Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
Išdalinti „Statybų generolų“ apdovanojimai - Statyk.eu
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
8 TECHNOLOGIJOS<br />
Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />
Nr. 6 (45) 2010 m. birželis<br />
TECHNOLOGIJOS<br />
9<br />
TRUMPAI<br />
Lietuvos architektai –<br />
Kazachstane<br />
Gegužės pabaigoje Astanoje<br />
(Kazachstane) vykusioje<br />
tarptautinėje konferencijoje dalyvavo<br />
ir Lietuvos architektūrą pristatė<br />
Lietuvos architektai.<br />
Trečiajame tiurkakalbių šalių<br />
architektūros ir miestų statybos<br />
suvažiavime ir devintajame miestų<br />
statytojų sąjungos forume „Kazachstanas<br />
– 2010“ dalyvavo daugiau<br />
nei 300 specialistų iš Kazachstano,<br />
Turkijos, Tatarstano, Uzbekistano,<br />
Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, kitų<br />
šalių. Lietuvos oficialią delegaciją<br />
sudarė neseniai Astanoje vykusių<br />
architektūrinių konkursų laureatai,<br />
LAS nariai, architektai Gintaras<br />
Čaikauskas (delegacijos vadovas),<br />
Saulius Pamerneckis, Sigitas<br />
Kuncevičius, Kazimieras Reimeris bei<br />
jauni architektai Marius Nekrošius<br />
ir Sigita Norviliūtė-Majerienė. Vizito<br />
metu delegaciją lydėjo LR atstovas<br />
Astanoje ministras patarėjas Antanas<br />
Petrauskas. Renginiuose dalyvavo<br />
šiuo metu Astanoje gyvenantis<br />
architektas Gediminas Tunaitis (UAB<br />
„EGL“), įvairių sričių Lietuvos verslininkai.<br />
Paskaitose ir pristatymuose<br />
buvo nagrinėjamos įvairios temos:<br />
istorinis paveldas, simbolių<br />
kultūrologija, naujų pastatų projektavimo<br />
technologijos, ateities<br />
vizijos. Tuo pat metu vyko įvairių<br />
šalių architektūros ir miestų planavimo<br />
parodos. Viena jų – Lietuvos<br />
architektūros paroda „Vilnius<br />
07+08“. Paroda susilaukė išskirtinio<br />
renginių dalyvių ir žiniasklaidos<br />
atstovų dėmesio, ją apžiūrėjo oficialios<br />
šalių delegacijos, prezidentai.<br />
Konferencijos metu Lietuvos<br />
architektūros pasiekimai buvo<br />
pristatyti ne tik parodoje, bet ir<br />
renginio spaudos konferencijoje,<br />
specialioje paskaitoje, iliustruotoje<br />
apie 150 naujausių laikų realizacijų<br />
projektų (pristatymo autorius – architektas<br />
prof. Gintaras Čaikauskas).<br />
Konferencijų metu buvo<br />
priimtos rezoliucijos, aptartas<br />
ateityje galimas bendradarbiavimas<br />
tarp įvairių šalių architektų,<br />
gauti preliminarūs kvietimai bendradarbiauti<br />
rengiant kūrybines<br />
dirbtuves, konkursinius projektus,<br />
rengiant architektūros specialistus<br />
aukštosiose mokyklose.<br />
Šiais metais yra planuojamas atsakomasis<br />
oficialios Kazachstano<br />
architektų delegacijos vizitas į Vilnių.<br />
Gintaras ČAIKAUSKAS,<br />
UAB „Architektūros linija“ architektas<br />
Lietuviška technologija –<br />
už įstatymo ribų, bet<br />
patikima ir ilgaamžė<br />
Fasadas, naudojant lietuvišką technologiją, apšiltintas prieš 10 metų, sienų paviršiai išliko lygūs, be nutekėjimų,<br />
nėra nė žymės blukimo.<br />
Genė DRUNGILIENĖ<br />
Vyresniosios kartos statybininkai neslepia kartėlio, žvelgdami į sostinės<br />
pastatų, modernizuotų prieš kelerius metus, fasadus. Jų tvirtinimu,<br />
fasadų blukimo, nešvaros, besilupinėjančių dažų ir tinko sluoksnių,<br />
apdaužymo būtų buvę galima išvengti naudojant laiko ir klimato<br />
sąlygų išbandymus atlaikiusias senąsias lietuviškas technologijas.<br />
Lietuviškos fasadų apdailos<br />
termoizoliacinės sistemos,<br />
naudojančios natūralias vietines<br />
medžiagas, tapo nelegaliomis 2007<br />
m. „Statybos techniniame reglamente<br />
(STR) 2.01.10: 2007 „Išorinės tinkuojamos<br />
sudėtinės termoizoliacinės sistemos“<br />
nurodyta, kad galima naudoti<br />
tik tas medžiagas, kurios turi Europos<br />
Sąjungos techninį liudijimą (ETL) ir<br />
CE ženklintas išorines tinkuojamas<br />
sudėtines termoizoliacines sistemas“,<br />
– sakė Lietuvos statybos inžinierių<br />
sąjungos (LSIS) vykdantysis direktorius<br />
Kęstutis Mažeika. Kadangi lietuviškos<br />
termoizoliacinės sistemos ETL neturi,<br />
šiuolaikinėje statyboje negali būti naudojamos.<br />
Reali situacija verčia abejoti<br />
tokiais sprendimais.<br />
Pastatai dėvisi skirtingai<br />
LSIS iniciatyva buvo sudaryta<br />
specialistų komisija, kuri ryžosi įvertinti<br />
pastatų apšiltintų atitvarų (sienų)<br />
būklę, praėjus keleriems metams po<br />
fasadų įrengimo/modernizavimo Vilniuje.<br />
Vienas iš administracinių pastatų,<br />
esančių Vingrių gatvėje, modernizuotas<br />
2001 m. Pagrindinis jo fasadas virš<br />
šiltinamojo sluoksnio prieš 12 metų<br />
buvo apdailintas natūraliomis vietos<br />
medžiagomis, naudojant lietuvišką<br />
technologiją. Ši pastato dalis išsilaikė<br />
puikiai. Kita pastato dalis, nors ir modernizuota<br />
2001 m., jau turėtų būti<br />
remontuojama iš naujo: polimeriniais<br />
dažais dažyta siena atsilupinėjusi,<br />
suskilinėjusi, sienos – dėmėtos.<br />
Vieno iš Kairėnuose esančių<br />
individualių namų sienos yra apšiltintos<br />
ir padengtos vietinėmis mineralinėmis<br />
medžiagomis – kalkėmis, cementu,<br />
kvarciniu smėliu ir mineraliniais pigmentas.<br />
Nors fasadas apšiltintas prieš<br />
10 metų, sienų paviršiai išliko lygūs, be<br />
Iš kairės: J. Rukas, Č. Ignatavičius, K. Mažeika, A. Vapšys, V. Jonaitis<br />
Nors fasadas modernizuotas 2001 m., jį jau reikia remontuoti iš naujo.<br />
KOMENTARAS<br />
Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius<br />
Robertas ENCIUS<br />
„Mūsų (SPSC) prioritetas – teikti sertifikavimo ir techninio įteisinimo<br />
paslaugas Lietuvos gamintojams. Ko reikia, kad tradicinis apdailos būdas būtų<br />
sertifikuotas ir taptų legalus, lietuviškų technologijų atstovams išdėstėme<br />
prieš daugiau kaip dvejus metus.<br />
Per tą laiką nedaug kas pasikeitė – komisijos, kurios įvertina gerą patirtį, kaip<br />
ir tada, taip ir dabar, nėra numatytos kaip bandymų pakaitalas. Tačiau gera<br />
patirtis daug reiškia, suteikiant garantijas užsakovams. Lietuviškų technologijų<br />
atstovų iniciatyva pradėjome rimtesnį darbą, rengiant techninį liudijimą ir<br />
sertifikuojant tinkuojamas fasadų sistemas. Reglamentas STR 2.01.10: 2007 ir<br />
reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, nurodantis techninių liudijimų<br />
privalomumą, patvirtinti jau keleri metai, tad dauguma Lietuvos sausųjų<br />
mišinių gamintojų tiekia rinkai jau įteisintus produktus ir sistemas.“<br />
nutekėjimų, nėra nė žymės blukimo.<br />
Komisija apžiūrėjo ir vieną iš sostinės<br />
mokyklų. Sienos, kurių apdailai buvo<br />
panaudotas plonasluoksnis tinkas,<br />
dėmėtos, apdaužytos. Ypač prastai<br />
atrodo cokoliai, ant kurių matyti atšokęs<br />
tinklelis, besiskverbianti drėgmė.<br />
Viename iš gyvenamųjų rajonų<br />
komisija apžiūrėjo grupę daugiaaukščių<br />
namų, statytų 2002–2004 m. Apšiltinti<br />
namų fasadai dėmėti, cokoliai jau<br />
perdažyti, bet vėl lenda defektai. Dažai<br />
vietomis suskilinėję, kai kur – atsilupę.<br />
Komisija, kurioje taip pat dalyvavo<br />
LSIS pirmininkas Algirdas Vapšys,<br />
Aplinkos ministerijos vyr. specialistas<br />
Vytautas Jonaitis, ekspertas dr.<br />
Česlovas Ignatavičius, inžinierius Jonas<br />
Rukas, konstatavo, kad apšiltinti<br />
pastatai, kurių apdailai buvo naudotas<br />
plonasluoksnis tinkas (su armuojančiu<br />
tinkleliu) bei polimeriniai dažai, greičiau<br />
keičia spalvą, sienose ryškėja įvairūs defektai,<br />
įtraukiama drėgmė. Visai kitaip<br />
atrodo ir dėvisi pastatai, kurių apdailai<br />
panaudotos mineralinės medžiagos.<br />
Fasadai nepakeitė spalvos, atsparūs<br />
drėgmei ir smūgiams, ilgaamžiai.<br />
Sieks įteisinti lietuvišką<br />
technologiją<br />
Nors lietuviška technologija liko už<br />
įstatymo ribų, minėtame STR „Išorinės<br />
tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės<br />
sistemos“ yra punktas, palankus<br />
vietinėms technologijoms: „Reglamentu<br />
siekiama įgyvendinti 1988 m.<br />
gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos<br />
89/106/EEB „Dėl valstybių narių<br />
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių<br />
su statybos produktais, derinimo“<br />
nuostatas, kad pastatuose naudojamos<br />
išorinės tinkuojamos sudėtinės<br />
termoizoliacinės sistemos būtų suprojektuotos<br />
atsižvelgiant į vietovės<br />
klimato ir gyventojų komforto sąlygas<br />
taip, kad būtų užtikrintas jų mechaninis<br />
atsparumas ir stabilumas, naudojimo<br />
sauga, higienos, sveikatos ir aplinkos<br />
apsauga, apsauga nuo triukšmo, energijos<br />
taupymas ir šilumos išsaugojimas,<br />
ilgaamžiškumas.“ Remdamasi šiuo<br />
punktu, LSIS ketina imtis priemonių,<br />
kad senosios lietuviškos technologijos,<br />
fasadų apdailai naudojančios vietines<br />
mineralines medžiagas, būtų įteisintos.<br />
„Naudodami ne mineralinius priedus,<br />
o polimerus, darome fasadus, kurie dėl<br />
elektros krūvio pritraukia dulkes, greitai<br />
sensta, neatsparūs smūgiams“, – sakė<br />
A. Vapšys. Tačiau yra nemažai senų<br />
pastatų, kurių fasadai problemų nekelia<br />
dešimtmečiais. Viena to priežasčių<br />
– vietinės natūralios mineralinės<br />
medžiagos – senoji lietuviška technologija,<br />
kuri, deja, dabar mažai benaudojama.<br />
Tinkamais naudoti<br />
pripažįstami be patikros<br />
Komisijos nario, eksperto dr.<br />
Česlovo Ignatavičiaus žodžiais, galima<br />
sakyti, kad Lietuvoje nėra jokios fasadų<br />
kokybės natūrinės patikros. Pagal<br />
galiojantį STR, pastatai pripažįstami<br />
tinkamais naudoti pagal projektinius, o<br />
ne pagal faktinius rodiklius. Taigi priimami<br />
be patikros.<br />
STR 2.01.10: 2007 „Išorinės tinkuojamos<br />
sudėtinės termoizoliacinės<br />
sistemos“ nurodyti sistemos<br />
atsparumo smūgiams reikalavimai.<br />
Č. Ignatavičiaus tikinimu, tai, kas<br />
išvardinta (t. y., lengvai pasiekiamos<br />
atitvarų dalys, neapsaugotos nuo<br />
smūgių ir netinkamo naudojimo;<br />
nepasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos<br />
nuo smūgių spiriant arba<br />
metant daiktus, kurių atstumas nuo<br />
grindų ar žemės paviršiaus apriboja<br />
smūgio stiprumą ir kt.), yra ne reikalavimai,<br />
o elementarus klasifikavimas.<br />
Č. Ignatavičius, taikydamas ISO<br />
7892 reikalavimus, atlieka fasadų<br />
atsparumo patikrą, naudodamas<br />
rutulį. „Taip yra daroma kitose šalyse,<br />
– sakė Č. Ignatavičius. – ISO 7892 tam<br />
ir sukurtas, kad būtų galima tikrinti<br />
kokybę natūroje ne tik Lietuvoje, bet<br />
ir išsivysčiusiose šalyse. Be to, būtų<br />
tikslinga tikrinti natūroje ir išorinių<br />
aitvarų šilumos perdavimo koeficientus<br />
arba šiluminę varžą. Dabar<br />
pastatomi pastatai, o kokia jų išorinių<br />
aitvarų tikroji šiluminė varža, niekas<br />
tiksliai nežino, nes jos patikra neatliekama.<br />
Tyrimai su laboratoriniais prietaisais<br />
rodo, kad jie ne visada atitinka<br />
projektiniams bei sertifikuotiems.“<br />
Eksperto žodžiais, jeigu tokia<br />
patikra būtų įteisinta kaip privaloma<br />
kokybės patikra, fasadų įrengimo<br />
broko smarkiai sumažėtų.<br />
Kęstučio Jonaičio nuotr.<br />
TRUMPAI<br />
Išrinkta nauja LNTPA<br />
valdyba<br />
Lietuvos nekilnojamojo<br />
turto plėtros asociacijos (LNTPA)<br />
pirmininku–prezidentu naujai<br />
dviejų metų kadencijai beveik<br />
vienbalsiai išrinktas Robertas<br />
Dargis (UAB „Eika” direktorius),<br />
kuris vadovauja asociacijai nuo<br />
pat jos įkūrimo pradžios 2004<br />
m. Valdybą papildė keturi<br />
nauji nariai: Egidijus Damulis,<br />
UAB „Selvaag LT” direktorius,<br />
Audrius Globys, UAB „PST Investicijos”<br />
generalinio direktoriaus<br />
pavaduotojas, Gediminas Tursa,<br />
UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“<br />
bei UAB „Merko statyba“<br />
direktorius, ir Juozas Zykus, UAB<br />
„Vilniaus rentinys” direktoriaus<br />
pavaduotojas.<br />
LNTPA ataskaitiniame rinkiminiame<br />
susirinkime LNTPA prezidentas<br />
R. Dargis pateikdamas<br />
asociacijos veiklos ataskaitą<br />
už 2009 m. daug dėmesio<br />
skyrė šalies ekonominei situacijai,<br />
sudėtingai verslo ir visos<br />
šalies aplinkai. Tarp didžiausių<br />
iššūkių valstybei jis pažymėjo<br />
ypatingą nerimą keliančius demografinius<br />
rodiklius ir nuolat<br />
augančią emigraciją. „Turime<br />
sudaryti sąlygas žmonėms<br />
gyventi, mokytis ir dirbti bei<br />
kurti gerovę savo šalyje“, – sakė<br />
R.Dargis. Dėl to darbo vietos<br />
turi būti prioritetinis klausimas<br />
politikų ir valstybės pareigūnų<br />
darbotvarkėje. Kalbėdamas apie<br />
darbo vietas jis atkreipė dėmesį,<br />
kad bedarbystė ir įmonių bankrotai<br />
ypač paženklino statybų<br />
ir nekilnojamojo turto sektorių,<br />
kuris iki krizės kūrė apie 20 proc.<br />
BVP, kuriame dirbo apie 230<br />
tūkst. žmonių.<br />
Tarp asociacijos nuveiktų<br />
darbų praėjusiais metais Robertas<br />
Dargis pažymėjo LNTPA<br />
iniciatyvas paskatinti ir paspartinti<br />
Viešojo ir privataus<br />
sektorių partnerystę. Jis taip<br />
pat atkreipė dėmesį, kad LNTPA<br />
aktyviai dalyvauja įvairiose darbo<br />
grupėse, sudarytose prie Ūkio<br />
ministerijos, Aplinkos ministerijos,<br />
Vilniaus m. savivaldybės ir<br />
Vyriausybės aktualiais sektoriui<br />
klausimais. Tačiau ne visi<br />
klausimai pasiekia politikus. Tai<br />
pažymėtina ir apie parkavimą,<br />
ir NT mokestį už pastatytą,<br />
įregistruotą, bet neparduotą<br />
būstą.<br />
LNTPA inf.<br />
Nepamirškite užsiprenumeruoti<br />
Nepamirškite užsiprenumeruoti
Change language