UAB „Projektų ekspertizė“ – viena sėkmingiausių ... - Statyk.eu

Laikraštis Lietuvos statybininkams 

Lietuvos statybininkų 

asociacija 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis Kaina 5,80 Lt ISSN 1822-704X 

UAB „Projektų ekspertizė“ – 

viena sėkmingiausių Lietuvos įmonių 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame „Sėkmingai 

dirbančių įmonių 2010“ konkurse UAB „Projektų ekspertizė“ pelnė 

nominaciją mažųjų įmonių grupėje. 

„Sėkmingai dirbančios įmonės 

2010“ buvo vertinamos pagal 

produkcijos ir paslaugų apimtis 

(metinės pajamos), pelningumą, 

investicijas į gamybą, eksporto 

apimtis (pagaminta produkcija ar 

suteiktos paslaugos realizuotos 

už Lietuvos ribų), darbo našumo 

rodiklius ir kitus papildomus kriterijus. 

Įvertinus šiuos rodiklius, 

bendrovei „Projektų ekspertizė“ 

buvo paskirta garbinga nominacija 

ST_zinios 2010 12_ruukki.pdf 2010-12-15 16:02:15 

„Sėkmingai dirbanti įmonė 2010“ 

mažųjų įmonių grupėje. 

UAB „Projektų ekspertizė“ atlieka 

ypatingų statinių projektų bendrąsias 

ir dalines ekspertizes, technines 

statinių būklės ekspertizes, įvertina 

nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 

Bendrovė yra Lietuvos 

statybininkų asociacijos narė, 

bendrovės ekspertai – individualūs 

Lietuvos projektų ir statinių ekspertų 

sąjungos nariai. Bendrovėje dirba 

12 atskirų projekto dalių ekspertų. 

Kokybės vadybos sistema 

LST EN ISO 9001:2001. 

Bendrovės, pelniusios 

„Sėkmingai dirbančios įmonės 

2010“ nominacijas trijose grupėse 

– didelių, vidutinių ir mažų įmonių 

– apdovanotos šventiniame renginyje. 

Bendrovei vadovauja direktorius 

doc. dr. Vytautas Papinigis. 

S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr. 

Užs. Nr. 10/93 

Šiame numeryje: 

p. 1 

Kalėdinei nuotaikai sukurti 

užtenka ir kuklaus spindesio 

p. 4 

NUOMONĖ 

Ar šiemet kolektyvui rengsite 

šventinį vakarėlį 

p. 10 

Dualinis mokymas – trumpesnis 

kelias iki atsakingų pareigų 

p. 16 

„Statybų žinių“ viešnia – 

Audronė Endriukaitytė 

p. 18 

PRIEDAS 

LIETUVOS METŲ 

GAMINYS 2010 

p. 24 

PRIEDAS 

Laikraščio 

priedas 

Senas geras namas 

Mieli verslo partneriai, klientai ir draugai 

Kiekvieni nauji metai atneša naujus tikslus, idėjas ir 

viltis. Sveikindami su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais, 

linkime visa tai įgyvendinti. 

Tebūnie ateinantys metai dosnūs Jums prasmingais 

darbais, turtingi sėkme ir laime. 

Ruukki Lietuva 

Su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais!

2 NUMERIO TEMA 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

NUMERIO TEMA 

3 

Kalėdinei nuotaikai sukurti užtenka 

ir kuklaus spindesio 

Tegul šv. Kalėdų nuotaika, 

pripildžiusi Jūsų širdis šviesos, 

džiaugsmo ir viltingo laukimo, 

neapleidžia visais ateinančiais 2011 

metais ir visad telydi Jus 

puikios idėjos, energija ir gerovė! 

Pagarbiai 

LR Seimo Aplinkos apsaugos 

komiteto pirmininkas 

Jonas Šimėnas 

The future of building 

Rita MUZIKEVIČIŪTĖ 

Pasiruošimas didžiausioms metų šventėms sukelia ne tik dvasios pakylėjimą, 

visuotinę pirkimo maniją, bet ir norą puoštis. Artėjant Kalėdoms šviečiančiomis 

girliandomis, įvairiaspalviais žaisliukais ir kitais šventiniais atributais puošiami ne 

tik namai, žaliaskarės ar parduotuvių vitrinos, bet ir miestų gatvės bei pastatai. 

Vieniems tai yra teigiamų emocijų skleidimas, kitiems – verslas, reklama ar 

tiesiog malonumas prisidėti prie bendro miesto puošimo. 

Ryškiausiai savo pastatus 

kalėdiniu laikotarpiu išpuošti 

mėgsta valstybinės ir viešosios 

įstaigos. Išsiskiriančia šventine 

atributika tarpusavyje rungtyniauja 

ir parduotuvių savininkai. O tikrieji 

pastatų kūrėjai – statybininkai, savo 

biurų pastatus šventėms puošia 

labai saikingai ir kukliai. Kodėl taip 

yra 

Nukelta į p. 7 

Žengdami per naują laiko slenkstį, 

Jauskime kiekvienos dienos vertę, 

Žinokime savo troškimus ir siekius, 

O juos įgyvendinant – telydi atkaklumas ir sėkmė! 

Artėjančių šv. Kalėdų ir 2011-ųjų metų proga 

visus statybos valstybinę priežiūrą atliekančius pareigūnus ir kolegas sveikina 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kolektyvas 

UAB „Plungės lagūna“ 

Mieli statybų žmonės, 

Artėja gražiausios metų šventės 

– Šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Laikas, 

kuomet vienas su kitu dalijamės 

grožiu, gėriu, šiluma, kai linkime 

vieni kitiems santarvės, ramybės 

ir laimės. Linkėdamas to Jums 

norėčiau paprašyti nepamiršti, kas 

mus visus supa. Kas suteikia lygiai 

tokių pat jausmų, potyrių ir pojūčių. 

Nepamiršti aplinkos, kuri visuomet 

šalia. Puoselėti, saugoti ir tausoti ją. 

Mums ne tas pats, kur ir kaip 

gyvename. Kur ir kaip gyvens 

mūsų vaikai bei vaikaičiai. Mes 

turime rūpintis savąja aplinka taip pat, kaip rūpinamės savo artimaisiais, 

giminaičiais, savo šeima. Tik tuomet jausime visapusišką, tikrąją pilnatvę. 

Mielų, jaukių ir gražių Jums švenčių. 

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas 

Sveikiname asociacijos įmonių 

kolektyvus ir visus statybininkus, investuotojus, 

projektuotojus, statybinių 

medžiagų gamintojus, mokslo ir mokymo 

įstaigų darbuotojus su Šv. Kalėdomis 

ir Naujaisiais 2011 metais. 

Tegul Jums niekada nepristinga 

įžvalgos ir plataus akiračio, teišlieka 

tvirta atrama bendradarbiai, 

artimieji ir ištikimi draugai. 

Laimė telydi Jūsų šeimas, jaukumas 

– namus, o sėkmė vainikuoja 

visus darbus! 

Lietuvos statybininkų asociacijos 

prezidentas 

Adakras Šeštakauskas 

World’s Leading Trade Fair for 

Architecture, Materials, Systems 

daugiau nei 1 900 dalyviu ekspozicinis plotas – 180 000 m² 

212 000 lankytoju iš 150 šaliu 

4 Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje 

muenchen.lt@ahk-balt.org • Tel. (8 5) 263 9114 • Fax (8 5) 213 1013 

Messe München GmbH • info@bau-muenchen.com 

Tel. (+49 89) 9 49-113 08 • Fax (+49 89) 9 49-113 09 

Su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais! 


AU11puste_106x278_StatyZini_LT.indd 1 20.10.10 11:52

4 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

NUOMONĖ Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

5 

Ar šiemet kolektyvui rengsite šventinį vakarėlį 

Vytas VALENTUKEVIČIUS, 

UAB „Varėnos statyba“ direktorius 

Kalėdinio vakarėlio nerengsime, 

bet visas kolektyvas šia proga jau 

važiavo į Kauno muzikinį teatrą 

žiūrėti operetės „Šikšnosparnis“. 

Mes ir ankstesniais metais daugiau 

dėmesio skirdavome kultūrinei programai, 

darbuotojus kviesdavome 

į įvairius koncertus, o ne į kavines 

tiesiog pasisėdėti, pavalgyti ar 

išgerti. Šiemet pirmą kartą toks 

Kalėdinis renginys vyko gruodžio 

pirmoje pusėje, anksčiau mes 

šventinius darbuotojų susibūrimus 

organizuodavome po Naujųjų metų. 

Nors darbuotojams kasmet 

stengiamės pasiūlyti kokią nors 

įdomią šventinę programą, jie, 

mano manymu, vis tiek laukia ir 

materialinės dovanėlės. Mes paprastai 

visiems darbuotojams dovanojame 

kalėdinius čekius, kad jie 

dovanas galėtų išsirinkti individualiai. 

Tokį šventinį pamaloninimą darbuotojams 

planuojame ir šiemet. 

Anksčiau dar organizuodavome 

Kalėdines dovanėles ir darbuotojų 

vaikams, tačiau dabar kolektyvas 

sumažėjo, paseno, vaikai užaugo ir 

mes nuo šios tradicijos jau atitrūkome. 

Filionis AUGUST, 

UAB „August ir Ko“ direktorius 

Nėra net kalbos, kad 

galėtumėme nedaryti kalėdinio 

vakarėlio. Pas mus kalėdiniai 

vakarėliai kolektyvui vyksta kiekvienais 

metais. Tačiau tas susibūrimas 

nėra vien tik paprasta šventė, mes 

per jį aptariame ir visų metų pasiekimus. 

Taip pat tą vakarą paskelbiame 

ir ateinančių metų prioritetus ir, 

tas šalis, į kurias įmonė planuoja orientuotis 

ir pristatyti savo produktus. 

Į kasmet įmonės rengiamą furšetą 

suvažiuoja visų regionų atstovai. 

Kas dvejus metus per kalėdinį 

vakarėlį mes taip pat renkame geriausius 

darbuotojus ir juos apdovanojame 

padėkos raštais. Manau, tai puiki paskata, 

nes darbuotojas turi stengtis ne vien 

dėl pinigų, bet ir dėl kolegų, ir vadovų 

įvertinimo. Geriausius metų darbuotojus 

renka patys kolektyvo nariai. 

Jokių premijų švenčių proga 

darbuotojams mes neskiriame, nes 

mūsų verslas yra sezoniškas, žiemą 

negauname daug užsakymų, todėl 

ir neturime sukauptų pinigų, kuriuos 

galėtumėme išdalinti. Bet mes 

stengėmės nesumažinti darbuotojams 

atlyginimų visus metus. 

Česlovas ZABARAUSKAS, 

UAB „Avona“ generalinis direktorius 

Šventę darbuotojams tikrai rengsime. 

Vakarėlius kolektyvui rengiame 

kiekvienais metais. O programa kiekvienais 

metais būna vis kitokia: tai 

vykstame į Druskininkus pasiplaukioti 

baseine, tai masažais darbuotojus 

palepiname ar dar ką nors sugalvojame. 

Šiemet, manau, visas linksmybes 

teks nukelti jau po visų švenčių ir darbuotojus 

palinksminti tik sausį. Nes 

dabar prisikaupė tiek daug darbų, 

kad žiūrime, jog surengti šventės šiais 

metais tikrai nebespėsime. 

Mes darbuotojus kiekvienais 

metais apdovanojame premijomis. 

Jos visiems būna skirtingo dydžio, 

priklausomai nuo to, kas kiek 

pastangų ir triūso tais metais įdėjo. 

Piniginis paskatinimas darbuotojų 

laukia ir šiemet. 

Irmantas KUBILIUS, 

UAB „Irdaiva“ direktorius 

Taip, šiemet kalėdinis vakarėlis 

kolektyvui tikrai numatytas. Vyks 

tokios simbolinės senų metų 

palydėtuvės ir naujųjų sutiktuvės. 

Vakarėlis bus ne teminis, tiesiog 

sukviesime visą kolektyvą pasisėdėti, 

pasišnekučiuoti, pasiklausyti muzikos. 

Iš tiesų, manau, viskas vyks pakankamai 

kukliai. 

Pernai dėl ekonominio sunkmečio 

vakarėlio nerengėme, nors tokios 

šventės pas mus anksčiau vykdavo 

tradiciškai kiekvienais metais. Tačiau 

šiemet nusprendėme darbuotojus 

vis dėlto pamaloninti. Taip pat 

žadame darbuotojus pradžiuginti ir 

simbolinėmis dovanėlėmis. Kas tai 

bus, tegu kol kas lieka paslaptyje. 

Kalbino Rita Muzikevičiūtė 

„Statybų žinių“ archyvo ir pašnekovų nuotr. 

STATYBŲ SĄMATOS • NORMATYVAI• KAINYNAI • PROGRAMOS 

Uždaroji akcinė bendrovė SISTELA 

Žalgirio 88, LT-09303 Vilnius , 

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084, faks. 275 0411, 

e. p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt; www.sistela.lt, 



6 SUKAKTYS 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

NUMERIO TEMA 

7 

Didžiausia vertybė – ištikimi ir 

patriotiški darbuotojai 

Kalėdinei nuotaikai sukurti užtenka 

ir kuklaus spindesio 

Prieš penkerius metus švenčiant bendrovės 60–metį, dalyvavo trys iš 

keturių bendrovei vadovavusių direktorių. 


UAB „Senovė“ pasitikdama savo 65–ąjį jubiliejų didžiuojasi per 

daugiau kaip pusšimtį metų įgyvendinusi begalę valstybinės svarbos 

visuomeninės ir gyvenamosios paskirties statybos bei restauracijos 

projektų. Generalinis bendrovės direktorius Audrius Kolka pabrėžia, 

kad didžiausia jo bendrovės stiprybė – darbuotojų ištikimybėje. 

Siekia išlikti savo srities 

profesionalais 

Įmonėje dirba apie 250 

darbuotojų. Bendrovės vadovas 

didžiuojasi, kad jo įmonėje 

nemažai specialistų dirba net po 

kelias dešimtis metų. „Todėl kolektyve 

jaučiasi įmonės daugiamečių 

darbuotojų patriotiškumas, o tai – 

vienas iš vežančių ir motyvuojančių 

dalykų“, – didžiuojasi A. Kolka. 

Jis neslepia, kad nors įmonė 

švenčia garbingą jubiliejų, didelės 

nuotaikos švęsti nėra. „Įmonė, kaip 

ir visa statybų rinka, išgyvena ne 

pačius geriausius laikus. Tie piniginiai 

srautai, kurie sutriko, daro 

labai didelę įtaką, daug nuostolių 

pridarė nekilojamojo turto burbulas. 

Dėkojame visiems mūsų esamiems ir būsimiems 

klientams už gerai atliktą darbą. 

Sveikiname visus su šventėmis ir linkime 

produktyvesnių ir pelningesnių Naujų jų 2011 metų. 

Mes ir toliau Jus stebinsim. 

Visada Jūsų „Brikers Latvija“ kolektyvas. 

Daugelis mūsų skolininkų vis dar nesugeba 

atsiskaityti. Tai ir slegia“, – ne 

itin šventinėmis mintimis dalijasi A. 

Kolka. 

Jubiliejinę sukaktį mininčios 

įmonės vadovas svarsto, kad 

ekonominė krizė iš Lietuvos išginė 

labai daug kvalifikuotų specialistų, 

tačiau, pasak A. Kolkos, UAB 

„Senovė“ bando išlaikyti visus gerus 

specialistus. „Mes stengiamės, kad 

kvalifikuoti žmonės uždirbtų daugiau 

ir būtų motyvuoti materialiai“, – atvirauja 

jis. UAB „Senovė“ darbuotojai 

nuosekliai tobulina profesinių sričių 

žinias, ir kelia kvalifikaciją. 

Atsako už teikiamų paslaugų 

kokybę 

UAB „Senovė“ atlieka pastatų 

restauravimą, statybos, remonto ir 

renovacijos darbus. Taip pat surenka 

ir pašalina medicinines ir kitas 

pavojingas atliekas. Apie 80 proc. 

darbų UAB „Senovė“ atlieka pati. 

Teigiama, kad taip kontroliuojamas 

paslaugos teikimas – nuo užklausos 

gavimo iki darbų priėmimoperdavimo 

akto pasirašymo. „Tiems 

darbams, kurių neatliekame patys, 

samdome tik patikimus subrangovus, 

už kurių darbo kokybę patys prisiimame 

atsakomybę. Įsiklausome į 

kiekvieno kliento poreikius. Jų neskirstome 

į mažus ir didelius“, – savo 

interneto puslapyje pabrėžia UAB 

„Senovė“. Bendrovė daug dėmesio 

skiria aplinkosaugai. 

Įmonės vadovas pasakoja, 

kad labiausiai didžiuojasi kultūros 

pavelde atliktais darbais ir savo 

indėliu kuriant country stiliaus „Delano“ 

restoranus su besisukančiais 

malūnais. „Dirbame ir su daugeliu 

Lietuvoje reziduojančių ambasadų. 

Padedame jiems atnaujinti patalpas. 

Labai malonu, kad būtent mus nuolat 

kviečia atlikti tuos darbus. Taip 

pat esame pastatę gana išskirtinį 

individualių namų kvartaliuką 

Smalinė“, – teigia A. Kolka. 

Ateities planuose – užsienio 

rinkos 

Kalbėdamas apie ateities planus, 

UAB „Senovė“ vadovas užsimena, 

kad jų yra pačių įvairiausių. Įmonė 

dirba su rytų rinka, šiuo metu 

nemažai darbininkų darbuojasi Baltarusijoje, 

ateityje tikisi dar labiau 

įsitvirtinti užsienio rinkose, šiek tiek 

vilties teikia ir Lietuvos rinka. Planai 

statyti atominę elektrinę bei kiti energetiniai 

projektai, pasak A. Kolkos, 

lyg ir rodo, kad užsakymų turėtų 

būti, tačiau nuolat kintanti situacija 

verčia būti budriems. 

Nepaisant visko, jubiliejų 

mininčios bendrovės vadovas 

sako, kad dar po kokių penkerių 

metų atsigręžus atgal, visos bėdos 

pasimirš. Anot, A. Kolkos, svarbiausia 

– išlaikyti gerus tarpusavio santykius 

ir tikėjimą, kad viskas bus gerai. 

UAB „Senovė“ nuotr. 

Normundas Marcinkevičius, 

pardavimų vadovas 

Mob. 8 640 23 835 

E. p. normundas@brikers.lt 

www.brikers.lt 

UAB „Arginta“ 

Atkelta iš p. 2 

Dauguma mūsų kalbintų statybos 

verslo atstovų tikina, kad jų 

pastatai jau savaime puošia miestą, 

tad dar papildomai puošti pačius 

pastatus nesą didelio reikalo. 

Vilniuje įsikūrusios UAB „Arginta“ 

direktorius Artūras Mrazauskas 

sako, kad savo įmonės pastato 

niekada nepuošė, nes jis ir taip 

yra gražus. Pastatas turi naktinį 

apšvietimą, todėl, įmonės vadovo 

nuomone, jo kaip nors papildomai 

puošti Kalėdų ar kitų švenčių laikotarpiu 

net ir nereikia. 

Tiesa, A. Mrazauskas sako, kad 

šventinę atmosferą jo vadovaujamoje 

įmonėje kuria biuro vidaus 

papuošimai ir pastato viduje kasmet 

atsirandanti Kalėdų eglė. 

Pagrindinis akcentas – eglutė 

Būtent Kalėdų eglė yra pagrindinis 

šventinis akcentas, kurį puošia 

dauguma statybos įmonių. Kaune 

įsikūrusios AB „Požeminiai darbai“ 

atstovė taip pat pasakojo, 

kad šiemet įmonė puošė tik kieme 

augančią eglutę. 

Net šešias eglutes šioms 

šventėms įmonės teritorijoje 

papuošė Klaipėdoje įsikūrusi UAB 

„Edrija“. Bendrovės komercijos 

direktorė Žana Bernotienė, teigia, 

kad paties pastato puošyba planuojama 

tik per kitų metų šventes. 

„Anksčiau pastato puošti tiesiog 

nebuvo galimybės, nes jis baigtas 

statyti tik šiais metais“, – aiškina 

Ž. Bernotienė. Kieme pasodintas 

eglutes šiemet puošė visos įmonėje 

dirbančios moterys. „Kalėdinės 

girliandos paliekamos šviesti per 

naktį, tad šešių eglučių kuriamas 

įspūdis visiems nuolat primena apie 

artėjančias šventes“, – pasakojo Ž. 

Bernotienė. 

Apšviečia pastatus 

Rietave, Sauslaukio kaime 

įsikūrusi UAB „Plungės lagūna“ 

generalinis direktorius Almantas 

Čebanauskas sako, kad savo pastatą 

įmonė puošia kiekvienais metais. 

„Mūsų pastatas ir taip gražus, bet 

prieš kiekvienas Kalėdas mes jį vis 

tiek įrėminame girliandomis, kurios 

šviečia visą naktį. O pastato 

reprezentacinėje dalyje, prie pat 

įėjimo visada dar papuošiame ir 

didelę Kalėdų eglę“, – švenčių 

laukimo nuotaikomis dalijasi A. 

Čebanauskas. „Plungės lagūna“ 

vadovas pasakoja, kad apšviestas 

pastatas vakare matosi iš labai toli ir 

džiugina praeivių akį. 

Alytuje esančios UAB „Skirnuva“ 

administracijos direktoriaus 

pavaduotojas Arūnas Smolskas 

pasakoja, kad jo įmonės pastatas 

per šventes pasidabina kiekvienais 

metais. Kaskart naujus UAB 

„Skirnuva“ šventinius pastato 

apšvietimo variantus kuria įmonėje 

dirbantis dizaineris. „Paprastai 

ant pastato briaunų ar viršuje 

ant apsauginių tvorelių atsiranda 

girliandos, vienais metais lauke prie 

pastato puošėme eglutę. Sutemus 

taip pat įjungiame ir specialų dalinį 

Saulius Pamerneckis, architektas: 

UAB „Edrija“ 

pastato apšvietimą“, – pasiruošimą 

didžiausioms metų šventėms 

atskleidžia A. Smolskas. 

Specialistai sako, kad kuriant 

šventinę atmosferą, daug pompastikos 

ir blizgučių ant pastatų nereikia. 

Ekspertų teigimu, svarbiausia 

puošybos taisyklė – jausti saiką ir 

nepersistengti. 

Bendrovių ir Kęstučio Jonaičio nuotr. 

„Architektui svarbu, kad ant suprojektuotų pastatų, per šventes 

atsirandantys laikini puošybos elementai būtų parinkti profesionaliai. 

Puošiant pastatą, labai lengva jį ne pagražinti, o tiesiog išdarkyti. 

Mano nuomone, pastatų puošti net ir nereikia. Užtenka, kad ant jų 

šventiniu periodu atsirastų tam tikrų elementų, kurie pastatui suteiktų 

kitokią išraišką, spalvą. Nereikia fasado apkrauti varveklių imitacijomis ar 

snaigėmis. Turi būti kažkokia koncepcija. 

Prieš puošiant pastatą reiktų konsultuotis su pastato autoriumi. 

Paprastai architektai, projektuodami pastatą, visada numato naktinį 

pastato apšvietimą. Taigi, jeigu užsakovas, į tai dar projektavimo stadijoje 

atkreiptų daugiau dėmesio, užtektų įvesti papildomų apšvietimo 

atspalvių, kad per šventes pastatas įgautų naują išraišką. Tada 

nebereikėtų nieko kabinėti papildomai. 

Ne mažesnė problema, kad visos tos puošmenos ant pastatų lieka 

kaboti ištisus metus. To reikėtų vengti. Juokingai atrodo, kai vasarą 

važiuoji ir matai, kad ant lango yra likusi, tarkim, lempučių snaigė.“ 



8 BENDROVĖSE 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

SUKAKTYS 

„Sadolin Idea&Design“ – vieta, kur gimsta įkvėpimas 

Vilniuje ir Šiauliuose šiais metais atidarytos pirmosios naujos 

koncepcijos namų interjero tinklo „Sadolin Idea & Design“ 

parduotuvės. Tai vieta ieškantiems geriausių idėjų, sprendimų ir 

priemonių namams įrengti – tiek norintiems savo namų aplinką kurti 

patiems, tiek interjero dizaineriams, tiek statybų profesionalams. 

„Sadolin Idea&Design“ tinklas 

išsiskiria tuo, kad čia, vienoje vietoje, 

galima rasti tris pagrindinius būsto 

interjero įrengimui ir apdailai reikalingus 

elementus – dažus, tapetus ir 

grindų dangas. 

„Sadolin Idea&Design“ 

parduotuvės pristato geriausius 

produktus statybų srityje ir teikia 

aukščiausio lygio specialistų konsultacijas. 

Čia dirbantys specialistai 

kiekvienam pirkėjui profesionaliai 

patars visais dažymo, tapetų ar 

grindų dangos pasirinkimo klausimais. 

Parduotuvėse taip pat galite 

užsisakyti ir profesionalaus dizainerio 

pasaugą. 

Parduotuvėse siūlomas visas 

„Sadolin“ dažų asortimentas, 

medienos apsaugos priemonės 

„Pinotex“, metalo dažai „Hammerite“, 

pasaulyje žinomų gamintojų 

tapetai ir kokybiškos grindų dangos. 

Parduotuvėse veikia ir „Sadolin 

akademija“, kurioje organizuojamos 

paskaitos ir mokymai besidomintiems 

namų interjero kūrimu. 

UAB „LI Sadolin“ generalinė 

direktorė Sabina Kozlovska sako, 

kad šios parduotuvės pritaikytos 

kiekvienam klientui – tiek norintiems 

savo namų aplinką kurti patiems, tiek 

interjero dizaineriams, tiek statybų 

profesionalams. 

„Erdvės apgalvotos ir suplanuotos 

taip, kad visi – ir profesionalūs 

statybininkai, ir dizaineriai, ir paprasti 

vartotojai – jaustųsi patogiai. Čia 

nėra statybinių prekių parduotuvėms 

būdingo pramoninio požiūrio į pardavimo 

procesą. Užtikriname, kad ir 

dažus, ir teptukus, ir grindų dangą 

galima nusipirkti elegantiškoje, 

skoningoje erdvėje, ir už tai nereikia 

mokėti daugiau“, – pasakoja „LI Sadolin“ 

generalinė direktorė S. Kozlovska. 

Naujose parduotuvėse pirkėjai ras 

šių metų „Sadolin“ dažų naujovę – 

spalvų kolekcijas „Įkvėpimas 2010“. 

Iš viso yra 12 spalvų kolekcijų, kurios 

yra suderintos, atsižvelgiant į nuotaikas 

ir spalvas, taigi šios kolekcijos 

– puikus pagalbininkas ieškantiems 

sprendimo savo vizijai įgyvendinti ir 

dar nesusidūrusiems su spalvų derinimu. 

Artimiausiu metu jau pasirodys 

ateinančių, 2011 m., naujos spalvų 

kolekcijos. 

Taip pat parduotuvėje rasite 6 

tūkst. atspalvių katalogą, kuriuo mielai 

naudojasi profesionalūs dizaineriai 

ir įprastų spalvų palečių, kuriose yra 

apie 1 500 atspalvių. 

Kitais metais „Sadolin 

Idea&design” tinklą planuojama 

plėsti ir atidaryti naujas parduotuves 

ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje. 

S•Ž UAB „LI Sadolin“ nuotr. 

„Sadolin Idea&Design“ 

parduotuvių adresai: 

Vilniuje, P. Lukšio g. 19, 278 korp. 

(„Ogmios miestas“). 

Šiauliuose, Tilžės g. 134. 

http://id.sadolin.lt 

LSA narė „Sauslaukio statyba“ – nauja, bet ne naujokė 

Žemaitijoje, Rietave, įsikūrusi UAB „Sauslaukio statyba“ baigiantis 

metams tapo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nare. 

Bendrovei, kuri 2011 m. sausį 

pažymės aštuonerių metų sukaktį, 

vadovauja generalinė direktorė 

Irena Kirklienė. „Tikimės, kad 

būdami asociacijos nariais lengviau 

įgyvendinsime savo tikslus, greičiau 

užčiuopsime kylančias problemas, 

pasisemsime ir pasidalinsime 

patirtimi, pagaliau – pabendrausime 

su kolegomis“, – sakė bendrovės 

vadovė, paklausta, kodėl UAB „Sau- 

slaukis“ pasiryžo tapti LSA nare. 

UAB „Sauslaukio statyba“ gali 

statyti gyvenamuosius ir negyvenamuosius 

pastatus, valstybinės 

reikšmės kelius, hidrotechnikos statinius, 

atlikti nekilnojamojo kultūros 

paveldo vertybių tvarkybos darbus. 

Žemaitijos bendrovėje įdiegta integruota 

vadybos sistema, kurią 

sudaro kokybės vadybos sistema 

(pagal standartą ISO 9001:2008); 

aplinkos apsaugos vadybos sistema 

(pagal standartą ISO 14001:2004); 

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos 

sistema (pagal standartą OHSAS 

18001:2007). Iki metų pabaigos 

planuojama sertifikuoti ir socialinio 

atsakingumo sistemą (pagal 

standartą SA8000:2008). 

UAB „Sauslaukio statyboje“ 

dirba 149 darbuotojai, kurie vykdo 

pastatų modernizavimą, atlieka 

fasadų ir vidaus apdailos darbus, taip 

pat kelių tiesimo, aplinkos įrengimo 

bei asfaltavimo darbus. Darbų apimtims 

įtakos, be abejo, turėjo laikmetis. 

Jeigu 2008 m. UAB „Sauslaukio 

statyba“ įvykdė darbų už 13,5 mln. 

Lt., tai 2009 m. darbų sumažėjo 

daugiau negu dvigubai – darbų buvo 

įvykdyta už 5,5 mln. Lt. Besibaigiantys 

metai teikia vilčių, kad situacija 

gerėja: bendrovės 2010 m. planuose 

– atliktų darbų vertė turėtų pasiekti 

10 mln. Lt. 

Šiemet bendrovė vykdė įvairius 

projektus – nuo gatvių dangos 

rekonstrukcijos iki stovyklavietės 

įrengimo. Rietavo savivaldybėje 

UAB „Sauslaukio statyba“ rekonstravo 

kelių kaimų gatvių dangas. 

Šių darbų apimtys siekė 1,21 mln. Lt. 

Platelių gimnazijos pastato rekonstrukcijos 

projektavimo ir statybos 

darbai bendrovės užsakymų portfelį 

papildė 3,21 mln. Lt, o Oginskių 

dvaro karietinės pritaikymas turizmo 

reikmėms, atliekant tvarkomuosius 

paveldosaugos ir statybos 

darbus – dar 5,59 mln. Lt. Taip pat 

atlikti palaikomojo gydymo, slaugos 

ir senelių globos namų rekonstravimo 

darbai, prie nacionalinės Jūros 

upės įrengtos vandens turizmo 

trasos Rietavo savivaldybėje įrengta 

stovyklavietė, rekonstruota Labardžių 

pagrindinė mokykla, pritaikant 

ją bendruomenės poreikiams. O 

lapkričio 12 d. bendrovė sukvietė 

rietaviškius ir miesto svečius į planuojamo 

statyti 24 butų namo projekto 

pristatymą, kurio metu gyventojai 

buvo kviečiami tapti naujų butų 

šeimininkais. 

S•Ž UAB „Sauslaukio statyba“ nuotr. 

Užs. Nr. 10/79 

Užs. Nr. 10/76 

Užs. Nr. 10/80 

Blogai dirbti neleidžia profesinė sąžinė 


Raseiniuose įsikūrusi statybos, projektavimo ir kultūros paveldo 

tvarkybos darbus atliekanti UAB „Raseinių statyba“ šiemet mini 

45-ąsias gyvavimo metines. Įmonės generalinis direktorius Saulius 

Bekampis sako, kad beveik per pusę šimto metų nueitas kelias buvo 

ir vingiuotas, ir duobėtas, tačiau net ir ekonominiu sunkmečiu įmonė 

sugebėjo išsilaikyti ir dabar gyvena pakilimo laikotarpį. 

Antrus metus įmonei vadovaujantis 

Saulius Bekampis teigia, kad UAB 

„Raseinių statyba“ per visą gyvavimo 

laikotarpį išgyvenusi nemažai krizių 

ir valdžios pasikeitimų, išliko tik dėl 

savo stiprios struktūros, tvirto ir 

ištvermingo kolektyvo branduolio ir, 

nors ir skausmingų, bet laiku priimtų 

sprendimų. Pasak S. Bekampio, tik 

drastiškos priemonės padėjo suvaldyti 

finansinius srautus ir atsitiesti po 

ekonominės krizės smūgių. 

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų 

Šiuo metu bendrovėje „Raseinių 

statyba“, pažyminčioje įspūdingą 

sukaktį, dirba 159 darbuotojai, devyni 

iš jų – LR Aplinkos ministerijos atestuoti 

projektų ir statybos darbų 

vadovai. 

„2009 m. sumažėjus darbų 

apimčiai ir perpus nukritus apyvartai, 

buvome priversti sumažinti 

darbuotojų skaičių. Krizė pakoregavo 

ir veiklos sritis, teko atsisakyti 

pagalbinės gamybos, nes, nelikus 

apkrovimo, gamyba tapo nuostolinga. 

Tačiau bendrovės gamybinėje 

bazėje ir toliau veikia modernus betono 

gamybos mazgas, gaminame 

sertifikuotą prekinį betoną“ – pasakoja 

UAB „Raseinių statyba“ generalinis 

direktorius Saulius Bekampis. 

Pasak S. Bekampio, antrąjį šių 

metų pusmetį įmonės veikla vėl 

pradėjo įsibėgėti, todėl prireikė naujų 

kvalifikuotų specialistų. Tačiau teko 

susidurti su nemenka problema, 

kad dabar darbo rinkoje labai sunku 

rasti kvalifikuotos darbo jėgos. 

O įmonei reikia gerų specialistų, 

nes UAB „Raseinių statyba“ dirba 

sudėtinguose objektuose. 

„Projektavimo ir statybos procese 

taikome naujas pažangias technologines 

naujoves ir specialistų idėjas. 

Bendrovė stengiasi suteikti darbuotojams 

tobulėjimo galimybes, gilinti 

žinias ir tobulinti įgūdžius. Turime 

asmeninių tikslų – nuolat mokytis, 

kelti kvalifikaciją, tobulėti, kelti darbo 

efektyvumą ir didinti našumą“, – 

dėsto S. Bekampis. 

UAB „Raseinių statyba“ istorija 

Tikslas – sukurti didžiausią vertę 

Šiuo metu statybos darbus įmonė 

atlieka vienuolikoje objektų: Plungėje, 

Tauragėje, Jurbarke, Kaune, Kazlų 

Rūdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose ir kt. 

„Paprastesniuose objektuose 

statinių inžinerines sistemas 

įrenginėjame savo jėgomis, turime 

elektrotechnikos ir mechanikos darbų 

padalinius, o stambesniems objektams 

samdome subrangovus. Nes mūsų 

tikslas – per trumpiausią laiką sukurti 

didžiausią vertę“, – teigia UAB „Raseinių 

statyba“ vadovas S. Bekampis. 

UAB „Raseinių statyba“ statinių 

kategorijos – ypatingi statiniai, 

statinių grupės –gyvenamieji ir 

negyvenamieji pastatai, viešojo 

naudojimo, pramonės ir kitos ūkinės 

veiklos pastatai, inžinieriniai tinklai. 

„Statybos darbus vykdome visoje 

Lietuvos teritorijoje. Tiek namuose 

Raseiniuose, tiek svetur, kituose rajonuose, 

tenka susidurti su didžiule 

statybų įmonių konkurencija. Tačiau 

galime tik pasidžiaugti, kad atsiranda 

vis daugiau užsakovų, kurie supranta, 

kas yra protinga kaina ir renkasi 

rangovą ne pagal mažiausią kainą, 

o pagal patikimumą“ – teigia UAB 

„Raseinių statyba“ vadovaujantis 

S.Bekampis. 

Rūpinasi bendrovės reputacija 

UAB „Raseinių statyba“ vadovas pasakoja, 

kad bendrovėje įdiegtos kokybės 

vadybos, aplinkosaugos ir darbuotojų 

saugos ir sveikatos sistemos. 

„Mums labai svarbi dalykinė 

reputacija. Blogai dirbti neleidžia 

profesinė sąžinė“, – mintimis dalijasi 

S. Bekampis. 

Kalbėdamas apie įmonės ateities 

planus, S. Bekampis vardija, kad 

UAB „Raseinių statyba“ siekia tapti 

modernia, visuotinai pripažinta, socialiai 

atsakinga, draugiška žmogui 

ir aplinkai statybos paslaugų įmone. 

Įmonė noriai dalyvauja energijos 

taupymo projektuose, Lietuvos ūkio 

subjektams teikia kokybiškas projektavimo 

ir statybos darbų paslaugas. 

Bendrovės generalinis direktorius 

išduoda, kad įmonė gyvena 

optimistinėmis nuotaikomis ir, nepaisant 

itin blogų, 2009-ųjų metų, 

tikisi, kad kitąmet, jo vadovaujamai 

įmonei vėl pavyks suklestėti. Tiesa, 

ateityje įmonė ketina kristalizuoti 

savo veiklą, atsisakyti pagalbinės 

gamybos ir orientuotis tik į statybos 

darbų paslaugas. 

Bendrovės nuotr. 

• Bendrovė veiklą pradėjo 1965 m. kaip Kaimo kilnojama mechanizuota kolona Nr. 12. 

• 1986 m. balandžio mėn. įmonė reorganizuota į Raseinių statybos organizaciją Nr. 2; 

• 1990 m. lapkričio mėn. tapo Raseinių 2-ąja valstybine statybos įmone. 

• 1993 m. kovo 1 d. įregistruota AB „Raseinių statyba“ 

• 2004 m. rugsėjo 24 d. perregistruota į UAB „Raseinių statyba“ 

• 2006 m. sausio 13 d. įmonėje įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:2000/LST EN 

ISO 9001:2001 standarto reikalavimus. 

• Nuo 2009 m. lapkričio mėn. įmonė taip pat sertifikuota pagal aplinkos vadybos sistemos standartą ISO 14001:2004/ 

LST EN ISO 14001:2004, Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą BS OHSAS 18001:2007/ LST 

1977:2008 ir atnaujinta Kokybės vadybos sistema pagal standartą ISO 9001:2008/LST EN ISO 9001/2008. 

• 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „Raseinių statyba“ tapo statybininkų asociacijos nare. 

• 2010 m. lapkričio 12 d. išduotas Atitikties sertifikatas Nr. SPSC-8925 UAB „Raseinių statyba“ gaminamam 

prekiniam normaliajam betonui C8/10; C12/15; C16/20 ir C20/25. Betonas gaminamas UAB „Raseinių statyba“ 

gamybinėje bazėje adresu Maironio g. 80, 60120 Raseiniai. 

9 



VERSLAS. MOKSLAS 

10 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 


11 

Dualinis mokymas – trumpesnis kelias iki atsakingų pareigų 

Nijolė Kikutienė Prof. Romualdas Ginevičius Juozas Baranauskas 

Romualdas Pusvaškis Pranas Kuisys 

Genė DRUNGILIENĖ 

Jauno specialisto darbdaviai dažniausiai geidžia tik su viena sąlyga 

– kad jis iš karto žinotų ir mokėtų tai, ką gali tik patyręs specialistas, 

t. y., kad turėtų kuo daugiau praktinių įgūdžių. Dabartinė mokymo 

sistema negali patenkinti šių rinkos poreikių, todėl Lietuvoje prabilta 

apie dualinį mokymą. 

Specialistas – konkrečiai 

įmonei 

„Dualinio statybos inžinierių 

rengimo VGTU koncepcijos tikslas – 

konkrečiai statybos įmonei parengti 

aukštos kvalifikacijos inžinierių, kuris 

iš karto po universiteto baigimo 

galėtų eiti atsakingas pareigas“, – 

sakė VGTU rektorius prof. Romualdas 

Ginevičius. 

Dualinės studijos prasideda nuo 

profesinės mokyklos. Jau stodamas į 

tokią mokymo įstaigą, jaunuolis žino, 

kad gerai baigęs profesinę mokyklą, 

turės galimybę pagal sutartį, o ne 

konkurso keliu, įstoti į VGTU. Universitete 

toks jaunuolis turi pasirašyti 

sutartį dėl dualinio mokymo bei 

sutartį su pasirinkta statybos bendrove 

dėl praktikos, dėl kursinių ir 

baigiamojo darbo bei darbo baigus 

universitetą. Tokiu būdu jau mokymosi 

universitete metu studentas 

palaipsniui tampa bendrovės darbuotoju 

– statybos įmonės gauna 

specialistus, jau išmanančius jų 

specifiką ir galinčius iš karto vykdyti 

atsakingas užduotis. 

Būsimam Inžinieriui – 

darbiniai įgūdžiai 

Vilniaus statybininkų rengimo 

centro direktorius Juozas Baranauskas 

patikino statybų bendrovių 

vadovus, jog dalyvaudamas dualinio 

mokymo sistemoje centras nerengia 

vien tik būsimų VGTU studentų. 

„Mes ir toliau rengiame kvalifikuotus 

darbininkus – tokia yra mūsų 

misija“, – sakė jis. – Tačiau tai 15 

proc. moksleivių, kurie paprastai 

stoja į aukštąsias mokyklas, sudaromos 

dualinio mokymosi galimybės. 

Mūsų dalis šiame projekte yra 

darbinių įgūdžių suteikimas būsimam 

inžinieriui. Iš savo patirties žinau, kad 

tokie įgūdžiai inžinieriui gamyboje 

būtini ir kelia jo vertę.“ 

ES valstybėse taikomas mokyklinis, 

dualinis ir pameistrystės profesinio 

mokymo būdai. Lietuvoje vykdomas 

mišrus – mokyklinis su dualinio 

elementais būdas, kai mokoma 

dirbtuvėse su pakankamai ilga praktika 

gamyboje. Esminis skirtumas yra 

toks, kad, pvz., Vokietijoje mokinį į 

mokyklą atsiunčia mokytis įmonė. 

Tokiu būdu įmonė gali kontroliuoti, 

ko mokinys išmoks, o mokinys labiau 

stengiasi, nes tai yra reali galimybė 

gauti darbą įmonėje. Naujasis profesinio 

mokymo įstatymas ir Lietuvoje 

įteisino specialybės įgijimą per 

pameistrystę. Šis būdas, anot J. Baranausko, 

gali būti įgyvendinamas tik 

naudojant dualinį mokymą. 

Stiprina motyvaciją 

Vilniaus technologijų ir dizaino 

kolegijos direktorė Nijolė Kikutienė 

akcentavo, kad labai svarbu – studento 

motyvacija: „Jeigu studentas 

žinos, kad jis mokosi to, ko reikės 

dirbant įmonėje, ką jis galės pritaikyti 

praktikoje, tada jis tikrai stengsis.“ 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į mokymo 

programų rengimą, kai įmonės turi 

aiškiai nusakyti, ką turi mokėti studentas, 

ateidamas dirbti į įmonę. 

Įmonės, kurios bendradarbiauja 

su mokymo įstaiga, turi investuoti ir 

į darbo vietos, metodinės medžiagos 

sukūrimą, mentorių apmokymą. Kad 

procesas vyktų sklandžiai, direktorės 

siūlymu, turėtų būti sudaryta duomenų 

bazė – kokios įmonės dalyvauja dualinio 

mokymo programose. Turėtų 

būti parengti ir praktinio rengimo 

vadovai – apmokomi ir parengti pedagoginiam 

darbui. Vis tik N. Kikutienė 

pastebėjo, kad šiuo metu dualinio 

mokymo modelį realiausia pritaikyti ne 

koleginėse, o tęstinėse, kvalifikacijos 

kėlimo studijose, vykdomose pagal 

mokymosi visą gyvenimą strategiją. 

VšĮ VGTU Kokybės vadybos centro 

direktorius Pranas Kuisys replikavo, 

kad bendrovei labiau verta turėti 

ne specialiai jai parengtą specialistą, 

o specialistą, kuris būtų iniciatyvus, 

sparčiai tobulėjantis. Gyvenimas taip 

sparčiai kinta, anot jo, kad svarbiausia 

– išugdyti tinkamas tobulėti savybes, 

kad jis gebėtų įvertinti, kokios 

kompetencijos jam reikia dabar ir 

kokios reikės ateityje. Daugiausia, 

anot jo, pasiekia tie žmonės, kurie 

moka mokytis savarankiškai. 

Vykdoma profesinio mokymo 

pertvarka 

„Profesinis mokymas yra 

lygiavertė mokymosi visą gyvenimą 

sistemos dalis“, – sakė Švietimo ir 

mokslo ministerijos Profesinio ir 

tęstinio mokymo departamento 

direktorius Romualdas Pusvaškis. 

Praktinio profesinio mokymo 

išteklių atnaujinimas įgyvendinamas 

įsteigiant sektorinius praktinio moky- 

mo centrus bei didinant profesinio 

rengimo įstaigų savarankiškumą. 

Nuo 2009 m. vykdomi aštuoni projektai, 

skirti sukurti sektorinius praktinio 

mokymo centrus. Ateinančiais 

metais bus pradėti vykdyti dar 34 

projektai. Bendra suma, skirta šiems 

projektams, – iki 293 mln. Lt. Tarp 

šių centrų yra ir statybininkų centrų. 

„Iš tiesų mes nekuriame jokių 

naujų centrų. Sektorinis praktinio 

mokymo centras yra vieno ar kelių Lietuvos 

ūkio sektorių modernia praktinio 

mokymo įranga aprūpinta profesinio 

mokymo įstaiga arba jos padalinys, 

teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio 

VGTU Užsienio ryšių direkcija: 

organizuos praktikantų atranką; 

tarpininkaus paruošiant dokumentus; 

suteiks VGTU studento statusą 

praktikos metu; suteiks gyvenamąją 

vietą praktikos laikotarpiu. 

Jei įmonės darbuotojas yra VGTU 

studentas, siūlome išsiųsti jį praktikai 

į Jūsų partnerinę įmonę užsienyje. 

VGTU Užsienio ryšių direkcija: suderins 

priėmimo procedūrą su priimančiąja 

puse; administruos išvykimo 

procedūrą; paruoš dokumentus ir 

vykdys praktikos monitoringą. Kokia 

nauda priimančiajai įmonei Užsienio 

studentas atliekantys praktiką 

Jūsų įmonėje, tai: nauji kontaktai, 

naujos rinkos, naujos veiklos perspektyvos; 

studentų žinios, įgūdžiai, 

Siūlo praktikai priimti užsienio studentus 

Kasmet daugėja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 

studentų, atliekančių praktikas užsienyje. Taip pat daugėja užsienio 

studentų, norinčių atlikti praktiką Lietuvos įmonėse. VGTU ieško 

partnerių ir siūlo Jūsų įmonei priimti praktikai užsienio studentus. 

profesinio mokymo paslaugas visiems 

Lietuvos gyventojams, siekiantiems 

įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti“, – 

sakė R. Pusvaškis. Tokie centrai kuriami 

ten, kur yra didžiausias vieno ar kito 

sektoriaus potencialas, kur intensyviausiai 

tas sektorius vystosi. Taip pat, 

steigiant centrus, atsižvelgta į tai, 

kuri institucija turi didžiausią įdirbį ir 

pasirengimą priimti investicijas. Sektoriniai 

statybos centrai steigiami Kaune, 

Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Vilniuje 

(du centrai), Telšiuose. 

Kitos mokyklos yra pertvarkomos 

į viešąsias profesinio mokymo 

įstaigas, kurių dalininkais tampa asocijuoto 

verslo atstovai. Tapti tokiais 

dalininkais jau pareiškė norą ir kelios 

statybų bendrovės: AB „YIT“, UAB 

„Dailista“, UAB „Plungės Jonis“. 

R. Pusvaškis, kaip ir kiti pašnekovai, 

akcentavo, kad labai svarbus yra ir profesinio 

mokymo turinys bei profesijos 

mokytojų kompetencija. Nuo 2010 m. 

rugpjūčio Ugdymo plėtotės centras 

vykdo projektą „Profesinės mokytojų ir 

dėstytojų technologinių kompetencijų 

tobulinimo sistemos sukūrimas ir 

įdiegimas“, kuriam skiriama iki 20 mln. 

Lt – ES ir biudžeto lėšos. 

Kęstučio Jonaičio nuotr. 

idėjos, neinvestuojant papildomų lėšų; 

nėra finansinių įsipareigojimų prieš studentą, 

kadangi atvykdamas praktikai, 

jis gauna stipendiją. 

Kiekvienais metais daugiau nei 6 

tūkst. Vilniaus Gedimino technikos 

universiteto (VGTU) studentų praktikas 

atlieka Lietuvos įmonėse, kadangi 

VGTU – vienas iš Lietuvos universitetų, 

kiekvienoje studijų programoje turintis 

integruotus praktikų modulius. Per 

paskutinius dvejus metus universitetas 

skyrė stipendijas net 264 studentams 

praktikoms užsienyje. Studijų ir praktikų 

organizavimui yra pasirašytos daugiau 

nei 373 dvišalės sutartys su Europos 

Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis, 

vyksta aktyvus bendradarbiavimas 

su Pietų Korėjos, Kazachstano, Azerbaidžano, 

Ukrainos, Kinijos, Malaizijos, 

Čilės, JAV universitetais ir įmonėmis, 

o taip pat su stipriausiais Baltijos regiono 

ir Europos techniškaisiais universitetai 

įvairiuose konsorciumuose: 

Aalto technikos universitetu, Karališkuoju 

technologijos institutu, Vienos 

technikos universitetu, Berlyno technikos 

universitetu, Talino technikos 

universitetu ir kt. 

Priaukime svorio kartu! 

Tapkite mūsų partneriais ir kartu 

ugdykime specialistus Lietuvos darbo 

rinkai! 

VGTU Užsienio ryšių direkcija, 

Saulėtekio al. 11 CR 517 kab., 

tel.: (8 5) 274 4957, 

el. paštas: urd@vgtu.lt 

Gerbiamieji bendradarbiai, partneriai, klientai, 

Gražiausių žiemos švenčių proga linkiu stiprybės 

ir ištvermės – visa, kas buvo netinkama, 

tepasilieka senuose metuose. 

Į Naujuosius 2011– uosius metus linkiu įžengti su 

naujomis viltimis ir lūkesčiais. 

Su Kalėdomis ir Naujaisiais 2011 metais! 

Tikėjimo, vilties ir sėkmės, kuri neįtikėtinus dalykus 

padaro pasiekiamais 

Nuoširdžiai, 

Alfonsas Jaras, 

AB „Montuotojas“ generalinis direktorius 



12 BENDROVĖSE 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Gerbiami kolegos ir 

bendražygiai, 

Artėjančių šv. Kalėdų 

ir Naujųjų 2011-ųjų 

metų proga linkime 

Jums Darnos – Jūsų 

profesinėje veikloje, 

santykiuose su kolegomis, 

bendraminčiais, su Jums 

artimais žmonėmis. 

Pasitinkame Naujus 

metus ne itin ramioje 

aplinkoje, ne vienas 

mūsų kolega neišlaikė 

iškilusių išbandymų, 

ne visi prisitaikė prie 

pokyčių. Tačiau tikiu, 

kad sunkiausias etapas 

jau praeity, palikime 

slogias mintis ir atverkime 

jas naujiems darbams, 

sumanymams, kurkime 

naujus santykius į ateitį, 

kad ąžuolų vainikai 

papuoštų mūsų statinius, o 

pastarieji gražintų miestus 

ir džiugintų žmones. 

LNTPA prezidentas 

Robertas Dargis 

UAB „Traidenis“ – lyderis 

Lietuvoje, žinomas užsienyje 

Besibaigiant metams, UAB „Traidenis“ sulaukė dar vienos geros žinios – 

bendrovė paskelbta Nacionalinio kokybės prizo konkurso nugalėtojais, 

vidutinių įmonių kategorijoje. Visoje Europoje vertinamas apdovanojimas 

liudija, kad jį gavusi įmonė atitinka itin aukštus bendrovės vadybos 

reikalavimus. Šiame konkurse vertinama šalies organizacijų valdymo 

kokybė, įmonės politika ir strategija, procesų ir išteklių valdymas, klientų, 

vartotojų ir darbuotojų poreikių tenkinimas bei kitos sritys. 

Įmonė taip pat pelnė Lietuvos 

verslo darbdavių konfederacijos 

apdovanojimą „Geriausios verslo 

bitės“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos 

apdovanojimą „Sėkmingai 

veikianti įmonė“. Per savo veiklos metus 

bendrovė pasiekė aukštą inovacijų 

ir technologijų lygį, užėmė rinkos 

lyderės pozicijas vidaus rinkoje, Rytų ir 

Vidurio Europos bei NVS šalių rinkose. 

Pasinaudojusi ES teikiama parama 

įmonė įdiegė pažangią talpų gamybos 

vyniojimo būdu technologiją, verslo 

valdymui – programą „Monitor“. Tai 

leido pagerinti gaminių kokybę bei 

efektyviau valdyti įmonėje vykstančius 

procesus. LR Aplinkos ministerijos 

išduotas atestatas suteikia įmonei teisę 

vykdyti statinio dalies projektavimo, 

statinio ir statinio dalies statybos darbus. 

Produkcijos kokybę užtikrina ir 

įmonėje nuo 2004 m. įdiegtos aplinkos 

apsaugos vadybos sistema ISO 14001 

bei kokybės vadybos sistema pagal 

ISO 9001 standartus. Rinkai buvo 

pateikta produktų gama su geresnėmis 

techninėmis charakteristikomis. 

Pats populiariausias – Lietuvoje 

ir užsienyje – NV tipo individualiam 

namui skirtas buitinių nuotekų valymo 

įrenginys, sertifikuotas nuo 

1997 m, visus praėjusius metus 

buvo testuojamas VĮ SPSC notifikuotoje 

Nuotekų valymo įrenginių 

laboratorijoje ir nuo š. m. liepos 1 

d. yra ženklinamas CE ženklu pagal 

EN standartą 12566-3. Šio gaminio 

įvairios modifikacijos leidžia ne tik 

kokybiškai tvarkyti nuotekas, bet 

ir spręsti problemą, atsirandančią 

nuotekų valymo įrenginiuose susidarius 

dumblui. Viena iš naujovių 

– tai NV-T Comfort buitinių nuotekų 

biologinio valymo įrenginys, skirtas 

Lietuvos, Skandinavijos šalių bei NVS 

šalių rinkoms. Šis gaminys pasižymi 

labai aukštu išvalymo laipsniu, kuris 

viršija ES ir NVS šalių keliamus reikalavimus 

ir šalinant azotą bei fosforą. 

2007 m. Sedlcuose (Lenkijoje) vykusioje 

XV tarptautinėje žemės ūkio 

parodoje UAB „Traidenis“ gaminamas 

NV tipo buitinių nuotekų biologinio 

valymo įrenginys buvo pripažintas 

ekologiškiausiu produktu („Ekologiczny 

hit“) ir konkurse pelnė 1-ąją vietą. 

Bendrovės nuostata, ES lėšas, 

sprendžiant gyvenviečių nuotekų 

problemas, galima naudoti efektyviau: 

ne versti gyventojus jungtis 

prie centralizuotų tinklų, o statyti 

lines uždaro tipo buitinių nuotekų 

valymo sistemas, kurios taupo elektros 

energiją, mažindamos vandens 

ir nuotekų kainą. UAB „Traidenis“ 

gaminamos nuotekų siurblinės 

pripažintos Rusijoje, Baltarusijoje, 

Lenkijoje. Bendradarbiaujama su 

Wilo, ITT Flygt siurblių tiekėjais, 

kurie užtikrina produkcijos kokybę. 

Vykdant bendrus projektus Lenkijoje 

bendradarbiaujama su Austrijos 


kompanija „Strabag“. 

Po Rusiją nualinusių gaisrų 

priešgaisriniai rezervuarai tapo 

ypač paklausūs šioje šalyje. Gauti 

paklausimai dėl bendradarbiavimo 

tiekiant stiklaplasčio priešgaisrinius 

rezervuarus, talpas, kurios yra sertifikuotos 

Rusijoje, turi atitikties sertifikatus, 

galima montuoti ir seismiškai 

aktyviose zonose, tolimoje šiaurėje 

bei karštuose regionuose. Įmonėje 

gaminamos chemiškai atsparios talpos 

agresyviai aplinkai (ph 0 – 14) 

yra tinkamos chemijos pramonei. 

UAB „Traidenis“ šiais metais 

pradėjo gaminti talpas kurui, akumuliacines, 

dvisluoksnes ir trisluoksnes 

talpas su termoizoliacija, 

kurios storis gali kisti priklausomai 

nuo kliento pageidavimų, tačiau 

užtikrina šiluminę varžą λ iki 0,021 

– 0,029 W/m·K. Akumuliacinės 

talpos naudojamos kartu su kieto 

kuro katilais, saulės kolektoriais, vėjo 

jėgainėse, šilumos siurblių sistemose. 

Termoizoliacinės talpos yra naudojamos 

biotechnologiniuose procesuose, 

biodujų ir biodegalų gamyboje. 

„Traidenis“ trisluoksnę talpą pirmą 

kartą pademonstravo tarptautinėje 

parodoje IFAT 2010, kuri vyko Miunchene 

rugsėjo 13 – 17 d. Tokio 

gaminio savo ekspozicijoje neturėjo 

nė viena parodoje dalyvavusi žinoma 

firma, todėl galima teigti, kad 

„Traidenis“ pažangiomis technologijomis 

gamina gaminius, kuriais gali 

didžiuotis tarptautinėje arenoje. Šiuo 

metu įmonė kartu su LŽŪU, KTU, 

VGTU ir Ispanijos, Danijos, Vokietijos, 

Latvijos specialistais dalyvauja keliuose 

pramoniniuose – gamybiniuose 

projektuose užsienyje. 

Įmonė, turėdama didelius gamybinius 

pajėgumus, pati neatlieka statybos 

– montavimo darbų, todėl kviečia 

įvairias statybines organizacijas tapti 

verslo partnerėmis: sudaryti produkcijos 

distribucijos sutartis, įsigyti gaminius 

didmeninėmis kainomis ir atlikti 

statybos – montavimo darbus. Internetiniame 

puslapyje www.traidenis. 

lt veikia forumas, kuriame bendrovė 

kviečia diskutuoti ir aptarinėti 

dominančius klausimus, o projektavimo 

ir statybos įmones – gauti būtiną 

informaciją. Bendrovė tikisi abipusiai 

sėkmingo verslo ir klientų, patenkintų 

ne tik žemomis įrenginių kainomis ir 

eksploatavimo išlaidomis, bet ir aukšta 

gaminių kokybe. 

„Statybų žinios“, UAB „Traidenis“ nuotr. 

Užs. Nr. 10/77 

Užs. Nr. 10/85 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Namai, kuriuose gera būti 

Varėnoje įsikūrusi UAB „Edvima“ 

rąstinius namus stato ne tik Lietuvoje, 

bet ir užsienyje. 

„Edvimos“ namai – kokybiški, 

UAB „Yglė“ – 15 metų sukaktis verčia 

apmąstyti veiklą ir imtis naujų sumanymų 

„UAB „Yglė“ – tvarkinga, pažangi bendrovė, žinanti savo tikslus ir gebanti juos pasiekti, nes remiasi 

kvalifikuotais specialistais. Tai bendrovė, kuri viena iš pirmųjų pradėjo diegti naujas technologijas. 

Tikiu ir pasitikiu ja.“ – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas, 

paklaustas, kokias mintis sukelia ši bendrovė, mininti 15 metų sukaktį. 

Bendrovės idėją ėmė gvildenti 

trise – mokslininkas, besidomintis 

aplinkosauga, architektas ir inžinierius, 

– kuriuos domino naujų technologijų 

diegimas Lietuvoje. Taip 1995 metais 

buvo įkurta bendrovė „Yglė“. 

Šiuo metu bendrovei vadovauja 

jaunosios kartos atstovas – Paulius 

Šniukšta. Generalinio direktoriaus pa- 

tašai sueina labai tiksliai, užpildo vienas 

kito išpjovas bemaž idealiai. Todėl 

taip suleistų rąstų namas yra be skylių 

ir plyšių, pro kuriuos išpustoma šiluma. 

Rąstiniai namai, kokius gamina 

„Edvima“, gali kainuoti nuo 20 tūkst. 

Lt iki 200 tūkst. litų. Bendrovė surenčia 

pamatus, sienas ir gegnes. Namo 

šeimininkui belieka uždengti stogą, 

pasirūpinti vidaus įranga. „Edvima“ 

stato pirtis, kaimiškas trobas, vasarnamius, 

ištaigingas vilas, gyvenamuosius 

namus. Rąstiniams namams statyti 

naudojama lietuviška pušis. 

Nutarę ręsti medinuką gali pasirinkti 

norimo storio sienas. Kampuoto 

profilio sienos storis – 14, 16 ir 

18 cm. Vieno kv. metro (su PVM) kaina 

atitinkamai – 296, 309, 321 litų. Apvanebrangūs, 

šilti, greitai surenčiami ir 

ekologiški. Varėnoje gaminami rąstai 

suleidimui turi specialias iškirtas, kokių 

nedaro niekas kitas Lietuvoje. Medžio 

reigas jis perėmė iš Vytauto Šniukštos, 

savo tėvo, kuris, bendrovei vadovavo 

nuo įmonės įkūrimo, tačiau ir dabar 

aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. 

Dabar „Yglę“ sudaro keturi tarpusavyje 

susiję ir vienas kito veiklą 

papildantys, tęstinių darbų padaliniai: 

pastatų inžinerinių sistemų 

projektavimo, įrengimo, projektų 

Visus savo buvusius, esamus ir būsimus partnerius „Yglė“ sveikina 

su artėjančiomis šv. Kalėdomis , o Naujaisiais metais linki naujų pradžių! 


valdymo, ir pastatų ūkio valdymo bei 

administravimo padaliniai, o tai pat 

nedidelės apimties objektų projektavimo 

ir įgyvendinimo padalinys – 

„Mažoji ranga“. 

UAB „Yglė“ aktyviai dalyvauja LSA 

bei Lietuvos statybų technologinės 

platformos veikloje. „Su jais visuomet 

gera dirbti – ir kai lengva, ir kai 

laus profilio rąstų storis yra 18 ir 25 

cm, o vieno kv. metro kaina – 296 bei 

321 litas. Tarkime, žmogus nori pasistatyti 

vidutinio dydžio namą, kurio 

sienos sudaro 50 kv. metrų. Storiausios 

kampuoto arba apvalaus profilio 

rąstų sienos kainuos tik 16 tūkst. 50 

litų. Tiek pat reikės pamatams. Taigi 

„Edvimos“ namą galima pasistatyti ir 

už 30 tūkst. litų. Žinoma, dar prireiks 

lėšų stogui, vidaus įrangai. 

S•Ž 

sunku, nes tai yra atsakingi ir pareigingi 

žmonės“, – negaili gerų žodžių 

LSA prezidentas A. Šeštakauskas. 

O įmonės steigėjas V. Šniukšta sako 

žvelgiąs į priekį – nes tai yra galimybė 

daryti įtaką tobulinant įstatymus. 

Sveikindamas su jaunatviškomis, 

15 metų sukaktuvėmis, LSA prezidentas 

A. Šeštakauskas linki bendrovei 

ir jos vadovams taip pat nuosekliai, 

ekonomiškai pagrįstai vystyti 

savo veiklą ir toliau išlikti savo srities 

lyderiais. LSA vadovas pasidžiaugė, 

kad tokia bendrovė, kokia yra „Yglė“, 

kelia ne tik asociacijos, bet ir viso 

statybų sektoriaus prestižą. 

S•Ž 

Bendrovės nuotr. 

BENDROVĖSE 

UAB „Edvima“, 

Transporto g. 11, Varėna 

Tel./faks.: (8 310) 31 638 

Mob. 8 699 15880 

E. p. edvima@edvima.lt 

www.edvima.lt 

13

14 VERSLAS. MOKSLAS 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 


15 

Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras 

jau stiebiasi į šviesą 


150 mln. Lt investicijų, 415 mln. Lt apyvarta, geriausių šalies protų sutelkimas ir pasaulinės reikšmės 

produktas – tai tik keletas faktų apie viename Vilniaus mikrorajonų, Visoriuose, jau kylantį saulės 

energijos technologijų tyrimų ir ekpserimentinės gamybos centrą. 

Pastačius saulės energijos ir 

optinių skaitmeninių laikmenų 

technologijų tyrimų centrą Visoriuose, 

čia bus atliekami saulės 

elementų tyrimai ir gamyba, kurie 

vėliau bus surenkami į naudoti 

skirtus energetinius elementus. Suplanuota, 

kad 2015 m. apyvarta iš 

čia kuriamų saulės elementų sieks 

415 mln. litų, o eksportas sudarys 

daugiau nei 95 procentus. Prognozuojama, 

kad 2016–2018 m. 

bendra saulės energijos technologijų 

klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje 

pasieks 1,6 mlrd. litų, iki to laiko 

sektoriuje bus sukurta 500 naujų 

darbo vietų. 

Dirbs žymiausi šalies protai 

Planuojama, kad aukštųjų 

technologijų tyrimų centro bendrasis 

pastato plotas Visoriuose užims apie 

25 tūkst. kv. metrų, apie 10 tūkst. 

kv. metrų užims vien technologinių 

tyrimų laboratorijos, sandėliai. Likusi 

dalis bus skiriama administracinėms, 

mokymo bei kitoms patalpoms 

įrengti. Žemė centrui išnuomota 99 

metams. 

Saulės energijos technologijų 

tyrimų ir gamybos centre įsikurs 

keletas verslo įmonių, taip pat 

VU matematikos ir informatikos 

fakultetai. Šalies aukštosiose mokyklose 

jau renkami gabiausi studentai 

stažuotėms šiame centre. 


tyrimų ir gamybos centro projekto 

vykdytojai, taip pat ir vieni iš 

dalininkų, yra UAB „BOD Group“. 

Bendrovės gamybos direktorius 

Vytautas Sakalauskas pasakoja, kad 

pagrindinis jų uždavinys – sujungti 

verslą su mokslu. Pasak V. Sakalausko, 

saulės energijos panaudojimas 

dabar yra vienintelė pramonės 

šaka, kuri labai sparčiai vystosi net 

per krizę. O būtent eksperimentiniame 

tyrimų centre, geriausi šios srities 

specialistai tirs foto voltaikos elementus, 

kurie pasisavina saulės energiją ir 

vėliau ją paverčia elektros energija. 

Neišskirtinis, bet sudėtingas 

projektas 


tyrimų ir eksperimentinės gamybos 

centro projektavimo darbus 

vykdančios UAB „Sweco Lietuva“ 

pramonės ir infrastruktūros padalinio 

viceprezidentas Valdas Babaliauskas 

teigia, kad technologiniu, moksliniu, 

produkcijos ir bendru požiūriu, 

tai yra naujas ir įdomus projektas, 

tačiau nėra labai išsiskiriantis savo 

sudėtingumu nuo įmonės vykdomų 

ar praeityje įvykdytų panašios apimties 

projektų. 

„Pastatas bus energetiškai 

tvarus, funkcionalus, apjungiantis 

administracinės paskirties pastato ir 

eksperimentinio tyrimų centro dalies 

erdves. Požeminėje automobilių 

aikštelėje bus suprojektuota moderni, 

saugią žmonių evakuaciją 

užtikrinanti mechaninė dūmų ir 

karščio šalinimo sistema su srautiniais 

ventiliatoriais, kurių išdėstymas 

gaisrinės saugos specialistų buvo 

parinktas su galimo gaisro modeliavimo 

programa. Darbo metu šie ventiliatoriai 

bus automatiškai įjungiami 

nuo anglies viendeginio koncentracijos 

jutiklių automobilių saugyklos 

erdvei vėdinti. 

Eksperimentinio tyrimų ir gamybos 

centro saulės baterijų elementų 

laboratorijose bus užtikrinama ISO 8 

oro švarumo klasė pagal LST EN ISO 

14644-1:2003 reikalavimus. Išvalytas 

HEPA 13 klasės filtruose oras bus 

tiekiamas iš oro kondicionavimo 

sistemų ir išpučiamas per mažus turbulentinius 

srautus suformuojančius 

tiektuvus, o išsiurbiamas iš apatinės 

patalpos zonos. Eksperimentinio 

Užs. Nr. 10/87 

tyrimų centro baterijų elementų laboratorijoje 

bus pritaikomi modernūs 

šilumos grąžinimo sprendimai, 

sumažinantys šilumos poreikius 

pastatui šildyti. Nusiurbiamas aerozoliais 

užterštas oras bus išvalomas 

filtruose. Aptarnaujamose laboratorijose 

bus suprojektuotas vėdinimo ir 

oro kondicionavimo sistemų automatinis 

valdymas, palaikantis patalpose 

reikiamus technologinius mikroklimato 

parametrus ir užtikrinantis 

efektyvų energijos suvartojimą eksploatavimo 

metu“, – projektavimo 

subtilybėmis dalijasi „Sweco Lietuva“ 

atstovas V. Babaliauskas. 

UAB „Sweco Lietuva“ atstovai 

patikino, kad ilgametę patirtį 

pramoninės paskirties objektuose sukaupusi 

ir technines pažangias naujoves 

taikanti projektuotojų komanda 

pateiks brandžius techninio projekto 

sprendimus, iš dalies pasitelkdama 

užsienio ekspertų pagalba. 

Pamatų statyba sparčiai juda į 

priekį 

Kol kas sprendžiama, ar centro 

statybos darbai vyks dviem 

ar trimis etapais. Pirmame etape 

numatyta automobilių stovėjimo 

aikštelės statyba, antrame – surinkti 

gelžbetonį ir atlikti visus bendrastatybinius 

darbus virš šios aikštelės, o 

trečiajame – administracinės dalies 

įrengimas. Pirmiausia bus pastatyta 

tiriamoji centro dalis, administracinės 

patalpos – vėliau. 

Centro pamatų statyba 

besirūpinančios UAB „Vilniaus 

rentinys“ gamybos direktorius Darius 

Veiveris teigia, kad įmonė darbus 

jau beveik įpusėjo. „Manau, kad per 

sausį jau bus visi pamatai padaryti 

arba bent jau 90 proc. – tai tikrai. 

Antrojoje sausio pusėje turėtų 

pradėti į viršų kilti karkasas“, – apie 

sparčiai vykstančius darbus pasakoja 

D. Veiveris. 

Pastatų pamatai bus maždaug 

60–100 cm skersmens. Gylis – nuo 

4 iki 8 m. Dugne šie pamatai bus 

išplatinami. Pamatai yra gręžtiniai. 

„Pagrindinis mūsų uždavinys buvo 

ištirti gruntą, nes jis kas 10 metrų 

labai keitėsi. Todėl mūsų geologijos 

tarnyba su šiuo projektu turėjo 

gan smarkiai padirbėti, kol išsamiai 

išnagrinėjo grunto sąlygas“, – pasakoja 

D. Veiveris. 

Didelė požeminė automobilių 

aikštelė ir žemaūgiai pastatai 

Statomame saulės energijos 

technologijų tyrimų ir gamybos centre 

suplanuota 200 vietų požeminė 

automobilių stovėjimo aikštelė. Dar 

viena automobilių stovėjimo aikštelė 

numatyta šalia pastatų, lauke. 

Projekto užsakovai pasakoja, kad 

ant požeminio garažo bus surenkamas 

gelžbetonis, tai yra kolonos 

rygeliai, plokštės, stogas. Administracinis 

pastatas bus keturių aukštų, 

o mokslo tyrimų ir gamybos pastatas 

– dviaukštis. Kiekvienas aukštas numatytas 

po 4 metrus. 

„Konstrukcijos yra labai paprastos 

– iš vadinamųjų sumuštinių, didžioji 

dalis pramoninių ir administracinių 

pastatų dabar taip statoma. Tai 

„Paroc“ sumuštinių tipo vatos ir 

švieslangiai. Bus paprasta graži 

dėžutė. Jokių ypatingų reikalavimų 

šiems pastatams nėra. Tiesa, tiriamosios 

veiklos patalpose yra padidinta 

vėdinimo sistema“, – kalba UAB 

„BOD Group“ gamybos direktorius V. 

Sakalauskas. 

Komunikacijas planuojama gauti 

iš Visorių informacijų technologijų 

parko infrastruktūros. „Įvažiavimai, 

apšvietimas, dujos, vandentiekis, bus 

privesta iki mūsų sklypo ribos. Vėliau 

viską darysime patys“, – ateities planais 

dalijasi V. Sakalauskas. 

Vokiečių įranga 

Pastatų projektavimas ir juose 

numatytos įrangos taikymas vyko 

lygiagrečiai. Pastatai buvo projektuojami 

pagal tai, kokia įranga juose bus 

sumontuota. Specialistai pasakoja, 

kad pagal laboratorinę įrangą buvo 

planuojamas ir pastatas, ir visas centro 

reljefas. 

Visa įranga į centrą atkeliaus iš 

Vokietijos. Numatomas jos galingumas 

– 60 megavatų per metus. Įranga 

laikoma pakankamai sudėtinga, todėl 

ją sumontuos patys gamintojai. Iš 

Vokietijos atkeliaus ne tik pagrindinė 

įranga, bet ir įvairiausi testavimo ir 

matavimo įrenginiai, įvairūs vidutinės 

įtampos transformatoriai ir kiti tiriamosios 

veiklos įrengimai. 

Vokiečių specialistai turės 

apmokyti centro darbuotojus, 

kaip dirbti su laboratorijos įranga, 

todėl, planuojama, čia turės gyventi 

mažiausiai metus. 

Vokietija įrangai įsigyti, pasirinkta 

dėl to, kad turi naujausios kartos 

ir efektyviausią technologiją. Specialistai 

svarsto, kad buvo galima 

rinktis ir, tarkime, kitų šalių gamybą, 

bet tada tektų susidurti su mažu 

efektyvumu, problemomis dėl 

aplinkosauginių reikalavimų ir t.t. 

Lietuva – ne vienintelė 

Saulės energijos elementų gamyba 

Lietuvai – didelė naujovė. Tačiau 

Europa šią sritį gvildena jau kelius 

metus. Labiausia čia yra pažengusios 

Vokietija ir Norvegija. Tačiau tikimasi, 

kad Lietuvoje atsirasiantis centras 

savo svarba bus naudingas net ir toli 

pažengusioms šalims. 

„Mes būsime būtent tiriamasis 

centras, kuris pastatys trečios 

kartos eksperimentinę liniją. Todėl 

ir vokiečiai, investuodami į mūsų 

Vidmantas JANULEVIČIUS, 

UAB „BOD Group“ generalinis direktorius 

sistemą, galvoja panaudoti mūsų 

inžinerinį potencialą, mūsų studentus, 

kurie mokysis šalia įsikūrusiuose 

institutuose ir sumažins savo tiriamosios 

veiklos kaštus“, – svarsto projekto 

užsakovo UAB „BOD Group“ 

gamybos direktorius V. Sakalauskas. 

„Kryptingai remdami investicijas 

į aukštąsias technologijas, kuriame 

vieną iš ramsčių, į kurį remsis Lietuvos 

ūkis po 10 metų. Noriu pabrėžti, 

kad pridėtinė biotechnologijų ar 

saulės elementų gamybos sektoriuose 

kuriama vertė yra penkis–septynis 

kartus didesnė nei tradicinėje 

pramonėje. Šios srities perspektyvas 

įrodo ir ateities prognozės, pagal 

kurias 2050 m. iki 50 proc. visos 

gaunamos energijos turėtų sudaryti 

iš saulės gauta energija“, – sakė ūkio 

ministras Dainius Kreivys. 


tyrimų ir gamybos centro Visoriuose 

statybos darbai pradėti spalio 

pabaigoje, o viską užbaigti numatoma 

2011 m. pabaigoje. 

UAB „BOD Group“ iliustr. 

Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centro Visoriuose 

projekto reikšmė yra tikrai labai didelė ne tik Lietuvai, bet ir visai rytų Europai. 

Artimiausi projekto kaimynai – norvegai ir vokiečiai. Kaimyninėse 

šalyse tokių saulės energijos elementų cechų ir mokslinių tyrimų nėra. 

Kartu su šiuo projektu į Lietuvą ateina ir didžiausi šios įrangos gamintojai 

pasaulyje. „Centrotherm“ yra didžiausias gamintojas pasaulyje, kuris teikia 

įrangą visoms šalims. Jie kurs naujausias technologijas ir mūsų laboratorijai 

Visoriuose. Tai, kad mes bendradarbiausime – didelis pasiekimas abiem pusėm. 

Tikimės, kad pradėjus saulės energijos elementų gamybą, Lietuva 

žymiai greičiau vystysis ir sugebės pavyti šios srities lyderius pasaulyje. 

Eksperimentinėje laboratorijoje bus vykdomi naujausi ateities tyrimai. 

Ne tik perduodamos žinios ir naujausi pasiekimai saulės energetikoje, 

bet bus žengiama ir į priekį. Planuojame didinti saulės energijos 

elementų efektyvumą ir, be abejo, bandysime piginti kaštus, kad saulės 

energijos panaudojimas būtų kuo labiau prieinamas. Tikiuosi, kad 

pastačius saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centrą, saulės 

energetika per ateinančius 10 metų taps konkurencinga verslo sritis ir 

galės išsilaikyti be jokių subsidijų. 



16 „Statybų ŽINIŲ“ SVEČIAS 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

„STATYBŲ ŽINIŲ“ SVEČIAS 

17 

Audronė Endriukaitytė: 

„Statybininkas vertas deramos pagarbos“ 

Genė DRUNGILIENĖ 

Paradoksalu. Nors statyba yra 

gyvenimas, bet statybininkai ant 

garbės pjedestalo nestatomi. Netgi 

priešingai – jie periami, barami, 

jiems negailima kritikos. UAB „Paroc“ 

rinkodaros direktorė dr. Audronė 

ENDRIUKAITYTĖ, kalbinta Kalėdų 

išvakarėse, sakė mananti, kad tokia 

dalia jos profesijos brolius ištiko 

ir dėl svetimų nuodėmių – dėl to, 

kad viešojoje erdvėje statybininkai 

suplakami su nekilnojamojo turto 

vystytojais, ir dėl to, kad žiniasklaida 

dažniausiai parduoda tik skandalą – 

tik suteptą reputaciją. 

„Nors aplink mus daug neigiamos 

informacijos, išgyvenome sunkų ir 

sudėtingą laikotarpį, tačiau nevalia 

nematyti gerų darbų, puikių žmonių, 

kurie tarsi prapuola tame juodulyje“, – 

sako dr. A. Endriukaitytė. 

Pastarieji dveji metai ne vienai bendrovei 

buvo laikas, kuomet teko kovoti 

už išlikimą. Santūriai šypsodamasi, A. 

Endriukaitytė pastebi, kad šie pasikeitimai 

buvo ypač ryškūs, prieš šventes 

tikslinant klientų ir partnerių sąrašus. 

Tačiau nevalia nepastebėti ir kitų 

pokyčių, kurie įvyko ne per pastaruosius 

dvejus metus, kuomet per verslo 

pasaulį prasiautė bankrotų banga, o 

per paskutinius 10 ar 20 metų, kuomet 

vietoj miesto dykynių kai kuriuose 

mikrorajonuose, mažų lūšnelių iškilo 

aukštybiniai pastatai, buvo įrengta 

infrastruktūra, sutvarkyta aplinka. 

„Atsimenu, kai Ukmergės gatvėje buvo 

statomas viešbutis „Baltpark“, – dalijasi 

A. Endriukaitytė, – važiuojant į objektą, 

neapleido mintis, kad viešbutis statomas 

toli toli už miesto. Dabar matai, 

kad jis atsidūrė mieste. Taigi pokyčiai, 

manau, įvyko labai dideli ir staigūs, nes 

tiek daug pastatyta per 20 metų.“ 

Todėl statybų versle besisukanti 

moteris linkusi atskirti statybininkus ir 

nekilnojamojo turto projektų vystytojus. 

Jos nuomone, statybininkams neretai 

nepelnytai priskiriamos nekilnojamojo 

turto projektų vystytojų problemos. 

Taip nutiko, kad pastaruoju metu statybininkai 

viešojoje erdvėje labiau peikiami, 

nei kas pasako gerą žodį. Jiems 

priekaištaujama dėl prastos kokybės, 

dėl prastų medžiagų, dėl nekomfortiškų 

gyvenimo ar darbo sąlygų. 

„Labiausiai nepasitenkinimai šiuo 

metu reiškiami dėl butų, kurie buvo 

pastatyti vadinamuoju nekilnojamojo 

turto piko metu, kuomet buvo perkama 

viskas, kas tik pastatyta arba dar tik 

nubraižyta popieriuje, – primena A. 

Endriukaitytė. – Jeigu perka, tai gali bet 

ką ir parduoti – tai reiškia minimalią 

kokybę ir maksimalų pelną. Kai kurių 

nekilnojamojo turto vystytojų požiūris 

toks ir buvo.“ Pašnekovės nuomone, 

buvo vystytojų, kuriems buvo svarbus 

jų vardas, prestižas, todėl jie 

paisė kokybės. Tačiau dalis jų nuėjo 

kitu keliu – pelno, paminant kokybę 

ir profesionalumą. A. Endriukaitytės 

pastebėjimu, neretai sakoma, kad dėl 

prastos kokybės yra kalti statybininkai, 

nors iš tiesų tai – užsakovų, nekilnojamojo 

turto vystytojų sukeltos problemos, 

kurios viešumoje perkeliamos 

statybininkams. 

Ką užsako, tą pastato 

„Ką šeimininkas užsako, tą 

statybininkas ir pastato, – sako A. 

Endriukaitytė. – Būkim atviri, juk 

statybininkas nevaldo pinigų – jis yra 

pasamdytas atlikti tam tikrus darbus. 

Visi gerai žino ir kita – kokybė kainuoja, 

iš kirvio sriubos neišvirsi. Norint 

pastatyti kokybiškai, reikia ne tik žinių, 

bet ir kokybiškų medžiagų, kokybiškai 

atlikto projekto bei profesionalios statybos 

darbų priežiūros- visa tai užsakovo 

rankose. 

Nevalia nepripažinti, kad statybininkai 

taip pat ne be nuodėmių. Ir 

skuba, ir pigiausių medžiagų naudojimas, 

anot A. Endriukaitytės, sudarė 

prielaidų ir statybininkų aplaidumui. 

Visos šios problemos padarė juodą 

darbą – jos labai pakenkė statybininkų 

prestižui, geram vardui. Prie viso to 

prisideda ir mitas, kad per statybų 

karštligę statybininkai susikrovė 

didžiulius turtus. „Pelnus generavo ne 

statybininkas“, – sako A. Endriukaitytė. 

Sklandančios kalbos apie statybininkų, 

tapusių naujalietuviais, metro skersmens 

televizorius, naujus prabangius 

automobilius, atostogas užsienio 

kurortuose, mano pašnekovė, turi 

būti adresuotos ne statybininkams, 

o užsakovams. Didžiausius pinigus 

uždirbo ne tie, kurie vykdė statybos darbus, 

o tie, kurie pigiai pirko, bet labai 

brangiai pardavinėjo žemes, kurie pigiai 

statė, o pardavinėjo itin brangiai butus. 

Tokios painiavos visuomenėje įnešė 

ir pačios statybų bendrovės, prikūrusios 

antrinių įmonių, kurios ėmėsi nekilnojamojo 

turto vystymo veiklos. Kita 

vertus, iki nekilnojamojo turto karštinės 

nelabai kas pas mus žinojo apie nekilnojamojo 

turto vystymo verslą, bent jau 

jis nebuvo viešų kalbų objektu. 

Taupo projektui 

Statyba prasideda nuo projekto. 

Statybų karštinės metu namai dažnai 

buvo statomi ne pagal darbo projektus, 

bet pagal techninius, karčiai pastebi 

pašnekovė, nes projektui paprastai 

taupoma – ir anksčiau, ir dabar. „Kai 

konsultuoju žmones dėl pasyvaus 

namo, akcentuoju, kad labai svarbu 

yra parengti labai rimtą, detalų namo 

projektą, bet išgirdęs, kad tai kainuoja 

nemažus pinigus, ne vienas numoja ranka 

– tik kvailys galįs tiek daug mokėti, 

– dalijasi patirtimi A. Endriukaitytė. – 

Kai yra detalus projektas, tada galima 

atsakomybės reikalauti ir iš statybininko 

– kad projektas būtų įgyvendintas taip, 

kaip numatyta. O jei projekte nėra suprojektuoti 

mazgai, detalės, statai taip, 

kaip tau atrodo.“ 

Tai, kad statybininkas baigė 

aukštuosius mokslus, dar nereiškia, 

kad išmano visa, nes technologijos ir 

medžiagos, nors ir ne taip sparčiai, bet 

keičiasi, tobulėja. Kai nuolat besimokantys 

ir naujovėmis besidomintys statybininkai 

ateina į viešuosius konkursus, 

jų paslaugos nėra pačios pigiausios, 

todėl užsakymai atitenka tiems, kurie 

yra pigesni, paprastai ir neinvestuojantys 

į žinias, naujoves, kvalifikaciją. 

„Stebiuosi ir mūsų žmonėmis bei jų 

patiklumu, – sako A. Endriukaitytė. – Ne 

vienas tiki, kad milijono litų vertės namą 

galima pasistatyti už puse kainos. Už 

tokią kainą pasiryžę namus statyti statybininkai 

vargu bau ar atliks savo darbus 

kokybiškai. Jie parinks pačias pigiausias 

ir prasčiausias medžiagas, pasamdys 

nekvalifikuotus, nekompetentingus 

darbininkus, na, o rezultatas, aišku, bus 

vienadienis.“ 

Delsia atsiskaityti 

Ne vienas statybų bendrovės 

vadovų tarsteli, kad krizė padėjo 

išgryninti statybų verslą – buvo 

priversti pasitraukti tie, kurie dirbo 

nesąžiningai arba kuriems tiesiog 

stigo kompetencijos. Ne vienas vadovų 

įsitikinęs, kad statybų bendrovei 

turi vadovauti statybininkas, o ne, 

pavyzdžiui, buvęs bandelių kepėjas, 

kuris yra šventai įtikėjęs, kad žino, 

moka ir supranta, kaip reikia statyti. 

Dar blogiau, kai toks vadovas ieško ne 

profesionalios komandos, o įdarbina 

artimuosius, gimines ir pažįstamus. 

Krizė, sutinka ir A. Endriukaitytė, rinką 

apvalė nuo tokių bendrovių, tačiau 

bankrotai ištiko ir rimtas bendroves, 

kurios nekaupė lėšų, kurios už darbą, 

įkalbėtos užsakovų, ėmė butus – ne 

už realią rinkos vertę, o už tokią, 

kokios kainos siekė pardavėjai. Nereti 

atvejai, kuomet iš anksto planuojama 

neatsiskaityti už darbą, kuomet vietoj 

sutartos sumos siūlomas trečdalis ar 

net mažiau. Dažnai tenka girdėti, kad 

tik kvailas dabar atsiskaito laiku, reikia 

nemokėti kaip galima ilgiau ir, ko gero, 

po metų ar dviejų ta įmonė ir pati 

bankrutuos, tada mokėti nebereikės. 

Mažiausios kainos spaudimas ne tik 

viešuosiuose konkursuose, bet ir tarpusavio 

atsiskaitymuose sudarė prielaidas 

situacijai, kuomet vienas bankrotas 

lėmė dar kelių bendrovių bankrotus, o 

geriausiu atveju – didžiulius nuostolius. 

„Ne vienas bankrutavusiųjų vėl 

pradėjo suktis statybų versle – tik 

jau neva švarus, neva be skolų, 

neva be įsipareigojimų, – pastebi A. 

Endriukaitytė. – Jie įkuria naujas bendroves 

ir neaišku, ar jų elgesys pasikeis. 

Taigi nežinau, ar tai tikrai apsivalymas.“ 

Lietuviai pinigų negaili tik 

apdailai 

Verslo konsultanto Audriaus 

Gelžinio pastebėjimu, Lietuvos statybininkai, 

tikrieji savo amato atstovai, 

visuomet buvo gerai vertinami – tiek 

sovietmečiu Rusijoje, tiek dabar 

vakarų valstybėse. Žinodami savo 

vertę, tokie meistrai darbo randa ir 

dabar, bet dažniau – užsienyje. Lietuvoje 

jie taip pat reikalingi, tačiau 

bendrovės juos nori samdyti už varganus 

atlyginimus, neleidžiančius 

jaustis oriai. Dėl šių priežasčių, net 

Lietuvoje fiksuojant milžiniškus nedarbo 

rodiklius, bendrovės neranda 

profesionalių meistrų. Kalbėdamas 

apie statybininko įvaizdį, A. Gelžinis 

pastebi ir neigiamą žiniasklaidos įtaką: 

„Komerciškai žiniasklaidos rinkoje pasiteisina 

tik bulvaras, burbulai, skandalai 

ir paviršutiniškumas. Rimtų, didaktinių 

statybos leidinių arba laidų trūksta, nes 

rinka yra per maža – išsilaikyti tokiems 

leidiniams ir laidoms yra labai sunku.“ 

A. Gelžinio manymu, valstybė, asociacijos 

ar kitos suinteresuotos grupės turėtų 

apsispręsti, ar reikia rimtos, švietėjiškos 

statybinės žiniasklaidos, ar statybų ir 

statybininkų įvaizdį formuos gandai bei 

paskalos. 

A. Endriukaitytės nuostata, pasaulį 

reikia pradėti keisti nuo savęs, nelaukiant, 

kol pasaulis pasikeis pagal tavo 

poreikius. Nors žiniasklaidos įtakos 

nuneigti negalima, bet, pašnekovės 

nuomone, statybininko įvaizdis 

priklauso nuo paties statybininko, nuo 

jo darbo, apie kurį kalbos sklinda ne tik 

žiniasklaidoje, bet ir kitu principu – iš 

lūpų į lūpas. 

Statybininko prestižą, anot A. 

Endriukaitytės, kuria ir mūsų mentalitetas, 

kuomet užsakovai itin priekabiai 

vertina statybininko darbą. Verslo 

reikalais bendraudama su suomių 

bendrovėmis, ji pastebi, kad užsieniečiai 

atlaidžiau žvelgia, pavyzdžiui, į 

apdailą, tačiau ypatingą dėmesį skiria 

pastato energiniam naudingumui. 

Lietuvoje sienų lygumas yra vienas iš 

svarbiausių kriterijų. Ko gero todėl, kad 

tai gana lengva patikrinti. Pašnekovės 

nuomone, užsakovas dažnai taip elgiasi 

sąmoningai, ieškodamas preteksto 

nemokėti už darbą arba baimindamasis, 

kad gali būti apgautas. „Lietuvoje 

niekas nepagailės 100 Lt plytelei su 

kokia gražuole, bet jeigu už kubinį 

metrą apšiltinimo medžiagos reikės 

mokėti bent 3 Lt daugiau, tai užsakovai 

yra pasirengę rinktis net ir gerokai 

prastesnę medžiagą“, – stebisi tautiečių 

požiūriu A. Endriukaitytė. Lietuvoje paprastai 

investuojama į apdailą, nes ji yra 

matoma, o ne į energinio naudingumo 

didinimo priemones, nes jų nematyti. 

Statybininkas vertas deramos 

pagarbos 

Kalbėdama apie statybininko 

įvaizdį, A. Endriukaitytė taip pat tarsteli, 

kad Lietuva serga visažinojimu – kiekvienas 

išmano ne tik apie krepšinį, 

politiką, bet ir apie statybas, visi manosi 

žiną, kaip reikia statyti. Toks požiūris 

taip pat nuvertina statybininko, kaip 

profesionalo, įvaizdį, nes statybininkas 

mokėsi, rengėsi savo profesijai, o kad 

galėtų dirbti su naujomis technologijomis, 

medžiagomis, turi mokytis nuolatos. 

„Nežinau, ko reikia, kad žodis 

statybininkas būtų tariamas pagarbiai, 

– sako A. Endriukaitytė. – Visuomenėje, 

kur ir gydytojai tąsomi po teismus, 

kur ir pone daktare retai beištariama 

pagarbiai, statybininkui taip pat sunku 

sulaukti deramos pagarbos. Didžiausias 

žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys 

rodomas tuomet, kai nutinka kas nors 

negero. O apie tai, kas padaryta gera 

–beveik nekalbama. Visuomenėje 

vyrauja neigiamas požiūris, neigiamos 

nuostatos, iš to daromas šou.“ 

Tarp statybininkų, sutinka 

pašnekovė, yra įvairių žmonių. Tačiau 

pati statybininko profesija yra verta deramos 

pagarbos. „Tikiuosi, kad pokrizinė 

statyba, praktiškesnis, racionalesnis, 

pragmatiškesnis požiūris įsivyraus ir 

statybos profesionalų gildija užsitarnaus 

daugiau pagarbos sau“, – sako A. 

Endriukaitytė. 

Pašnekovės nuotr. 

Sveikiname švenčių proga, linkime ateinančiais metais siekti 

aukštesnių rezultatų bei prasmingesnių darbų! 

Raimondas Baikštys, 

AB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius 

Laimingų 2011 metų! 



18 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

LIETUVOS METŲ 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

19 

Požeminė perėja įrengta nestabdant eismo 

GAMINYS 2010 

AUKSO medaliai: 

Statybos ir statybinių 

medžiagų pramonė: 

Pakabinamas apšildomas pėsčiųjų 

tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties 

kelius, UAB „Hidrostatyba“ 

AB „Lifosa“ Fosfatų gamybos 

technologinė linija, AB „Montuotojas“ 

Administracinio pastato „Swedbank“ 

fasado bei vidaus 

konstrukcijų projektavimo ir 

įrengimo darbai, UAB „Staticus“ 

Laikraščio 

Alantos vidurinės mokyklos pastatų 

renovacija Molėtų raj., 

UAB „Molesta“ 

Glazūruotų keraminių ir akmens 

masės plytelių kolekcija „Linea”, 

AB „Dvarčionių keramika“ 

Požeminės pėsčiųjų perėjos, 

UAB „Vilniaus rentinys“ 

Spalvoti gelžbetoniniai gaminiai, 

UAB „Markučiai“ 

Ekologijos ir aplinkosauginė 

pramonė: 

Tauragės nuotekų valykla, AB PST 

priedas 

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2010“ 

nominantai – LSA nariai 

SIDABRO medaliai: 

Eksploataciniai akvatorijos dugno 

valymo darbai, Vokietijos įmonė 

„Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft“ 

Mineralinio vandens biuvetės 

fasadinės aliuminio-stiklo konstrukcijos, 

Druskininkai, 

UAB „Stamita“ 

UAB „Hidrostatyba“ įrengė šildomą pėsčiųjų tiltą 

„Sėkmingai dirbančios 

įmonės 2010“, 

LSA narės: 

Mažųjų įmonių grupėje: 

• UAB „Projektų ekspertizė“ 

• UAB „Grinduva“ 

Vidutinių įmonių grupėje: 

• AB „Požeminiai darbai“ 

• UAB „Edrija“ 

• UAB „Inžineriniai tinklai“ 

• UAB „Traidenis“ 

• UAB „Jūrės medis“ 

Didžiųjų įmonių grupėje: 

• AB „Montuotojas“ 

UAB „Vilniaus rentinys“ 

konkurse „Lietuvos metų gaminys 

2010“ už požeminių pėsčiųjų 

perėjų komplekso po Narbuto 

ir Saltoniškių gatvėmis Vilniuje 

įrengimą pelnė aukso medalį. 

Siūlydami šį gaminį apdovanoti 

aukso medaliu, ekspertai 

pažymėjo, kad apdovanojimas 

teikiamas už svarbą eismo saugumui 

ir ekologijai, įvertinus atliktų 

darbų sudėtingumą, panaudotas 

technologijas, inovacijas, svarbą 

požeminės statybos vystymui ir 

transporto spūsčių problemų sprendimui. 

Ekspertai taip pat pabrėžė šio 

racionalaus sprendimo replikavimo 

galimybes kitose intensyvaus eismo 

vietose. 

„Metų gaminiui 2010“ pateiktas 

įgyvendintas požeminių 

pėsčiųjų perėjų po Saltoniškių ir 

viena iš judriausių Vilniuje Narbuto 

gatvėmis kompleksas. Išnaudodama 

požeminių darbų vykdymo 

potencialą, bendrovė suprojektavo ir 

visiškai įrengė visą inžinerinį statinį, 

išsaugodama ir sutvirtindama esamus 

sudėtingus senus komunikacijų 

tinklus. 

Kaip, pristatydami gaminį 

komisijai, pastebėjo ir akcentavo 

ekspertai, atlikti darbai unikalūs tuo, 

kad buvo rasti ir įgyvendinti sprendimai, 

įgalinę atlikti darbus esant 

šioje vietovėje aukštam gruntinių 

vandenų lygiui, paklotai gausybei 

įvairių komunikacijų, tarp jų – 110 

kv elektros kabeliui, be to, statybos 

metu nebuvo sustabdytas labai 

intensyvus transporto, taip pat ir 

troleibusų, eismas. Bendrovė darbus 

atliko pusiau atviru požeminių 

konstrukcijų įrengimo būdu, etapais 

– sustabdant savaitei transporto 

eismą tik vienoje gatvės juostoje. 

Įrengus būsimų perėjų sienas ir 

perdangas ir pradėjus kasti gruntą, 

panaudotas inovatyvus sprendimas 

gruntinio vandens lygio pažeminimui 

be perpumpavimo stočių – plūstantis 

vanduo buvo drenažiniais vamzdžiais 

vienoje gatvės pusėje surenkamas ir 

nuvestas jais į kitą gatvės pusę, vėl 

išsklaidomas grunte. Tai leido atlikti 

darbus ir sutaupyti lėšų. 

Ekspertai įvertino ir tai, kad 

AB PST pastatė Tauragės nuotekų valyklą 

perėjų kompleksas įrengtas per 

trumpą laiką – pagrindiniai darbai 

truko tik apie keturis mėnesius. 

Tai viena iš nedaugelio vietų 

Vilniuje prie stambaus prekybos 

– pramogų komplekso, kur dėl jų 

srautų nestabdomas transporto 

eismas. Tuo pačiu sumažinta 

aplinkos tarša ir maksimaliai 

užtikrintas pėsčiųjų saugumas kertant 

gatves. Kompleksas teigiamai 

įvertintas užsakovų ir naudotojų. 

Išplėtus šią teigiamą patirtį 

būtų sumažinti visuomeniniai nuostoliai 

dėl eismo įvykių, spūsčių, 

taršos ir triukšmo, kurie, VGTU 

mokslininkų duomenimis, 2007 

m. Vilniuje siekė virš 6 mlrd. Lt, 

Kaune – virš 2,5 mlrd. Lt. Tuo 

labiau, kad dabar šiems darbams 

finansuoti galima gauti ES fondų 

paramą. Respublikos miestų 

savivaldybėms šis sėkmingai 

įgyvendintas projektas turi tapti 

puikiu pavyzdžiu, nagrinėjant 

galimybes ir planuojant bei 

plečiant požeminių susisiekimo 

infrastruktūros objektų statybą. 

UAB „Vilniaus rentinys“ nuotr. 

„UAB „Hidrostatyba“ gaminiui, 

330 metrų ilgio pakabinamam 

apšildomam pėsčiųjų tiltui per 

Klaipėdos geležinkelio stoties 

kelius, atsižvelgiant į objekto 

kompleksinį bendrastatybinių bei 

inžinierinės infrastruktūros naujos 

statybos bei rekonstrukcijos 

sprendimų suderinimą, saugumo, 

aplinkosauginius ir inovatyvius 

sprendimus bei kokybę siūlome 

skirti konkurso „Lietuvos metų 

gaminys 2010“ aukso medalį“, – toks 

buvo ekspertų verdiktas. 

330 metrų ilgio pakabinamą 

kombinuotų gelžbetonio, metalo 

ir medinių konstrukcijų šildomą 

pėsčiųjų tiltą bendrovė statė 2009– 

2010m. 

Projekte kompleksiškai įrengti 

nauji ar rekonstruoti esami susiekimo 

statiniai, inžinieriniai tinklai ir sistemos 

bei įrengimai, lauko inžinieriniai 

tinklai bei statinio inžinierinės sistemos 

(šildymo, elektros, vandentiekio, 

fekalinės ir lietaus kanalizacijos, 

telekomunikacijų tinklai), apimant 

įvairių konstrukcijų gamybos ir montavimo 

bei įrengimo darbus. Įgyvendinti 

specialūs sprendimai ardant esamą 

konstruktyvą, užtikrino buvusio 

objekto kultūrinių paveldo savybių 

išsaugojimą. Racionaliai išspręsti 

ir aplinkosaugos klausimai. Įrengti 

inovatyvūs ir modernūs fizinės saugos 

elementai (šiurkšti, neslidi, žiemą 

šildoma danga), tiltas visiškai 

pritaikytas pėsčiųjų, dviratininkų ir 

neįgaliųjų poreikiams. 

Objekto statyboje puikiai suderinti 

įvairių skirtingų medžiagų 

– gelžbetonio, metalo ir klijuoto 

medžio – technologiniai sprendimai, 

apjungiant juos į vieną 

kompleksinį sprendimą. 

Darbai įvykdyti nestabdant 

traukinių eismo ir užtikrinant 

saugumą. 

Objektas labai gerai įvertintas 

pačių užsakovų, savivaldybės, 

projektuotojų bei ekspertų. 

UAB „Hidrostatyba“ 

pasižymi įvairių sričių ir 

paskirčių sudėtingų pastatų ir 

inžinierinių statinių statyba, apimant 

nuo bendrastatybinių iki 

specialiųjų darbų gyvenamųjų, 

negyvenamųjų, gamybos, 

inžinierinės ir susisiekimo 

infrastruktūros bei kitų projektų 

statybą. Įmonė ieško ir diegia 

naujas technologijas, optimizuoja 

veiklas, taip taupydama užsakovų 

lėšas ir teikdama kokybiškas 

paslaugas. 

UAB „Hidrostatyba“ nuotr. 

AB „Panevėžio statybos trestas“ 

gaminys Tauragės nuotekų 

valykla pelnė aukso medalį. 

Tauragės nuotekų valykloje 

pastatyti nauji, apvalūs rezervuarai, 

kurie leidžia nuotekų valymo 

schemoje taikyti vadinamąjį OCO 

procesą. Šio proceso pagrindu 

veikiančios nuotekų valyklos 

nėra jautrios apkrovų kaitai 

ir automatiškai prisitaiko prie 

konkrečių apkrovų dydžių, o bet 

koks energijos ar cheminių 

reagentų įrangos sutrikimas daro 

minimalią įtaką įmonės veiklai. 

Valymą sudaro grotos, smėlio 

šalinimas, riebalų gaudytuvas, 

pirminis nusodinimas, mažos apkrovos 

biologinio valymo sekcija 

(efektyviam organinių medžiagų, 

azoto ir fosforo šalinimui), 

koaguliantų įvedimo įrenginys, 

dumblo apdorojimo įrengimai. 

Atvežtinio dumblo priėmimui yra 

įrengtas specialus rezervuaras. 

OCO tipo rezervuaras susideda 

iš trijų zonų, iš kurių pirmoji yra 

atskiras rezervuaras. 

OCO tipo rezervuaras sudaro 

sąlygas nuotekoms, kol jos išteka, 

recirkuliuoti tarp anonsinių ir 

aerobinių sąlygų iki 25 kartų. Šie 

pasikeitimai pasiekiami be pumpavimo 

– maišytuvais, todėl žymiai 

mažėja eksploatacinės išlaidos. 

Nuotekų valyklos valdymą ir 

kontrolę vykdo centrinė procesų 

kontrolės sistema, kuri fiksuoja 

ir saugo valyklos veikimo 

informaciją. 

AB „Panevėžio statybos trestas“ nuotr. 



20 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

21 

Vertina kaip renovacijos pavyzdį 

Pasak Lietuvos statybininkų 

asociacijos prezidento Adakro 

Šeštakausko, Alantos (Molėtų raj.) 

vidurinės mokyklos pastatų renovacija, 

kurią atliko UAB „Molesta“, 

galėtų būti laikoma pavyzdžiu. 

Kaip pastebėjo ir komisija, statybininkai 

įdėjo širdį. 

Įvertinę optimaliai su minimaliomis 

finansinėmis galimybėmis 

suderintus minimalios apimties 

kompleksinės modernizavimo 

konstruktyvinius ir technologinius 

sprendimus bei pasiektus rezultatus, 

atliktų darbų kokybę, projekto 

valdymo efektyvumą, atsižvelgiant 

į teigiamus klientų atsiliepimus bei 

vertinimus, ekspertai pasiūlė šiam 

gaminiui skirti aukso medalį. 

„Metų gaminio“ nominacijai 

pateikto objekto rekonstrukcijos projektas 

buvo sudėtingai įvykdomas, 

nes biudžetas – minimalus, o 

uždavinys suformuluotas ambicingas 

– kompleksinis energijos efektyvumo 

padidinimas, atliekant pastatų fasadų 

apšiltinimo, langų keitimo, stogų 

apšiltinimo, šildymo-vėdinimo sistemų 

bei katilinės, vandentiekio, nuotekų 

inžinerinių tinklų, elektros bei 

apšvietimo instaliacijų rekonstrukcijos 

darbus. Sprendimų nepalengvino ir 

tai, kad mokyklos pastatai yra keturių 

skirtingų statybos laikmečių, o vienas 

pastatas – kultūros paveldo objektas. 

Projektas buvo finansuojamas iš 

trijų šaltinių: ES sanglaudos fondo 

– energiją taupančioms priemonėms, 

valstybės fondų ir savivaldybės lėšų – 

kitoms priemonėms. 

Projektas buvo vykdymas nestabdant 

mokymosi proceso. Projekto 

vykdymo sėkmės garantas – įmonės 

ilgametė patirtis, kvalifikuoti kompetentingi 

darbuotojai, naudojami 

vietiniai įmonės gamybinės bazės 

resursai bei suderėtos palankios 

sąlygos su medžiagų tiekėjais ir 

kitais partneriais. Tinkamai organizuojant 

ir planuojant darbus bei 

betarpiškai bendradarbiaujant su 

užsakovu ir visus veiksmus derinant 

su mokyklos vadovybe, pavyko 

kokybiškai ir laiku įgyvendinti visas 

numatytas idėjas bei pasiekti 

reikiamą energetinį efektyvumą. 

Visų eksploatuojamų rekonstruotų 

pastato dalių ekonominis efektyvumas 

sudaro apie 51,62 proc. pagal 

projektinius skaičiavimus, t.y. apie 

66 135 Lt per metus. 

Pastatui suteiktas C energinio 

naudingumo sertifikatas. Pagal 

STR reikalavimus modernizuojamiems 

pastatams yra nustatymas 

minimalus D energinio naudingumo 

klasės lygis. Darbai buvo 

atlikti rangos sutartyje numatytu 

laiku. Šis projektas gali tapti puikiu 

pavyzdžiu , kaip minimalaus 

biudžeto apimtyje, kokybiškų 

projektavimo ir statybos darbų, 

koordinavimo ir valdymo pastangomis 

gali būti pasiektas puikus 

rezultatas. 

UAB „Molesta“ nuotr. 

Padidino uosto konkurencingumą 

Ekspertų teikimu, įmonės 

„Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ 

gaminiui „Eksploataciniai 

akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110A 

dugno valymo darbai 2009–2010 

metais“ skirtas sidabro medalis. 

2009 m. antrą pusmetį Klaipėdos 

uoste susidarė ekstremali situacija. 

Dėl nepakankamų gylių Klaipėdos 

uosto akvatorijoje ir įplaukos kanale 

kilo grėsmė, kad mažėja galimybių 

įplaukti didesnio tonažo laivams, tuo 

pačiu mažėja ir viso uosto krovos 

apimtis. Per trumpą laiką įmonė „Josef 

Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ 

išgabeno apie 600 tūkst. kub. m 

sąnašinio grunto – iki šiol nė vienai 

uostą gilinusiai kompanijai to padaryti 

nebuvo pavykę. 

Uosto akvatorija išvalyta iki 

10 – 13,5 m gylio, o įplaukos 

kanalas – iki 15 m gylio. Valymo 

darbų vykdymui buvo pasitelktos 

dvi žemsiurbės „KETO“ ir „JOSEF 

MOBIUS“, kurios papildydavo viena 

kitą. Vienai iš žemsiurbių pradėjus 

darbus, besikeičiant grunto sandarai, 

gyliui, prieinamumui atskiruose 

ruožuose, darbus užbaigdavo kita 

žemsiurbė. Kompleksiškai atliekant 

darbus, jie buvo baigti dviem 

mėnesiais anksčiau. Žemsiurbių 

darbo schemos buvo suplanuotos 

taip, kad nebūtų jokių trukdžių laivų 

pralaidumui ir krovos darbams. 

Įvykdytas projektas gyvybiškai 

svarbus Klaipėdos uostui, nes dabar į 

jį gali įplaukti didesni laivai, didinantys 

uosto krovos rodiklius ir, svarbiausia, 

– didinantys jo konkurencingumą 

tarp Baltijos šalių uostų. 

Valymo darbų metu dalis 

sąnašinio smėlio, kurio charakteristikos 

atitiko paplūdimių smėlio 

charakteristikas, buvo atgabenta 

ir išpilta priekrantės zonoje. 

Melnragės paplūdimiams pamaitinti 

atgabenta 87 tūkst. kub. m 

smėlio, iškasto įplaukos kanale. 

„Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ nuotr. 

AB „Montuotojas“ – fosfatų gamybos 

technologinė linija (AB „Lifosa“) 

Įvertindami objekto 

kompleksiškumą ir sudėtingumą, 

per trumpą laiką įgyvendintus unikalius 

technologinius sprendimus, 

novatoriškumą gaminant technologines 

linijas, kokybę, reikšmę ekologijai, 

ekspertai už šios linijos įrengimą 

rekomendavo skirti aukso medalį. 

AB „Montuotojas“, kaip generalinis 

rangovas, per trumpą laiką 

pagamino ir sumontavo naują 

modernų pašarinių fosfatų gamybos 

cechą. Vykdant šio objekto statybą 

buvo atlikti bendrastatybiniai darbai, 

pagamintos ir sumontuotos 

unikalios sudėtingos naujos gamybos 

technologijos bei įrenginiai: 

Technologinėje dalyje pagaminta 

ir sumontuota apie 100 įvairaus 

sudėtingumo įrenginių. Pagal 

technologinį projektą pagaminti ir 

sumontuoti penki 900 kub. m talpos 

metaliniai silosai, kalkių neutralizavimo 

stotyje – 380 kub. m silosas, 

210 m kalkių transportavimo galerija, 

5 įvairių talpų gatavos produkcijos 

silosai ir kt. Dalis įrangos atvežta 

iš Vokietijos, tačiau didžiąją dalį 

technologijų ir įrengimų rangovas suprojektavo 

ir pagamino savo jėgomis 

Lietuvoje. Taip buvo sutaupytos 

užsakovo lėšos ir racionaliai panaudoti 

Lietuvos specialistų kompetencijos 

ir resursai, išsaugotos darbo vietos. 

Saugant aplinką, ceche sumontuoti 

efektyvūs dulkių surinkimo 

ir absorbcijos įrenginiai, 

užtikrinantys, kad dulkės 

nepatektų į aplinką. Įrengtos 

gamybos ir valdymo automatizavimo 

sistemos, leidžiančios optimizuoti 

gamybos procesus. 

Investicijos – 55 mln. Lt, dalis 

lėšų skirta iš ES struktūrinės paramos 

fondų. 

AB „Montuotojas“ nuotr. 

Spalvoti gelžbetoniniai gaminiai taupo ne tik laiką ir pinigus 

Mineralinio vandens biuvetė papuoš Druskininkus 

Spalvoti gelžbetoniniai 

gaminiai, kuriuos konkursui 

„Metų gaminys 2010“ pateikė 

UAB „Markučiai“ – naujovė statybos 

rinkoje. Lietuvoje jau esame 

pripratę prie spalvotų betoninių 

trinkelių dangų, tačiau retai 

mūsų šalyje aptiksime spalvotų 

gelžbetoninių konstrukcijų. Minėti 

gaminiai skirti įvairios paskirties 

pastatams, jų nereikia objekte 

dažyti ar kitaip apdailinti. Konkurso 

ekspertai, teikdami gaminį komisijai 

ir siūlydami jį apdovanoti aukso 

medaliu, pažymėjo gaminio svarbą 

ir reikšmę statybos rinkai, kokybę, 

gamintojo pastangas, eksporto 

plėtros galimybes ir rezultatus. 

Pateiktų konkursui gaminių 

įdiegimas pareikalavo iš bendrovės 

sukurti naujus inovatyvius technologinius 

procesus, susijusius su 

paviršiaus spalvos ir atspalvių aspektais, 

kurie, kaip pripažįsta specialistai, 

yra sunkiai suvaldomi. Spalvotų 

betonų gamyboje naudojamas baltasis 

cementas, tad užpildus tenka 

net po du kartus plauti, kad mišinys 

būtų vienodo atspalvio, be dėmių, 

parinktas tam tikras temperatūros 

režimas bei kt. Todėl šis gamybos 

būdas, išskyrus šaligatvio plyteles 

ir trinkeles, nėra paplitęs. Spalvotų 

gelžbetoninių gaminių naudojimas 

užsienio šalyse didėja, todėl 

minėtos inovacijos padėjo bendrovei 

„Markučiai“ įsitvirtinti Skandinavijos 

šalių rinkoje. Tokių gaminių poreikis 

yra ir Lietuvoje. Architektai jau 

yra pasiūlę architektūrinius sprendimus 

su „Markučių“ spalvotais 

gelžbetoniniais gaminiais tokiems 

objektams kaip „Senukų“ administraciniam 

pastatui „Mega 2“, rekonstruojant 

Smiltynės jachtų uostą ir kt. 

Pranašumai. Statybas iš 

surenkamų konstrukcijų lemia 

tai, kad statiniai, pastatyti iš 

gelžbetoninių konstrukcijų, panaudojant 

spalvotus betonus, yra išskirtiniai 

ne tik architektūros ir dizaino 

prasme, bet yra ilgaamžiškesni, lyginant 

su kitomis konstrukcijomis, 

nereikia dažyti ar po kurio laiko 

perdažyti, pasižymi dideliu atsparumu 

ugniai, yra atsparesni klimato 

poveikiams, atsparūs ultravioletiniams 

spinduliams, statiniams 

suteikia natūralumo. 

,,Markučiai“ yra investavę į 

naujausias technologijas, todėl 

gelžbetoninius gaminius galima 

pagaminti įvairiausių spalvų, formų 

ir dizaino, neribojant kūrėjų, t. y. 

architektų, kūrybinių sumanymų. 

Tokie gaminiai neturi kokių nors 

kenksmingų žmogaus sveikatai 

sudedamųjų medžiagų, jų gamybai 

naudojamos sertifikuotos 

medžiagos. 

Spalvoti gelžbetoniniai 

„Markučių“ gaminiai jau panaudoti 

įrengiant teismo rūmų 

administracinį pastatą Skövde 

mieste, Švedijoje (geltonos spalvos 

sieninės plokštės); ligoninę Uppsalos 

mieste, Švedijoje (baltos spalvos 

balkonai ir apvalios kolonos); 

vairuotojų mokymo centrą Skövde 

mieste, Švedijoje (žalsvai pilkos 

spalvos sieninės plokštės). 

Gelžbetoniniai gaminiai iš spalvoto 

betono turi didelę ateitį Lietuvoje, 

nes užsakovai, architektai turi 

plačias galimybes rinktis ir statyti 

ištisus metus ilgaamžius, tvirtus, 

derančius prie aplinkos pastatus, 

kurių spalvinė gama gali būti solidi, 

pabrėžianti unikalumą, suteikianti 

naujų architektūros išraiškų formų. 

Šis apdovanojimas bendrovei 

nėra pirmas. 2008 m. ir 2009 m. 

bendrovė „Markučiai“ už inovatyvius 

gaminius taip pat pelnė „Lietuvos 

metų gaminio“ nominacijas. 

Yellon AB vizualizacija 

UAB „Stamita“ įrengtos 

mineralinio vandens biuvetės 

(statinys ant mineralinio vandens 

šaltinio, iš kurio imamas 

trykštantis mineralinis vanduo) 

fasadinės aliuminio-stiklo konstrukcijos 

Druskininkuose „Lietuvos 

metų gaminio 2010“ konkurse 

pelnė sidabro medalį. Ekspertai, 

komisijai pristatydami UAB „Stamita“ 

gaminį, pažymėjo gamintojo 

pastangas plėsti gaminių 

asortimentą, gaminio kokybę, 

gamintojo galimybes ir veiklos rezultatus. 

UAB „Stamita“, naudodama 

žinomų Europoje koncernų 

medžiagas (aliuminio profilius, 

stiklą) pagamino ir sumontavo 

mineralinio vandens biuvetės 

Druskininkuose konstrukciją. 

Bendrovės biuvetės kupolas 

pagamintas iš segmentiškai lenktų 

aliuminio konstrukcijų. Ekspertai 

pažymėjo, kad UAB „Stamita“ 

nepriekaištingai įgyvendino architekto 

sumanymus, darbus 

atliko kokybiškai ir laiku. Neabejotina, 

kad biuvetė papuoš 

Druskininkų kurortą. Kartu ekspertai, 

įvertindami bendrovės 

kompetencijas ir potencialą, 

pažymėjo, kad šis projektas nėra 

didelis savo apimtimi ir negausus 

įgyvendintomis naujovėmis, lyginant 

su bendrovės ankstesniais 

metais įgyvendintais projektuotojų 

ir investuotojų sprendiniais. 

Kaip pranašumas, pristatant 

mineralinio vandens biuvetę, 

buvo pažymėtas faktas, kad 

visus aliuminio konstrukcijos ir 

stiklo paketus pagamino pati 

UAB „Stamita“ – komplektiškas 

aliuminio fasadas su durimis – 

149,40 kv. m, kupolas – 47,16 

kv. metrų. Kupolas pagamintas 

iš 6 mm grūdinto ir laminuoto 

stiklo paketų. 

Aplinkos ministerijos 

išduotas atestatas liudija, kad 

bendrovei „Stamita“ suteikta 

teisė atlikti statinio ir statinio 

dalies statybos darbus, kultūros 

paveldo objektų tvarkybą (galioja 

iki 2014 m. rugpjūčio mėn.). 

UAB „Stamita“, rinkoje veikianti 

jau 13 metų, yra įdiegusi 

integruotą kokybės, aplinkos 

apsaugos ir darbuotojų saugos 

ir sveikatos vadybos sistemą, 

atitinkančią standartų ISO 9001, 

ISO 14001 ir OHSAS 18001 

reikalavimus. Vadybos sistemos 

atitiktį patvirtinantys sertifikatai 

išduoti TÜV Thüringen sertifikavimo 

įstaigoje (galioja iki 2011 

m. rugpjūčio mėn.). 

UAB „Stamita“ nuotr. 



22 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

23 

Suderino prabangą, grožį ir funkcionalumą 

„Sakoma, kad Dievas tūno detalėje. Galėčiau pasakyti, kad bendrovė „Staticus“ beveik dieviškai 

įgyvendino „Swedbank“ pastato architektūrines detales“, – sakė architektas Audrius Ambrasas, vienas 

iš architektų grupės, kūrusios „Swedbank“ administracinį pastatą. 

Aukštai UAB „Staticus“ darbą 

ir kompetencijas įvertino ir Lietuvos 

pramonininkų konfederacijos 

organizuoto konkurso „Lietuvos 

metų gaminys 2010“ ekspertai. Už 

„Swedbank“ administracinio pastato 

fasado bei vidaus konstrukcijų 

projektavimo ir įrengimo darbus 

jie UAB „Staticus“ darbą įvertino 

aukso medaliu. Tokį sprendimą 

ekspertai priėmė įvertinę optimalius 

pastato fasado architektūrinių 

sprendimų įgyvendinimo konstruktyvinius 

ir technologinius sprendimus. 

Sprendimą taip pat lėmė 

teigiami minėto pastato užsakovų 

atsiliepimai ir vertinimai. Pastaruoju 

metu statybos sektoriui išgyvenant 

ne pačius geriausius laikus, girdint 

ypač retus pagyrimo žodžius ir 

vertinimus, ekspertai akcentavo, 

kad bendrovė „Staticus“ savo darbais 

kelia statybos šakos prestižą. 

Ekspertai teigiamai įvertino ir 

bendrovės eksporto didinimą, 

nuolat diegiamas naujausias technologijas, 

inovacijas bei indėlį į 

energijos efektyvumo skatinimo 

Lietuvoje sprendimų kūrimą. Tai 

buvo svarbiausi akcentai, kuriuos 

pastebėjo ir pabrėžė ekspertai, skirdami 

bendrovės gaminiui aukso medalį. 

Įgyvendino unikalų projektą 

„Swedbank“ administracinio 

pastato fasado bei vidaus konstrukcijų 

projektavimo ir įrengimo darbus UAB 

„Staticus“ atliko 2009 – 2010 m. 

„Lietuvos metų gaminio 2010“ 

konkursui buvo pateikti įgyvendinti 

sprendimai pastato (su automobilių 

saugojimo aikštelėmis), kuris laikomas 

unikaliu architektūrine, funkcine 

ir konstruktyvine prasme. Ekspertai 

pažymėjo, kad projektas išsiskiria 

kokybe, išbaigta architektūrine koncepcija, 

nestandartinėmis formomis, 

panaudotų energiškai efektyvių, 

ekologiškų, inovatyvių technologijų 

įvairove. UAB „Staticus“ pasiūlyti ir 

įgyvendinti fasadų sprendimai apima 

unikalius tarpusavyje konstrukciškai 

ir estetiškai suderintus metalo, 

stiklo ir natūralaus medžio ypatingos 

kokybės sprendimus. 

Didelė dalis fasado, vadinamieji 

pastato sparnai ir dvi stogo 

plokštumos apvilkti nerūdijančio 

plieno plokštėmis, kurios yra keturių 

šlifavimo krypčių. Toks plienas – itin 

brangi medžiaga, todėl fasadams 

Lietuvoje beveik nenaudojama. 

Tačiau administracinio banko pastato 

projektas išskirtinis, jo autorius architektas 

Audrius Ambrasas siekė ne 

tik įsilieti į Konstitucijos prospekto 

aplinką, bet ir derėti prie kitoje pastato 

pusėje tekančios Neries aplinkos, 

taigi šiame pastate suderinta prabanga, 

grožis ir funkcionalumas. 

Įgyvendinti sudėtingiausi sprendimai, 

kurie, kaip pažymėjo patys architektai, 

visiškai atitiko tiek architektų 

vizijas, tiek užsakovo poreikius. 

Sugriovė mitą 

Administracinio pastato 

puošmena tapo ant aukštojo pastato 

fasado sumontuotos medžio imitacijos 

juostos – piliastrai. Nuo stiklinės 

fasado dalies jie yra išsikišę apie 60 

cm, todėl tarnauja ne tik pastato 

grožiui, konstrukcijos stabilumui: jie 

sudaro šešėlį, taip patalpas saugodami 

nuo tiesioginių saulės spindulių. 

Pastate naudotas stiklas su saulės 

kontrole. Pastato dalyje nuo Konstitucijos 

prospekto įdėti stiklo paketai 

dar ir su papildoma garso kontrole, 

kuri apsaugo nuo garso, sklindančio 

iš judraus prospekto. Saugumo 

dėlei laminuotas stiklas sudėtas 

visame pastate, nes stiklo paketai 

didžiuliai – nuo grindų iki lubų. 

Visuomenėje vyrauja nuostata, 

kad jeigu pastato fasadai yra iš 

stiklo, tai jis bus energiškai neefektyvus, 

naudos labai daug energijos. 

UAB „Staticus“ šį mitą sugriovė. 

Nors didžiąją pastato fasadų dalį 

sudaro stikliniai fasadai, tačiau 

įgyvendinti inovatyvūs sprendimai 

leidžia šį pastatą išskirti kaip 

vieną iš energiškai efektyviausių 

administracinių pastatų Lietuvoje. 

Pastatas, pastatytas judrioje 

Vilniaus gatvėje ir turistų gausiai 

lankomoje aplinkoje, reprezentuoja 

gerą Lietuvos statybų įvaizdį, rodo 

aukštą technologijų įsisavinimo, 

kokybės ir išsivystymo lygį. 

Pažymėtina, kad įmonės vykdyti 

projektai ne kartą įvertinti apdovanojimais: 

Švedijos Karlskrona 

universiteto pastatas pripažintas 

žaliausiu pastatu Švedijoje; Vilniuje, 

prie Pedagoginio universiteto 

pastatytas pastatas „Green Hall“ 

ir jo fasadai pernai pelnė „Lietuvos 

metų gaminio 2009“ aukso medalį; 

„Swedbank“ administracinio 

pastato architektūra įrašyta į 95 

geriausių pasaulio projektų sąrašą. 

UAB „Staticus“ nuotr. 



24 SENAS GERAS NAMAS 

Praktinis 

Nr. 11 

būsto 

(50) 

vadovas 

2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Praktinis būsto vadovas 

Senas geras namas 25 

ATSINAUJINANČIos ENERGETIKOS ĮSTATYMAS 

ATVERTŲ KELIĄ PIGIAUSIAI ENERGIJAI 

Kaimo turizmo sodyba „Vienkiemis“ 

Daugelis Lietuvos gyventojų sutinka, kad hidroenergetiką plėtoti būtina, tačiau takoskyra randasi 

tuomet, kai prasideda svarstymai dėl hidroenergetikos plėtros ir galių. Pagal LR atsinaujinančių 

išteklių energetikos įstatymo projektą hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminę 

įrengtąją galią siūloma padidinti iki 250 MW, t. y. beveik dvigubai daugiau negu yra šiuo metu. 

Lietuvos hidroenergetikų asociacijos 

prezidentas Alfredas Sabaliauskas sako, kad 

hidroelektrinių galia Lietuvoje galėtų būti 

padidinta ir iki 1 tūkst. MW, tačiau tam reikėtų 

patvenkti ir Nemuną, ir Nerį, prisireiktų 

užlieti nemažus plotus. Padidinus galią tik 

iki 140 MW, būtų atimta galimybė tolygiai 

plėtotis visoms atsinaujinančioms energijos 

šakoms, nes toks padidinimas būtų per 

menkas, neskatintų atsinaujinančios energetikos 

plėtros. Numatoma 250 MW galia, 

anot A. Sabaliausko, yra optimali. 

Specialistų žodžiais, hidroenergetiką 

reikia plėtoti taip, kad nepažeistume darnos 

tarp žmogaus ir gamtos, tarp to, ką norime 

padaryti, ir to, ką siekiame išsaugoti. Dabar 

nebe 1960 m., keliolikos metrų aukščio 

užtvankų Lietuvoje nereikia. 

Į hidroenergetiką, kaip į vieną iš atsinaujinančios 

energijos šaltinių, atsigręžta apsisprendus 

mažinti iškastinio kuro naudojimą 

– siekiant išvengti politinės ir ekonominės 

priklausomybės, stabdant klimato kaitą. ES 

nustatė privalomą visoms šalims narėms reikalavimą 

– pasiekti, kad iki 2020 m. energija 

iš atsinaujinančių išteklių sudarytų ne mažiau 

kaip 20 proc. Lietuva įsipareigojo, kad 

2020 m. galutiniame energijos suvartojimo 

balanse atsinaujinantys energijos ištekliai 

sudarys ne mažiau kaip 23 proc. 

Hidroenergija – pati pigiausia 

atsinaujinanti energija 

Elektra, gaminama naudojant vandens 

energiją, yra pigesnė už elektrą, gaminamą, 

naudojant dujas, bei pati mažiausia iš visų 

atsinaujinančių energijos šaltinių. Elektrėnų 

šiluminėje elektrinėje, kuri pritaikyta naudoti 

dujas arba mazutą, pagaminta elektra 

superkama po 29,5 cento už kilovatvalandę, 

o hidroelektrinių elektra – po 26 centus. 

Tokios kainos taikomos mažoms HE (iki 10 

MW), iki atsipirks investicijos. 

Kauno HE, kuri veikia jau pusšimtį metų, 

todėl seniai yra atsipirkusi, pagamintos 

elektros savikaina neskelbiama, bet, specialistų 

nuomone, ji gali būti 2 arba 3 centai 

už kilovatvalandę. Mažųjų HE gaminamos 

kilovatvalandės savikaina yra didesnė, bet 

vis tiek maža – ši kaina gali siekti, vienais 

duomenimis, apie 5 centus, kitais – apie 

10 ar 12 centų. 

Tačiau pigi hidroenergija yra sąlyginis dalykas, 

nes nėra pigi hidroelektrinės statyba – 

jai reikia didelio pradinio kapitalo. Bet tokios 

investicijos yra ilgalaikės: HE atsiperka per 

12 ar 15 metų, o elektrą galima gaminti 80 

ar 100 metų. Didžiausios investicijos yra į 

atominę elektrinę. Šiluminei elektrinei reikia 

perpus mažesnių investicijų. Hidroenergetika 

patenka tarp minėtų elektrinių. „Gyventojai 

turi suvokti, kad mes, naudodami 

atvežtinį iškastinį kurą, dujas, mokame daug 

daugiau negu kitos šalys, naudodamos 

vietos atsinaujinančius energijos šaltinius“, 

– sako Lietuvos hidroenergetikų asociacijos 

prezidentas A. Sabaliauskas. 

Draudimai atėmė apie 90 proc. 

potencialo 


tarybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio 

universiteto prof. dr. Petras Punys įsitikinęs, 

kad šiuo metu hidroenergetikos situacija 

Lietuvoje nepatenkinama, nes draudimais 

buvo sustabdyta mažosios hidroenergetikos 

plėtra. Priėmus Vandens įstatymą, buvo 

užfiksuotas draudimas tvenkti Nemuną bei 

kitas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas 

upes. Į tokių Lietuvos upių sąrašą pateko 

net 170 upių, šiuo metu šis sąrašas dar pailgėjo. 

Tokiu būdu, prof. P. Punio tvirtinimu, iš 

Lietuvos hidroenergetikos buvo atimta apie 

90 proc. potencialo. „Lietuva tapo praktiškai 

visa saugoma teritorija“, – sako prof. P. Punys, 

tuo pat metu primindamas Latvijos pavyzdį, 

kai pusę visos reikalingos elektros energijos 

kaimynai pasigaminama, jo žodžiais, už dyką 

– naudodami Dauguvos vandenį. 

Profesorius pastebi, kad prieš draudžiant 

reikėtų atlikti bent poveikio aplinkai vertinimą, 

reikėtų atsiminti, kad yra numatytos 

kompensacinės priemonės, pavyzdžiui, žuvitakių 

statyba ar nerštaviečių iškeldinimas 

ir kt. Be abejo, yra jautrios tvenkimui upės, 

kurių liesti tikrai negalima, pavyzdžiui, Žeimena. 

Apie tai kalbama ir Memorandume 

dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo 

Lietuvoje, kurį šių metų birželį paskelbė 

Lietuvos pramoninkų konfederacija 

kartu su verslo ir darbdavių organizacijomis, 

technologinės krypties šalies universitetais 

ir mokslo institutais. Memorandume pažymėta, 

kad iki šiol Lietuvoje atsinaujinančių 

energijos išteklių teikiamos galimybės ir 

potencialas yra vertinami nepakankamai. 

Vyriausybė raginama sutrumpinti draudžiamų 

upių sąrašą, nedrausti buvusių 

vandens malūnų, jų patvankų atstatymo, 

atsižvelgti į naudą žmogui bei elektros 

energetikos sistemos balansavimo galimybes, 

sprendimą grindžiant ne besąlygišku 

draudimu, o poveikio aplinkai vertinimu. 

Hidroenergetika, palyginti su kitais atsinaujinančiais 

energijos šaltiniais, nėra vien 

elektros gamyba. Ji sudaro puikias sąlygas 

laivybai, vandentiekai, rekreacijai, saugo 

nuo potvynių, palaiko upių vandeningumą 

sausmečiu. 

Europos Sąjungoje kai kuriose upėse 

draudžiama užtvankų statyba (dažniausiai 

– rengti didelės vandens saugyklas), 

tačiau draudimai galioja tik neįprastuose 

draustiniuose ar saugomose teritorijose, 

ne upynuose, o atskirose upėse. 

Politikai per daug 

apsidraudžia 

Upės neša daug įvairių medžiagų, tarp 

jų ir kenksmingų, todėl svarbu galvoti apie 

tai, kaip tas pernašas sulaikyti. Užtvankos 

atlieka šią funkciją, apsaugodamos kitus 

vandens telkinius, taip pat Baltijos jūrą. Hidroenergetikos 

nuostatose suformuluotas 

reikalavimas statyti elektrines tik tuo atveju, 

jeigu yra galimybė periodiškai išvalyti 

susikaupusį dumblą. Šis reikalavimas, politikų 

nuomone, yra svarbus aplinkosaugos 

požiūriu. 

Tačiau tokį pasiūlymą prof. P. Punys vadina 

per daug idealistiniu. Lietuvos, lygumų 

krašto upės, anot jo, nėra labai nešmeningos. 

„Ekspertiniu vertinimu, Kauno marių 

tvenkinio tūris nėra sumažėjęs daugiau kaip 

5 proc., – tvirtina profesorius. – Lietuvoje 

seniausias tvenkinys – Apaščios ir Agluonos 

upių santakoje esantis Širvenos ežeras, kuriam 

yra apie 450 metų. Per visą šį laiką žiotyse 

susikaupė apie 40 cm dumblo – po 10 

cm per šimtmetį. Tai normalus procesas, juk 

upėse susidaro seklumos, ežerai užanka. Tas 

pats Žuvinto draustinis – jei ne specialistai, 

patvankos, jo neliktų. Olandai jau seniai valo 

savo upes, o mes dar tik pradedame.“ 


prezidento A. Sabaliausko pastebėjimu, 

dumblo susidarymas priklauso nuo kiekvienos 

upės atskirai. Esant mažoms HE, pasak 

jo, ši problema nėra aktuali, nes pavasariniai 

potvyniai išneša visą dumblą. Atsakydamas 

į oponentų priekaištus dėl dvokiančių 

Kauno marių, A. Sabaliauskas primena, kad 

nevalia pamiršti sovietmečio padarinių: 

daugelį dešimtmečių nei Prienuose, nei 

Druskininkuose, nei Birštone nebuvo nuotekų 

valymo įrenginių, nešmenys atplukdomi 

ir iš Gardino. Visas geras nusėdo, keldamas 

dvoką. „Tai ne HE, o valymo problema, nes 

nešmenys turi kur nors nusėsti, – sako A. 

Sabaliauskas. – Jeigu į Nemuną nieko nepilsime, 

tai vanduo išsivalys savaime.“ 

Dėl žuvitakių tiek mokslininkai, tiek 

žvejai taip pat turi savo nuostatą: jų reikia 

ne ant kiekvienos užtvankos, o tik ten, kur 

migruoja tauriosios žuvys – lašišos, šlakiai. O 

jos neršia mažuose upeliuose, kur HE statyti 

tikrai neverta. Kitos žuvys migruoja vietoje. 

Taigi reikalavimus ir dėl dumblo valymo, ir 

dėl privalomų žuvitakių specialistai laiko 

pertekliniais. Jiems pritaria ir Pilviškių (Vilkaviškio 

rajonas) HE, stovinčios ant Šešupės, 

savininkas Edmundas Gadišauskas. „Pavasarį, 

kai Šešupė ištvinsta, mūsų elektrinė lieka 

saloje, taigi vietos žuvys gali keliauti į visas 

puses, nors jos nėra migruojančios, – sako 

E. Gadišauskas. – Biologinei įvairovei mes 

ne tik kad netrukdome, bet net pageriname 

sąlygas.“ 

Kalbėdamas apie siekį statyti bepatvankinio 

tipo (kai tam tikri malūnėliai įrengiami 

pačioje upės tėkmėje) HE, prof. P. Punys 

sako, kad tai yra ne kas kita, o bandymas 

nukreipti nuo reikalo. „Tokių beveik nėra net 

išsivysčiusiose šalyse, – tikina profesorius. 

– Šios technologijos dar tik kuriamos. Gal 

po 15 ar 20 metų jos turėtų būti pradėtos 

plačiai naudoti. Tai ateities energija.“ 

Žalieji ieško kompromiso 

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės 

grupės pirmininkas Juozas 

Dautartas sako, kad jų sąjūdis remia visas 

atsinaujinančios energetikos šakas, taip 

pat hidroenergetiką, tačiau jie priešinasi, 

kad hidroenergetika dėl galimai didelių 

užliejamų plotų būtų plėtojama didžiosiose 

Lietuvos upėse. 

Kalbėdamas apie mažąją hidroenergetiką, 

J. Dautartas pabrėžia, kad kiekvieną 

atvejį reikėtų vertinti atskirai. Dabar veikiančios 

mažosios hidroelektrinės, jo pastebėjimu, 

problemų nekelia: įrengti žuvitakiai 

– žuvys migruoja, gaminama energija – taigi 

norint galima ir žmogui suteikti naudos, ir 

apsaugoti gamtą. Žalieji palaiko iniciatyvą 

naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. 

Tačiau atskiros jų grupės pradeda 

blokuoti tai vėjo jėgaines, tai HE, versdami 

nebesuvokti, kokios iš tiesų pozicijos laikosi 

žalieji. J. Dautartas, atstovaujantis būsimai 

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijai, tikina, 

kad jie orientuojasi ne į atskiras grupes, o į 

daugumą ir yra įsitikinę, kad kompromisas 

įmanomas. Kita vertus, tobulėja senos ir 

atsiranda naujos technologijos, kurios taip 

pat padeda rasti bendrą sutarimą. 

„Mes siekiame energetinės nepriklausomybės, 

siekiame patys gaminti energiją iš 

atsinaujinančių šaltinių, – sako jis, pabrėždamas, 

kad jie vertina situaciją visos šalies 

energetiniame kontekste. – Ateitis – tik 

harmoningas žmogaus gyvenimas, o atsinaujinantys 

šaltiniai yra sudedamoji tokio 

gyvenimo dalis. Lietuvoje surasti besipriešinančių 

žmonių (juolab juos finansuojant) 

nesudėtinga. Tokie dalykai vyksta nuolat ir, 

reikia pripažinti, dezorganizuoja bendrąją 

politiką.“ 

Kita vertus, J. Dautarto žodžiais, energetikų 

klanas nepaiso žmonių. Nors Lietuvoje 

veikė atominė elektrinė, veikia Mažeikių 

naftos perdirbimo gamykla, tačiau ir elektra, 

ir degalai mums kainavo daug brangiau 

negu kitose šalyse. Vertindamas galimas 

elektros, gaminamos iš atsinaujinančių 

energijos šaltinių ir todėl remiamas, kainas, 

J. Dautartas išsakė nedviprasmišką poziciją: 

jeigu Lietuva nesiims priemonių įgyti 

energetinę nepriklausomybę, mūsų vaikai 

mokės dar brangiau, nes sąlygas diktuos 

tie, kurių rankose yra iškastinis kuras. Jo 

žodžiais, rasti kompromisą tarp energetikos 

ir gamtos interesų – įmanoma ir privalu. 

„Tam talkina ir nuosaikusis žaliasis mąstymas, 

kurį pagaliau po truputį perima 

visos partijos, – pastebi J. Dautartas. – Šie 

procesai vyksta visame pasaulyje. Žaliasis 

mąstymas sprendžia daugelį problemų.“ 

Genė Drungilienė 

Pauliaus Gvildžio nuotr. 

RENGIASI ENERGETINEI REVOLIUCIJAI 

Per pastaruosius 50 metų žemė patyrė 

tokių pokyčių, kokių nėra buvę per 

visą žmonijos egzistavimo laikotarpį. O 

iškastinio kuro gali beužtekti tik iki šio 

šimtmečio pabaigos, taigi pasaulis, taip 

pat Lietuva, neturi kito kelio, tik naudoti 

alternatyvią energiją. 

„Šiuo metu pasaulyje vyksta trečioji 

energetinė revoliucija, – sakė Rimantas 

Juozaitis, Pasaulio energetikų tarybos 

Lietuvos komiteto pirmininkas. – Pirmoji 

revoliucija buvo susijusi su anglimi, antroji 

– su nafta, o trečioji – su atsinaujinančiais 

energijos šaltiniais. Kiekviena šalis šią 

revoliuciją gali laimėti, bet gali ir pralaimėti, 

todėl būtina susidėlioti prioritetus, 

atsižvelgiant į šalies klimato sąlygas.“ 

Lapkričio pabaigoje Seime buvo surengta 

konferencija-diskusija „Atsinaujinančių 

energijos išteklių politika šiandien 

ir ateityje“, kurioje Lietuvos ir užsienio 

verslininkai, politikai, asociacijos diskutavo 

apie atsinaujinančią energetiką ir 

rengiamą priimti Atsinaujinančių išteklių 

energetikos įstatymą bei užsienio šalių 

patirtį. Kaip sakė Seimo Aplinkos apsaugos 

komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, 

rengiant naująjį įstatymą, kuris galėtų 

tapti žingsniu į energetinę nepriklausomybę, 

sunkiausia buvo surasti darną tarp 

trijų sričių: aplinkos apsaugos, vartotojo, 

kuris iš atsinaujinančių energijos šaltinių 

pirks elektrą arba šilumą, transporto kurą, 

ir energijos gamintojo. 

„Atsinaujinanti energetika yra vaistas 

nuo visų ligų, – konferencijoje kalbėjo 

komiteto pirmininkas J. Šimėnas. – Ekonomikoje 

mažinamas importo–eksporto 

deficitas – ekonomikos vaistas; pigiausia 

šiluma gaminama iš biokuro, vietinio kuro 

– socialinis vaistas; aplinkosaugoje – taip 

pat, nes mažiausia tarša esti naudojant 

atsinaujinančius išteklius; sveikiausi taip 

pat esame tuomet, kai mažiausiai teršiama 

aplinka.“ 

Švedų ekspertų tikinimu, mūsų šalies 

atsinaujinančių energijos šaltinių potencialas 

beveik dvigubai viršija Lietuvos poreikius. 

Hidroenergijos, pavyzdžiui, Lietuva 

šiuo metu naudoja penkiskart mažiau, 

negu gali panaudoti. Panašiai yra ir vėjo 

bei geoterminėje energetikoje. Biomasės 

(malkinė mediena, medienos pramonės 

atliekos, atliekiniai šiaudai ir pan.) ištekliai 

tokie dideli, kad vien jų užtektų pagaminti 

visai šalyje sunaudojamai šilumai. 

Iš komunalinių atliekų galima pagaminti 

26 proc. vien šilumos. Pagal Lietuvos 

įsipareigojimus Europos Sąjungai 2020 

m. atsinaujinanti energetika turi sudaryti 

23 proc. sunaudojamos energijos. Mūsų 

šalies ištekliai tokie dideli, kad minėtas 

skaičius gali būti ir gerokai didesnis. Tik 

nuo politikų valios ir verslininkų iniciatyvų 

priklausys, ar šiomis galimybėmis 

mes pasinaudosime – atsinaujinančios 

energetikos įstatymas orientuotas į tai, 

kad patys pasigamintume kuo daugiau 

energijos. 


Senos padangos: sudeginti, perdirbti ar išmesti 

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento 

direktorė Vilma Karosienė pasakoja, 

kad Aplinkos ministerija kasmet 

dalį Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo 

programos lėšų skiria savivaldybėms 

finansuoti – padangų atliekų surinkimui 

ir nuvežimui. 

„Mes kaip problemų problemą įvardijame 

atliekų surinkimą, todėl būtent 

šią veiklą ir finansuojame. Paties utilizavimo 

mes neremiame. Mano manymu, 

perdirbimas gaminant žaliavą yra ir turi 

būti atsiperkantis. Tikiuosi, kad ateityje 

efektyviau veiks ir atliekų surinkimo 

sistema ir jos dotuoti nebereikės“, – sako 

V. Karosienė. 

Lietuvoje senas padangas utilizuoja tik 

dvi įmonės – AB „Akmenės cementas“ ir 

UAB „Metaloidas“. Tačiau abi šios įmonės 

padangas naikina skirtingais būdais: 

„Akmenės cementas“ jas degina, o „Metaloidas“ 

perdirba mechaniniu būdu. Abi 

šios bendrovės per metus sunaikina apie 

30 tūkst. tonų senų padangų. 

AB „Akmenės cementas“ kasmet sudegina 

nuo 8 iki 10 tūkst. tonų padangų. „Kas 

valandą į krosnis patenka apie pusantros 

tonos padangų, mūsų darbo grafikas – 

ištisą parą. Per metus dirbame nuo 10 iki 

11 mėnesių. Vieną mėnesį trunka planinis 

remontas, kurį mes atliekame kiekvienais 

metais“, – pasakoja AB „Akmenės cementas“ 

atstovas Richardas Sudaris. Pasak jo, 

padangos čia naudojamos ne tik kaip kuras 

cemento gamybai, bet ir kaip cemento 

sudedamoji dalis. „Sudegus padangoms, 

likę pelenai lokalizuojami klinkeryje, kuris 

yra cemento subproduktas. Jį pridėję 

gauname cementą“, – padangų utilizavimo 

subtilybes atskleidžia R. Sudaris. 

„Pas mus oro taršos tyrimai yra atliekami 

du kartus per metus. Tyrimus atlieka 

nepriklausomos laboratorijos, o užsienio 

šalių ekspertai dar nė karto nebuvo nustatę 

jokių leistinų ribos normų pažeidimų. 

Mes naudojame labai brangius išmetimų 

filtrus, kurie kainuoja dešimtis milijonų litų 

ir kurie užtikrina visus aplinkosauginius 

reikalavimus“, – tikina R. Sudaris. 

Šiauliuose įsikūręs UAB „Metaloidas“ 

padangas superka. Bendrovės gamybos 

direktorius Vitalis Stankevičius pasakoja, 

kad iki šių metų pabaigos tikimasi utilizuoti 

apie 20 tūkst. tonų senų padangų ne 

tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Estijos. 

Tiesa, čia padangos ne deginamos, o 

perdirbamos mechaniniu būdu. Padanga 

specialia įranga yra tiesiog smulkinama 

ir taip atskiriamos trys jos sudedamosios 

dalys. „Iš padangos atsiskiria metalinis 

kordas, tekstilinis kordas ir gumos granulės. 

Iš likusių gumos granulių mes gaminame 

trinkeles ir guminę dangą bėgimo 

takeliams, vaikų žaidimo aikštelėms ir 

panašiai“, – apie darbo specifiką pasakoja 

V. Stankevičius. 

Rita Muzikevičiūtė 



26 ENERGETIKA SENAS GERAS NAMAS 

Praktinis 

Nr. 11 

būsto 

(50) 

vadovas 

2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Praktinis būsto vadovas 

Senas geras ENERGETIKA 

namas 27 

A. Avulis S. Žvinys A. Grumadas 

Iš kairės: A. Kupčinskas, D. Bardauskienė 

Iš kairės: V. Šarka, S. Žvinys, E. Zaremba, R. Šveikauskas, T. Jagminas, R. Dagys 

SIEKIANT SOCIALINIO BŪSTO PLĖTROS, 

BŪTINA SUSITARTI 

Lietuvoje socialinio būsto laukia daugiau kaip 26 tūkst. 

asmenų. Patenkinti poreikiui valstybė turėtų išleisti 2,5 

mlrd. litų, kurių šioms reikmėms nėra. Norint visus juos 

aprūpinti būstu arba kompensuoti nuomos mokestį, kasmet 

reiktų 90 mln. litų. 

Verslas siūlo arba pirkti jau pastatytus, 

įgyvendinti PPP (privataus ir viešojo 

sektoriaus partnerystės) projektus, arba 

nuomoti (ilgalaikės nuomos būdu) jau 

pastatytus naujus butus. Taigi ką galima 

būtų keisti aprūpinimo socialiniu būstu 

sistemoje, kad juo galėtų pasinaudoti 

kuo daugiau piliečių, kuriems tokio būsto 

reikia, ir kad statybų bei NT verslas galėtų 

pasiūlyti savo paslaugas Apie tai diskutavo 

diskusijų klubo „Spaudos forumas“ 

dalyviai. 

Biudžeto lėšų nepakanka 

Socialiniu būstu Lietuvoje laikomos savivaldybių 

gyvenamosios patalpos, kurios 

nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės 

nustatytą nuomos mokestį skirtos mažas 

pajamas turintiems asmenims ir šeimoms. 

Kaip sakė Ramūnas ŠVEIKAUSKAS, 

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir 

būsto departamento Būsto skyriaus vyr. 

specialistas, socialinio būsto poreikis auga 

kasmet: 2004 m. tokio būsto poreikis siekė 

8,5 tūkst. būstų, o šiuo metu – 26 tūkst. 

Tam įtakos turi nepakankamos gyventojų 

pajamos apsirūpinti būstu. Norint patenkinti 

socialinio būsto poreikį, reikia nuo 

2,5 iki 3 mlrd. Lt. Tai viena iš brangiausių 

valstybės paramos formų, kuri krizės veikiamam 

valstybės biudžetui yra neįveikiama 

užduotis. Per šešerius metus į socialinį 

būstą buvo investuota apie 215 mln. Lt, t. 

y. apie 2,7 tūkst. būstų, savivaldybės kasmet 

išnuomoja apie 1 tūkst. būstų. 

Kalbėdamas apie galimybes, R. Šveikauskas 

pastebėjo, kad kitais metais 

biudžete socialiniam būstui numatyta 

skirti 14 mln. Lt, tačiau tai yra suma, kuri 

neišspręs problemos, todėl būtina ieškoti 

alternatyvių galimybių. Viena tokių – iš 

dalies kompensuoti būsto nuomos mokestį, 

kita – šio fondo plėtra, taikant PPP 

principus. 

Arūnas GRUMADAS, Vidaus reikalų 

ministerijos (VRM) Regioninės politikos 

departamento Sanglaudos skatinimo 

veiksmų programos skyriaus vedėjas, 

pristatė dar vieną instrumentą, kuris bent 

nedidele dalimi leidžia spręsti socialinio 

būsto problemą. Probleminių teritorijų 

plėtrai 2007–2013 m. skiriama papildoma 

ES struktūrinių fondų parama. Negyvenamų 

patalpų pritaikymui socialiniam būstui 

probleminiuose regionuose bus skirta 

apie 40 mln. Lt, apie 20 mln. Lt jau galima 

disponuoti šiemet. Ši parama siekia tik 1 

proc. bendrojo poreikio. 

„Tai specifinė priemonė, skirta naujoms 

ES šalims, – sakė diskusijos dalyvis. – 200 

mln. Lt parama skirta vadinamosioms 

probleminėms savivaldybėms, kurių yra 

keturiolika. 160 mln. Lt skirta gyvenamųjų 

namų renovavimui – šiltinimui, o 40 mln. 

Lt – socialinio būsto plėtrai. Iš šių lėšų 

negalima statyti naujo būsto – jis turi būti 

įrengtas patalpose, kurios iki tol nebuvo 

naudotos kaip socialinis būstas.“ 

Nuostabą kelia faktas, kad, pavyzdžiui, 

Šalčininkų savivaldybė nerado tokių patalpų. 

Kitos savivaldybės pinigus jau naudoja 

– darbų vykdoma už 22 mln. Lt. Likusieji 

pinigai bus naudojami kitais metais. Pagal 

šią programą bus įrengta 300 naujų butų, 

o 250 butų bus renovuota. 

Andrius KUPČINSKAS, Kauno meras, 

vertindamas minėtą paramą, pažymėjo, 

kad nors šios lėšos nenukreiptos į socialinio 

būsto plėtrą, bet padeda savivaldybėms 

spręsti nemažai problemų – apšiltinti 

gyvenamuosius namus, kuriuose taip 

pat yra ir socialinių būstų. 

Geriausio recepto dar nerado 

„Prieš keletą metų atrodė, kad geriausia 

yra pirkti socialinį būstą senuose pigiuose 

namuose, – kalbėjo Kauno meras A. Kupčinskas. 

– Tačiau vėliau situacija keitėsi 

– naudingiau buvo nebe pirkti, o statyti 

naują socialinį būstą. Ne viena savivaldybė 

taip ir elgėsi.“ 

Krizė pakoregavo ir šią situaciją. Ne 

viena statybų bendrovė, stačiusi socialinį 

būstą, bankrutavo, o problemos dėl broko, 

aplinkos infrastruktūros tapo savivaldybių 

galvos skausmu. Socialinio būsto plėtros 

problema, kaip netruko paaiškėti, vis tiek 

buvo sprendžiama ne taip efektyviai, kaip 

to reikėjo. Kauno savivaldybė šiuo metu 

turi 3335 prašymus dėl socialinio būsto. 

A. Kupčinsko nuomone, nei socialinio 

būsto pirkimas, nei statyba nepateisino 

lūkesčių. 

„Man atrodo, kad efektyviausia būtų socialinį 

būstą nuomoti“, – pastebėjo Kauno 

meras pabrėždamas, kad šiuo atveju svarbu 

sudaryti griežtas nuomos sutartis, kad 

Savivaldybė neliktų kvailio vietoje, kaip tai 

nutiko kai kurių įmonių bankroto atveju. 

Analogiška situacija, anot A. Kupčinsko, 

yra ir kitose savivaldybėse. 

Dar viena didžiųjų miestų problema 

– benamių savavališkai užimti būstai, 

kuriuos atlaisvinti tenka per teismus. 

Tai, kad žmonėms socialinio būsto tenka 

laukti ir 20 metų, anot Stasio ŽVINIO, 

UAB „Molesta“ vadovo, kuris nuo lapkričio 

pabaigos eina Molėtų mero pareigas, situacija 

nepatenkinama. Valstybė šiuo metu 

negali skirti daugiau lėšų, bet žmonėms 

reikia gyventi jau dabar, todėl būtina ieškoti 

ir kitų išeičių. Viena iš tokių galėtų būti 

jau pastatyti, tačiau neparduoti butai, kurie 

galėtų būti perkami arba nuomojami. 

„Neišnaudoti dabartinės rinkos situacijos 

būtų neracionalu“, – kalbėjo S. Žvinys, 

akcentuodamas, kad reikia ne kalbėti, bet 

imtis veiksmų. 

Socialiniam būstui siūlo A 

klasę 

2008 m. Lietuvos nekilnojamojo turto 

plėtros asociacija (LNTPA) Vyriausybei, 

Aplinkos ministerijai ir Savivaldybių 

asociacijai pasiūlė savo būdus, kaip 

spręsti socialinio būsto problemą. Dalia 

BARDAUSKIENĖ, LNTPA direktorė, sakė, 

kad tuomet, esant būsto pertekliui, buvo 

pasiūlyta būstą nuomoti išperkamosios 

nuomos būdu ar kt. 

„Mūsų skaičiavimais, socialinio būsto 

fondą plečiant veiklos nuomos būdu, į 

naujus butus galėtų įsikelti aštuonis kar- 

tus daugiau šeimų, nei būstą statant ar 

įsigyjant iš karto, – sakė Arvydas AVULIS, 

LNTPA valdybos narys, AB „Hanner“ valdybos 

pirmininkas. – Jei tą būtume pradėję 

daryti iškart atgavę Nepriklausomybę, 

šiuo metu socialinio būsto problemos nebūtume 

turėję. Šeimos būsto laukia net po 

20 metų ir dauguma iš jų stogą virš galvos 

gaus sulaukę tik pensinio amžiaus.“ 

D. Bardauskienės žodžiais, žmonėms 

galėtų būti sudaryta galimybė nuomotis 

vadinamuosius municipalinius butus, 

kokių Lietuvoje nėra – juos, užuot statę 

Švedijoje ar Danijoje, statybininkai mielai 

statytų Lietuvoje. 

„Tačiau nerimą kelia tai, kad apie 2050 

m. tokio būsto nebereikės visai, nes Lietuvoje 

gali sumažėti žmonių iki 2,5 mln.“, 

– pastebėjo D. Bardauskienė, tarsteldama, 

kad turėtų keistis valstybės politika. 

Eugenijus ZAREMBA, UAB „Veikmė“, 

direktorius, taip pat kalbėjo apie būtinybę 

keisti politiką. Jo žodžiais, Vyriausybei derėtų 

imtis kitokios politikos dėl socialinio 

būsto energinio naudingumo. Jo siūlymu, 

socialinis būstas turėtų būti tik A, t. y. 

efektyviausios energiniu požiūriu, klasės. 

Taip būtų taupomos lėšos šildymui – 4 

ar 5 kartus. 

Nuomos mokesčiai yra per maži, kad 

Savivaldybės galėtų iš šių lėšų plėtoti 

kokius nors projektus. Anot E. Zarembos, 

verslui imtis tokios veiklos taip pat vargu 

ar būtų verta. 

„Tačiau valstybė galėtų prisidėti rengdama 

infrastruktūrą teritorijos, kurią 

parduotų aukcione, – sakė jis. – Pinigų 

valstybė išleistų, bet jie grįžtų per ilgesnį 

laikotarpį – per mokesčius.“ 

Gąsdina kaimynystė 

Diskusijos dalyviai išsakė nuomonę dėl 

socialinio būsto termino. Jų nuomone, 

toks būsto pavadinimas asocijuojasi su 

neigiamu įvaizdžiu, asocialiais žmonėmis, 

kurių kaimynystės kratosi kiekvienas, 

juolab daugiabučio gyventojas, už butą 

sumokėjęs nemažus pinigus. E. Zarembos 

žodžiais, jo vadovaujama bendrovė susidūrė 

su gyventojų nepasitenkinimu, kad 

kaimynystėje gali įsikurti mažas pajamas 

gaunantys asmenys, – žmonės jautėsi 

apgauti. Dvi savaites teko gesinti gaisrą. 

„Veikmės“ vadovas pasiūlė keisti pavadinimą 

– ne socialinis būstas, o, pavyzdžiui, 

municipalinis ar savivaldybės. 

E. Zarembai pritarė ir Kauno meras A. 

Kupčinskas, turintis analogiškos patirties. 

Kai daugiabučiame name Savivaldybė 

nupirko keletą butų socialiniam būstui, 

prasidėjo gyventojų puolimas, jie priekaištavo 

dėl sužlugdytų lūkesčių. S. Žvinio 

nuomone, turėtų būti plačiai aiškinama, 

kad socialinis būstas skiriamas ne vadinamiesiems 

bomžams, o žmonėms, kurie 

gauna per mažas pajamas, kad galėtų 

patys įsigyti butą. Tačiau diskusijos dalyviai 

sutiko, kad nuogąstavimai turi ir 

realų pagrindą. 

PPP – gerai, bet ne panacėja 

„PPP projektai nėra panacėja, sprendžiant 

socialinio būsto problemą, – pažymėjo 

Tadas JAGMINAS, ūkio ministro 

visuomeninis konsultantas investicijų 

skatinimo klausimais. – Kai viešasis sektorius 

pradinėms investicijoms neturi 

lėšų, pasitelkia privatų sektorių, kuris 

investuoja į socialinio būsto statybą. Su 

privačiu sektoriumi valstybė atsiskaito 

po statybos.“ 

Tokiu būdu nelieka ir rizikos, kad 

Savivaldybė turės problemų dėl broko 

– privatus investuotojas neatgaus savo 

dalies, negaus pelno, jeigu neištaisys 

broko, jeigu neužtikrins reikiamos kokybės 

– 25 metus. 

Ūkio ministerija kaip vieną iš bandomųjų 

projektų – socialinio būsto plėtros, 

– numatė Alytuje. Kaip sakė T. Jagminas, 

paaiškėjo, kad Alytuje nėra būsto, kurį 

būtų galima nuomoti, todėl vienintelė 

alternatyva – statyti kelis daugiabučius, 

bent 250 butų. Šiuo metu projektas yra 

derinamas. Ūkio ministerija yra įsipareigojusi 

visiems šešeriems bandomiesiems 

projektams parengti galimybių 

studijas, o visa atsakomybė už projektų 

įgyvendinimą tenka savivaldybėms arba 

ministerijoms. Toks būdas yra greitesnis 

ir ekonomiškai efektyvesnis – per visą 

objekto gyvavimo laiką sutaupoma apie 

30 proc. kaštų. 

Siekdama paskatinti socialinio būsto 

plėtrą, Ūkio ministerija siūlo pasinaudoti 

ir Jessica fondo lėšomis, teikiant subordinuotas 

paskolas privačiam sektoriui. Tokį 

instrumentą ministerija ketina netrukus 

pasiūlyti ir Vyriausybei. Nuo tradicinių 

pirkimų šie modeliai skiriasi tuo, kad 

perkama ne už mažiausią kainą, o paisant 

ekonominio naudingumo kriterijaus, kai 

su privačiu sektoriumi galima aptarti ir 

inovacinę projekto pusę, technologijas. 

PPP projektai, pastebėjo Rimantas 

DAGYS, Seimo socialinių reikalų ir darbo 

komiteto pirmininkas, nevyksta taip, kaip 

buvo manyta, nes Finansų ministerija neranda 

tokios bendradarbiavimo su privačiu 

investuotoju formos, kuri neprislėgtų 

papildoma skola valstybės biudžeto. 

Ūkio ministerija svarstė ir pasyvaus 

socialinio būsto statybos galimybę, tačiau 

buvo suabejota, ar tokio būsto gyventojai 

gebės gyventi laikydamiesi tam tikrų sąlygų. 

Papildomų kaštų reikėtų ir visiems A 

klasės prietaisams. 

„Veikmės“ vadovas E. Zaremba priminė, 

kad pasaulio praktika rodo, jog 

daugiabutis pasyvus namas pabrangsta 

tik iki 5 proc. 

Lietuvoje yra tik apie 3 proc. socialinio 

būsto. Beveik visose buvusiosiose socialistinio 

režimo šalyse ši dalis yra panaši. 

Vakaruose municipalinis būstas užima 50 

proc. ir daugiau. Perkeltine prasme, anot 

Vaidoto ŠARKOS, Lietuvos statybininkų 

asociacijos (LSA) vykdomojo direktoriaus, 

socialinio būsto Lietuvoje yra apie 40 proc. 

Tą rodo prasta jų būklė, nes, pardavus 

butus, patys namai liko be šeimininkų. 

Situacija iš dalies keičiasi tuomet, kai 

namas sukuria bendriją, kuri tampa namo 

šeimininku. 

Didžiausia problema – 

gyventojų mažėjimas 

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto 

pirmininkas R. Dagys pastebėjo, kad 

jeigu išliks gyventojų mažėjimo tendencija, 

tai diskusija apie socialinį būstą išnyks 

pati savaime. 

„Tokia grėsmė yra reali, nes vidutiniškai 

šeimose auga 1,3 vaiko, – pastebėjo 

komiteto pirmininkas. – Pagal pasaulio 

standartus tai reiškia, kad Lietuva yra 

išmirštanti valstybė. Kita didelė bėda – 

nėra vienos atsakingos už socialinį būstą 

institucijos – šeimininko nėra, todėl nėra 

kam realiai prisiimti atsakomybės už 

esamą situaciją.“ 

R. Dagys pabrėžė, kad socialinio būsto 

vartotojai ateityje bus skirtingi – ir tie, 

kurie nori, bet negali patys pagerinti savo 

situacijos, ir tie, kurie nė nenori to daryti. 

Pastarųjų piliečių atsiradimas kieno nors 

kaimynystėje sukels nepasitenkinimų 

– kad ir kokiais vardais būtų pavadintas 

socialinis būstas. 

„Valstybė susiduria su didelėmis problemomis. 

Jeigu socialinį būstą statyti, 

reikia apie 2,5 mlrd. Lt, numatytiems 

energetikos projektams reikia 17 mlrd. 

Lt, o skolintis negalime, – sakė R. Dagys. 

– Vienintelis realus kelias dabartiniu metu 

– pritraukti privačias investicijas ir iš dalies 

dalyvauti pačiai valstybei, užtikrinant 

pagalbą, kurios reikia sprendžiant socialinio 

būsto problemą bei suinteresuojant 

verslą dalyvauti šiame procese. Sprendimai 

gali būti įvairūs, bet nuoma man 

asmeniškai atrodo patraukliau.“ 

Finansiškai tai mažesnė našta valstybei. 

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad 

dėl nuomos taip pat reikėtų diskutuoti 

ir tartis – kokiomis sąlygomis, kokį būstą 

– renovuotą, naują, seną – nuomoti. Mechanizmas 

turi būti toks, kad susitarimas 

neužkrautų naujos naštos valstybei. 

Šios problemos, anot R. Dagio, yra išsprendžiamos, 

prie derybų stalo sėdant 

visoms suinteresuotoms pusėms ir socialinio 

būsto sprendimą pavedant ne kelioms, 

o vienai institucijai, kuri problemą 

spręstų kompleksiškai. Komiteto siūlymu, 

šią problemą turėtų koordinuoti Socialinės 

apsaugos ir darbo ministerija. 


Kęstučio Jonaičio nuotr. 



28 PASKUTINIS PUSLAPIS 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis 

29 

Pasikeitė „Molestos“ vadovas 

Prie UAB „Molesta“ vairo stojo 

naujas vadovas – Vaidotas Ulinskas. 

Iki šiol Vaidotas Ulinskas buvo 

bendrovės „Molesta“ medienos padalinio 

direktorius, bendrovėje 

išdirbęs trejus metus. Naujasis vadovas 

yra baigęs VGTU vadybos magistro 

studijas. 

Kaip sakė naujai paskirtas vadovas, 

įmonėje ir toliau išliks tos 

pačios vertybės, kurių svarbiausios 

yra profesionalumas, atsakomybė, 

pagarba užsakovams, darbuotojams, 

visuomenei. 

Ilgametis UAB „Molesta“ generalinis 

direktorius Stasys Žvinys buvo 

išrinktas Molėtų rajono savivaldybės 

meru. Šias pareigas jis eina nuo 2010 

m. lapkričio 22 d. 

S•Ž UAB „Molesta“ nuotr. 

Laikraščio ,,Statybų žinios“ redakcinės ir 

leidybos tarybos šventiniai sveikinimai 

Antanas Butkus, LSA prezidiumo narys: 

„Linkiu tikėti ir džiaugtis, kad sunkiausi laikai – jau praeityje.Visiems linkiu 

daug naudingų užsakymų, sveikatos, darnos kolektyvuose ir korektiško 

elgesio konkursuose. Linkiu sėkmės Jums ir Jūsų kolegoms.“ 

Vytautas Čaplikas,Statybos industrijos asociacijos direktorius: 

„Mieli kolegos, partneriai ir bičiuliai, nuoširdžiai sveikinu Jus su šv. Kalėdomis! 

Tebus jos baltos ir džiugios! Tikėkime savo galiomis ir mūsų valstybe!“ 

Žilvinas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas: 

„Gerbiami statybininkų bendruomenės nariai, Išmintis telydi Jūsų 

sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. 

Džiaugsmo, vilties ir gerų darbų linki Jums Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų 

proga KTU Statybos ir architektūros fakulteto akademinė bendruomenė.“ 

Algirdas Vapšys, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas: 

„Mieli inžinieriai, geriausios Jums sėkmės darbuose Šv. Kalėdų ir Naujųjų 

2011 metų proga“ 

Kokia pabaisa ar ragana bebūtų Krizė, geidžiamiausių žiemos švenčių – Kalėdų – 

ji neįveikė. 

Nepavyko jai atimti ir Kalėdų senio dovanų maišo. Koks didelis jis buvo, toks ir liko. 

Kaip tai pavyko padaryti Kalėdų senis žinojo, kad į šventę reikia eiti per 

UAB „Folio media“, kuri žino, kaip dovanų maišui neleisti suliesėti. 

„Folio media“ žino ir dar šį tą. 

Mes galime Jūsų darbuotojams ir klientams, 

verslo partneriams ir konkurentams 

paruošti 

KALĖDINES DOVANAS, 

Kurias gali įteikti Kalėdų senis su palyda, – 

ŠILTĄ SVEIKINIMĄ, 

KVEPIANTĮ KALĖDŲ PYRAGĄ, 

Surengti įmonės KALĖDINĘ FOTOSESIJĄ Jūsų bendrovėje. 

Lauksime Jūsų skambučio telefonu (8 5) 269 1238 

arba laiško el. paštu marketingas@foliomedia.lt 

Šventės praeina, o nepasveikintų lieka. Kodėl jų neprisiminus pirmosiomis sausio dienomis Sveikinkite ir pradžiuginkite. 

Vyr. redaktorė 

Genė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576 

E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu, 

statybuzinios@gmail.com 

Bendraautorė 

Rita Muzikevičiūtė, 

E. p.: r.muzikeviciute@statybuzinios.eu 

Fotografas 

Kęstutis Jonaitis 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Reklamos projektų vadovė 

Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, 

mob. 8 687 17 400 

E. p. lida@foliomedia.lt 

Maketavo 

UAB „Dizingas“ 

E. p. dizaineris@statybuzinios.eu 

UAB „Farba vita“ 

E. p. info@farbavita.lt 

UAB „Farba vita“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, 

iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjo 

raðytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako uþ reklaminiø 

skelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná. 

Spaudė UAB „ARX Baltica“ 

Veiverių g. 142B, Kaunas 

Bendras laikraščio ir jo elektroninės 

versijos tiražas 4 tūkst. egz. 

Lietuvos statybininkų 

asociacija

UAB „Projektų ekspertizė“ – viena sėkmingiausių ... - Statyk.eu

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?