Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

More documents

Recommendations

Info

26 TECHNOLOGIJOS Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis „Enerstena“ įrengė vieną galin kūrenamą garo katilinę Atkelta iš p. 25 ir pastatytas švedų kompanijoje „Järnforsen Energi System AB“ pagamintas biokuru kūrenamas garo katilas. Greitaveiką lėmė ypatinga katilo konstrukcija Kalbėdamas apie „Grigiškių“ katilinės išskirtinumą, V. Ramanauskas pažymėjo, kad katilinėje pagamintas garas naudojamas technologiniam plokštės gamybos procesui. Dėl šios plokštės gamybinio proceso ypatumo garo poreikis kinta labai staigiai – vos garo poreikis sumažėja, tuoj pat vėl prisireikia didelio jo kiekio. Todėl katilinėje yra sumontuota įranga, užtikrinanti greitą garo kiekio pokytį, vadinamą greitaveika. „Šis sudėtingas technologinis procesas vyksta nenaudojant jokių papildomų akumuliuojančių talpų, – sakė direktorius V. Ramanauskas. – Tokia sąlyga buvo užfiksuota konkurso sąlygose ir daugelis specialistų tvirtino, kad dėl biokuro katilo specifikos to padaryti neįmanoma. Tačiau bendradarbiaudami su įrangos tiekėjais – švedų kompanija „Järnforsen Energi System AB“ – mes radome sprendimą.“ Garo greitaveikos pavyko pasiekti dėl ypatingos katilo konstrukcijos – suprojektuota didesnė pakura su dviem degimo kameromis. V. Ramanausko žiniomis, gali būti, kad tokios konstrukcijos biokatilas yra vienintelis Lietuvoje, o gal ir visose Baltijos šalyse. Deginant biokurą pasiekiama 950 – 1050 laipsnių temperatūra. Kaip sakė AB „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis, sudėtingos konstrukcijos katilas pasirinktas ne tik dėl gamybos procesui reikalingos greitaveikos. Modernioje katilinėje, ją pertvarkius, galima būtų gaminti ir elektrą. Nors artimiausiu metu elektros gaminti bendrovė nesirengia, bet jeigu atsirastų tokia būtinybė, katilinę galima būtų greitai pertvarkyti. Energiją paima ir iš kondensato Katilinėje sumontuota įranga leidžia panaudoti visą kondensatą, kuris susidaro technologinio proceso metu. Kad būtų galima panaudoti šį kondensatą, specialiai buvo suprojektuotas ir pagamintas aukštų parametrų deaeratorius (terminis desorbcinis įrenginys, šalinantis iš vandens ištirpusias dujas – deguonį, anglies dioksidą), kurio darbo parametrai – iki 6 bar slėgis ir iki 160 C temperatūra. Šioje sistemoje įdiegta naujovė. Iš gamybos grįžta aukštų parametrų kondensatas, kurio slėgis gali siekti 16 bar, o temperatūra – iki 180 laipsnių. Katilinėje yra sumontuota įranga, leidžianti efektyviai panaudoti su kondensatu grįžtančią energiją, neprarandant jos gamybos procese. „Siekdami panaudoti visą šią energiją, įrengėme specialius įrenginius, kuriuose yra sumažinamas kondensato slėgis, – pasakojo V. Ramanauskas. Katilinėje sumontuota papildoma įranga sudaro galimybę 100 proc. panaudoti aukštų parametrų sugrįžusį kondensatą. Paprastai iš gamybos jis grįžta apie 100 laipsnių temperatūros, o „Grigiškėse“ – iki 180 laipsnių.“ Tokiu būdu susidaro uždaras energijos gamybos ciklas, kurio nuostoliai – minimalūs. Pačios katilinės įrengimas sudarė apie 80 proc. visų darbų. Likusi darbų dalis buvo trasų, atskirų mazgų, prie technologinių įrenginių, įrengimas. Įrenginėjant katilinę buvo sumontuota apie 3 km vamzdynų. Atskirai įrengtas šilumos punktas, kuriame gaminama šiluma cechams. Kūrens gamybos proceso atliekomis Plokščių gamybos procesui, kaip „Statybų žinioms“ sakė AB „Grigiškės“ generalinis direktorius G. Pangonis, reikia daug energijos – garo. Gaminti jį naudojant dujas – brangu, todėl bendrovė ir usprendė pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, nes toks kuras yra pigesnis. Tuo labiau, kad bendrovės gamybos procese susidaro nemažai medienos atliekų. Iš medienos, patekusios į AB „Grigiškės“, šalinamų atliekų neliks – garo pavidalu šios atliekos sugrįš į gamybą. Tokiu būdu bendrovė sukūrė beatliekinį medienos gaminių gamybos ciklą. Bendrovės atliekos sudarys 40 proc. viso reikalingo kuro. Likusią dalį kurui reikalingų medienos atliekų bendrovė pirks. Bendrovės skaičiavimais, katilinei per metus reikės apie 60 tūkst. kub. metrų atliekų, t. y. apie 160 kub. metrų per parą. Gamybos atliekos – apie 60 kub. metrų – katilinę pasieks vamzdžiais, taigi kurui bus panaudotos net ir pjovimo dulkės. Modernus, specialiai AB „Grigiškės“ suprojektuotas ir pagamintas katilas pritaikytas kūrenti drėgnomis – nuo 40 proc. iki 60 proc. drėgnumo – medienos atliekomis, žievėmis, pjuvenomis. Pastatė per itin trumpą terminą Dar vienas iššūkis, įgyvendinant katilinės projektą, bendrovei „Enerstena“ buvo trumpas terminas. Nuo sutarties pasirašymo iki visiško 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis TECHNOLOGIJOS 27 giausių Lietuvoje biokuru Komentaras LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas darbų pabaigimo praėjo tik vieneri metai ir 20 dienų. Kaip pastebėjo V. Ramanauskas, tai yra neįtikėtinai trumpas statybos terminas tokios apimties projektui. Paprastai analogiški objektai statomi pusantrų – dvejus metus. Todėl ir partneriai iš Švedijos lietuvius teiravosi, ar jie bus pajėgūs dirbti sparčiais tempais ir projektą įgyvendinti per itin trumpą laikotarpį. Turėdami didelės patirties, švedai buvo pasirengę tokiam iššūkiui, bet neslėpė abejojantys, ar tai pavyks „Enerstenai“ – nei apie šią bendrovę, nei apie darbą Lietuvoje „Järnforsen Energi System AB“ nieko nežinojo, nes tai buvo jų pirmas projektas mūsų šalyje. „Tačiau lietuvių darbštumas juos nustebino, – neslėpė pasitenkinimo V. Ramanauskas. – Esu ir pats maloniai nustebęs, kaip puikiai dirbo mūsų specialistai, 50 žmonių – nuo vadovų iki darbininkų. Švedai stebėjosi mūsų kompetencija, darbo sparta, gebėjimu greitai priimti sprendimus. Jau baigiantis darbams, švedai pripažino, kad ir patys nelabai tikėjo, jog projektą įvykdyti pavyks laiku.“ UAB „Enerstena“ direktorius V. Ramanauskas sako, kad atlikti darbus per tokį trumpą laiką padėjo ir užsakovo požiūris, nuovoka, kad energetinis objektas nėra paprastas statinys. „Gerbiu užsakovus, kurie gamybos nekelia į svetimas šalis, ieško būdų, kaip sutaupyti, domisi statomu objektu, jo eksploatavimu“, – sakė V. Ramanauskas, kalbėdamas apie santykius su užsakovu, bendrovės motyvaciją. „Tai tikrai buvo visų mūsų bendras darbas, – atkreipė dėmesį ir AB „Grigiškės“ generalinis direktorius G. Pangonis. – Bendrovė „Enerstena“ įdėjo daug pastangų ir dirbo labai supratingai.“ Ir lietuviams, ir švedams – nauja patirtis „Gali būti, kad tokio įrenginio daugiau niekam ir nereikės, bet mūsų bendrovės specialistai įgijo naujos patirties, – sakė UAB „Enerstena“ direktorius V. Ramanauskas. – Mes džiaugiamės, kad visa padarėme tinkamai, nes sistema veikia, – taigi užduotis įvykdyta.“ Ir bendrovei „Enerstena“, ir jos partneriams iš Švedijos „Järnforsen Energi System AB“ tokio sudėtingumo įrenginys buvo pirmasis. Atskiras analogiškos sistemos dalis buvo tekę įdieginėti, bet visa sistema – buvo naujiena ir lietuviams, ir švedams. „Tai nebuvo įprastas darbas“, – sakė V. Ramanauskas, pridurdamas, kad su partneriais ketina dirbti ir vykdant kitus projektus. Įmonė, atsisakiusi gamtinių dujų, tampa visiškai nepriklausoma nuo jų tiekimo – sprendžiamas energetinės nepriklausomybės klausimas. „Grigiškių“ sprendimas yra geras pavyzdys to, kad tokio galingumo įmonė gali dirbti naudodama vietinį kurą. Antra, jeigu atsirastų elektros energijos deficitas arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių ji taptų labai brangi, tai tas pats katilas galėtų gaminti ir elektros energiją. Tai yra puiki įžvalga. „Grigiškėse“ pastatytas katilas gali būti pavyzdys nedidelėms savivaldybėms, kurios tebekūrena gamtinėmis dujomis, mazutu, kitu krosnių kuru. Tai yra ne tik energetinės nepriklausomybės, energetinio saugumo klausimas, bet ir ekonomija, nes savikaina, bendrovės tvirtinimu, „Grigiškėse“ pinga 30 proc. O kur dar taršos mažinimas, sveikatos apsaugos klausimai, galimybė užsidirbti parduodant ATL [apyvartinės taršos leidimai – autor. past.] Taigi matau vien tik pliusus. Technologijų, kuriomis naudojantis galima panaudoti įvairią atsinaujinančią energiją, yra nemažai. Lietuvos specialistai, bendradarbiaudami su užsienio įmonėmis, surado ne vieną sprendimą. Mūsų inžinieriai ir technologai sugeba dirbti, bet dviračio išradinėti taip pat nebereikia – svarbu mokėti pasinaudoti ir tuo, kas jau išrasta. Taigi tokių gamybinių objektų, koks yra „Grigiškėse“, galėtų būti ir daugiau. Žinau, kad bendrovės bandė įvairius dalykus, bet jos sustojo dėl to, kad, pavyzdžiui, nėra gamtinių dujų, taigi nėra kuo kūrenti. „Grigiškių“ pavyzdys rodo, kad įmanoma: aukštų parametrų garas, kurį galima panaudoti ne tik plokščių gamybai, gaminamas naudojant nebūtinai gamtines dujas. Atsinaujinančios energetikos įstatymas yra labai svarbus mechanizmas ateičiai, bet labai daug lemia bendrovių vadovai. Jeigu jie yra iniciatyvūs, smalsūs, mato, ką galima padaryti, – yra ir rezultatas. O kai žmonės bijo, nenori naujovių, tai ir sėdi ant to, kas yra. Šį klausimą reikėtų interpoliuo-ti [įterpti, papildyti – autor. past.] visur, taip pat ir savivaldybėse. Ne viena savivaldybių skaičiuoja, ar verta, o čia ima – ir padaro: ir „Grigiškės“, ir Radviliškio savivaldybė, kuri pernai ėmėsi renovuoti katilinę ir turi 50 proc. pigesnę šilumą. [UAB „Enerstena“ vietoj senos, gamtinėmis dujomis kūrenamos katilinės Radviliškyje pastatė modernią biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kogeneraciniu įrenginiu. Modernizavimas sudarė sąlygas dalį naudotų gamtinių dujų pakeisti biokuru – autor. past.]. Kad galėtum spręsti, nebūtina universitetuose baigti verslo vadybos mokslus – labai lemia įmonių vadovai, savininkai. Gamybos sąnaudas atpigino trečdaliu Projekto „Šilumos ūkio modernizavimas plačiau naudojant atsinaujinančius energijos išteklius“, kurio metu buvo įrengta nauja katilinė, vertė – 17,6 mln. Lt be PVM, iš jų pusė – ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto paramos lėšos. Kaip sakė bendrovės „Grigiškės“ generalinis direktorius G. Pangonis, garo gamyba naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius bus apie 30 proc. pigesnė, negu jį gaminant dujomis. Pasak G. Pangonio, rengiant šį projektą, bendrovė įvertino ne tik galimybę pigiau gaminti. Bendrovė veikia Lietuvoje, todėl įmonei yra svarbu prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti energijos gamybą, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo organinio kuro. Bendrovei svarbus ir verslo saugumas, kuomet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo bendrovės ar mūsų šalies, gali būti sužlugdytas verslas. Justino Černiausko nuotr. 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Page 1 and 2: vatos plokštės PAROC eXtra ir PAR
Page 3 and 4: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis
Page 19 and 20: Užs. Nr. SZ 11/02 Nr. 2-3 (52) 201
Page 25: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?