Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6 ES PROJEKTAI<br />
Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />
Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />
NAUJIENOS<br />
Investuos į biologiškai skaidžių<br />
atliekų tvarkymo infrastruktūrą<br />
Milda GURAUSKAITĖ<br />
Šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai (toliau – RATC) ruošiasi teikti paraiškas biologiškai skaidžių<br />
atliekų surinkimo ir apdorojimo įrenginių statybos darbų finansavimui. Šiuo metu įmonės rengia<br />
galimybių studijas. Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) specialistai, kurie vertins<br />
pateiktas paraiškas, tikisi, kad iki rugsėjo 15 d., kai numatytas paraiškų pateikimo terminas, projektui<br />
pasirengti spės visi investuotojai ir Lietuva sugebės sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis<br />
remiamą priemonę.<br />
Atliekos – energijos gamybai<br />
Pasak Agentūros Atliekų projektų<br />
skyriaus vedėjo pavaduotojos<br />
Dalios Papievienės, į biologiškai<br />
skaidžių atliekų surinkimo ir apdorojimo<br />
įrenginių statybą ketinama<br />
investuoti 450 milijonus litų<br />
2007–2013 m. Europos Sąjungos<br />
(ES) fondų struktūrinės paramos<br />
lėšų. Tai reikšmingas indėlis kuriant<br />
ir plėtojant šiuolaikišką, ES aplinkosauginius<br />
reikalavimus atitinkančią<br />
atliekų tvarkymo sistemą.<br />
„Nors paraiškų pateikimo terminai<br />
trumpi, labai tikimės, kad<br />
visi regioniniai atliekų tvarkymo<br />
centrai spės laiku pateikti paraiškas<br />
ir sugebėsime tinkamai panaudoti<br />
visas priemonei „Atliekų tvarkymo<br />
sistemos sukūrimas“ ES skiriamas<br />
lėšas bei sėkmingai pasiekti šios<br />
priemonės tikslus. Neabejojame, kad<br />
šios investicijos padės šalyje sukurti<br />
efektyvią biologiškai skaidžių atliekų<br />
tvarkymo infrastruktūrą ir atliekos<br />
bus pradėtos naudoti energijos<br />
gamybai”, – sako specialistė.<br />
Įgyvendinus projektuose numatytas<br />
veiklas, Lietuvoje turi būt įdiegtas<br />
ir plėtojamas biologiškai skaidžių<br />
atliekų surinkimas iš viešojo maitinimo<br />
įstaigų, sodų, parkų, želdynų<br />
ir kitų vietų bei skatinamas šių atliekų<br />
individualus kompostavimas.<br />
Sieksime pasivyti ES senbuves<br />
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje<br />
biologiškai skaidžios atliekos<br />
(sodo atliekos, popierius ar kartonas,<br />
maisto ir maisto pramonės atliekos,<br />
šalutiniai gyvūniniai produktai,<br />
žaliųjų zonų priežiūros ir medienos<br />
apdorojimo pramonės atliekos ir<br />
kt.) sudaro daugiau nei 40 proc.<br />
bendro komunalinių atliekų kiekio,<br />
t. y. apie 560 tūkst. tonų atliekų per<br />
metus. Tokioms atliekoms patekus<br />
į sąvartyną, didelė jų dalis netenka<br />
kontakto su oru, tačiau veikiamos<br />
drėgmės dėl bakterijų skyla to-<br />
liau. Tokio proceso metu susidaro<br />
nemažai degių metano dujų, kurios<br />
patekusios į atmosferą didina<br />
šiltnamio efektą.<br />
ES jau nuo 1999 m. galioja<br />
direktyva dėl atliekų sąvartynų.<br />
Joje nustatyta mažinti komunalinių<br />
biologiškai skaidžių atliekų šalinimą<br />
sąvartynuose. Mažinant šį kiekį turi<br />
būti naudojamos tokios technologijos,<br />
kurios leistų perdirbti arba kitaip<br />
panaudoti medžiagas (pvz. kompostas)<br />
bei energiją.<br />
Pagal Lietuvos valstybinį<br />
strateginį atliekų tvarkymo planą,<br />
nuo 2010 m. sąvartynuose šalinamos<br />
biologiškai skaidžios atliekos turi<br />
sudaryti 75 proc. nuo 2000 m.<br />
sąvartynuose pašalinto kiekio, nuo<br />
2013 m. – 50 proc., nuo 2020 m. –<br />
35 proc. Tokį kiekį, kuris maždaug<br />
atitinka dabartinę situaciją ES<br />
šalyse–senbuvėse, naujoms ES šalims<br />
rekomenduoja ES šalių ekspertai.<br />
Užsienio šalių patirtis<br />
VšĮ „Kauno regiono atliekų<br />
tvarkymo centras“ direktorius<br />
Kęstutis Balčiūnas kaip vieną<br />
geriausių pavyzdžių pateikia<br />
tvarkingą Vokietijos atliekų šalinimo<br />
sistemą. Šioje šalyje biologiškai<br />
skaidžių atliekų surinkimą jau nustato<br />
atskiri atliekų tvarkymo centrai.<br />
Jiems taikomas bendras reikalavimas<br />
– kad deponuojamų atliekų<br />
organinė dalis būtų ne didesnė kaip<br />
3 – 5 procentai. Biologiškai skaidžios<br />
atliekos Vokietijoje surenkamos jas<br />
išrūšiuojant susidarymo vietoje arba<br />
mišriose atliekose esantis organikos<br />
kiekis turi būti mažinamas apdorojimo<br />
įrenginiuose (miestuose ir<br />
priemiesčiuose).<br />
Direktoriui patinka ir Japonijos<br />
modelis – čia jau daugybę metų<br />
biologiškai skaidžios atliekos deginamos<br />
pačiuose miestų centruose,<br />
ir niekam tai n<strong>eu</strong>žkliūva. „Lietuvoje,<br />
deja, dar vadovaujamasi emocijomis<br />
– apie ekonomiškai naudingus atliekų<br />
deginimo įrenginius miesto centre<br />
net nenorima svarstyti, mat kol kas<br />
nesuvokiama jų teikiama nauda“, –<br />
sako K. Balčiūnas.<br />
Norvegijoje draudimas biologiškai<br />
skaidžias atliekas šalinti sąvartynuose<br />
ir mokestis už atliekų tvarkymą<br />
pradėtas taikyti 2001 m. Daugelis<br />
savivaldybių į savo atliekų tvarkymo<br />
planus yra įtraukusios biologiškai<br />
skaidžių atliekų apdorojimą.<br />
Siekia sukurti sistemą<br />
„Žinoma, situaciją kiek apsunkina<br />
trumpi terminai pasirengti projektui.<br />
Tačiau kito pasirinkimo šiuo metu<br />
nėra, tad dedame visas pastangas,<br />
kad iki paraiškos pateikimo termino<br />
jau būtume pasirengę įgyvendinti<br />
biologiškai skaidžių atliekų projektą<br />
savo regione“, – sako Kauno RATC<br />
vadovas.<br />
K. Balčiūnas teigia, kad pagrindinis<br />
tikslas – ne pastatyti atskirus<br />
įrenginius, o ilgalaikėje perspektyvoje<br />
sukurti visą efektyviai veikiančią<br />
atliekų šalinimo sistemą, kur perdirbamos<br />
būtų visos tam tinkamos<br />
atliekos, o į sąvartyną, laikantis visų<br />
rūšiavimo reikalavimų, patektų kuo<br />
mažiau atliekų.<br />
„Kol kas dar anksti kalbėti apie<br />
konkrečius veiksmus. Tikimės, kad<br />
į visus klausimus netrukus atsakys<br />
ir geriausius sprendimus padės<br />
rasti šiuo metu rengiama galimybių<br />
studija“, – teigia K. Balčiūnas, kuris<br />
įsitikinęs, kad 2013 m. sulauksime<br />
pirmųjų sėkmingų šiuolaikiškos<br />
atliekų šalinimo sistemos<br />
įgyvendinimo rezultatų.<br />
Svarbu žinoti<br />
Pareiškėjais finansavimui gauti<br />
gali būti regioniniai atliekų tvarkymo<br />
centrai, organizuojantys atliekų<br />
tvarkymą šių savivaldybių teritorijoje.<br />
„Lietuvoje yra 10 atliekų tvarkymo<br />
regionų. Šiuo metu visi regioniniai<br />
centrai yra paskelbę konkursus<br />
galimybių studijoms parengti.<br />
Alytaus, Vilniaus, Šiaulių regiono<br />
atliekų tvarkymo centrai yra pabaigę<br />
pasiūlymų vertinimo procedūras ir su<br />
tiekėjais jau pasirašė arba artimiausiu<br />
metu planuoja pasirašyti sutartis“, –<br />
sako D. Papievienė.<br />
Projektai gali būti įgyvendinami<br />
ir su partneriais. Partneriais gali būti<br />
savivaldybių administracijos, regioniniai<br />
atliekų tvarkymo centrai ir<br />
privatūs juridiniai asmenys.<br />
Būtina atkreipti dėmesį į tai,<br />
jog ES fondų struktūrinės paramos<br />
lėšomis bus finansuojama tik<br />
dalis bendros projektų vertės. Tai<br />
yra, pareiškėjas, teikiantis paraišką<br />
finansavimui gauti pagal Aprašą,<br />
turi prisidėti ir nuosavomis lėšomis.<br />
Statant biologiškai skaidžių atliekų<br />
tvarkymo įrenginius pareiškėjo<br />
nuosavų lėšų indėlis arba, privačios<br />
partnerystės atveju, privataus juridinio<br />
subjekto lėšos, turi būti ne<br />
mažesnis kaip 15 proc. projekto<br />
vertės, o paramos intensyvumas pagal<br />
šią projekto veiklą yra ne didesnis<br />
nei 85 procentai. Tuo tarpu paramos<br />
dydis projekto veiklai „Atliekų<br />
naudojimo energijai gauti jas deginant<br />
pajėgumus“ bus nustatytas<br />
atsižvelgiant į Europos Komisijos<br />
patvirtintą valstybės pagalbos<br />
schemą, tačiau ne didesnis nei 10<br />
procentų.<br />
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai<br />
turės užtikrinti, kad ne mažiau<br />
kaip 50 proc. regiono teritorijoje<br />
susidarančių biologiškai skaidžių<br />
atliekų būtų perdirbama ir (ar) kitaip<br />
panaudojama.<br />
Laukia geriausių sprendimų<br />
Planuojama, kad regioniniams<br />
atliekų tvarkymo centrams pasirašius<br />
sutartis dėl galimybių studijos<br />
parengimo, konsultantai pasiūlys ir<br />
pritaikys pačias efektyviausias priemones<br />
biologiškai skaidžių atliekų<br />
tvarkymui konkrečiame regione.<br />
Agentūros specialistai tikisi, kad bus<br />
remiamasi kitų šalių patirtimi, taip<br />
pat bus išnagrinėtos ir apsvarstytos<br />
visos įmanomos galimybės, kad<br />
Lietuvoje būtų sukurta efektyvi ES<br />
aplinkosauginius reikalavimus atitinkanti<br />
atliekų tvarkymo sistema.<br />
Užs. Nr. 10/18<br />
Vilnius rengiasi modernizuoti kvartalais<br />
Vilniaus miesto savivaldybė siekia<br />
atnaujinti miestą kompleksiškai –<br />
kvartalais, paruošti visus reikalingus<br />
renovacijos pradžiai dokumentus<br />
ir įteikti juos gyventojams, padėti<br />
įsteigti daugiabučių savininkų<br />
bendrijas. Šiuo metu taip pat yra<br />
rengiami teisės aktų pakeitimai, atlikta<br />
stambiaplokščių namų studija<br />
ir paruošti tipiniai projektai, pagal<br />
kuriuos galima atnaujinti apie 600<br />
sostinės daugiabučių.<br />
„Prieš mėnesį pateikėme Vyriausybei<br />
priemonių paketą, kuriame<br />
numatyta daugiau galimybių<br />
daugiabučių atnaujinimo procese<br />
dalyvauti savivaldybei ir šiuo metu<br />
atliekamos reikalingos teisės aktų<br />
pataisos. Artimiausiu metu Vilniaus<br />
miesto savivaldybė taps aktyvia šio<br />
projekto dalyve“, – sakė Vilniaus<br />
meras Vilius Navickas. Pasak mero,<br />
Šių metų gegužės mėnesį AB<br />
„Požeminiai darbai“ pasirašė penkias<br />
šilumos tiekimo ir vandentvarkos<br />
objektų statybos sutartis, kurių vertė<br />
viršija 20 mln. litų. Įsipareigojimus<br />
akcinė bendrovė ketina įgyvendinti<br />
dar šiais metais.<br />
Šiuo metu akcinė bendrovė<br />
įgyvendina trylika sudėtingų<br />
projektų. Bendra sutarčių suma<br />
siekia 48 mln. litų. „Kiekvienais<br />
metais stengiamės tobulėti ir siekti<br />
kuo aukštesnių rezultatų. Praeitus<br />
metus vertiname neblogai,<br />
atsižvelgiant į tai, jog statybų rinka<br />
yra sektorius, kurį finansinė krizė<br />
paveikė kone labiausiai. 2009 metais<br />
„Požeminiai darbai“ darbus vykdė<br />
64 objektuose“, — teigė akcinės<br />
bendrovės „Požeminiai darbai“<br />
generalinis direktorius Raimondas<br />
Baikštys.<br />
įvykužius teisės aktų pataisas, bus<br />
pradėtas gyvenamųjų namų atnaujinimas<br />
kvartalais. Pirmasis 52<br />
gyvenamųjų namų kvartalas, kurio<br />
gyventojams jau šią žiemą ketinama<br />
įteikti techninius projektus, leidimus<br />
statybai, energinius sertifikatus<br />
ir investicijų planus, yra įsikūręs<br />
Vilniaus Žirmūnų mikrorajone. Šis<br />
kvartalas pasirinktas todėl, kad netoli<br />
centro esantys stambiaplokščiai<br />
daugiabučiai – seniausi ir<br />
prasčiausios būklės.<br />
„Savivaldybė paruoš kvartalų<br />
gyventojams visus renovacijos<br />
pradžiai reikalingus dokumentus<br />
ir žmonėms tai nieko nekainuos.<br />
Esame paskaičiavę, kad Savivaldybei<br />
organizuojant kvartalo atnaujinimui<br />
reikalingų dokumentų parengimą<br />
galima išleisti iki keturių kartų<br />
mažiau lėšų, nei išleistų gyventojai,<br />
„Požeminiai darbai“: sutarčių suma — per<br />
dvidešimt milijonų litų<br />
Pagrindiniais AB „Požeminiai<br />
darbai“ darbų užsakovais generalinis<br />
direktorius įvardijo „Joniškio<br />
vandenis“, „Jurbarko vandenis“,<br />
„Kauno energiją“, „Kaišiadorių<br />
vandenis“, „Telšių šilumos tinklus“<br />
bei „Axis Industries“.<br />
AB „Požeminiai darbai“<br />
jau trisdešimt metų kiekvieną<br />
dieną realizuoja sudėtingiausius<br />
projektus ir taip gerina žmonių<br />
gyvenimo sąlygas. „Per 2009<br />
metus atnaujinome savo įvaizdį,<br />
įgyvendinome daugiau nei<br />
penkiasdešimt projektų ir trečią<br />
kartą pelnėme „Sėkmingai<br />
dirbančios įmonės“ nominaciją.<br />
Tikimės, kad šiais metais pasieksime<br />
dar geresnių rezultatų,<br />
lyginant su praeitais“, – tvirtino<br />
generalinis direktorius.<br />
AB „Požeminiai darbai“ inf.<br />
juos rengdami pavieniui“, – komentavo<br />
V. Navickas. Rudenį ketinama<br />
surengti architektų dirbtuves, kuriose<br />
dalyvautų specialistai iš Lietuvos ir<br />
užsienio ir kurie ieškotų geriausių<br />
įmanomų pastatų atnaujinimo<br />
ir aplinkos tvarkymo sprendimų.<br />
Dirbtuvėse bus kviečiami dalyvauti<br />
ir patys daugiabučių gyventojai,<br />
kad galėtų dalyvauti diskusijose ir<br />
sprendimų priėmime.<br />
Šiuo metu Vilniuje yra 42<br />
daugiabučiai namai, kuriuose<br />
apšiltintos sienos ir stogai, suremontuoti<br />
ir įstiklinti balkonai, pakeisti<br />
langai, sutvarkytas namo fasadas ir<br />
aplinka. Dar 46 namai, iš kurių dalis<br />
renovaciją baigs dar šiemet, pradėjo<br />
įgyvendinti investicinius projektus. Iš viso<br />
sostinėje yra pusketvirto tūkstančio<br />
renovuotinų daugiabučių namų.<br />
Vyriausybė pritarė papildomoms<br />
daugiabučių renovacijos programos<br />
skatinimo priemonėms – supaprastinamas<br />
pirminių dokumentų rengimas<br />
ir sprendimų dėl renovacijos<br />
priėmimas, sudarytos galimybės<br />
valstybės paramą gauti didesniam<br />
atliekamų darbų skaičiui. Numatyta,<br />
jog iki 100 proc. gali būti finansuojamas<br />
techninių projektų rengimas,<br />
savivaldybės turės platesnes<br />
galimybes priimti sprendimus dėl<br />
atskirų gyvenamųjų namų kvartalų<br />
atnaujinimo. Į programą įtraukti<br />
bendrabučiai, socialiniai būstai,<br />
individualūs namai, tačiau šioms<br />
priemonėms dar reikės Seimo pritarimo.<br />
Šilčiausias langas<br />
S•Ž<br />
UAB ,,Megrame Medis” pristatė<br />
sukurtą patį šilčiausią standartizuotą<br />
,,Euro 110” langą, kurio šilumos<br />
perdavimo koeficientas yra 45 proc.<br />
geresnis už iki šiol sukurto standartinio<br />
medinio lango, pranešė bendrovė.<br />
Šilumos perdavimo tyrimai atlikti KTU<br />
Architektūros ir Statybos Institute.<br />
Langas ,,EURO 110” iš iki šiol<br />
bandytų laboratorijoje langų yra<br />
mažiausiai laidus šilumai. Bazinio lango<br />
šilumos perdavimo koeficientas<br />
– 0,83 W/(m 2 ∙K). Lango konstrukciją<br />
sudaro 110 mm medžio profilis,<br />
aukštos kokybės ,,G-U” varstymo<br />
furnitūra, trijų stiklų paketas su<br />
dviem mažo šilumos išspinduliavimo<br />
dangomis, užpildytas argono dujomis,<br />
su šilumai nelaidžiais skiriamaisiais<br />
rėmeliais. Bendrovė pristato<br />
ir modifikuotą ,,110M” langą, kurio<br />
šilumos perdavimo koeficientas yra<br />
tik 0,78 W/(m 2 K).”<br />
S•Ž<br />
TRUMPAI<br />
AB „YIT Kausta“ statys<br />
aukštųjų medicinos<br />
technologijų centrą<br />
Viena didžiausių Lietuvoje<br />
statybų įmonė AB „YIT Kausta“<br />
ir medicinos prietaisų, infuzijos<br />
siurblių kūrėja ir gamintoja<br />
UAB „Viltechmeda“ pasirašė<br />
sutartį dėl aukštųjų medicinos<br />
technologijų centro projektavimo<br />
bei statybos darbų. Aukštųjų<br />
medicinos technologijų centras<br />
bus statomas integruoto mokslo,<br />
studijų ir verslo centro (slėnio)<br />
„Santara“ teritorijoje Vilniuje,<br />
Visoriuose.<br />
43 metų patirtį turtinti statybos<br />
įmonė AB „YIT Kausta“ atliks<br />
3 500 kv. m. ploto centro pastato<br />
architektūros ir konstrukcijų<br />
dalies projektavimo bei statybos<br />
darbus, teritorijos sutvarkymo<br />
bei apželdinimo darbus. UAB<br />
„Viltechmeda“ čia vystys medicininius<br />
infuzijos siurblius, skirtus<br />
tiksliam ir saugiam vaistų dozavimui<br />
į žmogaus organizmą.<br />
Pastate taip pat bus įrengtas<br />
infuzijos siurblių serviso centras.<br />
Didžioji dalis produkcijos bei<br />
paslaugų bus eksportuojama. Į<br />
aukštųjų medicinos technologijų<br />
centrą investuoja viena<br />
didžiausių pasaulyje inžinerinių<br />
kompanijų JAV kapitalo grupė<br />
„Moog Inc.“, kuriai priklauso<br />
UAB „Viltechmeda“.<br />
Aukštųjų medicinos<br />
technologijų centras yra „Santaros“<br />
slėnio programos,<br />
pripažintos valstybei svarbiu<br />
ekonominiu projektu, dalis.<br />
„Santaros“ slėnyje numatomos<br />
plėtoti keturios mokslinių tyrimų<br />
kryptys: biotechnologija, taip<br />
pat inovatyvios medicinos technologijos,<br />
molekulinė medicina ir<br />
biofarmacija, ekosistemos ir darnus<br />
vystymasis bei informatika<br />
ir komunikacijų technologijos.<br />
Tikimasi, kad „Santaros“ slėnyje<br />
bus sukurtas analogų regione<br />
neturintis aukštųjų technologijų<br />
verslo ir mokslo bendradarbiavimo<br />
branduolys, pritrauksiantis<br />
Lietuvos ir užsienio kompanijų<br />
investicijas į inovatyvių aukštų<br />
technologijų produktų ir<br />
paslaugų kūrimą, planuojama<br />
išvystyti daugiau kaip 29 tūkst.<br />
kv. m infrastruktūrą bei sukurti<br />
1 200 darbo vietų. Šiuo metu<br />
slėnio teritorijoje veikia 10<br />
įmonių ir organizacijų, jose dirba<br />
apie 700 IT specialistų.<br />
AB „YIT Kausta“ inf.<br />
7<br />
Nepamirškite užsiprenumeruoti<br />
Nepamirškite užsiprenumeruoti
Change language