UAB „Projektų ekspertizė“ – viena sėkmingiausių ... - Statyk.eu

VERSLAS. MOKSLAS
10 Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis
Nr. 11 (50) 2010 m. gruodis
VERSLAS. MOKSLAS
11
Dualinis mokymas – trumpesnis kelias iki atsakingų pareigų
Nijolė Kikutienė Prof. Romualdas Ginevičius Juozas Baranauskas
Romualdas Pusvaškis Pranas Kuisys
Genė DRUNGILIENĖ
Jauno specialisto darbdaviai dažniausiai geidžia tik su viena sąlyga
– kad jis iš karto žinotų ir mokėtų tai, ką gali tik patyręs specialistas,
t. y., kad turėtų kuo daugiau praktinių įgūdžių. Dabartinė mokymo
sistema negali patenkinti šių rinkos poreikių, todėl Lietuvoje prabilta
apie dualinį mokymą.
Specialistas – konkrečiai
įmonei
„Dualinio statybos inžinierių
rengimo VGTU koncepcijos tikslas –
konkrečiai statybos įmonei parengti
aukštos kvalifikacijos inžinierių, kuris
iš karto po universiteto baigimo
galėtų eiti atsakingas pareigas“, –
sakė VGTU rektorius prof. Romualdas
Ginevičius.
Dualinės studijos prasideda nuo
profesinės mokyklos. Jau stodamas į
tokią mokymo įstaigą, jaunuolis žino,
kad gerai baigęs profesinę mokyklą,
turės galimybę pagal sutartį, o ne
konkurso keliu, įstoti į VGTU. Universitete
toks jaunuolis turi pasirašyti
sutartį dėl dualinio mokymo bei
sutartį su pasirinkta statybos bendrove
dėl praktikos, dėl kursinių ir
baigiamojo darbo bei darbo baigus
universitetą. Tokiu būdu jau mokymosi
universitete metu studentas
palaipsniui tampa bendrovės darbuotoju
– statybos įmonės gauna
specialistus, jau išmanančius jų
specifiką ir galinčius iš karto vykdyti
atsakingas užduotis.
Būsimam Inžinieriui –
darbiniai įgūdžiai
Vilniaus statybininkų rengimo
centro direktorius Juozas Baranauskas
patikino statybų bendrovių
vadovus, jog dalyvaudamas dualinio
mokymo sistemoje centras nerengia
vien tik būsimų VGTU studentų.
„Mes ir toliau rengiame kvalifikuotus
darbininkus – tokia yra mūsų
misija“, – sakė jis. – Tačiau tai 15
proc. moksleivių, kurie paprastai
stoja į aukštąsias mokyklas, sudaromos
dualinio mokymosi galimybės.
Mūsų dalis šiame projekte yra
darbinių įgūdžių suteikimas būsimam
inžinieriui. Iš savo patirties žinau, kad
tokie įgūdžiai inžinieriui gamyboje
būtini ir kelia jo vertę.“
ES valstybėse taikomas mokyklinis,
dualinis ir pameistrystės profesinio
mokymo būdai. Lietuvoje vykdomas
mišrus – mokyklinis su dualinio
elementais būdas, kai mokoma
dirbtuvėse su pakankamai ilga praktika
gamyboje. Esminis skirtumas yra
toks, kad, pvz., Vokietijoje mokinį į
mokyklą atsiunčia mokytis įmonė.
Tokiu būdu įmonė gali kontroliuoti,
ko mokinys išmoks, o mokinys labiau
stengiasi, nes tai yra reali galimybė
gauti darbą įmonėje. Naujasis profesinio
mokymo įstatymas ir Lietuvoje
įteisino specialybės įgijimą per
pameistrystę. Šis būdas, anot J. Baranausko,
gali būti įgyvendinamas tik
naudojant dualinį mokymą.
Stiprina motyvaciją
Vilniaus technologijų ir dizaino
kolegijos direktorė Nijolė Kikutienė
akcentavo, kad labai svarbu – studento
motyvacija: „Jeigu studentas
žinos, kad jis mokosi to, ko reikės
dirbant įmonėje, ką jis galės pritaikyti
praktikoje, tada jis tikrai stengsis.“
Taip pat ji atkreipė dėmesį į mokymo
programų rengimą, kai įmonės turi
aiškiai nusakyti, ką turi mokėti studentas,
ateidamas dirbti į įmonę.
Įmonės, kurios bendradarbiauja
su mokymo įstaiga, turi investuoti ir
į darbo vietos, metodinės medžiagos
sukūrimą, mentorių apmokymą. Kad
procesas vyktų sklandžiai, direktorės
siūlymu, turėtų būti sudaryta duomenų
bazė – kokios įmonės dalyvauja dualinio
mokymo programose. Turėtų
būti parengti ir praktinio rengimo
vadovai – apmokomi ir parengti pedagoginiam
darbui. Vis tik N. Kikutienė
pastebėjo, kad šiuo metu dualinio
mokymo modelį realiausia pritaikyti ne
koleginėse, o tęstinėse, kvalifikacijos
kėlimo studijose, vykdomose pagal
mokymosi visą gyvenimą strategiją.
VšĮ VGTU Kokybės vadybos centro
direktorius Pranas Kuisys replikavo,
kad bendrovei labiau verta turėti
ne specialiai jai parengtą specialistą,
o specialistą, kuris būtų iniciatyvus,
sparčiai tobulėjantis. Gyvenimas taip
sparčiai kinta, anot jo, kad svarbiausia
– išugdyti tinkamas tobulėti savybes,
kad jis gebėtų įvertinti, kokios
kompetencijos jam reikia dabar ir
kokios reikės ateityje. Daugiausia,
anot jo, pasiekia tie žmonės, kurie
moka mokytis savarankiškai.
Vykdoma profesinio mokymo
pertvarka
„Profesinis mokymas yra
lygiavertė mokymosi visą gyvenimą
sistemos dalis“, – sakė Švietimo ir
mokslo ministerijos Profesinio ir
tęstinio mokymo departamento
direktorius Romualdas Pusvaškis.
Praktinio profesinio mokymo
išteklių atnaujinimas įgyvendinamas
įsteigiant sektorinius praktinio moky-
mo centrus bei didinant profesinio
rengimo įstaigų savarankiškumą.
Nuo 2009 m. vykdomi aštuoni projektai,
skirti sukurti sektorinius praktinio
mokymo centrus. Ateinančiais
metais bus pradėti vykdyti dar 34
projektai. Bendra suma, skirta šiems
projektams, – iki 293 mln. Lt. Tarp
šių centrų yra ir statybininkų centrų.
„Iš tiesų mes nekuriame jokių
naujų centrų. Sektorinis praktinio
mokymo centras yra vieno ar kelių Lietuvos
ūkio sektorių modernia praktinio
mokymo įranga aprūpinta profesinio
mokymo įstaiga arba jos padalinys,
teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio
VGTU Užsienio ryšių direkcija:
organizuos praktikantų atranką;
tarpininkaus paruošiant dokumentus;
suteiks VGTU studento statusą
praktikos metu; suteiks gyvenamąją
vietą praktikos laikotarpiu.
Jei įmonės darbuotojas yra VGTU
studentas, siūlome išsiųsti jį praktikai
į Jūsų partnerinę įmonę užsienyje.
VGTU Užsienio ryšių direkcija: suderins
priėmimo procedūrą su priimančiąja
puse; administruos išvykimo
procedūrą; paruoš dokumentus ir
vykdys praktikos monitoringą. Kokia
nauda priimančiajai įmonei Užsienio
studentas atliekantys praktiką
Jūsų įmonėje, tai: nauji kontaktai,
naujos rinkos, naujos veiklos perspektyvos;
studentų žinios, įgūdžiai,
Siūlo praktikai priimti užsienio studentus
Kasmet daugėja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU)
studentų, atliekančių praktikas užsienyje. Taip pat daugėja užsienio
studentų, norinčių atlikti praktiką Lietuvos įmonėse. VGTU ieško
partnerių ir siūlo Jūsų įmonei priimti praktikai užsienio studentus.
profesinio mokymo paslaugas visiems
Lietuvos gyventojams, siekiantiems
įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti“, –
sakė R. Pusvaškis. Tokie centrai kuriami
ten, kur yra didžiausias vieno ar kito
sektoriaus potencialas, kur intensyviausiai
tas sektorius vystosi. Taip pat,
steigiant centrus, atsižvelgta į tai,
kuri institucija turi didžiausią įdirbį ir
pasirengimą priimti investicijas. Sektoriniai
statybos centrai steigiami Kaune,
Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Vilniuje
(du centrai), Telšiuose.
Kitos mokyklos yra pertvarkomos
į viešąsias profesinio mokymo
įstaigas, kurių dalininkais tampa asocijuoto
verslo atstovai. Tapti tokiais
dalininkais jau pareiškė norą ir kelios
statybų bendrovės: AB „YIT“, UAB
„Dailista“, UAB „Plungės Jonis“.
R. Pusvaškis, kaip ir kiti pašnekovai,
akcentavo, kad labai svarbus yra ir profesinio
mokymo turinys bei profesijos
mokytojų kompetencija. Nuo 2010 m.
rugpjūčio Ugdymo plėtotės centras
vykdo projektą „Profesinės mokytojų ir
dėstytojų technologinių kompetencijų
tobulinimo sistemos sukūrimas ir
įdiegimas“, kuriam skiriama iki 20 mln.
Lt – ES ir biudžeto lėšos.
Kęstučio Jonaičio nuotr.
idėjos, neinvestuojant papildomų lėšų;
nėra finansinių įsipareigojimų prieš studentą,
kadangi atvykdamas praktikai,
jis gauna stipendiją.
Kiekvienais metais daugiau nei 6
tūkst. Vilniaus Gedimino technikos
universiteto (VGTU) studentų praktikas
atlieka Lietuvos įmonėse, kadangi
VGTU – vienas iš Lietuvos universitetų,
kiekvienoje studijų programoje turintis
integruotus praktikų modulius. Per
paskutinius dvejus metus universitetas
skyrė stipendijas net 264 studentams
praktikoms užsienyje. Studijų ir praktikų
organizavimui yra pasirašytos daugiau
nei 373 dvišalės sutartys su Europos
Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis,
vyksta aktyvus bendradarbiavimas
su Pietų Korėjos, Kazachstano, Azerbaidžano,
Ukrainos, Kinijos, Malaizijos,
Čilės, JAV universitetais ir įmonėmis,
o taip pat su stipriausiais Baltijos regiono
ir Europos techniškaisiais universitetai
įvairiuose konsorciumuose:
Aalto technikos universitetu, Karališkuoju
technologijos institutu, Vienos
technikos universitetu, Berlyno technikos
universitetu, Talino technikos
universitetu ir kt.
Priaukime svorio kartu!
Tapkite mūsų partneriais ir kartu
ugdykime specialistus Lietuvos darbo
rinkai!
VGTU Užsienio ryšių direkcija,
Saulėtekio al. 11 CR 517 kab.,
tel.: (8 5) 274 4957,
el. paštas: urd@vgtu.lt
Gerbiamieji bendradarbiai, partneriai, klientai,
Gražiausių žiemos švenčių proga linkiu stiprybės
ir ištvermės – visa, kas buvo netinkama,
tepasilieka senuose metuose.
Į Naujuosius 2011– uosius metus linkiu įžengti su
naujomis viltimis ir lūkesčiais.
Su Kalėdomis ir Naujaisiais 2011 metais!
Tikėjimo, vilties ir sėkmės, kuri neįtikėtinus dalykus
padaro pasiekiamais
Nuoširdžiai,
Alfonsas Jaras,
AB „Montuotojas“ generalinis direktorius
Su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais!
Su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais!