Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

More documents

Recommendations

Info

18 NAUJIENOS Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis Naujieji ekskavatoriai: mažesnėmis sąnaudomis – daugiau darbo Į Lietuvos rinką ateina naujos kartos ekskavatoriniai krautuvai 3CX ir 4CX, kurie kasimo darbus atlieka varikliui dirbant mažesniu greičiu, dėl to naudojant ir mažiau degalų. Viena iš reikšmingiausių ekskavatorinių krautuvų gamintojo, kompanijos JCB, naujovių yra „EcoDig“ – trijų siurblių hidraulinė sistema, dėl kurios ekskavatorius gali kasti, varikliui dirbant mažesniu greičiu. Taip net iki 15 proc. sumažinamos degalų sąnaudos bei anglies junginių emisijos iš variklio. Ši sistema montuojama visose „Manual Control“ ir „Easy Control“ mašinose kaip standartinė įranga, o „Advanced Easy Control“ mašinose montuojamas kintamo pajėgumo hidraulinis siurblys, todėl ekskavatorius kasa nepaprastai našiai. Dar viena naujovė – „EcoRoad“ technologija degalų sąnaudas padeda sumažinti dar labiau. Dėl unikalios JCB patentuotos sistemos „TorqueLock“ ekskavatoriniai krautuvai, važiuodami keliu, degalus vartoja 25 proc. taupiau , o važiuoja – 10 proc. greičiau ir darbų atlieka 20 proc. daugiau. Papildomi pranašumai – dviejų varomųjų ratų (2WD) režimas ir hidraulinis atjungimas, įjungus aukščiausią pavarą. Taip pat įdiegti nauji stabdžiai, kurių trinkelės priverstinai visiškai atstumiamos nuo stabdžių disko, todėl pasipriešinimas sumažinamas iki minimumo. Tokia sistema lemia didesnį efektyvumą – padeda taupyti kurą ir leidžia ilgiau išlaikyti maksimalų važiavimo keliu greitį. „EcoLoad“ turi hidraulinį greičio valdymo jungiklį. „DieselMax“ varikliui veikiant nedideliu greičiu, sukimo momentas yra didelis, todėl traukimo ir stūmimo jėgos yra didesnės, ciklas vykdomas sparčiau, o pats ekskavatorius lengviau kopia į įkalnes. Visų šių naujovių rezultatas – įprastomis važiavimo keliais, krovimo, kasimo ir darbo tuščiąja eiga sąlygomis naujieji ekskavatoriniai krautuvai degalus vartoja vidutiniškai 16 proc. taupiau, išmeta mažiau deginių emisijų ir dirba tyliau. Kadangi rečiau teks papildyti degalų baką, galima dirbti ilgiau ir produktyviau. Naujuosiuose ekskavatoriniuose krautuvuose patogiau ir vairuotojui: šildoma sėdynė, triukšmo bei vibracijos lygis mažas, nes kabina išmušta guma, gerai izoliuota. Naujo dizaino kabina – patogesnė ir geresnio matomumo. Kitos ekskavatorių naujovės ir funkcijos: • Funkcija „ Powerslide“ skirta ekskavatoriui hidrauliniu būdu paslinkti į šoną, kuo mažiau gadinant pagrindą. • Vadinamosios ekskavatoriaus rankos prailginimas, kasant leidžia pasiekti ir toliau, ir arčiau ekskavatoriaus, todėl galima iškasti ilgesnį griovį nepervažiuojant į kitą vietą. • Tolygaus važiavimo sistema (Smooth Ride System, SRS) sušvelnina apkrovas ir padeda ekskavatoriniam krautuvui geriau išlaikyti apkrovą. • Krautuvas turi greito prikabinimo sistemą. Ši sistema su šakėmis padidina keliamąją galią iki 2000 kg ir užtikrina geresnį matomumą. Įrankių centrų STOKKER inf. ir iliustr. Dėl detalesnės informacijos kreiptis į projektų vadovą Tomą Puloką, mob. 8 614 56640 Užs. Nr. SZ 11/14 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Užs. Nr. SZ 11/02 Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis Paroda – konkursas architektams „Sausoji statyba architektūroje 2010“ Jau 12-tą kartą įvyko UAB „Knauf“ paroda – konkursas „Sausoji statyba architektūroje 2010“. Kaip ir kiekvienais metais, buvo išdalinti apdovanojimai originaliausiai 2010 metais Lietuvoje įgyvendintiems architektūros projektams ir jų autoriams. Pirmosios vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis, Viktorija Kotova ir Dalia Treinytė, loftuose sukūrė griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą. Šiemet konkursui buvo pateikta 19 darbų, kuriuos vertino pripažinti architektūros specialistai. Konkurso dalyviai stebino originalumu, interjero spalvų drąsa ir vis naujomis idėjomis. Šių metų renginio dvasią įkūnijo rytietiška kultūra, kurios pagrindinis akcentas yra sakūra – pavasario vyšnaitės, simbolizuojančios energiją, įkvėpimą ir naujų darbų pradžią. Renginio organizatoriai šiuo akcentu linkėjo naujų idėjų, išskirtinumo, aistros naujiems darbams. Ilgai svarsčiusi komisija išrinko tris prizines vietas užėmusius projektus ir apdovanojo tris autorius paskatinančiomis premijomis. Pirmosios vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis, Viktorija Kotova ir Dalia Treinytė, dalyvaujantys nebe pirmą kartą, vėl nustebino naujovėmis. Loftai – šių dienų naujovė, ir <strong>projekto</strong> autoriai, puikiai perteikę konkurso temą „Sausoji statyba architektūroje“, sukūrė griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą. Antrosios vietos nugalėtojas Dmirij Kudin stebino jaukia interjero aplinka projekte „Elektroniko irštva“, kuriuo parodė, jog kompiuterių specialisto būste turi būti ne tik stalas ir kompiuteris. Ilgai projektuota ir kurta Alytaus teatro salė, kurios autorius yra Saulius Juškys, pelnė trečiąją vietą. Įteiktos trys paskatinamosios premijos šiems autoriams: Violetai Jakubauskienei, Aldonai Navickienei ir Sauliui Daniulaičiui. Šių autorių darbai atkreipė dėmesį senų tradicijų išlaikymu ir provokuojančiomis idėjomis. UAB „Knauf“ renginio komanda džiaugiasi sėkmingai įvykus dar vienam konkursui, dėkoja visiems dalyvavusiems ir laukia naujų projektų kitais metais. Bendrovės inf. ir iliustr. NAUJIENOS 19 Analizuojama metropoliteno statybos galimybė Užs. Nr. SZ 11/10 Iš kairės: J. Zykus ir R. Adomavičius „Metro sąjūdis“ siekia, kad Metropoliteno sistemos sukūrimo Vilniuje projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Š. m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ šia tema organizavo apskrito stalo diskusiją. Diskusijos dalyviai pritarė iniciatyvai pasirašyti Nacionalinį susitarimą tarp partijų dėl Metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, 18-oji statybos ir remonto paroda Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO mokslininkai, visuomenės veikėjai. „Metro sąjūdžio“ valdybos narys Juozas Zykus teigia, jog „užsienio patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja diskusijos dėl Metro statybos, kurios kai kuriose šalyse tęsiasi net iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai politikų pozicijai dėl Metropoliteno pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsirastų reali galimybė Metropoliteno įgyvendinimui.“ Didžiausios Lietuvos kelių infrastruktūros grupės „Tiltros Group“ koncesijų departamento vadovas Vitoldas Sapožnikovas pripažįsta, kad metropoliteno projektas Vilniuje galėtų būti įdomus jo atstovaujamai įmonei, rašė ir dienraštis „Vilniaus diena“. Kol kas jis nesiryžo prognozuoti, kiek galėtų kainuoti pirmoji miesto traukinio linija. „Manau, kad bet kokiu atveju investicijos būtų ne dešimtys ir ne šimtai milijonų, o viršytų milijardą litų”, – sakė V. Sapožnikovas. Metro sąjūdžio valdybos nario Juozo Zykaus teigimu, praktika rodo, kad ten, kur atsiranda metro linija, nekilnojamojo turto kainos pakyla iki dviejų kartų Dabar planuojama, kad pirmoji maždaug 7 km ilgio metropoliteno linija galėtų atsirasti nuo Pilaitės iki Baltojo ar Karaliaus Mindaugo tilto. Pilaitė pasirinkta dėl to, kad tai labiausiai izoliuotas miesto rajonas, numatyta didelė jo plėtra, be to, planuojama tiesti kelią iki Grigiškių, kuris palengvintų susisiekimą su Kaunu. Tikimasi, kad pirmoji linija galėtų pradėti veikti jau po 5 ar 10 metų. Vilniaus viešojo transporto sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo normalų miestiečių ir miesto svečių judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia daug laiko praleisti spūstyse. Lemiamas žodis, kaip ateityje atrodys Vilniaus viešasis transportas, bus tartas anksčiausiai rudenį, apsisprendžiant dėl sostinės transporto specialiojo plano. Pasak VGTU pofesoriaus Jurgio Vanago, greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle. Vicemeras Romas Adomavičiaus sako, kad tokį planą realu parengti iki rudens. Vasario viduryje Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį dėl viešojo transporto planavimo studijos, kurios koncepcinė dalis turėtų būti baigta gegužę. Tuomet paaiškės, ar reikia keisti esamą transporto sistemą, ar ne; jei keisti, tai kuo. „Metro sąjūdžio“ inf. ir nuotr.
Page 1 and 2: vatos plokštės PAROC eXtra ir PAR
Page 3 and 4: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis
Page 17: Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis

Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?