Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

More documents

Recommendations

Info

24 TECHNOLOGIJOS Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis TRUMPAI Nauji aplinkkeliai Saugant miestus nuo tranzitinio transporto srautų, šiais metais Lietuvoje numatoma pradėti tiesti keturis naujus aplinkkelius – Vilniaus išorinį pietinį, Kairių, Priekulės ir Palangos, pranešė Vyriausybė. Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus– Minsko magistralių. 27,3 km ilgio aplinkkelis pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, padės spręsti transporto spūsčių problemas. Aplinkkelį planuojama tiesti trimis etapais. Šį pavasarį pradedamas pirmasis etapas, pirmiausia įrengiant 1,9 km ilgio aplinkkelio dalį, nuo Gariūnų g. ir Savanorių pr. sankryžos sutampančią su Kirtimų gatve. Rekonstruojant magistralinį kelią Radviliškis–Šiauliai, šiais metais bus pradėtas tiesti 9,2 km ilgio Kairių miestelio aplinkkelis. Panašias problemas padės spręsti ir šiemet pradedamas Priekulės aplinkkelis. Pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Šilutės esantį miestelį kerta intensyvaus eismo kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– Klaipėda, šiuo keliu taip pat važiuoja krovininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities. Situaciją iš esmės pakeis apie 11 km ilgio aplinkkelis, kuris aplenks Priekulę iš rytinės pusės ir bus daugiau kaip kilometrą nutolęs nuo miestelio ribų. Šiais metais bus pradėtas tiesti pirmasis šio aplinkkelio etapas – 6,5 km ilgio ruožas. Naujas aplinkkelis apjuos ir pajūrio kurortą Palangą. Šiemet pradedamas tiesti 8,3 km ilgio Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Be minėtų darbų, prasidės Vilniaus vakarinio aplinkkelio antras etapas, Tytuvėnų apvažiavimo rekonstrukcija. Modernizuojamos ir didmiesčius aplenkiančios geležinkelio linijos – Vilniaus ir Kauno aplinkkeliai, Klaipėdą juosianti geležinkelių infrastruktūra. Visi minėti darbai, išskyrus Palangos aplinkkelį, bus vykdomi panaudojant 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Palangos aplinkkelis bus tiesiamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, jo tiesimo ir priežiūros bei remonto išlaidas per 25 metus padengs valstybė. S•Ž Saulės energetika „Argintoje“ – nauji žingsniai Vitas MAČIULIS, UAB „Arginta“ Inovacijų ir investicijų direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos energetikoje prasidėjo naujas etapas – pirma kilovatvalandė saulės elektros buvo parduota skirstomiesiems tinklams. Nors šio reiškinio įteisinimas užtruko, tačiau ir tinklų, ir Valstybinės energetikos inspekcijos, ir Energetikos ministerijos tarnyboms tai buvo nauja patirtis. Tikimės, kad ją naudojant, kitų saulės jėgainių statytojams žymiai lengviau seksis gauti visus derinimus ir leidimus. Šiuo metu „Arginta“ baigia įteisinti fiziniam asmeniui priklausančią nedidelę 12 kW galios saulės jėgainę, įrengtą ant gyvenamojo namo šlaitinio stogo. Įdomu tai, kad čia buvo panaudotos vadinamosios fotovoltinės čerpės (jų montavimo procesą žr. nuotraukoje). Nuo įprastinių saulės elektros modulių jos skiriasi tuo, kad yra pritaikytos pakeisti įprastines keramines čerpes ar kitą dangą, vandens nuvedimas sukonstruotas labai atidžiai, montavimo būdas pritaikytas dideliems temperatūros svyravimams. Tiesa, fotovoltinės čerpės yra kiek brangesnės. Bet gamintojai pasirūpino, kad šios čerpės būtų estetiškai labai patrauklios. Visa tai sudėjus nesunku įsitikinti, kad papildomi kaštai pasiteisina. „Argintoje“ sumontuoti ir tyrinėjami trijų tipų fotovoltiniai moduliai: kristaliniai, polikristaliniai ir plonaplėveliniai, silicio pagrindu gaminami moduliai. Be to, šie moduliai sumontuoti ne tik ant stacionarių, bet ir besisukančių paskui saulę ar šviesiausią dangaus vietą konstrukcijų. Metiniai saulės elektros generavimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje iš vieno instaliuoto kilovato galima gauti iki 950 kWh Ant namo, esančio Molėtų rajone, stogo montuojamos fotovoltinės čerpės. saulės elektros energijos. Lyginant su teoriniais duomenimis, tai labai optimistinis rezultatas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad 2010 m. buvo gana saulėti ir kelių metų generavimo vidurkis turėtų būti mažesnis. Įdomūs rezultatai buvo gauti šių metų vasario mėnesį. Šis vasaris buvo gana šaltas ir labai saulėtas. Vieną dieną buvo pasiektas rekordas – ant saulę sekančios sistemos sumontuoti monokristaliniai moduliai pasiekė net 103 proc. efektyvumą. Šį netikėtą rezultatą galima paaiškinti tuo, kad modulių efektyvumo matavimo standarte numatyta juos testuoti 25 laipsnių temperatūroje. Tuo tarpu moduliai, veikiami saulės šilumos, net žiemą dažnai įkaista žymiai daugiau. Rekordas buvo pasiektas šaltą debesuotą dieną, kai modulių temperatūra buvo nukritusi žemiau nulio. Debesims prasisklaidžius, į atšalusius modulius švystelėjo skaisti saulutė, kurios ryškus spinduliavimas ir leido pasiekti labai gerą generavimo efektą. Tik gaila, kad žiemą šviesus paros laikas trunka trumpai, tuo pačiu saulės elektros gaunama mažoka. Eilinį kartą pasitvirtino, kad saulės moduliai karštojoje Ispanijoje dažnai dirba žymiai blogesnėmis sąlygomis, juos tenka net dirbtinai aušinti. Tai žymiai didina saulės energijos generavimo kaštus, ir, atvirkščiai, patvirtina, kad vidurio Europos klimatinės sąlygos yra tinkamos saulės elektros gamybai. Per metus, kai „Argintoje“ buvo atliekami fotovoltinių modulių tyrimai, įvyko žymių pasikeitimų rinkoje, atsirado modulių su didesniu efektyvumu, kai kurių modulių kainos krito. Norint tiksliau įvertinti modulių ekonominį efektyvumą, jiems dirbant Lietuvos sąlygomis, „Argintoje“ buvo nutarta tyrimus išplėsti. Numatyta įsigyti kelių sluoksnių plonaplėvelinių, ne silicio pagrindu (CIS, CIGS, CdTe) sukurtų modulių, juos sumontuoti skirtingais kampais, panaudojant skirtingas tiek stacionarias, tiek saulę sekančias mechanines sistemas. Surinkus ir apdorojus gautus elektros generavimo duomenis, tikimasi nustatyti, kokio tipo fotovoltiniai moduliai geriausiai tinka Lietuvos sąlygomis, kuriuos iš jų galima lengviausiai ir pigiausiai sumontuoti, į kurias fotovoltines sistemas investuotas litas duoda didžiausią grąžą. UAB „Arginta“ nuotr. Užs. Nr. SZ 10/65 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis TECHNOLOGIJOS 25 „Enerstena“ įrengė vieną galingiausių Lietuvoje biokuru kūrenamą garo katilinę Genė DRUNGILIENĖ UAB „Enerstena“ baigė statyti ir įrengti Lietuvoje šiuo metu galingiausią ir jau veikiančią biokuro katilinę. Tai yra bendrovės „Grigiškės“ katilinė, kurioje pastatytas bei integruotas į esamą šilumos gamybos ir tiekimo sistemą naujas 18 MW biokuro garo katilas. Planuojama, kad biokuro katilas pagamins apie 39 proc. garo, reikalingo įmonės technologinėms reikmėms. AB „Grigiškės“ garo katilinėje galima pagaminti 26t/h, 250 laipsnių temperatūros ir 25 bar slėgio garą. Katilinė veikia ištisą parą. Kaip sakė UAB „Enerstena“, kuri yra generalinis katilinės rangovas, direktorius Virginijus Ramanauskas, galingesnė biokuro katilinė šiuo metu veikia tik UAB„Vilniaus energija“, tačiau pastaroji yra rekonstruota iš seno rusiško katilo. AB „Grigiškės“ katilinė yra nauja, joje suprojektuotas Nukelta į p. 26 „Jaunai mūsų bendrovei tai yra didelė patirtis. Kol kas tai yra didžiausias ir brangiausias mūsų įvykdytas projektas ir dar per tokį trumpą terminą, – sakė V. RAMANAUSKAS. – Taigi krizės metu mes ne tik turėjome darbo, bet ir įgijome papildomos patirties, pasitikrinome savo, kaip komandos, gebėjimus – tai buvo puiki treniruotė. Džiaugiamės, kad pirmiausia – pavyko įtikinti užsakovus, kad mes galime įvykdyti projektą, kad jį galime įvykdyti per trumpą terminą – objektas pavyko.“ 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Page 1 and 2: vatos plokštės PAROC eXtra ir PAR
Page 3 and 4: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis
Page 19 and 20: Užs. Nr. SZ 11/02 Nr. 2-3 (52) 201
Page 23: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?