Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu

Laikraštis Lietuvos statybininkams 

Lietuvos statybininkų 

asociacija 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X 

Išdalinti „Statybų generolų“ 

apdovanojimai 

„Spaudos forume“ vyko karštos diskusijos viešųjų pirkimų tema 

Justino Černiausko nuotr. 

Birželio viduryje įvyko tradiciniu 

tampantis renginys „Statybų 

generolai“. Diplomai ir specialūs 

prizai buvo išdalinti penkiolikai 

nominantų. 

„Statybų generolo“ nominantai 

– (iš kairės) Alytaus miesto 

savivaldybės meras Č. Daugėla, 

pelnęs pagrindinį prizą, UAB 

„Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas 

J. Dumašius ir UAB „Jūrės medis“ 

valdybos pirmininkas O. Jankauskas 

– pjauną simbolinį apdovanojimų 

tortą. 

Nukelta į p. 10 

Šiame numeryje: 

p. 2 

LSA metinis susirinkimas. „Vien 

„diržų veržimo“ ūkiui prikelti 

neužtenka“, – sako A. Šeštakauskas 

p. 4 

NUOMONĖ 

Ką daryti, kad viešieji pirkimai 

vyktų skaidriai 

p. 7 

Vilnius rengiasi modernizuoti 

kvartalais 

p. 16 

„Spaudos forume“ vyko 

diskusija apie modernizavimo 

skatinimą 

p. 18 

Pagerinus sąlygas verslui, jis 

taptų ir socialiai atsakingesnis 

Nepamirškite užsiprenumeruoti

2 NUMERIO TEMA 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

NUMERIO TEMA 

3 

Vien „diržų veržimo“ ūkiui pakelti – neužtenka 

Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas 

ADATINIAI FILTRAI, 

DRENAŽINIAI IR PURVO 

SIURBLIAI Pardavimas ir nuoma 

UAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilnius 

tel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181 

Kęstučio Jonaičio nuotr. 

Jau praėjusiais metais turėjome pagrindo nerimauti dėl mažėjančių statybos apimčių, dėl sustojusio 

kreditavimo, dėl investicijų karpymo ir sunkiai sprendžiamų problemų. Tačiau apie tikrąjį ekonomikos ir 

ypatingą statybos sektoriaus smukimą galime kalbėti analizuodami 2009 m. bei š. m. pirmojo ketvirčio 

rezultatus, kurie jau žinomi: BVP kritimas, materialinių investicijų, taip pat ir užsienio, mažėjimas, 

statybos montavimo darbų (SMD) mažėjimas, nuostoliai, nedarbas. 

www.flygt.lt 

Neabejotinai, visiškai išvengti 

ekonomikos smukimo, tuo pačiu ir 

statybos sektoriaus blogėjimo, nebuvo 

galima. Tačiau, be diržų veržimo, 

nedaug kas buvo daroma. 

Investicijos 

tinama 30 tūkst. šeimų narių ir gaunamas 

prasmingas rezultatas – mokyklos, 

sveikatos, kultūros ir kiti objektai. 

Deja, lėtais tempais vyksta ir 

europinių pinigų panaudojimas. 

Manyčiau, kad sėkmingiausiai vyksta 

gamtosauginių objektų statybos, 

lėtai – visuomeninių pastatų renovacija 

ir visiškai nevyksta (be kelių 

pagal senąją finansavimo schemą) 

gyvenamųjų namų renovacija. 

Taip ir neatsirado normalios 

galimybės pasiskolinti lėšų investicijoms 

iš Lietuvoje esančių bankų. 

Viešieji pirkimai 

Bendra viešųjų pirkimų apimtis 

2009 m. buvo 9 mlrd. litų, statybos 

darbų – 3 mlrd. litų. 

Viešųjų pirkimų įstatymas vis 

koreguojamas. Jame jau kalbama 

apie neįprastai mažą kainą, o Viešųjų 

pirkimų tarnybos (VPT) įsakymais nustatytas 

sąvokos apibrėžimas bei pagrindimo 

rekomendacijos. VPT ir Ūkio 

ministerija pateikė savo nuostatas dėl 

restruktūrizuojamų įmonių galimybių 

dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. 

Viešųjų pirkimų įstatymas pakeitė 

prievolę VPT tenkinant tiekėjų prašymus 

nagrinėti viešųjų pirkimų dokumentų 

atitikimą įstatymui. 

Mums prašant, tiek Aplinkos 

projektų valdymo agentūra (APVA), 

tiek Lietuvos verslo paramos 

agentūra (LVPA) rekomendavo 

perkančiosioms organizacijoms reikalauti 

bankų arba draudimo įmonių 

garantijų ir laidavimų. 

Nors su agentūromis ir Ūkio ministerija 

sutarta, kad perkančios organizacijos 

privalo nurodyti konkrečius 

atsiskaitymo terminus, jos ir toliau skelbia 

atsiskaitysiančios per 5 dienas po 

lėšų gavimo. Dažnai atsiskaitymo terminai 

nurodomi 90, 120 dienų, o Šiaulių 

raj. savivaldybė Kuršėnų kultūros namų 

rekonstrukcijos konkurse atsiskaitymo 

terminą nurodo 150 dienų. 

Mokesčiai 

Per sunkmetį atsiskaitymai už atliktus 

darbus labai pablogėjo, turiu galvoje 

valstybės ir savivaldybių subjektus. 

Nežiūrint to, mokesčius privalu 

mokėti nustatytais terminais. Šį mūsų 

ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos 

siūlymą palaikė Seimas – š. m. 

kovo 18 d. nutarimu pasiūlė nustatyti 

priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, 

atleisti nuo delspinigių mokėjimo 

subjektus, kuriems valstybė ar 

savivaldybė skolingos. 

Atsakydamas į mūsų prašymus, 

Nuo 2009 m. sausio 1 d. pelno 

mokestis buvo padidintas iki 20 proc. 

(nuo 2010 m. sausio 1 d. – 15 proc.), 

dividendai apmokestinti 26 proc., 

gyventojų pajamų mokestis buvo 

sumažintas iki 15 proc., tačiau įvedus 

sveikatos draudimo mokestį, suma liko 

ta pati, PVM buvo padidintas 2 proc. 

Tokia politika investicijų neskatina. 

Ką reiškia investicijos Paprastai 

50 proc. visų investicijų ateina į 

statybas. Vienas milijardas litų SMD 

kuria 10 tūkst. darbo vietų statyboje 

(kaip žinia, viena darbo vieta kuria 

dar 2 ar 3 vietas). 

Mes siūlėme ir siūlome praktiškai 

patikrintą priemonę – pelną, skirtą 

visų rūšių investicijoms, apmokestinti 

nuliniu tarifu. 

Jei 2009 m. valstybės investicijų 

programa buvo formuojama 

mažinant objektams skiriamas lėšas, 

tai šiais metais stabdomi jau ir 

anksčiau pradėti objektai, perkeliant 

jų statybą į 2011 m., 2012 m. arba 

siūloma tęsti finansavimą, pasibaigus 

ekonominei krizei. 

Keli pavyzdžiai: M. Mažvydo 

bibliotekos rekonstrukcija pradėta 

2006 m., likutis – 84 mln. litų, skirta 

3,5 mln. litų; Panevėžio pagrindinė 

mokykla – pradėta 1999 m., likutis – 

28 mln. litų, skirta 1,4 mln. litų. 

Sustabdytų statybų sąrašai 

surašyti į 27 puslapius. 

Ką reiškia 1 mlrd. SMD Tai 0,5 

mlrd. litų grįžta mokesčių pavidalu, 

įdarbinama 10 tūkst. darbuotojų, maiūkio 

ministras D. Kreivys pažymėjo, 

kad Vyriausybės nutarimų nebus, o 

Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja 

visais atvejais reikalauti, kad tiekėjas 

(rangovas) būtų atsiskaitęs su 

mokesčiais, kad Valstybinė mokesčių 

inspekcija, esant tokiai sankcijai, 

mokesčių mokėjimo terminus atideda, 

tai vertina kaip įsiskolinimo nebuvimą 

ir tai nėra kliūtis dalyvauti viešuosiuose 

pirkimuose. Ūkio viceministras R. 

Žylius š. m. gegužės 6 d. rašte ragina 

ministerijas, apskritis, savivaldybes 

nedaryti kliūčių ūkio subjektams dalyvauti 

konkursuose. 

Sutartys 

Mums nepavyko sutarti su LVPA 

ir Ūkio ministerija, kad jų rekomendacijos 

perkančiosioms organizacijoms 

būtų privalomos. 

Dažni atvejai, kai užsakovų su 

rangovais sudarytos rangos sutartys 

nesutampa su paramos sutartimis. 

Įvykdžius darbus pagal rangos 

sutartį, paaiškėja, kad vienos ar kitos 

išlaidos nepripažįstamos tinkamomis. 

Pernai tokie nesusipratimai kilo su 

kas antra mokykla. Padažnėjo atvejų, 

kai įmonės, nelaimėjusios konkurso, 

pradeda teismų maratonus su 

perkančiosiomis organizacijomis, tuo 

pačiu stabdomi darbai. Ne visuomet 

etiškai elgiasi ir mūsų nariai. 

Pirkimų procesai paspartėtų, 

sumažėtų teisminių ginčų, jei 

perkančiosios organizacijos arba 

teismai, vadovaudamiesi Civilinio 

proceso kodeksu, pareikalautų iš 

besiskundžiančiųjų tam tikras sumas 

pervesti į depozitines sąskaitas. 

Per 20 metų neatsirado 

infrastruktūros planavimo, finansavimo, 

nuosavybės bei įteisinimo 

įstatymo. Tiesa, praeitais metais 

Ūkio ministerija parengė šio įstatymo 

koncepciją. Tačiau, mano žiniomis, 

tuo visa ir baigėsi. 

Noriu pažymėti teigiamą darbą, 

kurį padarė naujoji Energetikos ministerija 

– tai pajungimo mokesčio 

sumažinimas nuo 40 proc. iki 20 

proc., nors tam tikrų niuansų liko. 

Ministerijos 

Finansų ministerija atliko du gerus 

darbus. Per netrumpą laiką pavyko 

įrodyti, kad savaeigis kranas (šiuo atveju 

30 t vokiškas naujos kartos, kainavęs 

30 mln. litų) yra ne sunkvežimis ir jį 

įsigijusieji gali pretenduoti į galiojančią 

pelno mokesčio lengvatą. Po ilgų 

svarstymų Finansų ministerija atsisakė ir 

avansinio PVM mokėjimo. 

Iš dalies buvo atsižvelgta į mūsų 

prašymus dėl skolų likvidavimo, 

skiriant lėšas arba suteikiant kreditus 

savivaldybėms. Nesusipratimų kilo, padidinus 

PVM tarifą. Ūkio ministerijoje verslo 

aplinkos gerinimo komisijos posėdyje 

buvo nuspręsta, kad viešųjų pirkimų sutartyse 

nurodoma kaina, kuri negali būti 

keičiama, būtų laikoma kaina be PVM. 

Daug klausimų tenka spręsti su 

Aplinkos ministerija, jų atstovai dalyvauja 

mūsų prezidiumo posėdžiuose. 

Kaip teigiamus žingsnelius reikia 

pažymėti namų modernizavimo 

procedūrų supaprastinimą. 

Deja, sprendimas apie taip 

vadinamųjų nelegalių statybų įteisinimą, 

Statybos įstatymo pakeitimų nepasirašius 

Prezidentei, įstrigo giliai ir ilgam. Darbo 

grupė, kurioje dominuoja ministerijos 

teisininkai bei Teritorijų planavimo ir 

statybos inspekcijos specialistai, pateikė 

tokius baudų ir įteisinimo mokesčių 

dydžius, kurie daro įstatymą nerealiu. 

Abejoju, ar Seimas tokį įstatymą priims. 

Nepagrįstai išbraukta nuostata 

dėl galimų kompensavimo priemonių 

taikymo, iškilus nestandartiniams, reglamentais 

nenumatytiems atvejams. 

LSA 

Viena iš statybos sektoriaus 

išgyvenimo galimybių yra statybos 

eksportas. Yra nemažai teigiamų 

pavyzdžių: bendrovė „Alvora“ labai 

sėkmingai dirba Baltarusijoje ir Kaliningrado 

srityje, „PST“ – Čerepovece 

ir Kaliningrado srityje, „Andova“ – 

Baltarusijoje, „Traidenis“ – daugelyje 

šalių ir pan. Nemažą dalį produkcijos 

eksportuoja pramonės įmonės. 

Teko susitikti su Kaliningrado 

srities vadovais, palaikome ryšius su 

Baltarusijos architektūros ir statybos 

ministerija bei statybos įmonėmis. 

Darbo grupė organizuoja susitikimus 

su įvairiomis užsienio šalių konsultavimo 

kompanijomis. Nemažai 

dirbama viešųjų pirkimų srityje. 

LSA atstovas A. Krupavičius nuolat 

dalyvauja Ūkio ministerijos Viešųjų 

pirkimų įstatymo bei kitų dokumentų 

rengimo komisijos darbe. 

Atstovaudami jums, dirbame su 

ministerijomis ir agentūromis. Buvo 

organizuota susitikimų su APVA, 

LVPA, Centrine projektų valdymo 

agentūra bei Būsto ir urbanistinės 

plėtros agentūra. Dirbdami Lietuvos 

pramonininkų konfederacijoje, 

susitikome su daugeliu Seimo 

frakcijų, statybos sektoriaus problemas 

išsakome įvairių susitikimų su 

valdžios atstovais metu. 

Manyčiau, vienas iš teigiamų 

darbų – vykdomas jau antrasis mokymų 

projektas, prasidėjęs 2009 m. Šį kartą 

mokomi ne tik darbininkai bei įvairaus 

rango vadovai, bet ir statybos vadovai. 

Šio projekto lėšomis dengiamos ne 

tik mokymo išlaidos (70 proc.), bet 

kompensuojamas ir mokamas darbo 

užmokestis. Įmonės aktyviai organizuoja 

mokymo grupes ir dėl to sutaupo 

dideles sumas, pvz., „YIT Kausta“ 

apmokė 139 žmones, sutaupė 72 tūkst. 

litų, „YIT Technika“ apmokė 121 žmogų, 

sutaupė 71 tūkst. litų, „KRS“ apmokė 

71 darbuotoją, sutaupydama 63 tūkst. 

litų, „PST“ tokiu būdu sutaupė 55 tūkst. 

litų, „Hidrostatyba“ – 43 tūkst. litų. 

Toliau tęsiamas bendradarbiavimas 

su mokymo įstaigomis: 

VGTU, KTU, Technologijų ir dizaino 

bei Technikos kolegijomis ir profesinio 

mokymo centrais bei mokyklomis. Mes 

įsipareigojome š. m. rugsėjo – spalio 

mėnesiais organizuoti pasitarimą dalyvaujant 

14-ai mokymo įstaigų, statybos 

įmonių bei švietimo ir mokslo ministerijos 

atstovams. Universitetų arba jų 

fakultetų kolegijų tarybų darbe dalyvauja 

mūsų prezidiumo nariai arba įmonių 

vadovai. Net ir sunkmečiu studentai 

turėjo galimybę atlikti praktiką LSA narių 

įmonėse. 

Man šiemet patiko prof. Sigito Mitkaus 

stažuotė asociacijoje. Panaudodami 

jo patirtį organizavome susitikimus 

su Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, 

Klaipėdos statybininkais. Su VGTU, 

gal ir nelabai sklandžiai, vykdome 

projektą „Statybos ir nekilnojamo 

turto specialistų imitacinio mokymo 

centro kūrimas“. Man patinka VGTU 

rektoriaus dualinio statybos inžinierių 

rengimo idėja, taip pat numatomas 

absolventų kongresas, kuris įvyks 

lapkričio 6 d. „Siemens“ arenoje. 

Tam tikrą darbą atliko ir darbo 

grupės kartu su asociacijos darbuotojais: 

Ekonomikos grupė dalyvavo 

nagrinėjant finansines problemas ir 

teikiant pasiūlymus, organizavo 

seminarą „Valdžios ir privačios 

partnerystės“ tema, A. Butkaus iniciatyva 

buvo organizuotas išplėstinis prezidiumo 

posėdis „Vieningo klasifikatoriaus 

kūrimo“ tema. Energijos taupymo grupė 

paruošė tinkuojamų fasadų įrengimo 

statybos taisykles, dirba konkretų 

darbą, ruošdama ventiliuojamą fasadų 

įrengimo statybos taisykles. Būtų gerai, 

kad tuo pat metu Aplinkos ministerija 

paruoštų atitinkamą reglamentą. 

Dokumentai viešųjų pirkimų klausimais 

buvo aptarti su Viešųjų pirkimų 

grupe, daug klausimų inicijavo grupės 

pirmininkas J. Dumašius. Socialinių 

klausimų darbo grupė dirbo su darbo 

biržos specialistais. 

Nepamirškite užsiprenumeruoti 


4 Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

NUOMONĖ Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

AKTUALIJOS 

5 

Ką daryti, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriai 

Algirdas ŽUKAUSKAS, 

UAB „Hidrostatyba“ ekonomikos ir 

ūkio administravimo direktorius 

Kadangi nuo ryto iki vakaro dalyvaujame 

viešuosiuose pirkimuose, 

klausiu: kada statybų versle pasirodys 

nusikalstamos struktūros, nes tam 

yra sudarytos visos prielaidos. Mes 

Kazys SIVICKIS, 

Melioracijos įmonių asociacijos 

pirmininkas 

Mes visi suinteresuoti, kad 

statybos sektorius išliktų tikras, 

kad jo nepakeistų fiktyvios firmos, 

Statiniai ir jų 

projektai 

Energetika ir klimatas 

Infrastruktūra ir transportas 

Pramonė ir nafta/dujos 

Vaidotas JAKŠTAS, 

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 

l. e. p. direktorius 

Išgirdau daugelį dalykų, ką reikėtų 

padaryti VPT. Daugiausiai buvo kalbėta 

apie mažą kainą, konkursų reikalavimus, 

ginčus ir priežiūrą. Norint pakeisti 

situaciją, reikėtų politinių sprendimų, 

keisti įstatymus. 

Kalbant apie mažiausią kainą, Ūkio 

matome, kaip vyksta įmonių steigimas 

ir atestavimas, kur gali dalyvauti bet 

kas; kainas galima teikti bet kokias, 

net ir labai mažas; teismai vyksta metų 

metais. Kol kas pasigirsta tik švelnių 

raginimų pasitraukti iš konkursų, bet 

kada nors tokios formos gali būti 

panaudotos ir verslo reketavimui. 

Pavyzdžiui, reikalaujant sumokėti už 

Alfonsas JARAS, 

AB „Montuotojas“ generalinis 

direktorius 

kad statybos būtų kokybiškos ir vyktų 

tvarkingai, kad nekentėtų nei statybos 

sektoriaus žmonės, nei valstybė. 

Turbūt niekas nesuskaičiavo, kiek 

praranda valstybė, kai tokia betvarkė 

vyksta viešuosiuose pirkimuose. 

Patiriami didžiuliai nuostoliai. 

ministerija yra pareiškusi, kad spaudimo 

mažiausiai kainai atsisakyti neketina. 

Automatiškai atmetinėti kainas, kurios 

yra tam tikru procentu mažesnės negu 

vidutiniškai pasiūlytos, mano nuomone, 

neracionalu. Išeitis galėtų būti 

neįprastai mažos kainos pagrindimas. 

Mes kviečiame visus partnerius siūlyti, 

kaip ją pagrįsti, ko iš konkurso dalyvio 

turi pareikalauti pirkėjas. 

Bendradarbiaudami su Lietuvos 

statybininkų asociacija, nustatėme 

tai, kad pasitrauktų tas, kuris siūlo labai 

mažas kainas. Sąlygos tam sudarytos, 

nes mes tik pakalbame, kad reikia kažką 

daryti, ir viskas. Įvairios institucijos atsako, 

kad nieko nebus daroma. 

Tokios schemos iš principo naudojamos 

Italijoje. Mūsų valstybė ir verslas 

turi pagalvoti, ar pas mus jos taip pat 

nebus pradėtos taikyti. 

Žiniasklaidoje aptikau mintį, kad 

konkursus skelbiančias organizacijas, 

ypač savivaldybes, galima aptverti 

spygliuota viela, nes iš karto pataikysi 

į tašką. Mes taip pat turime 

karčios patirties. Dėl savo gobšumo 

žmonės atsiduria Lukiškėse. Todėl 

esu įsitikinęs, kad turi būti suaktyvinta 

viešųjų pirkimų prevencija. 

Galimybė nusikalsti, mano 

nuomone, užprogramuota konkurso 

sąlygose. 

Mes, visą amžių dirbę statybos 

Jeigu mes nieko nedarysime, statybos 

sektorius ims merdėti, mes labai 

atsiliksime nuo ES statybos įmonių. 

Gali ateiti laikas, kai Lietuvoje statys 

užsienio įmonės, o mūsų žmonės 

išvažiuos dirbti į užsienį eiliniais darbininkais. 

Mes turime atsistoti ant kojų. 

Iš „Spaudos forumo“ diskusijos, parengė Genė Drungilienė 

Inžinerinės konsultacijos, 

kompleksinis projektavimas 

kvalifikacijos reikalavimus, kurie yra VPT 

patvirtintose rekomendacijose. Šios rekomendacijos 

gali būti koreguojamos, 

pildomos, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, 

svarbu pasiekti sutarimą su visais rinkos 

dalyviais. Laukiame ir daugiau kvalifikuotų 

pasiūlymų, kurie leistų sukurti tinkamai 

veikiantį viešųjų pirkimų instrumentą. 

Ūkio ministerija nesirengia artimiausiu 

metu keisti Viešųjų pirkimų 

įstatymo, tačiau kelias diskusijoms ir 

siūlymams – visuomet atviras. 

šakoje, įmonės, kurios turi senas ir 

tvirtas tradicijas, kuriose nėra nei 

vokelių, nei finansinių pažeidimų, 

turėtume suaktyvinti savo veiklą, 

imtis iniciatyvos keisti situaciją. 

Palaikau kolegas, kurie sako, 

jog dėl to nukenčia ir valstybė, nes 

pinigų netenka ne tik verslas, bet ir 

valstybės biudžetas. 


UAB RAMBOLL LIETUVA 

Švitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius. 

Tel.: +370 (5) 2334112 

Tel./faks. +370 (5) 2334327 

El. p. ramboll@ramboll.lt 

www.ramboll.lt 

www.ramboll.com 

Kreditus modernizavimui jau 

pasirengęs teikti Šiaulių bankas 

EIB viceprezidentė Eva Šreiber (Eva Srejber) ir Šiaulių banko valdybos 

pirmininkas Algirdas Butkus pasirašo sutartį. 

Daugiabučių namų modernizavimo programai uždegta žalia šviesa. 

Aplinkos ministerijoje Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 

sutartį su Šiaulių banku, kuris teiks lengvatinius kreditus programoje 

dalyvaujantiems gyventojams. 

Sutarties pasirašyme dalyvavo 

ministras Gediminas Kazlauskas, 

EIB viceprezidentė Eva Šreiber (Eva 

Srejber) ir Šiaulių banko valdybos 

pirmininkas Algirdas Butkus. 

Pagal sutarties sąlygas 

daugiabučių namų modernizavimui 

Šiaulių bankas suteiks kreditų, 

kurių bendra suma siekia 6 mln. 

eurų (daugiau kaip 20 mln. litų). 

Daugiabučių savininkai galės skolintis 

20 metų laikotarpiui, o kreditai jiems 

bus suteikiami už 3 proc. metinių 

palūkanų. 

Ministras G. Kazlauskas, sveikindamas 

bankų atstovus, Šiaulių 

bankui palinkėjo kuo greičiau sulaukti 

pirmųjų klientų, o EIB – kuo 

greičiau pasirašyti sutartis su dviem 

kitais jau atrinktais finansiniais tarpininkais: 

SEB ir „Swedbank“. 

Ministras taip pat pažymėjo, 

jog daugiabučių modernizavimą 

Lietuvoje ketinama skatinti ir naujomis 

priemonėmis. Vyriausybei bus 

siūlomas paketas, kuriame numatyta 

ir papildomi ekonominiai, ir kitokie 

paskatinimai, kurie bus paviešinti 

artimiausiu metu. G. Kazlauskas 

išreiškė viltį, jog bendra priemonių 

visuma padės įtikinti žmones modernizavimo 

nauda bei būtinybe ir pagaliau 

išjudins naująją programą. 

„Ši sutartis – svarbus etapas 

EIB ir JESSICA veikloje. Mes labai 

džiaugiamės, jog Lietuvos Vyriausybė 

JESSICA iniciatyvą vertina kaip 

efektyvią priemonę panaudojant Europos 

Sąjungos struktūrinius fondus 

tvariai miestų plėtrai, energetinio 

efektyvumo investicijoms bei šalies 

ekonomikos augimo skatinimui“, – 

teigė EIB viceprezidentė E. Šreiber. 

Ji taip pat pabrėžė, jog EIB 

derybos su finansiniais tarpininkais 

nėra paprastas procesas, todėl jis ir 

užtruko. „Tie keli popieriai, kuriuos 

pasirašėme – tai ne sutartis. Štai tikroji 

sutartis, joje – 80 lapų“, – akcentavo 

E. Šreiber. 

EIB viceprezidentės nuomone, 

sutartys su SEB ir „Swedbank“ dėl 

lengvatinių kreditų teikimų turėtų 

būti pasirašytos per artimiausias kelias 

savaites. 

„Prioritetas bus teikiamas tiems 

daugiabučiams namams, kuriuose 

šilumos energija naudojama 

neekonomiškai. Nors ir šiek tiek 

vėluojančios, tačiau tai bus naujos 

galimybės siekiant efektyviai 

eksploatuoti senus daugiabučius 

gyvenamuosius namus ir didinti 

jų energetinį efektyvumą“, – teigė 

Šiaulių banko valdybos pirmininkas 

A. Butkus. Anot jo, kol prasidės realus 

darbas, reikės šiek tiek lukterėti, 

nes gyventojai turi praeiti tam tikrus 

pasirengimo modernizuoti etapus. 

Valdybos pirmininkas išreiškė viltį, 

kad realūs modernizavimo darbai 

gali prasidėti jau šį rudenį. 

A. Butkus neslėpė lūkesčių, 

kad modernizuoti analogiškomis 

sąlygomis galima ne tik daugiabučius 

gyvenamuosius namus, bet ir 

bendrabučius, privačius gyvenamuosius 

namus. Privatūs 

asmenys greičiau reaguotų ir 

suskubtų pasinaudoti modernizavimo 

priemonėmis, negu tai 

daro daugiabučių namų gyventojai. 

„Privatūs namai pastatyti iš 

apmokestintų pajamų, taigi šių namų 

savininkai taip pat turi teisę pasinaudoti 

modernizavimo priemonėmis“, 

– dėstė savo nuomonę A. Butkus. 

Šiaulių banko vadovo žodžiais, 

masinis modernizavimas suteiktų 

darbo statybininkams, bent šiek tiek 

atgaivintų ekonomiką. 

Daugiabučių namų atnaujinimo 

(modernizavimo) programos tikslas 

– sudaryti palankias sąlygas 

butų savininkams atnaujinti ir 

modernizuoti daugiabučius namus 

bei gyvenamąją aplinką, užtikrinti 

efektyvią esamo būsto priežiūrą ir 

modernizavimą, garantuoti racionalų 

energijos išteklių naudojimą, mažinti 

energijos sąnaudas ir išlaidas už 

šildymą. 

Programą įgyvendinti padedantis 

JESSICA finansinis instrumentas – 

Europos Komisijos ir EIB iniciatyva, 

skirta darnių miestų plėtros projektų 

investicijų skatinimui. Išnagrinėjus galimybes 

tokią iniciatyvą taikyti Lietuvoje, 

buvo nutarta panaudoti JESSICA 

lėšas investicijoms į energijos vartojimo 

efektyvumo didinimą, taigi – į 

senų daugiabučių namų atnaujinimą. 

„Struktūrinių fonų lėšų panaudojimas 

JESSICA programoje yra labai efektyvus, 

nes pinigai gali būti panaudoti 

keletą kartų, – sakė E. Šreiber. – Mes 

džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu 

su Lietuvos Vyriausybe, manome, 

kad turime gerą partnerį. Tai, 

kad Lietuva buvo pirmoji šalis, kurioje 

sudarytas toks susitarimas JESSICA 

programos rėmuose, nebuvo atsitiktinumas 

– mes tikime savo partneriu ir 

manome, kad kartu galėsime parengti 

dar ne vieną projektą ir jį sėkmingai 

įgyvendinti.“ 

Daugiau informacijos apie 

Daugiabučių namų atnaujinimo 

programą galima gauti Būsto ir 

urbanistinės plėtros agentūros prie 

Aplinkos ministerijos regioniniuose 

padaliniuose, kurie yra dešimtyje 

pagrindinių šalies miestų, paskambinus 

nemokama telefono linija 8 800 

200 12 arba internete www.atnaujinkbusta.lt. 

AM ir SZ inf. Kęstučio Jonaičio nuotr. 

TRUMPAI 

Viešieji pirkimai 

Per pirmąjį šių metų pusmetį 

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patikrino 

307 pirkimus. Jeigu pernai po patikrinimo 

buvo leista procedūras tęsti 

ketvirtadaliui, tai šiemet – tik 17 proc. 

Išaugo ir skaičius atvejų, kuomet VPT 

išvados buvo perduotos teisėsaugos 

institucijoms. Pernai tokių atvejų buvo 

vos 4,5 proc., šiemet – net 26 proc. 

Statybos sektorius buvo įvardintas 

kaip vienas sektorių, kuriame pažeidimai, 

vykdant viešuosius pirkimus, yra daromi 

dažniausiai. Pasak ūkio viceministro Rimanto 

Žylio, šiemet didžiausias dėmesys 

skiriamas specifinėms rinkoms, kokia 

yra ir statybų rinka, rengiant pirkimų 

metodologiją. „Patys statybų pirkimai 

nėra sudėtingi, – pažymėjo VPT 

l. e. p. direktorius Vaidotas Jakštas. 

– Daugiausiai problemų, trinties kyla 

dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo: 

mažosios bendrovės jaučiasi 

skriaudžiamos, o didžiosios tvirtina, kad 

mažos bendrovės nepajėgios įvykdyti 

projektų. Sunku pasakyti, kur yra teisybė, 

todėl teismai užversti bylomis.“ 

Daug pažeidimų, vykdant 

viešuosius pirkimus, užfiksuojama 

ir informacinių technologijų srityse, 

perkant įvairias paslaugas. Dažniausiai 

pažeidimus, vykdant viešuosius pirkimus, 

daro savivaldybės, nes trūksta 

kompetencijos, specialistų arba 

pažeidimai daromi sąmoningai. Tokie 

pažeidimai dažniausiai fiksuojami 

rengiant kvalifikacines sąlygas – per 

griežti, pritaikyti vienai bendrovei; 

netinkamai parengta techninė 

specifikacija, kuri aiškiai rodo norą 

įsigyti tik konkrečią prekę, paslaugą, 

nors Viešųjų pirkimų įstatymas 

neleidžia tokių pirkimų; procedūriniai 

pažeidimai. 

VPT, kuri nuo metų pradžios 

tapo pavaldi Ūkio ministerijai, plėtoja 

rizikos valdymo sistemą, kuri leidžia 

įvertinti kiekvieną pirkimą dar jam 

vykstant. Tam kuriama integruota 

sistema, kurios dėka prevencija 

pradėtų veikti dar perkančiojoje organizacijoje. 

Į sistemą siekiama įtraukti 

Valstybės kontrolę, teisėsaugą ir 

išplėsti VPT funkcijas. Skirtingai negu 

anksčiau, už pažeidimus skiriamos 

piniginės nuobaudos visiems komisijos 

nariams. VPT pateikė pasiūlymus Teisingumo 

ministerijai dėl ATPK pataisų 

dėl diferencijuotos administracinės 

atsakomybės viešųjų pirkimų komisijos 

nariams – nuobauda priklausys 

nuo pažeidimo pobūdžio. 

Ūkio ministerija ir VPT taip pat 

rengiasi kontroliuoti, ar pastatytas 

toks objektas, dėl kokio sutarta, 

nupirktas toks produktas, dėl kokio 

buvo susitarta, t. y. ar tinkamai 

įvykdyta sutartis. 

S•Ž 



6 ES PROJEKTAI 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

NAUJIENOS 

Investuos į biologiškai skaidžių 

atliekų tvarkymo infrastruktūrą 

Milda GURAUSKAITĖ 

Šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai (toliau – RATC) ruošiasi teikti paraiškas biologiškai skaidžių 

atliekų surinkimo ir apdorojimo įrenginių statybos darbų finansavimui. Šiuo metu įmonės rengia 

galimybių studijas. Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) specialistai, kurie vertins 

pateiktas paraiškas, tikisi, kad iki rugsėjo 15 d., kai numatytas paraiškų pateikimo terminas, projektui 

pasirengti spės visi investuotojai ir Lietuva sugebės sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis 

remiamą priemonę. 

Atliekos – energijos gamybai 

Pasak Agentūros Atliekų projektų 

skyriaus vedėjo pavaduotojos 

Dalios Papievienės, į biologiškai 

skaidžių atliekų surinkimo ir apdorojimo 

įrenginių statybą ketinama 

investuoti 450 milijonus litų 

2007–2013 m. Europos Sąjungos 

(ES) fondų struktūrinės paramos 

lėšų. Tai reikšmingas indėlis kuriant 

ir plėtojant šiuolaikišką, ES aplinkosauginius 

reikalavimus atitinkančią 

atliekų tvarkymo sistemą. 

„Nors paraiškų pateikimo terminai 

trumpi, labai tikimės, kad 

visi regioniniai atliekų tvarkymo 

centrai spės laiku pateikti paraiškas 

ir sugebėsime tinkamai panaudoti 

visas priemonei „Atliekų tvarkymo 

sistemos sukūrimas“ ES skiriamas 

lėšas bei sėkmingai pasiekti šios 

priemonės tikslus. Neabejojame, kad 

šios investicijos padės šalyje sukurti 

efektyvią biologiškai skaidžių atliekų 

tvarkymo infrastruktūrą ir atliekos 

bus pradėtos naudoti energijos 

gamybai”, – sako specialistė. 

Įgyvendinus projektuose numatytas 

veiklas, Lietuvoje turi būt įdiegtas 

ir plėtojamas biologiškai skaidžių 

atliekų surinkimas iš viešojo maitinimo 

įstaigų, sodų, parkų, želdynų 

ir kitų vietų bei skatinamas šių atliekų 

individualus kompostavimas. 

Sieksime pasivyti ES senbuves 

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje 

biologiškai skaidžios atliekos 

(sodo atliekos, popierius ar kartonas, 

maisto ir maisto pramonės atliekos, 

šalutiniai gyvūniniai produktai, 

žaliųjų zonų priežiūros ir medienos 

apdorojimo pramonės atliekos ir 

kt.) sudaro daugiau nei 40 proc. 

bendro komunalinių atliekų kiekio, 

t. y. apie 560 tūkst. tonų atliekų per 

metus. Tokioms atliekoms patekus 

į sąvartyną, didelė jų dalis netenka 

kontakto su oru, tačiau veikiamos 

drėgmės dėl bakterijų skyla to- 

liau. Tokio proceso metu susidaro 

nemažai degių metano dujų, kurios 

patekusios į atmosferą didina 

šiltnamio efektą. 

ES jau nuo 1999 m. galioja 

direktyva dėl atliekų sąvartynų. 

Joje nustatyta mažinti komunalinių 

biologiškai skaidžių atliekų šalinimą 

sąvartynuose. Mažinant šį kiekį turi 

būti naudojamos tokios technologijos, 

kurios leistų perdirbti arba kitaip 

panaudoti medžiagas (pvz. kompostas) 

bei energiją. 

Pagal Lietuvos valstybinį 

strateginį atliekų tvarkymo planą, 

nuo 2010 m. sąvartynuose šalinamos 

biologiškai skaidžios atliekos turi 

sudaryti 75 proc. nuo 2000 m. 

sąvartynuose pašalinto kiekio, nuo 

2013 m. – 50 proc., nuo 2020 m. – 

35 proc. Tokį kiekį, kuris maždaug 

atitinka dabartinę situaciją ES 

šalyse–senbuvėse, naujoms ES šalims 

rekomenduoja ES šalių ekspertai. 

Užsienio šalių patirtis 

VšĮ „Kauno regiono atliekų 

tvarkymo centras“ direktorius 

Kęstutis Balčiūnas kaip vieną 

geriausių pavyzdžių pateikia 

tvarkingą Vokietijos atliekų šalinimo 

sistemą. Šioje šalyje biologiškai 

skaidžių atliekų surinkimą jau nustato 

atskiri atliekų tvarkymo centrai. 

Jiems taikomas bendras reikalavimas 

– kad deponuojamų atliekų 

organinė dalis būtų ne didesnė kaip 

3 – 5 procentai. Biologiškai skaidžios 

atliekos Vokietijoje surenkamos jas 

išrūšiuojant susidarymo vietoje arba 

mišriose atliekose esantis organikos 

kiekis turi būti mažinamas apdorojimo 

įrenginiuose (miestuose ir 

priemiesčiuose). 

Direktoriui patinka ir Japonijos 

modelis – čia jau daugybę metų 

biologiškai skaidžios atliekos deginamos 

pačiuose miestų centruose, 

ir niekam tai neužkliūva. „Lietuvoje, 

deja, dar vadovaujamasi emocijomis 

– apie ekonomiškai naudingus atliekų 

deginimo įrenginius miesto centre 

net nenorima svarstyti, mat kol kas 

nesuvokiama jų teikiama nauda“, – 

sako K. Balčiūnas. 

Norvegijoje draudimas biologiškai 

skaidžias atliekas šalinti sąvartynuose 

ir mokestis už atliekų tvarkymą 

pradėtas taikyti 2001 m. Daugelis 

savivaldybių į savo atliekų tvarkymo 

planus yra įtraukusios biologiškai 

skaidžių atliekų apdorojimą. 

Siekia sukurti sistemą 

„Žinoma, situaciją kiek apsunkina 

trumpi terminai pasirengti projektui. 

Tačiau kito pasirinkimo šiuo metu 

nėra, tad dedame visas pastangas, 

kad iki paraiškos pateikimo termino 

jau būtume pasirengę įgyvendinti 

biologiškai skaidžių atliekų projektą 

savo regione“, – sako Kauno RATC 

vadovas. 

K. Balčiūnas teigia, kad pagrindinis 

tikslas – ne pastatyti atskirus 

įrenginius, o ilgalaikėje perspektyvoje 

sukurti visą efektyviai veikiančią 

atliekų šalinimo sistemą, kur perdirbamos 

būtų visos tam tinkamos 

atliekos, o į sąvartyną, laikantis visų 

rūšiavimo reikalavimų, patektų kuo 

mažiau atliekų. 

„Kol kas dar anksti kalbėti apie 

konkrečius veiksmus. Tikimės, kad 

į visus klausimus netrukus atsakys 

ir geriausius sprendimus padės 

rasti šiuo metu rengiama galimybių 

studija“, – teigia K. Balčiūnas, kuris 

įsitikinęs, kad 2013 m. sulauksime 

pirmųjų sėkmingų šiuolaikiškos 

atliekų šalinimo sistemos 

įgyvendinimo rezultatų. 

Svarbu žinoti 

Pareiškėjais finansavimui gauti 

gali būti regioniniai atliekų tvarkymo 

centrai, organizuojantys atliekų 

tvarkymą šių savivaldybių teritorijoje. 

„Lietuvoje yra 10 atliekų tvarkymo 

regionų. Šiuo metu visi regioniniai 

centrai yra paskelbę konkursus 

galimybių studijoms parengti. 

Alytaus, Vilniaus, Šiaulių regiono 

atliekų tvarkymo centrai yra pabaigę 

pasiūlymų vertinimo procedūras ir su 

tiekėjais jau pasirašė arba artimiausiu 

metu planuoja pasirašyti sutartis“, – 

sako D. Papievienė. 

Projektai gali būti įgyvendinami 

ir su partneriais. Partneriais gali būti 

savivaldybių administracijos, regioniniai 

atliekų tvarkymo centrai ir 

privatūs juridiniai asmenys. 

Būtina atkreipti dėmesį į tai, 

jog ES fondų struktūrinės paramos 

lėšomis bus finansuojama tik 

dalis bendros projektų vertės. Tai 

yra, pareiškėjas, teikiantis paraišką 

finansavimui gauti pagal Aprašą, 

turi prisidėti ir nuosavomis lėšomis. 

Statant biologiškai skaidžių atliekų 

tvarkymo įrenginius pareiškėjo 

nuosavų lėšų indėlis arba, privačios 

partnerystės atveju, privataus juridinio 

subjekto lėšos, turi būti ne 

mažesnis kaip 15 proc. projekto 

vertės, o paramos intensyvumas pagal 

šią projekto veiklą yra ne didesnis 

nei 85 procentai. Tuo tarpu paramos 

dydis projekto veiklai „Atliekų 

naudojimo energijai gauti jas deginant 

pajėgumus“ bus nustatytas 

atsižvelgiant į Europos Komisijos 

patvirtintą valstybės pagalbos 

schemą, tačiau ne didesnis nei 10 

procentų. 

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai 

turės užtikrinti, kad ne mažiau 

kaip 50 proc. regiono teritorijoje 

susidarančių biologiškai skaidžių 

atliekų būtų perdirbama ir (ar) kitaip 

panaudojama. 

Laukia geriausių sprendimų 

Planuojama, kad regioniniams 

atliekų tvarkymo centrams pasirašius 

sutartis dėl galimybių studijos 

parengimo, konsultantai pasiūlys ir 

pritaikys pačias efektyviausias priemones 

biologiškai skaidžių atliekų 

tvarkymui konkrečiame regione. 

Agentūros specialistai tikisi, kad bus 

remiamasi kitų šalių patirtimi, taip 

pat bus išnagrinėtos ir apsvarstytos 

visos įmanomos galimybės, kad 

Lietuvoje būtų sukurta efektyvi ES 

aplinkosauginius reikalavimus atitinkanti 

atliekų tvarkymo sistema. 

Užs. Nr. 10/18 

Vilnius rengiasi modernizuoti kvartalais 

Vilniaus miesto savivaldybė siekia 

atnaujinti miestą kompleksiškai – 

kvartalais, paruošti visus reikalingus 

renovacijos pradžiai dokumentus 

ir įteikti juos gyventojams, padėti 

įsteigti daugiabučių savininkų 

bendrijas. Šiuo metu taip pat yra 

rengiami teisės aktų pakeitimai, atlikta 

stambiaplokščių namų studija 

ir paruošti tipiniai projektai, pagal 

kuriuos galima atnaujinti apie 600 

sostinės daugiabučių. 

„Prieš mėnesį pateikėme Vyriausybei 

priemonių paketą, kuriame 

numatyta daugiau galimybių 

daugiabučių atnaujinimo procese 

dalyvauti savivaldybei ir šiuo metu 

atliekamos reikalingos teisės aktų 

pataisos. Artimiausiu metu Vilniaus 

miesto savivaldybė taps aktyvia šio 

projekto dalyve“, – sakė Vilniaus 

meras Vilius Navickas. Pasak mero, 

Šių metų gegužės mėnesį AB 

„Požeminiai darbai“ pasirašė penkias 

šilumos tiekimo ir vandentvarkos 

objektų statybos sutartis, kurių vertė 

viršija 20 mln. litų. Įsipareigojimus 

akcinė bendrovė ketina įgyvendinti 

dar šiais metais. 

Šiuo metu akcinė bendrovė 

įgyvendina trylika sudėtingų 

projektų. Bendra sutarčių suma 

siekia 48 mln. litų. „Kiekvienais 

metais stengiamės tobulėti ir siekti 

kuo aukštesnių rezultatų. Praeitus 

metus vertiname neblogai, 

atsižvelgiant į tai, jog statybų rinka 

yra sektorius, kurį finansinė krizė 

paveikė kone labiausiai. 2009 metais 

„Požeminiai darbai“ darbus vykdė 

64 objektuose“, — teigė akcinės 

bendrovės „Požeminiai darbai“ 

generalinis direktorius Raimondas 

Baikštys. 

įvykužius teisės aktų pataisas, bus 

pradėtas gyvenamųjų namų atnaujinimas 

kvartalais. Pirmasis 52 

gyvenamųjų namų kvartalas, kurio 

gyventojams jau šią žiemą ketinama 

įteikti techninius projektus, leidimus 

statybai, energinius sertifikatus 

ir investicijų planus, yra įsikūręs 

Vilniaus Žirmūnų mikrorajone. Šis 

kvartalas pasirinktas todėl, kad netoli 

centro esantys stambiaplokščiai 

daugiabučiai – seniausi ir 

prasčiausios būklės. 

„Savivaldybė paruoš kvartalų 

gyventojams visus renovacijos 

pradžiai reikalingus dokumentus 

ir žmonėms tai nieko nekainuos. 

Esame paskaičiavę, kad Savivaldybei 

organizuojant kvartalo atnaujinimui 

reikalingų dokumentų parengimą 

galima išleisti iki keturių kartų 

mažiau lėšų, nei išleistų gyventojai, 

„Požeminiai darbai“: sutarčių suma — per 

dvidešimt milijonų litų 

Pagrindiniais AB „Požeminiai 

darbai“ darbų užsakovais generalinis 

direktorius įvardijo „Joniškio 

vandenis“, „Jurbarko vandenis“, 

„Kauno energiją“, „Kaišiadorių 

vandenis“, „Telšių šilumos tinklus“ 

bei „Axis Industries“. 

AB „Požeminiai darbai“ 

jau trisdešimt metų kiekvieną 

dieną realizuoja sudėtingiausius 

projektus ir taip gerina žmonių 

gyvenimo sąlygas. „Per 2009 

metus atnaujinome savo įvaizdį, 

įgyvendinome daugiau nei 

penkiasdešimt projektų ir trečią 

kartą pelnėme „Sėkmingai 

dirbančios įmonės“ nominaciją. 

Tikimės, kad šiais metais pasieksime 

dar geresnių rezultatų, 

lyginant su praeitais“, – tvirtino 

generalinis direktorius. 

AB „Požeminiai darbai“ inf. 

juos rengdami pavieniui“, – komentavo 

V. Navickas. Rudenį ketinama 

surengti architektų dirbtuves, kuriose 

dalyvautų specialistai iš Lietuvos ir 

užsienio ir kurie ieškotų geriausių 

įmanomų pastatų atnaujinimo 

ir aplinkos tvarkymo sprendimų. 

Dirbtuvėse bus kviečiami dalyvauti 

ir patys daugiabučių gyventojai, 

kad galėtų dalyvauti diskusijose ir 

sprendimų priėmime. 

Šiuo metu Vilniuje yra 42 

daugiabučiai namai, kuriuose 

apšiltintos sienos ir stogai, suremontuoti 

ir įstiklinti balkonai, pakeisti 

langai, sutvarkytas namo fasadas ir 

aplinka. Dar 46 namai, iš kurių dalis 

renovaciją baigs dar šiemet, pradėjo 

įgyvendinti investicinius projektus. Iš viso 

sostinėje yra pusketvirto tūkstančio 

renovuotinų daugiabučių namų. 

Vyriausybė pritarė papildomoms 

daugiabučių renovacijos programos 

skatinimo priemonėms – supaprastinamas 

pirminių dokumentų rengimas 

ir sprendimų dėl renovacijos 

priėmimas, sudarytos galimybės 

valstybės paramą gauti didesniam 

atliekamų darbų skaičiui. Numatyta, 

jog iki 100 proc. gali būti finansuojamas 

techninių projektų rengimas, 

savivaldybės turės platesnes 

galimybes priimti sprendimus dėl 

atskirų gyvenamųjų namų kvartalų 

atnaujinimo. Į programą įtraukti 

bendrabučiai, socialiniai būstai, 

individualūs namai, tačiau šioms 

priemonėms dar reikės Seimo pritarimo. 

Šilčiausias langas 

S•Ž 

UAB ,,Megrame Medis” pristatė 

sukurtą patį šilčiausią standartizuotą 

,,Euro 110” langą, kurio šilumos 

perdavimo koeficientas yra 45 proc. 

geresnis už iki šiol sukurto standartinio 

medinio lango, pranešė bendrovė. 

Šilumos perdavimo tyrimai atlikti KTU 

Architektūros ir Statybos Institute. 

Langas ,,EURO 110” iš iki šiol 

bandytų laboratorijoje langų yra 

mažiausiai laidus šilumai. Bazinio lango 

šilumos perdavimo koeficientas 

– 0,83 W/(m 2 ∙K). Lango konstrukciją 

sudaro 110 mm medžio profilis, 

aukštos kokybės ,,G-U” varstymo 

furnitūra, trijų stiklų paketas su 

dviem mažo šilumos išspinduliavimo 

dangomis, užpildytas argono dujomis, 

su šilumai nelaidžiais skiriamaisiais 

rėmeliais. Bendrovė pristato 

ir modifikuotą ,,110M” langą, kurio 

šilumos perdavimo koeficientas yra 

tik 0,78 W/(m 2 K).” 

S•Ž 

TRUMPAI 

AB „YIT Kausta“ statys 

aukštųjų medicinos 

technologijų centrą 

Viena didžiausių Lietuvoje 

statybų įmonė AB „YIT Kausta“ 

ir medicinos prietaisų, infuzijos 

siurblių kūrėja ir gamintoja 

UAB „Viltechmeda“ pasirašė 

sutartį dėl aukštųjų medicinos 

technologijų centro projektavimo 

bei statybos darbų. Aukštųjų 

medicinos technologijų centras 

bus statomas integruoto mokslo, 

studijų ir verslo centro (slėnio) 

„Santara“ teritorijoje Vilniuje, 

Visoriuose. 

43 metų patirtį turtinti statybos 

įmonė AB „YIT Kausta“ atliks 

3 500 kv. m. ploto centro pastato 

architektūros ir konstrukcijų 

dalies projektavimo bei statybos 

darbus, teritorijos sutvarkymo 

bei apželdinimo darbus. UAB 

„Viltechmeda“ čia vystys medicininius 

infuzijos siurblius, skirtus 

tiksliam ir saugiam vaistų dozavimui 

į žmogaus organizmą. 

Pastate taip pat bus įrengtas 

infuzijos siurblių serviso centras. 

Didžioji dalis produkcijos bei 

paslaugų bus eksportuojama. Į 

aukštųjų medicinos technologijų 

centrą investuoja viena 

didžiausių pasaulyje inžinerinių 

kompanijų JAV kapitalo grupė 

„Moog Inc.“, kuriai priklauso 

UAB „Viltechmeda“. 

Aukštųjų medicinos 

technologijų centras yra „Santaros“ 

slėnio programos, 

pripažintos valstybei svarbiu 

ekonominiu projektu, dalis. 

„Santaros“ slėnyje numatomos 

plėtoti keturios mokslinių tyrimų 

kryptys: biotechnologija, taip 

pat inovatyvios medicinos technologijos, 

molekulinė medicina ir 

biofarmacija, ekosistemos ir darnus 

vystymasis bei informatika 

ir komunikacijų technologijos. 

Tikimasi, kad „Santaros“ slėnyje 

bus sukurtas analogų regione 

neturintis aukštųjų technologijų 

verslo ir mokslo bendradarbiavimo 

branduolys, pritrauksiantis 

Lietuvos ir užsienio kompanijų 

investicijas į inovatyvių aukštų 

technologijų produktų ir 

paslaugų kūrimą, planuojama 

išvystyti daugiau kaip 29 tūkst. 

kv. m infrastruktūrą bei sukurti 

1 200 darbo vietų. Šiuo metu 

slėnio teritorijoje veikia 10 

įmonių ir organizacijų, jose dirba 

apie 700 IT specialistų. 

AB „YIT Kausta“ inf. 

7 



8 TECHNOLOGIJOS 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

TECHNOLOGIJOS 

9 

TRUMPAI 

Lietuvos architektai – 

Kazachstane 

Gegužės pabaigoje Astanoje 

(Kazachstane) vykusioje 

tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 

ir Lietuvos architektūrą pristatė 

Lietuvos architektai. 

Trečiajame tiurkakalbių šalių 

architektūros ir miestų statybos 

suvažiavime ir devintajame miestų 

statytojų sąjungos forume „Kazachstanas 

– 2010“ dalyvavo daugiau 

nei 300 specialistų iš Kazachstano, 

Turkijos, Tatarstano, Uzbekistano, 

Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, kitų 

šalių. Lietuvos oficialią delegaciją 

sudarė neseniai Astanoje vykusių 

architektūrinių konkursų laureatai, 

LAS nariai, architektai Gintaras 

Čaikauskas (delegacijos vadovas), 

Saulius Pamerneckis, Sigitas 

Kuncevičius, Kazimieras Reimeris bei 

jauni architektai Marius Nekrošius 

ir Sigita Norviliūtė-Majerienė. Vizito 

metu delegaciją lydėjo LR atstovas 

Astanoje ministras patarėjas Antanas 

Petrauskas. Renginiuose dalyvavo 

šiuo metu Astanoje gyvenantis 

architektas Gediminas Tunaitis (UAB 

„EGL“), įvairių sričių Lietuvos verslininkai. 

Paskaitose ir pristatymuose 

buvo nagrinėjamos įvairios temos: 

istorinis paveldas, simbolių 

kultūrologija, naujų pastatų projektavimo 

technologijos, ateities 

vizijos. Tuo pat metu vyko įvairių 

šalių architektūros ir miestų planavimo 

parodos. Viena jų – Lietuvos 

architektūros paroda „Vilnius 

07+08“. Paroda susilaukė išskirtinio 

renginių dalyvių ir žiniasklaidos 

atstovų dėmesio, ją apžiūrėjo oficialios 

šalių delegacijos, prezidentai. 

Konferencijos metu Lietuvos 

architektūros pasiekimai buvo 

pristatyti ne tik parodoje, bet ir 

renginio spaudos konferencijoje, 

specialioje paskaitoje, iliustruotoje 

apie 150 naujausių laikų realizacijų 

projektų (pristatymo autorius – architektas 

prof. Gintaras Čaikauskas). 

Konferencijų metu buvo 

priimtos rezoliucijos, aptartas 

ateityje galimas bendradarbiavimas 

tarp įvairių šalių architektų, 

gauti preliminarūs kvietimai bendradarbiauti 

rengiant kūrybines 

dirbtuves, konkursinius projektus, 

rengiant architektūros specialistus 

aukštosiose mokyklose. 

Šiais metais yra planuojamas atsakomasis 

oficialios Kazachstano 

architektų delegacijos vizitas į Vilnių. 

Gintaras ČAIKAUSKAS, 

UAB „Architektūros linija“ architektas 

Lietuviška technologija – 

už įstatymo ribų, bet 

patikima ir ilgaamžė 

Fasadas, naudojant lietuvišką technologiją, apšiltintas prieš 10 metų, sienų paviršiai išliko lygūs, be nutekėjimų, 

nėra nė žymės blukimo. 

Genė DRUNGILIENĖ 

Vyresniosios kartos statybininkai neslepia kartėlio, žvelgdami į sostinės 

pastatų, modernizuotų prieš kelerius metus, fasadus. Jų tvirtinimu, 

fasadų blukimo, nešvaros, besilupinėjančių dažų ir tinko sluoksnių, 

apdaužymo būtų buvę galima išvengti naudojant laiko ir klimato 

sąlygų išbandymus atlaikiusias senąsias lietuviškas technologijas. 

Lietuviškos fasadų apdailos 

termoizoliacinės sistemos, 

naudojančios natūralias vietines 

medžiagas, tapo nelegaliomis 2007 

m. „Statybos techniniame reglamente 

(STR) 2.01.10: 2007 „Išorinės tinkuojamos 

sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ 

nurodyta, kad galima naudoti 

tik tas medžiagas, kurios turi Europos 

Sąjungos techninį liudijimą (ETL) ir 

CE ženklintas išorines tinkuojamas 

sudėtines termoizoliacines sistemas“, 

– sakė Lietuvos statybos inžinierių 

sąjungos (LSIS) vykdantysis direktorius 

Kęstutis Mažeika. Kadangi lietuviškos 

termoizoliacinės sistemos ETL neturi, 

šiuolaikinėje statyboje negali būti naudojamos. 

Reali situacija verčia abejoti 

tokiais sprendimais. 

Pastatai dėvisi skirtingai 

LSIS iniciatyva buvo sudaryta 

specialistų komisija, kuri ryžosi įvertinti 

pastatų apšiltintų atitvarų (sienų) 

būklę, praėjus keleriems metams po 

fasadų įrengimo/modernizavimo Vilniuje. 

Vienas iš administracinių pastatų, 

esančių Vingrių gatvėje, modernizuotas 

2001 m. Pagrindinis jo fasadas virš 

šiltinamojo sluoksnio prieš 12 metų 

buvo apdailintas natūraliomis vietos 

medžiagomis, naudojant lietuvišką 

technologiją. Ši pastato dalis išsilaikė 

puikiai. Kita pastato dalis, nors ir modernizuota 

2001 m., jau turėtų būti 

remontuojama iš naujo: polimeriniais 

dažais dažyta siena atsilupinėjusi, 

suskilinėjusi, sienos – dėmėtos. 

Vieno iš Kairėnuose esančių 

individualių namų sienos yra apšiltintos 

ir padengtos vietinėmis mineralinėmis 

medžiagomis – kalkėmis, cementu, 

kvarciniu smėliu ir mineraliniais pigmentas. 

Nors fasadas apšiltintas prieš 

10 metų, sienų paviršiai išliko lygūs, be 

Iš kairės: J. Rukas, Č. Ignatavičius, K. Mažeika, A. Vapšys, V. Jonaitis 

Nors fasadas modernizuotas 2001 m., jį jau reikia remontuoti iš naujo. 

KOMENTARAS 

Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius 

Robertas ENCIUS 

„Mūsų (SPSC) prioritetas – teikti sertifikavimo ir techninio įteisinimo 

paslaugas Lietuvos gamintojams. Ko reikia, kad tradicinis apdailos būdas būtų 

sertifikuotas ir taptų legalus, lietuviškų technologijų atstovams išdėstėme 

prieš daugiau kaip dvejus metus. 

Per tą laiką nedaug kas pasikeitė – komisijos, kurios įvertina gerą patirtį, kaip 

ir tada, taip ir dabar, nėra numatytos kaip bandymų pakaitalas. Tačiau gera 

patirtis daug reiškia, suteikiant garantijas užsakovams. Lietuviškų technologijų 

atstovų iniciatyva pradėjome rimtesnį darbą, rengiant techninį liudijimą ir 

sertifikuojant tinkuojamas fasadų sistemas. Reglamentas STR 2.01.10: 2007 ir 

reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, nurodantis techninių liudijimų 

privalomumą, patvirtinti jau keleri metai, tad dauguma Lietuvos sausųjų 

mišinių gamintojų tiekia rinkai jau įteisintus produktus ir sistemas.“ 

nutekėjimų, nėra nė žymės blukimo. 

Komisija apžiūrėjo ir vieną iš sostinės 

mokyklų. Sienos, kurių apdailai buvo 

panaudotas plonasluoksnis tinkas, 

dėmėtos, apdaužytos. Ypač prastai 

atrodo cokoliai, ant kurių matyti atšokęs 

tinklelis, besiskverbianti drėgmė. 

Viename iš gyvenamųjų rajonų 

komisija apžiūrėjo grupę daugiaaukščių 

namų, statytų 2002–2004 m. Apšiltinti 

namų fasadai dėmėti, cokoliai jau 

perdažyti, bet vėl lenda defektai. Dažai 

vietomis suskilinėję, kai kur – atsilupę. 

Komisija, kurioje taip pat dalyvavo 

LSIS pirmininkas Algirdas Vapšys, 

Aplinkos ministerijos vyr. specialistas 

Vytautas Jonaitis, ekspertas dr. 

Česlovas Ignatavičius, inžinierius Jonas 

Rukas, konstatavo, kad apšiltinti 

pastatai, kurių apdailai buvo naudotas 

plonasluoksnis tinkas (su armuojančiu 

tinkleliu) bei polimeriniai dažai, greičiau 

keičia spalvą, sienose ryškėja įvairūs defektai, 

įtraukiama drėgmė. Visai kitaip 

atrodo ir dėvisi pastatai, kurių apdailai 

panaudotos mineralinės medžiagos. 

Fasadai nepakeitė spalvos, atsparūs 

drėgmei ir smūgiams, ilgaamžiai. 

Sieks įteisinti lietuvišką 

technologiją 

Nors lietuviška technologija liko už 

įstatymo ribų, minėtame STR „Išorinės 

tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės 

sistemos“ yra punktas, palankus 

vietinėms technologijoms: „Reglamentu 

siekiama įgyvendinti 1988 m. 

gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 

89/106/EEB „Dėl valstybių narių 

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių 

su statybos produktais, derinimo“ 

nuostatas, kad pastatuose naudojamos 

išorinės tinkuojamos sudėtinės 

termoizoliacinės sistemos būtų suprojektuotos 

atsižvelgiant į vietovės 

klimato ir gyventojų komforto sąlygas 

taip, kad būtų užtikrintas jų mechaninis 

atsparumas ir stabilumas, naudojimo 

sauga, higienos, sveikatos ir aplinkos 

apsauga, apsauga nuo triukšmo, energijos 

taupymas ir šilumos išsaugojimas, 

ilgaamžiškumas.“ Remdamasi šiuo 

punktu, LSIS ketina imtis priemonių, 

kad senosios lietuviškos technologijos, 

fasadų apdailai naudojančios vietines 

mineralines medžiagas, būtų įteisintos. 

„Naudodami ne mineralinius priedus, 

o polimerus, darome fasadus, kurie dėl 

elektros krūvio pritraukia dulkes, greitai 

sensta, neatsparūs smūgiams“, – sakė 

A. Vapšys. Tačiau yra nemažai senų 

pastatų, kurių fasadai problemų nekelia 

dešimtmečiais. Viena to priežasčių 

– vietinės natūralios mineralinės 

medžiagos – senoji lietuviška technologija, 

kuri, deja, dabar mažai benaudojama. 

Tinkamais naudoti 

pripažįstami be patikros 

Komisijos nario, eksperto dr. 

Česlovo Ignatavičiaus žodžiais, galima 

sakyti, kad Lietuvoje nėra jokios fasadų 

kokybės natūrinės patikros. Pagal 

galiojantį STR, pastatai pripažįstami 

tinkamais naudoti pagal projektinius, o 

ne pagal faktinius rodiklius. Taigi priimami 

be patikros. 

STR 2.01.10: 2007 „Išorinės tinkuojamos 

sudėtinės termoizoliacinės 

sistemos“ nurodyti sistemos 

atsparumo smūgiams reikalavimai. 

Č. Ignatavičiaus tikinimu, tai, kas 

išvardinta (t. y., lengvai pasiekiamos 

atitvarų dalys, neapsaugotos nuo 

smūgių ir netinkamo naudojimo; 

nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos 

nuo smūgių spiriant arba 

metant daiktus, kurių atstumas nuo 

grindų ar žemės paviršiaus apriboja 

smūgio stiprumą ir kt.), yra ne reikalavimai, 

o elementarus klasifikavimas. 

Č. Ignatavičius, taikydamas ISO 

7892 reikalavimus, atlieka fasadų 

atsparumo patikrą, naudodamas 

rutulį. „Taip yra daroma kitose šalyse, 

– sakė Č. Ignatavičius. – ISO 7892 tam 

ir sukurtas, kad būtų galima tikrinti 

kokybę natūroje ne tik Lietuvoje, bet 

ir išsivysčiusiose šalyse. Be to, būtų 

tikslinga tikrinti natūroje ir išorinių 

aitvarų šilumos perdavimo koeficientus 

arba šiluminę varžą. Dabar 

pastatomi pastatai, o kokia jų išorinių 

aitvarų tikroji šiluminė varža, niekas 

tiksliai nežino, nes jos patikra neatliekama. 

Tyrimai su laboratoriniais prietaisais 

rodo, kad jie ne visada atitinka 

projektiniams bei sertifikuotiems.“ 

Eksperto žodžiais, jeigu tokia 

patikra būtų įteisinta kaip privaloma 

kokybės patikra, fasadų įrengimo 

broko smarkiai sumažėtų. 


TRUMPAI 

Išrinkta nauja LNTPA 

valdyba 

Lietuvos nekilnojamojo 

turto plėtros asociacijos (LNTPA) 

pirmininku–prezidentu naujai 

dviejų metų kadencijai beveik 

vienbalsiai išrinktas Robertas 

Dargis (UAB „Eika” direktorius), 

kuris vadovauja asociacijai nuo 

pat jos įkūrimo pradžios 2004 

m. Valdybą papildė keturi 

nauji nariai: Egidijus Damulis, 

UAB „Selvaag LT” direktorius, 

Audrius Globys, UAB „PST Investicijos” 

generalinio direktoriaus 

pavaduotojas, Gediminas Tursa, 

UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ 

bei UAB „Merko statyba“ 

direktorius, ir Juozas Zykus, UAB 

„Vilniaus rentinys” direktoriaus 

pavaduotojas. 

LNTPA ataskaitiniame rinkiminiame 

susirinkime LNTPA prezidentas 

R. Dargis pateikdamas 

asociacijos veiklos ataskaitą 

už 2009 m. daug dėmesio 

skyrė šalies ekonominei situacijai, 

sudėtingai verslo ir visos 

šalies aplinkai. Tarp didžiausių 

iššūkių valstybei jis pažymėjo 

ypatingą nerimą keliančius demografinius 

rodiklius ir nuolat 

augančią emigraciją. „Turime 

sudaryti sąlygas žmonėms 

gyventi, mokytis ir dirbti bei 

kurti gerovę savo šalyje“, – sakė 

R.Dargis. Dėl to darbo vietos 

turi būti prioritetinis klausimas 

politikų ir valstybės pareigūnų 

darbotvarkėje. Kalbėdamas apie 

darbo vietas jis atkreipė dėmesį, 

kad bedarbystė ir įmonių bankrotai 

ypač paženklino statybų 

ir nekilnojamojo turto sektorių, 

kuris iki krizės kūrė apie 20 proc. 

BVP, kuriame dirbo apie 230 

tūkst. žmonių. 

Tarp asociacijos nuveiktų 

darbų praėjusiais metais Robertas 

Dargis pažymėjo LNTPA 

iniciatyvas paskatinti ir paspartinti 

Viešojo ir privataus 

sektorių partnerystę. Jis taip 

pat atkreipė dėmesį, kad LNTPA 

aktyviai dalyvauja įvairiose darbo 

grupėse, sudarytose prie Ūkio 

ministerijos, Aplinkos ministerijos, 

Vilniaus m. savivaldybės ir 

Vyriausybės aktualiais sektoriui 

klausimais. Tačiau ne visi 

klausimai pasiekia politikus. Tai 

pažymėtina ir apie parkavimą, 

ir NT mokestį už pastatytą, 

įregistruotą, bet neparduotą 

būstą. 

LNTPA inf. 



Lietuvos 

STATYBININKŲ 

asoCiaCija 

Lietuvos respubLikos 

apLinkos ministerija 

10 APDOVANOJIMAI 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

APDOVANOJIMAI 

11 

Išdalinti „Statybų genero lų“ apdovanojimai 

Pristato renginį 

Organizatoriai: 

skelbiamos nominacijos: 

Statybų generolas 

Metų Partneriai sprendimas 

Metų mecenatas 

Metų darnioji statyba 

Metų karjera 

Metų partneris 

Kviečiame Jus siūlyti kandidatus 

Balsadėžė ir anketos – 5-oje salėje, 

UAB FoLio verso stende 

Renginio globėjas 

Renginys įvyks šių metų gegužės mėnesį 

Generalinis rėmėjas 

Birželio 15 d. jau antrus metus 

iš eilės buvo įteikti „Statybų 

generolų“ apdovanojimai. Tai 

yra renginys, skirtas pagerbti 

statybų ir su jomis susijusio verslo 

atstovus. 

Didysis rėmėjas 

S. Kocys (pirmas iš kairės) ir G. Drungilienė su pagrindinių prizų laimėtojais. 

Iš kairės: Č. Daugėla, J. A. Žukas ir S. Žvinys 

Iš kairės: L. Aleksejeva, G. Šlepikas, A. Endriukaitytė, E. Grubas, T. August, J. Dumašius, 

G. Drungilienė, J. Dromantas, D. Ramoškevičiūtė, A. Mrazauskas 

Rėmėjai 

Šiemet buvo paskelbtos penkios 

nominacijos, į kurias pasiūlyta 

15 kandidatų. Pagrindinė nominacija 

„Statybų generolas“ skiriama už 

nuopelnus statybų verslui, Lietuvos 

statybininkų asociacijai, už aktyvią 

ir reikšmingą visuomeninę veiklą. 

Šiemet ją pelnė statybininkas, Alytaus 

miesto savivaldybės meras Česlovas 

DAUGĖLA. Prizą, specialiai „Statybų 

generolų“ apdovanojimams sukurtą 

mažosios plastikos darbą, kurio autorius 

Gediminas G. Akstinas, nominantui 

įteikė aplinkos viceministras 

Ramūnas Kalvaitis. Diplomus šioje 

nominacijoje taip pat pelnė Ovidijus 

JANKAUSKAS, UAB „Jūrės medis“ 

valdybos pirmininkas, ir Jonas 

DUMAŠIUS, UAB „Hidrostatyba“ 

valdybos pirmininkas. 

„Metų sprendimo“ prizas atiteko 

Nikolaj KOLESNIK, UAB „Alvora“ generaliniam 

direktoriui, o diplomus pelnė Lijana 

ALEKSEJEVA, UAB „Rokiškio apdaila“ 

generalinė direktorė, bei Gediminas 

VAITKEVIČIUS, UAB „Eternit Baltic“ generalinis 

direktorius. Apdovanojimus įteikė 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas 

Adakras Šeštakauskas. 

UAB „Molesta“ generaliniam direktoriui 

Stasiui ŽVINIUI buvo įteiktas „Metų 

darniosios statybos“ prizas. Diplomus 

šioje nominacijoje taip pat pelnė 

Arūnas ŽEMAITIS, UAB „Ogmios Real Estate“ 

valdybos pirmininkas, bei Edverdas 

GRUBAS, UAB „Plungės lagūna“ techninis 

direktorius. Apdovanojimus nominantams 

įteikė Lietuvos nekilnojamojo turto 

plėtros asociacijos prezidentas Robertas 

Dargis. 

„Metų optimisto“ prizas iškeliavo 

į Alytų. Pagrindinį apdovanojimą pelnė 

Julius Antanas ŽUKAS, UAB „Dzūkijos 

statyba“ direktorius, švenčiantis 50 metų 

statybininko darbo sukaktį. Taip pat 

nominuoti – Jonas DROMANTAS, UAB 

„Gargždų mida“ direktorius, bei Artūras 

MRAZAUSKAS, UAB „Arginta“ direktorius. 

Apdovanojimus įteikė leidėjas Saulius 

Kocys. 

„Metų redakcijos simpatijų“ 

prizas atiteko žurnalistui Juozui 

STRAŽNICKUI, kuriam talkinant buvo sukurtas 

ir yra leidžiamas laikraštis Lietuvos 

statybininkams „Statybų žinios“. Specialiais 

diplomais taip pat buvo apdovanoti 

– Audronė ENDRIUKAITYTĖ, UAB „Paroc“ 

rinkodaros direktorė, ir Filionis AU- 

GUST, UAB „August ir Ko“ savininkas ir 

vadovas. Apdovanojimus įteikė „Statybų 

žinių“ vyr. redaktorė Genė Drungilienė 

ir „Statyk!“ vyr. redaktorė Danutė 

Ramoškevičiūtė. 

Kandidatus į nominantus siūlė ne 

tik renginio organizatoriai – laikraščio 

„Statybų žinių“, žurnalo „Statyk!“ redakcijos, 

Lietuvos statybininkų asociacija, 

VšĮ „Kultūros idėjų centras“, – bet ir 

bendrovės bei kitos asociacijos. 

„Statybų žinių“ inf. Justino Černiausko nuotr. 



12 OBJEKTAS 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

OBJEKTAS 

13 

UAB „Enerstena“ įrengė šiuo laikišką biokuro katilinę 


Radviliškio katilinės modernizavimą, kurį atliko UAB „Enerstena“, šio rajono 

savivaldybės meras Antanas Čepononis vadina pačiu sėkmingiausiu rajono 

projektu. „Tokiu jį daro laikas, per kurį įgyvendintas projektas, panaudotos 

technologijos ir galutinis rezultatas“, – sakė A. Čepononis. 

UAB „Enerstena“ vietoj senos, 

gamtinėmis dujomis kūrenamos 

katilinės Radviliškyje pastatė 

modernią biokuro katilinę su 

kondensaciniu ekonomaizeriu ir 

kogeneraciniu įrenginiu. Objekto 

pripažinimo tinkamu naudoti aktas 

buvo pasirašytas 2010 m. kovo 

26 d. Modernios katilinės statyba 

neužtruko nė vienerių metų – statyba 

prasidėjo 2009 m. vasario mėnesį, 

o tų pačių metų gruodžio mėnesį 

jau buvo pradėti paleidimo derinimo 

darbai, pradėta tiekti šiluma. 

Modernizavimas sudarė sąlygas 

dalį iki šiol naudojamų gamtinių 

dujų pakeisti biokuru. Radviliškio 

miesto katilinė šilumos energiją tiekia 

gyventojams, viešosios paskirties 

pastatams bei pramonės įmonėms. 

Sumontuoti naujos kartos 

katilai 

Modernizuotoje katilinėje UAB 

„Enerstena“ specialistai sumontavo 

du biokurą deginančius BHH 5000 

vandens šildymo katilus, kurių kiekvienas 

yra po 5 MW galios. Kiekviename 

šių katilų galima naudoti vietinį 

atsinaujinantįjį kurą – smulkintas 

medienos atliekas, pjuvenas, 

šiaudus, durpes arba kitą tinkamų 

charakteristikų biokurą, taip pat deginti 

naudotą tepalą. 

„Dėl katilo konstrukcinių 

ypatumų kietosios dalelės nenusėda 

ant katilo elementų sienelių ir 

nemažina katilo naudingumo 

koeficiento, – pasakojo UAB „Enerstena“ 

direktorius Virginijus Ra- 

manauskas. – Pelenai ir kietosios 

dalelės subyra į specialų rinktuvą 

ir lengvai pašalinamos – nereikia 

rankų darbo. Nors Skandinavijoje 

tokia technologija naudojama 

jau seniai, tačiau Lietuvoje tai yra 

naujovė, kuri pasiteisino.“ Direktoriaus 

tikinimu, šiuos naujos kartos 

katilus kapitališkai remontuoti bus 

paprasčiau ir pigiau, negu iki šiol 

Lietuvoje naudojamus rusiškus katilus. 

Naujieji katilai taupo ir vietos, 

nes statomi vertikaliai. 

Šilumą atgauna ir iš dūmų 

Naujojoje katilinėje taip pat 

įrengtas kondensacinis ekonomaizeris, 

kurio galia – 3,5 MW. 

Kondensacinio ekonomaizerio 

paskirtis – sumažinti pagamintos 

šiluminės energijos nuostolius, 

susidarančius dėl karštų dūmų 

išmetimo į orą. Išmetami dūmai, 

susidarantys katilinėje deginant 

durpes, šiaudus, medienos atliekas, 

yra aukštos temperatūros. Dūmai, 

patekę į kondensacinį ekonomaizerį, 

atiduodami savo šilumą aušta, o 

juose esantys vandens garai kondensuojasi 

ir šildo termofikacinį vandenį. 

Šis vanduo taip pat panaudojamas 

gyventojų būstams šildyti. 

„Naudojant kondensacinį 

ekonomaizerį, papildomai gaunama 

dar 30 proc. šilumos. Jeigu 

į kondensacinį ekonomaizerį 

ateina dūmai, įkaitę iki 160 ar net 

iki 170 laipsnių karščio, tai iš jo 

išeina tik apie 42 laipsnių šilumos 

– sugrąžinama 100 laipsnių šiluma, 

kuri ir naudojama vandeniui 

pašildyti“, – pasakojo UAB „Enerstena“ 

projektų vadovas Arūnas 

Lukoševičius. 

Abu šie Radviliškio katilinėje 

įdiegti bendrovės gaminiai – kondensacinis 

ekonomaizeris bei vandens 

šildymo katilas BHH 5000 – buvo 

aukštai įvertinti specialistų. Šių metų 

pradžioje Lietuvos suvirintojų asociacija 

abu minėtus UAB „Enerstena“ 

gaminius, vertindama už kokybę ir 

aktualumą, apdovanojo: konkurse 

„Suvirintas metų gaminys 2009“ 

kondensacinis ekonomaizeris pelnė 

aukščiausią konkurso apdovanojimą, 

o vandens šildymo katilas BHH 5000 

pelnė trečiąją vietą. 

Sumontuoti ir skysto kuro 

degikliai 

Modernizuotoje Radviliškio 

biokuro katilinėje įrengtos kieto 

kuro deginimo pakuros – kiekviena 

po 6,5 MW našumo su reikalingais 

pūtimo ir traukos ventiliatoriais, 

hidrostotelėmis ir hidraulinėmis pavaromis. 

Naujai pastatyti katilai techniškai 

gali deginti ir skystą kurą. Tam į 

naujuosius katilus buvo sumontuoti 

du nauji skysto kuro moduliaciniai 

degikliai. 

Pasigamina elektros savo 

reikmėms 

Biokuro katilinėje taip pat įrengta 

150 kW elektrinio galingumo dujų 

kogeneracinė jėgainė. Ši jėgainė 

gamina pigią elektros energiją, kurią 

UAB „Radviliškio šiluma“ naudoja 

savo poreikiams – šilumai gaminti. 

Užs. Nr. 10/31 

Kogeneracinė jėgainė katilinei 

tiekia elektros energiją, t. y, pagrindinis 

elektros energijos šaltinis, o 

elektra, gaunama iš bendrųjų tinklų, 

bus naudojama kaip rezervinis 

elektros energijos šaltinis. Tokiu 

būdu užtikrinamas nepertraukiamas 

elektros energijos tiekimas, kuris, 

kaip pastebėjo UAB „Enerstena“ 

direktorius V. Ramanauskas, yra labai 

svarbus biokuro katilinėse. Kita 

vertus, kogeneracinė jėgainė, gaminanti 

pigią elektros energiją šilumai 

gaminti, sudaro prielaidas mažinti ir 

pačią šilumos kainas. 

„Radviliškio miesto biokuro 

katilinė yra moderni, šiuolaikiška, 

ekonomiška, didelio efektyvumo 

katilinė, kuri atitinka šiuolaikinius 

standartus, – sakė direktorius V. 

Ramanauskas. – Jos automatizavimo 

lygis yra pakankamai aukštas, 

visi šiuolaikiniai sprendiniai šioje 

katilinėje panaudoti. Tokio lygio 

katilinių Lietuvoje dar nėra daug.“ 

Kaip sakė Radviliškio rajono 

savivaldybės meras A. Čepononis, 

naujoji biokuro katilinė traukia 

specialistų dėmesį – čia dažnai lankosi 

šilumininkai iš kitų savivaldybių. 

Duomenys stebimi ir 

analizuojami operatorinėje 

Katilinė prasideda nuo 60 tonų 

automobilinių svarstyklių, kuriomis 

pasveriamas atvežtas kuras. Jis 

sandėliuojamas katilinės teritorijoje, 

atviroje aikštelėje. Stambesniam 

kurui smulkinti naudojamas medienos 

smulkintuvas, kuriuo galima 

smulkinti iki 23 cm skersmens rąstus 

– jie sudrožiami skiedromis. Šiaudų 

rulonams smulkinti naudojamas vadinamasis 

šiaudų draskytuvas. 

Kuras į katilus paduodamas transporteriais 

– darbas visiškai mechanizuotas. 

Katilinės modernizavimo metu 

buvo sumontuotos elektros ūkio 

ir katilinės automatinio valdymo 

sistemos, kompiuterizuotas visos 

katilinės procesų valdymas ir įdiegtos 

vizualizacinės sistemos, kurios leidžia 

stebėti visų agregatų parametrus. 

Duomenys kaupiami serveryje, 

todėl, siekiant efektyvios šilumos 

gamybos, galima juos analizuoti ir 

koreguoti įvairius procesus. „Šiuo 

metu katilinėje išbandoma nauja 

kuro rūšis – ligninas, t. y. antrinė 

medienos pramonės žaliava, kuri gali 

būti naudojama kaip biokuras, – pasakojo 

UAB „Enerstena“ direktorius 

V. Ramanauskas. – Dėl to gali keistis 

parametrai. Operatoriai stebi, ar šie 

pokyčiai atitinka nustatytas normas, 

ar trinka procesai.“ 

Generalinis rangovas tiekė 

apie 90 proc. technologijų 

Modernizuojant katilinę, taip 

pat buvo pastatytas katilinės 

priestatas, kuro sandėlio ir ekonomaizerio 

pastatai, buvo mechanizuotas 

kuro ūkis, užtikrinant 

biokuro sandėliavimo ir automatinio 

padavimo į katilinę funkcijas, 

pelenų surinkimo ir šalinimo sistema 

su kietų dalelių valymu iš degimo 

produktų. Taip pat sumontuoti 

vamzdynai, sujungiantys naujus vandens 

šildymo katilus su esamais 

katilinės termofikacinio vandens 

vamzdynais, atlikti termoizoliavimo 

darbai. Atstatyti ir naujai įrengti 

asfaltuoti privažiavimo keliai, kuro 

sandėliavimo aikštelės, įrengtos 

žalios zonos. Visi darbai atlikti principu 

iki rakto. 

Vykdant Radviliškio biokuro 

katilinės statybą, kuriai iš Europos 

Sąjungos struktūrinių fondų skirta 

9 509 717 Lt, generalinis rangovas 

UAB „Enerstena“ savo jėgomis atliko 

apie 80 proc. darbų, tiekė apie 

90 proc. technologijų. Subrangovai 

UAB „Manfula“ atliko projektavimo 

ir elektrotechnikos įrenginių tiekimo 

bei montavimo darbus. „Katilus, 

pakuras, kuro padavimo, pelenų 

šalinimo sistemas, kondensacinį 

ekonomaizerį pateikėme ir 

įrenginėjome patys, – sakė UAB 

„Enerstena“ vadovas V. Ramanauskas. 

– Didžioji dalis įrangos buvo 

gaminama mūsų bendrovėje, pritaikant 

lietuviškas technologijas, dalis 

įrengimų buvo komplektuojami 

parsivežus juos iš Skandinavijos, 

Vokietijos.“ 

„Enerstenos“ serviso tarnyba, 

vykdanti garantinį ir pogarantinį 

aptarnavimą, periodiškai stebi 

katilinės ir kondensacinio ekonomaizerio 

darbą. Atlieka kondensato 

kokybės stebėjimą kondensaciniame 

ekonomaizeryje, iškilus klausimams, 

bendradarbiauja su chemikais. 

Sumažėjo šilumos kaina 

Sėdėti ant vieno dujų vamzdžio, 

anot užsakovo – UAB „Radviliškio 

šiluma“ – vyriausiojo inžinieriaus 

Rimanto Kazimiero Marmoko, 

ir pavojinga, ir per brangu. 

Dabartinėmis kainomis, biokuras už 

dujas yra beveik dvigubai pigesnis. 

Radviliškiečiai ketina kurui naudoti ne 

tik smulkintą medieną, bet ir durpes, 

šiaudus, ligniną. 

Anot Radviliškio rajono 

savivaldybės mero A. Čepononio, 

didžiausia šio projekto svarba – 

biokuras teikia galimybių turėti 

švaresnę aplinką, būti saugesniems. 

Tačiau naujo tipo katilinė taip pat 

leidžia ir sutaupyti. „Per pusantrų 

metų, pradėjus veikti biokuro katilinei, 

šilumos kainą pavyko sumažinti 

nuo 29 centų už kilovatvalandę iki 20 

centų“, – sakė meras. 

Pasak mero A. Čepononio, 

dirbant su „Enerstena“, statybos 

eigoje pavyko įgyvendinti keletą 

inžinerinių sprendimų, kurie ir sudarė 

galimybes taip sumažinti šilumos 

kainą. Vienas tokių sprendimų, kurio 

būtinumu teko ilgai įtikinėti ir 

Lietuvos verslo paramos agentūrą, 

per kurią Europos Sąjungos lėšomis 

buvo finansuotas katilinės modernizavimas, 

– dujinis 4 MW vandens 

šildymo katilas piko metui su 0,3 

MW našumo ekonomaizeriu. Jis buvo 

sumontuotas ir instaliuotas į bendrą 

katilinės sistemą užsakovo rezervo 

lėšomis. Šiomis lėšomis buvo sutvarkytas 

ir katilinės elektros ūkis. 

„Jeigu man, kaip šeimininkui, 

tektų dar kartą rinktis, rinkčiausi tik 

tokio lygio bendrovę, kokia modernizavo 

Radviliškio katilinę,“ – sakė 

Radviliškio rajono savivaldybės meras 

A. Čepononis, vertindamas generalinio 

rangovo UAB „Enerstena“ 

darbą. 




14 OBJEKTAS 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

OBJEKTAS 

15 

N. Akmenėje iškilo nauja ekolo giškų banguotų lakštų gamykla 

Gediminas VAITKEVIČIUS, 

UAB „Eternit Baltic“ direktorius 

Pritraukė 70 mln. litų 

investicijų 

Per metus naujoje gamykloje bus 

pagaminama apie keturis milijonus 

kvadratinių metrų banguotų lakštų. 

Tokie gamybos mastai patenkins 

Lietuvos, kaimyninių ir kitų eksporto 

rinkų poreikius šiems specifiniams 

produktams. Į gamyklos statybą ir 

modernias technologijas investuota 

70 mln. litų. Ilgalaikiam ir apyvartinio 

kapitalo kreditavimui reikiamų 

lėšų suteikė vienas aktyviausių 

šalies apdirbamosios pramonės 

finansuotojų AB „DnB NORD“ bankas. 

Naujojoje Akmenėje bendrovė „Eternit Baltic“ gegužei baigiantis oficialiai atidarė 

naują, vienintelę Baltijos šalyse, pluoštinio cemento banguotų lakštų stogams 

gamyklą. Visas gamybos procesas ir produkcija bus tausojantys aplinką, ekologiški 

bei paremti naujausiais kokybės standartais. 

Augins eksportą ir prisidės prie 

asbesto šalinimo programos 

šalyje 

„Eternit Baltic“ gamykla neabejotinai 

prisidės prie Lietuvos ekonomikos 

stiprinimo, eksporto apimčių didinimo 

ir tarptautinio bendradarbiavimo 

plėtimo. Naujieji gamyklos pajėgumai 

bus 2-3 kartus didesni nei anksčiau. 

Tokio kiekio pluoštinio cemento lakštų 

užtektų nukloti metro pločio juostą 

toliau nei nuo Europos žemyno viršaus 

iki apačios“, – teigė „Eternit Baltic“ 

direktorius Gediminas Vaitkevičius. 

Pasak gamyklos vadovo, pusė 

produkcijos bus skirta Baltijos region- 

ui, kita pusė – tolimesnėms eksporto 

rinkoms. „Planuojame, kad eksporto 

mąstai išaugs taip pat kelis kartus. 

Daugiausia gaminių eksportuojame 

į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, 

Rumuniją, Rusiją bei įvairias Europos 

Sąjungos šalis. Mūsų banguoti 

lakštai yra konkurencingi visame pasaulyje, 

jais domisi ir tokios šalys kaip 

Čilė“, – pažymėjo G. Vaitkevičius. 

Anot įmonės vadovo, nepaisant to, 

bendrovės viena prioritetinių krypčių 

išlieka vietos rinka, siekiant, kad 

Lietuvoje būtų kuo greičiau pakeisti 

kenksmingi asbestiniai stogai 

AB „DnB NORD“ banko Verslo 

bankininkystės departamento 

vadovas Dalius Darulis sakė, kad 

„Eternit Baltic“ plyno lauko investicija 

akivaizdžiai atspindi ilgalaikius 

bendrovės planus. 

„Finansuoti šį projektą mus 

paskatino itin gerai parengtas ir 

kruopščiai apgalvotas verslo modelis, 

kuris leidžia efektyviai išnaudoti 

vietinius žmogiškuosius bei gamtinius 

resursus, gaminti paklausią 

aplinką tausojančią produkciją ir 

prekiauti ja šalies ir užsienio rinkose 

pasinaudojant gerai išplėtotu „Etex 

Group“ statybinių medžiagų grupės 

pardavimų tinklu visame pasaulyje,“ 

– teigė D. Darulis. 

Prisidės prie regiono 

ekonomikos stiprinimo 

Naujoje gamykloje yra įrengtos 

modernios gamybos ir pakavimo 

linijos, sandėliai. Gamykloje dirbs 110 

darbuotojų, plečiant gamybos apimtis 

tikimasi ir didinti darbuotojų skaičių. 

„Ši gamykla yra labai svarbi 

Akmenės regionui, kuriant darbo 

Užs. Nr. 10/36 

vietas ir keliant rajono ekonominį 

lygį, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu. 

Tikimės, kad gamyba tik plėsis ir 

augs darbo jėgos poreikis. Svarbu 

ir tai, kad naujoji gamykla atitinka 

naujausius aplinkosaugos standartus, 

gaminant lakštus nesusidarys 

atliekų“, – kalbėjo Akmenės rajono 

meras Vitalijus Mitrofanovas. 

Įsiliejo į tarptautinę įmonių 

grupę ir pakeitė pavadinimą 

Bendrovė 2009 metų pradžioje 

tapo „Eternit Baltic“ – naujasis pavadinimas 

pakeitė ankstesnįjį „Eternit 

Akmenė“. „Per šiuos dvejus gamyklos 

statybos metus, sutapusius su visas 

sritis palietusia ekonomikos krize, 

sustiprėjome, prie mūsų prisijungė 

specialistai, išmanantys tarptautinę 

rinką, įdiegėme SAP vadybos ir apskaitos 

sistemą ir tapome pilnaverte 

įmonių grupės „Etex Group“, kuri vienija 

96 įmones keturiasdešimtyje šalių, 

nare“, – sakė bendrovės vadovas. 

Pirmoji didelė siunta – į Čilę 

Gegužės pabaigoje oficialiai 

atidariusi naują gamyklą, bendrovė 

„Eternit Baltic“ sudarė pirmą didelę 

sutartį. Į Čilę, išgyvenusią žemės 

drebėjimą, bus tiekiama N. Akmenėje 

pagaminta produkcija – lietuviški 

pluoštinio cemento banguoti lakštai. 

Sutarties vertė – 8 mln. litų. 

Čilei gaminami nestandartinių 

matmenų banguoti lakštai. Naujai 

atidarytai gamyklai tai nesudarė didelių 

sunkumų. Modernios technologijos 

sudaro galimybes labai operatyviai perorientuoti 

gamybą naujam produktui. 

Paklaustas, kas lėmė, kad Čilė 

pasirinko „Eternit Baltic“ produkciją, 

gamyklos vadovas Gediminas 

Vaitkevičius atsakė, jog svarbiausia 

buvo lakštų ekologiškumas, atsparumas 

atmosferiniam poveikiui ir 

ilgaamžiškumas. Ne mažiau svarbus 

buvo ir kokybės bei kainos santykis. 

S•Ž ir bendrovės inf., Kęstučio Jonaičio nuotr. 

„Mus reikėtų vertinti ne tik kaip pluoštinio cemento banguotų lakštų 

stogams gamintojus, bet kaip visos „Etex Group“ produkcijos platintojus, 

– „Statybų žinioms“ sakė „Eternit Baltic“ direktorius Gediminas 

Vaitkevičius. – Manau, kad didžiausias statybų bendroves turėtų dominti 

mūsų fasadinės medžiagos, kurias mes pardavinėjame iš antrinių 

grupės įmonių – gamintojų. Mes dirbame kartu su izoliacinių medžiagų 

gamintojais, galima būtų vykdyti naujus projektus, susijusius su pastatų 

modernizavimu. Lietuvoje tai yra didžiulė problema, nes pastatai mūsų 

šalyje sunaudoja daugiau energijos, negu visas transporto ūkis.“ 

Naujojoje gamykloje gaminami banguoti lakštai gali būti naudojami 

ir statant bei modernizuojant stambius pramoninius objektus. Iki šiol 

tokie objektai Lietuvoje paprastai būdavo dengiami skarda. Tačiau skarda, 

pasak G. Vaitkevičiaus, nėra gera danga tokiems objektams, kaip, 

pavyzdžiui, karvidėms, kiaulidėms ir pan. „Daug pažangesnis produktas 

stogui yra mūsų gaminami stogo lakštai, – sakė gamyklos vadovas. – 

Mes ketiname pradėti gaminti didelio formato lakštus, kuriais didelį 

objektą galima uždengti per porą dienų.“ 

Šiuo metu „Eternit Baltic“ gamykla gamina standartinius 1,7 m ilgio 

lakštus, o pradėti gaminti, pavyzdžiui, 2,5 m lakštus, didelių pakeitimų 

nereikia, nes gamykloje naudojama technika tai leidžia daryti labai 

lengvai ir greitai. 

Naujosios gamyklos vadovas sako, kad visų svarbiausia, jog žmonės 

susivoktų: naudoti ilgaamžius ir patikimus statybos produktus – naudinga, 

atėjo laikas ir Lietuvoje keisti asbestinius stogus, kurie kelia grėsmę 

gyventojų sveikatai. 



16 DISKUSIJA 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

PASLAUGOS 

17 

Diskusijoje – 

apie daugiabučių modernizavimo skatinimą 

RAMIRENT: nuo prekybos vinimis 

iki dinamiškų nuomos sprendimų 

J. Antanaitis (kairėje) ir A. Ašvydis Aplinkos ministras G. Kazlauskas E. Rimokaitytė (kairėje) ir A. Budreikienė („Swedbank“) 

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas dalyvavo diskusijų klubo 

„Spaudos forumas“ surengtoje diskusijoje apie daugiabučių namų 

modernizavimo skatinimą. 

Pastabas ir pasiūlymus susitikime 

taip pat išsakė Lietuvos statybininkų 

asociacijos vykdomasis direktorius 

Vaidotas Šarka, daugiabučių bendrijas 

vienijančios asociacijos „Būsto 

rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis, 

laikinasis Būsto ir urbanistinės plėtros 

agentūros prie Aplinkos ministerijos 

vadovas Arūnas Ašvydis, statybos 

sektoriaus įmonių, Energetikos ministerijos 

bei „Swedbank“ atstovai. 

Pastarieji informavo apie šiuo 

metu vykstančias derybas su Europos 

investicijų banku (EIB) dėl lengvatinių 

kreditų būsto sektoriaus dalyviams 

Aplinkos ministras Gediminas 

Kazlauskas susitiko su Lietuvoje 

viešinčiu Tarptautinės atominės energetikos 

agentūros (TATENA) generaliniu 

direktoriumi Yukiya Amano. 

Aplinkos ministerijoje vykusiame 

susitikime taip pat dalyvavo viceministras 

Aleksandras Spruogis, Taršos 

prevencijos departamento direktorius 

Vitalijus Auglys, TATENA vadovą 

lydintys asmenys. 

Y. Amano buvo informuotas apie 

sėkmingai užbaigtą planuojamos 

Visagino atominės elektrinės poveikio 

aplinkai vertinimo proceso eigą, 

atliktus ir vykdomus eksploatacijos 

nutraukimo projektų poveikio aplinkai 

vertinimus. 

Aplinkos ministras pasidalino 

teikimo, jų metų kylančius klausimus 

bei problemas. 

„Swedbank“ atstovai tikino, jog 

bankas teigiamai vertina naująją 

daugiabučių modernizavimo 

programą, tačiau taip pat pažymėjo, 

jog derybos su EIB užtruko išryškėjus 

kelioms problemoms, susijusios ir 

su Lietuvos teisės aktais ir su Europos 

Sąjungos struktūrinės paramos 

panaudojimo taisyklėmis. 

Ministro G. Kazlausko teigimu, 

dalį šių problemų turėtų padėti 

išspręsti JESSICA kontroliuojančiojo 

fondo Investicinis komitetas, kurį 

Aplinkos ministras susitiko su TATENA vadovu 

sudaro Aplinkos ir Finansų ministerijų 

atstovai. Pagrindinė komiteto funkcija 

– derinti ir tvirtinti EIB veiksmus. 

Didelis dėmesys diskusijoje skirtas 

gyventojų skatinimui. Statybos sektoriaus 

įmonių atstovai tvirtino, jog šiam 

procesui reikia skirti daug laiko bei 

pastangų. Pasak kalbėtojų, specialistams 

reikia patiems eiti pas žmones, 

aiškinti, įtikinėti ir pagrįsti modernizavimo 

naudą bei pranašumus. 

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad 

nepakanka naujosios modernizavimo 

programos viešinimo. Aplinkos 

ministras tvirtino, jog netrukus bus 

informacija apie Lietuvos dalyvavimą 

kitų mūsų regione planuojamų 

statyti atominės elektrinės plėtros 

projektų poveikio aplinkai vertinimo 

procesuose. 

G. Kazlauskas akcentavo, jog 

prieš priimant bet kokius sprendimus 

dėl atominių elektrinių statybos ar 

aikštelės parinkimo su kaimyninėmis 

valstybėmis turi būti konsultuojamasi 

vadovaujantis tarptautinių 

branduolinės saugos, radiacinės apsaugos 

ir aplinkosaugos reikalavimais, 

o ypač – Espoo konvencijos nuostatomis 

ir geros praktikos pavyzdžiais. 

Aplinkos ministras išreiškė Lietuvos 

susirūpinimą, kad geros 

tarptautinės praktikos principai buvo 

pažeisti parenkant aikšteles planuojamoms 

Baltarusijos ir Rusijos (Kaliningrado) 

atominių elektrinių statybai. 

G. Kazlauskas pakvietė TATENA aktyviai 

įsitraukti į procesą, susijusį su 

Kaliningrado ir Baltarusijos atominių 

elektrinių projektų įgyvendinimu. 

Y. Amano pritarė, jog būtina imtis 

visų įmanomų priemonių tam, kad 

būtų užtikrinta branduolinė sauga. 

TATENA vadovas taip pat pabrėžė, 

jog branduolinių objektų statyba 

visgi yra kiekvienas suverenios šalies 

apsisprendimo reikalas. 

Aplinkos ministras su TATENA 

vadovu ir kitų institucijų delegacijomis 

lankėsi Ignalinos atominėje 

elektrinėje (IAE). Buvo apžiūrėtas 

2009 m. pabaigoje uždarytas 

II jėgainės blokas, Y. Amano 


paskelbtas atitinkamas konkursas 

ir tikimasi, jog jam pasibaigus, po 

kelių mėnesių, viešojoje erdvėje apie 

modernizavimą bus kalbama gerokai 

daugiau ir dažniau. 

Ministras G. Kazlauskas taip pat 

informavo, jog Aplinkos ministerija 

Vyriausybei teikia papildomų skatinimo 

priemonių paketą. Įgyvendinus 

šias priemones, ministro įsitikinimu, 

būtų galima gerokai paspartinti 

realius daugiabučių modernizavimo 

darbus. 


supažindintas su IAE eksploatacijos 

nutraukimo projektų ir naujos Visagino 

AE projekto įgyvendinimo eiga. 

Aplinkos ministerijos atstovai 

dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje 

„Regioniniai branduolinės energetikos 

projektai“. Diskusija buvo 

skirta branduolinės energetikos 

projektų regione įgyvendinimo 

eigai ir branduolinės saugos bei 

aplinkosauginiams jų įgyvendinimo 

aspektams aptarti. Renginyje dalyvavo 

TATENA, Baltarusijos, Estijos, 

Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, 

Švedijos, Europos Komisijos ir Espo 

konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo 

tarpvalstybiniame kontekste 

sekretoriato atstovai. 

AM inf. 

Užs. Nr. 10/29 


Geriausia praėjusių metų nuomos kompanija Europoje pripažinta suomių RAMIRENT OY šiemet pristatė naują 

veiklos strategiją. Beveik trisdešimt metų statybos įrenginių nuoma ir pardavimais besiverčianti bendrovė, 

pasitelkusi turimą patirtį ir pajėgumus, tapo dinamiškus nuomos sprendimus teikiančia įmone. Naują požiūrį į 

teikiamas paslaugas siūlo ir Suomijos kompanijos padalinys Lietuvoje AS „Ramirent Vilniaus filialas“. 

Neužleidžia lyderės pozicijų 

„Džiaugiamės, kad dabar, atsigaunant 

statybų sektoriui, esame arčiau 

statybininkų, jaučiame, kuo jie gyvena, 

galime suprasti jų poreikius ir lūkesčius. 

Per daugiau kaip dešimt veiklos metų 

sukaupėme naudingų žinių, įgijome 

naudingų pažinčių. Jaučiame, kad 

atėjo laikas spręsti įrangos nuomos 

problemas iš esmės ir didžiuojamės 

klientams galėdami pasiūlyti geriausius 

verslo sprendimus”, – sako daugiau nei 

dešimtmetį Lietuvos rinkoje dirbančios 

AS „Ramirent Vilniaus filialas“ direktorius 

Algirdas Pikturna. 

Anot jo, tai, jog įmonė toliau 

sėkmingai neužleidžia lyderės 

pozicijų rinkoje, visų pirma, lėmė 

sugebėjimas tinkamai reaguoti į 

susiklosčiusią situaciją. „Stengėmės 

išsaugoti smulkiuosius ir vidutinius 

statybininkus, nedideles kompanijas, 

kadangi didžiosioms statyboms sustojus 

mažesni objektai buvo statomi 

ir toliau“, – teigia vadovas. 

Dabar AS „Ramirent Vilniaus 

filialas“ klientai vis dažniau kreipiasi 

ne tik norėdami įsigyti ar išsinuomoti 

vienokį ar kitokį statyboms reikalingą 

įrenginį, bet ir pasikonsultuoti, 

išgirsti patarimų, kaip deramai 

spręsti jiems aktualius klausimus. 

RAMIRENT plėtra 

Įkurta 1955 m. Suomijoje kaip 

vinimis prekiaujanti įmonė, o nuo 

1983 m. siūlanti nuomos paslaugas, 

dabar RAMIRENT – didžiausia Suomijos 

statybinių įrengimų nuomos kompanija 

ir viena šios veiklos lyderių Europoje. 

Bendrovė turi padalinius net 

trylikoje Europos valstybių: Skandinavijoje, 

Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje, 

Vengrijoje, Ukrainoje, Čekijoje 

bei Slovakijoje. Visoje RAMIRENT 

grupėje dirba 3000 darbuotojų. 

Naujas iššūkis – verslą 

lengvinantys sprendimai 

„Šiemet pradedame dirbti su 

nauju šūkiu „Sprendimas priklauso 

nuo mūsų” (angl. „Let‘s solve it“) 

ir jau ne tik nuomojame bei parduodame 

statyboms reikalingą 

įrangą, bet ir teikiame visus verslą 

palengvinančius dinamiškus sprendimus“, 

– aiškina AS „Ramirent 

Vilniaus filialas“ pardavimų vadovas 

Eligijus Baikauskas. 

Ilgą laiką užsiėmusi įrangos 

nuoma ir pardavimais įmonė įgijo 

ne tik naudingos patirties, bet 

ir statybos bei pramonės, laivų 

statybos įmonių, viešųjų įstaigų ir 

privačių asmenų pasitikėjimą. Be to, 

kompanija gali pasiūlyti plačiausią 

įrangos asortimentą šalyje: statybinius 

pastolius, statybinius namelius, 

stiebinius keltuvus ir lengvąją įrangą, 

šildytuvus ir elektros įrangą, sunkiąją 

įrangą – nuo mažų ekskavatorių 

iki teleskopinių krautuvų, kurių 


aukščiausias – 17 metrų. 

„Dabar klientui galime pasiūlyti 

ne tik savo turimą įrangą. Glaudžiai 

bendradarbiaujame su partneriais ir 

net buvusiais konkurentais Lietuvoje, 

Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Todėl 

galime sandėliuose greitai surasti, 

atvežti ir sumontuoti reikiamą įrangą 

norimoje vietoje“, – sako A. Pikturna. 

Siekia ilgalaikio 

bendradarbiavimo 

„Mūsų tikslas – klientui pasiūlyti 

ne tik geriausius, bet ir pigiausius, 

su statybų įranga susijusius, sprendimus. 

Todėl patys važiuojame į 

objektą ir kartu ieškome išeities“, – 

teigia įmonės vadovas. 

Jis pabrėžia, jog nuomos sprendimus 

siūlanti įmonė, visų pirma, teikia 

pirmenybę ilgalaikiams užsakovo 

ir konsultanto santykiams. Pasak 

jo, specialistai jau išmoko gyventi 

statybininkų problemomis, pajusti 

jų darbo pulsą. Todėl AS „Ramirent 

Vilniaus filialas“ siekia su užsakovu 

dirbti nuo projekto įgyvendinimo 

pradžios iki pabaigos. 

Tokiu būdu geriausiai 

susipažįstama su statybų planu, 

matomas biudžetas ir galima kartu 

ieškoti geriausių sprendimų, įvertinti, 

kokiu statybų momentu kokios 

įrangos reikės, iš kur geriausiomis 

sąlygomis ją pavyks gauti. 

Naujas logotipas 

Naują RAMIRENT grupės požiūrį 

į verslą atspindi ir pasikeitęs kompanijos 

logotipas. Nuo pat įsikūrimo 

pradžios RAMIRENT simbolis yra 

RAMI–žmogutis. Logotipo kūrėjai 

kas dešimt metų stengiasi patobulinti 

simbolį, siekdami atspindėti tuo 

metu teikiamas paslaugas ir požiūrį 

į verslą. Šiemet RAMI – kur kas 

veržlesnis. 

„Kitoks, į priekį žengiantis RAMI– 

žmogutis komunikuoja pažangų 

požiūrį, veržlumą. Jis tarsi norintis 

bendrauti, padėti, surasti geriausią 

sprendimą. Be to, atkreipkite dėmesį, 

jis rodo aktyvų problemų sprendimo 

gestą „liuks“, – šypsosi įmonės 

pardavimų vadovas E. Baikauskas. 

Geriausia nuomos kompanija 

Šių metų gegužės mėnesį 

Prahoje, Čekijoje, vykusiame Europos 

nuomos asociacijos metiniame 

susirinkime RAMIRENT gavo 

„Metų nuomos kompanijos 2009“ 

apdovanojimą. Apdovanojimų metu 

specialistai įvertino geriausius 2009 

m. pasiekimus. RAMIRENT buvo 

apdovanota už sugebėjimą profesionaliai 

valdyti esamą situaciją. 

Įmonė sugebėjo sunkmečiu sukurti 

sėkmės scenarijų, užtikrinti subalansuotus 

pinigų srautus, sustiprinti 

savo finansinę poziciją, fiksuotas 

sąnaudas sumažinti iki 75 milijonų 

eurų, pristatyti naują Etikos kodeksą, 

įdiegti ISO 9001:2000 kokybės 

standartą savo veikloje Sankt Peterburge, 

Rusijoje ir pristatyti naują 

veiklos strategiją. 2009-aisiais 

RAMIRENT grupės pardavimai siekė 

503 milijonus eurų. 

Bendrovės iliustr. 

1960 1980 1990 2000 2010

18 PROBLEMA 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

TRUMPAI 

Nežymiai kyla būsto 

kainos 

Negalutiniais Registrų centro 

skelbiamo būsto kainų indeksas 

duomenimis, 2010 m. antrąjį 

ketvirtį, lyginant su pirmuoju, 

Vilniuje parduoto būsto vidutinė 

kaina pakilo apie 3 proc., likusioje 

šalies dalyje – apie 1 proc. 

Vidutinė būsto 1 kv. m kaina 

šiuo metu visoje šalyje yra beveik 

tokia pat, kaip praėjusių metų 

rudenį, pranešė Registrų centras. 

Antrąjį šių metų ketvirtį butų 

kainos Vilniuje sudarė vidutiniškai 

3 348 Lt/kv. m senesnės statybos 

ir 4 190 Lt/kv. m naujos 

statybos daugiabučiame gyvenamajame 

name. Likusioje šalies 

dalyje, neapimančioje Vilniaus 

miesto savivaldybės, vidutinės 

butų kainos sudarė 1 601 Lt/ 

kv. m senesnės statybos ir 2 

595 Lt/kv. m naujos statybos 

daugiabučiame name. Visoje 

šalyje dominuoja prekyba 

senesnės statybos butais. 

Vidutinės individualių 

gyvenamųjų namų kainos 

pastaruosius tris mėnesius Vilniuje 

sudarė 3 617 Lt/kv. m 

senesnės statybos name ir 2 460 

Lt/kv. m naujame name. Likusioje 

šalies dalyje senesnės statybos 

individualūs gyvenamieji namai 

buvo parduodami vidutiniškai už 

861 Lt/kv. m, naujos statybos – 

už 1 463 Lt/kv. m. 

Nors pastaruosius devynis 

mėnesius būsto kainos išlieka 

panašiame lygyje, dabartinė 

būsto kaina, lyginant su 2009 m. 

antruoju ketvirčiu, Vilniuje yra 

smukusi 9 proc., o likusioje šalies 

dalyje – 11 proc. 

Nelaimingi atsitikimai 

Pastaruoju metu, pranešė 

Valstybinė darbo inspekcija, 

darbe sunkiai nukentėjo šeši darbuotojai. 

Du iš jų statybininkai. 

Birželio 11 d. Marijampolėje, 

atliekant pastato fasado apdailos 

darbus, nuo pastolių nukrito ir 

susižalojo UAB „Lygmuo“ (Riešė, 

Vilniaus r.) plytelių klojėjas. 

Birželio 16 d. Ginkūnuose 

(Šiauliai) nuslinkusi tranšėjos 

šlaito žemė prispaudė ant iškasos 

krašto stovėjusį UAB „Liforas“ 

(Vilnius) statybos darbų vadovą. 

Tai jau antras panašus atvejis per 

pastarąsias dvi savaites. 

S•Ž 

Kad verslas taptų socialiai atsakingesnis 


Sunkmetis prikėlė benumirštantį šešėlį. Valstybinė mokesčių 

inspekcija (VMI) iškėlė iniciatyvą, kad atsvara šiam 

nepageidaujamam ir valstybei daug žalos darančiam reiškiniui 

galėtų būti socialiai atsakingų bendrovių skatinimas. 

Tačiau tai, ką mato VMI, yra 

pasekmė. Todėl verslas ragina išgirsti 

ir reaguoti į problemas, su kuriomis 

susiduria bendrovės. Nes pašalinus 

priežastis, kurios leido šešėliui įgyti 

pagreitį, atsigautų verslas, imtų 

pilnėti ir valstybės biudžetas. 

VMI ieško būdų skatinti 

Socialinė atsakomybė yra tai, 

ką verslas daro daugiau ir geriau, 

negu to reikalauja įstatymai – darbo 

santykių bei sąlygų srityje, kovodami 

su korupcija, aplinkosaugoje, 

socialinės plėtros srityje, sakė 

Investuotojų forumo vykdomoji 

direktorė Rūta Skyrienė. Verslas pats 

savaime yra naudingas visuomenei, 

nes kuria darbo vietas, moka 

mokesčius, bet svarbiausia – kokiomis 

priemonėmis siekiama to, kam 

jis ir sukurtas, – pelno. 

Įmonių socialinė atsakomybė 

(ĮSA) Lietuvoje dar dažnai suprantama 

ne kaip veiklos strategija, o kaip 

rinkodaros komunikacijos priemonė, 

naudojama siekiant gerinti įmonės 

įvaizdį visuomenėje, kelti prekės 

ženklo reputaciją bei didinti vartotojų 

lojalumą. 

Tarptautinė standartų organizacija 

(ISO) rengia Socialinės 

atsakomybės gairių standartą – ISO 

26000. Šis standartas gali tapti 

atskaitos tašku apsisprendžiant, kad 

bendrovė yra socialiai atsakinga. 

Kaip pažymėjo VMI viršininko 

pavaduotojas Artūras Klerauskas, 

svarbu rasti būdą, kaip VMI galėtų 

skatinti socialiai atsakingas įmones, 

taip prisidėdama prie jų skaičiaus 

augimo. Viena tokių skatinimo 

priemonių, taikomų VMI, galėtų būti 

permokų grąžinimas – palankesni 

terminai, tvarka. VMI turi tokios 

patirties – taiko vadinamąjį žalią 

koridorių bendrovėms, kurios pagal 

tam tikrus rodiklius laikomos 

patikimomis. Socialiai atsakingoms 

bendrovėms taip pat galima būtų 

taikyti žalią koridorių. 

Socialinė atsakomybė ir rinka 

Lietuvos statybininkų asociacijos 

(LSA) prezidentas Adakras 

Šeštakauskas diskusijos dalyviams 

priminė, kad kalbant apie socialiai 

atsakingas bendroves derėtų 

nepamiršti ir socialinės situacijos, 

kuri šiuo metu vyrauja, pavyzdžiui, 

statybų sektoriuje. 2005 m. LSA 

pasirašė bendradarbiavimo sutartį su 

VMI dėl šešėlinio verslo mažinimo, 

vokelių naikinimo. Dabartinė situacija 

neleidžia tvirtai teigti, kad 

statybų bendrovės taip ir elgiasi, nes 

žymiai krito statybų apimtys, o kas 

penktas bedarbis yra statybininkas. 

Anksčiau galima buvo tvirtinti – 

jeigu bendrovė moka darbuotojui 

mažiau negu 2 tūkst. Lt, tai ja verta 

pasidomėti. Dabar net ir 800 Lt atlygis 

yra tikras, nes bendrovės bando 

išgyventi. „Mes deklaruojame, kad 

bendrovės turi garbingai elgtis su 

darbuotojais, piliečiais ir valstybe, 

– kalbėjo A. Šeštakauskas. – Tačiau 

valstybė taip pat turi pagarbiai elgtis 

su verslu, su piliečiais.“ LSA prezidentas 

pažymėjo, kad dėl bendrovių 

skolų turi atsakomybės imtis ir 

valstybė – savivaldybės, agentūros, – 

nes stringa atsiskaitymai už darbus, 

todėl verslas vėluoja mokėti savo 

darbuotojams, partneriams, stringa ir 

mokesčių mokėjimas. 

Siekia vienodų teisių 

UAB „Yglė“ parengė siūlymus, 

kurie, bendrovės manymu, galėtų 

pakeisti situaciją rinkoje. 

„Remiantis galiojančiu PVM 

įstatymo 3 straipsniu, viena iš 

privalomų sąlygų pripažinti prekių 

tiekimą ir paslaugų teikimą PVM 

objektu yra paslaugos teikimas/ 

prekių tiekimas už atlygį, – dėstė 

UAB „Yglė“ finansų direktorė Renata 

Banevičiūtė. – Todėl, mąstant 

logiškai, sumokėtą nuo beviltiškų 

skolų PVM mokesčių inspekcija 

turėtų grąžinti, nes įmonė ne 

tik negauna atlygio už darbus/ 

medžiagas, bet dar patiria nuostolį, 

nes privalo sumokėti į biudžetą PVM, 

o nesumokėjus laiku, gresia sankcijos. 

Todėl antras žingsnis ir būtų 

siekis PVM mokėjimo prievolę susieti 

su atsiskaitymu, nes tai reikštų, jog 

negavus atlygio ir prievolė mokėti 

PVM neatsirastų. Tokie pakeitimai 

skatintų užsakovus greičiau atsiskaityti, 

siekiant gauti PVM atskaitą, 

o rangovai/subrangovai/tiekėjai 

neturėtų problemų atsiskaitant su 

biudžetu.“ 

Bendrovės nuomone, mokioms 


įmonėms, patiriančioms laikinus 

sunkumus, galėtų būti taikoma 

lengvata, t.y. atleidimas nuo 

delspinigių mokėjimo. VMI pagal 

įmonių prašymus, turi teisę taikyti 

trijų mėnesių atidėjimus, tačiau net 

patvirtinus prašymą dėl mokesčių 

mokėjimo atidėjimo, išduodant 

pažymą dėl dalyvavimo konkursuose, 

daroma žyma apie skolą biudžetui, o 

tai apriboja naujų projektų gavimą. 

Esant susitarimui, pažyma turėtų 

būti išduodama be išlygų, nes tai yra 

galimybe padengti skolas ir vystyti 

veiklą. 

Vystant projektus, taikomos 

nuolaidos, pvz.: valstybiniams objektams 

laiku neatsiskaitant su genrangovais, 

jie atleidžiami nuo delspinigių 

mokėjimo, tačiau tai netaikoma 

rangovams ir subrangovams, nors jie 

yra neatsiejami nuo projekto. „Visos 

valstybinių institucijų taikomos nuolaidos 

valstybės finansuojamuose 

projektuose turi galioti ir subrangai“, 

– sako R. Banevičiūtė. 

Liberalesni darbo santykiai 

Įmonės atstovė taip pat 

pažymėjo, kad šiuo metu terminuotoms 

darbo sutartims taikoma 

pernelyg daug apribojimų, kurie 

riboja įmonių galimybes samdyti darbuotojus, 

tuo pačiu mažinti nedarbą 

statybų rinkoje. 

„Darbo kodeksas numato, 

kad negalima sudaryti terminuotos 

darbo sutarties, jei darbas yra 

nuolatinio pobūdžio, t. y. elektriko 

samdyti pagal terminuotą sutartį 

elektros darbams, jei tokia pareigybė 

yra įmonėje, negalima, – sakė R. 

Banevičiūtė. – Nutraukus terminuotą 

darbo sutartį anksčiau laiko, atlygį 

darbuotojui privaloma išmokėti 

už visą laikotarpį, kuriam jis buvo 

samdomas, o ne kiek dirbo realiai. 

Reikėtų išsamesnių Darbo kodekso 

komentarų, panaikinančių tokius 

nepagrįstus apribojimus. Statybų 

rinkoje pagyvėjimo galėtų įnešti 

laikinos darbo sutartys, kurios taip 

smarkiai neriboja darbdavio ir todėl 

vietoj subrangos prioritetas būtų 

skiriamas atskiriems darbuotojams.“ 

UAB „Yglė“ siūlo inicijuoti 

Darbo kodekso papildymą, kad laikinos 

darbo sutartys apimtų darbą 

konkrečiame projekte ir, svarbu, kad 

būtų galimybė jas sudaryti ilgesniam 

negu du mėnesiai terminui, nes 

statybų sektoriuje vykdomi projektai 

dažniausiai trunka nuo keturių iki 24 

mėn. Tokios pataisos darbdavius 

skatintų priimti daugiau žmonių, 

nes neliktų suvaržymų dėl atostogų, 

išeitinių ir pan. 

Užs. Nr. 10/37 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Visai neseniai Lietuvos rinkoje 

pasirodžiusios „Solatube“ natūralaus 

apšvietimo sistemos pasaulyje naudojamos 

jau porą dešimtmečių. 

Specialistai sutinka, kad tokie šviesos 

tuneliai ne tik padeda taupyti 

elektros energiją, bet ir suteikia 

neišmatuojamų, bet itin svarbių 

papildomų pranašumų – didina 

darbingumą, gerina sveikatą. 

Dienos šviesa – per stogą 

Svečiuojantis „Vilniaus EJOTRA“ 

vadovo, natūralios šviesos specialisto 

Sauliaus Jankūno kabinete iš karto 

į akis krito kiek kitoks apšvietimas. 

Tarsi ir įprasta dienos šviesa, tačiau 

sklindanti ne per langą, o nuo lubose 

sumontuoto šviestuvo. „Ar ne per 

tamsu“ – lyg tarp kitko pasiteiravo 

vadovas. 

Ne, tikrai ne tamsu, tik kažkaip 

neįprasta, kad kabinete tiek daug 

dienos šviesos, kai langas aklinai 

užtamsintas nuleidžiamomis 

metalinėmis žaliuzėmis. Neįprasta 

dar ir todėl, kad iš šviestuvo sklindanti 

šviesa visiškai nevargino akių. 

Pasirodo, modernūs natūralios 

dienos šviestuvai „Solatube“ 

šviesdami dieną visiškai nenaudoja 

elektros energijos. Nedideli pakabinami 

modernūs šviestuvai skleidžia 

natūralią dienos šviesą be elektros 

lemputės, tiesiog per movą, esančią 

ant stogo, ir specialų lęšį šviesos tuneliu 

nukreipia natūralią saulės šviesą 

į reikiamą patalpą. Dienos šviesa į 

patalpas patenka tiesiog pro stogą. 

Šviesos spinduliai nuo nedidelio 

kupolo su daugybe briaunuotų lęšių 

nukreipiami į šviesolaidžio vamzdį, 

kurio vidinis paviršius padengtas 

daugybe šviesą atspindinčių specialios 

plėvelės sluoksnių. 

Sprendimas belangėms patalpoms 

Tokius pat šviestuvus vėliau 

išvydau įmonės dirbtuvėse, koridoriuose, 

sandėlyje, tualete – visur 


TECHNOLOGIJOS 

Natūralaus apšvietimo sistemos – jau Lietuvoje 


Kai vis dažniau kalbama apie efektyvų energijos naudojimą 

ir gebėjimą išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, sprendimus siūlo 

ne tik langų ar stoglangių gamintojai. Pasirodo, yra kas gali 

nustebinti labiau. Tuo įsitikinau apsilankiusi modernius natūralios 

dienos šviestuvus – vamzdinius šviesolaidžius platinančioje UAB 

„Vilniaus EJOTRA“. 

švietė natūrali dienos šviesa, nors 

patalpose langų net nebuvo. 

Pasak S. Jankūno, tokia natūrali 

dienos šviesa ypač gerai tinka 

naudoti patalpose, kuriose nėra 

langų – visame pasaulyje „Solatube“ 

šviestuvai populiarūs vonios kambariuose, 

koridoriuose, rūbinėse, 

skalbyklose, virtuvėse, biuruose, 

laiptinėse, tamsiuose kampuose. 

Be to, jau daugybę metų 

natūralios šviesos šviestuvus savo 

sandėliuose bei gamyklose naudoja 

tokie verslo milžinai kaip „Coca- 

Cola“, didžiausias britų mažmeninės 

prekybos tinklas „Tesco“, britų naftos 

gavybos kompanija „British Petroleum“, 

Švedijos prekybos koncernas 

„IKEA“. 

Žinoma, naudojant natūralios 

šviesos šviestuvus kartu su elektros 

šviestuvais ar patalpose, kuriose yra 

langų, sutaupoma elektros energijos 

dienos metu ir sumažinamos išlaidos 

pastato šildymui. Šviesolaidis lengvai 

pritaikomas prie statinio konstrukcijų 

ir senų pastatų. Dienos šviesą galima 

tiekti ne tik į mansardą, bet ir į apatines 

patalpas, nuo stogo nutolusias 

iki 15 metrų. Šviesai laidus vamzdis 

gali būti nuo 250 milimetrų iki pus- 

metrio skersmens, jis pasirenkamas 

atsižvelgiant į apšviečiamų patalpų 

dydį. 

Natūralios šviesos šviestuvas ar 

langas 

„Solatube“ natūralios šviesos 

šviestuvo šviesos atspindėjimo 

procentas apšviečiamoje patalpoje 

– 99,7 procentai. Taigi šviesos praradimo 

kiekis yra itin mažas. Pasak 

specialisto, giedrą dieną šių šviestuvų 

skleidžiama šviesa šiek tiek silpnesnė 

nei lango ar stoglangio, tačiau 

apsiniaukusią dieną ar prieblandoje 

– gerokai stipresnė. 

Be to, anot specialisto, 

natūralios šviesos šviestuvai gerokai 

pranašesni už langus. Visų pirma, 

jie nereikalauja priežiūros – jie apsivalo 

automatiškai. Be to, šviestuvai, 

priešingai nei lango stiklas, 

nepraleidžia šilumos ir sulaiko ultravioletinius 

spindulius. Todėl įsirengus 

tokį šviestuvą, pavyzdžiui, rūbinėje, 

neblunka drabužiai. 

Šaltuoju metų laiku, skirtingai 

nei langas ar stoglangis, natūralios 

šviesos šviestuvas iš patalpos 

neišleidžia šilumos, o vasarą patalpa 

neįšyla. 

Svarbu ir tai, kad žemos įtampos 

jungikliu galima reguliuoti tokio 

šviestuvo šviesos intensyvumą. Pageidaujant 

„Solatube“ šviestuvai sumontuojami 

su beveik nepastebimu 

priedu ventiliacijai, pačiame šviestuve 

galima sumontuoti ir elektros 

lemputę apšvietimui naktį. 

Ir sveikatai, ir darbui 

Kaip teigia novatoriškos 

apšvietimo sistemos specialistas 

S. Jankūnas, natūrali šviesa ne tik 

padeda taupyti elektros energiją, 

bet ir suteikia mažiau pastebimų, 

neišmatuojamų, bet labai svarbių 

pranašumų. 

„Natūrali dienos šviesa labai 

svarbi gerai žmogaus savijautai, ji 

didina darbingumą, daro tiesioginę 

gerą įtaką sveikatai, dirbant ar gyvenant 

natūralioje šviesoje ne taip 

įsitempia akys. Juk neatsitiktinai apie 

natūralios šviesos poreikį sveikatai ir 

darbingumui kalbėjo jau senovės Romos 

išminčiai, į saulę langus kreipė 

ir tradicines kaimo trobas statę mūsų 

senoliai“, – sako jis. 

Bendrovės iliustr. 

19

20 PASKUTINIS PUSLAPIS 

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis 

Pasikeitė vadovai 

Birželio mėnesį pasikeitė AB „YIT 

Kausta“ ir UAB „Dzūkijos statyba“ 

vadovai. 

AB „YIT Kausta“ valdybos sprendimu 

bendrovės generaliniu direktoriumi 

paskirtas Kęstutis Vanagas. Iki 

šiol Kęstutis Vanagas buvo AB „YIT 

Kausta“ valdybos narys ir generalinio 

direktoriaus pavaduotojas bei atsakingas 

už bendrovės rangos verslo 

sritį. 

Iki šiol AB „YIT Kausta“ generalinio 

direktoriaus bei valdybos nario 

pareigas ėjęs Darius Vilkas skiriamas 

generalinio direktoriaus pavaduotoju. 

Jis bus tiesiogiai atsakingas už būsto 

bei komercinio nekilnojamojo turto 

verslo plėtrą bei vystymą. Darius 

Vilkas taip pat ir toliau eis AB „YIT 

Kausta“ valdybos nario pareigas. 

Pasikeitimai įvyko ir UAB 

„Dzūkijos statyba“. Bendrovės generaliniu 

direktoriumi paskirtas Alvydas 

Raguckas, iki šiol ėjęs gamybos 

direktoriaus pareigas. Julius Antanas 

Žukas, iki šiol vadovavęs bendrovei, 

tapo gamybos direktoriumi. 

S•Ž 

Gerbiamieji 

absolventai, baigę 

VGTU, VISI ir KPI filialą! 

2010 metų rudenį Vilniaus Gedimino technikos universitetas kviečia Jus į VGTU pirmąjį absolventų kongresą. 

Organizacinis komitetas kreipiasi į 1962–2010 metų absolventus, kviesdamas iš anksto pareikšti pageidavimą 

dalyvauti VGTU pirmajame absolventų kongrese, kuris vyks 2010 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, SIEMENS arenoje. 

Jei Jūs, mielasis absolvente, norėtumėte dalyvauti VGTU pirmajame absolventų kongrese, prašome registruotis 

elektroniniu paštu arba atsiųskite savo duomenis organizaciniam komitetui paštu: 

VGTU pirmojo absolventų kongreso organizaciniam komitetui 

Saulėtekio al. 11, SRC 213 LT-10223 Vilnius 

el. p. alumni@vgtu.lt 

Platesnė informacija skelbiama internete 

http://www.alumni.vgtu.lt/, tel. (8 5) 274 4928 

„Statybų žinių“ trejų metų sukakties proga 

skelbiama prenumeratos akcija 

Laikraščio 

Verslo be reklamos nėra. 

Jei kas to nesuvokia dabar, 

suvoks rytoj. 

Tik gali būti per vėlu. Nes 

visos sėdimos vietos bus 

užimtos. 

Arba teks neįprastai 

brangiai susimokėti už 

pristatomą kėdę. 

Reklama 

„STATYBŲ ŽINIOSE“ 

Kreiptis į reklamos projektų vadovę 

Lidą Lapkienę tel. 8 687 17400, 

e. p. lida@foliomedia.lt. 

Užsisakius 5 laikraščio egzempliorius, 

dovanojame „Lietuvos architektūros almanachą“ 

(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo Kučinsko knygą 

„Architektūrinės paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt). 

Užsisakius 10 laikraščio egzempliorių, 

dovanojame du „Lietuvos architektūros almanachus“ 

(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo Kučinsko knygą 

„Architektūrinės paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt). 

Įmonė / Vardas, pavardė 

Adresas 

Pašto indeksas 

2010 metų 

prenumerata 

Metams Kaina Galutinė kaina 

1 vnt. 70 Lt 70 Lt 

5 vnt. 350 Lt 310 Lt 

10 vnt. 700 Lt 600 Lt 

20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt 

50 vnt. 3500 Lt 2200 Lt 

E. paštas 

Telefonas 

Egzempliorių skaičius 

Statybų verslo žinios profesionalams 

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: UAB „FARBA VITA“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 

Įmonės kodas 302427993, e. p. prenumerata@farbavita.lt, a. s. LT707300010117803744, AB „Swedbank“ 

Dovanų kiekis 

ribotas 

Vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576 

E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu, 

statybuzinios@gmail.com 

Redaktorė 

Milda Gurauskaitė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 687 25966 

E. p.: milda@statybuzinios.eu 

Fotografas 

Kęstutis Jonaitis 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Reklamos projektų vadovė 

Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, 

mob. 8 687 17 400 

E. p. lida@foliomedia.lt 

Maketavo 

UAB „Dizingas“ 

E. p. dizaineris@statybuzinios.eu 

UAB „Farba vita“ 

E. p. info@farbavita.lt 

UAB „Farba vita“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, 

iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo 

raðytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako uþ reklaminiø 

skelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná. 

Spaudė UAB „ARX Baltica“ 

Veiverių g. 142B, Kaunas 

Bendras laikraščio ir jo elektroninės 

versijos tiražas 4 tūkst. egz. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija

Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?