Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
30 PINIGAI<br />
Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis<br />
Gyventojai ima daugiau paskolų būstui įsigyti<br />
45<br />
40<br />
35<br />
30<br />
25<br />
20<br />
15<br />
10<br />
5<br />
0<br />
Sausis<br />
Vasaris<br />
Anot J. Varanauskienės, tai<br />
nereiškia, kad žmonės pamiršo<br />
nekilnojamąjį turto burbulą ir jo<br />
TRUMPAI<br />
Darbo sąnaudos<br />
Naujos būsto paskolos (mln. Lt)<br />
Kovas<br />
Balandis<br />
Gegužė<br />
Birželis<br />
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita<br />
Varanauskienė sako, kad jau nuo 2010 m.<br />
vidurio ėmė ryškėti nauja tendencija – žmonės<br />
pradėjo vis daugiau skolintis iš banko – imti<br />
paskolas būstui. Padidėjo ir tempai, ir apimtys.<br />
Statistikos departamentas praneša,<br />
kad ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį,<br />
palyginti su trečiuoju 2010 m.<br />
ketvirčiu, vienos dirbtos valandos<br />
darbo sąnaudos pramonės, statybos<br />
ir paslaugų įmonėse, įskaitant<br />
ir individualiąsias, padidėjo 1,2<br />
procento, iš jų verslo įmonėse – 1,1<br />
procento. Darbo sąnaudos labiausiai<br />
padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo<br />
ir oro kondicionavimo, kasybos ir<br />
karjerų eksploatavimo, transporto<br />
ir saugojimo, žmonių sveikatos<br />
priežiūros ir socialinio darbo,<br />
švietimo kitos aptarnavimo veiklos<br />
bei statybos (1,4 proc.) įmonėse.<br />
Per metus (ketvirtąjį 2010 m.<br />
ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009<br />
m. ketvirčiu) vienos dirbtos valandos<br />
darbo sąnaudos pramonės, statybos<br />
ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo<br />
dienų skaičiaus kitimo įtaką, padidėjo<br />
0,7 procento (trečiąjį 2010 m. ketvirtį<br />
mažėjo 2,7 %), iš jų verslo įmonėse<br />
padidėjo 0,5 procento.<br />
Vienos dirbtos valandos<br />
darbo užmokestis pinigais ir<br />
išmokos natūra pramonės, statybos<br />
įmonėse, per metus padidėjo<br />
1,4 procento.<br />
S•Ž<br />
Liepa<br />
Rugpjūtis<br />
Rugsėjis<br />
Spalis<br />
2010<br />
Lapkritis<br />
+21 proc.<br />
Gruodis<br />
pasekmes. „Jeigu pažiūrėsime į<br />
negrąžinamų arba vėluojamų grąžinti<br />
paskolų statistiką, tai matome, kad<br />
NT kainų dugnas – pasiektas<br />
Pasak Sauliaus Vagonio, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros<br />
skyriaus vadovo, rinkoje įsitvirtina nuomonė, kad nekilnojamojo<br />
turto kainos jau pasiekė dugną. Šiemet laukiamas 5 proc. kainų<br />
augimas gyvenamųjų namų rinkoje.<br />
dabar imantys paskolas klientai yra<br />
drausmingesni, negu buvo anksčiau,<br />
– sakė ji. – Yra nemažai klientų, kurie<br />
nė vienos dienos nevėluoja grąžinti<br />
paskolos.“ Galima manyti, kad tai<br />
rodo gyventojus gaunant stabilesnes<br />
pajamas arba taupant, t. y. nelaukiama,<br />
kol reikės mokėti baudas,<br />
delspinigius.<br />
Saugodamiesi nuo naujo burbulo<br />
bankai pripažįsta taikantys<br />
tam tikrus apribojimus, suvaržymus.<br />
Kadangi sumažėjo žmonių pajamos,<br />
atsirado ir vadinamųjų blogų<br />
paskolų, nes žmonės nebeišgali<br />
mokėti tiek, kiek buvo sutarta.<br />
Dabar būstams įsigyti besiskolinantys<br />
žmonės ima mažesnes paskolas.<br />
Toks klientų požiūris, anot SEB<br />
banko šeimos finansų ekspertės<br />
J. Varanauskienės, yra natūralus,<br />
todėl imtis drastiškesnių sąlygų,<br />
papildomų užtvarų bankui neprisireikia.<br />
„Svarbiausias banko reikalavimas<br />
– kad pajamos būtų pakankamos<br />
paskolai grąžinti ir įkeistas turtas<br />
turi atitikti reikalaujamą santykį su<br />
paskola“, – sakė ji.<br />
Nors pamažu naujų paskolų<br />
18-oji statybos ir remonto paroda<br />
Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO<br />
išduodama daugiau negu ankstesniais<br />
metais, tačiau vis dar ne tiek, kiek<br />
grąžinama anksčiau paimtų paskolų.<br />
„Absoliutų atsargumą keičia<br />
smulkus apsukrumas“, – sakė<br />
ekspertė apibūdindama pastarojo<br />
meto tendencijas, gyventojams tvarkant<br />
savo finansus. Nors gyventojai<br />
dar stengiasi sukaupti kuo daugiau<br />
finansinio turto, o vartojimui leisti<br />
pinigų neskuba, jų finansinėje elgsenoje<br />
jau galima pastebėti pirmųjų<br />
nusiraminimo dėl artimiausios<br />
ateities požymių.<br />
Tačiau, pasak J. Varanauskienės,<br />
sunkmečio pamokos dar greitai<br />
užmirštos nebus. „Nors žmonės<br />
jau kiek ramesni dėl ateities ir tiki,<br />
kad ji bent jau nebeblogės, drąsiau<br />
dairosi galimybių užsidirbti, o ne<br />
tik galvoja, kaip išsilaikyti. Motyvacija<br />
pinigus leisti itin racionaliai dar<br />
išliks ir pradėjus didėti pajamoms.<br />
Žinoma, ilgainiui žmonės vėl drąsiau<br />
planuos ilgalaikius finansinius tikslus,<br />
rūpindamiesi infliacijos įtaka<br />
jų santaupomis“, – sakė SEB banko<br />
ekspertė.<br />
S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr.<br />
Tokios prognozės remiamos<br />
atsigaunančia ekonomika, aktyvesne<br />
bankų veikla, didėjančiu<br />
gyventojų pasitikėjimu, sumažėjusia<br />
butų pasiūla. Nors iš tiesų 2010 m.<br />
pabaigoje Vilniuje buvo net 1 350<br />
neparduotų butų. Yra bendrovių, kurios<br />
niekada nebeatsikratys pradėtų<br />
projektų. Nebent tie projektai rinkai<br />
bus pateikti kitų bendrovių. Iki šiol<br />
stringantys projektai turi nemažai<br />
trūkumų, kurių svarbiausi – prastas<br />
neracionalus išplanavimas, abejotina<br />
kokybė. „Rinkoje visą laiką bus<br />
neparduotų butų“, – sako S. Vagonis,<br />
akcentuodamas prastą kokybę,<br />
problemas dėl garantijų. Bendrovės,<br />
kuriomis rinka pasitiki, ir dabar neturi<br />
problemų parduoti butus.<br />
Šiais metais kainų kilimo laukiama<br />
didmiesčiuose, išskyrus galbūt<br />
Klaipėdą, kur fiksuojamas didžiausias<br />
neparduotų butų skaičius, o jų kaina<br />
– aukšta, palyginus net su Vilniumi<br />
ir Kaunu. „Didžiausias perspektyvas<br />
matome ten, kur kainos yra<br />
pačios mažiausios, kur didžiausias<br />
potencialių pirkėjų skaičius“, – sako<br />
S. Vagonis.<br />
Šiuo metu Vilniuje įgyvendinama<br />
12 gyvenamųjų namų (675 butai)<br />
projektų, artimiausiu metu ketinama<br />
atnaujinti dar 4 ar 5 projektų<br />
įgyvendinimą. Prieš porą trejetą<br />
metų projektų vystytojai, anot S.<br />
Vagonio, net nesistengė pasidomėti,<br />
kokio būsto nori pirkėjas – buvo<br />
perkama viskas, svarbiausias faktorius<br />
buvo kaina. Dabar situacija<br />
kitokia – būstai statomi gerai apgalvojus<br />
projektus, atsižvelgiama į<br />
gyventojų poreikius, patys būstai yra<br />
mažesni, ekonomiškesni, patrauklesni.<br />
Vienintelė priežastis, kodėl ir juos<br />
gali būti sunku parduoti – vystytojo<br />
ir rinkos kainų skirtumas.<br />
Apibūdindamas potencialaus<br />
pirkėjo portretą, S. Vagonis<br />
pažymėjo, kad tai yra jaunas, nuo 24<br />
iki 40 metų žmogus, jauna šeima – disponuojantys<br />
savo lėšomis. Nuo 30 iki<br />
40 proc. dabartinių pirkėjų visai nesinaudoja<br />
bankų paskolomis arba ima<br />
mažesniąją sumos dalį. Taip pat tai<br />
yra pragmatiškas, finansiškai pajėgus<br />
žmogus, besidomintis naujos statybos<br />
būstu, skaičiuojantis išlaikymo kaštus,<br />
vertinantis namo kokybę.<br />
„Tokio kainų burbulo, koks<br />
buvo fiksuojamas 2004 – 2007 m.,<br />
kai kainos kasmet kildavo po 40 ar<br />
50 proc., nebesulauksime, – sakė<br />
S. Vagonis. – Nepaisant teigiamų<br />
faktorių, kaip ekonomikos gerėjimas,<br />
žmonių pasitikėjimas, kreditavimo<br />
augimas, išlieka ir neigiami faktoriai<br />
– nors ekonomika auga, tačiau ji<br />
išlieka silpna. Nedarbas, emigracija<br />
negali sukurti tiek pirkėjų, tokio<br />
pinigų kiekio, kad nekilnojamojo<br />
turto burbulas vėl pūstųsi.“<br />
Nekilnojamojo turto kainų kritimas<br />
Lietuvoje atkartoja Skandinavijos<br />
scenarijų – sprogus burbului, ten kainos<br />
krito 2 – 3 metus. Kainos Skandinavijoje<br />
atsistatė per 5 – 7 metus.<br />
Tačiau kainų kilimą Lietuvoje lyginti<br />
su Skandinavijos šalimis, S. Vagonio<br />
žodžiais, būtų neatsargu, nes Skandinavijos<br />
šalys buvo ir yra ekonomiškai<br />
stipresnės už mūsų šalį.<br />
S•Ž