neigiamą vandens 

spaudimą. T.y., šia hidroizoliacija galima 

išspręsti sienų drėkimo problemą 

iš vidaus, neatkasinėjant pamatų. 

Praėjusią vasarą, kai daug rūsių 

drėko, dėl liūčių skverbėsi vanduo, 

ši medžiaga buvo greičiausias, 

paprasčiausias ir turbūt pigiausias 

būdas išspręsti hidroizoliacijos problemas. 

Kita naujovė yra liejamos 

cementinės grindys, kurios gali būti 

šešių skirtingų spalvų. Šios grindys 

dabar sudaro rimtą konkurenciją tokioms 

dangoms, kaip pramoninis linoleumas 

ar keraminės plytelės, kurios 

tradiciškai naudojamos pramoniniuose 

ir civiliniuose pastatuose. Ypatingai 

jos populiarios moderniuose 

namuose ar vis populiarėjančiuose 

loftuose. 

Taip pat MAPEI kompanija 

pasiūlys pilna medžiagų sistemą 

baseinų apdailai, betono remontui, 

įvairių dangų priklijavimui, pradedant 

PVC, kilimine danga, vinilu ir baigiant 

specialia gumine danga sporto 

aikštėms, sintetinės žolės klijavimui. 

Dabartiniu metu, sparčiai į 

priekį pažengus statybų verslui ir 

kai rinkoje toks didelis pasirinkimas 

įvairiausių statybinių mišinių, 

sunku kartais net susivokti pasiūloje, 

suspėti su naujovėmis. Dėl to atliekant 

kokį nors darbą ar sprendžiant 

susidariusią problemą bandoma 

kažką sukurti, kažką išgalvoti, o pasirodo 

toks sprendimo būdas yra jau 

sugalvotas ir pritaikytas. 

Daug kas net nesusimąstytų, 

kad yra gaminami klijai, skirti klijuoti 

keramikinėms plytelėms po vandeniu, 

kad yra nedulkantys maišymo ir 

pylimo metu cementiniai klijai, kad 

yra jau paruošti pastos pavidalo klijai, 

remontiniai mišiniai povandeniniams 

darbams, hidroizoliaciniai mišiniai 

tiek teigiamam tiek neigiamam 

hidrostatiniam spaudimui ir pan. 

Visada žingsniu į priekį einančios 

pasaulinio lygio italų kompanijos 

MAPEI atstovai Lietuvoje UAB 

„Mproducts“ pristato daugiau nei 

1000 rūšių įvairių statybinių mišinių, 

klijų, priedų į betoną ir t.t., produktų 

įvairovė – nuo paprasčiausių iki jau 

paminėtų ypatingų. 

UAB „Mproducts“ inf. www.mproducts.lt 

Užs. Nr. SZ 11/20 



Nr. 2-3 (52) 


ASOCIACIJOSE 

7 

LNTPA nariams pristatyti pasyvūs „Veikmės“ namai 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariams 

pristatyti „Veikmės“ pasyvūs namai, energiškai efektyvių pastatų statybos 

sprendiniai ir praktinė patirtis statant bei eksploatuojant tokius namus. 

Pasyvių namų kvartale Vilniuje, 

prie Gulbino ežero statomi 

individualūs namai pasižymi unikaliais 

ir efektyviai statybos sprendimais. 

Statant vientisą pasyvių namų 

kvartalą naudojamasi jau įgyta 

patirtimi, tobulėjama nuosekliai ir 

kryptingai. Visose statinio dalyse ir 

inžinerinėse konstrukcijose taikomi 

racionalesni sprendimai. Taip pat 

stengiamasi sumažinti statybos kainą 

– pirmojo lietuviško pasyvaus namo 

statyba buvo apie 10 proc. brangesnė 

nei įprastinio, o naujai pastatytų 

dviejų „Veikmės“ pasyvių namų 

statyba yra tik 6 proc. brangesnė už 

įprastinio, tradicinio namo statybą. 

Pirmas įdomus sprendimas – 

sumontuoti plokštieji pamatai, 

taip išvengiant šilumos tiltelių. 

Paskaičiuota, kad šio tipo pamatų 

statybos kaina nėra didesnė už 

monolitinių, tačiau jų statyba yra 

spartesnė. 

Kitas sprendimas – oras į ventiliacijos 

sistemą patenka ne tiesiai iš 

lauko, o per 30 metrų ilgio vamzdį, 

kuris yra paklotas grunte žemiau 

įšalo zonos. Tokiu būdu žiemos metu 

tiekiamo oro, dar nepasiekusio rekuperatoriaus, 

temperatūra natūraliai 

pakeliama keliais laipsniais. Ši idėja 

buvo sugalvota ir sėkmingai pritaikyta 

Vokietijoje. 

Dėl „Paroc” akmens vata apšiltinto 

tinkuojamojo fasado sistemos pastato 

apvalkalas tampa vientisesnis, sandaresnis 

todėl minimaliai sumažėja 

šilumos tiltelių atsiradimo galimybė. 

Naujai pastatytų pasyvių namų 

langai pagaminti bendrovėje „Megrame” 

ir atitinka pasyviųjų namų 

standartą: 3 dalių stiklo paketai, 

du iš jų dengti selektyvine danga. 

Šilumos perdavimo koeficientas 

Uw = 0,78 (W/m 2 K). Virš pietinių 

fasadų langų įrengiami stogeliai arba 

žaliuzės, kurios riboja į namus vasarą 

patenkančią saulės energiją ir taip 

saugo patalpas nuo perkaitimo. 

Ant garažo stogo sumontuoti 

UAB „Sinovada“ pateikta austrų 

gamybos saulės kolektorių sistema, 

skirta karštam vandeniui ruošti. Į 

pasyviojo namo sistemas integruotais 

saulės kolektoriais siekiama dar labiau 

padidinti individualiųjų namų 

energinį efektyvumą. Tokia sistema, 

nenaudodama dujų, vasaros metu 

visiškai patenkina namo gyventojų 

karšto vandens poreikį. Kai saulės 

energijos kiekio nepakanka, karštas 

vanduo 200 litrų talpos šildytuvuose 

iki reikiamos temperatūros 

pašildomas dujiniais katilais. 

Pirmojo lietuviško pasyvaus 

vienbučio būsto šildymui per metus 

pakanka apie 15 kW/kv. m, tai yra net 

4-5 kartus mažiau už tradicinių naujos 

statybos būstų energinį poreikį. 

LNTPA inf. ir nuotr. 

Kauno viešasis logistikos centras – valstybei svarbus projektas 

Vyriausybė nusprendė Kauno 

viešajam logistikos centrui suteikti 

valstybei svarbaus ekonominio 

projekto statusą. Tai leis lengviau 

pritraukti jo įgyvendinimui reikalingas 

investicijas, efektyviau spręsti 

teritorijų planavimo ir žemės sklypų 

formavimo bei kitus projekto 

įgyvendinimo klausimus. 

Kauno viešasis logistikos centras 

bus kuriamas Palemone ir 

Karmėlavoje. Darbai bus pradėti nuo 

Palemono, o ateityje Palemoną ir 

Karmėlavą turėtų sujungti geležinkelio 

vėžė. Kauno viešasis logistikos centras 

taps svarbia jungiamąja kelių, 

geležinkelių transporto tinklų grandimi, 

kuri įeis į bendrą Europos transporto 

tinklą. Tai leis išnaudoti Kauno 

regiono pramoninį, ekonominį ir 

socialinį potencialą. 

Viešojo logistikos centro steigimas 

yra svarbus plėtojant intermodalinį 

transportą Lietuvoje ir integruojant 

Lietuvos logistikos centrus į Europos 

žemyne ir Baltijos jūros regione 

kuriamą transporto centrų tinklą. 

Planuojama, kad Kauno viešasis logistikos 

centras teiks krovinių krovos, 

sandėliavimo ir kitas logistikos paslaugas 

ne tik Kauno regiono įmonėms, 

bet ir tranzitinių krovinių vežėjams. 

S•Ž 

TRUMPAI 

Įmonės uždirbo daugiau 

pajamų, bet pelnas 

sumažėjo 

Statistikos departamento 

atliekamo nefinansinių įmonių 

finansinių rodiklių tyrimo 

duomenimis, 2010 m. ketvirtąjį 

ketvirtį šalies įmonių pajamos 

už parduotas prekes ir suteiktas 

paslaugas sudarė 46,3 mlrd. litų. 

Tai 21,6 procento daugiau nei 

praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį 

ir 8,9 procento daugiau nei 

trečiąjį 2010 m. ketvirtį. 

2009 m. ketvirtąjį ketvirtį 

įmonės dirbo nuostolingai, o 

2010 m. ketvirtasis ketvirtis buvo 

pelningas. Ketvirtąjį 2010 m. 

ketvirtį įmonių pelnas sudarė 

beveik 1,4 mlrd. litų, tačiau, 

palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 

pelnas sumažėjo 24,4 procento. 

Pelningai dirbo daugelio 

ekonominės veiklos rūšių 

įmonės. Daugiausia pelno 

uždirbo didmeninės prekybos, 

elektros, dujų, garo tiekimo 

ir oro kondicionavimo bei 

chemikalų ir chemijos produktų 

gamybos įmonės. Labiausiai pelnas 

didėjo spausdinimo ir įrašytų 

laikmenų tiražavimo (3,6 karto) 

bei kompiuterinių, elektroninių 

ir optinių gaminių gamybos (2,2 

karto) įmonėse. Trečiąjį ketvirtį 

nuostolius patyrusios reklamos 

ir rinkos tyrimo bei programų 

rengimo ir transliavimo veiklos 

įmonės ketvirtąjį 2010 m. 

ketvirtį dirbo pelningai. Didelius 

nuostolius patyrė apgyvendinimo 

veiklos bei nuomos ir 

išperkamosios nuomos įmonės, 

vis dar nuostolinga išliko pastatų 

statybos įmonių veikla, pranešė 

Statistikos departamentas. 

S•Ž 

STATYBINES TECHNIKOS BEI ELEKTROS GENERATORIU NUOMA 

+370 5 2603242 www.catrental.lt WITRAKTOR 



8 NAUJAS OBJEKTAS 


Unikalias žiemos pramogas Druski 

Virš Druskininkų kyla slidinėjimo trasos. 


„Snoras Snow areną“ sudarys trys 

slidinėjimo trasos. Dvi bus uždaroje 

patalpoje, viena – lauke. Planuojama, 

kad ja bus galima slidinėti net 

ankstyvą rudenį ar vėlyvą pavasarį, 

kol temperatūra lauke neviršys 5 

laipsnių šilumos. 

Pagrindiniai darbai baigti 

UAB „Skirnuva“ statybos ir projekto 

vadovas Stanislovas Gecevičius pasakoja, 

kad pagrindinės statinio konstrukcijos 

jau sumontuotos. Joms panaudota 

4 250 tonų plieninių konstrukcijų. 

„Šiuo metu baigiami stogo darbai. 

Pagrindinė uždara slidinėjimo trasa 

jau parengta, dabar baigiami darbai 

pradedančiųjų ir lauko trasose. Atšilus 

orams prasidės aplinkos įrengimo darbai 

– asfalto dangos, trinkelių klojimas, 

automobilių aikštelės statyba. Už poros 

savaičių planuojama pradėti gaminti 

sniegą. Tačiau tam jau reikia, kad visas 

pastatas būtų visiškai užsandarintas ir 

visa technologinė įranga suderinta ir 

paleista“, – pasakoja S. Gecevičius. 

Fasado darbų liko nedidelė dalis. 

Šiuo metu montuojamas aliuminiostiklo 

konstrukcijų fasadas įėjimo 

dalyje, baigiamos montuoti sieninės 

plokštės aukščiausiame statinio bloke. 

Apie 90 procentų visų 

bendrastatybinių darbų atliko UAB 

„Skirnuva“ darbuotojai. Prie šio 

projekto dirba ir 12 subrangovinių 

įmonių. Iš viso įrengiant slidinėjimo 

trasas dirbo beveik pustrečio šimto 

darbininkų komanda. 

Talkino net alpinistai 

Didžiausias iššūkis šiame objekte, 

pasak UAB „Skirnuva“ atstovo S. 

Gecevičiaus, – aukštuminiai darbai. 

„Jie reikalavo specialios įrangos – 

keliamųjų mechanizmų konstrukcijas 

bei montuotojus pakelti į maksimalų 

52 m aukštį. Būtent tokiame aukštyje 

mūsų specialistams teko sujungti 

konstrukcijas. Tai buvo iššūkis“, – pasakoja 

S. Gecevičius. 

Reikalinga technika buvo nuomojama 

iš Suomijos ir Lenkijos, 

Lietuvoje tokios technikos nebuvo. 

Tačiau šiame objekte prireikė ne tik 

išskirtinės technikos, bet ir specialaus 

darbuotojų paruošimo. 

Šiai užduočiai įmonė siuntė tobulintis 

ir kai kuriuos savo specialistus. 

„Specialiai šiam projektui paruošėme 

tik aukštalipius. Visus kitus darbus 

mūsų specialistai ir taip puikiai atlieka. 

Tiesa, į pagalbą vis tiek teko 

kviestis net alpinistus. Jie ir dabar atlieka 

kai kuriuos dažymo darbus virš 

slidinėjimo lygių. Iš pradžių buvome 

pasikvietę net dvi alpinistų grupes. 

Dabar dirba aštuoni alpinistai. Darbui 

tokiuose aukščiuose reikia turėti 

specialius atestatus ir tam reikalingas 

žinias“, – sako S. Gecevičius. 

Konstrukcijų ypatumai 

Konstrukcijas slidinėjimo trasų 

kompleksui gamino šešios Lietuvos 

gamyklos. Dėl to, pasak projekto 

įgyvendintojų, teko ypatingai atidžiai 

derinti jų montavimo darbus. 

„Įsivaizduokite, 50 metrų 

aukštyje tris atskiras konstrukcijas 

vienu metu reikia sujungti skirtingais 

konstrukciniais varžtais, kurių tikslumas 

yra 2 mm“, – dėsto 

S. Gecevičius. 

Dauguma konstrukcijų, apie 

70 proc., buvo negabaritinių 

išmatavimų. Tad norint jas atsivežti 

iš gamintojų, teko į pagalbą kviesti 

policiją, kad ši lydėtų specialiu transportu 

gabenamas detales. 

Įranga jau parengta 

Visa slidinėjimo trasų komplekso 

įranga jau sumontuota. Patalpose jau 

sumontuotos visos 15 sniego gaminimo 

mašinų (sniego generatorių), 

sukabinti garintuvai. Didžioji šaldymo 

technikos dalis į Druskininkus atkeliavo 

iš Vokietijos, jau sukomplektuota. 

Visą slidininkų kėlimo įrangą 

montuoja užsieniečiai. Keturviečio, 

vienviečių ir juostinių keltuvų montavimu 

rūpinasi šveicarai, prancūzai ir čekai, 

mat lietuviai tokiuose darbuose neturi 

patirties, o ir gamintojai pasitiki vien 

savo specialistais, nes tai atsakingas 

darbas. Keltuvų montavimui buvo skelbtas 

konkursas. Jį laimėjo šveicarų įmonė 

BMF, kurios keltuvai yra sumontuoti 

visame pasaulyje – Europos Alpėse, 

Čilėje, Argentinoje, Kinijoje ir kitur. 

Patalpos – skirtingiems 

poreikiams 

UAB „Skirnuva“ atstovas S. 

Gecevičius pasakoja, kad iš esmės 

statant šį projektą sudėtingų ir naujų 

sprendimų ieškoti neteko. Nes įmonė 

jau yra dirbusi prie gan sudėtingos 

specifikos objektų. 

Šįkart teko pasukti galvą tik 

dėl patalpose nuolat tvyrosiančios 

žemos temperatūros. Kad pagamintas 

sniegas ir šaltis nepereitų į kitas 

patalpas, teko kruopščiai paskaičiuoti 

išorinę izoliacijos varžą, sienoms ir 

stogui panaudoti specialūs laikantieji 

apkrovas metalo lakštai su užpildu, 

pasirūpinta specialia vėdinimo 

sistema ir oro užsklandomis, kad administracijos 

ir maitinimo patalpose 

esanti šiluma nesimaišytų su šalčiu. 

„Pasirūpinome, kad šaltis 

nepereitų į gruntus ir betonines 

konstrukcijas ir kad jų negadintų. 

Į pagalbą kvietėmės KTU mokslininkus, 

kad jie mums padėtų 

išspręsti problemą dėl kondensato 

susidarymo. Nes metalinės pastato 

kolonos ir kitos konstrukcijos eina 

nuo pamatų iki pat stogo ir kertasi 

su skirtingų temperatūrų zonomis. 

Viršuje, priklausomai nuo metų 

laikų, bus ir pliusinė, ir minusinė 

temperatūra. O pačioje patalpoje 

ištisus metus bus tik minusinė 

temperatūra (minus 3° C), tad kovą 

su kondensato pasirodymo galimybe 

tęsiame“, – dėsto S. Gecevičius. 

Nuolatinis šaltis – 25 metams 

Balandžio viduryje planuojama 

įjungti sniego patrankas, kad jos, 

dirbdamos po 20 valandų per parą, 

per pusantro mėnesio prigamintų 

Užs. Nr. SZ 11/17 



Nr. 2-3 (52) 


NAUJAS OBJEKTAS 

9 

ninkuose žada birželio pradžioje 

Kuriama šveicariško stiliaus 

gatvelė, kurioje įsikurs parduotuvės 

Slidinėjimo trasai trūksta tik sniego 

slidinėjimui reikiamą kiekį sniego. 

Trasose bus 20 cm ledo ir 30 cm 

sniego, kurio perteklius bus nuolat 

šalinamas ir keičiamas nauju, tačiau 

pilno ištirpdinimo nėra numatyta, 

nes to neprireikia eksploatuojant. 

„Nebent bus kokia nors avarinė 

situacija, ilgam prarastumėme 

elektros energijos tiekimą, tada tas 

sniegas ir ledas būtų ištirpdomas. 

Kitais atvejais neplanuojama. Ekstremalioms 

situacijoms yra numatytos 

vandens surinkimo ir nutekėjimo sistemos. 

Paruošti galingi generatoriai, 

kad keltuvai ir kiti mechanizmai, net 

ir nutrūkus elektros energijos tiekimui, 

dar kurį laiką veiktų ir žmonės 

galėtų saugiai nusileisti ir išsilaipinti“, 

– teigia S. Gecevičius. 

Arena tinka ir tarptautinėms 

varžyboms 

„Snoras Snow Arena“ įrengtos 

trys slidinėjimo trasos pradedantiesiems 

ir profesionalams. Uždaros 

trasos plotis 50 m, o ilgis – daugiau 

kaip 460 m. Pradedančiųjų zonoje 

trasos ilgis apie 150 m, o lauko trasos 

plotis 40 m, ilgis – daugiau kaip 640 

m. Bendras trasų ilgis – daugiau kaip 

1 100 m. 

Kalnų aukštis – 66 m, nuolydis – 

iki 25 proc. Slidinėjimo kompleksas 

veiks ištisus metus, tik atviroje trasoje 

slidinėti bus galima, kai temperatūra 

lauke neviršys plius 5°C. Vienu metu 

komplekse galės būti apie 1 000 

lankytojų. Visas kompleksas užims 8 

ha ploto. 

UAB „Skirnuva“ statybos ir projekto 

vadovas Stanislovas Gecevičius 

„Snoras Snow Arena“ pardavimų 

vadovė Reda Sinkevičienė pasakoja, 

kad pagrindinėje slidinėjimo trasoje 

galės pramogauti ne tik mėgėjai, bet 

susirungti galės ir profesionalai. 

„Didžiojoje trasoje galės vykti 

net tarptautinės kalnų slidinėjimo 

varžybos, treniruotės, snieglenčių 

čempionatai. Dabar kaip tik 

konsultuojamės su partneriais dėl 

profesionalių matavimo prietaisų, 

kurie leistų nustatyti tikslų slidininko 

nusileidimo laiką, galutinį rezultatą ir 

nugalėtoją“, – teigia R. Sinkevičienė. 

Svečiams taip pat bus siūloma 

įrangos nuoma, įrangos taisykla. 

Kiekvienas atvykęs galės sau pasirinkti 

slides, snieglentes, batus, 

aprangą bei kitą įrangą pagal 

reikiamą dydį už papildomą mokestį. 

Svečiai, turintys savo įrangą, mokės 

tik už slidinėjimo bilietą. 

Pamokos pradedantiesiems 

Profesionalių instruktorių komanda 

apmokys naujokus slidininkus 

individualiai arba grupelėmis. 

„Dažnai atsisakome slidinėjimo 

instruktorių paslaugų, mus moko 

draugai arba bandome patys, tačiau 

pirmiesiems žingsniams ant sniego 

su slidėmis ar snieglente nevertėtų 

taupyti, o išmokti taip, kaip reikia tai 

daryti – profesionalams padedant. 

Tuomet ir traumų tikimybė bus labai 

maža. Be abejo, labai svarbu žinoti 

ir tarptautinį slidinėjimo etiketą 

bei elgesio taisykles“, – tikina R. 

Sinkevičienė. 

Pradedančiųjų trasoje pramogauti 

galės ne tik suaugusieji, bet ir 

vaikai. Pagrindinėje trasoje rekomenduojama 

žinoti bei mokėti pagrindinius 

slidinėjimo judesius – stabdyti, 

pasukti, aplenkti ir kt. 

Nenorintiems slidinėti, komplekse 

bus įrengtas atskiras atrakcionų 

parkas su nusileidimo kalneliais ir 

laipynėmis mažiesiems, kur tėvai 

galės ramiai palikti 3-12 metų 

atžalas. 

Ne vien žiemos pramogos 

Be slidinėjimo trasų ir vaikų 

atrakcionų parko „Snoras Snow 

arenoje“ bus ir keletas panoraminių 

barų bei restoranų, kurių lankytojai 

galės mėgautis Druskininkų apylinkių 

vaizdais iš 50 metrų aukščio. Čia 

patekti galės ne tik slidinėjimo trasų 

lankytojai. Be to, kavinių klientai galės 

stebėti ir pačias slidinėjimo trasas. 

Viename iš barų trasoje numatytas 

ir programų vedėjo pultas, 

iš kurio bus transliuojamos vaizdo 

projekcijos, vedamos diskotekos ant 

sniego bei kiti renginiai. 

Taip pat komplekse planuojama 

įrengti alpinizmo sieną ir rogučių 

trasą, vertikalų vėjo tunelį skraidyti 

(skydiving, angl.). Ateityje čia numatytas 

ir SPA centras bei viešbutis. Kol 

kas projekto kūrėjai orientuojasi į tas 

paslaugas, kurių Lietuvoje dar nėra. 

„Šią vietą norime padaryti specifiniu 

traukos objektu, kad į Druskininkus 

atvyktų ne tik Lietuvos gyventojai, 

bet ir užsienio šalių piliečiai. 

„Snoras Snow Arena“ – naujausias 

žiemos sporto pasiekimas Lietuvoje“, 

– sako R. Sinkevičienė. 

Kalnų keltuvai – slidinėjimo 

trasose ir mieste 

Skirtingai nei kitose šalyse 

veikiančiose atvirose slidinėjimo trasose, 

kur skaičiuojamas ne slidinėjimo 

laikas, o pasikėlimų keltuvais kartai, 

Snoras Snow Arena slidinėjimo trasose 

bus atvirkščiai: į slidinėjimo 

kainą bus įtrauktas ir mokestis už 

keltuvus. Be to, slidinėjimo laikas 

bus skaičiuojamas tik tuomet, kai 

žmogus bus pačioje trasoje. Kol jis 

persirenginės arba ilsėsis kavinėje, 

laikas nebus skaičiuojamas. 

„Snoras Snow Arena“ slidinėjimo 

trasose veiks penki keltuvai: vienas 

krėslinis keturvietis, vienas tempiamas, 

vadinamasis bugelinis, ir trys 

juostiniai. Krėslinis keturvietis keltuvas 

yra pirmasis toks keltuvas Baltijos 

šalyse, jo montavimui ir saugumui 

skiriamas ypatingas dėmesys. Atvykę 

keltuvo gamintojai iš Šveicarijos patys 

tikrina kiekvieną tvirtinimo elementą, 

numato žmonių nukėlimo nuo krėslų 

būdus atsitikus nenumatytiems atvejams. 

Šio keltuvo krėslai yra naujovė 

ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tai 

naujas modelis, kuris užtikrins, kad 

net ir vaikai jaustųsi saugūs – jo 

konstrukcija tokia, kad nuslysti nuo 

krėslo neįmanoma. Vienas iš trijų 

juostinių keltuvų bus greitaeigis, jis 

yra ilgiausias ir skirtas snieglenčių 

mėgėjams, kurie greitai ir lengvai 

vėl pakils į specialiai jiems paruoštą 

snieglenčių parką su įvairiomis 

figūromis. Pagal keltuvų galingumus 

per vieną valandą į kalno viršų visi 

keltuvai kartu galės pakelti apie 6 

000 slidinėjimo mėgėjų. 

„Taip pat dar viena naujovė 

Druskininkuose, kurią planuojama 

įgyvendinti ateinančiais metais, – 

kalnų keltuvas per Nemuno upę 

– nuo vandens parko iki slidinėjimo 

trasų. Šis kalnų keltuvas palengvins 

susisiekimą tarp dviejų objektų, 

svečiai galės grožėtis miesto panorama 

bei apylinkėmis “, – pasakoja 

R. Sinkevičienė. 

Gera darbo kokybė – unikalūs 

projektai 

Alytuje įsikūrusi UAB „Skirnuva“ 

– viena iš didžiausią patirtį turinčių 

statybos bendrovių Lietuvoje. Siekdama 

kuo geriau prisitaikyti prie 

kintančių konkurencijos sąlygų, 

įmonė ieško naujų sprendimų ir 

daug dėmesio skiria darbų kokybei 

užtikrinti. 2010 m. įmonė atliko 

darbų už 81 milijoną litų, o šiemet 

pasirašytų sutarčių suma viršija 87 

milijonus litų. Tikimasi, kad iki metų 

pabaigos statybos darbų apimtys 

pasieks 100 milijonų litų. Įmonėje 

šiuo metu dirba apie 450 žmonių. 

Baigdama darbus Druskininkų 

slidinėjimo trasoje, Seirijų A. 

Žmuidzinavičiaus gimnazijoje, 

Balbieriškio ir Išlaužo nuotekų valyklose 

bei Alytaus pramoniniame 

parke, įmonė atsakingai ruošiasi 

ir būsimiems projektams: Alytuje 

pasirašytos rangos sutartys dėl Alytaus 

regiono sąvartynų uždarymo, 

naujos sąvartyno sekcijos įrengimo, 

Dainavos vidurinės mokyklos stadiono 

dirbtinės dangos įrengimo. Birštone 

rengiamasi rekonstruoti sanatoriją, 

Kaune deramasi dėl gamyklos konversijos 

į butus, o Vilniuje tęsiamos 

gyvenamojo kvartalo statybos. 

Ramunė MUZIKEVIČIŪTĖ, 

Bendrovės ir Kęstučio Jonaičio nuotr. 



10 TECHNOLOGIJOS 


„Kauno šilas“ Druskininkų slidinėjimo 

trasoms skyrė ypatingą dėmesį 

Giedrė ALMANAITĖ 

Nors pavasaris daug kam asocijuojasi su pačia darbymečio pradžia, 

Druskininkų slidinėjimo trasas statantiems darbuotojams produkciją 

teikiančiai bendrovei „Kauno šilas“ tai – darbų užbaigimo metas. 

Beveik metus trukęs trasų šiltinimas vienai didžiausių Lietuvos 

kompanijų buvo nemažas iššūkis, pareikalavęs daug atsakomybės. 

Kaip sako „Kauno šilo“ direktorius 

Vytautas Adomavičius, tokio 

pobūdžio užsakymas bendrovei 

nebuvo naujiena, todėl prieš atsiraitojant 

rankoves ir kimbant į darbą 

nereikėjo nei specialiai pasirengti, 

nei tobulintis: specialistai tikrai 

žinojo, ką ir kaip daryti – be papildomo 

kvalifikacijos kėlimo. Tačiau 

vis dėlto įmonės vadovas neslepia, 

kad projektas skyrėsi nuo ankstesnių 

įgyvendintų darbų: „Projektas pareikalavo 

nemažai operatyvumo, 

tikslumo ir lankstumo.“ 

Išsirinkti geriausi 

V.Adomavičiaus teigimu, tai 

jau ne pirmas bendras projektas 

su Druskininkų slidinėjimo trasą 

įrenginėjančia bendrove „Skirnuva“, 

tačiau šis – pats didžiausias ir kol kas 

svarbiausias. 

„Jau apie 15 metų esame vieni 

kitiems žinomi. Užsakovą žinome 

kaip patikimą, garbingą ir sąžiningą 

partnerį. Mums labai malonu, kad 

rangovai net neabejodami šiam svarbiam 

ir stambiam objektui pasirinko 

mūsų įmonę ir mūsų gaminius“, – 

džiaugiasi „Kauno šilo“ vadovas. 

Tiesa, jis neslepia, kad 

konkurentų Lietuvoje jiems būtų 

sunku surasti. Ne tik dėl gaminių 

kokybės, bet ir dėl galimybės 

užtikrinti reikiamą produkcijos kiekį. 

„Turime naują – antrą – gamybinę 

liniją Rietave su pažangiausia technologija 

ir specialiai pritaikyta įranga, 

todėl, ko gero, bent jau Lietuvoje 

konkurentų, iš kurių rangovai tokiam 

dideliam užsakymui galėtų rinktis, 

nelabai ir yra“, – įmonės unikalumą 

pabrėžia V. Adomavičius. 

Ilgaamžis „šiloporas“ 

Neilgai trukus žiemos sporto 

mėgėjus slidinėti pakviesianti 

Druskininkų slidinėjimo trasa 

įrengta įmonės „Kauno šilas“ pagamintos 

polistireninio putplasčio termoizoliacijos 

„šiloporas“ pagrindu. 

„Šiam užsakymui mes sutelkėme 

savo rūpestį ir atsakomybę, nes 

tokiam svarbiam Druskininkų ir visos 

Lietuvos objektui reikėjo specialių 

garantijų ir kokybės“, – ypatingo 

dėmesio baigiamam įgyvendinti 

projektui neslepia V. Adomavičius. 

Anot pašnekovo, termoizoliacija 

„šiloporas“ pasižymi kaip 

tik Druskininkų slidinėjimo trasai 

reikalingais parametrais, savybėmis 

ir rodikliais. „Šiloporas“ turi ne tik 

puikias izoliacines savybes, bet ir 

yra ypač ilgaamžiška medžiaga. Ji 

nesunkiai atlaiko mechanines apkrovas, 

gali dirbti nepalankiomis 

sąlygomis, išlaikydama puikias izoliacines 

ir stiprumines savybes per 

visą tarnavimo laiką“, – tvirtina V. 

Adomavičius. 

Anot jo, ilgaamžiškumą įrodo 

gyvenimo iššūkiams atsparūs 

pavyzdžiai: įvairiose konstrukcijose 

ir šiltinimo sistemose poliesterinis 

putplastis iki šiol tarnauja nuo savo 

atsiradimo dienos, kuri išaušo prieš 

šešis dešimtmečius. 

Be to, puikų produkcijos 

patvarumą ir didžiausių bei 

profesionaliausių pasaulio rangovų 

įgytą pasitikėjimą iliustruoja ir tai, 

kad būtent šios produkcijos pagrindu 

yra įrenginėjami netgi tokie 

stambūs objektai, kaip autostrados, 

geležinkeliai, krantinės užsienio 

šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, 

Suomijoje, Graikijoje ir kitur. 

Pasirengę naujiems 

iššūkiams 

Grįžtant atgal į Lietuvą, į Druskininkus, 

„Kauno šilo“ vadovas 

teigia, kad nors projektas ir nebuvo 

neįveikiama užduotis, iš jo teigiamos 

patirties pasisemta nemažai. 

Projektas ir jo metu tekę iššūkiai 

sustiprino darbuotojų tarpusavio 

ryšį ir bendradarbiavimą, vienas 

kito supratimą ir operatyvumą. Be 

komandinio darbo stiprinimo pasufleruota 

ir minčių naujiems projektams, 

apie kuriuos „Kauno šilo“ 

vadovas kol kas nutyli. 

Nekišo pagalių į ratus ir partneriai, 

su kuriais teko bendradarbiauti 

atsakingo projekto įgyvendinimo 

procese. 

„Teigiamų emocijų ir patirties 

gavome ne tik iš užsakovų. 

Džiaugiamės, kad sulaukėme supratimo 

ir turėjome patikimą bei 

stabilų žaliavų tiekimą iš kompanijos 

„BASF“, kuri yra mūsų ilgametė 

partnerė, konsultantė, pirmaujanti 

pasaulyje kuriant ir diegiant naujoves“, 

– sako V. Adomavičius. 

Baigusi darbus Druskininkuose 

bendrovė „Kauno šilas“ yra nusiteikusi 

nesnausti ir, kaip sako įmonės 

vadovas V. Adomavičius, visuomet 

pasirengusi dalyvauti kituose kuo 

įdomesniuose ir sudėtingesniuose 

projektuose. 

Bendrovės nuotr. 

Užs. Nr. SZ 11/18 



Nr. 2-3 (52) 


11 



12 BENDROVĖSE 


IRDAIVA – sudėtingų sprendimų ekspertė 

Ramunė MUZIKEVIČIŪTĖ 

Daug dėmesio darbų kokybei skirianti UAB „Irdaiva“ didelių 

užsakymų nestokoja ir statybos sektoriaus atoslūgio laikotarpiu. 

Kol kiti skundžiasi dėl apmirusios rinkos, bendrovės užsakymų 

spektras plečiasi nuo mokyklų ir kultūros paveldo objektų remonto ir 

restauracijos darbų iki sudėtingų medicinos objektų rekonstrukcijos. 

UAB „Irdaiva“ direktorius statybai 

Ramūnas Tumonis pasakoja, kad šiuo 

metu vienas iš įdomesnių objektų – 

19 a. pastatyta Veiverių A. Kučingio 

meno mokykla, kurią sudaro visas 

kompleksas: pagrindinis buvusių 

pašto rūmų pastatas, buvusios 

arklidės, vartai ir kolonos, taip pat 

visa meno mokyklos teritorija. 

Specifiniai kultūros paveldo 

objektai 

UAB „Irdaiva“ šių pastatų komplekso 

remonto ir restauracijos darbus 

laimėjo konkurso būdu.Viso projekto 

vertė – beveik 2 milijonai litų. Tačiau, 

pasak R. Tumonio, šis objektas įmonei 

išskirtinis ne piniginiu atžvilgiu, o 

būsimų darbų specifika ir darbo terminais. 

„Irdaiva“ šiuo metu taip pat 

dirba ir kituose kultūros paveldo objektuose 

Biržuose bei Raseiniuose. 

„Šiame objekte mūsų įmonė 

atsakinga už techninio projekto 

parengimą ir už pačius darbus“, – 

pasakoja UAB „Irdaiva“ direktorius 

statybai R. Tumonis. 

Pasak specialisto, šis objektas 

ypatingas tuo, kad yra priskiriamas 

kultūros paveldui, todėl visi Veiverių 

meno mokykloje atliekami darbai 

turi būti įvykdyti pagal griežtai 

reglamentuotą Kultūros paveldo 

apsaugos įstatymą. Tvarkybos darbai 

privalo būti atlikti pagal specialias 

technologijas, užtikrinančias 

autentiškumo išsaugojimą. 

„Kol kas visus darbus planuojame 

atlikti patys, nebent, jei matysime, 

kad trūksta laiko, tuomet samdysime 

subrangovus“, – teigia R. Tumonis. 

Trumpi terminai 

Visus darbus bendrovė 

įsipareigojo atlikti iki šių metų pabaigos. 

Tačiau, kaip sako R. Tumonis, 

viską bus bandoma atlikti kur kas 

anksčiau, nes specifiniai darbai turi 

būti atliekami šiltuoju metų laiku. 

„Objektas išskirtinis tuo, kad 

fasado tinkavimo darbus galima atlikti 

tik esant geriems orams – vasarą. 

Vadinasi, gan sudėtingus darbus 

reikės atlikti kuo greičiau, nes mūsų 

vasara trumpa. Todėl jau baigiantis 

pavasariui į objektą pirmieji keliaus 

apdailininkai“, – teigia R. Tumonis. 

Kompleksiniai darbai 

A. Kučingio meno mokykloje numatoma 

sutvarkyti centrinio pastato 

vidaus patalpas bei fasadą (atstatyti 

nubyrėjusį tinką, atnaujinti puošybos 

detales) ir buvusio Arklidžių pastato 

fasadą. Bendrovė taip pat turės 

pastatyti autentišką lauko estradą, 

atstatyti kažkada sugriautus vartus 

ir jų kolonas, sutvarkyti visą teritoriją 

(įrengti pėsčiųjų takus, apšvietimą) ir 

įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. 

Visus darbus reikės atlikti taip, 

kad būtų išsaugotos išlikusios 

autentiškos dalys ir elementai. 

Konkretūs nurodymai 

Ėmęsi šio objekto bendrovės darbuotojai 

gavo ir konkrečius nurodymus 

tvarkybai: negalimas autentiško 

tūrio ir silueto keitimas, stogo dangai 

naudoti tik cinkuotą juostinę skardą, 

išlaikant buvusios autentiškos dangos 

tipą. Būtina išlaikyti stogo altitudę ir 

nuolydžius, taip pat negalima keisti 

fasadų autentiškos architektūrinės 

išraiškos. Fasadai remontuojami 

taikant konservacijos – restauracijos 

metodą. 

Senų klaidų taisymas 

Dėl netinkamai atliktų ankstesnių 

remonto darbų, pagrindinio pastato 

pamatų akmens mūras vietomis 

suiręs. „Irdaivos“ specialistai turės 

panaikinti tolesnę pamatų skilimo 

riziką, juos sustiprinti, apšiltinti ir 

įrengti hidroizoliaciją. 

Suirusius pamatus iš akmenų/ 

degtų molio plytų reikės stiprinti juos 

apgaubiant gelžbetoniniu apvalkalu. 

Konstrukcijoms su kalkiniais skiediniais 

hidroizoliacinės medžiagos turės 

būti parinktos maksimaliai laidžios 

vandens garams ir CO2 dujoms. 

Sudėtingi darbai 

„Konstruktorius atliko ekspertizę 

ir nustatė, kad dėl paplautų pamatų 

įskilo galinės pastato sienos. Tad 

mums teks ne tik atkasti pamatus, 

bet ir virš langų įvesti metalines 

sąramas, kad sutvirtintumėme 

sienas. Tai gan sudėtingas darbas 

dirbant senuose pastatuose. Nors 

darbas kultūros paveldo saugomuose 

objektuose mums ne naujiena, sienų 

stiprinimas tokiuose objektuose 

reikalauja ypatingo kruopštumo“, – 

teigia R. Tumonis. 

Medicinos objektai – ypatingi 

Su sudėtingomis užduotimis ir 

naujais iššūkiais bendrovė susiduria 

gan dažnai. Vienas iš sudėtingesnių 

objektų – ką tik baigta Valstybinio patologijos 

centro pastato rekonstrukcija. 

„Šis objektas mums yra ypatingas 

tuo, kad pastatas buvo 

nedidelis (plotas – 2558 kv. m.), bet 

jame nemažai skirtingos paskirties 

patalpų. Patologijos tyrimų centre 

yra 3 skirtingos laboratorijos (švariai, 

užterštai biologinei medžiagai ir 

bandymų patalpos), administracijos 

kabinetai, studentų auditorija ir patologijos 

skyrius. Be to, kai vykdėme 

rekonstrukcijos darbus, patalpos 

buvo veikiančios“, – pasakoja R. Tumonis. 

Dirbant šiame objekte teko laikytis 

labai griežtų higienos normų 

reikalavimų. Taip pat derintis ir prie 

pastate dirbančių žmonių poreikių. 

„Visus darbus reikėjo derinti su 

administracija, nes, pavyzdžiui, atliekant 

tam tikrus bandymus, kurie 

trunka net po kelias paras, negalima 

išjungti elektros energijos, negalima, 

kad į patalpas patektų dulkių, o 

statybos darbai – specifiniai. Reikėjo 

prisitaikyti prie jų poreikių“, – pasakoja 

UAB „Irdaiva“ atstovas. 

Sudėtinga vėdinimo sistema 

Atliekant Valstybinio patologijos 

centro pastato rekonstrukciją, buvo 

nuspręsta, kad esamos vėdinimo 

sistemos yra dalinai neveikiančios, 

morališkai pasenusios ir negali palaikyti 

šiuolaikines normas atitinkančių 

pastato vidaus aplinkos parametrų. 

Todėl suprojektuotos ir instaliuotos 

šešios naujos vėdinimo sistemos. 

Pati vėdinimo sistemos technologija 

šiame objekte buvo labai 

sudėtinga. Kadangi laboratorijose 

naudojama daug reagentų, 

nuodingų žmogui chemikalų, teko 

suprojektuoti tokią vėdinimo sistemą, 

kad užterštą orą būtų galima 

ištraukti iš vietinės traukos spintų. 

Papildomai buvo sumontuota bendra 

apytakinė oro vėdinimo sistema, kuri 

iš patalpų ištraukia užterštą orą ir 

atgal paduoda jau išvalytą. Viskas 

suprojektuota taip, kad dalis šilumos 

iš išmetamo oro glikoliniais rekuperatoriais 

būtų grąžinama atgal. 

Dėl patalpų oro balanso, dalis 

oro paduodama papildomai, kad 

būtų kompensuojamas tas oras, kurį 

ištraukia vietinės traukos spintos. 

Visa šiame projekte įrengta vėdinimo 

sistema – viena iš sudėtingesnių. 

Šiame objekte UAB „Irdaiva“ taip 

pat modernizavo šiluminį mazgą, 

apšiltino pamatus, sienas ir stogą, 

pakeitė vidaus šilumos sistemos 

vamzdyną, radiatorius, aliumininius 

elektros laidus pakeitė variniais, 

pristatė papildomą pastato aukštą ir 

automatizavo visą pastato inžinerinio 

aprūpinimo sistemą. 


Užs. Nr. SZ 11/16 



Nr. 2-3 (52) 


NAUJIENOS 

13 

Tvari statyba – prabanga ar būtinybė 

Balandžio 15 d. 13 val. LITEXPO 5.3 salėje parodos RESTA metu 

įvyks vieša „Spaudos forumo“ diskusija apie tvarią statybą. 

Pastatas dar net nepastatytas, 

o jau žinoma, kaip, pasibaigus eksploatavimui, 

jis bus nugriautas, 

kam bus panaudotos statinio atliekos. 

Visą gyvavimo ciklą pastatas 

turi būti ekonomiškai efektyvus, 

ekologiškas ir taupiai naudojantis 

išteklius. Tokia yra tvarios statybos, 

įvertinančios visą gyvavimo ciklą ir 

aplinką, esmė. 

Toks statinys negyvuoja pats sau. 

Todėl būtina įvertinti, kad pastate 

žmogui būtų patogu, gera dirbi ar 

gyventi, o pats pastatas turi darniai 

įsilieti į kultūrinę ir socialinę aplinką. 

Be abejonės – tvari statyba 

yra didelis iššūkis ne tik verslui, 

susijusiam su statybomis, bet ir 

valstybinėms institucijoms, nes reikia 

statybos techninių reglamentų, 

norminių raštų, kurie reglamentuotų 

procesą. 

Tvari statyba – nėra pati pigiausia 

pastatyti, nes pastatas turi būti beveik 

nulinių energijos sąnaudų. Tokius 

statinius reikia tinkamai eksploatuoti. 

Ar Lietuvai, besivaduojančiai 

iš sunkmečio, tai nėra per didelė 

prabanga 

Ir bendrai – kam viso šito mums 

reikia 

Apie tvarią statybą diskutuos: 

LR Seimo aplinkos apsaugos 

komiteto pirmininkas Jonas 

ŠIMĖNAS, Aplinkos ministras Gediminas 

KAZLAUSKAS, Lietuvos 

statybininkų asociacijos prezidentas 

Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos 

nekilnojamojo turto plėtros asociacijos 

prezidentas Robertas DAR- 

GIS, Lietuvos architektų sąjungos 

tarybos narys, atstovas Europos 

architektų taryboje Kęstutis PEMPĖ, 

UAB „Paroc“ rinkodaros direktorė 

Audronė ENDRIUKAITYTĖ, UAB 

„Veikmė“ direktorius Eugenijus 

ZAREMBA, UAB „Arginta“ direktorius 

Artūras MRAZAUSKAS, 

Respublikinių būsto valdymo ir 

priežiūros rūmų prezidentas Juozas 

ANTANAITIS ir SEB banko prezidento 

patarėjas, finansų analitikas 

Gitanas NAUSĖDA. 

Moderuos „Statybų žinių“ vyr. 

redaktorė Genė Drungilienė 

Kviečiame į diskusiją 

apie tvarią statybą – ne tik 

pasiklausyti, bet ir išsakyti savo 

nuomonę. 

Kontaktinis asmuo: 

„Statybų žinių“ vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, 

Tel.: (8 5) 210 610 9, 

mob. 8 652 90576 

e. p. redaktorius@statybuzinios.eu 

Renovavimo projektams 

tinkamos finansuoti einamojo 

remonto išlaidos 

Lietuvos verslo paramos 

agentūra (LVPA) informuoja, kad 

nuo 2010 m. spalio 1 dienos 

projektų pareiškėjų pateiktose 

paraiškose pagal Sanglaudos 

skatinimo veiksmų programos 

priemones „Viešosios paskirties 

pastatų renovavimas nacionaliniu 

lygiu“, „Viešosios paskirties pastatų 

renovavimas regioniniu lygiu“ 

tinkamomis finansuoti išlaidomis 

pripažįstamos einamojo remonto 

išlaidos, kurias sudaro pastatų 

išorinių atitvarų remonto darbai, 

tiesiogiai susiję su energijos taupymo 

priemonių įdiegimu, siekiant 

pagerinti jų šilumines charakteristikas 

bei pastatų energetikos sistemų 

remonto darbai, tiesiogiai susiję 

su energijos taupymo priemonių 

įdiegimu statinio inžinerinių 

sistemų dalyse, atskirtose nuo 

bendrųjų sistemų vartotojo 

atsakomybės ribas nustatančiomis 

priemonėmis. 

Iki šiol tinkamomis finansuoti 

išlaidomis pagal aukščiau 

išvardintas priemones buvo 

pripažįstamos tik pastatų išorinių 

atitvarų ir pastatų energetikos 

sistemų, tiesiogiai susijusių su 

energijos taupymo priemonių 

įdiegimu, kapitalinio remonto ir (arba) 

rekonstravimo darbų išlaidos. 

„2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus 

Seimo priimtoms Statybos 

įstatymo pataisoms, iš esmės pakeitusiom 

ligšiolines, dabartinių 

realijų nebeatitikusias įstatymo nuostatas, 

atsirado poreikis keisti bei 

tobulinti ir ES remiamų projektų 

finansavimo sąlygų aprašus. Finansavimo 

sąlygų praplėtimas sudaro 

palankias galimybes tinkamai 

finansuoti renovavimo projektų 

darbus“, – teigė LVPA projektų 

valdymo departamento direktorė 

Lina Bružaitė. 

Šių metų vasario 8 d., 

pranešė LVPA, ūkio ministras D. 

Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo 

pakeičiamos (papildomos) 

priemonių „Viešosios paskirties 

pastatų renovavimas nacionaliniu 

lygiu“, „Viešosios paskirties pastatų 

renovavimas regioniniu lygiu“ 

projektų finansavimo sąlygų aprašų 

nuostatos. 

S•Ž 



14 NAUJAS PRODUKTAS 


ŠILUMOS IZOLIACINIŲ MEDŽIAGŲ 

RINKOJE NAUJI GAMINIAI – 

PAROC ® eXtra IR PAROC ® eXtra plus 

Tarptautinė bendrovė „PAROC“ Lietuvos rinkoje pristato patobulintą šilumos izoliacijos 

plokštę iš akmens vatos PAROC ® eXtra, kuri pakeis universalias akmens vatos 

plokštes PAROC UNS 37. Apie naująjį gaminį pasakoja UAB „PAROC“ rinkodaros 

direktorė dr. Audronė Endriukaitytė. 

PAROC ROS 30 

PAROC ROS 50 

PAROC ROB 60 

PAROC ROB 80 

PAROC FAS 3 

PAROC FAL 1 

PAROC eXtra 

PAROC eXtra plus 

PAROC WAS 35t 

PAROC WAS 50 

PAROC GRS 20 

Paroc akmens vatos gaminių panaudojimas 

Kuo ypatingi naujieji 

„PAROC“ produktai 

PAROC® eXtra – tai universali, 

lanksti ir nedegi akmens vatos 

plokštė, pasižyminti labai geromis 

šiluminėmis savybėmis. Šias plokštes 

rekomenduojame naudoti pastato 

atitvaroms šiltinti, kai šilumos 

izoliacija yra neveikiama apkrovų. 

PAROC® eXtra plus pasižyminti 

dar geresnėmis šilumos izoliavimo 

savybėmis, yra rekomenduojama 

mažų energetinių sąnaudų, kitaip 

dar vadinamiems pasyviesiems namams, 

šiltinti. 

PAROC eXtra 


PAROC WAS 25t 

PAROC SSB 1 

PAROC GRS 20 

PAROC eXtra 

PAROC GRS 20 

Termoizoliacinė plokštė PA- 

ROC® eXtra pakeis plačiai naudojamą 

universaliąją akmens vatos 

plokštę PAROC UNS 37. Šis gaminys 

Lietuvoje gerai žinomas tiek statybų 

bendrovėms, tiek ir privatiems 

statytojams. 

Kaip pasikeitė pačios 

plokštės charakteristikos 

PAROC FPS 17 

PAROC eXtra 


PAROC WAS 35t 

PAROC GRS 20 

PAROC eXtra 


Patobulinus šilumą izoliuojančias 

plokštes, pagerėjo tiek jų šiluminės, 

tiek ir eksploatacinės savybės. 

PAROC® eXtra universaliųjų 

akmens vatos plokščių šilumos laidumo 

koeficiento deklaruojamoji 

reikšmė (λ D 

) sumažėjo iki 0,036 

W/mK. Kokybinis šilumos laidumo 

koeficiento pokytis leidžia padidinti 

atitvaros energinį efektyvumą, nedidinant 

izoliacijos storio. 

Plokštės PAROC® eXtra puikiai 

išlaiko savo formą. Todėl ją lengva 

pjauti, pjovimas yra tikslesnis, o izoliacija 

geriau sudedama. Tai puikus 

pasirinkimas tiek profesionalams, 

tiek ir statybininkams mėgėjams, 

vertinantiems laiką bei tausojantiems 

pinigus ir energiją. 

O garsą ji taip pat 

izoliuoja 

Be kitų svarbiausių techninių 

savybių, plokštės PAROC® eXtra 

ir PAROC® eXtra plus puikiai izoliuoja 

garsą visose pastato atitvarose 

– ir išorinėse sienose, ir lengvose 

vidaus pertvarose tarp kambarių. 

Techninius liudijimus rasite mūsų 

internetiniame puslapyje. 

Gyvename drėgno klimato 

sąlygomis – ar naujoji 

plokštė atspari drėgmei 

PAROC® eXtra plokštės buvo ištobulintos 

Suomijoje ir kruopščiai 

patikrintos drėgno bei atšiauraus 

šiaurės klimato sąlygomis. Todėl 

neatsitiktinai šios šilumą izoliuojančios 

plokštės lieka sausos net ir 

tuomet, kai santykinis oro drėgnumas 

siekia 100 procentų. 

Dėl šių gerų savybių naująsias 

plokštes galima naudoti sienoms, 

stogui, grindims – visoms pastato 

atitvaroms ir pertvaroms šiltinti, 

kai šilumos izoliacija nėra veikiama 

apkrovų. 

Minėjote, kad šios plokštės 

gali būti naudojamos 

pasyviesiems namams. 

Energiškai efektyviems, pasyviesiems 

ir net nulinės energijos klasės 

arba jiems artimiems pastatams yra 

sukurta dar efektyviau šilumą izoliuojanti 

plokštė PAROC® eXtra 

plus. Šią akmens vatos plokštę ypač 

lengva ir patogu montuoti, o jos šilumos 

laidumo koeficiento lambda 

deklaruojamoji reikšmė yra dar geresnė 

(λ D 

) – 0,034 W/mK. 



Nr. 2-3 (52) 


NAUJAS PRODUKTAS 

15 

Lakštinė apdaila 

Apsauga nuo vėjo 

PAROC WAS 35tb 

(30 mm) 

Apdaila 

Tarpinė 

Tvirtinimo elementas 

Plieninis profi lis 

Esama 

šiltinama siena 

PAROC eXtra 

(100÷125 mm) 

Vėdinamas 

oro tarpas 

Hidroizoliacija 

(vandens garams 

nelaidi plėvelė) 

Vėdinamas 

oro tarpas 


PAROC WAS 25t 

PAROC WAS 35t 

(30 mm) 

PAROC eXtra 

(200 mm) 

Gegnė 

Vandens garų izoliacija 

PAROC eXtra 

(50 mm) 

Sienos šiltinimo detalė, kai apdaila iš lakštinių medžiagų 

PAROC eXtra 

(125 mm) 


PAROC WAS 25t 

PAROC WAS 35t 

(30 mm) 

Šlaitinio stogo karnizo ir trisluoksnio mūro sienos šiltinimo mazgas 

Vidaus 

apdailos plokštė 

Statramstis 


(50 mm) 

Vandens garų 

izoliacija 


(300 mm) 


PAROC WAS 25t 

PAROC WAS 35t 

(30 mm) 

Vėdinamas oro tarpas 

Apdailos plytų mūras 

Hidroizoliacija 

(vandens garams 

nelaidi plėvelė) 

Vėdinamas oro tarpas 


PAROC WAS 25t 

PAROC WAS 35t 

(30 mm) 


(400 mm) 

Gegnė 

Energiškai efektyvaus pastato karkasinės sienos detalė 

Vandens garų izoliacija 


(50 mm) 

Energiškai efektyvaus pastato šlaitinio stogo detalė 

Užs. Nr. SZ 11/09 

O kaip dėl priešgaisrinės 

saugos reikalavimų 

Šilumą izoliuojančios akmens 

vatos plokštės PAROC eXtra ir 

PAROC eXtra plus yra nedegios. 

Akmens vata pagal degumą atitinka 

A1 klasę, kuriai priskiriami gaminiai 

pradedantys lydytis temperatūrai 

pasiekus daugiau negu 1 tūkst. 

laipsnių karščio. 

PAROC eXtra ir PAROC eXtra 

plus – tai ne tik puiki šilumos izoliacija, 

bet ir apsauga nuo ugnies. 

Vėdinamoms sienoms, kai apdaila 

yra iš lakštinių medžiagų, šiltinimui 

rekomenduojame naudoti 

PAROC® eXtra plus plokštę, apsaugai 

nuo vėjo PAROC WAS 35t ar 

PAROC WAS 25t plokštes. Tokioje 

konstrukcijoje PAROC® eXtra plus 

plokščių panaudojimas padės užtikrinti 

kokybišką šiltinimo sluoksnio 

įrengimą, o dirbti su šia plokšte yra 

lengva ir patogu. 

Plokštės PAROC ® eXtra ir PAROC ® eXtra plus suteiks: 

• eXtra šilumos izoliaciją; • eXtra garso izoliaciją; 

• eXtra atsparumą drėgmei; • eXtra montavimą; 

• eXtra atsparumą ugniai; • eXtra darbo spartą. 





Betono hidroizoliacija su Penetron 

Genė DRUNGILIENĖ 

Penetron yra medžiaga, kuri betoną daro nepralaidų vandeniui, bet neuždaro 

kelio orui. Vieną kartą apdorojus šia medžiaga betoną, jis tampa nepralaidus 

drėgmei visą savo gyvavimo laiką. „Ir nebereikia jokios kitos hidroizoliacijos, 

nes betonas, apdirbtas Penetron, pats veikia kaip hidroizoliacija“, – sako UAB 

„Inžinerinių inovacijų centras“ direktorius Miroslavas NALIVAIKA, Lietuvos rinkai 

prieš metus pristatęs mūsų šalyje naują, bet pasaulyje jau 50 metų naudojamą 

technologiją Penetron, padedančią spręsti drėgmės problemas. 

Statybos bendrovė „Via Vestrum“ 

Penetron naudoja nuo tos 

dienos, kai ji pasiekė Lietuvos rinką. 

„Žmonėms reikia suvokti viena: Penetron 

principas yra visiškai kitoks, 

negu hidroizoliacinių priemonių“, 

– akcentuoja bendrovės direktorius 

Saulius Kalkauskas. Penetron betoną 

daro nepralaidų vandeniui, taigi 

pats betonas, o ne kokia nors kita 

medžiaga, tampa hidroizoliacija. 

Tokiu būdu pagerėja ir kitos betono 

savybės: tvirtumas išauga iki 

15 proc., atsparumas šalčiui – per 

100 ciklų nuo pradinių parametrų, 

betonas gali išlaikyti vandens slėgį, 

lygų 20 atmosferų (200 m vandens 

stulpas). Jeigu vanduo nebepatenka, 

Penetron tarsi užmiega, pasirodžius 

vandeniui, jis vėl auga. Medžiaga 

veikia, net jeigu betono sluoksnio 

liko tik centimetras. 

Hidroizoliuoja neardydami ir 

neatkasinėdami 

PENETRON 

www.iic.lt 

BETONO 

HIDROIZOLIACIJA 

Paprastai problemų dėl drėgmės 

kyla tuomet, specialistų tvirtinimu, 

kai netinkamai atliekami statybos 

darbai. „Nekokybiškas darbas, naudojamos 

pigios, prastos kokybės 

medžiagos – tai yra dažniausiai 

pasitaikančios problemos, dėl kurių 

drėgsta sienos ar net bėga vanduo 

požeminėse automobilių saugojimo 

aikštelėse, – sakė S. Kalkauskas. – 

Įrenginėjant šias erdves, naudojamos 

pigiausios ruloninės dangos, netinkamai 

sutvarkomos angos vamzdynams, 

kitiems įvadams, netinkamai 

įrengiamas vandens surinkimas ir 

nuvedimas, vanduo bėga per perdangas, 

varva ant automobilių.“ 

Tokių problemų kyla ir dėl projektavimo 

klaidų, kai netinkamai suprojektuojamas 

vandens nuvedimas. 

Tikėtis kad nuo vandens apsaugos 

ruloninės dangos, specialistų tvirtinimu, 

rizikinga. Ant tokios dangos 

vanduo gali kauptis ir keletą metų – 

lyg baseine, kuris vieną dieną, pastatui 

pajudėjus, todėl įtrūkus dangai, 

ima sunktis kiaurai – dažnai, kaip 

rodo specialistų patirtis, tai nutinka 

po trejų metų. 

Ruloninės dangos, net labai gerai 

paklotos, tikina S. Kalkauskas, nėra 

ilgaamžės – jas reikia remontuoti 

po kelerių metų. „Tačiau remontas 

yra labai brangus, nes paprastai 

jau yra atlikta apdaila, sutvarkyta 

aplinka, – sako S. Kalkauskas. – 

Reikia viską atkasti, išardyti, vėl iš 

naujo viską sudėlioti, sutvarkyti 

aplinką. Todėl bendrovės, kurios turi 

vykdyti garantinę priežiūrą, ieško 

kitų remonto ir hidroizoliavimo būdų 

būdų.“ 

Naudojant Penetron sistemą, 

betono hidroizoliavimą galima 

atlikti nieko neardant ir 

neatkasinėjant pamatų – patalpų 

viduje problemiškos vietos paprastai 

akivaizdžios, o darbai atliekami viduje, 

netgi neardant senosios hidroizoliacijos. 

„Naujoji betono hidroizoliavimo 

sistema Penetron iš esmės yra 

kitokia negu ruloninės dangos, – 

sako S. Kalkauskas. – Ši medžiaga 

turi cheminius komponentus, kurie 

reaguoja su cementinio akmens 

sudedamosiomis dalimis. Reakcijų 

metu susidaro netirpūs junginiai – 

adatinių kristalų formos dariniai, 

kurių ažūrinis tinklas užpildo kapiliarus, 

mikroįtrūkius ir poras. Šie 

dariniai tampa betono struktūros 

sudėtine dalimi. Per Penetron 

medžiaga apdorotą betoninę sieną 

vanduo negali prasiskverbti net veikiant 

aukštam slėgiui, tuo tarpu oras 

cirkuliuoja laisvai.“ 

Tekantį vandenį sustabdo per 

kelias sekundes 

Ypatingo pasirengimo, naudojant 

Penetron, nereikia. Darbas 

pradedamas ištyrus objekto 

būklę – reikia nustatyti betono ir 

konstrukcijų būklę. Tuomet atliekami 

paruošiamieji darbai – šalinami 

nešvarumai, sudrėkinami paviršiai, 

rievėjamos siūlės ir įtrūkiai. Tai atlikus, 

siūlės ir įtrūkiai užpildomi 

Penecrete (priemonė, apsauganti 

nuo vandens skverbimosi per 

konstrukcijų sandūras ir siūles), o 

betono paviršius apdorojamas Penetron. 

Dirbti su šia medžiaga, pasak S. 

Kalkausko, lengvai galima apmokyti 

bet kokį statybininką. 

Didesnio dėmesio reikia vietoms, 

kur yra įbetonuoti plastikiniai 

vamzdžiai. Tokiose vietose 

reikia naudoti kitokias medžiagas 

– išsiplečiančias juostas arba kitas 

analogiškas besiplečiančias 

medžiagas, hermetikus. Jeigu 

plastikinėms detalėms reikia ieškoti 

papildomų medžiagų, kurių taip pat 

yra Penetron medžiagų šeimoje, tai 

esant metalui, kuo geriausiai tinka 

Penetron. 

Efektas matosi po savaitės. Jeigu 

per sieną tekėjo vanduo, tai panaudojus 

Penetron, jo nebeliks jau net 

po kelių dienų, o drėgmė dings po 

savaitės ar dviejų – ji tiesiog išdžius. 

Kaip rodo S. Kalkausko patirtis, tokias 

vietas pamatavus drėgnomačiu 

matyti, kad jos tapo sausesnės už 

tas vietas, kuriose problemų dėl 



Nr. 2-3 (52) 


TECHNOLOGIJOS 

17 

– revoliucinis sprendimas 

Užs. Nr. SZ 11/13 

drėgmės net nebuvo. Po mėnesio 

ant sienos lieka tik cemento ir smėlio 

pagrindas, kurį galima nuvalyti ir 

daryti apdailą – glaistyti, dažyti ar 

klijuoti plyteles. 

Tinkamai nesuvibravus betono, 

kuomet lieka porų, tuštumų, 

vanduo per jį bėga upeliu. Tokiais 

atvejais naudojamos Penetron 

šeimos medžiagos Waterplug ir Peneplug 

– hidroizoliacinės plombos, 

sugebančios žaibiškai sustabdyti 

stipriausius pratekėjimus. „Šiuo atveju 

nebereikia laukti nei dienų, 

nei savaičių – medžiaga suveikia 

per kelias sekundes, – pasakoja S. 

Kalkauskas. – Padarei 2 cm skylę, 

kad vanduo tekėte tekėtų, kaip molį 

suminkai hidroizoliacinės plombos 

medžiagą ir ja užkemši skylę. 

Vandenį šios plombos sustabdo 

tiesiog akyse – per kelias sekundes. 

O kai vanduo nebebėga, toje vietoje 

vėl galima naudoti Penetron.“ Jeigu 

betonas nevibruotas didesniame 

plote, tai prisireikia jį visą išmušti 

ir, užtaisius su cemento skiediniu, 

užtepti Penetron – problema dingsta 

visam betono gyvavimo laikui. 

Nauja statyba – idealus 

variantas naudoti Penetron 

Penetron produktų grupę papildė 

nauja medžiaga – membrana, skirta 

deformacinių siūlių hidroizoliacijai. 

Deformacinės siūlės yra viena 

iš didelių pastatų problemų, kurių 

neįmanoma išvengti. Ši medžiaga 

gali daug kartų susitraukti ir 

išsiplėsti, jos garantinis terminas 

– 50 metų. „Nežinau kitos tokios 

medžiagos, kuriai būtų suteikta tokia 

ilga garantija“, – sako S. Kalkauskas. 

Statybinės bendrovės vadovas sako 

neretai susiduriąs su projektais, kai 

požeminių automobilių saugojimo 

aikštelės perdangos įrengiamos 

naudojant baseinų hidroizoliaciją, 

t. y. tikintis, kad vanduo stovės, bet 

nenubėgs. Toks būdas yra rizikingas, 

nes vanduo, ypač pajudėjus pastatui, 

vis tiek suras, kur nubėgti. S. 

Kalkausko žodžiais, pastatus reikia 

projektuoti ir rengti taip, kad vanduo 

visai nesikauptų. Jeigu yra geras 

drenažas, hidroizoliacija visai nereikalinga. 

Tačiau statant yra taupoma, 

taip pat ir drenažo sąskaita. 

Kita problema – daugiaaukštėse 

požeminėse automobilių aikštelėse 

tirpstantis sniegas, kuomet šlampa 

perdangos. Jeigu jos gerai įrengtos, 

tinkamai nuvestas vanduo, problemų 

neturėtų kilti. Tačiau sėdant pastatui, 

atsiranda plyšių, įtrūkimų, per 

kuriuos sunkiasi ištirpusio sniego 

vanduo. Beje, ateityje tai gali sukelti 

ir labai didelių problemų, nes sniego 

tirpdymui naudojamos medžiagos, 

skverbdamosi į betoną, ardo metalines 

konstrukcijas. 

Nauja statyba – idealus variantas 

naudoti Penetron. Iki 60 proc. 

būsimų problemų galima pašalinti 

projektuojant. Šalinti bazinius 

konstrukcijų trūkumus visuomet 

pigiau ne konstrukcijų eksploatavimo, 

o statybos metu. 

Penetron naudojimas 

nesudėtingas – užtenka vieno 

žmogaus, kuris kontroliuotų, kad į 

betoną būtų įmaišomas tinkamas 

kiekis medžiagos. Atskiros hidroizoliacijos, 

naudojant minėtą medžiagą, 

nebereikia. „Statybų bendrovės 

dažniausiai vis dėlto atsisako naudoti 

Penetron statydamos naujus 

pastatus, nes esamu momentu 

statyba pabranginama, o kas bus 

toliau – negalvojama, – pastebi S. 

Kalkauskas. – Paprastai daroma ne 

tam, kad problemų būtų išvengta, o 

atidedama laikui, kai jos kils. Nes tai 

bus vėliau, gal po poros metų.“ 

Hidroizoliacija tampa pats 

betonas 

Privati gyvenamoji statyba turi 

tam tikrų niuansų. Statant naudojamas 

ne grynas betonas – jame 

esti įvairių priemaišų: plytų, kitų 

medžiagų. Tokiais atvejais siūloma 

plytas pašalinti ir užbetonuoti, nes 

su plyta Penetron nesąveikauja 

– tik su betonu, kurio hidroizoliacijai 

medžiaga ir sukurta. Šulinius, 

įrengtus naudojant betoninius 

žiedus, pamatinius blokus, surenkamas 

perdangas Penetron izoliuoja 

puikiai. „Šulinių žiedus Penetron 

užsandarina taip, kad neprasiveržia 

net gruntiniai vandenys, iki tol 

užpylinėję šuliniuose esančius siurblius“, 

– sakė S. Kalkauskas. 

Penetron buvo naudotas sandarinant 

„Impuls“ baseinus Vilniuje 

ir Šiauliuose. Baseinai šia medžiaga 

buvo hidroizoliuoti iš išorės, nenutraukiant 

veiklos, nes po baseinais 

yra techninės patalpos. „Tose 

vietose, kur prabėga vanduo, jau 

buvo užaugę stalaktitai, – pasakojo 

S. Kalkauskas. – O juk baseinai buvo 

įrenginėjami naudojant tikrai gerą 

hidroizoliaciją. Tačiau yra vadinamųjų 

silpnų vietų – sujungimų, vamzdžių, 

kitų, – kur vanduo randa kelią. 

Tradiciškas remontas būtų – išleisti 

vandenį, išdaužyti plyteles ir baseiną 

hidroizoliuoti iš naujo. O Penetron 

sprendžia problemą be jokių ardymų, 

iš apačios.“ 

Bendrovė siūlo šešias skirtingos paskirties medžiagas. 

Praktikoje šios medžiagos naudojamos kompleksiškai. Siaura 

medžiagų specializacija leidžia greitai, veiksmingai ir be klaidų 

spręsti hidroizoliacijos problemas. Kompleksinis požiūris ir įvairių 

medžiagų derinimas, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, užtikrina 

puikius rezultatus – garantuojama hidroizoliacija visam betono statinio 

eksploatavimo laikotarpiui. 

Penetron Admix – šviežio betono priedas (1 proc. cemento masės) 

Penecrete – įtrūkių, siūlių, sandūrų ir pan. hidroizoliacijai 

Penebar – siūlių, komunikacijų tiesimo vietų hidroizoliacijai 

Penetron – betono paviršių hidroizoliacijai 

Peneplug, Waterplug – momentinis (iki 3 sek.) betono 

slėginių protėkių likvidavimas 

PenePurFoam – medžiaga, skirta deformacinių siūlių 

hidroizoliacijai 

Viename iš daugiabučių, 

pastatytų Lazdynuose, Vilniuje, 

požeminėse automobilių aikštelėse 

ant automobilių varvėjo vanduo. 

Statybininkai, vykdydami garantinę 

priežiūrą, nesėkmingai problemą 

bandė spręsti ne sykį. Problemas ir 

konfliktus su gyventojais užbaigė 

Penetron. 

Naujosios hidroizoliacijos 

nereikia prižiūrėti, remontuoti, 

keisti 

IIC 

UAB 

„Penetron medžiagos sudaro 

hidroizoliacinį sluoksnį, kurio nereikia 

prižiūrėti, remontuoti arba keisti, 

hidroizoliacinės savybės išlieka visą 

betono gyvavimo laikotarpį. Penetron 

yra labai ekonomiškas dėl 

mažos medžiagų išeigos (0,8–1,1 

kg/m 2 ), nedidelių darbo sąnaudų ir 

nesudėtingo paviršių paruošimo bei 

padengimo technologijos“, – sako 

šią sistemą į Lietuvą atvežęs M. Nalivaika. 

Penetron yra kelių tipų hidroizoliacijos 

medžiagų sistema. Pagrindinė 

sistemos medžiaga –Penetron – yra 

sausas mišinys, susidedantis iš 

smėlio, cemento ir cheminių priedų, 

skiedžiamas vandeniu. Betono konstrukcijos 

paviršius ja dengiamas 

naudojant teptuką arba purkštuvą. 

„Jei paimtume tipinį betoną M 

300, kuris priskiriamas W 2 lygiui (t. 

y. žemiausiam nelaidumo vandeniui 

lygiui), ir apdorotume jį medžiaga 

Penetron, jo nelaidumo vandeniui 

rodikliai pagerėja ir jis priskiriamas W 

8 lygiui. Tai leidžia betonui atlaikyti 

vandens stulpelio slėgį 80 m gylyje“, 

– akcentuoja M. Nalivaika. 

Hidroizoliacinę sistemą Penetron 

jau išbandė statybų bendrovės 

„Vėtrūna“, „Skirnuva“, „NCC titanas“, 

„Šeba“; Vilniaus Naujamiesčio 

seniūnija bei kt. Pernai naujoji 

hidroizoliacijos sistema buvo panaudota 

nuo drėgmės saugant apie 100 

pastatų visoje Lietuvoje. Šiemet darbai, 

naudojant Penetron, jau pradėti 

Klaipėdoje ir Vilniuje. 

Bendrovės iliustr. 

„Inžinerinių inovacijų centras“ 

Kareivių g. 6, 09117 Vilnius 

Tel./faks. (8 5) 279 8400, 

mob. 8 612 94 564 E. p. iic@iic.lt www.iic.lt 



18 NAUJIENOS 


Naujieji ekskavatoriai: mažesnėmis sąnaudomis – daugiau darbo 

Į Lietuvos rinką ateina naujos kartos ekskavatoriniai krautuvai 3CX ir 

4CX, kurie kasimo darbus atlieka varikliui dirbant mažesniu greičiu, 

dėl to naudojant ir mažiau degalų. 

Viena iš reikšmingiausių 

ekskavatorinių krautuvų gamintojo, 

kompanijos JCB, naujovių yra 

„EcoDig“ – trijų siurblių hidraulinė 

sistema, dėl kurios ekskavatorius 

gali kasti, varikliui dirbant mažesniu 

greičiu. Taip net iki 15 proc. 

sumažinamos degalų sąnaudos bei 

anglies junginių emisijos iš variklio. Ši 

sistema montuojama visose „Manual 

Control“ ir „Easy Control“ mašinose 

kaip standartinė įranga, o „Advanced 

Easy Control“ mašinose montuojamas 

kintamo pajėgumo hidraulinis 

siurblys, todėl ekskavatorius kasa 

nepaprastai našiai. 

Dar viena naujovė – „EcoRoad“ 

technologija degalų sąnaudas 

padeda sumažinti dar labiau. Dėl 

unikalios JCB patentuotos sistemos 

„TorqueLock“ ekskavatoriniai krautuvai, 

važiuodami keliu, degalus vartoja 

25 proc. taupiau , o važiuoja – 10 

proc. greičiau ir darbų atlieka 20 

proc. daugiau. Papildomi pranašumai 

– dviejų varomųjų ratų (2WD) 

režimas ir hidraulinis atjungimas, 

įjungus aukščiausią pavarą. 

Taip pat įdiegti nauji stabdžiai, 

kurių trinkelės priverstinai visiškai atstumiamos 

nuo stabdžių disko, todėl 

pasipriešinimas sumažinamas iki minimumo. 

Tokia sistema lemia didesnį 

efektyvumą – padeda taupyti kurą 

ir leidžia ilgiau išlaikyti maksimalų 

važiavimo keliu greitį. 

„EcoLoad“ turi hidraulinį greičio 

valdymo jungiklį. „DieselMax“ varikliui 

veikiant nedideliu greičiu, sukimo 

momentas yra didelis, todėl traukimo 

ir stūmimo jėgos yra didesnės, ciklas 

vykdomas sparčiau, o pats ekskavatorius 

lengviau kopia į įkalnes. 

Visų šių naujovių rezultatas 

– įprastomis važiavimo keliais, krovimo, 

kasimo ir darbo tuščiąja eiga 

sąlygomis naujieji ekskavatoriniai 

krautuvai degalus vartoja vidutiniškai 

16 proc. taupiau, išmeta mažiau 

deginių emisijų ir dirba tyliau. Kadangi 

rečiau teks papildyti degalų baką, 

galima dirbti ilgiau ir produktyviau. 

Naujuosiuose ekskavatoriniuose 

krautuvuose patogiau ir vairuotojui: 

šildoma sėdynė, triukšmo bei vibracijos 

lygis mažas, nes kabina išmušta guma, 

gerai izoliuota. Naujo dizaino kabina – 

patogesnė ir geresnio matomumo. 

Kitos ekskavatorių naujovės ir 

funkcijos: 

• Funkcija „ Powerslide“ skirta ekskavatoriui 

hidrauliniu būdu paslinkti 

į šoną, kuo mažiau gadinant 

pagrindą. 

• Vadinamosios ekskavatoriaus 

rankos prailginimas, kasant leidžia 

pasiekti ir toliau, ir arčiau ekskavatoriaus, 

todėl galima iškasti ilgesnį 

griovį nepervažiuojant į kitą vietą. 

• Tolygaus važiavimo sistema 

(Smooth Ride System, SRS) 

sušvelnina apkrovas ir padeda 

ekskavatoriniam krautuvui geriau 

išlaikyti apkrovą. 

• Krautuvas turi greito prikabinimo 

sistemą. Ši sistema su šakėmis padidina 

keliamąją galią iki 2000 kg 

ir užtikrina geresnį matomumą. 

Įrankių centrų STOKKER inf. ir iliustr. 

Dėl detalesnės informacijos 

kreiptis į projektų vadovą Tomą 

Puloką, mob. 8 614 56640 

Užs. Nr. SZ 11/14 



Užs. Nr. SZ 11/02 

Nr. 2-3 (52) 


Paroda – konkursas architektams 

„Sausoji statyba architektūroje 2010“ 

Jau 12-tą kartą įvyko UAB „Knauf“ paroda – konkursas „Sausoji statyba architektūroje 2010“. Kaip ir 

kiekvienais metais, buvo išdalinti apdovanojimai originaliausiai 2010 metais Lietuvoje įgyvendintiems 

architektūros projektams ir jų autoriams. 

Pirmosios vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis, Viktorija Kotova ir Dalia 

Treinytė, loftuose sukūrė griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą. 

Šiemet konkursui buvo pateikta 

19 darbų, kuriuos vertino pripažinti 

architektūros specialistai. 

Konkurso dalyviai stebino originalumu, 

interjero spalvų drąsa ir vis 

naujomis idėjomis. 

Šių metų renginio dvasią įkūnijo 

rytietiška kultūra, kurios pagrindinis 

akcentas yra sakūra – pavasario 

vyšnaitės, simbolizuojančios 

energiją, įkvėpimą ir naujų darbų 

pradžią. Renginio organizatoriai 

šiuo akcentu linkėjo naujų idėjų, 

išskirtinumo, aistros naujiems darbams. 

Ilgai svarsčiusi komisija išrinko 

tris prizines vietas užėmusius projektus 

ir apdovanojo tris autorius 

paskatinančiomis premijomis. Pirmosios 

vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis, 

Viktorija Kotova ir Dalia Treinytė, 

dalyvaujantys nebe pirmą kartą, vėl 

nustebino naujovėmis. Loftai – šių 

dienų naujovė, ir projekto autoriai, 

puikiai perteikę konkurso temą „Sausoji 

statyba architektūroje“, sukūrė 

griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą. 

Antrosios vietos nugalėtojas Dmirij 

Kudin stebino jaukia interjero 

aplinka projekte „Elektroniko irštva“, 

kuriuo parodė, jog kompiuterių specialisto 

būste turi būti ne tik stalas 

ir kompiuteris. Ilgai projektuota ir 

kurta Alytaus teatro salė, kurios 

autorius yra Saulius Juškys, pelnė 

trečiąją vietą. 

Įteiktos trys paskatinamosios 

premijos šiems autoriams: Violetai 

Jakubauskienei, Aldonai Navickienei 

ir Sauliui Daniulaičiui. Šių autorių 

darbai atkreipė dėmesį senų tradicijų 

išlaikymu ir provokuojančiomis 

idėjomis. 

UAB „Knauf“ renginio komanda 

džiaugiasi sėkmingai įvykus dar vienam 

konkursui, dėkoja visiems dalyvavusiems 

ir laukia naujų projektų 

kitais metais. 

Bendrovės inf. ir iliustr. 

NAUJIENOS 

19 

Analizuojama metropoliteno statybos galimybė 

Užs. Nr. SZ 11/10 

Iš kairės: J. Zykus ir R. Adomavičius 

„Metro sąjūdis“ siekia, kad Metropoliteno sistemos sukūrimo Vilniuje 

projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 

Š. m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ šia 

tema organizavo apskrito stalo diskusiją. 

Diskusijos dalyviai pritarė iniciatyvai 

pasirašyti Nacionalinį susitarimą 

tarp partijų dėl Metropoliteno diegimo 

Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę 

dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei 

svarbiu ekonominiu projektu. 

Apskritojo stalo diskusijoje 

dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, 

NT, susisiekimo ekspertai 

ir specialistai, asociacijų nariai, 



mokslininkai, visuomenės veikėjai. 

„Metro sąjūdžio“ valdybos narys 

Juozas Zykus teigia, jog „užsienio 

patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja 

diskusijos dėl Metro statybos, 

kurios kai kuriose šalyse tęsiasi net 

iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje 

diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau 

tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai 

politikų pozicijai dėl Metropoliteno 

pripažinimo valstybei svarbiu 

ekonominiu projektu, atsirastų 

reali galimybė Metropoliteno 

įgyvendinimui.“ 

Didžiausios Lietuvos kelių 

infrastruktūros grupės „Tiltros Group“ 

koncesijų departamento vadovas 

Vitoldas Sapožnikovas pripažįsta, 

kad metropoliteno projektas Vilniuje 

galėtų būti įdomus jo atstovaujamai 

įmonei, rašė ir dienraštis „Vilniaus diena“. 

Kol kas jis nesiryžo prognozuoti, 

kiek galėtų kainuoti pirmoji miesto 

traukinio linija. „Manau, kad bet kokiu 

atveju investicijos būtų ne dešimtys ir 

ne šimtai milijonų, o viršytų milijardą 

litų”, – sakė V. Sapožnikovas. 

Metro sąjūdžio valdybos nario 

Juozo Zykaus teigimu, praktika rodo, 

kad ten, kur atsiranda metro linija, 

nekilnojamojo turto kainos pakyla iki 

dviejų kartų 

Dabar planuojama, kad pirmoji 

maždaug 7 km ilgio metropoliteno 

linija galėtų atsirasti nuo Pilaitės iki 

Baltojo ar Karaliaus Mindaugo tilto. 

Pilaitė pasirinkta dėl to, kad tai labiausiai 

izoliuotas miesto rajonas, numatyta 

didelė jo plėtra, be to, planuojama 

tiesti kelią iki Grigiškių, kuris 

palengvintų susisiekimą su Kaunu. 

Tikimasi, kad pirmoji linija galėtų 

pradėti veikti jau po 5 ar 10 metų. 

Vilniaus viešojo transporto sistema 

yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi 

susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo 

normalų miestiečių ir miesto svečių 

judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia 

daug laiko praleisti spūstyse. 

Lemiamas žodis, kaip ateityje 

atrodys Vilniaus viešasis transportas, 

bus tartas anksčiausiai rudenį, 

apsisprendžiant dėl sostinės transporto 

specialiojo plano. Pasak VGTU 

pofesoriaus Jurgio Vanago, greitojo 

viešojo transporto sistemos (metropoliteno) 

poreikį Vilniuje diktuoja 

ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio 

planavimo aktualijos, jų tarptautinis 

kontekstas. Be jos sostinė 

prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos 

jūros regiono miestų tinkle. 

Vicemeras Romas Adomavičiaus 

sako, kad tokį planą realu parengti 

iki rudens. 

Vasario viduryje Vilniaus 

savivaldybė pasirašė sutartį dėl 

viešojo transporto planavimo studijos, 

kurios koncepcinė dalis turėtų 

būti baigta gegužę. Tuomet paaiškės, 

ar reikia keisti esamą transporto 

sistemą, ar ne; jei keisti, tai kuo. 

„Metro sąjūdžio“ inf. ir nuotr.

20 VADYBA 


Nepatogi tiesa apie statybų 

Dubajuje vieną monolitinį aukštą sugeba pastatyti per tris dienas. Kokias efektyvumo 

paslaptis nuo mūsų slepia arabai 

Nerius JASINAVIČIUS, efektyvumo konsultantas, UAB “TOC sprendimai” direktorius, 

Augustinas VOLDEMARAS, statybų inžinierius 

„Remonto neįmanoma užbaigti, jį galima tik sustabdyti“, frazė, puikiai iliustruojanti situacijos 

beviltiškumą, susidūrus su meistrais ar statybininkais. Vėlavimas, brokas ir permokėjimas už darbą 

tapo neišvengiama bet kurio statybų projekto sąlyga. Ar tikrai mes nemokame statyti kokybiškai, 

nevėluodami ir neviršydami numatytos sąmatos 

Ar tai būtų individualus namas, 

ar daugiabutis, ar krepšinio 

arena – vis kažko pritrūksta. Rezultatas 

dažniausiai tas pats: keliskart 

atidėtos įkurtuvės, teismai keliais 

frontais ir paniekos šypsenos iš 

žmonių, kai jiems pasisakai esąs 

statybininkas. 

Visi girdėjo apie efektyvumą 

Šių eilučių autoriai daug metų 

praleido gamyboje ir statybose, 

todėl puikiai žinome, kas slypi už 

blizgančių pastatų fasadų: keiksmai, 

nepasitikėjimas, nepasitenkinimas, 

atleidimai, baudos, bankrotai. 

Statybų parodose bendraujame 

ryšėdami kaklaraiščius, demonstruojame 

savo produktų kokybę 

ir technines galimybes. Tuo tarpu 

statybų aikštelėje sėkmę nulemia 

tai, kaip šalmais pasipuošusios 

galvos sugeba efektyviai valdyti 

milžiniško kompleksiškumo sistemą. 

Tai, ką matome parodos stende, net 

pačiame didžiausiame, tėra maža 

statybinės veiklos dalelė. Ką parodoje 

reikėtų įsigyti, kad statybinė 

veikla taptų efektyvesnė, t.y., objektus 

statytume greičiau, pigiau ir 

kokybiškiau 

Šiuo metu steigiamas Lieknos 

statybos institutas kelia tikslą 

pagerinti viso statybų sektoriaus 

konkurencingumą. Liekna statyba 

arba „Lean Construction“ (angl.) – tai 

požiūrio, principų ir metodų visuma, 

skirta užtikrinti ilgalaikę statybų 

įmonės sėkmę, jos gebėjimą efektyviai 

bei pelningai dirbti dabar ir 

ateityje. Pastatę namų nuo pamatų 

iki rakto, imamės diegti japonišką 

Lean metodiką mūsų sektoriuje. 

Lean principai ir metodai Lietuvoje 

sėkmingai taikomi baldų, elektronikos 

pramonės, metalo, mašinų 

gamybos įmonėse. Didesnis veiklos 

efektyvumas suteikia kompanijoms 

konkurencinį pranašumą, tačiau 

statybų bendrovės šią galimybę kol 

kas ignoruoja. 

„Dabar, konsultante, mums ne 

tavo teorijos. Šią sekundę svarbiausia 

staigiai atsivežti trūkstamas 

medžiagas. Jos būtų atvažiavusios 

vakar, bet darbų vadovas negalėjo 

užsakyti, nes įmonė turi skolų 

tiekėjui. Šiandien – ši problema, rytoj 

bus kita. Visko nesuplanuosi, tad 

ar verta gaišti laiką šnekoms apie 

efektyvumą” – sako statybininkai. 

Atsakome: verta! 

Pažiūrėkime į veidrodį. Užsakovas 

moka už kvadratus. Darbininkams 

taip pat mokama už kvadratus. Kai 

darbai neįvykdomi laiku, mokam 

baudas. Tada vadovas rėžia algas 

darbininkams – juk jie vėluoja. Tuomet 

darbininkai protestuodami meta 

įrankius ir palieka įmonę. Įmonė 

ieško kitų, kas pabaigtų pradėtus 

darbus, bet kitų kainos (už kvadratą) 

didelės, nes liko galiukai, taigi maži 

kvadratai. 

Ir niekam nesvarbu, kad darbininkas 

vėluoja dėl to, kad jis neturėjo 

medžiagų, kurių neatvežė, nes 

rangovas turi skolų tiekėjui (arba, 

tarkime, medžiagų dar neišsirinko 

užsakovas, kurio architektas-dizaineris 

dabar atostogauja). Nesvarbu, 

kad rangovas užsakovą informavo 

apie vėlavimus – perspėjo žodžiu, 

tada parašė raštu priminimą apie 

nesumokėtą skolą, o tas atrašė, kad 

darbai viršija numatytą sąmatą, o sutartis 

buvo sudaryta fiksuotai kainai 

ir laikui. Ir dar žodžiu primena, kad jis 

turi įsikelti iki Kalėdų. Tuo pat metu, 

ruošdamosi blogiausiam, abi pusės 

skaičiuoja, kokius nuostolius kiekviena 

patyrė, ir niekaip nesuskaičiuoja, 

kiek kainuoja viena pavėluota diena. 



Nr. 2-3 (52) 


VADYBA 

21 

efektyvumą 

Tuo tarpu statybų vadovui visos šios 

peripetijos nesvarbios, nes dabar 

svarbiausia kuo greičiau surasti naujų 

darbininkų, kurie pabaigtų likusius 

kvadratus. 

Lean padeda suprasti statybų 

anatomiją ir fiziką, grandžių skirtumų 

ir tarpusavio priklausomybės poveikį 

galutiniam rezultatui. Šie fiziniai 

aspektai įprastoje statybų aplinkoje 

dažnai ignoruojami, nes dėmesys 

sutelkiamas į nereikšmingus momentus. 

Tai nereiškia, kad statyboms 

vadovauja kvailiai – tiesiog lokalus 

vienos grandies optimizavimas, 

neįvertinus jo poveikio visai sistemai, 

neduos naudos ir gali būti 

netgi žalingas. Nurėšim algas darbininkams 

už vėlavimą, optimizuosime 

sąnaudas atsisakydami krano 

(nes jis daug laiko prastovi), o kaip 

tai padės greičiau ir kokybiškiau 

pastatyti namą 

Beje, dėl krano. Įpusėjus darbams 

rangovinės firmos direktorius 

pastebi, kad viršijama sąmata. 

Ataskaitoje matyti, kad pereikvota 

mechanizmų: sąmatoje numatyta, 

kad kranas dirbs 8 motovalandas, o 

atėjusi sąskaita–faktūra rodo penkis 

kartus didesnį faktą. Pasirodo, kranų 

įmonė ima už pamainą. Jai nesvarbu, 

kad per savaitę rangovui krano reikia 

tris valandas iš ryto ir 15 minučių po 

pietų – pasirašyti tenka už 8 darbo 

valandas: juk kranininkas dirbo, kranas 

dėvėjosi, degalai buvo eikvojami, 

sumokam ir už krano atvykimą 15 

km atstumu. 

Pastebėjęs tokį lėšų švaistymą, 

rangovinės firmos direktorius liepia 

taupyti. Statybų vadovas, gavęs pylos 

už tai, kad neefektyviai panaudoja 

brangų kraną, nuo šiol organizuos 

darbus taip, kad krano reikėtų kuo 

rečiau. Paprašo personalo skyriaus, 

kad priimtų iš biržos pagalbinių 

darbininkų, kurie nešios medžiagas 

į viršų, o kranas bus paleidžiamas 

po pietų ir pasirašoma už keturias 

valandas. 

Darbininkai visą dieną nešioja 

maišus su medžiagomis – užlipa 

tris kartus, parūko, vėl užlipa, nusirengia 

– karšta, dar kartą parūko. 

Tuo metu kažkas prašo išstumti 

užstrigusį prorabo kabluką, kuriuo 

jis važiuoja atvežti diskų bolgarkei, 

nes betonuotojai negali nupjauti 

neteisingai sudėtų armatūros strypų. 

Veiksmas vyksta. Tik kam įdomu, 

kad darbininkai pradirba daugiau 

litų, nei tas kranas, kuris medžiagas 

užkeltų vienu pakėlimu. Svarbiausia, 

kad mechanizmų pereikvojimas suvaldytas. 

Namą pastatyti sunku: neapgalvojimai 

projektuojant, sąmatininko 

klaidos, medžiagų tiekimo trukdžiai, 

spaudimas statybų vadovams, 

darbininkų kompetencijos stoka, 

finansiniai ginčai su užsakovais. 

Bet namai kyla. Tai gal keisti nieko 

nereikia Naujakurys juk nesužinos, 

kad bestatant jo namą pasikeitė 

pusė brigados, kad prorabas savo 

vaikų nematė kelias savaites, kad 

vienas darbuotojas susižeidė krisdamas, 

nes nebuvo aptvėrimo (nes 

saugos priemonės daug kainuoja, 

o sąmatoje to nėra), kad rangovas 

sumokėjo baudą už darbų saugos 

reikalavimų nevykdymą, kad 

užsakovas ir rangovas iki šiol derasi 

dėl baudos už vėlavimą dydžio. 

Kuo gali padėti Lean 

Statomi du monolitiniai namai 

Vilniuje ir Dubajuje. Lietuvoje įprastas 

statybos greitis yra 3 aukštai per 

mėnesį, Emyratuose – vienas aukštas 

per 3 dienas. Pas juos karščiau, jie 

dirba ne 20 m aukštyje kaip mes, o 

200 m. 

Didžiausias greitis, per kurį yra 

tekę pastatyti aukštą šių eilučių 

autoriams, buvo penkios dienos. 

Tokį greitį yra pavykę išspausti ir 

daugiau kolegų, ypač betonuojant 

daugiaaukščio viršutinius aukštus, 

kai kartojamos jau kelis kartus 

vykdytos pasikartojančios operacijos. 

Gal čia mūsų projektuotojai kalti, 

kad projektuoja per žemus namus, 

neleidžiančius mums pademonstruoti 

arabiško efektyvumo 

Pagrindinis Lean principas – sukurti 

daugiau vertės, atsisakant 

nereikalingų veiklų, t. y. naudojant 

mažiau resursų. Nereikalingų veiklų 

šalinimas visoje statybų grandinėje, 

o ne atskirose vietose, sukuria procesus, 

reikalaujančius mažiau darbo 

jėgos, mažiau laiko. Be to, pastebimai 

sumažinamos sąnaudos ir padaroma 

mažiau broko. 

Kaip tai padaryti Svarbu matyti 

ir žinoti, kas yra inžinierių kompiuteriuose, 

konstruktorių galvose ir 

statybų aikštelėse, kad būtų galima 

maksimaliai sinchronizuoti šias 

veiklas, siekiant išvengti prastovų kritiniame 

kelyje (darbininkai laukia, kol 

atveš betono), perprodukcijos (atvežė 

per daug betono, galim pasiruošti 

prisipildyti kišenes), permokėjimų 

(už galiukų kvadratus), statybų 

broko (vėlavom priduoti objektą, 

todėl dažėm nelaukdami, kol sienos 

išdžius). 

Tam reikia į vieną integruotą 

komandą suburti statybų grandinės 

žmones, atstovaujančius užsakovui, 

architektui, rangovui, subrangovams 

ir tiekėjams. Jie visi yra sistemos 

dalyviai, todėl kritiškai svarbu, kad 

jie suprastų galimas lokalių veiksmų 

pasekmes visai sistemai. Kuriant 

projekto sąmatą atsižvelgti ne tik 

į objekto projektą, bet ir statybų 

procesą, jo eiliškumą ir tarpusavio 

priklausomybę. Statybų aikštelėje 

daryti tik tai, ką reikia, ir tik tiek, kiek 

reikia: geriau stovėti be darbo, nei 

jį imituoti. Operatyviai dalintis informacija 

apie situaciją bei iškilusias 

problemas ir staigiai reaguoti 

įvertinus, kokį poveikį problema turi 

galutiniam rezultatui. 

Plėtodami Lieknos statybos instituto 

veiklą sieksime, kad šie principai 

būtų kuo plačiau taikomi Lietuvos 

statybų bendrovėse. Kad užsakovai, 

užuot įprastai bandę nudrožti nepatikimus 

statybininkus, būtų linkę papildomai 

sumokėti už patikimumą. Kad 

įteikę užsakovui raktą derėtumėmės 

ne dėl baudos už vėlavimą, bet dėl 

premijos už anksčiau baigtus darbus. 

Doogsta nuotr. 

TRUMPAI 

„Edrija“ imasi 

netradicinio gręžinio 

UAB „Edrija“ įgyvendina 

projektą „Kaimiškųjų vietovių 

informacinių technologijų 

plačiajuosčio tinklo RAIN 

plėtra“. Šis projektas, 

įgyvendinamas visoje Lietuvoje, 

pasieks ir Neringą. 

Balandžio 11 d. pradedama 

iš Klaipėdos į Neringą 

po Kuršių marių dugnu tiesti 

metalinį futliarą šviesolaidinio 

kabelio įvėrimui. Šiems darbams 

atlikti bus naudojama 

gręžimo įranga, kurios traukimo 

jėga – 250 tonų. 

Gręžinys iš Klaipėdos į 

Neringą po Kuršių marių 

dugnu bus vienas iš ilgiausių 

ne tik Baltijos šalyse, bet ir 

Europoje. Jo ilgis sieks apie 1 

600 m ilgio. Bendras apsauginio 

vamzdžio svoris viršys 

20 tonų Šie darbai bus vykdomi 

nuo balandžio 11 d. iki 

gegužės 2 d. Užbaigimo data 

gali keistis. 

Šiuo metu prieš 

Alksnynės postą, 8,5 km nuo 

Klaipėdos, pradėta rengti 

gręžimo aikštelė ir laikinas 

privažiavimo kelias. 

Šviesolaidinio kabelio 

klojimo darbus Klaipėdos 

ir Tauragės apskrityse atlieka 

UAB „Edrija“. Projekto 

„Kaimiškųjų vietovių 

informacinių technologijų 

plačiajuosčio tinklo RAIN 

plėtra” įgyvendinimo metu vis 

daugiau kaimiškųjų vietovių 

gyvenviečių prijungiama prie 

šviesolaidinės infrastruktūros 

ir joms suteikiama galimybė 

naudotis plačiajuosčiu ryšiu. 

Įgyvendinant projektą RAIN-2 

iš viso bus nutiesta apie 4 

500 kilometrų šviesolaidinių 

kabelinių linijų, kurios pasieks 

770 gyvenviečių. 

S•Ž 

STATYBŲ SĄMATOS • NORMATYVAI• KAINYNAI • PROGRAMOS 

Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA 

Žalgirio 88, LT-09303 Vilnius , 

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084, faks. 275 0411, e. p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt; www.sistela.lt, 



22 AKTAULIJOS 


LVPA: ūkiškas požiūris į vykdomą 

Neseniai sėkmingai renovuotas vienas iš Panevėžio lopšelių-darželių. 


Norint sėkmingai įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą, 

vien finansavimo neužtenka – nereikia užmiršti ir paties projekto 

vykdytojo požiūrio į jo vykdomą veiklą. „Sėkmingo projekto receptą 

sudaro dviejų dalykų kombinacija – tvarkingai parengti dokumentai, 

laiku ir kokybiškai atliekami darbai, tikroviškos sąmatos, skaidriai 

atlikti pirkimai, profesionaliai atliekama statybinė techninė projekto 

priežiūra ir ūkiškas požiūris į projektą: būtina siekti, kad atliktų 

darbų rezultatai nebūtų vienadieniai“, – sako Lietuvos verslo 

paramos agentūros (LVPA) Energetikos projektų valdymo skyriaus 

vyresnioji projektų vadovė Giedra AUGULYTĖ. 

Siekdama įsitikinti, kad viešosios 

paskirties objektui skirtos ES fondų 

lėšos yra naudojamos tikslingai, o 

projekto veikla, administravimas ir 

lėšų apskaita yra vykdoma tinkamai, 

LVPA atlieka patikrinimus projekto 

įgyvendinimo vietoje. 

ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruojamuose 

viešosios paskirties 

objektuose LVPA specialistai tikrina, 

ar projekto vykdytojo paraiškoje, 

mokėjimo prašymuose ir projekto 

ataskaitose nurodyta informacija 

yra teisinga; ar atlikti visi deklaruoti 

darbai, suteiktos visos paslaugos ir 

įsigytos visos prekės, kaip buvo numatyta; 

ar pateiktos išlaidų pagrindimo 

ir išlaidų apmokėjimo įrodymo 

dokumentų kopijos atitinka šių 

dokumentų originalus. Patikros metu 

žiūrima, ar projektas vykdomas remiantis 

techniniu projektu, ar naudojamos 

tos medžiagos ir technologijos, 

kurios yra numatytos, ar įvykdyti visi 

darbai, kurie buvo nurodyti. Patikros 

metu taip pat tikrinami ir visi su 

projektu susiję dokumentai: darbų 

žurnalas, techninis projektas, techninis 

darbo projektas, atliktų darbų 

aktai, fiziniai rodikliai, kurie buvo deklaruoti 

mokėjimų prašymuose. 

LVPA nesiekia varginti projektų 

vykdytojų ilgais patikrinimais. Patikrinimai 

– tai, visų pirma, galimų 

pažeidimų prevencija. LVPA tikslas – 

užtikrinti kuo efektyvesnį ir skaidresnį 

ES struktūrinės paramos lėšų 

įsisavinimą, mažinti šešėlinės ekonomikos 

mastą šalyje, garantuoti lygios 

konkurencijos teises ir taip tiesti 

kelią sąžiningų projektų pareiškėjų ir 

projektų vykdytojų veiklai. 

Projekto įgyvendinimas yra 

sudėtingas procesas, reikalaujantis 

ne tik tikslumo deklaruojant atliktus 

darbus, suteiktas paslaugas, įsigytas 

prekes ar vykdant projekto lėšų 

apskaitą, bet ir patirties bei įgūdžių 

šioje srityje. Todėl nenuostabu, kad 

LVPA specialistai, vykdydami patikras 

projektų įgyvendinimo vietose, 

aptinka nemažai klaidų ir netikslumų. 

LVPA specialistai pateikia savo pastabas 

ir nustato terminą, per kurį 

projektų vykdytojai turi pateikti savo 

paaiškinimus ar pašalinti netikslumus. 

Turi sutapti keturi skaičiai 

Patikros metu apžiūrimas objektas, 

įvertinama jo kokybę, medžiagų 

panaudojimo technologijos. Kitas 

žingsnis – tikrinami dokumentai: administraciniai 

ir techniniai. 

Įvadiniai Lieknos statybos instituto seminarai 

Projektų vadovams, 

statybų vadovams 

statybos, tiesybos, 

tvarkybos Įmonių vadovams 

daugiau informacijos www.lsi.lt 

kur slypi efektyvumas ir pinigai 

• Esamų statybinių praktikų apžvalga 

Sektoriaus praeitis, dabartis, ateitis 

• Efektyvumas, kaip konkurencinis 

pranašumas 

• Lieknos statybos filosofija ir įvadas 

Seminarą veda: 

Nerius Jasinavičius 

Augustinas Voldemaras 

Seminarai vyks 2011-05-16, 2011-06-07 

kaip pasiruošti ir pelningai išnaudoti 

statybų sektoriaus atsigavimą 

Kodėl seni metodai nebeveiksmingi 

Lieknos statybos filosofija ir įrankiai 

Patirtis Lietuvoje 

Seminarą veda: 


Augustinas Voldemaras 

Tomas Grigas 

Seminaras vyks 2011-05-25 


Augustinas 

Voldemaras 

Tomas Grigas 



Nr. 2-3 (52) 


AKTUALIJOS 

23 

projektą – raktas į sėkmę 

Būtina atkreipti dėmesį, kad 

patikrų metu surinkti duomenys – atlikti 

darbai (jų kiekis), darbų žurnale 

pateikti darbai (jų kiekis) ir techninio 

projekto duomenys turi sutapti su 

projekto įgyvendinimo rodikliais, 

pateiktais projekto vykdytojo 

paraiškoje. Tai yra vadinama keturių 

skaičių sutapimu. Neretai pasitaiko, 

kad visi šie skaitmenys skiriasi. Tai 

rodo, kad netinkamai dirbo statybos 

vadovas, techninis prižiūrėtojas. Jų 

pareiga yra tikrinti ir, nustačius neatitikimus, 

užfiksuoti protokoluose, 

aiškinamuosiuose raštuose, kodėl 

taip nutiko. Prieš teikiant prašymą 

galutiniam mokėjimui, atsakingi 

specialistai turėtų pasitikrinti, kiek ir 

kokių darbų atlikta. 

Esant minėtų skaičių neatitikimams, 

LVPA specialistai projekto 

vykdytojus gali įpareigoti užsakyti 

vadinamąsias išpildomąsias geodezines 

nuotraukas. Jas gali daryti tik nepriklausoma 

atestuota bendrovė, sertifikuoti 

specialistai. Tokios nuotraukos, 

priklausomai nuo objekto, užsakovui 

gali kainuoti iki 5 tūkst. Lt. 

Viename iš objektų, kuriame 

buvo atliekama patikra, LVPA specialistai 

nustatė, kad pastato fasadas 

turėjo būti įrengtas vieno pavadinimo 

plokštėmis, o iš tiesų dokumentai 

rodė naudojus kitas. Tačiau 

pasirodė, kad gamykla tik pakeitė 

plokščių pavadinimą. Daugiausiai 

laiko projekto vykdytojai užtruko, kol 

surado nežinia kur buvusį gamyklos 

raštą apie plokščių pavadinimo 

pakeitimą. Taigi itin svarbu, kad 

projektų vykdytojai intensyviau 

domėtųsi projekto įgyvendinimo 

eiga, nuolatos lankytųsi šiame objekte, 

bendradarbiautų su rangovo atstovais 

bei techniniais prižiūrėtojais. 

Tuomet pavyktų išvengti nereikalingų 

netikėtumų ar netikslumų. 

Užsakovo rezervo fondas – ir 

galimybė piktnaudžiauti 

Įprastai projekto vykdytojai, 

prašydami ES finansavimo, atliekamų 

darbų kiekius nurodo iš energetinio 

audito, kuriame kartais yra aptinkami 

netikslumai. Konkursas rangos darbams 

vykdomas naudojant šio audito 

duomenis. Todėl pasitaiko, kad rangovas 

laimi konkursą atlikti darbams, 

kurių kiekiai yra nurodyti klaidingai. 

„Rangovas, nesusipažinęs 

asmeniškai su objektu, o besivadovaudamas 

tik energetinio audito, 

atlikto su klaidomis, duomenimis, 

patenka į nemalonią situaciją“, 

– „Statybų žinioms“ pasakojo G. 

Augulytė, prisiminusi atveją, kai 

viename iš vykdomų projektų dėl 

skaičiavimo klaidos pritrūko 

1 tūkst. kv. m fasado. 

Neretai klaidų pasitaiko ir techniniuose 

projektuose, bet dažnai šių 

klaidų pirkimo metu niekas nefiksuoja 

ir netaiso. Konkurso metu rangos darbus 

atliekančios įmonės turėtų surinkti 

visą būtiną informaciją, susijusią 

su konkrečiais rangos darbais objekte, 

išsamiai patikrinti visus esamus dokumentus. 

Be to, pravartu būtų apsilankyti 

objekte ir atidžiai jį apžiūrėti. 

Visa išsiaiškinus, anot pašnekovės, tikrai 

pavyktų išvengti papildomų darbų 

ir nesusipratimų, kylančių dėl netikslaus 

techninio projekto. Kita vertus, 

kiltų mažiau nesusipratimų naudojant 

užsakovo rezervo lėšas, išaiškėjus, kad 

objekte reikia atlikti daugiau darbų 

nei jų buvo numatyta. 

Ne vieną minėtų problemų bandoma 

spręsti naudojant užsakovo 

rezervo fondą. Jis nėra privalomas, 

tačiau daugelis užsakovų tokį fondą 

suformuoja. Siekiant užkirsti kelią 

galimiems piktnaudžiavimams, būtina 

atkreipti dėmesį, kad formuojant 

užsakovo rezervą, turėtų būti numatytos 

šio fondo panaudojimo galimybės, 

kainodara. Šiame rezerve gali būti 

lėšos, kurių dydis svyruoja iki 10 proc. 

nuo projekto vertės. Patarimas: naudotis 

užsakovo fondu tik tuo atveju, 

kai reikia vykdyti nenumatytus darbus. 

Pataria skaityti dokumentus, 

taip pat ir lydinčiuosius 

Tarp nustatomų problemų, atliekant 

patikras, LVPA specialistai 

vardina įvairias situacijas. 

Deklaruojant, kad objektas 

užbaigtas, valstybinei komisijai pakanka 

pateikti garantinį raštą, jog kai kurie 

darbai bus užbaigti, kai leis gamtinės 

sąlygos. Kita vertus, LVPA tinkamomis 

išlaidomis laiko tik tokias, kai darbai 

yra atlikti iki galo. Jeigu objektą 

pripažįstant tinkamu naudoti, užbaigtu, 

nėra galimybių atlikti kokių nors darbų, 

LVPA siūlo pratęsti projekto įvykdymo 

sutartį ir užbaigti visus darbus, už kuriuos 

prašomas finansavimas, nes realiai 

neatlikti darbai nėra finansuojami. 

Labai dažnai statybininkai 

skundžiasi, kad kai kurios išlaidos 

pripažįstamos netinkamomis, taigi 

prarandamas finansavimas. LVPA specialistai 

primena, kad būtina skaityti 

dokumentus, taip pat ir lydinčiuosius, 

kuriuose nurodyta, kokios išlaidos yra 

tinkamos ar netinkamos. Projektai 

neretai vykdomi didele apimtimi, tačiau 

tinkamos finansuoti nebūtinai yra visos 

išlaidos, nes nemaža dalis darbų nėra 

susijusi su energinio efektyvumo didinimu. 

Tačiau neatlikus ir kitų darbų, 

pastatas negali būti pripažįstamas tinkamu 

naudoti. Įsisuka užburtas ratas. 

Tačiau dokumentuose aiškiai užfiksuota, 

kurios išlaidos yra tinkamos finansuoti. 

Tinkamomis finansuoti išlaidomis 

LVPA laiko atstatomuosius darbus, 

kurių iš anksto nebuvo galima numatyti. 

Šiuo atveju LVPA specialistai 

pataria fotografuoti problemines 

vietas ir kreipiantis dėl finansavimo 

pateikti nuotraukas. Kuo daugiau 

informacijos pateikiama, tuo didesnė 

tikimybė išvengti galimų problemų. 

Taiko skirtingas matavimo 

metodikas 

Atliekant patikras LVPA specialistams 

tenka susidurti su projekto 

vykdytojais, techniniais prižiūrėtojais, 

rangovais, kurie viename objekte taiko 

skirtingus matavimo, skaičiavimo 

metodus, netgi skirtingus metodus 

atskiroms objekto dalims. 

Kaip pavyzdį galima pateikti 

tai, kad Lietuvoje yra nemažai 

technologijų, pagal kurias galima 

atlikti fasadų šiltinimą. Kiekviena šių 

technologijų, medžiagų turi specifiką, 

kurią būtina žinoti. Tam daromi 

darbo projektai. Tačiau net esant 

tokiems projektams, pasitaiko atvejų, 

kuomet atliktiems rangos darbams 

nėra pagrindžiančių dokumentų. 

Nemalonumų rangovai galėtų 

išvengti tinkamai įvertindami rangos 

sutartis ir pirkimo sąlygas -– iki 

pasirašant sutartį, derėtų atkreipti 

dėmesį į specialius rangos sutarties 

punktus, kurie gali sutrukdyti tinkamai 

baigti objektą. Geriau siekti pakeisti 

sutartį, negu vėliau susizgribti, 

kad nežinia, ką daryti. 

„Kuo atsakingiau statybininkai 

dalyvaus konkursuose, tuo turės 

mažiau bėdų ateityje“, – teigia G. 

Augulytė. 

LVPA specialistė taip pat pataria 

kilus problemoms atvirai kalbėtis 

apie patiriamus sunkumus ar 

kylančias problemas, visus klausimus 

aptarti kartu su rangovais. 

Pauliaus Gvildžio nuotr. 

STATYBINES TECHNIKOS BEI ELEKTROS GENERATORIU NUOMA 

+370 5 2603242 www.catrental.lt WITRAKTOR 





TRUMPAI 

Nauji aplinkkeliai 

Saugant miestus nuo tranzitinio 

transporto srautų, šiais metais 

Lietuvoje numatoma pradėti 

tiesti keturis naujus aplinkkelius 

– Vilniaus išorinį pietinį, Kairių, 

Priekulės ir Palangos, pranešė 

Vyriausybė. 

Vilniaus išorinis pietinis 

aplinkkelis taps jungtimi tarp 

Vilniaus–Kauno ir Vilniaus– 

Minsko magistralių. 27,3 km 

ilgio aplinkkelis pagerins šalies 

ir tarptautinį susisiekimą, padės 

spręsti transporto spūsčių problemas. 

Aplinkkelį planuojama tiesti 

trimis etapais. Šį pavasarį pradedamas 

pirmasis etapas, pirmiausia 

įrengiant 1,9 km ilgio aplinkkelio 

dalį, nuo Gariūnų g. ir Savanorių 

pr. sankryžos sutampančią su 

Kirtimų gatve. 

Rekonstruojant magistralinį 

kelią Radviliškis–Šiauliai, šiais 

metais bus pradėtas tiesti 9,2 km 

ilgio Kairių miestelio aplinkkelis. 

Panašias problemas padės 

spręsti ir šiemet pradedamas 

Priekulės aplinkkelis. Pusiaukelėje 

tarp Klaipėdos ir Šilutės esantį 

miestelį kerta intensyvaus eismo 

kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– 

Klaipėda, šiuo keliu taip pat 

važiuoja krovininis transportas tarp 

Klaipėdos ir Kaliningrado srities. 

Situaciją iš esmės pakeis apie 11 

km ilgio aplinkkelis, kuris aplenks 

Priekulę iš rytinės pusės ir bus 

daugiau kaip kilometrą nutolęs 

nuo miestelio ribų. Šiais metais 

bus pradėtas tiesti pirmasis šio 

aplinkkelio etapas – 6,5 km ilgio 

ruožas. 

Naujas aplinkkelis apjuos ir 

pajūrio kurortą Palangą. Šiemet 

pradedamas tiesti 8,3 km ilgio 

Palangos aplinkkelis bus magistralinio 

kelio Klaipėda–Liepoja 

dalis. Be minėtų darbų, prasidės 

Vilniaus vakarinio aplinkkelio antras 

etapas, Tytuvėnų apvažiavimo 

rekonstrukcija. Modernizuojamos 

ir didmiesčius aplenkiančios 

geležinkelio linijos – Vilniaus ir 

Kauno aplinkkeliai, Klaipėdą juosianti 

geležinkelių infrastruktūra. 

Visi minėti darbai, išskyrus 

Palangos aplinkkelį, bus vykdomi 

panaudojant 2007–2013 

m. laikotarpio Europos Sąjungos 

struktūrinę paramą. Palangos 

aplinkkelis bus tiesiamas viešojo ir 

privataus sektoriaus partnerystės 

būdu, jo tiesimo ir priežiūros bei 

remonto išlaidas per 25 metus 

padengs valstybė. 

S•Ž 

Saulės energetika 

„Argintoje“ – nauji žingsniai 

Vitas MAČIULIS, 

UAB „Arginta“ Inovacijų ir investicijų direktorius 

2010 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos energetikoje prasidėjo naujas etapas – pirma kilovatvalandė saulės 

elektros buvo parduota skirstomiesiems tinklams. Nors šio reiškinio įteisinimas užtruko, tačiau ir tinklų, ir 

Valstybinės energetikos inspekcijos, ir Energetikos ministerijos tarnyboms tai buvo nauja patirtis. Tikimės, 

kad ją naudojant, kitų saulės jėgainių statytojams žymiai lengviau seksis gauti visus derinimus ir leidimus. 

Šiuo metu „Arginta“ baigia įteisinti 

fiziniam asmeniui priklausančią 

nedidelę 12 kW galios saulės jėgainę, 

įrengtą ant gyvenamojo namo šlaitinio 

stogo. Įdomu tai, kad čia buvo panaudotos 

vadinamosios fotovoltinės 

čerpės (jų montavimo procesą žr. 

nuotraukoje). Nuo įprastinių saulės 

elektros modulių jos skiriasi tuo, kad 

yra pritaikytos pakeisti įprastines 

keramines čerpes ar kitą dangą, vandens 

nuvedimas sukonstruotas labai 

atidžiai, montavimo būdas pritaikytas 

dideliems temperatūros svyravimams. 

Tiesa, fotovoltinės čerpės yra kiek 

brangesnės. Bet gamintojai pasirūpino, 

kad šios čerpės būtų estetiškai labai 

patrauklios. Visa tai sudėjus nesunku 

įsitikinti, kad papildomi kaštai pasiteisina. 

„Argintoje“ sumontuoti ir 

tyrinėjami trijų tipų fotovoltiniai 

moduliai: kristaliniai, polikristaliniai 

ir plonaplėveliniai, silicio pagrindu 

gaminami moduliai. Be to, šie moduliai 

sumontuoti ne tik ant stacionarių, 

bet ir besisukančių paskui saulę 

ar šviesiausią dangaus vietą 

konstrukcijų. Metiniai saulės elektros 

generavimo rezultatai parodė, 

kad Lietuvoje iš vieno instaliuoto 

kilovato galima gauti iki 950 kWh 

Ant namo, esančio Molėtų rajone, stogo montuojamos fotovoltinės čerpės. 

saulės elektros energijos. Lyginant 

su teoriniais duomenimis, tai labai 

optimistinis rezultatas. Tačiau reikia 

atsižvelgti į tai, kad 2010 m. buvo 

gana saulėti ir kelių metų generavimo 

vidurkis turėtų būti mažesnis. 

Įdomūs rezultatai buvo gauti šių 

metų vasario mėnesį. Šis vasaris buvo 

gana šaltas ir labai saulėtas. Vieną 

dieną buvo pasiektas rekordas – ant 

saulę sekančios sistemos sumontuoti 

monokristaliniai moduliai pasiekė net 

103 proc. efektyvumą. Šį netikėtą 

rezultatą galima paaiškinti tuo, kad 

modulių efektyvumo matavimo 

standarte numatyta juos testuoti 25 

laipsnių temperatūroje. Tuo tarpu 

moduliai, veikiami saulės šilumos, 

net žiemą dažnai įkaista žymiai 

daugiau. Rekordas buvo pasiektas 

šaltą debesuotą dieną, kai modulių 

temperatūra buvo nukritusi žemiau 

nulio. Debesims prasisklaidžius, į 

atšalusius modulius švystelėjo skaisti 

saulutė, kurios ryškus spinduliavimas 

ir leido pasiekti labai gerą generavimo 

efektą. Tik gaila, kad žiemą 

šviesus paros laikas trunka trumpai, 

tuo pačiu saulės elektros gaunama 

mažoka. 

Eilinį kartą pasitvirtino, kad 

saulės moduliai karštojoje Ispanijoje 

dažnai dirba žymiai blogesnėmis 

sąlygomis, juos tenka net dirbtinai 

aušinti. Tai žymiai didina saulės 

energijos generavimo kaštus, ir, 

atvirkščiai, patvirtina, kad vidurio 

Europos klimatinės sąlygos yra tinkamos 

saulės elektros gamybai. 

Per metus, kai „Argintoje“ buvo 

atliekami fotovoltinių modulių tyrimai, 

įvyko žymių pasikeitimų rinkoje, 

atsirado modulių su didesniu efektyvumu, 

kai kurių modulių kainos 

krito. Norint tiksliau įvertinti modulių 

ekonominį efektyvumą, jiems dirbant 

Lietuvos sąlygomis, „Argintoje“ buvo 

nutarta tyrimus išplėsti. Numatyta 

įsigyti kelių sluoksnių plonaplėvelinių, 

ne silicio pagrindu (CIS, CIGS, CdTe) 

sukurtų modulių, juos sumontuoti 

skirtingais kampais, panaudojant 

skirtingas tiek stacionarias, tiek saulę 

sekančias mechanines sistemas. 

Surinkus ir apdorojus gautus elektros 

generavimo duomenis, tikimasi 

nustatyti, kokio tipo fotovoltiniai 

moduliai geriausiai tinka Lietuvos 

sąlygomis, kuriuos iš jų galima 

lengviausiai ir pigiausiai sumontuoti, 

į kurias fotovoltines sistemas investuotas 

litas duoda didžiausią grąžą. 

UAB „Arginta“ nuotr. 

Užs. Nr. SZ 10/65 



Nr. 2-3 (52) 


TECHNOLOGIJOS 

25 

„Enerstena“ įrengė 

vieną galingiausių Lietuvoje 

biokuru kūrenamą garo katilinę 


UAB „Enerstena“ baigė statyti ir įrengti Lietuvoje šiuo metu 

galingiausią ir jau veikiančią biokuro katilinę. Tai yra bendrovės 

„Grigiškės“ katilinė, kurioje pastatytas bei integruotas į esamą 

šilumos gamybos ir tiekimo sistemą naujas 18 MW biokuro garo 

katilas. Planuojama, kad biokuro katilas pagamins apie 39 proc. 

garo, reikalingo įmonės technologinėms reikmėms. 

AB „Grigiškės“ garo katilinėje 

galima pagaminti 26t/h, 250 laipsnių 

temperatūros ir 25 bar slėgio garą. 

Katilinė veikia ištisą parą. 

Kaip sakė UAB „Enerstena“, kuri 

yra generalinis katilinės rangovas, 

direktorius Virginijus Ramanauskas, 

galingesnė biokuro katilinė šiuo metu 

veikia tik UAB„Vilniaus energija“, 

tačiau pastaroji yra rekonstruota iš 

seno rusiško katilo. AB „Grigiškės“ 

katilinė yra nauja, joje suprojektuotas 


„Jaunai mūsų bendrovei tai yra didelė patirtis. Kol kas tai 

yra didžiausias ir brangiausias mūsų įvykdytas projektas ir 

dar per tokį trumpą terminą, – sakė V. RAMANAUSKAS. – Taigi 

krizės metu mes ne tik turėjome 

darbo, bet ir įgijome papildomos 

patirties, pasitikrinome savo, kaip 

komandos, gebėjimus – tai buvo 

puiki treniruotė. Džiaugiamės, 

kad pirmiausia – pavyko įtikinti 

užsakovus, kad mes galime 

įvykdyti projektą, kad jį galime 

įvykdyti per trumpą terminą – 

objektas pavyko.“ 





„Enerstena“ įrengė vieną galin 

kūrenamą garo katilinę 


ir pastatytas švedų kompanijoje „Järnforsen 

Energi System AB“ pagamintas 

biokuru kūrenamas garo katilas. 

Greitaveiką lėmė ypatinga 

katilo konstrukcija 

Kalbėdamas apie „Grigiškių“ 

katilinės išskirtinumą, V. Ramanauskas 

pažymėjo, kad katilinėje pagamintas 

garas naudojamas technologiniam 

plokštės gamybos procesui. 

Dėl šios plokštės gamybinio proceso 

ypatumo garo poreikis kinta labai 

staigiai – vos garo poreikis sumažėja, 

tuoj pat vėl prisireikia didelio jo 

kiekio. Todėl katilinėje yra sumontuota 

įranga, užtikrinanti greitą garo 

kiekio pokytį, vadinamą greitaveika. 

„Šis sudėtingas technologinis 

procesas vyksta nenaudojant 

jokių papildomų akumuliuojančių 

talpų, – sakė direktorius V. Ramanauskas. 

– Tokia sąlyga buvo 

užfiksuota konkurso sąlygose ir 

daugelis specialistų tvirtino, kad dėl 

biokuro katilo specifikos to padaryti 

neįmanoma. Tačiau bendradarbiaudami 

su įrangos tiekėjais – švedų 

kompanija „Järnforsen Energi System 

AB“ – mes radome sprendimą.“ 

Garo greitaveikos pavyko pasiekti 

dėl ypatingos katilo konstrukcijos 

– suprojektuota didesnė pakura su 

dviem degimo kameromis. V. Ramanausko 

žiniomis, gali būti, kad 

tokios konstrukcijos biokatilas yra 

vienintelis Lietuvoje, o gal ir visose 

Baltijos šalyse. Deginant biokurą 

pasiekiama 950 – 1050 laipsnių 

temperatūra. 

Kaip sakė AB „Grigiškės“ generalinis 

direktorius Gintautas Pangonis, 

sudėtingos konstrukcijos katilas pasirinktas 

ne tik dėl gamybos procesui 

reikalingos greitaveikos. Modernioje 

katilinėje, ją pertvarkius, galima būtų 

gaminti ir elektrą. Nors artimiausiu 

metu elektros gaminti bendrovė 

nesirengia, bet jeigu atsirastų tokia 

būtinybė, katilinę galima būtų greitai 

pertvarkyti. 

Energiją paima ir iš 

kondensato 

Katilinėje sumontuota įranga 

leidžia panaudoti visą kondensatą, 

kuris susidaro technologinio proceso 

metu. Kad būtų galima panaudoti 

šį kondensatą, specialiai buvo suprojektuotas 

ir pagamintas aukštų 

parametrų deaeratorius (terminis 

desorbcinis įrenginys, šalinantis iš 

vandens ištirpusias dujas – deguonį, 

anglies dioksidą), kurio darbo parametrai 

– iki 6 bar slėgis ir iki 160 C 

temperatūra. 

Šioje sistemoje įdiegta naujovė. 

Iš gamybos grįžta aukštų parametrų 

kondensatas, kurio slėgis gali siekti 

16 bar, o temperatūra – iki 180 

laipsnių. Katilinėje yra sumontuota 

įranga, leidžianti efektyviai panaudoti 

su kondensatu grįžtančią 

energiją, neprarandant jos gamybos 

procese. „Siekdami panaudoti visą 

šią energiją, įrengėme specialius 

įrenginius, kuriuose yra sumažinamas 

kondensato slėgis, – pasakojo V. 

Ramanauskas. Katilinėje sumontuota 

papildoma įranga sudaro galimybę 

100 proc. panaudoti aukštų 

parametrų sugrįžusį kondensatą. Paprastai 

iš gamybos jis grįžta apie 100 

laipsnių temperatūros, o „Grigiškėse“ 

– iki 180 laipsnių.“ 

Tokiu būdu susidaro uždaras energijos 

gamybos ciklas, kurio nuostoliai 

– minimalūs. 

Pačios katilinės įrengimas 

sudarė apie 80 proc. visų darbų. 

Likusi darbų dalis buvo trasų, atskirų 

mazgų, prie technologinių įrenginių, 

įrengimas. Įrenginėjant katilinę buvo 

sumontuota apie 3 km vamzdynų. 

Atskirai įrengtas šilumos punktas, 

kuriame gaminama šiluma cechams. 

Kūrens gamybos proceso 

atliekomis 

Plokščių gamybos procesui, 

kaip „Statybų žinioms“ sakė AB 

„Grigiškės“ generalinis direktorius 

G. Pangonis, reikia daug energijos 

– garo. Gaminti jį naudojant dujas – 

brangu, todėl bendrovė ir usprendė 

pereiti prie atsinaujinančių energijos 

šaltinių, nes toks kuras yra pigesnis. 

Tuo labiau, kad bendrovės gamybos 

procese susidaro nemažai medienos 

atliekų. Iš medienos, patekusios į AB 

„Grigiškės“, šalinamų atliekų neliks 

– garo pavidalu šios atliekos sugrįš 

į gamybą. Tokiu būdu bendrovė 

sukūrė beatliekinį medienos gaminių 

gamybos ciklą. 

Bendrovės atliekos sudarys 40 

proc. viso reikalingo kuro. Likusią 

dalį kurui reikalingų medienos 

atliekų bendrovė pirks. Bendrovės 

skaičiavimais, katilinei per metus 

reikės apie 60 tūkst. kub. metrų 

atliekų, t. y. apie 160 kub. metrų 

per parą. Gamybos atliekos – apie 

60 kub. metrų – katilinę pasieks 

vamzdžiais, taigi kurui bus panaudotos 

net ir pjovimo dulkės. 

Modernus, specialiai AB 

„Grigiškės“ suprojektuotas ir pagamintas 

katilas pritaikytas kūrenti 

drėgnomis – nuo 40 proc. iki 60 

proc. drėgnumo – medienos atliekomis, 

žievėmis, pjuvenomis. 

Pastatė per itin trumpą 

terminą 

Dar vienas iššūkis, įgyvendinant 

katilinės projektą, bendrovei „Enerstena“ 

buvo trumpas terminas. 

Nuo sutarties pasirašymo iki visiško 



Nr. 2-3 (52) 


TECHNOLOGIJOS 

27 

giausių Lietuvoje biokuru 

Komentaras 

LR Seimo Aplinkos apsaugos 

komiteto pirmininkas 

Jonas Šimėnas 

darbų pabaigimo praėjo tik vieneri 

metai ir 20 dienų. Kaip pastebėjo 

V. Ramanauskas, tai yra neįtikėtinai 

trumpas statybos terminas tokios 

apimties projektui. Paprastai 

analogiški objektai statomi pusantrų 

– dvejus metus. Todėl ir partneriai iš 

Švedijos lietuvius teiravosi, ar jie bus 

pajėgūs dirbti sparčiais tempais ir 

projektą įgyvendinti per itin trumpą 

laikotarpį. Turėdami didelės patirties, 

švedai buvo pasirengę tokiam 

iššūkiui, bet neslėpė abejojantys, ar 

tai pavyks „Enerstenai“ – nei apie šią 

bendrovę, nei apie darbą Lietuvoje 

„Järnforsen Energi System AB“ nieko 

nežinojo, nes tai buvo jų pirmas projektas 

mūsų šalyje. 

„Tačiau lietuvių darbštumas 

juos nustebino, – neslėpė pasitenkinimo 

V. Ramanauskas. – Esu ir 

pats maloniai nustebęs, kaip puikiai 

dirbo mūsų specialistai, 50 žmonių 

– nuo vadovų iki darbininkų. Švedai 

stebėjosi mūsų kompetencija, darbo 

sparta, gebėjimu greitai priimti 

sprendimus. Jau baigiantis darbams, 

švedai pripažino, kad ir patys nelabai 

tikėjo, jog projektą įvykdyti pavyks 

laiku.“ 

UAB „Enerstena“ direktorius V. 

Ramanauskas sako, kad atlikti darbus 

per tokį trumpą laiką padėjo 

ir užsakovo požiūris, nuovoka, kad 

energetinis objektas nėra paprastas 

statinys. „Gerbiu užsakovus, kurie 

gamybos nekelia į svetimas šalis, 

ieško būdų, kaip sutaupyti, domisi 

statomu objektu, jo eksploatavimu“, 

– sakė V. Ramanauskas, kalbėdamas 

apie santykius su užsakovu, 

bendrovės motyvaciją. 

„Tai tikrai buvo visų mūsų bendras 

darbas, – atkreipė dėmesį ir AB 

„Grigiškės“ generalinis direktorius G. 

Pangonis. – Bendrovė „Enerstena“ 

įdėjo daug pastangų ir dirbo labai 

supratingai.“ 

Ir lietuviams, ir švedams – 

nauja patirtis 

„Gali būti, kad tokio įrenginio 

daugiau niekam ir nereikės, bet 

mūsų bendrovės specialistai įgijo 

naujos patirties, – sakė UAB „Enerstena“ 

direktorius V. Ramanauskas. – 

Mes džiaugiamės, kad visa padarėme 

tinkamai, nes sistema veikia, – taigi 

užduotis įvykdyta.“ Ir bendrovei 

„Enerstena“, ir jos partneriams iš 

Švedijos „Järnforsen Energi System 

AB“ tokio sudėtingumo įrenginys 

buvo pirmasis. Atskiras analogiškos 

sistemos dalis buvo tekę įdieginėti, 

bet visa sistema – buvo naujiena ir 

lietuviams, ir švedams. 

„Tai nebuvo įprastas darbas“, – 

sakė V. Ramanauskas, pridurdamas, 

kad su partneriais ketina dirbti ir vykdant 

kitus projektus. 

Įmonė, atsisakiusi gamtinių 

dujų, tampa visiškai nepriklausoma 

nuo jų tiekimo – sprendžiamas 

energetinės nepriklausomybės 

klausimas. „Grigiškių“ sprendimas 

yra geras pavyzdys to, kad tokio 

galingumo įmonė gali dirbti naudodama 

vietinį kurą. Antra, jeigu atsirastų elektros energijos deficitas arba 

dėl vienokių ar kitokių priežasčių ji taptų labai brangi, tai tas pats katilas 

galėtų gaminti ir elektros energiją. Tai yra puiki įžvalga. 

„Grigiškėse“ pastatytas katilas gali būti pavyzdys nedidelėms 

savivaldybėms, kurios tebekūrena gamtinėmis dujomis, mazutu, kitu 

krosnių kuru. Tai yra ne tik energetinės nepriklausomybės, energetinio 

saugumo klausimas, bet ir ekonomija, nes savikaina, bendrovės tvirtinimu, 

„Grigiškėse“ pinga 30 proc. O kur dar taršos mažinimas, sveikatos 

apsaugos klausimai, galimybė užsidirbti parduodant ATL [apyvartinės 

taršos leidimai – autor. past.] Taigi matau vien tik pliusus. 

Technologijų, kuriomis naudojantis galima panaudoti įvairią 

atsinaujinančią energiją, yra nemažai. Lietuvos specialistai, bendradarbiaudami 

su užsienio įmonėmis, surado ne vieną sprendimą. Mūsų 

inžinieriai ir technologai sugeba dirbti, bet dviračio išradinėti taip pat nebereikia 

– svarbu mokėti pasinaudoti ir tuo, kas jau išrasta. 

Taigi tokių gamybinių objektų, koks yra „Grigiškėse“, galėtų būti ir 

daugiau. Žinau, kad bendrovės bandė įvairius dalykus, bet jos sustojo dėl 

to, kad, pavyzdžiui, nėra gamtinių dujų, taigi nėra kuo kūrenti. „Grigiškių“ 

pavyzdys rodo, kad įmanoma: aukštų parametrų garas, kurį galima panaudoti 

ne tik plokščių gamybai, gaminamas naudojant nebūtinai gamtines dujas. 

Atsinaujinančios energetikos įstatymas yra labai svarbus mechanizmas 

ateičiai, bet labai daug lemia bendrovių vadovai. Jeigu jie yra iniciatyvūs, 

smalsūs, mato, ką galima padaryti, – yra ir rezultatas. O kai žmonės bijo, 

nenori naujovių, tai ir sėdi ant to, kas yra. Šį klausimą reikėtų interpoliuo-ti 

[įterpti, papildyti – autor. past.] visur, taip pat ir savivaldybėse. Ne viena 

savivaldybių skaičiuoja, ar verta, o čia ima – ir padaro: ir „Grigiškės“, 

ir Radviliškio savivaldybė, kuri pernai ėmėsi renovuoti katilinę ir turi 50 

proc. pigesnę šilumą. [UAB „Enerstena“ vietoj senos, gamtinėmis dujomis 

kūrenamos katilinės Radviliškyje pastatė modernią biokuro katilinę su kondensaciniu 

ekonomaizeriu ir kogeneraciniu įrenginiu. Modernizavimas sudarė 

sąlygas dalį naudotų gamtinių dujų pakeisti biokuru – autor. past.]. 

Kad galėtum spręsti, nebūtina universitetuose baigti verslo vadybos 

mokslus – labai lemia įmonių vadovai, savininkai. 

Gamybos sąnaudas atpigino 

trečdaliu 

Projekto „Šilumos ūkio modernizavimas 

plačiau naudojant atsinaujinančius 

energijos išteklius“, kurio metu buvo 

įrengta nauja katilinė, vertė – 17,6 mln. 

Lt be PVM, iš jų pusė – ES struktūrinių 

fondų ir LR biudžeto paramos lėšos. 

Kaip sakė bendrovės „Grigiškės“ generalinis 

direktorius G. Pangonis, garo 

gamyba naudojant atsinaujinančius 

energijos šaltinius bus apie 30 proc. 

pigesnė, negu jį gaminant dujomis. 

Pasak G. Pangonio, rengiant šį 

projektą, bendrovė įvertino ne tik 

galimybę pigiau gaminti. Bendrovė 

veikia Lietuvoje, todėl įmonei yra svarbu 

prisidėti prie Lietuvos tarptautinių 

įsipareigojimų didinti energijos 

gamybą, panaudojant atsinaujinančius 

energijos išteklius, mažinti Lietuvos 

priklausomybę nuo importuojamo organinio 

kuro. Bendrovei svarbus ir verslo 

saugumas, kuomet dėl priežasčių, 

nepriklausančių nuo bendrovės ar mūsų 

šalies, gali būti sužlugdytas verslas. 

Justino Černiausko nuotr. 





UAB „Doka Lietuva“: „Nėra tokių 

Ramunė MUZIKEVIČIŪTĖ 

Pirmosios Lietuvoje trijų lygių sankryžos Klaipėdos Jakų žiede ir Vilniaus 

vakariniame aplinkkelyje – iššūkis ne tik generaliniams šių projektų rangovams, 

bet ir klojinių tiekėjai UAB „Doka Lietuva“. Abu šie didžiuliai projektai vyko vienu 

metu, tad klojinių eksperte laikomai bendrovei „Doka Lietuva“ detales į Lietuvą 

teko gabenti iš viso pasaulio. 

Tarptautiniais šie objektai gali 

būti vadinami ne tik dėl medžiagų iš 

įvairių užsienio šalių, bet ir dėl kitų 

šalių ekspertų bendradarbiavimo 

vykdant projektus. 

Pagrindinės šių objektų klojinių 

tiekėjos ir projektų konsultantės UAB 

„Doka Lietuva“ specialistai vardija, kad 

Klaipėdos Jakų žiedo ir Vilniaus vakarinio 

aplinkkelio kelių lygių sankryžos 

išskirtinės dėl savo plataus masto, 

didelio aukščio ir naujų technologijų 

taikymo. Be to, Jakų žiede pastatyta 

estakada – ilgiausia Lietuvoje. 

Vykdant šiuos projektus, vienu 

metu į Lietuvą buvo atvežta 2,3 mln. 

kg klojinių. Šiam rekordiniam klojinių 

kiekiui atvežti prireikė daugiau kaip 

140 sunkvežimių. 

Bendrovė tapo tiekėja ir 

konsultante 

Šešių skirtingų kelių sandūroje 

Klaipėdoje esantis Jakų žiedas kėlė 

nemažai problemų tiek pajūrio 

gyventojams, tiek svečiams. Nusprendus 

rekonstruoti žiedinę sankryžą, 

kurioje pasibaigia magistralės A1 

(Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A13 

(Klaipėda-Palanga-Liepoja), krašto 

kelias 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- 

Klaipėda), krašto kelias 227 (Jakai- 

Dovilai-Laugaliai), Klaipėdos miesto 

Tilžės gatvė bei Vilniaus plentas, generalinis 

projekto rangovas AB „Kauno 

tiltai“ į pagalbą pasikvietė klojinių 

ekspertus – UAB „Doka Lietuva“. Ši 

įmonė tapo ne tik klojinių tiekėja, bet 

ir konsultante. 

„Mūsų tikslas – apmokyti 

generalinio projekto rangovo AB 

„Kauno tiltai“ darbininkus, kaip 

surinkti ir naudoti mūsų klojinius, 

pateikti inžinerinius sprendimus bei 

įrodyti, jog ilgametės „Doka“ koncerno 

patirties ir naujausių klojinių 

technologijų dėka galima sutaupyti 

tiek laiko, tiek pinigų“, – pasakoja 

UAB „Doka Lietuva“ pardavimų vadybininkas 

Tomas Stulpinas. 

Klojinius vežė beveik iš 

visos Europos 

UAB „Doka Lietuva“ dirba 

daugiau nei su 60 pasaulio šalyse 

esančių „Doka“ koncerno atstovybių. 

Tarp visų filialų vyksta nuolatinė 

prekyba įranga, siekiant patenkinti 

rinkos poreikius. 

Klojiniai į Lietuvą buvo vežami 

beveik iš visos Europos, tačiau, pasak 

„Doka Lietuva“ atstovų, viskas buvo 

pristatyta laiku. Į Klaipėdą ir Vilnių 

klojiniai keliavo iš Austrijos, Italijos, 

Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, 

Čekijos ir kitų šalių. Į Lietuvą 

konstrukcijas siuntė net iš Izraelio. 

„Vien į Klaipėdos Jakų žiedą įrangos 

buvo suvežta apie 1,6 mln. kg klojinių, 

kurie buvo gabenami daugiau kaip 100 

sunkvežimių“, – skaičiuoja UAB „Doka 

Lietuva“ inžinierius-technologas Vytautas 

Adomavičius. 

„Iš pradžių AB „Kauno tiltai“ 

specialistus teko apmokyti, kaip 

surinkti klojinius. Mūsų inžinieriustechnologas 

nuolat lankėsi objekte, 

konsultavo, pažiūrėjo, kaip vyksta 

procesas“, – pasakoja UAB „Doka 

Lietuva “ projektų vadovas Arūnas 

Stašauskas. 

„Mums ir tiltininkams šis projektas 

naujas tuo, kad galėjome 

panaudoti išskirtines „Doka“ klojinių 

sistemas, kurios naudojamos daugelyje 

užsienio panašios apimties objektuose 

ir pritaikyti nestandartinius 



Nr. 2-3 (52) 


TECHNOLOGIJOS 

29 

betono konstrukcijų, kurių mes negalėtume padėti įgyvendinti“ 

Užs. Nr. SZ 11/26 

elementus“, – pasakoja UAB „Doka 


Adomavičius. 

Specialistai teigia, kad daugiausia 

dėmesio šiame projekte buvo skiriama 

darbų kokybei ir saugumui, nes 

Jakų žiedo estakados aukštis siekia 

apie 13 metrų. 

„Prie abiejų objektų, Klaipėdos 

Jakų žiedo ir Vilniaus aplinkkelio 

viaduko, darbų vadovams teko 

nemažai pasukti galvą ir ieškoti 

naujų idėjų, kaip greičiau, patogiau 

demontuoti bokštelius ir klojinius, 

kurie ten buvo naudojami“, – pasakoja 

UAB „Doka Lietuva“ inžinieriustechnologas 

Vytautas Adomavičius. 

Pasak V. Adomavičiaus, abiejų 

projektų darbų vadovai buvo aukštos 

kvalifikacijos, visas bendradarbiavimas 

buvo labai geranoriškas, kartu 

ieškota geriausių sprendimų. 

Teko ieškoti naujų inžinerinių 

sprendimų 

Dirbant su Klaipėdos Jakų žiedo 

rekonstrukcijos projektu, UAB 

„Doka Lietuva“ specialistai sako, 

kad dėl projekto specifiškumo teko 

ieškoti naujų sprendimų. Vienas iš 

Jakų žiedo estakados išskirtinumų 

– nestandartinės naujos formos 

kolonos. 

„Šio projekto architektai suprojektavo 

ne tradicines, kaip 

įprasta – stačiakampio, o elipsės 

formos kolonas. Šiuo atveju standartinio 

klojinio nebeužteko, 

prireikė atskiro klojinio projektavimo, 

kad įgyvendintumėme 

šitą užduotį. Tačiau mes turime 

savo gamybinę bazę, kuri gamina 

nestandartinius klojinius, juos 

testuoja, tad nėra tokios betono 

konstrukcijos, kurios negalėtumėme 

padėti įgyvendinti“, – apie naujus 

iššūkius pasakoja UAB „Doka 

Lietuva“ projektų vadovas Arūnas 

Stašauskas. 

Automobilių eismas nebuvo 

stabdomas 

Rekonstruojant Klaipėdos Jakų 

žiedą nuspręsta minimaliai riboti juo 

važiuojančių automobilių srautą, tad 

projekto įgyvendintojams teko ieškoti 

sprendimų, leidžiančių tuo pačiu 

metu atlikti visus sankryžos statybos 

darbus, 

Žiede automobiliams buvo sumontuotos 

specialios konstrukcijos, 

virš kurių ir buvo montuojamos estakados 

statybai reikalingos detalės 

ir klojinių elementai. Pirmą kartą 

Lietuvoje panaudota SL-1 sistema, 

leidusi sumontuoti automobilių, 

važiuojančių žiedu, pravažiavimus. 

„Tai labai sudėtinga sistema, atlaikanti 

dideles apkrovas, pirmą kartą 

panaudota Lietuvoje specialiai šiam 

projektui, kad automobiliai galėtų 

judėti netrukdomai, neįrengiant 

papildomų apvažiavimo kelių“, – pasakoja 

„Doka Lietuva“ atstovas 

T. Stulpinas. 

Vakarinis Vilniaus aplinkkelis 

Tokie patys iššūkiai ir sprendimai 

UAB „Doka Lietuva“ specialistų 

laukė ir tiesiant Vilniaus vakarinio 

aplinkkelio viaduką. Čia taip pat 

bus trijų lygių sankryža, padėsianti 

suvaldyti automobilių srautus. Pasak 

specialistų, įgyvendinus pirmąjį 

projekto etapą rezultatai jau tapo 

akivaizdūs. 

Planuojama, kad visas vakarinis 

aplinkkelis, sujungsiantis Oslo ir 

Ukmergės gatves, bus baigtas 2014 

m. Baigus visą projektą aplinkkelis 

sujungs Vilniaus-Kauno ir Vilniaus- 

Panevėžio magistrales. 

Nepalankios sąlygos ir 

sudėtingi sprendimai 

Dirbant su šiuo projektu, teko 

ieškoti ne tik naujų technologinių 

sprendimų, bet ir prisitaikyti prie 

gana sudėtingų sąlygų. 

„Vienoje antro lygio viaduko 

pusėje buvo gana status šlaitas. 

Staxo100 bokšteliai buvo montuojami 

ir virš pravažiavimo automobiliams. 

Montuojant klojinius 

trečio lygio viadukui, sankirtoje su 

antro lygio viaduku reikėjo įvertinti 

pastarojo paviršiaus posvyrį. Taigi 

statyti ir tvirtinti bokštelius teko ant 

pasvirusio paviršiaus, užtvirtinant 

bokštelių padus, kad jie neslystų. 

Taip pat teko sugalvoti, kaip sutvirtinti 

ir užfiksuoti bokštelius, kad 

jie dėl vėjo ir horizontalių apkrovų 

neiškryptų. Buvo naudojami 

Staxo100 bokštelių horizontalūs 

ryšiai ir plieniniai lynai atotampoms, 

užtikrinant patikimą, tvirtą konstrukcijos 

stovį, tiek surinkimo, tiek 

ir betonavimo metu“, – apie iššūkius 

statant Vilniaus vakarinį aplinkkelį 

pasakoja inžinierius – technologas 

V. Adomavičius. 

Dirbant šiame objekte, pirmą 

kartą Lietuvoje buvo panaudoti Staxo 

100 bokšteliai. Tai didesnes apkrovas, 

nei buvo iki šiol, atlaikantys 

bokšteliai. 

Vilniaus vakarinio aplinkkelio 

viaduko statyba išskirtinė ir tuo, kad 

jame buvo panaudoti specialūs „Doka“ 

klojiniai šalitilčio formavimui. 

„Tilto perdangoje buvo 

paliekami ankeriai, prie kurių vėliau 

buvo tvirtinamos laikymo gembės, 

padedančios suformuoti šalitiltį. Tai 

buvo pakankamai sudėtingas dalykas, 

atliekamas dideliame aukštyje, 

tačiau rezultatas labai geras“, – darbo 

subtilybėmis dalijasi UAB „Doka 


Adomavičius. 

Bendrovės projektų vadovas 

A. Stašauskas pasakoja, kad taupant 

laiką, du skirtinguose lygiuose besikertantys 

viadukai buvo statomi vienu 

metu. 

„Išbetonavus antro lygio viaduko 

perdangą, ir sumontavus trūkstamus 

trečio lygio viaduko klojinius, buvo 

užbetonuota trečio lygio viaduko 

perdanga. Kadangi visi darbai vyko 

lygiagrečiai, buvo sutaupyta nemažai 

laiko“, – aiškina A. Stašauskas. 

Šiame objekte specialistams 

taip pat teko susidurti su gan 

sudėtingu įmantrios formos estakados 

paviršiumi. Visi darbai taip pat 

buvo atliekami gana dideliame 13 m 

aukštyje įrengtoje platformoje. 

Pravertė užsienio ekspertų 

patarimai 

Kadangi UAB „Doka Lietuva“ 

nuolat bendradarbiauja su įvairiomis 

bendrovės atstovybėmis kitose 

šalyse, vykdant šiuos unikalius projektus, 

buvo tartasi su didelę patirtį 

šioje srityje turinčiais užsienio ekspertais. 

„Mes čia pritaikėme savo 

tarptautinės kompanijos, kuri jau 

turėjo tokių sudėtingų objektų ir žino 

geriausius sprendimus, patirtį. Mūsų 

darbuotojai yra nuolat apmokomi, 

stažuojasi užsienyje, todėl yra kompetentingi 

ir turi reikalingų žinių 

sudėtingiems projektams įgyvendinti. 

Šiuose objektuose taip pat buvo pasitelkta 

austrų projektuotojų patirtis. 

Džiaugiamės, kad turime didžiulės 

patirties iš kitų rinkų. Nuolat kontaktuojame, 

bendradarbiaujame ir 

dalijamės informacija su užsienio 

partneriais“, – sako UAB „Doka 

Lietuva“ atstovas T. Stulpinas. 




30 PINIGAI 


Gyventojai ima daugiau paskolų būstui įsigyti 

45 

40 

35 

30 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

Sausis 

Vasaris 

Anot J. Varanauskienės, tai 

nereiškia, kad žmonės pamiršo 

nekilnojamąjį turto burbulą ir jo 

TRUMPAI 

Darbo sąnaudos 

Naujos būsto paskolos (mln. Lt) 

Kovas 

Balandis 

Gegužė 

Birželis 

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita 

Varanauskienė sako, kad jau nuo 2010 m. 

vidurio ėmė ryškėti nauja tendencija – žmonės 

pradėjo vis daugiau skolintis iš banko – imti 

paskolas būstui. Padidėjo ir tempai, ir apimtys. 

Statistikos departamentas praneša, 

kad ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, 

palyginti su trečiuoju 2010 m. 

ketvirčiu, vienos dirbtos valandos 

darbo sąnaudos pramonės, statybos 

ir paslaugų įmonėse, įskaitant 

ir individualiąsias, padidėjo 1,2 

procento, iš jų verslo įmonėse – 1,1 

procento. Darbo sąnaudos labiausiai 

padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo 

ir oro kondicionavimo, kasybos ir 

karjerų eksploatavimo, transporto 

ir saugojimo, žmonių sveikatos 

priežiūros ir socialinio darbo, 

švietimo kitos aptarnavimo veiklos 

bei statybos (1,4 proc.) įmonėse. 

Per metus (ketvirtąjį 2010 m. 

ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009 

m. ketvirčiu) vienos dirbtos valandos 

darbo sąnaudos pramonės, statybos 

ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo 

dienų skaičiaus kitimo įtaką, padidėjo 

0,7 procento (trečiąjį 2010 m. ketvirtį 

mažėjo 2,7 %), iš jų verslo įmonėse 

padidėjo 0,5 procento. 

Vienos dirbtos valandos 

darbo užmokestis pinigais ir 

išmokos natūra pramonės, statybos 

įmonėse, per metus padidėjo 

1,4 procento. 

S•Ž 

Liepa 

Rugpjūtis 

Rugsėjis 

Spalis 

2010 

Lapkritis 

+21 proc. 

Gruodis 

pasekmes. „Jeigu pažiūrėsime į 

negrąžinamų arba vėluojamų grąžinti 

paskolų statistiką, tai matome, kad 

NT kainų dugnas – pasiektas 

Pasak Sauliaus Vagonio, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros 

skyriaus vadovo, rinkoje įsitvirtina nuomonė, kad nekilnojamojo 

turto kainos jau pasiekė dugną. Šiemet laukiamas 5 proc. kainų 

augimas gyvenamųjų namų rinkoje. 

dabar imantys paskolas klientai yra 

drausmingesni, negu buvo anksčiau, 

– sakė ji. – Yra nemažai klientų, kurie 

nė vienos dienos nevėluoja grąžinti 

paskolos.“ Galima manyti, kad tai 

rodo gyventojus gaunant stabilesnes 

pajamas arba taupant, t. y. nelaukiama, 

kol reikės mokėti baudas, 

delspinigius. 

Saugodamiesi nuo naujo burbulo 

bankai pripažįsta taikantys 

tam tikrus apribojimus, suvaržymus. 

Kadangi sumažėjo žmonių pajamos, 

atsirado ir vadinamųjų blogų 

paskolų, nes žmonės nebeišgali 

mokėti tiek, kiek buvo sutarta. 

Dabar būstams įsigyti besiskolinantys 

žmonės ima mažesnes paskolas. 

Toks klientų požiūris, anot SEB 

banko šeimos finansų ekspertės 

J. Varanauskienės, yra natūralus, 

todėl imtis drastiškesnių sąlygų, 

papildomų užtvarų bankui neprisireikia. 

„Svarbiausias banko reikalavimas 

– kad pajamos būtų pakankamos 

paskolai grąžinti ir įkeistas turtas 

turi atitikti reikalaujamą santykį su 

paskola“, – sakė ji. 

Nors pamažu naujų paskolų 



išduodama daugiau negu ankstesniais 

metais, tačiau vis dar ne tiek, kiek 

grąžinama anksčiau paimtų paskolų. 

„Absoliutų atsargumą keičia 

smulkus apsukrumas“, – sakė 

ekspertė apibūdindama pastarojo 

meto tendencijas, gyventojams tvarkant 

savo finansus. Nors gyventojai 

dar stengiasi sukaupti kuo daugiau 

finansinio turto, o vartojimui leisti 

pinigų neskuba, jų finansinėje elgsenoje 

jau galima pastebėti pirmųjų 

nusiraminimo dėl artimiausios 

ateities požymių. 

Tačiau, pasak J. Varanauskienės, 

sunkmečio pamokos dar greitai 

užmirštos nebus. „Nors žmonės 

jau kiek ramesni dėl ateities ir tiki, 

kad ji bent jau nebeblogės, drąsiau 

dairosi galimybių užsidirbti, o ne 

tik galvoja, kaip išsilaikyti. Motyvacija 

pinigus leisti itin racionaliai dar 

išliks ir pradėjus didėti pajamoms. 

Žinoma, ilgainiui žmonės vėl drąsiau 

planuos ilgalaikius finansinius tikslus, 

rūpindamiesi infliacijos įtaka 

jų santaupomis“, – sakė SEB banko 

ekspertė. 

S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr. 

Tokios prognozės remiamos 

atsigaunančia ekonomika, aktyvesne 

bankų veikla, didėjančiu 

gyventojų pasitikėjimu, sumažėjusia 

butų pasiūla. Nors iš tiesų 2010 m. 

pabaigoje Vilniuje buvo net 1 350 

neparduotų butų. Yra bendrovių, kurios 

niekada nebeatsikratys pradėtų 

projektų. Nebent tie projektai rinkai 

bus pateikti kitų bendrovių. Iki šiol 

stringantys projektai turi nemažai 

trūkumų, kurių svarbiausi – prastas 

neracionalus išplanavimas, abejotina 

kokybė. „Rinkoje visą laiką bus 

neparduotų butų“, – sako S. Vagonis, 

akcentuodamas prastą kokybę, 

problemas dėl garantijų. Bendrovės, 

kuriomis rinka pasitiki, ir dabar neturi 

problemų parduoti butus. 

Šiais metais kainų kilimo laukiama 

didmiesčiuose, išskyrus galbūt 

Klaipėdą, kur fiksuojamas didžiausias 

neparduotų butų skaičius, o jų kaina 

– aukšta, palyginus net su Vilniumi 

ir Kaunu. „Didžiausias perspektyvas 

matome ten, kur kainos yra 

pačios mažiausios, kur didžiausias 

potencialių pirkėjų skaičius“, – sako 

S. Vagonis. 

Šiuo metu Vilniuje įgyvendinama 

12 gyvenamųjų namų (675 butai) 

projektų, artimiausiu metu ketinama 

atnaujinti dar 4 ar 5 projektų 

įgyvendinimą. Prieš porą trejetą 

metų projektų vystytojai, anot S. 

Vagonio, net nesistengė pasidomėti, 

kokio būsto nori pirkėjas – buvo 

perkama viskas, svarbiausias faktorius 

buvo kaina. Dabar situacija 

kitokia – būstai statomi gerai apgalvojus 

projektus, atsižvelgiama į 

gyventojų poreikius, patys būstai yra 

mažesni, ekonomiškesni, patrauklesni. 

Vienintelė priežastis, kodėl ir juos 

gali būti sunku parduoti – vystytojo 

ir rinkos kainų skirtumas. 

Apibūdindamas potencialaus 

pirkėjo portretą, S. Vagonis 

pažymėjo, kad tai yra jaunas, nuo 24 

iki 40 metų žmogus, jauna šeima – disponuojantys 

savo lėšomis. Nuo 30 iki 

40 proc. dabartinių pirkėjų visai nesinaudoja 

bankų paskolomis arba ima 

mažesniąją sumos dalį. Taip pat tai 

yra pragmatiškas, finansiškai pajėgus 

žmogus, besidomintis naujos statybos 

būstu, skaičiuojantis išlaikymo kaštus, 

vertinantis namo kokybę. 

„Tokio kainų burbulo, koks 

buvo fiksuojamas 2004 – 2007 m., 

kai kainos kasmet kildavo po 40 ar 

50 proc., nebesulauksime, – sakė 

S. Vagonis. – Nepaisant teigiamų 

faktorių, kaip ekonomikos gerėjimas, 

žmonių pasitikėjimas, kreditavimo 

augimas, išlieka ir neigiami faktoriai 

– nors ekonomika auga, tačiau ji 

išlieka silpna. Nedarbas, emigracija 

negali sukurti tiek pirkėjų, tokio 

pinigų kiekio, kad nekilnojamojo 

turto burbulas vėl pūstųsi.“ 

Nekilnojamojo turto kainų kritimas 

Lietuvoje atkartoja Skandinavijos 

scenarijų – sprogus burbului, ten kainos 

krito 2 – 3 metus. Kainos Skandinavijoje 

atsistatė per 5 – 7 metus. 

Tačiau kainų kilimą Lietuvoje lyginti 

su Skandinavijos šalimis, S. Vagonio 

žodžiais, būtų neatsargu, nes Skandinavijos 

šalys buvo ir yra ekonomiškai 

stipresnės už mūsų šalį. 

S•Ž

Nr. 2-3 (52) 


VADYBA 

31 

Septyni veiksniai, kurie gali padidinti 

Užs. Nr. SZ 11/24 

įmonės rezultatus 

Praktiniai patarimai vadovui 

Dainius NAVIKAS, 

UAB „Mercuri International“ direktorius 

Nors valdžios atstovai jau išsimokėjo premijas už krizės įveikimą, verslo 

sektorius kiekvieną dieną eina į mūšį. Kokia karvedžio strategija leistų grįžti 

pro triumfo arką Kokių vadovų gebėjimų reikia Lietuvos rinkoje, kurioje 

užsakymų krepšelis pakankamai ribotas, didelė ryšių įtaka, besitęsiančios 

atsiskaitymo problemos, šešėlis, mažas darbuotojų efektyvumas 

Dauguma stipriausių pramonės 

ir statybų sektorių įmonių 

aukščiausio lygmens vadovų savo 

pranašumais galėtų įvardinti gerą 

rinkos pajautimą, gamybinės srities 

išmanymą, patikrintą komandą. Ar to 

užtenka užtikrinti pelningą augimą 

Kokios priemonės lieka 

neišnaudotos Visų pirma – vadyba. 

Vyrauja formulė, kad didesnės 

darbuotojų pastangos generuoja 

geresnį rezultatą. Iš dalies tai tiesa, tik 

visa tai labiau nukreipta į simptomų, 

o ne priežasčių gydymą. Siekiant 

ilgalaikių tikslų, ambicingesniu iššūkiu 

tampa ne kiekybinių, o kokybinių 

charakteristikų užtikrinimas. Ne darbo 

laiko kontrolė, o sugebėjimas iš anksto 

ir visapusiškai pažiūrėti į taškus, 

kuriuose vadovas iš esmės gali daryti 

įtaką darbuotojo nuostatoms, patirties 

panaudojimui ir produktyvumui. 

Galima išskirti septynis vadybinius vadovo 

uždavinius, nulemiančius galutinį 

ilgalaikį rezultatą: darbuotojų atranka, 

įvedimas, ugdymas (coaching, angl.), 

motyvavimas, tikslų iškėlimas, planavimas 

ir atleidimas. 

Atranka 

Jos tikslas – pritraukti darbuotojus, 

kurie galėtų prisidėti prie įmonės sėkmės 

ateityje. Tam reikia: nustatyti pozicijos 

tikslus ir atsakomybes, derinant prie 

įmonės ar padalinio strategijos; aprašyti 

reikiamos pozicijos gebėjimus, žinias, 

patirtį ir nuostatas. Vadovui gali padėti 

personalo tarnyba. Dauguma įmonių 

tam per mažai skiria laiko, nors ši investicija 

padėtų sutaupyti laiko kituose etapuose; 

susitikti su galimais kandidatais, 

jokiu būdu neperleidžiant to personalo 

atrankos įmonėms. 

Įvedimas 

Kaip paskatinti, kad darbuotojas 

jau nuo pirmųjų dienų jaustųsi pilnateisis 

pareigų šeimininkas ir kuo 

greičiau pasiektų tarpinius tikslus 

Vienas pagrindinių veiksnių – įvedimo 

planas. Pirmomis dienomis darbuotojo 

savimotyvacijos laipsnis yra itin 

didelis, o prastas startas gali sukelti 

skepticizmą ir negatyvias nuostatas, 

nukreiptas į įmonę, kolegas, vadovus. 

Įvedimas prasideda atrankos metu: 

darbuotojas apibrėžia savo lūkesčius, 

klausydamas, kaip vadovas pristato 

įmonę, jos vidinę kultūrą, funkcijas, 

darbo metodus. Numatykite įgūdžių 

lavinimo programą su aiškiu tikslu. 

Numatykite tarpinį savaitinį susitikimą, 

kurio metu įvertinkite realius pokyčius. 

Nepamirškite padirbėti su darbuotojais, 

kurie tiesiogiai įveda naujoką į 

darbą. Į programą įtraukite žinias apie 

produktus, įmonės vertybes, vidinės 

kultūros aspektus. 

Ugdymas 

Nors tai – vienas madingiausių 

įvairių mokymų pavadinimų kriziniu 

laikotarpiu, reali ugdymo nauda 

pamatoma orientuojantis į ilgalaikius 

tikslus. Tikslas – palengvinti darbuotojo 

prisitaikymą prie besikeičiančios 

išorės ir vidinės įmonės situacijos. 

Kad to pasiektume, vadovas turėtų: 

įvertinti, kokias savybes kiekvienas 

darbuotojas turės vystyti, su darbuotoju 

suderinti, kaip tai bus pasiekta. 

Motyvavimas 

Motyvacija visų pirma turi kilti iš 

vidaus. Taip galvoja dauguma žmonių 

ir jie yra teisūs. Labiau motyvuotas darbuotojas 

ilgiau dirba vienoje įmonėje ir 

pasiekia geresnių rezultatų. Nepaisant 

to, vadovai yra atsakingi už sąlygų 

motyvacijai užtikrinimą. Taigi, kaip 

vadovas gali prisidėti: nustatykite veiksnius, 

labiausia lemiančius darbuotojo 

motyvaciją. Skirtingiems darbuotojams 

tų pačių veiksnių įtaka gali būti skirtinga 

– neverta ieškoti stebuklingos 

lazdelės, kuria pavyktų paveikti visą 

komandą. Rodyk pavyzdį. Darbuotojai 

dažniau elgsis pagal tai, kaip mato, 

o ne kaip girdi. Išnaudok grupę, kuri 

gali teigiamai lemti atskirus individus. 

Mokymasis vienas iš kito yra viena 

efektyvesnių motyvacinių priemonių. 

Atlyginimas, darbo sąlygos, graži aplinka 

retai yra pagrindiniai faktoriai profesionalams. 

Todėl daugiau orientuokitės 

į asmeninį darbuotojo tobulėjimą, karjeros 

perspektyvas ar galimybę lemti 

svarbius grupės/padalinio sprendimus. 

Tikslų iškėlimas 

Vadovai siekia gauti savo 

įvertinimą. Asmeniniai tikslai – tai 

neišvengiamybė, o ne privaloma bauginimo 

priemonė. Tai padeda suprasti 

kryptį, pasiekti geresnį rezultatą ir motyvuoja 

individualiam darbui. Svarbūs 

aspektai, iškeliant tikslus: užduokite 

sau daugybę klausimų: kada jie motyvuos, 

o kada ne Kam jie bus taikomi 

Ar yra tam tikri skirtingi lygmenys, tarpiniai 

riboženkliai Kaip bus įvertintas, 

pažymėtas tikslo pasiekimas 

Planavimas 

Planai yra niekas, bet planavimas yra 

viskas. Tyrimai rodo, jog geros idėjos, 

aiškūs tikslai ir puikios strategijos žlunga, 

nes niekas nėra daroma, per mažai daroma 

ar tiesiog daroma ne tai, kas buvo 

suderinta. Būtent todėl vadovų pareiga 

įtraukti pavaldinius į planavimo procesą, 

o vėliau – į įgyvendinimą. Darbuotojai 

supras, kad net jei planų vykdymas pareikalaus 

nemažai pastangų, tikslas yra 

įvykdomas, jis yra realus ir motyvuojantis. 

Atleidimas 

Vadovas didžiąją laiko dalį 

praleidžia siekdamas padaryti darbuotojus 

sėkmingesniais, bet šios sėkmės 

gali neužtekti išsaugoti visus žmones. 

Dalis jausis geriau save realizuojantys 

vadovo pozicijoje, dalis tiesiog norės 

kitokių iššūkių. Yra dalis darbuotojų, 

kurie neprisitaikė – tuo atveju geriausia 

išsiskirti. Vadovo pareiga 

užtikrinti, kad nė viena iš šių situacijų 

nesugadintų geros atmosferos. Todėl 

visi išėjimo pokalbiai turi būti vykti 

konstruktyviai. Priežiūra – taip pat 

labai svarbus šios kultūros veiksnys. 

Ir ji turi nuolat intensyvėti, jei reikalai 

klojasi ne taip, kaip reikėtų. Priežiūra 

turėtų būti vykdoma reguliariai, ne 

rečiau, kaip kas dvi savaites, vertinant, 

kas ir kaip padaryta. Atleidimas niekada 

neturi būti siurprizas darbuotojui. 


„Mercuri International“ 

pasirengusi Jums asistuoti, pasitinkant 

svarbiausius verslo iššūkius ir siekiant 

vis aukštesnių rezultatų! 

www.mercuri.lt 

Kokius dalykus vadovas jau turėjo padaryti, kad išlaikytų 

pozicijas dabartinėje situacijoje 

• Kalbėti apie teisingus dalykus. 

• Patikrinti savo užsakymų/produktų portfelį. 

• Prižiūrėti grynuosius. 

• Dar geriau suprasti savo užsakovus/klientus. 

• Užtikrinti aktyvumą. 

• Nurodyti, kur koncentruoti pastangas. 

• Orientuotis į rinkos dalies didėjimą. 

• Vertinti, matuoti įdirbį. 

• Valdyti kainodarą. 

• Atnaujinti svarbiausius veiklos procesus, pirmiausia, pardavimų ir, 

atitinkamai, žmones. 



32 SENAS GERAS NAMAS 

Nr. 2-3 

Praktinis 

(52) 

būsto 

2011 

vadovas 

m. kovas-balandis 

Lietuvos sąvartynai – nepanaudotos 

elektros energijos šaltinis 

Kariotiškių sąvartyne veikianti jėgainė per valandą sudegina po 500 kubinių metrų sąvartyno išskiriamų dujų 

ir pagamina 500 kW elektros energijos, kuri keliauja į Rytų skirstomuosius tinklus. 

Nuo praėjusių metų pabaigos nebefunkcionuojančiame Kariotiškių sąvartyne pradėjo veikti 

Lietuvoje viena iš pirmųjų jėgainių, elektros energiją gaminanti iš atliekų išskiriamų dujų. 

Apie dvidešimtmetį greta Vilniaus veikusiame sąvartyne yra sukaupta daugiau kaip 3 mln. t 

šiukšlių, kurios pūdamos, planuojama, dujas skleis dar 15 metų. Taigi tiek pat laiko iš atliekų 

skleidžiamų metano dujų planuojama gaminti elektros energiją. 

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo 

centro (VAATC) paskelbtą konkursą 

dėl jėgainės, gaminančios elektros 

energiją iš sąvartyno skleidžiamų 

dujų laimėjo Didžiosios Britanijos 

įmonė „Ener-G“. Privataus kapitalo 

bendrovė Kariotiškėse įrengė dujų 

surinkimo lauką, dujų surinkimo 

šulinius, siurblinę, uždaro tipo deglą, 

elektros generatorių, modulinę 

transformatorinę ir kitus reikalingus 

statinius. Visas projektas britams kainavo 

apie 7–8 milijonus litų. 

nauda 

2007 m. uždarius beveik 30 ha 

ploto sąvartyną, visas atliekų kalnas 

buvo uždengtas specialia hermetine 

kelių sluoksnių bentonito danga, kuri 

nepraleidžia dujų išsiskyrimo į gamtą, 

su drenažine sistema. Dabar Kariotiškių 

sąvartyno aukštis siekia apie 25–30 

metrų. 

Pasak britų įmonės „Ener-G“ 

atstovo Baltijos šalims Irmanto 

Šidlausko, sprendimas įkurti jėgainę 

moraliai bei technologiškai pasenusiame 

sąvartyne atnešė be galo daug 

naudos. „Pranašumai – tiesioginė 

užsienio kapitalo investicija Lietuvoje. 

Išspręstas ekologinis klausimas, 

nebeliko smarvės ir oro užterštumo, 

sumažėjo metano dujų sprogimo 

rizika, todėl išspręstas avaringumas. 

Skatinamas greitesnis sąvartyno irimas, 

sąvartyno aukštis pamažu mažėja“, 

– vardija I. Šidlauskas. Prie visų šių 

pranašumų reikia paminėti svarbiausią 

– iš sąvartyno dujų gaminama elektros 

energija. 

Jėgainės veikimo principas 

„Uždengtame sąvartyne yra 

išgręžti šuliniai, kurie sujungti į 

bendrą dujų lauką. Būtent tais 

šuliniais iš sąvartyno keliauja dujos, 

kurios vėliau tiekiamos į vidaus degimo 

variklius. Jėgainės generatorius 

labai panašus į laivo variklį. Ten, kaip 

ir paprastoje mašinoje, dega dujos, 

sukasi velenas, tas velenas suka 

generatorių ir tokiu būdu gaminama 

elektros energija“, – paprastą jėgainės 

veikimo principą aiškina I. Šidlauskas. 


centro direktoriaus pavaduotojas Osvaldas 

Markevičius pasakoja, kad iš 

viso Kariotiškių sąvartyne suplanuota 

50 dujų surinkimo šulinių, kurie siurbs 

pūvančių atliekų išskiriamas metano 

dujas ir tieks jas į elektros jėgainę. 

„Šiuo metu yra pajungtas tik 21 

gręžinys. Kai leis oro sąlygos, gręžinių 

į dujų siurbimo sistemą bus pajungta 

daugiau“, – pasakoja O. Markevičius. 

500 kW energijos per valandą 

„Tai yra modulinio tipo jėgainė. 

Sąvartyne jau stovi ne vienas, o keletas 

generatorių. Vieno galia yra 500 kW, 

o kito – 1150 kW. Kol kas veikia tik 

mažesnis generatorius, bet per artimiausias 

savaites planuojama paleisti 

ir galingesnį generatorių“, – sako I. 

Šidlauskas. 

Įmonių grupės „Ener-G“ atstovas 

Baltijos šalims pasakoja, kad šiuo metu 

Kariotiškių sąvartyne veikianti jėgainė 

per valandą sudegina po 500 kubinių 

metrų sąvartyno išskiriamų dujų ir pagamina 

500 kW elektros energijos, kuri 

keliauja į Rytų skirstomuosius tinklus, o 

iš ten – pas vartotojus. 

šiluma paleidžiama vėjais 

„Ener-G“ atstovas Baltijos šalims 

Irmantas Šidlauskas pasakoja, kad 

Kariotiškių sąvartynas elektros energijai 

gaminti ir tiekti gan nepatogi vieta. 

„Kad prisijungtumėme prie elektros 

tinklų, mums reikėjo nutiesti 14 km 

kabelį. Tai yra milžiniškas atstumas, 

reikalaujantis ir papildomų išlaidų, 

ir gan nemažai darbų“, – teigia I. 

Šidlaukas. 

Kariotiškių sąvartynas nepatogus ir 

dėl to, kad gaminant elektros energiją 

išskiriama šiluma paleidžiama tiesiog 

vėjais. 

„Išskiriamos šilumos, skirtingai 

nei elektros energijos, neįmanoma 

sudėti į jokius akumuliatorius ir kažkam 

atiduoti. Tam arti turėtų būti koks 

nors objektas, kuriam reikėtų tokio 

kiekio šilumos. Jeigu šalia Kariotiškių 

sąvartyno būtų gyvenvietė ir centralizuotos 

šilumos vamzdynai, toks variantas 

būtų įmanomas. Tačiau dabar tiesti 

tokį vamzdyną, tarkime, iki Vilniaus ar 

Vievio – ekonomiškai nebeapsimoka“, 

– svarsto VAATC direktoriaus pavaduotojas 

Osvaldas Markevičius. 

„Kariotiškių sąvartyno problema 

– kad jis nutolęs nuo kitų pramoninių 

objektų ir nėra kaip panaudoti deginant 

dujas išskiriamos šilumos. 

Pavyzdžiui, Klaipėdoje prisijungimas 

prie elektros tinklų mums buvo už 800 

m. Kariotiškės yra kaip sala, kur aplinkui 

nėra jokių stambesnių infrastruktūros 

objektų. Nors Klaipėdos sąvartyno 

geografinė padėtis yra kur kas 

patogesnė, ten gaunama šiluma taip 

pat niekur nepanaudojama“, – teigia 

„Ener-G“ atstovas Baltijos šalims. 

dujų gali pritrūkti 

VAATC konkursą Kariotiškių 

sąvartyno jėgainės statyboms 

laimėjusiai britų įmonei „Ener-G“ 

atstovaujantis I. Šidlauskas sako, kad 

bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 

15 metų, tačiau, pasak specialisto, 

patirtis rodo, kad pagal teorinį modelį 

suskaičiuotas sąvartyno dujų kiekis paprastai 

būna mažesnis. Todėl visko gali 

būti, kad jėgainė Kariotiškių sąvartyne 

darbo turės trumpiau. 

Tokia jėgainė, iš sąvartyno dujų 

gaminanti elektros energiją, jau veikia 

ir Klaipėdoje, įrengimo darbai vyksta ir 

Alytuje. 

„Ener-G“ jau yra įgyvendinusi apie 

200 tokių projektų. Tokios jėgainės, 

gaminančios elektrą iš sąvartyno dujų, 

jau stovi Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje 

Didžiojoje Britanijoje ir kitose 

šalyse. Įmonės atstovas I. Šidlauskas 

pasakoja, kad visur, kur yra sąvartynai, 

yra ir dujų. Svarbiausias klausimas – 

kada jos bus įsisavintos. 

dujos viešajam transportui 


centro direktoriaus pavaduotojas Osvaldas 

Markevičius teigia, kad sostinės 

savivaldybė turi ir kitų planų, susijusių 

su sąvartyno išskiriamų dujų panaudojimu. 

„Vilniaus savivaldybė nori, kad 

iš sąvartyno surenkamos dujos būtų 

naudojamos ne tik elektros gamybai, 

bet ir kaip alternatyvus kuras 

viešajam transportui. Tokia galimybė 

yra ir techniškai, tai visai paprastai 

įgyvendinama, tačiau tam reikia 

daugiau politikų valios“, – sako O. 

Markevičius. 

Specialistas pasakoja, kad 

sąvartynų išskiriamas dujas panaudojus 

kaip kurą transportui, nebereikėtų 

pirkti dujų iš Rusijos. Tokiu kuru 

Lietuvos sąvartynai esą pilnai 

aprūpintų. 

Pasak O. Markevičiaus, Stokholme, 

Švedijoje, suspaustomis 

sąvartyno dujomis važinėja visas 

autobusų parkas. O visos investicijos 

atsiperka viešojo intereso atžvilgiu. 


centro direktoriaus pavaduotojo 

skaičiavimu, toks sąvartyno 

skleidžiamų dujų pritaikymas 

transporto priemonėms nekainuotų 

brangiau nei dabar perkamos dujos 

iš Rusijos. 

Ramunė Muzikevičiūtė, Kęstučio Jonaičio nuotr. 



Nr. 2-3 (52) 


Praktinis būsto vadovas 

Lietuvos iškasenos: nesenka, bet 

vis tiek reikia naudoti saikingai 

Prieš gerą dešimtmetį ir seniau Lietuvoje vienam gyventojui 

būdavo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kasmet. 

Dabar šis skaičius sumažėjęs iki 5–6 tonų. Tačiau, pasak 

specialistų, tokie rodikliai nereiškia, kad naudingų iškasenų 

Lietuvoje sumažėjo – tiesiog sumažėjęs jų poreikis, o tam 

daug įtakos turėjo statybų sektoriaus stagnacija. 

Geologijos tarnybos Žemės 

gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas 

Januška pasakoja, kad visų 

Lietuvoje esančių išteklių kiekiai yra 

neriboti. Vien išžvalgytų klinčių, 

dolomito, molio, smėlio ir žvyro 

klodai yra gan gausūs. Moksliniais 

skaičiavimais, jų užteks daugiau 

kaip 100 metų. Daugelis naudingų 

iškasenų stūkso visai negiliai, tad ir jų 

gavyba nėra labai brangi. 

Nepaisant to, specialistai fiksuoja, 

kad prieš keletą metų tradicinių, 

dažniausiai statybos sektoriuje 

naudojamų gamtos išteklių gavyba 

smarkiai sumenko. Prasidėjus ekonominiam 

sunkmečiui bankrutavo 

nemažai išteklių gavybos įmonių, 

sumažėjo statybų apimtys. Tačiau, 

preliminariais 2010 m. duomenimis, 

vėl pastebimas neryškus išteklių naudojimo 

atsigavimas. 

keičia reljefą 

Nors visų kietųjų iškasenų 

atsargų Lietuvoje yra pakankamai ir 

prognozuojama, kad jų užteks neribotam 

laikui, išteklius vis tiek patariama 

taupyti. 

„Taupyti reikia tam, kad būtų 

kuo mažiau pažeidžiama aplinka. 

Kiekvienas žvyro, smėlio, molio 

karjeras pažeidžia didelius žemės 

plotus. Ištekliai kasami paviršiuje, 

duobėmis, kūdromis“, – pasakoja V. 

Januška. 

Kuo gausesnė išteklių gavyba, 

tuo labiau keičiamas Lietuvos 

reljefas. „Dabar Klaipėdos kraštas 

tapo unikalus tuo, kad vienas prie 

kito žvalgomi nauji smėlio, žvyro 

karjerai. Anksčiau buvo kasama 

dideliais telkiniais, o dabar iškasa 

po 1–2 m gylio žemiau jūros gylio 

nedidelėmis duobėmis. Taigi visas 

Klaipėdos kraštas virsta kūdromis ir 

balomis“, – didžiausią neracionalaus 

išteklių naudojimo problemą įvardija 

V. Januška. Prie reljefo darkymo 

nemažai prisideda ir nelegali išteklių 

kasyba, kurios mastai pastaraisiais 

metais tik didėjo. 

Tvarus naudojimas 

Iš dalies pristabdyti besaikę 

išteklių gavybą padėtų kartotinis 

medžiagų naudojimas. Tačiau dauguma 

Lietuvos iškasenų tiesiog yra 

vienkartinio naudojimo medžiagos, 

o perdirbimui tinka tik kai kurie šių 

medžiagų gaminiai. „Antrą kartą 

panaudoti galima beveik visus betono 

gaminius, betono laužą. Jį galima 

sutrupinti ir gauti antrinę žaliavą. 

Aišku, ta žaliava nebebus atspari, 

bet kelių statyboje puikiai tinkama 

ir naudojama“, – pasakoja žemės 

gelmių išteklių ekspertas. 

Pasak V. Januškos, antrą kartą 

panaudoti būtų galima ir nereikalingas 

plytas. Jas taip pat galima 

sumalti, o gauta skalda puikiai tinka 

aikštėms dengti. Tačiau toks kartotinis 

plytų naudojimas Lietuvoje nepopuliarus 

dėl mažo poreikio ir prasto 

atsiperkamumo. 

Eikvojami brangūs ištekliai 

V. Januška teigia, kad dėl 

kai kurių Lietuvos išteklių naudojimo 

reikėtų strateginių valdžios 

sprendimų. 

„Lietuvoje itin dideliais kiekiai 

kasamos durpės, o didžioji jų dalis 

eksportuojama. Taip pat yra ir su 

nafta. Lietuvoje yra 5 naftos gavybos 

įmonės, kurios nė lašo išpumpuotos 

naftos nepalieka Lietuvoje. Viskas yra 

tik eksportuojama. Lietuvai nauda 

sugrįžta tik mokesčių pavidalu“, – 

pasakoja V. Januška. 

„Naftos kiekiai pas mus yra labai 

maži, tačiau mes jos kažkodėl vis tiek 

nesaugome. Pavyzdžiui, Amerika 

savo naftos nenaudoja. Ją taupo, 

kiek įmanoma naudoja pirktinę, kad 

vėliau turėtų savų rezervų. Lietuva 

traukia, pumpuoja savo naftą ir 

daro biznį“, – žemės gelmių išteklių 

naudojimo sprendimais stebisi V. 

Januška. Pasak jo, tokia pati situacija 

ir su durpėmis, kurios iš Lietuvos 

dideliais kiekiais keliauja į tas šalis, 

kurios pačios turi nemažas durpių 

atsargas, bet jas taupo. 

Nepanaudoti ištekliai 

V. Januška sako, kad Lietuva turi 

ir tokių išteklių, kurie, deja, vis dar 

nenaudojami. Vienas iš jų – anhidritas. 

Jį galima būtų naudoti apdailos 

plokštėms, cementui, trąšoms, dėl 

grožio jis galėtų pakeisti marmurą. 

„Dėl šios iškasenos ietys 

laužomos jau antri metai, bet anhidritas 

Lietuvoje vis dar nenaudojamas. 

Šie ištekliai yra gana detaliai 

Senas geras namas 33 

išžvalgyti, tačiau jie stūkso gana 

giliai, juos pasiekti nėra lengva. Anhidrito 

gavyba galima tik šachtiniu 

būdu, todėl įmonės kol kas nesiryžta 

didelėms pradinėms investicijoms, 

todėl anhidrito naudojimas vis 

nusikelia“, – apie medicinos ir chemijos 

pramonei tinkamas iškasenas 

pasakoja V. Januška. 

Tokia pat situacija ir su akmens 

druska, kurios Lietuva taip pat turi, 

bet iki šiol nenaudoja. 

„Žvalgyti akmens druską leidimas 

išduotas jau trečią kartą. Du kartus 

leidimą pasiėmusios įmonės tų darbų 

neatliko. Kiekvieną kartą, kai šiam 

reikalui imamas leidimas, prasideda 

interesų kova, norinčių žvalgyti 

akmens druską atsiranda daugiau, 

tačiau tų darbų vėliau vis tiek nė 

vienas neatlieka. Darbai sudėtingi, 

tada pradedama svarstyti, ar atsiras 

rinka, ar darbai atsipirks, ir viskas 

sustoja. Bet tikimės, kad šį kartą 

akmens druska tikrai bus žvalgoma“, 

– aiškina V. Januška. 

Lietuvoje esančią valgomąją 

akmens druską būtų galima naudoti 

ir chemijos pramonėje, ir kelių 

barstymui. Tačiau ji yra gan giliai, 

taigi jos gavybos sąnaudos nemažos. 

Europoje praktikuojamas šachtinis 

druskos kasimas, o Lietuvoje akmens 

druską planuojama išgauti 

ją tirpdant. „Svarstoma į gręžinius 

leisti vandenį, taip ištirpdyti druską, 

tą sūrymą išsiurbti, o tada išgarinti 

ir taip gauti druskos. Tačiau jeigu 

galutinį produktą naudosime tik 

keliams barstyti, tokio ištekliaus naudojimas 

bus per brangus“, – teigia V. 

Januška. 

Ramunė Muzikevičiūtė 

Vartojame, tarsi turėtume dvi planetas 

Vienas Europos Sąjungos gyventojas 

kasmet sunaudojama vidutiniškai 

16 tonų medžiagų, iš kurių dauguma 

anksčiau ar vėliau virsta atliekomis. 

Atliekų kiekvienam iš mūsų tenka net 6 

tonos per metus. 

Iš šio skaičiaus apie 33 proc. yra 

atliekos iš statybos ir griovimo, apie 

25 proc. – kalnakasybos ir karjerų 

eksploatavimo, 13 proc. – gamybos 

ir 8 proc. – namų ūkių. Tokie skaičiai 

pateikti periodinėje, kas penkerius 

metus leidžiamoje Europos aplinkos 

būklės ataskaitoje „SOER 2010“. Taigi 

gyvename ir vartojame taip, tarsi 

turėtume ne vieną, o kelias planetas. 

Bendras išteklių naudojimo ir 

atliekų susidarymo Europoje augimas 

yra labai susijęs su ekonomikos 

kilimu ir didėjančia gerove. Faktiškai 

Europa naudoja vis daugiau išteklių. 

Pavyzdžiui, 2000–2005 m. 12 ES 

šalių išteklių naudojimas išaugo 

34 proc. Iš 2005 m. 12 ES šalių 

sunaudotų 8,2 mlrd. tonų medžiagų 

mineralai, įskaitant metalus, sudarė 

daugiau nei pusę visų medžiagų, o 

iškastinis kuras ir biomasė – maždaug 

po ketvirtį. 

Statyboje ir pramonėje naudojami 

mineralai buvo ištekliai, kurių naudojimas 

1992–2005 m. padidėjo labiausiai. 



Nuo 8-ojo dešimtmečio ES aplinkos 

politika buvo sutelkta į atliekų tvarkymą, 

kuris lemia uždarą medžiagų naudojimo 

ciklą visose ekonomikos srityse, nes 

gamyboje naudojamos iš atliekų pagamintos 

medžiagos. Todėl vis dažniau 

atliekos vertinamos kaip gamybos ir energijos 

ištekliai. 

Neseniai atsirado gyvavimo 

ciklu paremtas mąstymas, kuris tapo 

pagrindiniu išteklių valdymo principu. 

Poveikis aplinkai yra vertinamas 

per visą produktų ir paslaugų gyvavimo 

ciklą. Gyvavimo ciklu paremtas 

mąstymas daro poveikį ne tik aplinkos, 

bet ir daugumos sektorių politikai, nes 

naudojamos iš atliekų pagamintos 

medžiagos ir energija, mažiau išmeta 

teršalų ir kartotinai naudojama jau 

išdirbta žemė. Atliekų tvarkymas 

taikant gyvavimo ciklo koncepciją 

mažina poveikį aplinkai, mažiau naudojama 

išteklių. 

Buvo apskaičiuota, kad atliekų 

tvarkymą ir perdirbimą atitinka 

maždaug 0,75 proc. ES BVP. Atliekų 

perdirbimo sektoriaus apyvarta 

apytikriai yra 24 mlrd. eurų, o šioje 

srityje dirba apie pusė milijono 

žmonių. Taigi Europos Sąjungoje yra 

beveik 30 proc. pasaulio ekologinių 

pramonės šakų ir 50 proc. atliekų ir 

atliekų perdirbimo pramonės šakų. 

Parengta pagal Europos aplinkos būklės 

ataskaitą „SOER 2010“

34 ENERGETIKA SENAS GERAS NAMAS 

Nr. 2-3 

Praktinis 

(52) 

būsto 

2011 

vadovas 

m. kovas-balandis 

Iš kairės: E. Šydeikis, A. Avulis, R. Grigalis A. Šeštakauskas A. Jankeliūnas 

Pastato būklę lemia ne tik statytojai, 

administratoriai, bet ir 

gyventojų sąmoningumas 

Naujai pastatyto nekilnojamojo turto defektai į konfliktus įtraukia projektų plėtotojus 

(pardavėjus), rangovus ir savininkus (bendrųjų patalpų administratorius). Neretai garantinio 

laikotarpio problemos verčiamos plėtotojams, statybininkams, visas problemas suvedant 

į viena – statybos broką. Tokiu būdu nuošalėje lieka turto naudotojas ir bendrųjų patalpų 

valdytojas (administratorius), nors statinio kokybę lemia ir pastato priežiūra (naudojimas). 

Siūlo trumpesnius 

garantinius terminus 

Pastarieji dveji metai, anot Roberto 

GRIGALIO, UAB „Eika“ direktoriaus 

pavaduotojo, projektų vystytojams 

ir statybininkams buvo patys 

sunkiausi, nes, nustačius defektus, 

paprastai būdavo kaltinami tik jie. 

Gi norminiuose aktuose nustatyta 

visų proceso dalyvių atsakomybė. 

Pirmiausia nesusikalba statytojas ir 

administratorius, nes, pašnekovo 

žodžiais, iš statytojo reikalaujama 

visko, o iš administratoriaus, taip pat 

turinčio savo prievoles, niekas nieko 

nereikalauja. Mažiausiai problemų, R. 

Grigalio tvirtinimu, kyla su gyventojais; 

didžiausios problemos prasideda 

dėl bendrojo naudojimo patalpų. 

Gyventojai paprastai kreipiasi ne į 

administratorius, bet į statytojus, 

nes, pasak R. Grigalio, gyventojų 

nuostata viena – jie nesikreipia į 

administratorių, nes šie nereaguoja. 

„Daugeliu atveju garantijos, 

suteiktos gyventojams, yra neveiksmingos, 

– pastebėjo Arvydas AVU- 

LIS, AB „Hanner“ valdybos pirmininkas, 

Lietuvos nekilnojamojo turto 

plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos 

narys. – Pirmiausia dėl to, kad Statybos 

įstatyme numatytas ilgas garantinis 

laikotarpis – 5, 10 ir daugiau 

metų. Per pastaruosius dvejus metus 

bankrutavo per 700 statybos 

bendrovių, taigi galutinis vartotojas 

garantijų nebegauna.“ LNTPA ketina 

teikti pasiūlymus, kurie sureguliuotų 

tokius atvejus, kurie padėtų suvokti, 

kad egzistuoja ir garantijų rizika. 

Yra valstybių, kuriose garantiniai 

terminai yra trumpesni, kaip, pvz.: 

Latvijoje – dveji metai. Kitur statybos 

bendrovėms taikomas privalomasis 

profesinės rizikos draudimas, 

kuris sprendžia garantijų teikimą, 

bendrovėms bankrutavus. A. Avulis 

pažymėjo, kad reta valstybė norėtų 

keisti nusistovėjusią tvarką, tačiau 

situacija, kuomet bankrutavusių 

bendrovių skaičius siekia kelis 

šimtus, verčia ieškoti sprendimų. 

Vienas kelių, kuriuos siūlo LNTPA, 

yra privalomasis profesinės rizikos 

draudimas ir trumpesni garantiniai 

terminai. 

LNTPA atstovo nuomonei pritarė 

ir Kęstutis VANAGAS, UAB „YIT 

Kausta“ generalinis direktorius, 

pastebėdamas, kad garantinius terminus 

reikia trumpinti iki realių, nes 

dabar galiojantys pirkėjams negarantuoja 

jų teisių – per ilgą laikotarpį 

situacija rinkoje labai greitai keičiasi, 

vienos bendrovės bankrutuoja, 

steigiasi kitos. 

Draudimas spręstų daugelį 

problemų 

Statybininkas, anot Artūro 

JANKELIŪNO, UAB „ Naresta“ 

rinkodaros direktoriaus, paprastai lieka 

kalčiausias dėl to, kad jis atiduoda 

objektą naudoti. Jis yra paskutinis, 

kuris išeina iš objekto, nors problemų 

gali kilti ir dėl projektuotojų, ir dėl 

techninių prižiūrėtojų. A. Jankeliūnas 

pritarė diskusijos dalyvių žodžiams, 

kad gyventojai, norėdami kuo greičiau 

išspręsti savo problemas, kreipiasi ne į 

administratorius, pardavėjus, o tiesiai į 

statybininkus. „Narestos“ atstovas tvirtino, 

kad pastaruoju metu tenka susidurti 

ir su užsakovų, ir su naudotojų 

piktnaudžiavimu, kai reiškiamos 

pretenzijos dėl kištukinių lizdų, laidų, 

nors šių gaminių garantiniai terminai 

yra trumpesni už statybos garantijų 

terminus. A. Jankeliūno nuomone, 

piktnaudžiauti bandoma ir dėl to, kad 

trūksta aiškumo įstatymuose. 

Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos 

statybininkų asociacijos (LSA) 

prezidentas, pripažino, kad dažniausiai 

problemos kyla dėl nekokybiško 

statybininkų darbo – prasto organizavimo, 

technologijų neišmanymo, pigių, 

nekokybiškų medžiagų naudojimo, 

siekiant atpiginti statybos sąnaudas. 

Dirbti be defektų sunkiai įmanoma, 

PRISTATO diskusijų klubą 

tačiau svarbiausia, prezidento 

pastebėjimu, statybininkų reakcija į 

kilusias problemas. 

A. Šeštakausko nuomone, nevalia 

pamiršti ir eksploatavimo, kuomet 

dėl kilusių problemų kalti būna ir 

patys gyventojai; netinkamai arba 

nekvalifikuotai statybos metu atliekamos 

techninės priežiūros; per ilgų 

garantinių terminių, išskyrus garantijas, 

kuomet nustatomi paslėpti defektai, 

garantijos konstruktyvams. 

Kalbėdamas apie draudimą, prezidentas 

pažymėjo, kad draudimo 

galimybių esama, tik reikia norėti 

juo naudotis. Bet kuris rangovas gali 

apdrausti savo produktą ir pareikalauti 

draudimo iš savo partnerių, yra 

bendrovių, kurios visada draudžia savo 

veiklą. Tačiau draudimo bendrovės 

draudžia ne ilgesniam, negu dviejų 

metų laikotarpiui. 

Pokalbiai aktualiomis temomis – 

kiekvieną mėnesį 

Temas galite siūlyti: 

e. p. redaktorius@statybuzinios.eu (laikraštis statybininkams „Statybų žinios“), 

redaktorius@statyk.eu (praktinis būsto vadovas „Statyk!“) 

Naujos inžinerinės sistemos 

sudėtingos prižiūrėti 

„Administravimo įmonė ne 

visada gali atlikti inžinerinės įrangos 

priežiūrą, todėl turi būti administratorius, 

kuris administruoja, ir 

prižiūrėtojas, kuris prižiūri“, – sakė 

Valentinas JASINEVIČIUS, UAB 

„YIT Technika“ Statinių ūkio valdymo 

paslaugų direktorius, kalbėdamas 

apie eksploatavimo ir priežiūros 

reikšmę. Jeigu anksčiau statytuose 

namuose inžinerinės sistemos buvo 

nesudėtingos, administratoriai jas 

paprastai mokėdavo prižiūrėti, tai 

naujuose pastatuose situacija kitokia. 

Situacija dėl priežiūros, kaip tvirtino 

V. Jasinevičius, neretai būna apverktina. 

Norminiai aktai, jo žodžiais, 



Nr. 2-3 (52) 


Praktinis būsto vadovas 

Senas geras ENERGETIKA 

namas 35 

Iš kairės: A. Zabulėnas, A. Lukošius 

administratorių pareigas reglamentuoja, 

tačiau reali situacija yra kitokia. 

Egidijaus ŠYDEIKIO, UAB „YIT 

Technika“ generalinio direktoriaus 

nuomone, esama ir kitos problemos: 

jeigu nėra bendrijos, nėra ir šeimininko 

– bendrijos spręstų ne vieną minėtą 

problemą. Skandinavijoje, Šiaurės 

šalyse sukurta sistema, kuomet buto 

negalima nusipirkti tol, kol būsimas 

gyventojas neįstoja į bendriją. Pastatas 

negali būti pripažįstamas tinkamu 

naudoti, jeigu nėra kam jį administruoti, 

jeigu nėra bendrijos. 

Defektų šalinimo problemą garantiniu 

laikotarpiu, jo žodžiais, galima 

būtų spręsti ir sukuriant garantinį 

fondą, kurį valdytų savininkas, statytojas, 

vystytojas arba statybininkas 

ir administruojanti įmonė. Tai būtų 

analogiška draudimui priemonė. 

Bendrija ar administratorius 

Juozas ANTANAITIS, 

Respublikinių būsto valdymo ir 

priežiūros rūmų prezidentas, atkreipė 

dėmesį, kad ginčai dėl defektų – ne 

administruojančios įmonės reikalas, nes 

administratoriai administruoja pastatą, 

kuris buvo tinkamai pastatytas, 

todėl leista jį naudoti: vieni tinkamai 

pastato, kiti – deramai administruoja, 

saugo ir puoselėja. Administratorius, 

jo žodžiais, neperims broko taisymo. 

„Administratorius yra gyventojų atstovas, 

per kurį įgyvendinamos jo teisės 

į tinkamą būstą“, – sakė J. Antanaitis, 

išreikšdamas nepritarimą viešojoje 

erdvėje kilusioms kalboms, kad namų 

administravimą reikia perduoti gyventojams, 

nes administruojančios įmonės 

neva piktnaudžiauja savo padėtimi. 

Reaguodamas į statytojų ir 

atestuotų bendrovių priekaištus, 

Ričardas LECKAS, UAB „Elektrėnų 

komunalinis ūkis“ direktorius, sakė, 

kad jų įmonėje namų apžiūrą atlieka 

specialistai, o gyventojų skundai fiksuojami 

ir į juos reaguojama. Jeigu 

A. Kairevičius 

defektai pastebimi arba apie juos 

praneša gyventojai, kol namui dar 

taikomas garantinis remontas, administratoriai 

apie tai informuoja rangovą, 

pastebėjo R. Leckas, nesutikdamas su 

administratoriams išsakytais kaltinimais 

dėl neva neveiklumo. 

Vytautas TURONIS, AB „City Service“ 

vykdomasis direktorius, tvirtina, 

kad principingi administratoriai, bandantys 

spręsti tarp gyventojų ir statytojų 

kylančius konfliktus, nepopuliarūs. „Mes 

esame didelė bendrovė, kurioje dirba 

ekspertų, specialistų, turinčių mokslinius 

vardus, turinčių patirties įvairiose 

srityse“, – sakė V. Turonis. Jis pažymėjo, 

kad per sunkmetį administratoriams 

sunkiai sekėsi išjudinti rangovus taisyti 

defektus. 

„City Service“ atstovas prabilo 

apie statytojus, kurie ne tik stato, 

bet ir ėmėsi administravimo. „Mūsų 

žiniomis, tie namai, kurie buvo 

perimti administruoti iš vystytojų, 

teikiančių ir administravimo paslaugas, 

turėjo labiausiai problemų, 

nes nebeliko atstovo, kuris gintų 

gyventojų interesus prieš rangovą, 

vystytoją. Manau, kad praktika 

leisti statytojui pačiam administruoti 

namą yra klaida“, – sakė V. Turonis. 

Jis sutiko, kad dalis rangovų 

priekaištų dėl netinkamai 

administratorių paslaugas vykdančių 

bendrovių, yra teisingi, nes buvo 

bendrovių, kurios telpa į bagažinę. 

O kadangi naujai pastatyti pastatai 

yra sudėtingesni, juose yra nemažai 

įvairių projektavimo ir statybos 

klaidų, jų priežiūra tampa 

sudėtingesnė, todėl, anot V. Turonio, 

turi būti keliami griežtesni reikalavimai 

administratoriams. Dėl tos pat 

priežasties jis nepritaria ir minčiai, 

kad namus turi administruoti bendrijos. 

Neįrodei nekaltumo – kaltas 

„Parodykit požeminę automobilių 

stovėjimo aikštelę, kurios sienomis 

netekėtų vanduo, – retoriškai klausė 

Kęstutis KAROSAS, Vilniaus miesto 

savivaldybės, Energetikos ir statinių 

skyriaus vedėjas, mesdamas akmenį 

į statybininkų daržą. – Esama namų, 

kurių gyventojai skundžiasi kvapais, nes 

visi vamzdynai suvesti į vieną dėžę ir 

uždengti.“ Su gyventojais, jo žodžiais, 

statybininkai susitaria tik dėl problemų, 

esančių butuose, nes nenori konfliktų. 

O kai problemų kyla bendrojo naudojimo 

patalpose, susitarti nebepavyksta – 

susirašinėjimai su savivaldybe, statybos 

inspekcija trunka ir porą metų. 

Garantinio termino metu beveik 

visuomet dėl defektų kaltas yra 

statytojas, rangovas, pažymėjo 

Audrius KAIREVIČIUS, Advokatų 

kontoros Kairevičius Juzikis advokatas, 

kalbėdamas apie teismų 

praktiką. Kaltos šios pusės yra 

todėl, kad nesugebėjo įrodyti savo 

nekaltumo. Sekant teismų praktika, 

statytojas/vystytojas tampa atsakovu 

byloje, o išieškojimą regreso tvarka 

jis gali nukreipti į kitus. „Viską lemia 

įrodinėjimas, – sakė A. Kairevičius. 

– Jeigu statytojas įrodys, kad tai 

yra, pavyzdžiui, projektuotojų kaltė, 

iš atsakovo jis gali tapti trečiuoju 

asmeniu. Bet praktika yra kitokia.“ 

Teisininkas taip pat pastebėjo, 

kad pirkėjai piktnaudžiauja ir savo 

teisėmis, statytojus, pavyzdžiui, 

kaltindami, dėl sugedusių gaminių 

su trumpu garantiniu terminu. Šiuo 

atveju – statytojo pareiga įrodyti, 

kad jis nekaltas. Didžiausi ginčai, 

pastebėjo teisininkas, kyla dėl bendrojo 

naudojimo patalpų. 

Advokatas A. Kairevičius pateikė 

vienos 2009 m. bylos, nagrinėtos 

Aukščiausiajame teisme, pavyzdį. 

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą 

pakeisti jo buto langą, balkono duris 

ir vitriną į sertifikuotus bei kokybiškus, 

priteisti namo administravimo 

bei aptarnavimo išlaidas, kadangi 

nupirkus iš atsakovo butą paaiškėjo, 

kad pro langus į patalpas sunkiasi vanduo, 

langai neturi atitikties sertifikato. 

Pirmosios ir apeliacinės instancijos 

teismai ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas 

pateikė kasacinį skundą. 

Teismas pažymėjo, kad pardavėjo 

prievolė patvirtinti daikto kokybę yra 

garantija. Viena vertus, pardavėjas 

garantuoja, jog parduodamų daiktų 

kokybė atitinka reikalavimus, o kita 

vertus, pardavėjui atsakomybė už 

netinkamą daikto kokybę netaikoma 

tik įstatyme ar sutartyje aiškiai 

apibrėžtais pagrindais. Kokybės 

reikalavimų neatitikimas – tai paslėpti 

trūkumai, bet jeigu pirkėjas yra informuojamas 

ar kitu būdu jam tampa 

žinoma arba jis negali nežinoti apie 

tokius trūkumus, tai pardavėjas už 

juos neatsako. Nagrinėjamu atveju 

parduoto buto trūkumai nebuvo 

akivaizdūs ir buto pardavimo metu 

ieškovui nebuvo ir negalėjo būti 

žinomi, atsakovas neįrodė, kad 

pirkėjas pažeidė daikto naudojimo 

taisykles, butas buvo pastatytas, 

jame sumontuoti langai ir balkonas 

pagal pardavėjo sutartis su kitais 

asmenimis, o kadangi pardavėjas 

pardavimui užsakė pastatyti butą, 

pardavė jį pirkėjui ir pagal įstatymą 

suteikė kokybės garantiją, jam tenka 

atsakomybė už daikto kokybę bei jo 

trūkumus. 

Siūlo reglamentuoti 

minimalius reikalavimus 

„Statybos įstatyme plačiai 

aprašytas statybos procesas ir mažas 

skyrelis skirtas eksploatavimui, nors 

statome dvejus ar trejus metus, o 

eksploatuojame 40 ar 50 metų, – 

pastebėjo Arūnas ZABULĖNAS, 

aplinkos viceministras, svarstydamas, 

kad trūkstamus dalykus gal reikėtų 

reglamentuoti statybos techniniame 

reglamente. 

Viceministro žodžiais, Aplinkos 

ministerija yra pasirengusi pokyčiams ir 

dėl garantinio termino – jeigu jis būtų 

sumažintas, tai turi būti ne deklaruojamas, 

o tikrai garantuotas. „Daugeliu 

atveju tinka reglamentuoti minimalius 

reikalavimus – tai galėtų padaryti 

ministerija, – kad būtų pagrįsti teisėti 

vartotojų lūkesčiai, – kalbėjo viceministras 

A. Zabulėnas. – O toliau turėtų 

lemti visų statybos proceso dalyvių 

konkurencija, jie turėtų reklamuoti ir 

už tai gauti bonusą: kainą, reputaciją, 

pelną.“ Sutrumpinus garantinį terminą, 

viceministro nuomone, reikėtų sukurti 

kompensacinį mechanizmą – įvesti 

draudimą arba kitas garantines priemones. 

Tik šiuo atveju reikėtų susitarti 

visiems proceso dalyviams, sureguliuoti 

atsakomybes. 

Viceministro nuomone, problemos 

dėl eksploatavimo paprastai 

puikiai sprendžiamos tuomet, kai 

pastatai nuomojami: nuomininkas 

sumoka už visas paslaugas, todėl 

nuomotojas suinteresuotas tinkamai 

prižiūrėti ir naudoti pastatą. 

Skundų Statybos inspekcija, kaip 

patvirtino Antanas LUKOŠIUS, 

Valstybinės teritorijų planavimo ir 

statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas, 

gauna nemažai. Bet 

dažniausiai jie yra ne dėl bendrojo 

naudojimo patalpų, išskyrus stogą, o 

dėl smulkių defektų butuose: rasoja 

langai, pelija kampai. Tačiau, kaip 

pripažįsta A. Lukošius, paprastai tai 

esti eksploatavimo klaidos. 

Valstybinėje vartotojų teisių 

apsaugos 2011 – 2014 m. strategijoje 

numatyta peržiūrėti statybos 

teisės aktus ir pateikti pasiūlymus, 

įvertinus ir užsienio patirtį, kaip spręsti 

minėtas problemas, taip pat ir dėl 

atsakomybės, ir dėl veiklos rizikos 

draudimo. 

Genė Drungilienė, Kęstučio Jonaičio nuotr. 

Plačiau www.aplinka.eu 



36 PASKUTINIS PUSLAPIS 


„Dabar arba niekados“ 

Tomo Noraus – Naruševičiaus 

gyvenimo vaizdai“, toks žurnalisto 

Juozo Stražnicko pavadinimas 

knygos, kurią išleido VGTU leidykla 

„Technika.“ 

Pasak autoriaus, T. Norus – Naruševičius 

( 1870 – 1927 m. ), vadintas 

Dzūkijos ąžuolu, yra, o gal turėtų 

būti viena šviesiausių asmenybių Lietuvos 

atgimimo pranašų rikiuotėje. 

Daugirdų kaimo valstiečio vidutinioko 

sūnus, baigęs dvi aukštąsias 

mokyklas Maskvoje, pasiekė ypatingo 

profesinio pripažinimo inžinerijos 

srityje, išgarsėjo veikla lietuvybės ir 

vienybės labui Rusijoje ir Amerikoje. 

Nepriklausomybę kuriančioje Lietuvoje 

– žymus diplomatas, susisiekimo 

ministras, pirmasis Klaipėdos uosto 

direkcijos vadovas. Jam spaudė ranką 

JAV Prezidentas Vudro Vilsonas, 

Didžiosios Britanijos Karalystės Ministras 

Pirmininkas Loydas Džordžas, 

Prancūzijos maršalas Ferdinandas 

Fošas, tikriausiai, įtemptų derybų dėl 

taikos sutarties metu ir Vladimiras 

Uljanovas – Leninas, daug kitų to 

meto įžymybių. 

Filadelfijoje kartu su Vidurio 

Europos tautų atstovais T. Norus – 

Naruševičius pasirašė Pavergtųjų 

tautų išsivadavimo deklaraciją. Turbūt 

vienintelis iš lietuvių ne tik šia 

proga, bet ir apskritai, yra skambinęs 

Laisvės varpu, kuris kadaise 

skelbė Amerikos nepriklausomybę. 

Tik dėl įgimto kuklumo ir nepalankiai 

susiklosčiusių aplinkybių 1920 

m. T. Norus – Naruševičius netapo 

LR Prezidentu. 

„Dabar arba niekados“ – žodžius, 

kurie tapo knygos pavadinimu, 

T. Norus – Naruševičius 

parašė 1918 m. Amerikoje, tačiau 

jie neprarado svarbos ir dabarties 

Lietuvoje. „Gana tuščių ginčų! Imkimės 

darbo, kaip kas gali, dabar, 

tuojau, nes paskui gali būti per 

vėlu. Parodykime, kad mes mokame 

ir galime būti tikrais laisvos 

Lietuvos piliečiais. Laisva Lietuva. 

Dabar arba niekados!“ Pats darė 

viską, kad tai įvyktų. 

„Aš per dešimtį metų dirbu 

karščiausiam gyvenimo sūkury, be 

paliovos; aš net negalėjau dėl Valstybės 

reikalų priežasties aplankyti 

prieš mirtį savo motinos. Visi gauna 

atostogų, o aš jų neturiu...“, 

viename iš laiškų užsienio reikalų 

ministrui Vladui Jurgučiui skundėsi 

jis. Todėl, pasak VGTU rektoriaus 

prof. R. Ginevičiaus, „vis kyla 

minčių apie šio žmogaus likimo 

tragizmą.“ Pranašystė, kad jis „ne 

tik gyvuos Lietuvos inžinierių korporacijoje, 

bet bus aukso raidėmis 

įrašytas į Valstybės istoriją“ neišsipildė. 

Grėsė užmarštis. Laikas 

dildė atmintį ir veiklos pėdsakus 

Laimei, šįkart jie grįžta knygos 

pavidalu, kurią, kaip sako 

autorius, parašyti skatino kažkas 

daugiau nei pareiga ar neatiduota 

duoklė gimtinei. 

Tai šeštoji žurnalisto J. Stražnicko 

knyga apie įžymių Lietuvos 

inžinierių, mokslininkų ir valstybės 

darbininkų gyvenimus. 

S•Ž 

Nebrangūs rąstiniai namai iš „Edvimos“ 

„Statybų žinių“ prenumerata 

Metams 

Galutinė kaina 

1 vnt. 70 Lt 

5 vnt. 310 Lt 

10 vnt. 600 Lt 

20 vnt. 1100 Lt 

50 vnt. 2200 Lt 

Įmonė / Vardas, pavardė 

E. paštas 

Adresas 

Telefonas 

UAB „Edvima“, 

Transporto g. 11, Varėna 

Tel./faks.: (8 310) 31 638 

Mob. 8 699 15880 

E. p. edvima@edvima.lt 

www.edvima.lt 

Pašto indeksas 

Egzempliorių skaičius 

Statybų verslo žinios profesionalams 

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: UAB „FARBA VITA“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 

Įmonės kodas 302427993, PVM mokėtojo k. LT100005014515, e. p. prenumerata@farbavita.lt, a. s. LT707300010117803744, AB „Swedbank“ 

Ir ant mažo kabliuko gali užkibti stambi žuvis. 

Reklama „STATYBŲ ŽINIOSE“. Kreiptis į reklamos projektų vadovę Lidą Lapkienę tel. 8 687 17400, e. p. lida@foliomedia.lt. 

Vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576 

E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu, 

statybuzinios@gmail.com 

Bendraautorė 

Rita Muzikevičiūtė, 

E. p.: r.muzikeviciute@statybuzinios.eu 

Fotografas 

Kęstutis Jonaitis 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Reklamos projektų vadovė 

Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, 

mob. 8 687 17 400 

E. p. lida@foliomedia.lt 

Maketavo 

UAB „Dizingas“ 

E. p. dizaineris@statybuzinios.eu 

UAB „Farba vita“ 

E. p. info@farbavita.lt 

UAB „Farba vita“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, 

iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo 

raðytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako uþ reklaminiø 

skelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná. 

Spaudė UAB „ARX Baltica“ 

Veiverių g. 142B, Kaunas 

Bendras laikraščio ir jo elektroninės 

versijos tiražas 5 tūkst. egz. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?