28.01.2015 Views

Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu

Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu

Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

18 PROBLEMA<br />

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />

TRUMPAI<br />

Nežymiai kyla būsto<br />

kainos<br />

Negalutiniais Registrų centro<br />

skelbiamo būsto kainų indeksas<br />

duomenimis, 2010 m. antrąjį<br />

ketvirtį, lyginant su pirmuoju,<br />

Vilniuje parduoto būsto vidutinė<br />

kaina pakilo apie 3 proc., likusioje<br />

šalies dalyje – apie 1 proc.<br />

Vidutinė būsto 1 kv. m kaina<br />

šiuo metu visoje šalyje yra beveik<br />

tokia pat, kaip praėjusių metų<br />

rudenį, pranešė Registrų centras.<br />

Antrąjį šių metų ketvirtį butų<br />

kainos Vilniuje sudarė vidutiniškai<br />

3 348 Lt/kv. m senesnės statybos<br />

ir 4 190 Lt/kv. m naujos<br />

statybos daugiabučiame gyvenamajame<br />

name. Likusioje šalies<br />

dalyje, neapimančioje Vilniaus<br />

miesto savivaldybės, vidutinės<br />

butų kainos sudarė 1 601 Lt/<br />

kv. m senesnės statybos ir 2<br />

595 Lt/kv. m naujos statybos<br />

daugiabučiame name. Visoje<br />

šalyje dominuoja prekyba<br />

senesnės statybos butais.<br />

Vidutinės individualių<br />

gyvenamųjų namų kainos<br />

pastaruosius tris mėnesius Vilniuje<br />

sudarė 3 617 Lt/kv. m<br />

senesnės statybos name ir 2 460<br />

Lt/kv. m naujame name. Likusioje<br />

šalies dalyje senesnės statybos<br />

individualūs gyvenamieji namai<br />

buvo parduodami vidutiniškai už<br />

861 Lt/kv. m, naujos statybos –<br />

už 1 463 Lt/kv. m.<br />

Nors pastaruosius devynis<br />

mėnesius būsto kainos išlieka<br />

panašiame lygyje, dabartinė<br />

būsto kaina, lyginant su 2009 m.<br />

antruoju ketvirčiu, Vilniuje yra<br />

smukusi 9 proc., o likusioje šalies<br />

dalyje – 11 proc.<br />

Nelaimingi atsitikimai<br />

Pastaruoju metu, pranešė<br />

Valstybinė darbo inspekcija,<br />

darbe sunkiai nukentėjo šeši darbuotojai.<br />

Du iš jų statybininkai.<br />

Birželio 11 d. Marijampolėje,<br />

atliekant pastato fasado apdailos<br />

darbus, nuo pastolių nukrito ir<br />

susižalojo UAB „Lygmuo“ (Riešė,<br />

Vilniaus r.) plytelių klojėjas.<br />

Birželio 16 d. Ginkūnuose<br />

(Šiauliai) nuslinkusi tranšėjos<br />

šlaito žemė prispaudė ant iškasos<br />

krašto stovėjusį UAB „Liforas“<br />

(Vilnius) statybos darbų vadovą.<br />

Tai jau antras panašus atvejis per<br />

pastarąsias dvi savaites.<br />

S•Ž<br />

Kad verslas taptų socialiai atsakingesnis<br />

Genė DRUNGILIENĖ<br />

Sunkmetis prikėlė benumirštantį šešėlį. Valstybinė mokesčių<br />

inspekcija (VMI) iškėlė iniciatyvą, kad atsvara šiam<br />

nepageidaujamam ir valstybei daug žalos darančiam reiškiniui<br />

galėtų būti socialiai atsakingų bendrovių skatinimas.<br />

Tačiau tai, ką mato VMI, yra<br />

pasekmė. Todėl verslas ragina išgirsti<br />

ir reaguoti į problemas, su kuriomis<br />

susiduria bendrovės. Nes pašalinus<br />

priežastis, kurios leido šešėliui įgyti<br />

pagreitį, atsigautų verslas, imtų<br />

pilnėti ir valstybės biudžetas.<br />

VMI ieško būdų skatinti<br />

Socialinė atsakomybė yra tai,<br />

ką verslas daro daugiau ir geriau,<br />

negu to reikalauja įstatymai – darbo<br />

santykių bei sąlygų srityje, kovodami<br />

su korupcija, aplinkosaugoje,<br />

socialinės plėtros srityje, sakė<br />

Investuotojų forumo vykdomoji<br />

direktorė Rūta Skyrienė. Verslas pats<br />

savaime yra naudingas visuomenei,<br />

nes kuria darbo vietas, moka<br />

mokesčius, bet svarbiausia – kokiomis<br />

priemonėmis siekiama to, kam<br />

jis ir sukurtas, – pelno.<br />

Įmonių socialinė atsakomybė<br />

(ĮSA) Lietuvoje dar dažnai suprantama<br />

ne kaip veiklos strategija, o kaip<br />

rinkodaros komunikacijos priemonė,<br />

naudojama siekiant gerinti įmonės<br />

įvaizdį visuomenėje, kelti prekės<br />

ženklo reputaciją bei didinti vartotojų<br />

lojalumą.<br />

Tarptautinė standartų organizacija<br />

(ISO) rengia Socialinės<br />

atsakomybės gairių standartą – ISO<br />

26000. Šis standartas gali tapti<br />

atskaitos tašku apsisprendžiant, kad<br />

bendrovė yra socialiai atsakinga.<br />

Kaip pažymėjo VMI viršininko<br />

pavaduotojas Artūras Klerauskas,<br />

svarbu rasti būdą, kaip VMI galėtų<br />

skatinti socialiai atsakingas įmones,<br />

taip prisidėdama prie jų skaičiaus<br />

augimo. Viena tokių skatinimo<br />

priemonių, taikomų VMI, galėtų būti<br />

permokų grąžinimas – palankesni<br />

terminai, tvarka. VMI turi tokios<br />

patirties – taiko vadinamąjį žalią<br />

koridorių bendrovėms, kurios pagal<br />

tam tikrus rodiklius laikomos<br />

patikimomis. Socialiai atsakingoms<br />

bendrovėms taip pat galima būtų<br />

taikyti žalią koridorių.<br />

Socialinė atsakomybė ir rinka<br />

Lietuvos statybininkų asociacijos<br />

(LSA) prezidentas Adakras<br />

Šeštakauskas diskusijos dalyviams<br />

priminė, kad kalbant apie socialiai<br />

atsakingas bendroves derėtų<br />

nepamiršti ir socialinės situacijos,<br />

kuri šiuo metu vyrauja, pavyzdžiui,<br />

statybų sektoriuje. 2005 m. LSA<br />

pasirašė bendradarbiavimo sutartį su<br />

VMI dėl šešėlinio verslo mažinimo,<br />

vokelių naikinimo. Dabartinė situacija<br />

neleidžia tvirtai teigti, kad<br />

statybų bendrovės taip ir elgiasi, nes<br />

žymiai krito statybų apimtys, o kas<br />

penktas bedarbis yra statybininkas.<br />

Anksčiau galima buvo tvirtinti –<br />

jeigu bendrovė moka darbuotojui<br />

mažiau negu 2 tūkst. Lt, tai ja verta<br />

pasidomėti. Dabar net ir 800 Lt atlygis<br />

yra tikras, nes bendrovės bando<br />

išgyventi. „Mes deklaruojame, kad<br />

bendrovės turi garbingai elgtis su<br />

darbuotojais, piliečiais ir valstybe,<br />

– kalbėjo A. Šeštakauskas. – Tačiau<br />

valstybė taip pat turi pagarbiai elgtis<br />

su verslu, su piliečiais.“ LSA prezidentas<br />

pažymėjo, kad dėl bendrovių<br />

skolų turi atsakomybės imtis ir<br />

valstybė – savivaldybės, agentūros, –<br />

nes stringa atsiskaitymai už darbus,<br />

todėl verslas vėluoja mokėti savo<br />

darbuotojams, partneriams, stringa ir<br />

mokesčių mokėjimas.<br />

Siekia vienodų teisių<br />

UAB „Yglė“ parengė siūlymus,<br />

kurie, bendrovės manymu, galėtų<br />

pakeisti situaciją rinkoje.<br />

„Remiantis galiojančiu PVM<br />

įstatymo 3 straipsniu, viena iš<br />

privalomų sąlygų pripažinti prekių<br />

tiekimą ir paslaugų teikimą PVM<br />

objektu yra paslaugos teikimas/<br />

prekių tiekimas už atlygį, – dėstė<br />

UAB „Yglė“ finansų direktorė Renata<br />

Banevičiūtė. – Todėl, mąstant<br />

logiškai, sumokėtą nuo beviltiškų<br />

skolų PVM mokesčių inspekcija<br />

turėtų grąžinti, nes įmonė ne<br />

tik negauna atlygio už darbus/<br />

medžiagas, bet dar patiria nuostolį,<br />

nes privalo sumokėti į biudžetą PVM,<br />

o nesumokėjus laiku, gresia sankcijos.<br />

Todėl antras žingsnis ir būtų<br />

siekis PVM mokėjimo prievolę susieti<br />

su atsiskaitymu, nes tai reikštų, jog<br />

negavus atlygio ir prievolė mokėti<br />

PVM neatsirastų. Tokie pakeitimai<br />

skatintų užsakovus greičiau atsiskaityti,<br />

siekiant gauti PVM atskaitą,<br />

o rangovai/subrangovai/tiekėjai<br />

neturėtų problemų atsiskaitant su<br />

biudžetu.“<br />

Bendrovės nuomone, mokioms<br />

Nepamirškite užsiprenumeruoti<br />

įmonėms, patiriančioms laikinus<br />

sunkumus, galėtų būti taikoma<br />

lengvata, t.y. atleidimas nuo<br />

delspinigių mokėjimo. VMI pagal<br />

įmonių prašymus, turi teisę taikyti<br />

trijų mėnesių atidėjimus, tačiau net<br />

patvirtinus prašymą dėl mokesčių<br />

mokėjimo atidėjimo, išduodant<br />

pažymą dėl dalyvavimo konkursuose,<br />

daroma žyma apie skolą biudžetui, o<br />

tai apriboja naujų projektų gavimą.<br />

Esant susitarimui, pažyma turėtų<br />

būti išduodama be išlygų, nes tai yra<br />

galimybe padengti skolas ir vystyti<br />

veiklą.<br />

Vystant projektus, taikomos<br />

nuolaidos, pvz.: valstybiniams objektams<br />

laiku neatsiskaitant su genrangovais,<br />

jie atleidžiami nuo delspinigių<br />

mokėjimo, tačiau tai netaikoma<br />

rangovams ir subrangovams, nors jie<br />

yra neatsiejami nuo projekto. „Visos<br />

valstybinių institucijų taikomos nuolaidos<br />

valstybės finansuojamuose<br />

projektuose turi galioti ir subrangai“,<br />

– sako R. Banevičiūtė.<br />

Liberalesni darbo santykiai<br />

Įmonės atstovė taip pat<br />

pažymėjo, kad šiuo metu terminuotoms<br />

darbo sutartims taikoma<br />

pernelyg daug apribojimų, kurie<br />

riboja įmonių galimybes samdyti darbuotojus,<br />

tuo pačiu mažinti nedarbą<br />

statybų rinkoje.<br />

„Darbo kodeksas numato,<br />

kad negalima sudaryti terminuotos<br />

darbo sutarties, jei darbas yra<br />

nuolatinio pobūdžio, t. y. elektriko<br />

samdyti pagal terminuotą sutartį<br />

elektros darbams, jei tokia pareigybė<br />

yra įmonėje, negalima, – sakė R.<br />

Banevičiūtė. – Nutraukus terminuotą<br />

darbo sutartį anksčiau laiko, atlygį<br />

darbuotojui privaloma išmokėti<br />

už visą laikotarpį, kuriam jis buvo<br />

samdomas, o ne kiek dirbo realiai.<br />

Reikėtų išsamesnių Darbo kodekso<br />

komentarų, panaikinančių tokius<br />

nepagrįstus apribojimus. Statybų<br />

rinkoje pagyvėjimo galėtų įnešti<br />

laikinos darbo sutartys, kurios taip<br />

smarkiai neriboja darbdavio ir todėl<br />

vietoj subrangos prioritetas būtų<br />

skiriamas atskiriems darbuotojams.“<br />

UAB „Yglė“ siūlo inicijuoti<br />

Darbo kodekso papildymą, kad laikinos<br />

darbo sutartys apimtų darbą<br />

konkrečiame projekte ir, svarbu, kad<br />

būtų galimybė jas sudaryti ilgesniam<br />

negu du mėnesiai terminui, nes<br />

statybų sektoriuje vykdomi projektai<br />

dažniausiai trunka nuo keturių iki 24<br />

mėn. Tokios pataisos darbdavius<br />

skatintų priimti daugiau žmonių,<br />

nes neliktų suvaržymų dėl atostogų,<br />

išeitinių ir pan.<br />

Užs. Nr. 10/37<br />

Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />

Visai neseniai Lietuvos rinkoje<br />

pasirodžiusios „Solatube“ natūralaus<br />

apšvietimo sistemos pasaulyje naudojamos<br />

jau porą dešimtmečių.<br />

Specialistai sutinka, kad tokie šviesos<br />

tuneliai ne tik padeda taupyti<br />

elektros energiją, bet ir suteikia<br />

neišmatuojamų, bet itin svarbių<br />

papildomų pranašumų – didina<br />

darbingumą, gerina sveikatą.<br />

Dienos šviesa – per stogą<br />

Svečiuojantis „Vilniaus EJOTRA“<br />

vadovo, natūralios šviesos specialisto<br />

Sauliaus Jankūno kabinete iš karto<br />

į akis krito kiek kitoks apšvietimas.<br />

Tarsi ir įprasta dienos šviesa, tačiau<br />

sklindanti ne per langą, o nuo lubose<br />

sumontuoto šviestuvo. „Ar ne per<br />

tamsu“ – lyg tarp kitko pasiteiravo<br />

vadovas.<br />

Ne, tikrai ne tamsu, tik kažkaip<br />

neįprasta, kad kabinete tiek daug<br />

dienos šviesos, kai langas aklinai<br />

užtamsintas nuleidžiamomis<br />

metalinėmis žaliuzėmis. Neįprasta<br />

dar ir todėl, kad iš šviestuvo sklindanti<br />

šviesa visiškai nevargino akių.<br />

Pasirodo, modernūs natūralios<br />

dienos šviestuvai „Solatube“<br />

šviesdami dieną visiškai nenaudoja<br />

elektros energijos. Nedideli pakabinami<br />

modernūs šviestuvai skleidžia<br />

natūralią dienos šviesą be elektros<br />

lemputės, tiesiog per movą, esančią<br />

ant stogo, ir specialų lęšį šviesos tuneliu<br />

nukreipia natūralią saulės šviesą<br />

į reikiamą patalpą. Dienos šviesa į<br />

patalpas patenka tiesiog pro stogą.<br />

Šviesos spinduliai nuo nedidelio<br />

kupolo su daugybe briaunuotų lęšių<br />

nukreipiami į šviesolaidžio vamzdį,<br />

kurio vidinis paviršius padengtas<br />

daugybe šviesą atspindinčių specialios<br />

plėvelės sluoksnių.<br />

Sprendimas belangėms patalpoms<br />

Tokius pat šviestuvus vėliau<br />

išvydau įmonės dirbtuvėse, koridoriuose,<br />

sandėlyje, tualete – visur<br />

Nepamirškite užsiprenumeruoti<br />

TECHNOLOGIJOS<br />

Natūralaus apšvietimo sistemos – jau Lietuvoje<br />

Milda GURAUSKAITĖ<br />

Kai vis dažniau kalbama apie efektyvų energijos naudojimą<br />

ir gebėjimą išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, sprendimus siūlo<br />

ne tik langų ar stoglangių gamintojai. Pasirodo, yra kas gali<br />

nustebinti labiau. Tuo įsitikinau apsilankiusi modernius natūralios<br />

dienos šviestuvus – vamzdinius šviesolaidžius platinančioje UAB<br />

„Vilniaus EJOTRA“.<br />

švietė natūrali dienos šviesa, nors<br />

patalpose langų net nebuvo.<br />

Pasak S. Jankūno, tokia natūrali<br />

dienos šviesa ypač gerai tinka<br />

naudoti patalpose, kuriose nėra<br />

langų – visame pasaulyje „Solatube“<br />

šviestuvai populiarūs vonios kambariuose,<br />

koridoriuose, rūbinėse,<br />

skalbyklose, virtuvėse, biuruose,<br />

laiptinėse, tamsiuose kampuose.<br />

Be to, jau daugybę metų<br />

natūralios šviesos šviestuvus savo<br />

sandėliuose bei gamyklose naudoja<br />

tokie verslo milžinai kaip „Coca-<br />

Cola“, didžiausias britų mažmeninės<br />

prekybos tinklas „Tesco“, britų naftos<br />

gavybos kompanija „British Petrol<strong>eu</strong>m“,<br />

Švedijos prekybos koncernas<br />

„IKEA“.<br />

Žinoma, naudojant natūralios<br />

šviesos šviestuvus kartu su elektros<br />

šviestuvais ar patalpose, kuriose yra<br />

langų, sutaupoma elektros energijos<br />

dienos metu ir sumažinamos išlaidos<br />

pastato šildymui. Šviesolaidis lengvai<br />

pritaikomas prie statinio konstrukcijų<br />

ir senų pastatų. Dienos šviesą galima<br />

tiekti ne tik į mansardą, bet ir į apatines<br />

patalpas, nuo stogo nutolusias<br />

iki 15 metrų. Šviesai laidus vamzdis<br />

gali būti nuo 250 milimetrų iki pus-<br />

metrio skersmens, jis pasirenkamas<br />

atsižvelgiant į apšviečiamų patalpų<br />

dydį.<br />

Natūralios šviesos šviestuvas ar<br />

langas<br />

„Solatube“ natūralios šviesos<br />

šviestuvo šviesos atspindėjimo<br />

procentas apšviečiamoje patalpoje<br />

– 99,7 procentai. Taigi šviesos praradimo<br />

kiekis yra itin mažas. Pasak<br />

specialisto, giedrą dieną šių šviestuvų<br />

skleidžiama šviesa šiek tiek silpnesnė<br />

nei lango ar stoglangio, tačiau<br />

apsiniaukusią dieną ar prieblandoje<br />

– gerokai stipresnė.<br />

Be to, anot specialisto,<br />

natūralios šviesos šviestuvai gerokai<br />

pranašesni už langus. Visų pirma,<br />

jie nereikalauja priežiūros – jie apsivalo<br />

automatiškai. Be to, šviestuvai,<br />

priešingai nei lango stiklas,<br />

nepraleidžia šilumos ir sulaiko ultravioletinius<br />

spindulius. Todėl įsirengus<br />

tokį šviestuvą, pavyzdžiui, rūbinėje,<br />

neblunka drabužiai.<br />

Šaltuoju metų laiku, skirtingai<br />

nei langas ar stoglangis, natūralios<br />

šviesos šviestuvas iš patalpos<br />

neišleidžia šilumos, o vasarą patalpa<br />

neįšyla.<br />

Svarbu ir tai, kad žemos įtampos<br />

jungikliu galima reguliuoti tokio<br />

šviestuvo šviesos intensyvumą. Pageidaujant<br />

„Solatube“ šviestuvai sumontuojami<br />

su beveik nepastebimu<br />

priedu ventiliacijai, pačiame šviestuve<br />

galima sumontuoti ir elektros<br />

lemputę apšvietimui naktį.<br />

Ir sveikatai, ir darbui<br />

Kaip teigia novatoriškos<br />

apšvietimo sistemos specialistas<br />

S. Jankūnas, natūrali šviesa ne tik<br />

padeda taupyti elektros energiją,<br />

bet ir suteikia mažiau pastebimų,<br />

neišmatuojamų, bet labai svarbių<br />

pranašumų.<br />

„Natūrali dienos šviesa labai<br />

svarbi gerai žmogaus savijautai, ji<br />

didina darbingumą, daro tiesioginę<br />

gerą įtaką sveikatai, dirbant ar gyvenant<br />

natūralioje šviesoje ne taip<br />

įsitempia akys. Juk neatsitiktinai apie<br />

natūralios šviesos poreikį sveikatai ir<br />

darbingumui kalbėjo jau senovės Romos<br />

išminčiai, į saulę langus kreipė<br />

ir tradicines kaimo trobas statę mūsų<br />

senoliai“, – sako jis.<br />

Bendrovės iliustr.<br />

19

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!