Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

More documents

Recommendations

Info

30 PINIGAI Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis Gyventojai ima daugiau paskolų būstui įsigyti 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Sausis Vasaris Anot J. Varanauskienės, tai nereiškia, kad žmonės pamiršo nekilnojamąjį turto burbulą ir jo TRUMPAI Darbo sąnaudos Naujos būsto paskolos (mln. Lt) Kovas Balandis Gegužė Birželis SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad jau nuo 2010 m. vidurio ėmė ryškėti nauja tendencija – žmonės pradėjo vis daugiau skolintis iš banko – imti paskolas būstui. Padidėjo ir tempai, ir apimtys. Statistikos departamentas praneša, kad ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2010 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias, padidėjo 1,2 procento, iš jų verslo įmonėse – 1,1 procento. Darbo sąnaudos labiausiai padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo, transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo kitos aptarnavimo veiklos bei statybos (1,4 proc.) įmonėse. Per metus (ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu) vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus kitimo įtaką, padidėjo 0,7 procento (trečiąjį 2010 m. ketvirtį mažėjo 2,7 %), iš jų verslo įmonėse padidėjo 0,5 procento. Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos įmonėse, per metus padidėjo 1,4 procento. S•Ž Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis 2010 Lapkritis +21 proc. Gruodis pasekmes. „Jeigu pažiūrėsime į negrąžinamų arba vėluojamų grąžinti paskolų statistiką, tai matome, kad NT kainų dugnas – pasiektas Pasak Sauliaus Vagonio, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo, rinkoje įsitvirtina nuomonė, kad nekilnojamojo turto kainos jau pasiekė dugną. Šiemet laukiamas 5 proc. kainų augimas gyvenamųjų namų rinkoje. dabar imantys paskolas klientai yra drausmingesni, negu buvo anksčiau, – sakė ji. – Yra nemažai klientų, kurie nė vienos dienos nevėluoja grąžinti paskolos.“ Galima manyti, kad tai rodo gyventojus gaunant stabilesnes pajamas arba taupant, t. y. nelaukiama, kol reikės mokėti baudas, delspinigius. Saugodamiesi nuo naujo burbulo bankai pripažįsta taikantys tam tikrus apribojimus, suvaržymus. Kadangi sumažėjo žmonių pajamos, atsirado ir vadinamųjų blogų paskolų, nes žmonės nebeišgali mokėti tiek, kiek buvo sutarta. Dabar būstams įsigyti besiskolinantys žmonės ima mažesnes paskolas. Toks klientų požiūris, anot SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės, yra natūralus, todėl imtis drastiškesnių sąlygų, papildomų užtvarų bankui neprisireikia. „Svarbiausias banko reikalavimas – kad pajamos būtų pakankamos paskolai grąžinti ir įkeistas turtas turi atitikti reikalaujamą santykį su paskola“, – sakė ji. Nors pamažu naujų paskolų 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO išduodama daugiau negu ankstesniais metais, tačiau vis dar ne tiek, kiek grąžinama anksčiau paimtų paskolų. „Absoliutų atsargumą keičia smulkus apsukrumas“, – sakė ekspertė apibūdindama pastarojo meto tendencijas, gyventojams tvarkant savo finansus. Nors gyventojai dar stengiasi sukaupti kuo daugiau finansinio turto, o vartojimui leisti pinigų neskuba, jų finansinėje elgsenoje jau galima pastebėti pirmųjų nusiraminimo dėl artimiausios ateities požymių. Tačiau, pasak J. Varanauskienės, sunkmečio pamokos dar greitai užmirštos nebus. „Nors žmonės jau kiek ramesni dėl ateities ir tiki, kad ji bent jau nebeblogės, drąsiau dairosi galimybių užsidirbti, o ne tik galvoja, kaip išsilaikyti. Motyvacija pinigus leisti itin racionaliai dar išliks ir pradėjus didėti pajamoms. Žinoma, ilgainiui žmonės vėl drąsiau planuos ilgalaikius finansinius tikslus, rūpindamiesi infliacijos įtaka jų santaupomis“, – sakė SEB banko ekspertė. S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr. Tokios prognozės remiamos atsigaunančia ekonomika, aktyvesne bankų veikla, didėjančiu gyventojų pasitikėjimu, sumažėjusia butų pasiūla. Nors iš tiesų 2010 m. pabaigoje Vilniuje buvo net 1 350 neparduotų butų. Yra bendrovių, kurios niekada nebeatsikratys pradėtų projektų. Nebent tie projektai rinkai bus pateikti kitų bendrovių. Iki šiol stringantys projektai turi nemažai trūkumų, kurių svarbiausi – prastas neracionalus išplanavimas, abejotina kokybė. „Rinkoje visą laiką bus neparduotų butų“, – sako S. Vagonis, akcentuodamas prastą kokybę, problemas dėl garantijų. Bendrovės, kuriomis rinka pasitiki, ir dabar neturi problemų parduoti butus. Šiais metais kainų kilimo laukiama didmiesčiuose, išskyrus galbūt Klaipėdą, kur fiksuojamas didžiausias neparduotų butų skaičius, o jų kaina – aukšta, palyginus net su Vilniumi ir Kaunu. „Didžiausias perspektyvas matome ten, kur kainos yra pačios mažiausios, kur didžiausias potencialių pirkėjų skaičius“, – sako S. Vagonis. Šiuo metu Vilniuje įgyvendinama 12 gyvenamųjų namų (675 butai) projektų, artimiausiu metu ketinama atnaujinti dar 4 ar 5 projektų įgyvendinimą. Prieš porą trejetą metų projektų vystytojai, anot S. Vagonio, net nesistengė pasidomėti, kokio būsto nori pirkėjas – buvo perkama viskas, svarbiausias faktorius buvo kaina. Dabar situacija kitokia – būstai statomi gerai apgalvojus projektus, atsižvelgiama į gyventojų poreikius, patys būstai yra mažesni, ekonomiškesni, patrauklesni. Vienintelė priežastis, kodėl ir juos gali būti sunku parduoti – vystytojo ir rinkos kainų skirtumas. Apibūdindamas potencialaus pirkėjo portretą, S. Vagonis pažymėjo, kad tai yra jaunas, nuo 24 iki 40 metų žmogus, jauna šeima – disponuojantys savo lėšomis. Nuo 30 iki 40 proc. dabartinių pirkėjų visai nesinaudoja bankų paskolomis arba ima mažesniąją sumos dalį. Taip pat tai yra pragmatiškas, finansiškai pajėgus žmogus, besidomintis naujos statybos būstu, skaičiuojantis išlaikymo kaštus, vertinantis namo kokybę. „Tokio kainų burbulo, koks buvo fiksuojamas 2004 – 2007 m., kai kainos kasmet kildavo po 40 ar 50 proc., nebesulauksime, – sakė S. Vagonis. – Nepaisant teigiamų faktorių, kaip ekonomikos gerėjimas, žmonių pasitikėjimas, kreditavimo augimas, išlieka ir neigiami faktoriai – nors ekonomika auga, tačiau ji išlieka silpna. Nedarbas, emigracija negali sukurti tiek pirkėjų, tokio pinigų kiekio, kad nekilnojamojo turto burbulas vėl pūstųsi.“ Nekilnojamojo turto kainų kritimas Lietuvoje atkartoja Skandinavijos scenarijų – sprogus burbului, ten kainos krito 2 – 3 metus. Kainos Skandinavijoje atsistatė per 5 – 7 metus. Tačiau kainų kilimą Lietuvoje lyginti su Skandinavijos šalimis, S. Vagonio žodžiais, būtų neatsargu, nes Skandinavijos šalys buvo ir yra ekonomiškai stipresnės už mūsų šalį. S•Ž
Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis VADYBA 31 Septyni veiksniai, kurie gali padidinti Užs. Nr. SZ 11/24 įmonės rezultatus Praktiniai patarimai vadovui Dainius NAVIKAS, UAB „Mercuri International“ direktorius Nors valdžios atstovai jau išsimokėjo premijas už krizės įveikimą, verslo sektorius kiekvieną dieną eina į mūšį. Kokia karvedžio strategija leistų grįžti pro triumfo arką Kokių vadovų gebėjimų reikia Lietuvos rinkoje, kurioje užsakymų krepšelis pakankamai ribotas, didelė ryšių įtaka, besitęsiančios atsiskaitymo problemos, šešėlis, mažas darbuotojų efektyvumas Dauguma stipriausių pramonės ir statybų sektorių įmonių aukščiausio lygmens vadovų savo pranašumais galėtų įvardinti gerą rinkos pajautimą, gamybinės srities išmanymą, patikrintą komandą. Ar to užtenka užtikrinti pelningą augimą Kokios priemonės lieka neišnaudotos Visų pirma – vadyba. Vyrauja formulė, kad didesnės darbuotojų pastangos generuoja geresnį rezultatą. Iš dalies tai tiesa, tik visa tai labiau nukreipta į simptomų, o ne priežasčių gydymą. Siekiant ilgalaikių tikslų, ambicingesniu iššūkiu tampa ne kiekybinių, o kokybinių charakteristikų užtikrinimas. Ne darbo laiko kontrolė, o sugebėjimas iš anksto ir visapusiškai pažiūrėti į taškus, kuriuose vadovas iš esmės gali daryti įtaką darbuotojo nuostatoms, patirties panaudojimui ir produktyvumui. Galima išskirti septynis vadybinius vadovo uždavinius, nulemiančius galutinį ilgalaikį rezultatą: darbuotojų atranka, įvedimas, ugdymas (coaching, angl.), motyvavimas, tikslų iškėlimas, planavimas ir atleidimas. Atranka Jos tikslas – pritraukti darbuotojus, kurie galėtų prisidėti prie įmonės sėkmės ateityje. Tam reikia: nustatyti pozicijos tikslus ir atsakomybes, derinant prie įmonės ar padalinio strategijos; aprašyti reikiamos pozicijos gebėjimus, žinias, patirtį ir nuostatas. Vadovui gali padėti personalo tarnyba. Dauguma įmonių tam per mažai skiria laiko, nors ši investicija padėtų sutaupyti laiko kituose etapuose; susitikti su galimais kandidatais, jokiu būdu neperleidžiant to personalo atrankos įmonėms. Įvedimas Kaip paskatinti, kad darbuotojas jau nuo pirmųjų dienų jaustųsi pilnateisis pareigų šeimininkas ir kuo greičiau pasiektų tarpinius tikslus Vienas pagrindinių veiksnių – įvedimo planas. Pirmomis dienomis darbuotojo savimotyvacijos laipsnis yra itin didelis, o prastas startas gali sukelti skepticizmą ir negatyvias nuostatas, nukreiptas į įmonę, kolegas, vadovus. Įvedimas prasideda atrankos metu: darbuotojas apibrėžia savo lūkesčius, klausydamas, kaip vadovas pristato įmonę, jos vidinę kultūrą, funkcijas, darbo metodus. Numatykite įgūdžių lavinimo programą su aiškiu tikslu. Numatykite tarpinį savaitinį susitikimą, kurio metu įvertinkite realius pokyčius. Nepamirškite padirbėti su darbuotojais, kurie tiesiogiai įveda naujoką į darbą. Į programą įtraukite žinias apie produktus, įmonės vertybes, vidinės kultūros aspektus. Ugdymas Nors tai – vienas madingiausių įvairių mokymų pavadinimų kriziniu laikotarpiu, reali ugdymo nauda pamatoma orientuojantis į ilgalaikius tikslus. Tikslas – palengvinti darbuotojo prisitaikymą prie besikeičiančios išorės ir vidinės įmonės situacijos. Kad to pasiektume, vadovas turėtų: įvertinti, kokias savybes kiekvienas darbuotojas turės vystyti, su darbuotoju suderinti, kaip tai bus pasiekta. Motyvavimas Motyvacija visų pirma turi kilti iš vidaus. Taip galvoja dauguma žmonių ir jie yra teisūs. Labiau motyvuotas darbuotojas ilgiau dirba vienoje įmonėje ir pasiekia geresnių rezultatų. Nepaisant to, vadovai yra atsakingi už sąlygų motyvacijai užtikrinimą. Taigi, kaip vadovas gali prisidėti: nustatykite veiksnius, labiausia lemiančius darbuotojo motyvaciją. Skirtingiems darbuotojams tų pačių veiksnių įtaka gali būti skirtinga – neverta ieškoti stebuklingos lazdelės, kuria pavyktų paveikti visą komandą. Rodyk pavyzdį. Darbuotojai dažniau elgsis pagal tai, kaip mato, o ne kaip girdi. Išnaudok grupę, kuri gali teigiamai lemti atskirus individus. Mokymasis vienas iš kito yra viena efektyvesnių motyvacinių priemonių. Atlyginimas, darbo sąlygos, graži aplinka retai yra pagrindiniai faktoriai profesionalams. Todėl daugiau orientuokitės į asmeninį darbuotojo tobulėjimą, karjeros perspektyvas ar galimybę lemti svarbius grupės/padalinio sprendimus. Tikslų iškėlimas Vadovai siekia gauti savo įvertinimą. Asmeniniai tikslai – tai neišvengiamybė, o ne privaloma bauginimo priemonė. Tai padeda suprasti kryptį, pasiekti geresnį rezultatą ir motyvuoja individualiam darbui. Svarbūs aspektai, iškeliant tikslus: užduokite sau daugybę klausimų: kada jie motyvuos, o kada ne Kam jie bus taikomi Ar yra tam tikri skirtingi lygmenys, tarpiniai riboženkliai Kaip bus įvertintas, pažymėtas tikslo pasiekimas Planavimas Planai yra niekas, bet planavimas yra viskas. Tyrimai rodo, jog geros idėjos, aiškūs tikslai ir puikios strategijos žlunga, nes niekas nėra daroma, per mažai daroma ar tiesiog daroma ne tai, kas buvo suderinta. Būtent todėl vadovų pareiga įtraukti pavaldinius į planavimo procesą, o vėliau – į įgyvendinimą. Darbuotojai supras, kad net jei planų vykdymas pareikalaus nemažai pastangų, tikslas yra įvykdomas, jis yra realus ir motyvuojantis. Atleidimas Vadovas didžiąją laiko dalį praleidžia siekdamas padaryti darbuotojus sėkmingesniais, bet šios sėkmės gali n<strong>eu</strong>žtekti išsaugoti visus žmones. Dalis jausis geriau save realizuojantys vadovo pozicijoje, dalis tiesiog norės kitokių iššūkių. Yra dalis darbuotojų, kurie neprisitaikė – tuo atveju geriausia išsiskirti. Vadovo pareiga užtikrinti, kad nė viena iš šių situacijų nesugadintų geros atmosferos. Todėl visi išėjimo pokalbiai turi būti vykti konstruktyviai. Priežiūra – taip pat labai svarbus šios kultūros veiksnys. Ir ji turi nuolat intensyvėti, jei reikalai klojasi ne taip, kaip reikėtų. Priežiūra turėtų būti vykdoma reguliariai, ne rečiau, kaip kas dvi savaites, vertinant, kas ir kaip padaryta. Atleidimas niekada neturi būti siurprizas darbuotojui. Bendrovės nuotr. „Mercuri International“ pasirengusi Jums asistuoti, pasitinkant svarbiausius verslo iššūkius ir siekiant vis aukštesnių rezultatų! www.mercuri.lt Kokius dalykus vadovas jau turėjo padaryti, kad išlaikytų pozicijas dabartinėje situacijoje • Kalbėti apie teisingus dalykus. • Patikrinti savo užsakymų/produktų portfelį. • Prižiūrėti grynuosius. • Dar geriau suprasti savo užsakovus/klientus. • Užtikrinti aktyvumą. • Nurodyti, kur koncentruoti pastangas. • Orientuotis į rinkos dalies didėjimą. • Vertinti, matuoti įdirbį. • Valdyti kainodarą. • Atnaujinti svarbiausius veiklos procesus, pirmiausia, pardavimų ir, atitinkamai, žmones. 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Page 1 and 2: vatos plokštės PAROC eXtra ir PAR
Page 3 and 4: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis
Page 19 and 20: Užs. Nr. SZ 11/02 Nr. 2-3 (52) 201
Page 29: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?