Techninė priežiūra – užsakovų akys ir ausys, kuriomis jie ... - Statyk.eu

2 NUMERIO TEMANr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNUMERIO TEMA3„Nėra investicijų, nėra ir statybos“, –www.ifat.deteigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, kalbėdamas apiepadėtį šiame ekonomikos sektoriujeSumažėjo perpusGal ir banali, nors seniai įrodyta irne kartą kartota tiesa, kad statybosšaka ir jos rezultatai išimtinai priklausonuo šalies bendrosios ekonominėspadėties. Nėra investicijų, nėra irstatybos.Pernai materialinės investicijosšalyje sumažėjo beveik perpus, palygintisu 2008 m. – nuo 21,6 mlrd.Lt iki 12,6 mlrd. Lt, tarp jų užsienioinvesticijų – 4 mlrd. Lt. Tai skaudūspraradimai, nes didžioji investicijųdalis visada tenka statiniams arbatechnologijoms, kurios dažnai taipADATINIAI FILTRAI,DRENAŽINIAI IR PURVOSIURBLIAI Pardavimas ir nuomaUAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilniustel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181Kęstučio Jonaičio nuotr.pat susijusios su statybos darbais.Kodėl taip įvyko ir kaip sumažiausiais nuostoliais ištaisyti šiąpadėtį, yra svarbiausi klausimaišiandien. Manau, kad be bendrosekonominės krizės pasaulyje, didelęneigiamą įtaką turėjo ir šaliesvaldžios klaidos, pirmiausia mokesčiųwww.flygt.ltpolitikoje. Nuo 15 iki 20 proc.išaugęs pelno mokestis, 26 proc.dividendų apmokestinimas, ženklusPVM ūgtelėjimas ir pan. DabarVyriausybė kai ką nuo metų pradžiospataisė, bet signalas, ypač užsienioinvestuotojus, pasiekė neigiamas.Mano nuomone, pati veiksmųlogika sako, kad kartu reikėjo pasiųstiir naują žinią – kad pelnas, skirtas investicijoms,nuo šiol neapmokestinamas.Tai jau buvo anksčiau, kai tokiapaskata labai pagyvino ir vidaus, iružsienio investicijas. Sutinku, kadšįsyk galbūt reikia riboti ūkio sektorius,kad išvengtume vadinamųjųburbulų, išryškinti didelės pridėtinėsvertės prioritetus bei projektus. Pirmiausiatuos, kur galima įdarbinti daugžmonių. Bet tai daryti būtina. Vienasiš šių sektorių yra statyba.Argumentas, kad dėl to gerokaisumažės šalies biudžeto pajamos,neišlaiko kritikos. Valstybė pajamųne ką prarastų, nes visi duomenysrodo, kad ir bendroji pelno dalis, irjo dalis pagal atskirus ūkio sektoriusyra nereikšmingos. Pavyzdžiui, statybojeiš dešimties įmonių šešios dirbonuostolingai ir bendrasis pernai metųpelningumas yra su minusu, todėlbiudžeto praradimai būtų nedideli,o tokio veiksmo grąža pakankamaiženkli.Naujos darbo vietos –svarbiausiaŠaliai labai svarbu finansinis stabilumas,niekas neginčija, kad reikiainvesticijų pažangioms technologijoms,mokslui, ekologijai, lėšų socialiniamsreikalams.Bet ekonomikos gaivinimoplane nieko nėra svarbiau kaip nedarbomažinimas, naujų darbo vietųkūrimas. Valstybės strategai iki šiolneįvertino seniai pripažinto faktoriaus,kad viena darbo vieta statybojekuria 3 ar 4 darbo vietas kitoseūkio šakose. Jeigu labiau išsitiesusistovėtų statyba, nebūtų patyrę tokionuosmukio transporto, energetikos,paslaugų sektoriai ir ypač statybiniųmedžiagų pramonė. Sumažėtų ir„Sodros“ problemos, žmonių suištiesta ranka skaičius.Tačiau, užuot pasinaudojus šiagalimybe, buvo drastiškai ir neleistinaisustabdytos jau įpusėtos statybos,kurių griaučiai stūkso ne tikVilniuje, bet ir kituose miestuose.Vien įšaldytų statinių sąrašas sudaro27 puslapius. Aišku, kad viską iš šiosąrašo dabar statyti yra neįmanoma,bet kad bent pusė objektų turėtųbūti tęsiami – akivaizdu. Dabardaugeliu atvejų net nėra atsakymo,kada planuojama atnaujinti tasstatybas arba atsipirkta nekonkrečiapastaba – „pasibaigus ekonomineikrizei“. Kadangi šiandien tokiovisažinio nėra, įšaldytų statinių ateitistebėra neaiški.Dėl to statybų šakos įmonės,galėjusios išsaugoti savo darbuotojusir kitą potencialą, duoti ženklųimpulsą kitoms ūkio šakoms, gausiaipapildė bedarbių armiją ir emigrantųsrautą.Nereikia stebėtis, kad pernaistatybos darbų apimtys sumažėjonuo 12 mlrd. Lt iki 5,9 mlrd., arba50 proc. Statybų sektoriaus dalisšalies BVP nuo 10 proc., kuo ypačdidžiavomės, pernai nukrito iki 6,3proc. Statybų pramonė teišnaudojopusę savo pajėgumų. Beveik trečdalisasociacijos įmonių bankrutavo,restruktūrizuojasi ar kaip nors kitaippakito.Tiesa, bendrame nuosmukio foneneblogai atrodo gyvenamoji statyba,palyginti didelis atiduotų naudojimuibūstų skaičius – 9 400, nors jų taippat sumažėjo 2429 vienetais.Ką tai rodo? Pirmiausia tai,kad kone pusė būstų – 4000 yraindividualūs namai. Žmonės, kurieturėjo santaupų, galimybę pasiskolintiar buvo mažiau priklausomi nuobankų kreditų, investavo į būstą. Kitavertus, dar anksčiau buvo pastatytanemažai butų, kurie dėl įvairiųpriežasčių juridiškai nebuvo įteisinti.Tam tikrą įtaką darė ir Aplinkos ministerijosnuolaida, leidusi atiduotibūstus be galutinės apdailos, kuripratęsta iki 2012 m. sausio 1 d.Yra galimybių žemiau nekristiNeprarandame vilties, kad šiaismetais tokio smūgio, kokį patyrėmepernai, nebus. Pamažu atsigaunašalies ekonomika, kyla eksportas.Mūsų lūkesčiai daugiausia siejamisu trim ar keturiais, kaip sakau,banginiais. Jeigu jie neužplauks antseklumos ar nebus išmesti į krantą,yra galimybių žemiau nekristi,išsilaikyti pernai metų lygyje. Kalbuapie objektus, kurie finansuojamiEuropos Sąjungos, iš dalies valstybėsir savivaldybių lėšomis.Palyginti neblogai vykdomiaplinkosaugos projektai – statomivandenvalos įrenginiai, šiuolaikiniolygio sąvartynai, požeminės komunikacijosir pan., nors jų skaičius palygintinėra didelis.Lūkesčiai, kuriuos siejame subūstų atnaujinimu ir modernizavimu,kol kas nepasitvirtino. Valdžios optimizmas– renovuoti du tūkstančius,tūkstantį, pagaliau penkis šimtusdaugiabučių taip pat išblėso. Naujojibūstų atnaujinimo schematarsi sutvarkyta, bet realūs praktiniaiveiksmai vėluoja ir ženklesnėsįtakos statyboms (bent šiais metais)neturės.Geresnė padėtis atnaujinantviešuosius pastatus, nors ir čiastebuklas neįvyko. Iš daugiau kaipmilijardo litų tam skirtų lėšų pernairangovus pasiekė tik 160 milijonų.Priežastys įvairios. Perkančiosiosorganizacijos ne itin aktyvios, ritmątrikdo užsitęsę konkursai, ginčaiiki teismų lygio, nepakankamaagentūros, administruojančios šiuosprojektus, įtaka. Bet, reikia manyti,kad šiemet įvyks postūmis į gerąjąpusę.Nereikia pamiršti ir statybų eksporto.Pernai statybų apimtys nešalies teritorijoje sudarė 166 mln. Lt.Tai nėra daug.Nukelta į p. 5NAUJOS APLINKOSAU-GOS PERSPEKTYVOSLANKYTOJU˛ REGISTRACIJA INTERNETE:www.ifat.de/tickets/enPASAULINĖ VANDENS ŪKIO, NUOTEKU˛, ATLIEKU˛ IRŽALIAVU˛ PARODA2010 M. RUGSĖJO 13–17DIENOMIS MIUNCHENEAplinkosaugos pasiūlymai iš viso pasaulio➜ inovacijos, technologijos ir vystymosi kryptys ateičiai➜ visos panaudojimo sritys, visi produktai, visos paslaugos➜ vedantieji technologiju˛ kūrėjai, specialistai bei nauji rinkosžaidėjai iš viso pasaulio➜ kiekvienam klausimui tinkamas sprendimas➜ puiki informaciniu˛ renginiu˛ programaDetalia˛ informacija˛ bei pranešimu˛ programa˛ rasite www.ifat.deKviečiame dalyvauti ir IFAT China. Daugiau informacijoswww.ifat-china.comMesse München atstovybė LietuvojeVokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybosrūmai Estijoje, Latvijoje, LietuvojeTel.: +370 5 263 9114E-mail: muenchen.lt@ahk-balt.orgA WORLD OF ENVIRONMENTAL SOLUTIONS17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO IFATENT10-BesAllg-106x278-LIT.indd 118.03.2010 14:53:43 Uhr

8 DISKUSIJANr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisIš kairės – S. Žvinys, V. Kezys, A. Stankūnas, A. Šernas, V. Devoinis, V. Šarka, K. J. ZaborskasAtkelta iš p. 7nepaprastai daug bėdų, kurios persiduodair paramos gavėjams (viešiejiobjektai), ir rangovams“, – sakėKęstutis Juozas ZABORSKAS, Lietuvosverslo paramos agentūros direktoriauspavaduotojas. 2007–2013 m.programoje yra numatyta finansinėparama daugiau negu 460 objektų.Jiems skirta daugiau negu 1 mlrd.Lt, iš kurių rangos darbų padaryta irsumokėta už 172 mln. Lt. Tačiau apie120 objektų iš minėtų 460 nepradėjojokio pirkimo. Kaip sakė K. J. Zaborskas,LVPA daro visa, kad pirmiausia,modernizuojant šiuos pastatus, būtųnupirkta techninės priežiūros paslauga.Tačiau jokio kito instrumento,išskyrus įtikinėjimus, kaip pripažinoLVPA atstovas, jie neturi.„Svarbiausia, dėl ko stringa šiųobjektų modernizavimas, yra viešiejipirkimai“, – sakė K. J. Zaborskas.Paskelbus konkursą techniniamprojektui, laukiama apie mėnesį,kol jis įvyks, dar kelis mėnesius – kolprojektas bus parengtas. Po jų sekarangos pirkimas, o techninė priežiūraperkama paskiausiai, net neslepiantnuostatos, kad jai skiriama itinmažai reikšmės. LVPA įdarbino duUAB ,,Kelvista“ Verkių g. 5-15, 08218 VilniusTel. (8 5) 210 8745, faks. (8 5) 210 8744E. p. kelvista@kelvista.lt,www.kelvista.ltspecialistus, kurie susitiks su 26modernizuotinų objektų užsakovais,siekdami juos įtikinti pirkti išplėstinętechninę priežiūrą, kokią elektroniniamekataloge siūlo ir Centrinėprojektų valdymo agentūra. Tačiau,kaip pripažino K. J. Zaborskas, nėrajokios garantijos, kad užsakovaipaklausys. Jokių teisinių svertų juospaveikti – nėra.„Mes tikimės, kad kvalifikuotižmonės gali užsakovą, paramosgavėją, užvesti ant kelio ir jis pradėsgalvoti, kad techninė priežiūra yralabai svarbi, – sakė K. J. Zaborskas.– Derėtų labai atidžiai vertintiir energetinį auditą, ir techninįprojektą, kurių klaidas ištaisyti yralabai sudėtinga. Statybininkamsreikėtų atidžiau vertinti ir finansavimosąlygų aprašą – kokios išlaidosyra tinkamos. Jeigu išlaidos nesusijusiossu energijos taupymu, josnefinansuojamos. Kai užsakovas,pasinaudodamas techniniuprižiūrėtoju, verčia rangovą atliktidarbus, kurie laikomi netinkamaisfinansuoti, kyla didelių problemų– užsakovai apmokėti neturi iš ko,o Agentūra netinkamų darbų finansuotinegali.“Ūkio ministerijos atstovė AurelijaKRIŠČIŪNAITĖ taip pat pastebėjo,kad priekaištai dėl užsakovų, kurienesugeba kvalifikuotai pirkti, yradažni.Pirmiausia siūlo apsispręsti dėlatsakomybėsDiskusijoje dalyvavusi aplinkosministro Gedimino Kazlauskonuomone, nėra vieno žingsnio,kurį žengus būtų galima išspęstitechninės priežiūros problemas.Ministro nuomone, privalomastechninės paslaugos draudimasbūtų naudingas tik draudimoįmonėms. „Už ką atsako techninėpriežiūra? Už nieką, todėl draudimoįmonės neturės už ką mokėti, nesuž viską atsako rangovas, – sakėministras. – Pritariu draudimui,bet pirmiausia turi būti apsispręstadėl atsakomybės. Jeigu techninisprižiūrėtojas bus atsakingas, žinos,kad gali būti teisiamas, mažiausioskainos nesiūlys.“Ministro G. Kazlausko žodžiais,jau imtasi priemonių dėl to, kad vienastechninis prižiūrėtojas tuo patmetu nedirbtų keliuose objektuose• Tiesiamų, rekonstruojamų, taisomų kelių, gatvių, geležinkelių bei transportoinžinerinių statinių ir pastatų statybos projektų valdymas;• Gatvių, kelių, geležinkelių bei transporto inžinerinių statinių ir pastatų projektavimas;• Vykdomų darbų techninė priežiūra, konsultavimas, statinių techninė priežiūra;• Projektų administravimas pagal FIDIC ir Europos Sąjungos reikalavimus.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO– tai kontroliuos Statybų inspekcija,o techninius prižiūrėtojus atestuojantbus vertinama ir ši aplinkybė.„Kalbant apie sritis, kuriosereikėtų griežtinti reikalavimus technineipriežiūrai, nemanau, kad reikėtųapsiriboti tik viešosios paskirtiesobjektais, finansuojamais EuroposSąjungos lėšomis, – pabrėžė ministras.– Manau, reikėtų akcentuotiypatinguosius statinius, neišskiriantnuosavybės formos. Ne paslaptis, kaddaugelis statybininkų tapo nekilnojamojoturto plėtotojais, patys vykdotechninę priežiūrą, neprisiimdamijokių įsipareigojimų prieš gyventoją.Jeigu kalbėsime tik apie viešosiospaskirties pastatus, neužtikrinsimebendrų procesų teisingumo.“Ministro žodžiais, nereikia visųužsakovų, kurie nėra šios sritiesspecialistai, mokyti, kaip pirkti. Tamturėtų būti sukurtos labai aiškiostipinės privalomos rekomendacijos,kokias ir rengia APVA (Aplinkosprojektų valdymo agentūra), kuriaskiekvienu atveju būtų galima pritaikytikonkrečiam pirkimui. Tai yravienas iš būdų, kaip, pasinaudojantkvalifikuotais specialistais, užtikrintipirkimų teisingumą.Ministras G. Kazlauskas, apibendrindamasproblemas ir galimussprendimo būdus, pažymėjo, kad, jonuomone, pirmiausia reikėtų apsispręstidėl techninės priežiūros paslaugosteikėjo atsakomybės – šis žingsnisspręstų daugumą visų dabar kylančiųproblemų. Ministerija ketina užsakytidarbą, kurio metu būtų apibendrintasituacija, pasiūlyti konkretūs sprendimai,įstatymų pakeitimai.„Esu už kompleksinį požiūrį iratsakomybę“, – pažymėjo ministrasG. Kazlauskas.Genė DRUNGILIENĖ,Justino Černiausko nuotr.Nr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisSeimas apsisprendėdėl valstybės ir verslotarpusavio skolųužskaitosLR Seimas nutarė Vyriausybeisiūlyti parengti teisės aktus, kadmokesčių mokėtojų skola valstybėsbiudžetui, valstybės ar savivaldybiųskola mokesčių mokėtojams nebūtųvertinama kaip kvalifikaciniai kriterijai,ribojantys mokesčių mokėtojųgalimybes dalyvauti tolesnėse viešųjųpirkimų procedūrose. Vyriausybėįpareigota parengti teisės aktus,nustatančius priešpriešinių reikalavimųįskaitymą, kai valstybė ir savivaldybėsturi skolų įmonėms. Taip pat turėtųbūti parengti teisės aktai, suteikiantysteisę atleisti nuo delspinigių mokėjimomokesčių mokėtojus, kuriems valstybėar savivaldybės negrąžino skolų.Šį nutarimą Seimas priėmėatsižvelgdamas į tai, kad dabartinėmisekonomikos sąlygomis Lietuvojesudėtinga vykdyti valstybės biudžetopajamų surinkimo įsipareigojimus, overslo padėtis darosi įtempta dėl skolųgrandinės: valstybė ir savivaldybės,pateikdamos užsakymus įmonėms irlaiku neatsiskaitydamos už atliktusdarbus, reikalauja, kad įmonės laikusumokėtų mokesčius ir delspinigiusvalstybei.Įvertinta ir ta aplinkybė, kad,trūkstant apyvartinių lėšų, įmonėsturi imti paskolas iš bankų, tačiau dėlpinigų stygiaus rinkoje ir bankuoseišaugusių palūkanų negali jų gauti.„Dėl valstybės ir savivaldybių skolųįmonėms verslininkai negali vykdytitiesioginės savo veiklos, o skolųgrąžinimo sąlygos yra nepalankios verslui“,– pripažįstama Seimo nutarime.AB „YIT Kausta“pasirašė sutartį dėlprekybos centro statybosAB „YIT Kausta“ Kaune statysprekybos centrą, pranešė bendrovė.Dėl šio centro statybos darbų kovopabaigoje bendrovė pasirašė sutartįsu UAB „SSPS-Pramonė“.Pagal šią sutartį AB „YITKausta“ atliks 13 635 kv. mbendro ploto prekybos centropastato bei 600 vietų automobiliųstovėjimo aikštelės statybos darbus.AB „YIT Kausta“ taip pat atliksprivažiavimo kelių ir inžineriniųtinklų statybos darbus, įrengsaplinką bei Draugystės gatvės irPramonės prospekto sankryžosrekonstrukcijos darbus.Darbų atlikimo terminas – nuo2010 m. kovo iki lapkričio mėnesio.S•ŽModernizavimą turi skatinti ir daugiabučių administratoriaiAplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su daugiabučius namus administruojančių įmoniųasociacijų vadovais. Tartasi, kaip administratoriai galėtų prisidėti skatinant žmones dalyvauti naujojojemodernizavimo programoje, pranešė Aplinkos ministerija.Užsisakius 5 laikraščio egzempliorius,dovanojame „Lietuvos architektūros almanachą“(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo Kučinsko knygą„Architektūrinės paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt).Užsisakius 10 laikraščio egzempliorių,dovanojame du „Lietuvos architektūros almanachus“(pardavimo kaina 29,80 Lt) ir Romualdo Kučinsko knygą„Architektūrinės paraštės“ (pardavimo kaina 17,60 Lt).Įmonė / Vardas, pavardėAdresasPašto indeksas17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO„Statybų žinių“ trejų metų sukakties progaskelbiama prenumeratos akcijaLaikraščio2010 metųprenumerataMetams Kaina Galutinė kaina1 vnt. 70 Lt 70 Lt5 vnt. 350 Lt 310 Lt10 vnt. 700 Lt 600 Lt20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt50 vnt. 3500 Lt 2200 LtE. paštasTelefonasEgzempliorių skaičiusStatybų verslo žinios profesionalamsUžpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: UAB „FARBA VITA“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243Įmonės kodas 302427993, e. p. prenumerata@farbavita.lt, a. s. LT707300010117803744, AB „Swedbank“AKTUALIJOSSusitikime su G. Kazlausku ir min-lėšisterijos specialistais dalyvavo Būsto pinigus, kurie prireikus bus panaudotikaupimas. Kad gyventojai kauptųvaldymo ir priežiūros rūmų prezidentasJuozas Antanaitis, Nacionalinės timi ir einate“, – teigė pašnekovai.namo remontui. Džiugu, kad ta kryp-pastatų administratorių bei asociacijos„Lietuvos butų ūkis“ vadovai. istratoriams būtini mokymai: kadJ. Antanaičio teigimu, admin-Aplinkos ministro teigimu, jie žinotų ir išmanytų visus naujosiosdaugiabučių modernizavimosiekiant skatinti žmones renovuotibūstą į šį procesą būtina įtraukti ir programos niuansus, o vėliau šiasdaugiabučių administratorius. „Jūs žinias suprantama kalba perduotųneturite būti pasyvūs stebėtojai, daugiabučių gyventojams.turite būti suinteresuota pusė, nes Be to, pasak J. Antanaičio, Būstoesate viena iš svarbiausių grandžių. valdymo ir priežiūros rūmai nusiuntėSakykite, ko reikėtų, kad taptumėte paklausimus savo nariams bei gavoaktyviais programos šalininkais“, – atsakymus su jų pageidavimais. Šikalbėjo G. Kazlauskas.informacija perduota ministerijosNacionalinės pastatųspecialistams.administratorių asociacijos atstovų Aplinkos ministras ragino administratoriusbūti aktyviems: eiti ir kalbėtisteigimu, skatinti visų pirma reikiagyventojus. Administratoriai, pasak su žmonėmis, aiškinti jiems apie renovacijosnaudą, supažindinti su privalu-jų, bet kokiu atveju suinteresuotidaugiabučių renovacija. „Vienintelis mais, įdiegtais saugikliais ir pan.dalykas, ko reikėtų, – privalomasis G. Kazlauskas užtikrino, jog programosviešinimui lėšų bus skirta.Svečiai patikinti, jog prireikus busaprūpinti informacija, bus kviečiamidalyvauti seminaruose, renginiuose,mokymuose.Naujoji daugiabučių namų atnaujinimoprograma – tai patikimas irefektyvus būdas, padedantis kiekvienamdaugiabučio namo gyventojuiatlikti savo pareigą – pasirūpintiturimu turtu. Senos statybos namųatnaujinimas dėl jų techninės būklėsyra neišvengiamas, o programasuteikia gyventojams galimybęužsitikrinti paramą būsto atnaujinimodarbams.Būsto atnaujinimas kiekvienamgyventojui leidžia sumažinti šildymoišlaidas, suteikia naują gyvenimokokybę ir komfortą bei pakelia turimoturto vertę.Dovanų kiekisribotasS•Ž9

10 NAUJIENOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandis■■ Keramzito betono blokai■■ Tuščiaviduriai betono blokai■■ Armuotos keramzitbetonio sąramos■■ BL armatūra■■ Betononės grindinio trinkelės(šaligatvio plytelės)■■ Kelių ir šaligatvių apvadaiNAUJIENA!Keramzitasmaišeliuose50 lBETONOprodukcijos gamyklaUAB ,,Buvema“Bebru plavas, Dzimtmisa, Iecavasnovads, Bauskas r-s.Latvija, LV-3913Tel. +371 671 65840Faks. +371 671 67140El.p. info@buvema.lvMob. tel. +371 263 51543El. p. gulnara@buvema.lvwww.buvema.lvDelsiantys pradėti viešųjų pastatųrenovavimą neteks finansavimoViešųjų pastatų renovavimą vykdytidelsiantys projektų vykdytojai neteksfinansavimo, jeigu nesuskubs pradėtiįgyvendinti projektų, teigia ūkio ministrasDainius Kreivys ir ragina finansavimą gavusiusparaiškų teikėjus iki balandžio 15d. pradėti įgyvendinti projektus.Priešingu atveju ministras ketinaišbraukti iš finansuojamų projektų sąrašofinansavimą gavusius projektus, pinigusnukreipiant tiems projektams ir vykdytojams,kurie pajėgia paramą naudoti efektyviau,pranešė Ūkio ministerija.Viešųjų pastatų renovavimuiEkonomikos skatinimo plane Ūkio ministerijayra suplanavusi skirti 1,07 mlrd.litų iš 2007–2013 m. Europos Sąjungosstruktūrinių fondų paramos programos.Iš jų ministro įsakymu 692 mln.litų jau paskirta 294 projektams, oparamos sutarčių su paraiškų teikėjaispasirašyta už 622 mln. litų.Iki šiol 80 paramos gavėjų nėrapateikę privalomų dokumentų, būtinųlėšoms panaudoti, o daugiau kaip 50pareiškėjų yra pasirašę sutartis darpraėjusiais metais, bet nėra atlikę rangosdarbų pirkimų. „Tai reiškia, jog pinigai,kuriais galima būtų disponuoti, perkantrenovavimui reikalingas prekes ir paslaugas,samdant statybos bendroves, mokantatlyginimus, yra užšaldomi paraiškųteikėjų dėl jų neveiklumo, – sako ūkioministras. – Sprendimai yra priimti, lėšospaskirtos, sąlygos projektus sklandžiaivykdyti sudarytos, tačiau projektųvykdytojai delsia“.Pavyzdžiui, Raseinių rajono17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOsavivaldybė 2009 m. rugsėjo mėnesįLietuvos verslo paramos agentūrai(LVPA) yra pateikusi paraišką rekonstruotiŠiluvos vidurinę mokyklą, vokųatplėšimą be priežasties nukelia jauketvirtą kartą. Jotainių pensionatas,pateikęs paraišką modernizuoti pensionatopastatus, atsisako LVPA specialistųkonsultacijų, nors projekto vykdytojasneturi patirties vykdyti tokius projektus.LVPA duomenimis, viešųjų pastatųrenovavimo srityje rangos darbų nuo2009 m. kovo mėnesio iki šiol atliktauž 194 mln. litų. Per artimiausius trismėnesius tikimasi panaudoti dar 262mln. litų, tačiau, D. Kreivio nuomone,šis skaičius privalo būti didesnis.LVPA direktorius Saulius Jakštasteigia, jog reikšminga pareiškėjų dalisdaugiau kaip metus vilkina projektųvykdymą, vengia vykdyti viešuosiuspirkimus, o tuo pat metu teikiaprašymus Lietuvos verslo paramosagentūrai pratęsti projektų vykdymoterminus. „Finansavimą gavusiųviešųjų įstaigų vadovai tvirtina, jog jiemsstinga laiko viešiesiems pirkimamsorganizuoti, tačiau tai ne pasiteisinimas,nes didžioji pareiškėjų dalis apiepinigų skyrimą žinojo jau daugiau kaipprieš metus“, – teigia S. Jakštas.Ūkio ministerija prognozuoja, kad2010 m. mokymo, gydymo, socialiniųpaslaugų įstaigų atnaujinimo ir pastatųenergetinio efektyvumo padidinimotikslui bus panaudota 750 mln. litų.PRISTATO diskusijų klubąPokalbiai aktualiomis temomis –kiekvieną mėnesįTemas galite siūlyti:e. p. redaktorius@statybuzinios.eu (laikraštis statybininkams „Statybų žinios“),redaktorius@statyk.eu (praktinis būsto vadovas „Statyk!“)S•ŽNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandis„Eikos statyba“ pradeda Marijampolėsligoninės renovavimąUAB „Eikos statyba“ laimėjoviešąjį konkursą ir pasirašė sutartį dėlMarijampolės ligoninės atnaujinimodarbų, pranešė bendrovė. Bendrovė„Eikos statyba“ pasirinkta projektogeneraliniu rangovu ir vadovausvisiems pastato renovavimo darbams.Daugiau kaip 4 mln. litų vertėsprojekto darbų pradžia – kovo 29 d.,jį įgyvendinti numatyta iki šių metųgruodžio mėnesio.Siekiant pagerinti Marijampolėsligoninės pastatų energinįnaudingumą ir užtikrinti jųilgaamžiškumą, „Eikos statyba“ atliksseptynių korpusų fasadų sienųšiltinimo darbus. Apie 21 tūkst. kv.m bus apšiltinta akmens vata, ocokolinė pastato dalis – polistireniniuputplasčiu. Taip pat bus rekonstruojamišilumos punktai trijuoseiš septynių ligoninės korpusų, buspakeistos visų korpusų lauko durys.Dabartiniai Marijampolės ligoninėspastatai statyti tarybiniais metais irSTATYBŲ SĄMATOS • NORMATYVAI• KAINYNAI • PROGRAMOSUždaroji akcinė bendrovė SISTELAŽalgirio 88, LT-09303 Vilnius ,Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084, faks. 275 0411, e. p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt; www.sistela.lt,17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOnebeatitinka šių laikų reikalavimų.Pasak „Eikos statyba” direktoriausRyčio Ivanausko, Marijampolėsligoninės rekonstrukcija – išskirtinisprojektas, kadangi laukia ypačdidelės apimties fasadų šiltinimodarbai. „Tačiau esame tikri, kadbendrovės specialistų rekonstruojantįvairius pastatus sukaupta patirtisleis įgyvendinti projektą kokybiškai,užtikrintai ir laiku“, – sakė jis.UAB „Eikos statyba“ jau yraatlikusi Kauno vaikų globos namų,Antano Vienuolio, Grigiškių vidurinėsir Alytaus A. Ramanausko-Vanagomokyklų ir kitų visuomeninių pastatųrenovavimo darbus.Atsinaujinantieji energijos ištekliai – Lietuva turtinga,bet nesinaudojaValstybės kontrolės atliktas atsinaujinančiųjų energijos ištekliųauditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 m. iš jų gauti20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytųsąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinįnepriklausomumą, pranešė valstybės kontrolė.Atsinaujinančiųjų energijosišteklių naudojimu grindžiama Lietuvosenergetika galėtų būti veiksmingapriemonė ne tik siekiant užtikrintienergetinę nepriklausomybę, bet irsprendžiant aplinkos apsaugos problemas,nes tam pakanka Lietuvojeesančių šių išteklių rūšių ir jų kiekio.Šalyje yra tokių atsinaujinančiųjųenergijos išteklių, kurių neturikaimyninės šalys, pavyzdžiui,geoterminė energija, kurią būtų galimapanaudoti elektrai gaminti.Pagal biomasės potencialą,tenkantį vienam gyventojui, EuroposSąjungoje Lietuva užima antrąjąS•Žvietą, o pagal tinkamą gaminti biodegalus– pirmąją vietą. Taigi Lietuvaturi pakankamai atsinaujinančiųjųenergijos išteklių rezervų, kad galėtųne tik įvykdyti savo įsipareigojimus,bet ir juos viršyti, taip padidindamašalies energetinį saugumą. Auditoriųnuomone, šios galimybės gali būtineišnaudotos arba išnaudotos neefektyviai,jeigu nebus užtikrintas kompleksinisšių išteklių rezervų naudojimas,apimantis ne tik energijos gamybą, betir jos tiekimą bei vartojimą.Valstybiniai auditoriai nurodėatvejus, kai atsinaujinantieji energijosšaltiniai naudojami neracionaliai.Pavyzdžiui, Klaipėdoje šilumosporeikiui vasarą užtikrinti dabarpakaktų geoterminės jėgainėspagamintos energijos, naudojantgeoterminį vandenį ir gamtinesdujas. Tačiau šiame mieste jaupradėtas įgyvendinti dar vienosšilumą gaminsiančios komunaliniųatliekų deginimo jėgainės statybosprojektas. Vasarą abi šios jėgainėspagamins perteklinės energijos, nesdėl technologinių darbo ypatumųjų stabdyti negalima. Tuo tarpukomunalinių atliekų deginimo energijagalėtų būti panaudotageoterminėje jėgainėje, pakeičiantdalį joje naudojamų gamtinių dujų.Valstybinių auditorių nuomone,Lietuvoje kol kas nesukurta subalansuotair stabili atsinaujinančiųjųenergetikos išteklių plėtros skatinimosistema, todėl šių išteklių negalimamaksimaliai ir racionaliai panaudotienergijos gamybai, suderinti energijosgamintojų ir vartotojų interesus.S•ŽTRUMPAIŠiemet būstokainos vėlsmukoNAUJIENOSNegalutiniais duomenimis,šių metų pirmąjį ketvirtį, palygintisu 2009 m. pabaiga,būstas Vilniuje pigo vidutiniškai4,1 proc., o likusioje šaliesdalyje – 1,7 proc., pranešėRegistrų centras.Valstybės įmonės Registrųcentro kiekvieną ketvirtį skelbiamasbūsto kainų indeksasrodo, kad 2010 m. pradžiojeVilniuje parduotų naujosstatybos butų kainos sudarėvidutiniškai 4 080 Lt/kv. m,senesnės statybos butų – apie3 147 Lt/kv. m. Likusioje šaliesdalyje naujos statybos butųkainos vidurkis buvo 2 518 Lt/kv. m, senesnės statybos – 1526 Lt/kv. m.Šiemet Vilniuje įsigytųnaujų individualių gyvenamųjųnamų kaina vidutiniškai sudarė2 582 Lt/kv. m, o senesniųnamų kainos vidurkis siekė 1850 Lt/kv. m. Likusioje šaliesdalyje individualių gyvenamųjųnamų 2010 m. pradžios kainųvidurkiai sudarė atitinkamai 1343 Lt/kv. m ir 734 Lt/kv. m.Palyginti su 2009 m. pirmuojuketvirčiu, šiemet būstokainos Vilniuje smuko 30 proc.,likusioje šalies dalyje – 19 proc.Kaip ir tikėtasi, visos šaliesbūsto rinkos apyvarta pernaineviršijo pusantro milijardo litųribos ir sudarė 1,38 mlrd. Lt.Lietuvos būsto rinkos apyvartapernai buvo 2,5 kartomažesnė nei 2008 m. ir 3,8karto mažesnė už 2007 m.,kai nekilnojamojo turto rinkapasiekė apogėjų.S•Ž11

12 BENDROVĖSENr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisSUKAKTIS13UAB „Medrida“:krizė – geriausias laikas tobulėtiGyvenimą susiejo su gelžbetoniopramoneTRUMPAISkelbiamasNacionaliniokokybės prizokonkursasAušra NarvilaitėNors sunkmetis palietė kone visas statybų verslu užsiimančias bendroves, kai kurios jų gali didžiuotisryžtu ir veržlumu nesunkiai atlaikiusios likimo išbandymus. Jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingaisavo verslą plėtojančios UAB „Medrida“ vadovai džiaugiasi, jog sunkmetis neapkarpė bendrovės darbųapimčių, todėl jiems neprireikė priimti visuomet nelengvo sprendimo atsisakyti dalies darbuotojų.Atvirkščiai – pernai vasarą padaugėjus darbų, UAB „Medrida“ kolektyvas išaugo trigubai.Džiaugiasi sėkmingaisprojektaisAtsigavimą UAB „Medrida“pajuto praėjusią vasarą, kai turėjogalimybę prisidėti prie Klaipėdossenamiesčio gražinimo. Uostamiestyjepalei Danės upę iškilęsmodernus gyvenamųjų namų suparduotuve ir kavine kompleksas– UAB „Medrida“ pasididžiavimas.Senamiestį jau puošia trijų ir keturiųaukštų su mansardomis namai, ku-riuose bus įrengti dvidešimt keturi60–70 kv. m ploto butai. Iš Žvejųgatvės pusės namų pirmieji aukštaisusijungia, o dėl šios jungties išDanės pusės susiformuoja pusiauuždaras vidinis kiemelis. Čia įsikursdvi kavinės ir viena parduotuvė.UAB „Medrida“ darbais galidžiaugtis ir kretingiškiai, mat jauateinančiais metais iš visų pusiųmiško supamoje didelėje erdvėjeatsiras kapinės, pirmosios Kretingosrajone, turinčios keturis kolumbariumus,talpinančius 450 urnų.Baltkalnio miške įrengtos kapinėsužims apie 2 hektarus ploto. Žaliosvejos, krūmų bei takų apsuptyje busįkurta 850 šeimos kapaviečių. Šalianaujo įvažiavimo bus įrengta 48vietų automobilių stovėjimo aikštelė,šarvojimo koplyčia. Visa amžinojopoilsio teritorija bus aptverta irapšviesta.UAB „Medrida“ gali didžiuotis irkitais aukštos specialistų kvalifikacijosreikalaujančiais darbais, mat įmonėturi įsigijusi atestatus, leidžiančiusatlikti statybinių konstrukcijų statybosir montavimo, statinio sienųšiltinimo, stogų įrengimo ir apdailosdarbus, kultūros paveldo objektųtvarkybą ir t.t. Netrukus bendrovėketina atestuotis lauko inžineriniamstinklams. Be minėtų projektų, UAB„Medrida“ specialistai prisidėjopuoselėjant Kretingos dvaro sodybospastatą, rekonstruojantpranciškonų gimnazijos dirbtuviųpastatą, gražinant Kretingos miestoseniūnijos socialinį būstą, įrengiantnaftos gręžimo aikšteles Dumpiųkaime ir t. t.AB „Medrida“ karkasiniusnamus vertina užsieniečiaiPernai gruodį įstojusios į Lietuvosstatybininkų asociacijos narių gretasUAB „Medrida“ planuose – tolesnėplėtra. Be betonavimo, mūro, asfaltavimoir kitų statybos darbų,bendrovė jau 11 metų gamina irstato karkasinius namus, pirtis iš itinaukštos kokybės profiliuotos medienos.Šilti ir ekonomiški namai surenkamiįmonės cechuose, todėl konstrukcijosapsaugotos nuo žalingoatmosferos poveikio. Surinkti namaiišvežami į statybvietę, kur sumontuojamiant iš anksto parengtų pamatų.Bendrovės vadovai pastebėjo, jogUAB „Medrida“ specialistams pagalkliento pageidavimus pagaminti irpristatyti kokybiška gaminį pavykstaapie pusantro karto greičiaunei užsienio šalių gamintojams.Specialistų operatyvumu, aukštapagaminimo kokybe ir puikiais techniniaisparametrais ir šilumos izoliacijaišsiskiriančiais namais jau spėjosusižavėti norvegai ir kitų Europosšalių klientai, todėl UAB „Medrida“ateityje ketina plėtoti ryšius suužsienio šalimis.Užs. Nr. 10/06Užs. Nr. 10/21G. Brazauskas (kairėje) sako, kad brolioA. M. Brazausko patarimai jam visada buvo svarbūs.2010 m. yra jubiliejiniai irUAB „Swetrak“, ir jos vadovuiGerardui Brazauskui.Dešimtąsias gamybinės veiklosmetines pažyminčiai bendrovei vadovaujabalandžio 4 d. 75-metį švenčiantisbendrovės vadovas G. Brazauskas, kuristaip pat yra ir Statybos industrijos asociacijosprezidentas, aktyvus Lietuvospramonininkų konfederacijos prezidiumonarys.„Manau, kad man labai pasisiekėgyvenime – esu patenkintas, kadstudijavau techninius mokslus, visągyvenimą dirbu gelžbetonio pramonėje.Gelžbetonio trečioji – mano gimtoji“,– sakė G. Brazauskas, prisimindamaspirmuosius jauno specialisto žingsnius,vienuolika vadovavimo metų Vilniausgelžbetonio konstrukcijų gamyklai Nr.3. Jo karjeros, kuri jau siekia 52 metus,Gelžbetoninių pabėgių gamykla1964 m.G. Brazauskas(kairėje) suvyr. inžinieriumiA. Bruzgiupradžia sutapo su audringu statybųvystymusi Lietuvoje – G. Brazauskas dalyvavogaminant visas sudėtingiausias konstrukcijasdidžiausioms šalies statyboms.„Ypač ženklios G. Brazausko pastangosplėtojant kaimo statybos pramonėsbazę, diegiant tuo metu pažangias technologijas,modernizuojant gelžbetonio,surenkamųjų namų gamybos pramonę“,pažymi ir Lietuvos statybininkų asociacija.Kalbėdamas apie santykius su darbuotojais,G. Brazauskas tikina esantisvadovas, kuriam svarbu pasitikėti savožmonėmis, nes pasitikėti ir rūpintis –reiškia geresnius darbo rezultatus. Bendrauti,tartis jam svarbu ne tik darbe.Paklaustas apie santykius su broliu Al-girdu M. Brazausku, jubiliatas sako, kadjam visada buvo svarbūs brolio patarimai,ypač jaunystėje, karjeros pradžioje.G. Brazausko iniciatyva priešdešimtmetį buvo įsteigta pirmoji Lietuvojegelžbetoninių pabėgių gamykla,kurios veikla yra sėkmingos vadybospavyzdys, o produkcija tiekiama ne tikšalies geležinkeliams, jų modernizavimui,bet ir eksportuojama.UAB „Swetrak“ įkurta 1998 m.,kaip Estijos bendrovės AS „Swetrak“ irLietuvos UAB koncerno „Alga“ bendraįmonė. UAB „Swetrak“ gamybinę veikląpradėjo 2000 m. ir gamina įtemptai armuotusgelžbetoninius pabėgius 1 520mm vėžės geležinkeliams, o nuo 2005m. – įtemptojo gelžbetonio iešminiuspabėgius. Pagrindinis produkcijos vartotojasyra AB „Lietuvos geležinkeliai“.Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie5 mln. vnt. pabėgių, vadinasi, UAB„Swetrak“ pagamino nuo 600 tūkst. iki700 tūkst. vnt. Dar apie 200 tūkst. vnt.pabėgių pagamino analogiška „Swetrak“gamykla Estijoje.Produkcija eksportuojama į Latviją,Estiją. Įmonėje dirba 53 darbuotojai.Gelžbetoniniai pabėgiai gaminamipagal Švedijos firmos „Abetong AB“ ilgostendo technologiją. Įmonės pajėgumas– iki 240 tūkst. vnt. pabėgių ir 120komplektų iešminių pabėgių per metus.Tai rodo aukštą darbo našumą.S•Ž Gerardo Brazausko asmeninio archyvo nuotr.1970 m. Vilniaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla Nr. 3Ūkio ministerija ir Kokybės tarybapaskelbė 2010 m. Nacionaliniokokybės prizo konkursą, kuriuosiekiama skatinti įmones diegtiveiksmingus kokybės vadybosmetodus ir taip didinti lietuviškųgaminių konkurencingumą Europosir pasaulio šalių rinkose,pranešė Ūkio ministerija.Konkurse kviečiamosdalyvauti įmonės, kurios,įgyvendindamos efektyviusvisuotinės kokybės vadybosmetodus, pasiekė gerų verslorezultatų. Užsienio kapitaloturinčių įmonių dalyvavimaskonkurse neribojamas.Nacionaliniu kokybėsprizu bus apdovanota po vienądaugiausia balų surinkusią mažą(mažiau kaip 50 darbuotojų),vidutinę (mažiau kaip 250darbuotojų) ir didelę (daugiaukaip 250 darbuotojų) įmonę.Nugalėtojams įteikiamas prizasir suteikiama teisė naudoti prizosimboliką reklamos tikslais.Nacionaliniu kokybės prizuapdovanotos įmonės ne tik padidinabendrovės vertę, bet irsustiprina konkurencingumą tiekvietinėje, tiek užsienio rinkose.Visoje Europoje vertinamasapdovanojimas liudija, kad jį gavusiįmonė atitinka itin aukštusbendrovės vadybos reikalavimus.Įmonės, norinčios dalyvautikonkurse ir pateikusiosŪkio ministerijai paraišką, gausĮmonės veiklos vidinio vertinimoklausimyną ir metodiką.Užpildytą Vidinio vertinimoataskaitą iki 2010 m. gegužės31 d. įmonės turi pateikti Ūkioministerijos Pramonės, paslaugųir prekybos departamentui.Nacionalinis kokybės prizasverslo įmonėms teikiamas nuo1998 m. Šio konkurso dalyviaiyra vertinami remiantis Europoskokybės vadybos fondo sukurtuEuropos verslo tobulumo modeliu,taip pat yra atsižvelgiamaį Lietuvoje esamos padėtiesanalizę ir naujausius kokybėsvadybos reikalavimus. Nacionaliniuskokybės prizus savoįmonėms teikia 67 pasauliošalys, tarp jų – visos EuroposSąjungos šalys.S•Ž17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

14 TECHNOLOGIJOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisTECHNOLOGIJOS15Hidroizoliacija su Penetron – visam betono gyvavimo laikuiDrėgmė pastatuose, jų konstrukcijose yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų. UAB „Inžineriniųinovacijų centras“ direktorius Miroslavas Nalivaika Lietuvos rinkai pristato mūsų šalyje naują, betpasaulyje jau 50 metų naudojamą technologiją Penetron, padedančią spręsti drėgmės problemas.Penetron medžiagos sudarohidroizoliacinį sluoksnį, kurio nereikiaprižiūrėti, remontuoti arba keisti,hidroizoliacinės savybės išlieka visąbetono gyvavimo laikotarpį. Palygintisu kitais hidroizoliavimo būdais, Penetronyra labai ekonomiškas dėlmažos medžiagų išeigos (0,8–1,1 kg/m2), nedidelių darbo sąnaudų beinesudėtingo paviršių paruošimo irpadengimo technologijos.Papasakokite smulkiau apiePenetron medžiagą ir jos veikimoprincipą.Pirmiausia reikia pasakyti, kadPenetron yra kelių tipų hidroizoliacijosmedžiagų sistema. Pagrindinėsistemos medžiaga, kuriai suteiktasPenetron pavadinimas, tiekiama sausomišinio pavidalu. Šis mišinys, susidedantisiš smėlio, cemento ir cheminiųpriedų, skiedžiamas vandeniu. Betonokonstrukcijos paviršius dengiamasšia medžiaga naudojant teptukąarba purkštuvą. Tai atlikus, cheminiaikomponentai reaguoja su cementinioakmens sudedamosiomis dalimis.Šių reakcijų metu susidaro netirpūsjunginiai – adatinių kristalų formosdariniai, kurių ažūrinis tinklas užpildokapiliarus, mikroįtrūkius ir poras. Šiedariniai tampa betono struktūrossudėtine dalimi.Per Penetron medžiaga apdorotąbetoninę sieną vanduo negali prasiskverbtinet veikiant aukštam slėgiui,tuo tarpu oras cirkuliuoja laisvai. Taigiprasiskverbdama į betoną, Penetronpagerina ir modernizuoja betoną, taiyra savotiškas betono patobulinimas.Paviršius šia medžiaga dengiamas išbet kurios pusės. Medžiagos sluoksnis– 1 milimetras. Po kiek laiko šį sluoksnįgalima pašalinti. Penetron juda perbetono konstrukciją priešingai vandenssrovės judėjimo krypčiai. Ši medžiagaprasiskverbia per visą storį – nuo 12 iki15 cm per mėnesį. Iki šiol žinomas giliausiasįsiskverbimas iki 1 metro.Taigi hidroizoliacijos medžiagaapsaugo nuo korozijos arba vandensne tik betono paviršių, bet ir visąkonstrukciją.Kokie dar mišiniai įeina į Penetronmedžiagų sistemos sudėtį?Penetron sistemą sudaro šeši komponentai.Apie to paties pavadinimomedžiagą jau pasakojau.Dar viena medžiaga – Penecrete.Tai priemonė, apsauganti nuo vandensskverbimosi per konstrukcijųsandūras ir siūles. Waterplug ir Peneplug– tai hidroizoliacinės plombos,sugebančios žaibiškai sustabdytistipriausius pratekėjimus. Priedas PenetronAdmix naudojamas monolitiniųkonstrukcijų hidroizoliacijai liejimometu. Medžiaga Penebar užtikrinatechnologinių siūlių ir komunikaciniųįvadų hidroizoliaciją. Beje, ji gali būtinaudojama ir statant naujus statinius.Ar Penetron sistemosmedžiagos gali būti naudojamosne tik remonto, bet ir naujosstatybos metu?Nauja statyba – idealus variantas.Nepamirškite, kad iki 60 proc. būsimųproblemų buvo galima pašalinti darprojektavimo stadijoje. Šalinti baziniuskonstrukcijų trūkumus visuometpigiau ne konstrukcijų eksploatavimo,o statybos metų.Koks Penetron medžiagų naudojimoefektas?Pirmiausia naudojant Penetronsistemos medžiagas, reikia griežtailaikytis visų technologinio reglamentosąlygų. Tik laikydamiesi jų galėsitedžiaugtis sausu rūsiu arba vandeniuinelaidžia talpykla.Efekto apibūdinimui galėčiaupateikti tokį pavyzdį. Jei paimtumetipinį betoną M 300, kuris priskiriamasW 2 lygiui (t. y. žemiausiam nelaidumovandeniui lygiui), apdorojus jįmedžiaga Penetron, jo nelaidumovandeniui rodikliai pagerėja ir jis priskiriamasW 8 lygiui. Tai leidžia betonuiatlaikyti vandens stulpelio slėgį 80m gylyje. Taip pat pagerėja ir kitosbetono savybės: tvirtumas išauga iki15 proc., atsparumas šalčiui – per 100ciklų nuo pradinių parametrų.Jeigu betono pradiniai parametraibus geresni, tuomet ir nepralaidumovandeniui bei tvirtumo rodikliai buskur kas didesni.Kaip atlikti hidroizoliacijosdarbus jau pastatytų statiniųrūsiuose?Darbas pradedamas ištyrus objektoesamą būklę. Reikia nustatytibetono ir konstrukcijų būklę. Tuometatliekami paruošiamieji darbai –šalinami nešvarumai, sudrėkinamipaviršiai, rievėjamos siūlės ir įtrūkiai.Tai atlikus, siūlės ir įtrūkiai užpildomiPenecrete, o betono paviršius apdorojamasPenetron.Užs. Nr. 10/08Tai tik trumpas procesoaprašymas. Žinoma, yra tamtikrų niuansų. Daugiau sužinotiapie Penetron technologiją galiteMonolitinių ir surenkamųjųgelžbetonio konstrukcijų hidroizoliacijostechnologinį reglamente irsusipažinę su vaizdine medžiaga,kurią bendrovė pateikia klientui. Taippat teikiamos konsultacijos, patariamadirbant su minėta medžiaga.Papasakokite apie Penetronnaudojimo pasaulyje patirtį.Penetron istorija prasidėjo JAV.Taigi šioje šalyje šios medžiagossėkmingai naudojamos jau kelisdešimtmečius. Beje, JAV Penetronmedžiagos pirmiausia buvo panaudotosgynybos ministerijos objektuose.Tarptautinės atominės energetikosagentūra (InternationalAtomic Energy Agency – IAEA)Penetron rekomenduoja kaipvienintelę medžiagą, kuri užtikrinahidroizoliaciją tiek statant atomineselektrines, tiek įrengiant vietas, kuriosesaugomas panaudotas atominiųelektrinių kuras.Šiuo metu Penetron medžiagosnaudojamos daugiau kaip 80pasaulio šalių. Objektų sąrašeapie 30 tūkst. įvairių pastatų irstatinių. Įvardysiu tik tuos, kurie,mano nuomone, yra įdomiausi: JAVesančios Laisvės statulos pamatai,visos vieno iš didžiausių pasaulyjeČangi (Singapūras) oro uosto trečiojoterminalo įgilintos patalpos, kuriosbuvo įlietos naudojant priedąPenetron Admix. Šios medžiagosbuvo naudojamos daugybėje Rusijosobjektų, pavyzdžiui, KristausIšganytojo katedros pamatams. Neseniainaudojant Penetron buvo atliktiMaskvos metropoliteno unikalauspasviro tunelio hidroizoliacijos darbai.IICKuo Penetron skiriasi nuo kitųhidroizoliacinių technologijų?Penetron technologija remiasivisiškai kitu principu. Penetronmišiniai nesudaro dangos ant betonopaviršiaus. Šios medžiagoskomponentai prasiskverbia į betonostruktūrą iki 90 cm ir pradedareaguoti su betono sudedamosiomismedžiagomis. Reakcijos metu betonokapiliarai ir mikroįtrūkiai užsipildonetirpiais kristalais – jie tampa betonostruktūros dalimi. Nesant vandens,kristalai nustoja augti, o atsiradusvandeniui vėl ima augti.Medžiagomis reikia padengtigerai suvilgytą betoną – iš bet kuriospasiekiamos konstrukcijos pusės,nepaisant vandens slėgio krypties.Juo didesnis betono drėgnumas, tuoveiksmingiau veikia hidroizoliacija.Nereikia atkasti pagilintų statiniųsienų – Penetron medžiagomis apdorojamaiš vidaus. Jomis apdorotas betonasgali išlaikyti vandens slėgį, lygų 20atmosferų (200 m vandens stulpas).Penetron naudojamas statiniuose,kai būtinas betono atsparumasnaftos produktams, rūgščių, šarmų,druskų tirpalams. Jas leidžiamanaudoti ir geriamojo vandens rezervuaruose.Drėgną betono paviršių Penetronmedžiaga dengiama tiesiog šepečiu.Penetron didina ne tik paties betonotvirtumą, bet ir jo atsparumąšalčiui. Medžiagos komponentaiprasiskverbia giliai į betoną, blokuojakapiliarus ir mikroįtrūkius beiužkerta kelią vandens judėjimui. Tikprasiskverbiančios Penetron medžiagosleidžia išspręsti problemą visam laikui.Parengė Genė DRUNGILIENĖBendrovės iliustr.UAB „Inžinerinių inovacijų centras“Kareivių g. 6, 09117 VilniusTel./faks. (8 5) 279 8400,mob. 8 612 94 564 E. p. iic@iic.lt www.iic.ltBendrovė siūlo šešias skirtingos paskirties medžiagas.Praktikoje šios medžiagos naudojamos kompleksiškai. Siauramedžiagų specializacija leidžia greitai, veiksmingai ir be klaidųspręsti hidroizoliacijos problemas. Kompleksinis požiūris ir įvairiųmedžiagų derinimas, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, užtikrinapuikius rezultatus – garantuojama hidroizoliacija visam betono statinioeksploatavimo laikotarpiui.Penetron Admix – šviežio betono priedas (1 proc. cemento masės)Penecrete – įtrūkių, siūlių, sandūrų ir pan. hidroizoliacijaiPenebar – siūlių, komunikacijų tiesimo vietų hidroizoliacijaiPenetron – betono paviršių hidroizoliacijaiPeneplug, Waterplug – momentinis (iki 3 sek.) betonoslėginių protėkių likvidavimasBalandžio – gegužės mėnesiais rinkai bus pristatoma nauja Penetronsistemos medžiaga, skirta deformacinių siūlių hidroizoliacijai.Medžiaga jau gaminama naujoje gamykloje Miunchene.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

16 RESTANr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisRESTA17RESTA neužleidžiaparodų lyderės pozicijųPasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą pelniusi,nominuota Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo konkurso„Geriausias metų gaminys“ aukso medaliu RESTA ir šiais metaistebelieka absoliučia Baltijos šalių parodų lydere, pritraukiančiadaugiausia dalyvių ir užimančia didžiausius ekspozicijos plotus.Lietuvos parodų centro LITEXPOorganizuojamoje statybų ir remontoparodoje RESTA šiemet dalyvausdaugiau kaip 400 kompanijų iš 11pasaulio šalių, o parodos ekspozicijosišsidėstys 24 tūkst. kv. m plote,užimdamos visas LITEXPO sales irlauko aikšteles. Didžiąją parodos dalįsudarys Lietuvos bendrovės, tačiausavo stendus turės ir apie 40 užsieniokompanijų. Lankytojų lauks firmųiš Argentinos, Vokietijos, Suomijos,Rusijos, Baltarusijos, Čekijos, Estijos,Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ekspozicijos.Tiek Lietuvos, tiek užsieniobendrovių stenduose bus galimasusipažinti su aktualiausiomis statybųrinkos naujienomis: naujais produktaisir technologijomis, paslaugomisir sprendimais.„Džiugu, kad nepaisantsudėtingos situacijos statybų rinkoje,statybų ir remonto parodoje jaudabar yra užsiregistravusios 403įmonės. Tiesa, palyginti su savoklestėjimo laikais, RESTA sumažėjo,tačiau vis dėlto išliko parodų lydereBaltijos šalyse, nes nė vienai kitaiparodai nepavyko pritraukti neitiek dalyvių, nei užimti tokio didelioploto. Tai iš tiesų gera žinia, rodanti,kad net sunkmečiu statybų verslassugeba prisitaikyti, išlikti vienu išaktyviausių ir dar pasiūlyti nemažaiaktualių naujienų“, – sako LITEXPOdirektorius Aloyzas Tarvydas.Šiais metais parodoje bus akcentuojamosbūsto modernizavimo,alternatyvaus šildymo ir energetikostemos. Pasak LITEXPO direktoriaus,tokias temas padiktavo bendrojiekonominė situacija. Brangstantystradiciniai energetikos ištekliai,didėjančios sąskaitos už pastatųšildymą ir eksploatavimą vartotojusskatina vis aktyviau domėtis būstoatnaujinimo, alternatyvaus šildymogalimybėmis. Į tokius vartotojųporeikius aktyviai reaguoja statybųverslas, todėl parodoje bus galimarasti iš tiesų naudingos ir naujos informacijos,nes akcentuojamosiomstemoms atstovaus per 50 dalyvių netik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių.Čia bus galima rasti saulės kolektoriųir vėjo jėgainių, geoterminio šildymoir vėdinimo sistemų, biokatilų,biožidinių, apšvietimo ir instaliacijossprendimų, net žaibosaugos sistemų,alternatyvių statybinių medžiagų irtechnologijų, kurios leidžia taupiauir ekonomiškiau statyti bei eksploatuoti,veiksmingai šilumą tausojančiųstogo, sienų, grindų izoliacinių iršiltinimo medžiagų. Parodoje veiksir Aplinkos ministerijos organizuojamasinformacinis stendas, kuriamelankytojai galės susipažinti su būstomodernizavimo programa bei josgalimybėmis.Šios temos bus akcentuojamosir renginiuose. Aplinkos ministerijasurengs forumą „Daugiabučių namųatnaujinimas. Kaip pasinaudoti programosgalimybėmis?“, vyks seminaraiapie saulės energetikos, vėjojėgainių perspektyvas ir galimybesLietuvoje, apie naujas pastatųšiltinimo, šiaudinių namų statybostechnologijas ir kt.Vis dėlto didžiausia parodosekspozicijos dalis tradiciškai busskirta statybinėms bei apdailosmedžiagoms. Su jomis supažindinsapie 150 dalyvių. Lauko aikštelėsedidžiausią plotą užims pastatai ir jųfragmentai iš naujų bei tradiciniųmedžiagų. Lankytojų taip pat lauksekspozicijos, kuriose bus demonstruojamilangai, durys, vartai,grindų dangos, šildymo, vėdinimo,santechnikos įranga, elektros instaliacija,aplinkos tvarkymo idėjosir paslaugos, statybinė technika,įrengimai, įrankiai.Darbo laikas:balandžio 14–16 d. – 10–19 val.,balandžio 17 d. – 10–17 val.LITEXPO spaudos centrasS•Ž archyvo nuotr.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

18 INVESTICIJOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisAlytus – geriausia vieta investuotiNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisINVESTICIJOS19Alytus yra didžiausias Pietų Lietuvos miestas, pramonės ir kultūros centras, užimantis3,5 tūkst. ha plotą. Pramonės miestas su puikia infrastruktūra bei darbo jėgos ištekliais,garsėjantis daugelio Alytaus kompanijų pagamintais aukštos kokybės produktais, yrair šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas. Dominuojančios pramonės šakos – mašinų irįrenginių gamyba, siuvimo pramonė, maisto ir gėrimų gamyba, medienos apdorojimas irbaldų gamyba. Alytuje pagaminama 4,5 proc. Lietuvos pramonės produkcijos.ALYTAUS PRAMONĖS PARKASSiekdama plėtoti pramoninę irkomercinę veiklą mieste, Alytausmiesto savivaldybė vykdo pramonėszonų modernizavimo ir Alytauspramonės parko įrengimo procedūras.Pramonės zonosPramoninės teritorijos Alytujeužima apie 250 ha. Didžiausios iš jų yra:• Pramonės zona Naujojoje g. (buvusioEksperimentinio namų statyboskombinato teritorija, Šiaurėspramonės rajonas) – 81,26 ha. Čiaveikia daugiau kaip 40 įmonių.Zonoje yra laisvas 8 ha žemės plotassu įrengta infrastruktūra.• Pramonės zona Kepyklos g. (Pietųpramonės rajonas) – 50,8 ha. Čiaveikia daugiau nei 50 įmonių.• Pramonės zona Pramonės g. 16(buvusio Mėsos kombinato teritorija,Šiaurės pramonės rajonas)– 22 ha.Alytaus pramonės parkasKuriamas Alytaus pramonėsparkas yra tarp Artojų, Pramonėsir Putinų gatvių (Šiaurės pramonėsrajonas), 2 km nutolęs nuo miestocentro. Teritorija užima beveik 50ha plotą. Pramonės parką sudaroinžinerinių tinklų ir prie zonosvedančių bei joje esančių kelių ikiindividualių sklypų kompleksas.Pramonės parko žemės paskirtis– pramoninė/komercinė.Pramonės parko 22 žemės sklypų(savivaldybės ir valstybės žemės) dydisgali būti keičiamas, atsižvelgiant įkonkrečius investuotojo pageidavimus.Žemės sklypų dydis gali būti keičiamasatsižvelgiant į konkrečius pageidavimus.Savivaldybės valdomos žemėsnuomos mokestis (schemoje oranžinespalva pažymėti laukai) yra 1,5 proc.žemės ploto vertės. 2009 m. taisudarė 1 490 EUR/ha per metus.Savivaldybės žemė neparduodama.Parke taip pat yra 10 ha privačiosžemės (schemoje raudona spalvapažymėti laukai).Savivaldybės paramaĮmonės, išsinuomojusios naujusžemės sklypus ir verslui plėtoti investavusiosį naujo statinio statybąbei įrengimą ne mažiau kaip 1mln.EUR/ha, trejus metus atleidžiamosnuo žemės nuomos mokesčio irnekilnojamojo turto mokesčio, kurisAlytaus miesto savivaldybėje sudaro1 proc. nekilnojamojo turto vertės.Paskesnius penkerius metus pastariejimokesčiai joms sumažinami 50 proc.Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV)įmonės (SVV įmonė pagal Lietuvosįstatymus yra įmonė, turinti ne daugiaukaip 250 darbuotojų ir atitinkantibent vieną iš šių finansinių sąlygų:metinės pajamos neviršija 138 mln.Lt ir (arba) įmonės balanse nurodytoturto vertė neviršija 93 mln. Lt) galigauti savivaldybės paramą iš Smulkausir vidutinio verslo rėmimo fondo.Verslo aplinkaAlytuje dominuoja įrenginiųgamyba, medienos apdirbimas,chemijos, maisto ir gėrimų pramonė,siuvimas. Alytuje yra 1 611 registruotasir veikiantis ūkio subjektas,iš kurių: prekyba (387), transportas(163), gamyba, statyba (254), maitinimasir apgyvendinimas (48).2009 m. vienam žmogui teko1 068,48 EUR tiesioginių užsienioinvesticijų. Šalys investuotojos: Danija(4,78 mln. EUR), Estija (28,96 mln.EUR), Italija (2,93 mln. EUR), JAV (0,03mln. EUR), JK (5,68 mln. EUR), Lenkija(0,84 mln. EUR), Norvegija (7,30 mln.EUR), Suomija (21,20 mln. EUR), Vokietija(4,08 mln. EUR) ir kt. Alytuje yraapie 70 užsienio kapitalo įmonių.Pernai Alytuje vidutinė pramoniniųobjektų nuomos kaina buvo 1,5 EUR/kv. m, .vidutinė komercinių objektųnuomos kaina – nuo 3 iki 8,7 EUR/kv. m, vidutinė komercinių objektųkaina – 580 EUR/kv. m, vidutinė biuropatalpų nuomos kaina – nuo 3 iki8,7 EUR/kv. m, vidutinė pramoninės– komercinės paskirties žemės kaina –nuo 0,9 iki 4,3 tūkst. EUR/a.Alytaus gyventojaiPagal gyventojų amžiaus vidurkįAlytus – jauniausias miestas Lietuvoje.Daugiausia mieste gyvena 30–44 metų gyventojų. Iš viso 2010 m.pradžioje buvo užregistruoti 67 505gyventojai, iš kurių moterys – 52,35proc., vyrai – 47,65 proc.Darbingo amžiaus gyventojaisudaro 70 proc. bendro miestogyventojų skaičiaus. Ieškantys darbožmonės 2010 m. pradžioje sudarė16,4 proc. darbingo amžiaus žmonių.Dauguma bedarbių anksčiaudirbo pramonės (35,4 proc.) ir aptarnavimosrityse (33,9 proc.).Parengta pagal Alytaus miesto savivaldybėsinf. ir iliustr.Pranašumai investuotiAlytuje• Patogi geografinė ir logistinėpadėtis.• Išsilavinę, turintys gerus darbopramonės srityje įgūdžius darbuotojaiir palyginti pigi darbojėga.• Specialių mokymo įstaigų buvimas.• Alytaus pramonės parkokūrimas, pramonės zonųviešosios infrastruktūros rekonstrukcija.• Yra laisvų žemės sklypų beipastatų, tinkamų gamybineiveiklai. Palyginti mažos žemėsir pastatų nuomos bei pirkimokainos.• Savivaldybė siekia pritrauktivietos ir užsienio investuotojusir aktyviai bendradarbiauja supotencialiais investuotojais.• Patrauklios verslo skatinimosąlygos.• Pastaruoju metu stipriaiišaugo užsienio investuotojųmedienos apdorojimo ir baldųgamybos srityse. Stiprusmašinų ir įrenginių gamybossektorius.• Patrauklios gyvenimo ir poilsiosąlygos.Europos Tarybos parlamentinėasamblėja už europinę veiklą2005 m. apdovanojo Alytausmiesto savivaldybę EuroposDiplomu, o 2006 m. – Garbėsvėliava.Užs. Nr. 10/2517-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

20 OBJEKTASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisAKTUALIJOS21„Alkesta“ tiesia svarbią transporto arterijąŠiuo metu UAB „Alkesta“ – viena iš didžiausių kelių tiesimo ir tiltųstatybos bendrovių Lietuvoje – Alytuje stato ypač svarbų statinįmiestui – tiltą per Nemuną. Jis statomas ties įvažavimu į Pramonėsrajoną, šiauriniame miesto aplinkkelyje. Lietuvos teritorijoje taibus šešioliktas tiltas per Nemuną, o Alytuje – trečiasis tiltas perdidžiausią Lietuvos upę.Sumažins spūstis ir pagerinssusisiekimąŠis tiltas sudarys galimybę įrengtišiaurinį miesto aplinkkelį, sumažinsdidelius tranzitinio transporto eismosrautus per miestą bei mažins oro taršąmieste ir pagerins eismo saugumą.Naujasis tiltas – tai dalis 2007m. atnaujinto vientiso sudėtingosinfrastruktūros projekto, kurį sudarotiltas su estakada bei privažiavimogatve iš vienos ir privažiavimo keliu– iš kitos miesto pusės. Šiauriniumiesto apvažiavimu nukreipus sunkųjįtransportą, vykstantį į Pramonėsrajoną ir Kauno bei Suvalkų kryptimis,bus išvengta spūsčių Santaikos,Ulonų, Kauno gatvėse, sumažėstarša mieste. Pirmojo Alytaus ir netolieseesančių sodų, kurie vis labiaupanašėja į gyvenamuosius rajonus,bendrijų gyventojai nesunkiai galėspasiekti kitame upės krante esančiąmiesto dalį tiek automobiliais, tiekdviračiais ar pėstute tam numatytaisįrengti takais.Pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantįautomobilių skaičių Alytus yra vienasiš labiausiai apkrautų miestų šalyje.Pastačius šį tiltą ir nutiesus šiaurinįAlytaus aplinkkelį, bus sujungtos irmiesto senosios pramoninės zonos sunaujai kuriamu Pramonės parku. Tailabai svarbi transporto arterija, su kuriasiejamas ne tik Alytaus, kaip PietųLietuvos pramonės ir verslo centro,atgimimas, bet ir daugelio ekologinių,socialinių problemų sprendimas.Gaminys pelnė apdovanojimąStatomo tilto formulė – 42 + 42+ 63 + 63 + 42 m. Bendras statomotilto su gelžbetonine estakada ilgisyra 370,8 m, plotis – 14 m, aukštisvirš vandens horizonto – 26,3 m.UAB ,,Alkesta“ suvirintas minimo tiltoperdangos metalines konstrukcijaspasiūlė Lietuvos suvirintojų asociacijossurengtam konkursui ,,SuvirintasLietuvos metų gaminys 2009“, kurpelnė antrąją vietą.Tilto metalinę perdangoskonstrukciją sudaro 7,6 m atstumuviena nuo kitos sumontuotos dvinekarpytos 252,6 m ilgio, 3,3 maukščio plieninės dvitėjinės sijos, tarpusavysujungtos horizontaliais ir vertikaliaisryšiais, tvirtinamais prie sijųaukšto atsparumo varžtais. Ant ryšiųsumontuota vidurinė dvitėjinė sija iraptarnavimo tiltelis. Sijų viršutinės irapatinės lentynų maksimalus storis– 64 mm. Tokio storio lakštų suvirinimassudurtinėmis siūlėmis Lietuvostiltų statyboje buvo atliktas pirmąkartą. Įtempimų metale nuėmimuišioms suvirintoms siūlėms buvo atliekamasterminis apdirbimas. Vertikaliossienelės storis – 12 mm.Sijų montavimui rengėsispecialiaiSijos 10,50 m, 16,05 m ir 21,00m ilgio segmentais buvo gaminamosČekijoje ir gamintojo transportuojamosį Lietuvą, į tilto statybvietėje įrengtąplieninių tilto konstrukcijų surinkimo,suvirinimo bei užtraukimo aikštelę.Montuojant sijas buvo ganasudėtinga suderinti varžtinius ir suvirintussujungimus, įvertinti metaloposlinkius prieš ir po suvirinimo.Sijos buvo virinamos suomiškais,,Kempi“ suvirinimo pusautomačiaisapsauginių dujų aplinkoje pagalaprašytas ir patvirtintas suvirinimoprocedūras (LST EN ISO 15614-1).Suvirinimui naudota fliusinė miltelinėmažaanglio plieno suvirinimo viela.Visi suvirintojai – dvi grandys potris suvirintojus, – buvo specialiaiapmokyti dirbti pusautomačiais sumilteline viela ir atestuoti pagal LSTEN 287-1 standartą. Penki iš šių šešiųatsakingus darbus atlikusių suvirintojų– jauni, 23–27 metų specialistai.Inžineriniai sprendimaisutaupė laikoTechniniame projekte segmentųsujungimams į nekarpytas sijasbuvo numatyta panaudoti aukštoatsparumo varžtus. Darbo projekte šiesujungimai buvo pakeisti į suvirintassudurtines siūles. Tai leido tolygiai irmažinant darbo laiko sąnaudas, bepapildomų kėliklių atlikti tilto perdangosmetalinių konstrukcijų užtraukimąant tilto atramų, sumažino jų svorį.Bendras plieninės tilto perdangos sijųsu horizontaliais ir vertikaliais ryšiaissvoris – 682 t. Taip pat buvo atsisakytaant tilto atramų įrengti tik tiltometalinių konstrukcijų užtraukimuinaudojamus laikinus šliaužtus: sumontuotivokiški ,,Maurer“ atraminiaiguoliai su keičiama slydimui traukiantir pastoviam darbui skirta viršutine jųdalimi. Slydimui padidinti naudotosspecialios teflono plokštelės.Tilto perdangos metaliniųkonstrukcijų užtraukimas buvo vykdomasbendrovės įsigyta vokiška ,,Eberspacher“hidrauline tempimo įranga– dviem po 509 kN jėgos ir 350 barų17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOslėgio tempimo hidrocilindrais, pro kuriuosbuvo tempiami prie konstrukcijųpritvirtinti du 26 mm skersmens ,,Dywidag“strypai – templės. Hidrocilindrųvieno takto eiga – 250 mm.Dvynys – DruskininkuosePo metų nuo tilto per NemunąAlytuje statybos pradžios – 2008 m.– UAB ,,Alkesta“ pradėjo analogiškoalytiškiui naujo tilto per NemunąDruskininkuose statybą. Šio tiltoformulė – 52,5 + 63 + 52,5 m. Bendrasstatomo tilto su gelžbetonineestakadine dalimi ilgis – 188,5 m, plotis– 13,5 m. Nekarpytos, kiekvienos išdviejų, iš atskirų segmentų suvirintosdvitėjinės plieninės sijos ilgis – 168,6m. Visų kitų tilto perdangos metaliniųkonstrukcijų matmenys analogiški jovyresniajam broliui Alytuje.Bendrovės ištakos siekia beveik50 metųNors UAB „Alkesta“ oficialiaibuvo įkurta tik 2002 m., tačiau josištakos siekia tolimesnius laikus.Siekiant paspartinti kelių tiesimąir tiltų statybą Pietų Lietuvoje, 1966m. Alytuje buvo įkurta kelių statybosvaldyba Nr. 8. Atkūrus Lietuvosnepriklausomybę, 1993 m. keliųtiesimo įmonė buvo privatizuota irjos bazėje įsikūrė akcinė bendrovė„Alkesta“, kuri 2002 m. buvo perregistruotaį uždarąją akcinę bendrovę.Bendrovės veiklos sritis – susisiekimokomunikacijų – valstybinėsreikšmės automobilių kelių (tiltų,viadukų, estakadų ir tunelių šiuosekeliuose), geležinkelių, oro transportobei pėsčiųjų judėjimo vietų,hidrotechninių statinių statybair remontas bei kelių statybiniųmedžiagų gamyba.Įmonės vadybos sistema atitinkaISO 9001:2000, ISO 14001:2004bei OHSAS 18001:1999 standartųreikalavimus ir taikoma susisiekimokomunikacijų – valstybinėsreikšmės automobilių kelių (tiltų,viadukų, estakadų ir tunelių šiuosekeliuose), geležinkelių, oro transportobei pėsčiųjų judėjimo vietų,hidrotechninių statinių remonto irstatybos darbuose.Nuo 2007 m. bendrovė atliekageodezinius, topografinius ir kartografiniusdarbus.UAB „Alkesta“ yra asociacijos „Lietuvoskeliai“ narė, o jos kelių laboratorija– Statybos produktų bandymųlaboratorijų asociacijos narė, aktyviaidalyvaujanti asociacijos veikloje.Bendrovės inf. ir iliustr.Užs. Nr. 10/15Lietuva pradės prekybą pertekliniaistaršos leidimaisAplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašėką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS)teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybaipertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje,pranešė Aplinkos ministerija.Pardavusi dabar savo turimusperteklinius taršos leidimus Lietuvagali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų.Šie pinigai bus investuoti į energetinįefektyvumą, atsinaujinančiąjąenergiją ir kitus klimato kaitosvaldymo srities projektus.„Šiandien visame pasaulyjeveikia vos kelios ŽIS. Sistema, kuriąnumatome įgyvendinti Lietuvoje,yra sukurta atsinaujinančio fondoprincipu. Tai pirmoji tokio pobūdžiosistema Kioto taršos leidimųrinkoje“, – sako aplinkos ministrasG. Kazlauskas.Daugelis pasaulio valstybiųsavąsias ŽIS kūrė po keletą metų arilgiau – net ir padedami Pasauliobanko. Lietuvoje sistemos kūrimasužtruko kiek ilgiau nei metus.Vienos iš pagrindinių ŽIS kūrėjų,aplinkos ministro patarėjos LaurosDzelzytės teigimu, kuriantsistemą įvertinta, kad Lietuva dėlsumažėjusio išmetamų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekio 200817-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO–2012 m. laikotarpiu turės apie50 milijonų Kioto taršos leidimų(nustatytosios normos vienetų)perteklių.Pagal Kioto protokolą valstybėssavo perteklinius taršos leidimusgali perleisti šalims, kurioms pagaltarptautinius klimato kaitosįsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinėprekybos sąlyga – valstybės turiužtikrinti sistemą, pagal kurią visoslėšos, gautos iš prekybos taršosleidimais, panaudojamos išmetamųšiltnamio efektą sukeliančių dujųkiekio mažinimo projektams(priemonėms) įgyvendinti.ŽIS struktūra nėra reglamentuotatarptautiniais susitarimais, todėlprekiaujančios valstybės pačiossprendžia, kokią sistemą kurti. Daugumasistemų veikia tokiu būdu,kad gautos lėšos iš prekybos taršosleidimais yra panaudojamos subsidijoms.Pavyzdžiui, Latvijoje lėšomis,gautomis perleidus taršos leidimus,finansuojamos energetinio efektyvumoprogramos modernizuojantvisuomeninės paskirties pastatus.Tačiau išpardavus visus pertekliniustaršos leidimus baigiasi ir ŽIS gyvavimas.ŽIS kokybė, skaidrumas ir garantijos,kad lėšomis bus finansuojamiišskirtinai klimato kaitosprojektai apsprendžia ir valstybėspardavinėjamų taršos leidimų kainas.Vengrijos patirtis rodo, kadjeiGU pinigai panaudojami ne pagalpaskirtį, tai gali turėti neigiamą įtakąvalstybės nustatytų normos vienetųpaklausai.Lietuvos ŽIS – tai teisės aktų iradministracinių priemonių visuma,sukurianti finansinį instrumentą,pagal kurį gautos lėšos už perleistusnustatytosios šiltnamio efektąsukeliančių dujų normos vienetus,kitus Kioto vienetus ir šiltnamioefektą sukeliančių dujų apyvartiniustaršos leidimus patenka į Klimatokaitos specialiąją programą ir yranaudojamos įvairių aplinkos taršąmažinančių projektų finansavimui.Pagal LR Klimato kaitos valdymofinansinių instrumentų įstatymą nemažiau kaip 40 procentų gautų lėšųturi būti naudojamos energetiniamefektyvumui, dar ne mažiau kaip 40procentų – atsinaujinančiajai energijai,likusios – kitiems klimato kaitosprojektams. Investavimo sritys yrasusietos su Vyriausybės prioritetaisir ilgalaike klimato kaitos valdymostrategija.Lietuvos ŽIS kuria optimalų lėšųnaudojimą: pinigų skyrimas yrasusietas su aplinkosauginiu efektu.Reikalaujama, kad su kiekvienuišleistu litu būtų pasiektas tam tikrasišmetamų CO2 kiekio mažinimas. Beto, lengvatinės paskolos ir investicijosį kapitalą garantuoja finansiniųinvesticijų grąžą į Klimato kaitosspecialiąją programą.„Net ir tuomet, kai bus perleistivisi 50 milijonų taršos leidimų, ŽISsistema, kurios pagrindu įtvirtinamižaliosios ekonomikos pagrindai,Lietuvoje galės toliau gyvuoti tikslingainaudodama lėšas, kurių visdidesnė dalis bus gaunama už aukcionobūdu paskirstomus apyvartiniustaršos leidimus. Toks sistemosilgalaikiškumas – naujovė taršosleidimų rinkoje“, – tvirtina aplinkosministro patarėja.L. Dzelzytės žodžiais, pirmąkartą naujosios ŽIS koncepcija buvopristatyta pernai Kopenhagoje,Jungtinių Tautų bendrosios klimatokaitos konvencijos šalių susitikime, irsusilaukė didelio susidomėjimo.Aplinkos ministerija, kaip įgaliotainstitucija derėtis dėl prekybostaršos leidimais, jau yra pasirašiusiketinimų protokolus su suinteresuotaispirkėjais. Artimiausiu metuAplinkos ministerija ketina paskelbtikvietimą protokolus pasirašiusiemspirkėjams teikti pasiūlymus.S•Ž

22 MODERNIZAVIMASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisMODERNIZAVIMAS23TRUMPAIStatybos –rizikingiausia sritisRengiantis statybų sezonui,susijusioms su šia veikla šaliesįmonėms išsiųstas LR vyriausiojovalstybinio darbo inspektoriauslaiškas, primenantis pagrindiniuspavojus statybvietėse ir atitinkamussaugaus darbo reikalavimus,pranešė Valstybinė darboinspekcija.Lietuvoje, kaip ir visoje EuroposSąjungoje, statybos sektoriusyra pavojingiausias – jamekasmet įvyksta apie ketvirtadalįvisų šalyje fiksuojamų mirtinųnelaimingų atsitikimų darbe.Per pirmuosius šių metųdu mėnesius žūčių darbešiame sektoriuje nebuvo,tačiau inspektorių atliekamistatybos įmonių tikrinimai irnustatomi pažeidimai rodo,kad statybvietėse rizika įvyktinelaimingiems atsitikimams yradidelė.Atkreiptinas dėmesys,kad dar statybos darbųužuomazgoje į reikalavimussaugai nepakankamai atsižvelgiaprojektuotojai, kurie prevenciniųnuostatų dėl darbuotojų saugosir sveikatos dažnai neįtraukia įstatinio techninius projektus. Užtai, kad nelaimingiems atsitikimamsdarbe būtų užkirstas kelias,atsako visi statybos procesodalyviai – užsakovai, projektuotojai,rangovai (ir pagrindinis,ir subrangovai), savarankiškaidirbantys asmenys.Inspekcija akcentuoja, kadstatybvietėje labai svarbu tinkamaiir visapusiai vertinti riziką,nuolat stebėti ir tikrinti nuolatjoje kintamą padėtį. Šių principųturi būti itin griežtai laikomasiatliekant pavojingus darbus –darbus aukštyje, žemės kasimodarbus, krovinių transportavimą.Iš anksto pagalvoti apiegrėsmę darbuotojų sveikataiir gyvybei ypač raginamosmažos ir vidutinės įmonės,nes per 80 proc. sunkių irmirtinų nelaimingų atsitikimųdarbe įvyksta įmonėse, kuriosedarbuotojų skaičius ne didesniskaip 100. Būtina prisiminti,kad didžioji dalis nelaimingųatsitikimų darbe tradiciškaiįvyksta neturintiems profesinioparengimo ir patirties, tinkamaineapmokytiems darbuotojams– tiems, kurių darbo stažasįmonėje mažesnis negu 1 metai.S•ŽKodėl žlungadaugiabučių namų mo dernizavimas ŠiauliuoseMarija Laisvyda MATUSEVIČIENĖ,UAB „MEBA“ direktorėŠiaulių universiteto Technologijos fakulteto lektorėŠių metų žiema parodė daugiabučių namų modernizavimopranašumus. Bendraujant su atnaujintų namų gyventojais, visidžiaugiasi daug mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir nepalyginamaigeresnėmis gyvenimo sąlygomis.Bendrijų pirmininkų teigimu,modernizuoto namo gyventojai užšildymą, banko paskolą ir palūkanassumoka mažiau nei vien už patalpųšildymą iki modernizavimo. Okur dar kiekvieno buto savininkogalimybė reguliuoti savo patalpųšildymą, priklausomai nuo asmeniniųporeikių. Juk vieno buto gyventojuireikalinga 18, o kitam – ir gerokaiper 20 laipsnių temperatūra.Pranašumai akivaizdūs, oprograma stringa2007–2008 m. Šiauliuosepajudėjo namų atnaujinimo darbai.Lyginant šalia stovinčius modernizuotusir nemodernizuotus namusmatosi, kokie apšiurę atrodo pastarieji.O kur dar didžiuliai energetiniairesursai, kurie šildo orą?Namų modernizavimopranašumai akivaizdūs, tai kodėl šiprograma Šiauliuose taip stringa?Mano manymu, tai lemia keliospagrindinės priežastys.Nuo pat daugiabučių namųmodernizavimo pradžios nebuvotinkamo išaiškinimo gyventojams,kiek jiems tai kainuos ir kokius jieturės pranašumus. Turint kažkokiųtikslų ar paprasčiausiai neįsigilinusį programos teikiamus privalumus,spaudoje pasirodo nemažaistraipsnių, kuriuose gyventojaigąsdinami, kad jokios naudosiš modernizavimo nėra, o vienkažkieno pinigų grobstymas, kadgyventojai bus prievarta verčiamiimti banko paskolas, užstatydamibutus ir, nebegalėdami grąžintipaskolos ir mokėti palūkanų, busišmetami į gatvę. Skaitant tokiusstraipsnius, dažnai pastebimi partijųsąskaitų suvedinėjimo reikalai.Bendrijų pirmininkai imtismodernizavimo bijo dėl to, kad ikipraėjusių metų pabaigos buvo labaidaug kliūčių rengiant projektus, gaunantstatybos leidimus ir pripažįstantstatinius po modernizavimo tinkamaisnaudoti.Žiniasklaidoje pateikiama labaimažai žinių apie Statybos įstatymopakeitimus supaprastinant projektųruošimą, statybos leidimų gavimąir statinių po modernizavimopripažinimą tinkamais naudoti.Žmonės nėra supažindinami, kadtie, kurie gaudavo kompensacijas užpatalpų šildymą, analogišką galimybęturi ir išlaidų už modernizuojamą savobūstą padengimui. Neaiškinamosir kitos lengvatos, kurios žymia dalimipadengia modernizavimo darbųUžs. Nr. 10/26apmokėjimą. Labai stinga aiškios,kiekvienam daugiabučio namogyventojui suprantamos informacijos.Rinkos sąlygos – palankiosgyventojamsPaskutiniu metu, ženkliaisumažėjus statybos kaštams irdidėjant konkurencijai, namų modernizavimoišlaidos atpinga apie30 proc. Daug lėšų sutaupoma irdėl bankų taikomų fiksuotų 3 proc.palūkanų kreditui. Įvertinus šiuosfaktorius, namų modernizavimosąlygos šiuo metu yra gana palankiosgyventojams.Kada apie modernizavimą kalbadarbus atliekančių įmonių darbuotojai,sudaroma tokia nuomonė, kadpastarieji skatina modernizavimąsiekdami gauti daugiau darbų. Tikslingiausia,mano manymu, Būstoir urbanistinės plėtros agentūrospateikiama informacija, kurioje būtųpalyginamos faktiškai šildymui permėnesį sunaudojamos konkretausbuto išlaidos prieš ir po modernizavimo.Kai gyventojai supras, kad modernizavimaspirmiausia naudingasjiems patiems ir kad tai nepareikalausiš jų papildomų išlaidų, darbai turėtųgerokai paspartėti.Klaidos – ne iš piktos valiosModernizavimo darbus stabdokonkurso dokumentuose ir techniniuoseprojektuose daromos klaidos.Nemanau, kad jos darytos siekiantnešvarių tikslų, veikiau tai neatidumoir neatsakingumo pasekmė.Nors konkursui parengta ir dalyviųpateikta medžiaga turėtų būti patikrintaiki modernizavimo darbųsutarties su rangovu pasirašymo,tačiau tokios klaidos paaiškėja tikdarbų eigoje ir visos skaudžiospasekmės tenka rangovui. Mūsųpraktikoje pasitaikė kuriozinis atvejis,kai konkurso medžiagoje(įkainotame veiklos grafike) priekeičiamų langų kvadratūros pridėtipalangių tiesiniai metrai. Techninioprojekto specifikacijose, pagal kuriasskaičiuota konkurso sąmata, kiekiainurodyti teisingi – atskirai langų kv.m ir palangių m, todėl ir sąmataskaičiuota, įvertinant keičiamų langųkv. m. Nei konkurso organizatoriai,nei medžiagos tikrintojai tokiosklaidos nepastebėjo, o visa kaltė suverstaant rangovo galvos, kadangipateikiant atliktųs darbų aktą pagalveiklos grafiką, iš langų kvadratūrosatimamos palangės.Skandalas iškėlė galimussusitarimusDar vienas didelis daugiabučiųnamų modernizavimo stabdis – visoješalyje nuskambėjęs daugiabučiųnamų modernizavimo konkursųorganizavimo skandalas Šiauliuose.Problemos prasidėjo, kai daugiabučiųnamų modernizavimo konkursųmedžiagą ėmė rengti viena Vilniausbendrovė. Pastebėjome, kad dalyvautikonkursuose kviečiami tik kai kurierangovai, kitiems rangovams netpateikiant klaidinančią informacijąapie būsimus konkursus. Pakeituskonkurso skelbimų tvarką, kai atsiradogalimybė visiems rangovams dalyvautikonkursuose, minėta bendrovėkonkurso sąlygose nurodydavo tokiusreikalavimus, kurių faktiškai nebuvogalima įvykdyti. Pavyzdžiui, pateiktiįrodymą, kad rangovas turi 1,5 mln.Lt. laisvų apyvartinių lėšų sąskaitojear galės gauti tokios sumos bankokreditą (konkurso sąmatinė vertėapie 0,7 mln. Lt), pateikti Socialinioatsakingumo sertifikatą, nors Viešųjųpirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kadtokio sertifikato nereikia, reikalaujamapateikti pažymą apie įvykdytastokias projektavimo darbų apimtis,kokių praktiškai Lietuvoje nė vienaįmonė neturi, ir t. t. Skaudu,kad dėl tokių reikalavimų būdavopašalinamos iš konkurso nepageidaujamosįmonės, o savoms, kurioslieka, nurodyti reikalavimai netaikomi.Todėl ir restruktūrizuojamaįmonė su 4 mln. Lt nuostoliu ikirestruktūrizavimo yra patikima,gali įrodyti, kad turi milijonus laisvųapyvartinių lėšų ir gali būti pripažintakonkurso laimėtoja.Kai visa – vienose rankosePastebėjome, kad problemų kylatada, kai konkurso sąlygas, techninįprojektą ir techninę priežiūrąvykdo ta pati organizacija. Tikriausiaiaiškinti nereikia, kad taip labaipatogu jau prieš konkursą numatytinedaromus darbus, juos įteisintitechniniu projektu, o savas techninisprižiūrėtojas nemato, kad tokie darbaine atliekami, o tik įrašomi akte.Esu įsitikinusi, kad tokią praktikąbūtina keisti.Bendrijos pirmininkas dažniausiainėra statybos specialistas, todėl irsamdomas jo, kaip statytojo, interesamsatstovaujantis atestuotastechninis prižiūrėtojas, pagal STR privalantiskontroliuoti, kad darbui būtųnaudojamos tinkamos medžiagos,atliktų darbų kokybė atitiktų projektoir kitų norminių aktų nustatytusreikalavimus, o apmokama būtų tikuž faktiškai atlikus darbus. Todėlkonkurso medžiagą rengti ir techninępriežiūrą vykdyti turėtų skirtingi juridiniaiar fiziniai asmenys.Procesą stabdo ikiteisminiaityrimaiŠiuo metu vyksta ikiteisminiaityrimai dėl daugiabučių namų modernizavimoprojektų. Suprantu, kadišsamesnė informacija negali būtipateikiama, tačiau visiškas informacijosneteikimas meta šešėlį ant niekuodėtų rangovų. Pasirašius daugiabučiųnamų modernizavimo sutartis,būtina vykdyti darbus. Tačiau šiuometu už juos neapmokama, nes kolnėra ikiteisminio tyrimo sprendimų,pačios bendrijos negauna valstybėsparamos. Žinoma, bendrijos galėtųapmokėti už atliktus darbus savolėšomis ar imdamos kreditą, vėliautas lėšas padengdamos iš valstybėsgauta parama. Bendrijos taupo pinigus,kad nereikėtų mokėti bankuipalūkanų, nekreipiant dėmesio, kaipapsunkinama rangovinių organizacijųfinansinė padėtis. Ikiteisminiaityrimai gali vykti pakankamai ilgai,todėl būtina rasti šios problemossprendimą, kad nesustotų namųmodernizavimas, o už atliktus darbusbūtų atsiskaitoma laiku.Esu įsitikinusi, kad daugiabučiųnamų modernizavimas yra tiesiogneišvengiamas. Tai sutaupyti energetiniairesursai ir gyventojų lėšospatalpų šildymui, geresnės gyvenimosąlygos, pailgėjęs namų tarnavimoekonomiškai naudingas laikas,pagerėjusi pastatų išvaizda, sukurtosnaujos darbo vietos statybininkams.UAB „MEBA“ nuotr.TRUMPAIValstybinė darboinspekcija keičiaveiklos akcentusValstybinė darbo inspekcija savoveiklą numato orientuoti į pagalbąsocialiniams partneriams efektyvesniukonsultavimu bei informavimu,metodinių rekomendacijų rengimu beiadministravimo veiksmų tobulinimu,supažindindama komisijos narius sunaujomis Valstybinės darbo inspekcijos(toliau – Inspekcija) veiklos kryptimis,sakė LR vyriausiasis valstybinis darboinspektorius Mindaugas Pluktas.Inspekcijos misija nekinta, tačiaunaujieji veiklos principai, nustatantyslankstesnių sprendimų, skatinimo irpatarimų akcentavimo taktiką, turėtųtapti pagrindu kurti tikrinimų kultūrą,grindžiamą abipusiai geranoriškaissantykiais. Siekiant mažinti naštą verslui,veiklą taip pat ketinama orientuotiį institucijų bendradarbiavimą,tikrinimų koordinavimą, bendrųsprendimų priėmimą.Apskrityse numatoma nuolatorganizuoti seminarus mažoms irvidutinėms įmonėms, specializuotusbei išvažiuojamuosius seminarussavivaldybėse ir seniūnijose. Nemažadalis seminarų bus vykdoma kartusu Europos verslo ir inovacijų tinkluLietuvoje bei Europos saugos irsveikatos darbe agentūros Lietuvosryšių punktu.Padedant darbdaviams sudarytidarbuotojams saugias ir sveikatainekenksmingas darbo sąlygas,ypač esant padidintai rizikai, busrengiama ir Inspekcijos svetainėjeskelbiama daugiau įvairių metodiniųrekomendacijų, išaiškinimų beipatarimų, kuriami nuolatinio kontaktosu darbdaviais elektroninėjeerdvėje specializuoti puslapiai ir kt.Tačiau, kai kalbama apiepagrindinę vertybę – žmogausgyvybę ir sveikatą, neišvengiamaiišlieka tam tikrų sankcijų beiprocedūrų taikymas atvejais, kaiyra darbuotojų sužalojimo, žūčių arpramoninės avarijos galimybė, o tuolabiau šioms nelaimėms įvykus, akcentuojaInspekcija. Dar nepamirštažūtis darbe, kai presas sutraiškėdarbuotoją, kuris, dirbantis vos porąsavaičių, reikiamai neapmokytas,buvo pasiųstas dirbti pavojingodarbo prie net saugos reikalavimųneatitinkančio įrenginio. Su tokiair visa kita konkrečia rizika susijusidarbdavio elgsena turi būti benuolaidžiavimo įvertinta. Juolab kadper šių metų du mėnesius mirtinųnelaimingų atsitikimų įvyko jau 2,5kartų daugiau nei pernai per tą patįlaikotarpį.S•Ž17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

24 PARODOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisTRUMPAIPasiūlymus svarstysiš naujoNeteisėtai atmetusi tiekėjųpasiūlymus perkančioji organizacijaįpareigota 3 mln. litų vertėskonkurso pasiūlymus svarstyti išnaujo.Viešųjų pirkimų tarnyba,įvertinusi Plungės rajonosavivaldybės administracijospateiktą informaciją apiesupaprastintą atvirą konkursą„Platelių gimnazijos pastato rekonstrukcijosdarbų ir dalinio techninioprojekto parengimo paslaugos pirkimas“,kurio vertė siekė apie 3 mln.litų, įpareigojo siūlymus svarstyti išnaujo, pranešė Ūkio ministerija.Viešojo pirkimo komisijos sprendimube priežasties ir pažeidžiantViešųjų pirkimų įstatymo nuostatasbuvo atmesti visi tiekėjų pasiūlymai.Gavusi vieno iš tiekėjųpretenziją, komisija iš naujoįvertino jo pasiūlymą. Pripažinusjį atitinkantį pirkimo dokumentuosenustatytus reikalavimus buvosudaryta pasiūlymų eilė, o tiekėjopasiūlymas – įtrauktas.Taip pat Viešojo pirkimo komisijaneteisėtai atmetė kitų keturiųtiekėjų pasiūlymus. Perkančiojiorganizacija, nustačiusi, kadtiekėjai pasiūlymuose nepateikėreikalaujamų atestatų, suteikiančiųteisę atlikti projektavimo darbus,privalėjo prašyti tiekėjų papildytineišsamius duomenis apie savokvalifikaciją, o ne atmesti šiuospasiūlymus. Sudariusi pasiūlymų eilęperkančioji organizacija nepradėjopildyti šio pirkimo procedūrųataskaitos Centrinėje viešųjųpirkimų informacinėje sistemoje irtodėl nebuvo paviešinta informacijaapie šį pirkimą.Patikrinimo metu nustatyta, kadViešojo pirkimo komisijos pirmininkasAlbertas Krauleidis neatitikonepriekaištingos reputacijos reikalavimo,nes jam anksčiau už viešųjųpirkimų tvarkos vykdymo pažeidimąpaskirta administracinė nuobauda– bauda.Viešųjų pirkimų tarnybaįpareigojo Plungės rajonosavivaldybės administraciją panaikintiVPK sprendimus dėl pasiūlymųatmetimo, dėl sprendimo sudarytipasiūlymų eilę ir iš naujo nagrinėtibei vertinti minėtam konkursuipateiktus pasiūlymus. Po Tarnybosįpareigojimo perkančioji organizacijasudarė pasiūlymų eilę, įkurią įrašė visus neteisėtai atmestuspasiūlymus.S•ŽPrieš „Restą“ pabuvojo Rusijoje ir ŠvedijojeParoda KaliningradeKaliningrade – „Fasad“Šių metų kovo 11–13 d. Kaliningradoparodų centre „Baltic-Expo“vyko XVII tarptautinė specializuotastatybinės pramonės paroda „Fasad“.Šiais metais pirmą kartą kartusu paroda vyko statybinės pramonėsforumas.Parodą ir forumą kuravo Kaliningradostatybos ir urbanistikosministerija, Kaliningrado pramonės irprekybos rūmai ir Kaliningrado sritiesstatybininkų sąjunga. Renginiotikslas – Kaliningrado srities statybiniokomplekso analizė ir plėtradabartinėmis sąlygomis.Šiais metais parodoje „Fasad“dalyvavo 193 įmonės iš Rusijos,Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos,Latvijos, Vokietijos ir Suomijos.Kaliningradiečiams buvo pristatytosnaujausios statybų ir remontotechnologijos, šiuolaikinė statybinėįranga ir apdailos medžiagos,statybinė technika ir instrumentai,naujausios statybų pramonės irarchitektūros idėjos, pramoninių irgyvenamųjų kompleksų statyba ir rekonstrukcija,statybinės medžiagos,atitinkančios europietiškus standartus.Kaliningrado sritis yra vienas išaktyviausiai besivystančių ir labiausiaibesistatančių Rusijos regionų,kuriame šiemet numatytas ne vienasdidelis statybos projektas. Nuo2010 m. sausio 1 d. Rusija, Baltarusijair Kazachstanas tapo bendramuitų teritorija, kurioje veikia laisvosUAB „Autarė“ nuotr.Kovo mėnesį kelios Lietuvos statybų bendrovės dalyvavo parodoseRusijoje (Kaliningradas) ir Švedijoje.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOprekybos režimas, todėl įmonėms,plėtojančioms savo verslą šiameRusijos regione, atsivėrė keliai ne tik įKaliningrado srities, bet ir į 170 mln.gyventojų turinčią bendrą trijų šaliųrinką.Parodoje „Fasad 2010“ dalyvavoseptynios Lietuvos įmonės su bendru93 kv. m. parodų plotu.UAB „Simpras“ parodojepristatė septynias Lietuvos įmones,gaminančias keraminius ir silikatiniusblokelius, plytas ir statybiniusmišinius. Pasak įmonės atstovoKaliningrado sričiai Antano Skiočio,per 14 veiklos Kaliningrado srityjemetų UAB „Simpras“ sėkmingaiplėtojo prekybą ir net ekonominiosunkmečio laikais aktyviai vykdopardavimus šioje Rusijos srityje.UAB „Eneka“ parodoje eksponavonaftos ir riebalų skirtuvus lietausir gamybinių nuotekų valymui.Susidomėjimas UAB „Eneka“ekspozicija buvo labai didelis irartimiausiu metu bendrovė ruošiasiaktyviam eksportui į šį Rusijosregioną. UAB „Kauno liftai“ parodojepristatė liftus, eskalatorius irkeleivių transporterius, bei jų aptarnavimopaslaugas, o UAB „LogikorKaunas“ – statybinių parduotuviųprekybos ir sandėliavimo įrangą beiinstrumentus. UAB „Serfas“ eksponavosavo produkciją – metalo irarmatūros gaminius. Pasak skyriausvadovo Arūno Ševerenkos, lankytojųir specialistų srautas buvo intensyvus,o susidomėjimas produkcija pakankamaigeras. UAB „Nepriklausomosenergijos paslaugos“ parodojepristatė požeminių ir antžeminiųšiluminių vamzdžių izoliacinesmedžiagas bei požeminių šiluminiųtrasų remonto paslaugas. UAB „Ligajostechnika“ stende buvo eksponuojamosvėdinimo ir kondicionavimosistemos.Kaliningrado parodų centruiLietuvoje atstovauja LSA narys UAB„Autarė“, kuri rūpinasi parodinioploto rezervavimu ir įrengimu,kelionės bei eksponatų transportavimo-ekspedijavimoklausimais.Švedijoje – „Nordbygg 2010“Kovo 22 d. Stokholme, Švedijoje,prasidėjo didžiausia Šiaurės šalysestatybų paroda „Nordbygg 2010“. Kasdveji metai rengiamoje parodoje šįkartdalyvavo rekordinis Lietuvos statybossektoriui atstovaujančių įmoniųskaičius, pranešė Ūkio ministerija.Pasak Lietuvos komercijos atašėŠvedijoje Sigito Brazinsko, parodossvarbą Lietuvos statybos sektoriuiypač didina tai, kad pastaruoju metustebimas dinamiškas statybos sektoriauskilimas pietinėje Švedijos dalyje,Malmö mieste. „Lietuvos įmonėmsvertėtų užmegzti ryšius su šio irVakarų regiono kompanijomis, nesLietuvos žinomumas šiame regioneyra didžiausias, prie verslo sėkmėsgali prisidėti ir tiesioginis susisiekimasper Kopenhagos oro uostą“, –sakė S. Brazinskas.Lietuvai šioje parodoje atstovavoVšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“,o įvairius gaminius ir paslaugaspristatė Lietuvos įmonės „Staticus“,„Vilpra“, „Traidenis“ ir kitos. Lietuvosgamintojų produkciją eksponavo irkitos parodoje dalyvavusios Švedijosprekybinės kompanijos.„Sėkmingą verslo plėtrą Švedijojelemia kruopštus ir ilgalaikis planavimas.Šioje šalyje susitikimams irtiesioginių ryšių su galimais verslopartneriais užmezgimui reikia ruoštis2–3 mėnesius. Santykiai tarp versloparterių paremti abipusės naudossiekimu ir itin vertinamas operatyvusbendravimas“, – pasakojo S. Brazinskas.Švedija yra viena iš pagrindiniųLietuvos prekybos partnerių. Eksportasį šią šalį 2009 m. sudarė3,6 proc. Lietuvos eksporto. Švedijapriskiriama prie sėkmingiausiaiekonominę krizę įveikusių EuroposSąjungos šalių. Švedijos Vyriausybeiskiriant lėšas infrastruktūros plėtrai,Lietuvos įmonės gali tikėtis taptiprekių ir paslaugų tiekėjais šioje irkitose Skandinavijos rinkose.S•ŽNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisAteitis – atsakingai energetikaiparodoje „Individuali statyba 2010“2010 m. balandžio 21–24 d. UAB „Expo Vakarai“ Klaipėdoje organizuojatradicinę XVIII statybų verslo parodą „Individuali statyba 2010“. Tai didžiausia VakarųLietuvos regione rengiama paroda.Renginys skirtas susipažinti su naujausiomis statybų verslo bei būsto įrengimoaktualijomis, kartu su paroda pirmą kartą Vakarų Lietuvoje vyks mugė „Mano sodas‘2010“.Mugėje lankytojas galės ne tik įsigyti prekę, bet ir gauti informacijos beiidėjų, kaip praplėsti veiklą sode ar darže, susitvarkyti savo aplinką ar įsirengti sodybą.Renginyje „Individuali statyba‘2010“ planuojamas dalyvių skaičius apie 220įmonių iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių, lankytojų – 19 tūkst.Per keturias parodos dienas savo naujausią produkciją, paslaugas ir projektuspristatys gamybinės, prekybinės ir paslaugas teikiančios įmonės, atstovaujančiosvisas su statybų pramone susijusias tematinėms grupėms. Lankytojai parodoje išvysplatų spektrą įvairių gaminių, medžiagų, įrankių, technikos bei paslaugų – visa, koreikia ir buto remontui, ir individualiai bei pramoninei statybai. Nemažą tematinęgrupę sudaro įmonės, besiverčiančios langų, durų ir vartų gamyba – šiuos gaminiusparodoje siūlys kompanijos, veikiančios ne vienerius metus, ir įsikūrusios visaineseniai. Beveik tiek pat parodos dalyvių pristatys santechnikos įrangą, šildymo beivėdinimo prietaisus. Parodos dalyviai savo stenduose eksponuos statybines, izoliacinesir apdailos medžiagas, stogų dangas, demonstruos darbo įrangą bei įrankius.Įmonės siūlys statybos ir remonto darbus, projektavimo ir konsultavimo paslaugas.Už originaliausią ekspozicijos pristatymą parodoje, kaip ir kasmet, dalyviai bus apdovanotiorganizatorių prizais.Vėjo, saulės, vandens ir kitų draugiškų aplinkai ir žmonėms energijos šaltiniųpanaudojimas būste tampa artimiausių dešimtmečių iššūkiu. Todėl šiais metais parodospagrindė tema „Ateitis – atsakingai energetikai“. Parodos lankytojų laukia konferencija,nemažai seminarų, kuriuose įmonių bei energetikos ir statybinių asociacijųatstovai pristatys svarbiausias idėjas bei nagrinės aktualiausias šios temos problemas,siūlydami teorinius ir praktinius sprendimus.Bilietą į parodą įsigiję klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės ne tik dalyvauti UAB„Expo Vakarai“ organizuojamame renginyje „Individuali statyba‘2010“, bet ir kartuaplankyti pirmą kartą vyksiančią mugę „Mano sodas‘2010“, kuri pristatys sodo, daržoir aplinkos tvarkymo tendencijas, naujoves bei idėjas.Per Ūkio ministerijos skatinimopriemones 2010 m. įstaigai ketinamaskirti 1,3 mln. Lt, o parama verslui,prieinama per ES struktūrinių17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOPARODOS„Eksportuojančioji Lietuva“ skatins eksportą bei rems smulkųjį ir vidutinį versląIš kairės: P. Lukauskas, A. BurkovskisPasak ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio, įsteigus VšĮ„Eksportuojančioji Lietuva“ padėti pamatai tikrajam smulkiojo irvidutinio verslo rėmimui. Jis akcentavo, kad svarbiausias įstaigosdarbas – nuosekliai remti verslą ir užtikrinti nenutrūkstamąfinansavimą iš ES struktūrinių fondų smulkiojo ir vidutinio verslo beieksportuojančiosioms įmonėms.fondų priemones, šiais metais sieksbeveik 24 mln. Lt. Tačiau viceministrasatkreipė dėmesį, kad ši įstaigabus ne pinigų kioskelis. Svarbiausiajos užduotis – eksporto kanalųkūrimas ir palaikymas. Kokioskonkrečiai finansinės paramoseksportuojant verslas gali tikėtis,turėtų paaiškėti vėliau.Pertvarkius Lietuvosekonominės plėtros agentūrą(LEPA) bei atskyrus eksporto skatinimoir investicijų pritraukimofunkcijas, įkurtos dvi viešosiosįstaigos – „EksportuojančiojiLietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“.VšĮ „EksportuojančiojiLietuva“ steigėja Ūkio ministerijakoordinuoja įstaigos veikląkartu su partnerėmis: Užsienioreikalų ministerija, Smulkausir vidutinio verslo taryba,savivaldybėmis, verslo asociacijomis.VšĮ „EksportuojančiojiLietuva“ patarėjų taryba sudarytaiš minėtų partnerių deleguotųatstovų.Kaip pristatydamas VšĮ„Eksportuojančioji Lietuva“sakė jos generalinis direktoriusPaulius Lukauskas, įstaiga buvoįsteigta siekiant įgyvendinti dvipagrindines funkcijas: skatintieksportą bei remti smulkųjį irvidutinį verslą. „Dirbdama eksportoskatinimo srityje, įstaigavykdys projektus, didinančiusįmonių konkurencingumą, remsįmonių jungimąsi į klasterius ardidesnes tiekimo grandines, rengseksporto mokymus, organizuosverslo misijas ir dalyvavimą parodoseužsienyje. Per savo atstovųužsienyje tinklą „EksportuojančiojiLietuva“ teiks verslui paslaugas,padedančias Lietuvos įmonėmsskverbtis į užsienio rinkas“, – sakėjis.Remdama smulkųjį ir vidutinįverslą bei eksportuotojus„Eksportuojančioji Lietuva“ skleisinformaciją apie verslo paramospriemones, skatins verslumą,rems eksporto rinkodaros priemones,organizuos mokymus ir konsultacijas,teiks verslo inkubavimopaslaugas per atstovų Lietuvosregionuose ir užsienyje tinklą.S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr.25

26 MOKSLAS. VERSLASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisTECHNOLOGIJOS27Pragmatikai renkasi statybos inžinerijąDr. Jonas ŠAPARAUSKASVGTU Statybos fakulteto prodekanasŠiuo metu 46 mūsų šalies aukštosiose mokyklose studijuoja per 200tūkst. jaunuolių, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – Vilniaus Gediminotechnikos universitete. Iš šio skaičiaus per 3 tūkst. jaunų žmoniųkremta mokslus Statybos fakultete.VGTU Statybos fakulteto studentų atstovybėDaugiausia jų siekia įgyti bakalaurolaipsnį, įskaitant ir 80 pasirinkusiųvakarines ir 292 neakivaizdines studijas.Šis fakultetas VGTU – didžiausias.Jis yra 1992 m. įkurtos Europos statybosfakultetų asociacijos (Associationof European Civil Engineering Faculties– AECEF), kurią sudaro 25 šalių48 universitetų Statybos fakultetai ardepartamentai, narys. Dekanas prof.dr. Povilas Vainiūnas yra šios asociacijosTarybos narys. Didžiuojamės, jogmūsų fakulteto auditorijose moksložinių sėmėsi Lietuvos Respublikos prezidentas,dabar Europos Parlamentonarys Rolandas Paksas, europarlamentarasJuozas Imbrasas, buvęsSeimo pirmininkas Viktoras Muntianas,buvęs Seimo narys GintautasBabravičius, buvęs karo atašė JAVir Vyriausybės kancleris ValdemarasSarapinas, buvęs Vidaus reikalųministerijos sekretorius AnatolijusRimkevičius, Lietuvos ambasadoriusJaponijoje Algirdas Kudzys, buvęssocialinės apsaugos ir darbo ministrasMindaugas Mikaila ir kiti.Mūsų fakultete studijuojamaVGTU nuotr.pagal septynias pagrindines studijųprogramas.Pirmaisiais metais visose Statybosinžinerijos programose (statybosinžinerija, energetikos ir transportostatyba, statybos valdymas ir statybosmedžiagos ir dirbiniai) studijuojamosbendrosios disciplinos, vėliaustudentai gilinasi į specialiuosiusdalykus. Antai būsimieji statybosinžinerijos absolventai, konstrukcijųprojektuotojai ar pastatų statybos organizatoriailabiau nei kitų programųstudentai išstudijuoja statybinęmechaniką, pastatų ir konstrukcijųprojektavimą ir konstravimą.Trečiame kurse jie jau gali rinktisvieną iš dviejų specializacijų – statyboskonstrukcijų ir projektavimovadybos arba geotechnikos. Įdomutai, kad šioje studijų programųgrupėje nuo 1992 m. kasmet po20 gerus anglų kalbos pagrindusturinčių jaunuolių priimama į grupę,kur jie visus dalykus nuo pirmojo ikipaskutinio kurso studijuoja anglų kalbakartu su fakultete besimokančiaisužsieniečiais. Tai suteikia galimybęgeriau pasirengti studijuoti užsienyjeir praverčia vėliau, jau dirbant.Tie, kurie pasirenka Energetikosir transporto statybos studijųprogramą, daugiau dėmesio skiriaminėtų specialiųjų statinių konstrukcijoms,jų projektavimui irstatybai. Trečiame kurse studentaipasirenka arba energetikos, arbatransporto statinių pakraipą.Jaunuoliai, turintys verslininkogyslelę, gali rinktis Statybos valdymostudijų programą ir sėkmingai baigtišios programos statybos technologijosir vadybos arba statybos ekonomikosir verslo pakraipos studijas.Akivaizdu, kad Lietuvosstatybinių medžiagų pramonėganėtinai neblogai išplėtota. Betonoir gelžbetonio, silikatinių dirbinių,keramikos, sausųjų statybiniųmišinių, glaistų ir dažų, medienosir metalo gaminių ir kitos įmonėspagamina nemažai produkcijos.Statybos medžiagų ir dirbinių studijųprograma sudaro puikias galimybesperprasti šiuo metu naudojamųkonstrukcinių medžiagų, efektyviųšilumą izoliuojančių, akustinių apdailos,hidroizoliacinių ir kitokiųmedžiagų gamybos technologijas,bet ir ateities kompozicinių medžiagųgamybos ir panaudojimo statybojepaslaptis.Be šių, Statybos fakultete yraInžinerinės architektūros, Nekilnojamojoturto vadybos ir Gaisrinėssaugos studijų programos. Pastarojiskirta drąsiems, stipriems ir sveikiemsjaunuoliams. Sėkmingai baigusiemsstudijas absolventams suteikiamaskarininko laipsnis, todėl jaunasisspecialistas gaus ne tik pareiginįatlyginimą, bet ir priedus už karinįlaipsnį ir už ištarnautus metus.Gaisrinės saugos specialistų rūpestis– žmonių gyvybės ir sveikatos ir visųnuosavybės formų turto apsauganuo gaisrų, avarijų, taip pat stichiniųnelaimių padarinių likvidavimas. Šiųspecialistų rengimas ir įdarbinimasyra valstybės prerogatyva, o tai garantuoja,kad toks specialistas gausnuolatinį darbą.Dabar daugiau kaip 600 VGTUir kitų aukštųjų mokyklų absolventųtęsia studijas magistrantūroje pagalšias studijų programas: Statiniųkonstrukcijos, Statyba, Statybosmedžiagos ir dirbiniai, Statybosvaldymas, Ergonomika gamyboje,Geotechnika, Nekilnojamojo turtovertinimas ir valdymas, Saugosinžinerija.Statybos fakultetas 1999 m.pirmasis šalyje parengė dvejųmetų trukmės nuotolinio mokymomagistrantūros Nekilnojamojoturto vertinimo ir valdymo studijųprogramą, ir jau 2001 m. pirmieji27 absolventai sėkmingai apgynėbaigiamuosius darbus. Nuo 2000 m.nuotolines studijas papildė dar viena– Statybos valdymo (statybos ekonomikosir verslo) studijų programa.Nuotolinės studijos – tai viena išneakivaizdinio mokymo formų, kaimokomasi individualiai bendraujantsu dėstytojais internetu, naudojantisinterneto puslapiais, kompaktiniaisdiskais, kompiuterinėmismokymo sistemomis ir tradicinėmispriemonėmis. Šios studijos puikiaisuderinamos su kita veikla. Įvadinėspaskaitos, egzaminai vykstašeštadieniais VGTU patalpose. Konsultuojamaelektroniniu paštu, telefonu,paštu. Studijuoti gali asmenys,turintys bet kurios pakopos aukštojouniversitetinio ar jam prilygstančiomokslo diplomą. Turintys nestatybinioprofilio išsilavinimą, studentaistudijuoja papildomas privalomąsiasdisciplinas. Nuotolinių studijų privalumai– naujausios informacinėstechnologijos, lankstumas, laikotaupymas, naujausia informacija.Visose šiose studijų programoseperteikta Vakarų šalių technikosuniversitetų patirtis. Fakultetui dalyvaujantTempus, o pastaraisiaismetais – Socrates/Erasmus programose,vykdant kitas tarptautinesprogramas ir nuolat palaikant ryšiussu užsienio šalių aukštosiomismokyklomis, pažangūs studentai turigalimybę įvairiam laikotarpiui išvykti įDaniją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją,Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Italiją,Suomiją, Švediją, Vokietiją ir kitasšalis studijuoti, atlikti gamybinespraktikas ir rengti baigiamuosiusdarbus. Kiekvienais metais pagalSocrates/Erasmus programą į užsienįišvyksta studijuoti 40 fakultetostudentų, o mainais į VGTU atvykstadaug kitų šalių universitetų studentų.Be abejo, gabiausieji, sėkmingaibaigę magistratūros studijas irnorintys susieti savo ateitį su mokslineveikla, gali toliau studijuotidoktorantūroje.Taigi tie, kurie nori, VGTUStatybos fakultete gali įgyti aukštąišsilavinimo lygį. Ypač jeigu taip stropiaiir entuziastingai mokytųsi, kaiptai daro išvykę į užsienį. Tada ir jųpasiekta kvalifikacija nebūtų nė kiekne žemesnė nei studijavusiųjų svetur.Ir dar pinigų sutaupytų, nes studijosužsienio šalių aukštosiose mokykloseyra labai brangios. Visuometreikia atsiminti, jog visur gerai, betTėvynėje geriausia.Užs. Nr. 10/16Užs. Nr. 10/24Lietuviškosios technologijosApdailos būdą „Lietuviškoji technologija“,pasinaudojęs senųjų statybos meistrųpalikimu, parengė straipsnio autorius, statybosinžinierius Jonas Rukas. Dekoratyvinėfasadų apdaila, pavadinta „Samanėle“ ir„Ąžuolu“, buvo plačiai naudojama jau prieškeliolika dešimtmečių prestižinių objektųapdailai. Prieš 40 metų Vilniuje, statantDailės parodų rūmus, pirmąkart ji buvopadaryta mechanizuotu būdu.Mūsų klimato sąlygomis šiltinamųsienų apsauginis sluoksnis tinkuojantpripažintas vienu iš tinkamesnių. Tinkaidaromi iš organinių ir mineraliniųmedžiagų (pagal rišamąsias medžiagas).Mineralinės medžiagos yra kalkės ircementai. Organinės medžiagos yrapolimerinės ir silikoninės dervos, įvairūsaliejai. Užpildai gali būti įvairūs.Lietuviška išorės sienų šiltinimotechnologija yra patikima, pigi,ilgaamžiška. Vilniuje ant Senojo arsenalosienos išlikęs kalkinio tinko fragmentas,išsilaikęs šimtmečius, aiškiai parodomineralinių tinkų ilgaamžiškumą.Apsauginiam sluoksniui naudojamosvietinės mineralinės medžiagosir naujo tipo metalinės smeigės sulaikikliais. Tokia sistema suteikiagalimybę naudoti sausą izoliaciniųplokščių tvirtinimo būdą (galimair klijuoti) ir šiltinimo darbus atliktižiemos metu, o apdailą – esant pliusineitemperatūrai. Galutinei apdailainaudojamos dekoratyvinės ilgaamžėsdangos „Samanėlė“ arba „Ąžuolas“.Apsauginio sluoksnio apdaila 1 kv. mmedžiagų kaina (be šilumą izoliuojančiųmedžiagų) yra 15–20 Lt/kv. m. Tai 2–3kartus mažesnė negu šiuo metu naudojantužsienietiškus gatavus mišinius.Darbas yra mechanizuotas, spartusir nereikalauja aukštos kvalifikacijosspecialistų. Pageidaujantys nesunkiaiapšiltina patys, vadovaudamiesi tech-TRUMPAIS•ŽIšskirtinis „Skirnuvos“ projektas, kuriame naudota padidinto stiprio lietuviškojitechnologija „Samanėlė“, yra Druskininkų vandens pramogų parkas.nologinio aprašymo instrukcija. Prieš12 metų apšiltinti pastatai išsilaikė gerai.Lietuvoje jau apšiltinta daugiau nei30 tūkst. kv. m išorinių sienų.Dekoratyvinė apdaila „Samanėlė“,„Ąžuolas“ yra amžina, švari, nepriimaužterštumų, ekologiška,panaudotos natūralios gamtinėsmineralinės medžiagos (kalkės veikiadezinfekuojančiai). Ją tyrę specialistaitvirtina, kad tokios dangos išlaikooptimalią difuziją, nesusidaro kondensatas,neturi statinio krūvio, laikuibėgant tvirtėja. Naudojant spalvotussmėlius, maltos uolienos keramiką,žėrutį, kalkių, cemento ir atmosferospoveikiui atsparius pigmentus, galimagauti panašaus intensyvumo spalvaskaip polimerinių ir kitokių dažų.Tokios apdailos galimybės labaiplačios. Ja galima mechanizuotaiapdailinti gelžbetonio konstrukcijų,viadukų, tiltų, lodžijų paviršius. Vadinamojitorkrett technologija užtikrina,kad pačios konstrukcijos ir apdailostarnavimo laikas praktiškai sutampa.Kaip patikino dr. ČeslovasIgnatavičius, lietuviškoji technologija„Samanėlė“ dėl savo atsparumo(padidinto stiprio) mechaniniamspoveikiams gali būti laikoma antivandalinedanga. Jis atliko tokios dangosbandymus Vilniuje – „Samanėlė“smūgiams buvo atspari. Todėl šiątechnologiją rekomenduojama naudotiAgregato Pakėlimo l. / val. Atm. Talpa l kw Įtampa kg Pastabospavadinimas aukštisR-10 15 m 200-600 5 65 - - 35 Be kompresoriausR-15 15 m 250-700 5 50-100 1,5-2,5 220 70 Kompresoriausgalingumas ir talpos pagalužsakovo pageidavimąDruskininkuose – slidinėjimo trasosŪkio ministerija skyrė 40 mln. Ltuždaroms kalnų slidinėjimo trasomsįrengti Druskininkuose.Druskininkų savivaldybės administracijosprojektui „Druskininkų uždarųkalnų slidinėjimo trasų su dirbtinesniego danga įrengimas“ finansavi-mas skirtas pagal priemonę „Ekologinio(pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsioir sveikatos gerinimo infrastruktūroskūrimas ir plėtra“ iš 2007–2013 metųEuropos Sąjungos struktūrinių fondųparamos lėšų.Planuojama, kad visus metuspažeidžiamose vietose, kokiomis yracokoliai ir panašios vietos, įrenginėjantmokyklų fasadus ir pan.UAB „Skirnuva“ yra viena išbendrovių, lietuviškąją technologijąpradėjusi naudoti 1995 m. Pirmasisobjektas, kurio apdailai „Skirnuva“ jąpanaudojo, buvo pačios bendrovėsadministracinis pastatas. Paskutinis„Skirnuvos“ projektas, kuriame naudotalietuviškoji technologija, yraDruskininkų vandens pramogų parkas.Šiuo metu išbandyti ir Lietuvojegaminami agregatai R-10, R-15, skirtiatlikti plonasluoksniui tinkui, dažyti,atlikti hidroizoliaciją mineralinėmismedžiagomis ir šaltomis mastikomis.Taip pat šiais agregatais galima atliktidekoratyvinę apdailą „Samanėlė“,„Ąžuolas“. Agregatai sukurti naudojantvokiečių, prancūzų ir italų gamybosmechanizmus bei detales. Agregataiveikia suspausto oro pagalba, opurkštuvas dirba Torkett–Tornado principu,sudarydamas lašo smūgio efektą.Agregatų kaina ir nuoma –sutartinė, pageidaujantiems nemokamaiteikiamas technologinis aprašymas.Inžinierius Jonas RukasTel. 8 687 95877veiksiančios slidinėjimo trasos bus 412m ilgio ir nuo 53 m iki 63 m pločio.Skaičiuojama, kad šis visame Baltijosregione unikalus kompleksas per dienąpritrauks apie 400, o per metus – 146tūkst. lankytojų ne tik iš Lietuvos, betir kaimyninių valstybių, nes šiuo metuartimiausios uždaros slidinėjimo trasosveikia tik Maskvoje ir Hamburge.S•ŽUAB „Skirnuva“ nuotr.TRUMPAISaulėtekisVidutiniškai 1 tūkst. Ltsumažėjo individualios įmonės (IĮ)ir uždarosios akcinės bendrovės(UAB) steigimo išlaidos, juridiniųasmenų registravimo terminassutrumpėjo nuo 5 iki 3 darbodienų, panaikintas pelno mokestispalūkanoms už užsienio bankosuteiktas paskolas, pranešėVyriausybės spaudos tarnyba,pateikdama keletą pavyzdžių išSaulėtekio komisijos per metuspasiūlytų ir Vyriausybės priimtųverslo sąlygų gerinimo sprendimų.Saulėtekio komisija, kuriąsudaro 8 darbo grupės, dirbanuo 2009 m. kovo pradžios. Pertą laiką Vyriausybė pritarė beveikvisiems Saulėtekio teiktiemssiūlymams. Šiuo metu įgyvendinta50 iš daugiau kaip 100 Saulėtekiokomisijos siūlymų.Žymus verslo sąlygų gerinimoproceso proveržis įvyko 2009 m.rudenį, kai lapkritį buvo patvirtintassupaprastintas IĮ ir UAB steigimas,ir gruodį, kai Seimas priėmėdidžiąją dalį Ūkio ministerijosteiktų verslą lengvinančių Akciniųbendrovių įstatymo pakeitimų.Tobulinant įmonių teisinęaplinką Saulėtekio komisijossiūlymu buvo supaprastintasIĮ ir UAB steigimas. Patvirtinuspavyzdinius įmonės steigimodokumentus, verslininkui nuo šiolnebereikia kreiptis į teisininkus,steigimo dokumentus galimaužpildyti pagal pavyzdį. Taip patjau yra galimybė įsteigti IĮ elektroniniubūdu, artimiausiu metutaip pat bus galima įsteigti ir UAB,kai ją steigs vienas steigėjas. Tokiųdokumentų nereikės tvirtintinotariškai. Tai leidžia IĮ steigimoišlaidas sumažinti vidutiniškai 800Lt, o UAB steigimo išlaidos mažėjaapie 1,5 tūkst. Lt.Dar vienas svarbus Saulėtekiokomisijos darbo rezultatas– mokesčių mokėtojams supaprastintosmokestinės nepriemokossumokėjimo terminoatidėjimo sąlygos ir procedūros,standartizuotas verslo planas,kuris pateikiamas mokesčių administratoriuisiekiant mokesčiųatidėjimo. Dėl to net 452 įmonėspasinaudojo mokestinės paskolosgalimybe ir atidėjo 151 mln.Lt mokesčių. Įvertinus didėjantįverslo įmonių delsimą atsiskaitytisu valstybės biudžetu, nuodelspinigių mokėjimo atleistosįmonės, kurioms skolingos išvalstybės ar savivaldybių biudžetųfinansuojamos įstaigos.S•Ž17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

28 MODERNIZAVIMASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisMODERNIZAVIMAS29Daugiabučių namų modernizavimo kokybė dar taisytinaPerspektyvoje– skaitmeninėsstatybos modelisKovo 17 d. LSA prezidiumasapsvarstė skaitmeninės statybosmodelio plėtojimo Lietuvojeprojektą bei asociacijos vaidmenįjį įgyvendinant.LSA vykdomasis direktorius V.Šarka, apibūdindamas projektotikslus, sakė, kad pirmoji pažintissu skaitmenine statyba, vieningujos klasifikatoriumi, jo kūrimu irpraktiniu pritaikymu įvyko priešketverius metus Danijoje. Po tobuvo nagrinėjama Norvegijos,Suomijos, Slovėnijos šalių patirtis,informacija buvo paskleista tarpasociacijos narių, Aplinkos ministerijosspecialistams. Dabar, pasakV. Šarkos, metas apsispręsti, kasvykdys tokį projektą, kokiomislėšomis bus finansuojami plačiosapimties darbai.LSA prezidiumo narių J.Dumašiaus, A. Butkaus, D.Gesevičiaus, S. Valiaus, kitųkalbėjusiųjų nuomone, asociacijatam nėra pajėgi nei finansiniaisištekliais, nei žmogiškaisiaisresursais, todėl šis didelės svarbosprojektas turi būti vykdomasdalyvaujant valstybės institucijoms,numatant šiam tikslui finansavimoir kitus šaltinius.Asociacijos prezidento A.Šeštakausko siūlymu prezidiumaspritarė skaitmeninės statybosprojekto plėtojimo idėjaiir įpareigojo asociaciją aktyviaidalyvauti jį įgyvendinant. Atsakinguojupaskirtas vykdomasisdirektorius V. Šarka.Prezidiumas nutarė, kad yratikslinga perkelti į elektroninęerdvę asociacijos parengtasStatybos taisykles ir numatytinaudojimosi jomis tvarką.Posėdyje dalyvavo Lietuvosprojektavimo įmonių asociacijosvaldybos pirmininkasJ. Mulevičius ir direktorius R.Pranaitis, Lietuvos statybosinžinierių sąjungos vykdomasisdirektorius K. Mažeika, VilniausGedimino technikos universitetoKokybės vadybos centro direktoriusP. Kuisys, kai kurių įmonių irorganizacijų vadovai.S•Ž6 pav. Gendančio fasado, kur prieš modernizaciją nebuvo pašalinti mikroorganizmai, fragmentasDr. Česlovas IGNATAVIČIUSNagrinėjant 2008 m. Lietuvoje modernizuotų namų kokybę,pastebėta, kad dėl netinkamai atliktų darbų ateityje gali kilti neviena problema.Genda cokolių šiltinimosistemaDaugelyje vietų akivaizdžiaigenda cokolių šiltinimo sistema suplonasluoksnio tinko apdaila (1 pav.).Gedimo priežastis ta, kad cokoliųšiltinimo sistemą apačioje prienuogrindų nuolat veikia ir gadinadrėgmė bei teršalai.1 pav. Naujai modernizuoto namogendančio cokolio fragmentas.Kita priežastis ta, kad prie cokoliųesanti drėgmė su teršalais galipatekti ir į nesandarią šiltinamąjąmedžiagą. Šylant ši drėgmė migruojaį viršų ir skverbiasi į išorę proįvairias cokolio apdailos vietas. Dėlto cokolių apdailoje susidaro įvairiosdėmės, lupasi bei trupa tinkas. Žiemąši drėgmė užšąla ir neabejotinaididina ir šiltinimo sistemos šilumos3 pav. Drenuojanti nuogranda sugumbuota membrana, dengiančiašiltinimo medžiagą.laidumą.Taigi teigtina, kad cokoliųšiltinimui yra tinkamesnėssandaresnės šiltinimo medžiagos.Kad šiltinimo sistemoje mažiaususilaikytų drėgmė, tikslingašiltinimo sistemą daryti vėdinamą– drenuojamą (2 pav.). Žemėje priedrenuojančios nuogrindos esančiąšiltinimo medžiagą rekomenduojamadengti gumbuota membrana(3 pav.). Pastaroji apsaugošiltinimo medžiagą nuo mechaniniųpažeidimų ir drėgmės susikaupimo.Vokietijos dokumentuose teigiama,kad tokių šiltinimo sistemų vidutinėeksploatacijos trukmė esti 30 metų.4 pav. Termovizinė nuotrauka: tiesneteisinga cokolio jungtimi su aukščiauesančia siena – šilumos tiltelis.2 pav. Rekomenduotinas sprendinys cokolių modernizavimuiNagrinėjant modernizuotų namųcokolių jungtis su aukščiau esančiaisfasadais, nustatyta, kad jose estiplonas šiltinimo medžiagos sluoksnisir dėl to ten susidaro šalčio tiltelis(4 pav.). Dėl to, žiemą ties tokiomisvietomis didėja šilumos pralaidumas,patalpose būna žema pirmo aukštogrindų temperatūra. Siekiant išvengtitokių blogybių rekomenduojamamodernizuojamų fasadų šiltinimąnuleisti ≥ 100 mm žemiau buvusiocokolio viršaus (2 pav.).Netinkamai šiltinamos išorinėssienosTermovizinė analizė parodė,kad išorinių sienų šiltinimo kokybėgalėtų būti irgi geresnė. Yra atvejų,kur šiltinimo sistema pritvirtintachaotiškai išdėstytomis smeigėmis,paliktos plačios siūlės tarp šiltinimoplokščių (5 pav.) ir pan. Dėl toateityje fasaduose atsiras dėmės,plyšiai, gali trupėti tinkas, gali drėktišiltinamoji medžiaga. Šiltinimosistema su tokiais defektais prarassavo efektyvumą. Pažymėtina, kadtokių šiltinimo sistemų eksploatacijostrukmė turėtų būti 30 metų. Siekiantkokybiško pastatų šiltinimo, būtina5 pav. Termovizinė nuotrauka:tarp šiltinamųjų plokščių paliktosplačios siūlės.šiltinimo veiksmus atlikti prisilaikantStatybos reglamentų bei taisykliųreikalavimų.Ant fasadų liko teršalų irmikroorganizmųNagrinėjant antžemines išorinessienas, nerasta duomenų apie namųparuošimą modernizacijai, t. y.apie teršalų, ypač mikroorganizmųšalinimą nuo namų išorės. Dėl tokyla pavojus, kad laikui bėganttokių namų paviršiuje gali pradėtiveistis įvairūs mikroorganizmaiir nemaloniai gadinti pastatus (6pav.). Dėl to rekomenduojamaateityje projektinėje dokumentacijojenumatyti ir natūroje atliktimikroorganizmų bei kitų teršalųšalinimą. Tokiam veiksmui rekomenduojamanaudoti fungicidus.Paliekami apteršti stogaiNagrinėjant stogus, nerastaduomenų apie stogų būklės patikrąprieš modernizaciją po ritinine danga.Tais atvejais, kai stogai yra seni(7 pav.), pro jų dangą į šiltinamąjąmedžiagą yra prasiskverbęs ne tikvanduo, bet ir paukščių išmatos7 pav. Pasenusio stogo fragmentas.bei įvairūs mikroorganizmai. Tokieteršalai, uždengti naujomis dangomis,gali pūti, gali skleisti ne tiknemalonius kvapus, bet ir kenktižmonių sveikatai. Užterštas stogasblogiau izoliuos ir šilumą. Dėl torekomenduojama prieš modernizuojantnamų stogus, patikrinti jų būklępo ritinine danga. Tais atvejais, kaišiltinamoji medžiaga po ritinine dangayra drėgna ir užteršta, ją reikėtųpakeisti kokybiška.Skaičiavimai – abejotinotikslumoNagrinėjant investicijų projektusbei energinių auditų dokumentusnustatyta, kad įvairūs specialistai –ekspertai toms pačioms išorinėmsatitvaroms nustato skirtingusšilumos izoliacinius parametrus –šilumos perdavimo koeficientus U,todėl gaunami abejotino tikslumošiltinimo efektyvumo apskaičiavimai.Siekiant suvienodinti ir teisingiauatlikti išorinių atitvarų šiltinimoefektyvumo apskaičiavimus, rekomenduojamanaudotis naujaiparuošta metodika „Atnaujinamų(modernizuojamų) daugiabučiųgyvenamųjų namų projektiniųenerginio naudingumo rodikliųskaičiavimo metodika“ arba tų namųprojektiniais parametrais.Pažymėtina, kad tipiniųdaugiabučių namų projektinėjedokumentacijoje yra visų išoriniųatitvarų šilumos izoliaciniai parametraibei šilumos energijos poreikiainamų šildymui bei karšto vandensruošimui. Jais galima būtų pasinaudotiir atsisakyti kiekvienam tipiniamnamui daryti energinį auditą.Pakaktų pasinaudoti anksčiausuprojektuotų tipinių namų projektiniaisparametrais bei kelių namųnatūrinėmis patikromis. Prie toreikėtų patikslinti tų namų fizinębūklę. Tai leistų pagreitinti ir atpigintinamų modernizavimo procesą.Iliustracijas parinko autoriusProblemas aptarė, dabarlaukia sprendimųKovo 31 dieną Seime įvykoLietuvos pramonininkų konfederacijos(LPK) vadovų susitikimas suvaldančiosios Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratųfrakcijos atstovais A. Kubiliumi, A.Ažubaliu, A. Sekmoku, I. Šimonyte,D. Kreiviu, D. Jankausku, kai kuriaisSeimo nariais bei Vyriausybės kancleriuD. Matulioniu. Buvo aptarti energetikos,transporto, logistikos, darbosantykių lankstesnio reguliavimoklausimai, kuriuos kėlė LPK prezidentasB. Lubys ir kiti kalbėjusieji.Lietuvos statybininkų asociacijosprezidentas ir kartu LPK viceprezidentasA. Šeštakauskas akcentavoinvesticijų skatinimo, mokesčiųtvarkos peržiūros ir ypač darbo vietųsteigimo statyboje svarbą, įveikiantsunkmetį. Ekonominės krizėspasekmes statybų sektorius pajutoskaudžiausiai.Ministras Pirmininkas A. Kubiliusužtikrino, kad LR Seimo 2010m. kovo 18 d. nutarimas „Dėlvalstybės ir verslo tarpusavio skolųužskaitos“ bus įvykdytas. NutarimeVyriausybei pasiūlyta parengti teisėsaktus, nustatančius, kad mokesčiųmokėtojų skola valstybės biudžetui,valstybės ar savivaldybių skolamokesčių mokėtojams nebūtų vertinamoskaip kvalifikaciniai kriterijai,ribojantys mokesčių mokėtojų galimybesdalyvauti tolesnėse viešųjųpirkimų procedūrose; parengti teisėsaktus, nustatančius priešpriešiniųreikalavimų įskaitymą, kai valstybėir savivaldybės turi skolų įmonėms;suteikiančius teisę atleisti nuodelspinigių mokėjimo tuos, kuriemsvalstybė ar savivaldybės negrąžinoskolų.Finansų ministrė I. Šimonytėužtikrino, kad iki gegužės bus priimtasesminis PVM avansinio mokėjimotvarkos pakeitimas. Juo numatoma,kad avansiniai PVM mokėjimai busvykdomi tuo atveju, jeigu jų vidutinėmokestiniam laikotarpiui tenkantimokėtina biudžetui suma per trijųkalendorinių paeiliui einamųjųmėnesių laikotarpį yra didesnė kaip10 mln. litų.Anot A. Šeštakausko, šias Seimoir Vyriausybės nuostatas reikia vertintiteigiamai, kaip atsaką į svarbiusklausimus, kuriuos ne kartą kėlė irStatybininkų asociacija bei jos nariai.Dabar reikia laukti sprendimų.S•Ž17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

30 SAULĖLYDIS. SAULĖTEKISNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNe bausti, o konsultuoti ir patartiTeisingumo ministrasRemigijus Šimašius„Optimizuota ir sistemiška versląkontroliuojančių institucijų veiklaleis užtikrinti kokybiškesnę ir pagalprioritetus verslo priežiūrą. PriėmusViešojo administravimo įstatymopakeitimus, kurie pateikti svarstytiSeimui, jų veikla bus perorientuojamaį pagalbą verslui, o ne represiniųpriemonių taikymą“, – susitikime,kuris buvo surengtas LietuvosLietuvosstatybininkųasociacijojeMokosi AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojaiPernai gegužės 25 d. Lietuvosstatybininkų asociacija irParamos fondas Europos socialiniofondo agentūra pasirašėprojekto „Statybos sektoriausvadovų ir darbininkų profesiniomeistriškumo ugdymas“ sutartį ir2009 m. spalio mėnesį prasidėjopraktiniai mokymai.Pertvarkant versląkontroliuojančias įstaigas, siūlomajas sugrupuoti pagal veiklos sritisį aštuonias grupes: aplinkos,konkurencijos ir rinkos priežiūros,finansų rinkos, kultūros ir švietimo,mokesčių, muitų ir apskaitos,visuomenės ir asmens sveikatos,maisto ir žemės ūkio, saugos.pramonininkų konfederacijoje, sakėteisingumo ministras RemigijusŠimašius. Viešojo administravimoįstatymo pakeitimų idėja, anot ministro,yra paprasta ir aiški.Inspektuojančios irkontroliuojančios institucijos turitaip pat ir konsultuoti. Tačiau verslassusiduria su problema: paklaususapie tai, kaip įgyvendinti vieną ar kitąteisės akto reikalavimą, dažniausiaigaunamas formalus atsakymas –įstatymas nurodo, kad reikia darytitaip, kaip nurodyta įstatyme. „Tai yraatsakoma tais pačiais žodžiais, kuriuospaklausėjas jau žinojo, – sakė teisingumoministras R. Šimašius. – Taipyra todėl, kad nėra įtvirtinta pareigakonsultuoti.“ Taip pat, anot ministro,turi būti įtvirtina nuostata, kad verslininkas,negavęs tinkamo atsakymodėl reikalavimų vykdymo, negali būtinubaustas – jis taip pat turi teisęnežinoti, jeigu institucija nesugebapateikti tinkamo atsakymo.Inspektavimas pradedamasskirstyti į planinį ir neplaninį. Apieplaninį inspektavimą verslininkaituri būti įspėjami iš anksto, kadspėtų pasirengti. „Kontroliuojančiosinstitucijos turi tapti panašios į auditorius,– sakė R. Šimašius. – Apiejų apsilankymą visi žino iš anksto irlabai atidžiai tam pasirengia. Svarbiausiaturi būti ne baudimas, o išvadųsurašymas ir rekomendacijos. Baudasbus galima skirti tik tuomet, kai busPirmasis tūkstantis – yraPagrindinis projekto tikslas – pagilintiir suteikti darbuotojams naujųžinių, susijusių su tiesioginiu darbuotojoatliekamu darbu, funkcijomis beiatsakomybe. Vadovams skirti mokymaiyra būtini kvalifikacijos kėlimui,atestacijos patvirtinimui, suteikiantysžinių, kaip vadovas darbe gali panaudotimodernias technologijas.PST nuotr.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOfiksuotas piktybinis, sąmoningaspažeidimas.“Inspektorius į bendrovę tikrintigalės ateiti tik tuomet, jeigu tamturės svarią priežastį.„Toks veikimo būdas yra rizikingas,bet kito nesugalvojome“ – sakėteisingumo ministras R. Šimašius,verslininkams pristatydamaskontroliuojančių įstaigų pertvarkoskoncepciją. Jo žodžiais, grupuojant irjungiant kontroliuojančias institucijas,siekiama vieno tikslo – Lietuvojeverslo kontrolė turi būti koncentruotaagentūrose, o visa kontrolėturi būti skirta ne bausti, o vykdytiprevenciją – veikla turi būti orientuotaį klientą. Ministras akcentavovadinamuosius informacijos kanalus,kurie yra svarbūs keičiant situaciją,bet kurie šiuo metu neveikia: svarbuidentifikuoti trukdžius, kurie būtųįvardyti ir perduoti ministrams beiVyriausybei, kad juos būtų galimapašalinti.Šiuo metu Lietuvoje veikiadaugiau kaip 150 versląkontroliuojančių įstaigų, kuriosedirba apie 5 tūkst. inspektavimofunkciją atliekančių darbuotojų.S•Ž Kęstučio Jonaičio nuotr.Daugelis mokymų yra orientuoti įefektyvų statybinių projektų, pokyčiųrinkoje, įmonės valdymą. Projektometu vykdomi įvairių statybos sritiesbei susijusių specialybių, kurių reikiastatybininko darbui, mokymai.Projekte dalyvauja 49 asociacijosnarės: „Dzūkijos statyba“, „Edrija“,„Eikos statyba“, „Empower“, „Montuotojas“,„YIT Kausta“, „YIT technika“,„Panevėžio statybos trestas“ir kt. UAB „Dzūkijos statyba“ VGTUkokybės vadybos centre apmokėpenkis atestuojamus specialistus,AB „Panevėžio statybos trestas“Panevėžio apskrities statybosinžinierių klube apmokė ir atestavoaštuonis specialistus.Vadovus mokė ir kitos asociacijosnarės pagal mokymo programas:Įmonės padalinio veiklos valdymas,Efektyvus statybinių projektų valdymas,Lyderystės modelis statybų sektoriujeir t. t.Mokymus vykdo – M.Gurskienės verslo vadovų centras,UAB „Mercuri International“. Taippat buvo apmokyti ir išduoti kvalifikaciniaipažymėjimai 46 kroviniųkabinėtojams, 37 darbininkams, atliekantiemskėlimo įrengimų lopšiuosedarbus ir t. t. Tampa vis labiau populiari„Pastatų apšiltintojo“ mokymoprograma. Iš viso iki balandžiomėnesio pradžios sudaryta sutarčiųir planuojama apmokyti per tūkstantįasociacijos įmonių, dalyvaujančiųprojekte, darbuotojų.S•ŽSTR 1.01.08.2002 „Statiniostatybos rūšys“Nr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisReglamentų pakeitimai palengvinostatybos valstybinę priežiūrąŠių metų pradžioje įsigalioję Statybos techninių reglamentų (STR) pakeitimai naudingi ir gyventojams,ketinantiems pertvarkyti būstą, ir statybos valstybinę priežiūrą atliekantiems pareigūnams, pranešėValstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.„Specialistams,vykdantiems statybosvalstybinę priežiūrą,pasikeitimai yra iš tiesųnaudingi. Jiems aiškiau, kurpadarytas nusižengimasstatant vienokius ar kitokiusstatinius, o kur ne. Žinoma,darbo krūvio galbūt tainesumažins, nes gali atsirastižmonių, kurie neteisingai supras naujus reikalavimusarba juos traktuos savaip, šitaip nusižengdami tvarkai.Kad gyventojai statytųsi statinius nenusižengdamidabar galiojantiems teisės aktams, siūlome prieš statantbūtinai pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimoir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijosspecialistais“, – sakė Valstybinės teritorijų planavimo irstatybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkėL. Nalivaikienė.Aplinkos ministro patvirtintamepakoreguotame STR 1.01.08.2002„Statinio statybos rūšys“ įsigaliojonuostatos, kuriose tam tikri statiniorekonstravimu ar kapitaliniu statinioremontu vadinami statybos darbailaikomi paprastojo remonto darbaisvieno ar dviejų butų gyvenamuosiuosepastatuose ir jų priklausiniuose,jei nekeičiamas jų užimamas plotas,aukštis ir tūris. Vykdant šiuos darbusmiesto teritorijoje, kultūros paveldoobjekto teritorijoje ar kitoje saugomojeteritorijoje, būtina turėti nustatytatvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą irraštu patvirtintą supaprastintą statinioprojektą. Tokiais atvejais supaprastintamestatinio projekte neprivalomapateikti sklypo planą su pažymėtaisesamais ir projektuojamais statiniais,jų eksplikacija, projektuojamų statiniųpagrindiniais matmenimis.Minėtų statinių paprastojo remontodarbams priskiriamas ir stogodangos keitimas. Anksčiau, susiruošuskeisti stogo dangą, statybos leidimonereikėdavo tik tada, jei būdavokeičiama šlaitinio stogo danga to patiestipo ir spalvos danga. Pavyzdžiui,17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOšlaitinio stogo šiferio danga be statybosleidimo galėjo būti keičiama tik į šiferiodangą, skardinė šlaitinio stogo danga –tik į skardinę. Dabar keičiant seną stogodangą, be statybos leidimo galimakeisti kito tipo danga, jei nekeičiamoslaikančiosios konstrukcijos kitotipo laikančiosiomis konstrukcijomis,neįrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos,nepašalinama dalis esančiųlaikančiųjų konstrukcijų.Pasikeitęs STR 1.01.08.2002 „Statiniostatybos rūšys“ nebereikalaujapasirūpinti statybos leidimais ir tiems,kurie norės keisti pastatų fasadų aršlaitinių stogų dangos spalvą saugomoseteritorijose. Tačiau reikės pasirinktitos saugomos teritorijos apsaugosreglamentuose nurodytas spalvas.Supaprastinta tvarka kaimovietovėse galioja ir tiems, kuriešiltina pastatų fasadus, keičia išorėsarchitektūros detales ar įrengia naujas,išorinėje atitvaroje įrengia naujusfasado elementus, o stoguose – stoglangius.Šiuos darbus bus galima atliktibe statybos leidimų. Miestuose irsaugomose teritorijose reikės nustatytatvarka gauti įgaliotų tarnautojų raštiškąpritarimą.Minėto STR 1.01.08.2002 „Statiniostatybos rūšys“ pakeitimai turėtų pagerintiir daugiabučių namų balkonųišvaizdą. Iki šiol balkonus stiklintinorintys gyventojai tai daryti galėjo bestatybos leidimų ar įgaliotų tarnautojųpritarimų. Dabar įstiklinti balkonus arlodžijas miestuose, kultūros paveldoar kitose saugomose teritorijosebūtina turėti nustatyta tvarka įgaliotųtarnautojų patikrintą supaprastintą statinioprojektą su jų raštišku pritarimu.Tokiais atvejais supaprastintame statinioprojekte neprivaloma pateikti sklypoplaną su pažymėtais esamais ir projektuojamaisstatiniais, jų eksplikacijair projektuojamų statinių pagrindiniaismatmenimis.STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi(tarp jų laikini) statiniai“Nuo šių metų pradžios pakeistameSTR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarpjų laikini) statiniai“ nesudėtingu statiniulaikomas paprastų konstrukcijųpastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5m, jo visų aukštų, antstatų, pastogėspatalpų ir naudojimo paskirtimi susietųpriestatų plotų suma yra ne didesnėkaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis)yra ne didesnis kaip vieno aukšto.Prie nesudėtingų statinių priskiriamiir paprastų konstrukcijų inžineriniaistatiniai.Anksčiau šiame reglamente įrašytasleistinas statinio tarpatramis nuo vienossienos iki kitos buvo 4,8 m. Dabarjis padidintas iki 6 m. Į nesudėtingųstatinių sąrašą įtraukti ir gyvenamieji(vieno, dviejų butų) namai, kurių plotasyra ne didesnis nei 80 kv. m. Tokiamnamui statyti nereikia statybos leidimo,užtenka įgalioto tarnautojo patikrinto irraštu patvirtinto supaprastinto statinioprojekto.Atkreiptinas dėmesys, kadnesudėtingi statiniai skirstomi į dvigrupes. Statant pirmosios grupėsnesudėtingus statinius, nereikia neisupaprastinto statinio projekto suįgalioto tarnautojo raštišku pritarimu,nei statybos leidimo. Statant antrosiosgrupės nesudėtingus statinius, taippat pirmosios grupės nesudėtingusstatinius saugomose teritorijose,būtinas įgaliotų tarnautojų patikrintassupaprastintas statinio projektas su jųraštišku pritarimu.S•Ž SZ archyvo nuotr.TRUMPAISTATYBOS INSPEKCIJAViešieji pirkimai –skaidriauKovo pradžioje įsigaliojo Viešųjųpirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas,kuriuo įgyvendinami Saulėtekiokomisijos siūlymai, Lietuvos viešųjųpirkimų teisė suderinama su EuroposSąjungos teisės reikalavimais,tobulinama viešųjų pirkimų ginčųnagrinėjimo tvarka, įteisinami vidaussandoriai, pranešė Ūkio ministerija.„Šie įstatymo pakeitimai leispadaryti skaidresnes ir paprastesnesviešųjų pirkimų procedūras, o versloatstovai turės daug geresnes sąlygasjuose dalyvauti“, – sakė ūkio viceministrasRimantas Žylius.Nuo šiol perkančiosios organizacijosįpareigotos pirkimo dokumentuosenurodyti subrangovųkeitimo tvarką ir kainodarostaisykles, o iš tiekėjų turės reikalauti,kad pasiūlymuose nurodytųketinamus pasitelkti subrangovus.Perkančiosios organizacijos viešojopirkimo dalyvių reikalavimu turėssupažindinti juos su kitų dalyviųpasiūlymais. Taip pat numatytosgalimybės supaprastinti tiekėjų kvalifikacijostikrinimo tvarką.Įgyvendinant ES direktyvosnuostatas įstatyme suformuotatiekėjų teisių gynimo priemoniųsistema, pagal kurią tiekėjasgali kreiptis į teismą dėl laikinųjųapsaugos priemonių taikymo(įskaitant pirkimo procedūrossustabdymą), perkančiosios organizacijossprendimų panaikinimo,žalos atlyginimo, pirkimosutarties pripažinimo negaliojančiaar alternatyvių sankcijų taikymo.Viešųjų pirkimų tarnyba, gindamaviešąjį interesą, taip pat galės kreiptisį teismą dėl pirkimo sutartiespripažinimo negaliojančia ir (arba)alternatyvių sankcijų taikymo.Siekiant apginti teisėtus tiekėjųinteresus, teismams suteiktateisė pripažinti pirkimo sutartįnegaliojančia ar taikyti alternatyviassankcijas. Siekiant pagreitintiviešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimoprocedūras teismams leidžiamaginčus nagrinėti ne tik žodine, bet irrašytine tvarka.Įstatyme nustatyti ilgesni senatiesterminai perkančiosios organizacijospriimtiems sprendimams irveiksmams ginčyti. Senaties terminasginčyti perkančiosios organizacijossprendimams gali trukti 10 ar 15dienų nuo tiekėjų informavimo apiepriimtą sprendimą dienos, o senatiesterminas kreiptis dėl pirkimosutarties pripažinimo negaliojančia– 6 mėnesiai nuo pirkimo sutartiessudarymo.S•Ž31

32 AKTUALIJOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisASOCIACIJOSE33INVEGA paskelbė konkursą išdalyti50 mln. Lt labai mažoms paskolomsUAB „Investicijų ir verslo garantijos“(INVEGA), atliekanti Verslumoskatinimo fondo valdytojo funkcijas,kovo 31 d. paskelbė atvirą konkursąfinansiniam tarpininkui atrinkti, kuristeiks labai mažas paskolos smulki-PROJEKTUOJA IR MONTUOJA:• pastatųvidaus elektros sistemas;• išorės elektros energijos tiekimo linijas iki 10 kV;• pastatųinžineriniųsistem ų (oro šildymo,vėdinimo, kondicionavimo) automatiką;• kompiuterinius-telefoninius tinklus;• priešgaisrines sistemas.?ATLIEKA:• autorinę priežiūrą;• atestuotus sumontuotųsistemųelektrofizinius matavimus.www.fiatlux.lt??oms verslo įmonėms, socialinėmsįmonėms, fiziniams asmenims, ketinantiemspradėti ir/ar plėtoti savoverslą. Atviras konkursas atliekamaselektroninėmis priemonėmis, naudojantiscentrine viešųjų pirkimų informacinesistema (CVP IS). Potencialūsfinansiniai tarpininkai, naudodamiesiCVP IS priemonėmis, pasiūlymus turipateikti iki 2010 m. gegužės 14 d.10 val. Skelbimas apie viešąjį pirkimąišspausdintas „Valstybės žinių“ priede„Informaciniai pranešimai“ (2010-03-31 Nr. 23).Viešojo pirkimo procedūrų metuatrinktas finansinis tarpininkas teiksiki 86 tūkst. litų kreditus. Labaimažos paskolos bus derinamos sukonsultacijomis ir mokymais, kuriuosnemokamai organizuos atvirąkonkursą laimėjęs finansinis tarpininkas.Labai mažų paskolų teikimasper Verslumo skatinimo fondą yravykdomas iš 2007–2013 m. EuroposSąjungos struktūrinių fondų lėšųir įgyvendina finansų inžinerijospriemonę „Verslumo skatinimas“pagal Žmogiškųjų išteklių plėtrosveiksmų programos pirmojo prioriteto„Kokybiškas užimtumas ir socialinėaprėptis“ pirmąjį uždavinį „Didintidienosparodojedarbuotojų ir įmonių prisitaikymąprie rinkos poreikių“.Pagrindinis ES struktūrinės paramospanaudojimo tikslas – sparčiaigerinti sąlygas investuoti, dirbti irgyventi Lietuvoje, kad ūkio augimoteikiama nauda pasiektų visus Lietuvosgyventojus. Žmogiškųjų ištekliųplėtros veiksmų programa skirtapritraukti ir išlaikyti žmones darborinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsivisą gyvenimą, plėtoti aukščiausioskvalifikacijos darbo jėgą ir tobulintiviešąjį administravimą. Programafinansuojama iš Europos socialiniofondo.Trišalė finansavimo sutartis tarpLR finansų ministerijos, LR socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos irUAB „Investicijų ir verslo garantijos“(INVEGA) dėl Verslumo skatinimofondo įsteigimo pasirašyta 2009 m.gruodžio 30 dINVEGA inf.Š. m. balandžio 15-17 dienomis „Litexpo“ parodų centre„Statyk!“ ir „Statybų žinių“ stende rengiamos“Klausk specialisto” dienos:Balandžio 15 d. (ketvirtadien) ir 16 d. (penktadienį)13-15 val. statinių konstrukcijų apšiltinimo klausimais konsultuosdr. Česlovas Ignatavičius (VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorija).Balandžio 17 d. (šeštadienį)11-13 val. parodos lankytojai galės pateikti klausimusvyr. redaktorei Danutei Ramoškevičiūtei į žurnalo rubriką „Klausk specialisto“.Laikraštis Lietuvos statybininkamsMetai, paženklinti praradimais ir atradimaisDalia BARDAUSKIENĖ,Lietuvos nekilnojamojo turto plėtrosasociacijos direktorėŠiemet skaičiuosime šeštuosius asociacijosveiklos metus, rinksime naująvaldybą, prezidentą. Organizacija kūrėsisu didžiuliu entuziazmu ir optimizmu,bet veiklos penkmetį praėjusiais metaispažymėjome labai neramioje aplinkoje.Bendroji situacija pasaulyje ir valstybėje,ekonominis nuosmukis ir finansų krizėlėmė, kad šiandien narių turime mažiau,o bedarbystė mūsų sektoriuje pasiekėaukščiausią tašką. Žvelgdami į ateitį,matome dar keletą įtemptų metų, kuriespręs daugiau išlikimo nei pakilimouždavinius, stovėsime pasirinkimųkryžkelėje. Ir nors daug vilčių buvonukreipta į valstybės pastangas skatintiekonomiką, realybėje jos dar netapotuo lauktu postūmiu, varikliu.Sakoma, kad krizė – tai ir naujos, darneatrastos galimybės, todėl asociacija irtoliau kryptingai dirbo nariams aktualiaisklausimais, tapo savotiška sala, kuriojegalima atvirai ir atsakingai diskutuoti,tartis, dėlioti ateities gaires. Norėčiaupadėkoti mūsų darbo grupių vadovamsir nariams, kurie ir per sunkmetį suprato,kaip svarbu prisidėti prie bendrųjų asociacijosveiklų, nors kiekvienam jo įmonėsišlikimo klausimai buvo ir yra svarbiausi.Pagrindiniai klausimai, kuriais darbavosiLNTPA darbo grupės, apėmė versloir investicinės aplinkos gerinimo priemones:teritorijų planavimą ir statybųnormavimą, viešą ir privačią partnerystę,turto vertinimo ir mokesčių, klausimus,prieinamo būsto problematiką.Kalbant apie visai šaliai svarbiaspermainas teritorijų planavime, matau,kad jos yra žinomos, dauguma iš jųyra Vyriausybės veiklos programoje,tačiau įgyvendinimas smarkiai vėluoja.Mūsų organizacijos indėlį matau, kadpriimtos antikrizinės TPĮ pataisos, kuriossudaro galimybes tam tikrais atvejaisnerengti detaliųjų planų, o detaliųjųplanų tvirtinimas pavestas administratoriams,ir t. t. Laukiame planavimonormų ir kitų poįstatyminių aktų, kurieleis įstatymo pataisas įgyvendinti.Aktyviai dalyvaujame kuriant naująTPĮ koncepciją, kurią artimiausiu metutvirtins Vyriausybė. Sulaukėme teigiamosprendimo dėl nedidelių būstų, kurie,remiantis mūsų tyrimais, turės paklausą,ypač dabartinėje situacijoje. Norsbuvo jaučiamas tam tikras valstybiniųinstitucijų vilkinimas, dialogas ir supratimasbuvo rastas, nugalėjo žmogausgalimybė rinktis ir ekonominė logika.Taip pat tikimės, kad artimiausiu metudienos šviesą išvys Gyvenamųjų vietoviųviešosios infrastruktūros plėtrosįstatymo koncepcija, kuri parengta irlaukia politikų dėmesio.Manome, kad artimiausius metusvalstybės ekonomiką paskatins ir verslui(projektuotojams, plėtotojams, statytojams)padės išlikti tiktai tikslinės investicijosį viešąją infrastruktūrą ir viešojobei privataus sektorių partnerystė.Artimiausius metus partnerystė turėtųtapti prioritetine sritimi siekiantįgyvendinti viešosios infrastruktūrosprojektus, kurie labai reikalingi visuomenei– darželiai, mokyklos, viešosioserdvės miestiečių poreikiams. Reikiapripažinti, kad mūsų valstybė nėrapajėgi viena realizuoti tokius projektus,o verslas gali ir pasirengęs tokiambendradarbiavimui. Atkreipsiu dėmesį,kad asociacija buvo viena iš pirmųjų,kuri inicijavo platesnes viešas diskusijasdėl VPP (viešojo ir privataus sektoriųpartnerystė) projektų plėtojimo, organizavopirmąją viešą VPP mugę,kurios metu pristatyti plėtotojų siūlomiobjektai (pvz., Bendruomenės veiklosnamai, Vilniaus geležinkelio stotiesaikštės rekonstrukcija, požeminė perėjasu prekybinėmis patalpomis prie „Ozo“prekybos centro ir kiti). Ir toliau aktyviaidalyvausime VPP procese, sieksime greitesnioir paprastesnio jo įgyvendinimo.Iš Vyriausybės laukiame pažadėtųbandomųjų projektų, kurie jau turėjoprasidėti šių metų pradžioje.LNTPA aktyviai dalyvauja įvairiosedarbo grupėse, sudarytose prie Ūkioministerijos, Aplinkos ministerijos,Švietimo ministerijos ir Vyriausybės.Palaikome profesionalius santykius suVilniaus Gedimino technikos universitetu,Kauno technologijos universitetu.Periodiškai, viešai susitinkamesu Vilniaus miesto valdžia ir stengiamėsne tik išdėstyti opius klausimus, bet irsiūlome sprendimus. Tenka apgailestauti,kad ne visi klausimai pasiekiapolitikų protus ir širdis. Tai pažymėtinair apie parkavimo klausimus, ir NTmokestį už pastatytą, įregistruotą, betneparduotą būstą. Nors pripažįstama,kad šio mokesčio taikymas yra teisinisnelogiškumas, o savivaldybių tarybosturi teisę šio mokesčio neįvesti (iki šioljis ir nebuvo renkamas), ekonominiai irsocialiniai argumentai – išsaugoti darbovietas, kurios į biudžetą generuotųdaugiau GPM, mažesnės išmokos be-darbiams ir kiti – kol kas pralaimi. Betgera žinia, kad Finansų ministerija rengianaują Nekilnojamojo turto mokesčioįstatymo redakciją, kurioje minėtonelogiškumo nebeliks.Pažymėčiau, kad asociacijos iniciatyvosnėra nukreiptos tik į vieno verslosektoriaus aplinkos gerinimą. Asociacijossiūlymai ir iniciatyvos išspręstų ne vienąvisuomenei aktualų klausimą – nuo nuomojamomunicipalinio būsto trūkumoiki viešosios infrastruktūros, aiškios irsubalansuotos urbanistinės politikos.Pastarajam uždaviniui tinkamai pristatytivisuomenėje inicijavome pirmąjį Lietuvosurbanistinį forumą, kuris jau tapo gražiatradicija. Darnios plėtros idėjų sklaidaisėkmingai tarnauja Darnios plėtrosakademija. Jos dėka kartu su partneriaisorganizuojame geriausių metų objektųkonkursą ir apdovanojimą „Už darniąplėtrą“, organizuojame apvalius stalus,temines išvykas. Švietėjiška, visuomenėsinformavimo veikla labai svarbi asociacijosdalis ir užima deramą vietą.Vienas iš pavyzdžių – „Verslo forumas“,apjungęs didžiulį būrį visuomeniniųorganizacijų iš įvairių sričių ir sektoriųir įrodęs, kad norint galima jungtis dėlbendrų vertybių ir kartu joms atstovauti.Praėjusiais metais asociacija paskatinoglaudesnį bendradarbiavimą su Latvijosir Estijos nekilnojamojo turto plėtrosasociacijomis, pasirašytas bendradarbiavimomemorandumas, o gegužėsmėnesį įvyks bendras trijų Baltijos šaliųnekilnojamojo turto plėtros asociacijųforumas. Plėsdami tarptautinę veiklą,sėkmingai naudojamės ir įgyvendinameES finansuojamus bendruosius irprofesinius mokymus savo nariams.Sunkmečiu tai svarus indėlis į bendroviųmokymų programas, į darbuotojų kvalifikacijoskėlimą.Manau, kad mūsų asociacijos buvimasyra didžiulė vertybė ir verslui, irvisuomenei. Sukurta aktyvių ir darbščiųžmonių, kurie suvokė, kad nekilnojamojoturto plėtros poreikis Lietuvojeyra didelis, tačiau jo realizavimaspriklauso nuo mūsų miestų, miestelių irviso krašto darnios plėtros. Šiandienossituacijoje svarbu nepamesti šios krypties,ilgalaikės asociacijos vizijos: darniplėtra – nekilnojamojo turto rinkosateitis. Ir nors plėtotojo profesija atsiradoneseniai, kartu su Nepriklausomybešvenčiame šio termino dvidešimtmetį,o profesionalių įmonių turime darnedaug, tikiu, kad Lietuvos nekilnojamojoturto plėtotojai rado vietą,nes jų dėka šiuolaikiniai verslo, būsto,prekybos, logistikos centrai pagražinomūsų aplinką, gyvenimo kokybę iržmogiškus santykius, pamažu keičiapožiūrį į atsakingą plėtros verslą.LNTPA nuotr.TRUMPAIBendradarbiavimomemorandumasKovo mėnesį Rygojebendradarbiavimą parašais patvirtinoLietuvos nekilnojamojoturto plėtros asociacijos (LNTPA)prezidentas Robertas Dargis,Lietuvos nekilnojamojo turtoagentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentasVytas Zabilius, Latvijosnekilnojamojo turto asociacijosprezidentas Edgars Šins, Estijosnekilnojamojo turto bendroviųasociacijos viceprezidentasJaanus Laugus ir Estijos nekilnojamojoturto brokerių rūmų prezidentasAndrus Soonsein. Numatytosbendradarbiavimo sritysapims rinkos tyrimus, keitimąsiinformacija, produktų, paslaugų,mokymų mainus, verslo beimokomąsias keliones, profesinėsetikos klausimus, bendrus Baltijosregiono renginius ir kt.Rygoje vykusiame susitikimeNT asociacijų vadovai diskutavoaktualiais sektoriui klausimais,apsikeitė informacija apie padėtįkiekvienoje iš šalių, aptarėnaujas galimybes. Latvijos atstovasEdgars Šins, kalbėdamasapie susitikimo tikslą, pabrėžė,kad glaudesnis tarptautinisbendradarbiavimas, patirties,informacijos, žinių integracijayra neišvengiama būtinybė. Jisatkreipė dėmesį į poreikį kartuįvertinti praeities pamokas irpasiruošti naujam etapui, naujamekonomikos pakilimui.Susitikimo dalyviai pripažino,kad nevaldomos investicijos įnekilnojamąjį turtą turi neigiamųpasekmių, tačiau siekiantišvengti praeities klaidų būtinosatitinkamos reformos ir valstybiųlygmenyje. LNTPA prezidentasRobertas Dargis atkreipė visųdėmesį į tokius svarbius darniosplėtros klausimus kaip žemėspaėmimas visuomenės poreikiams,biurokratinės teritorijųplanavimo procedūros, efektyvusvaldymas, socialinės ir inžinerinėsinfrastruktūros plėtros klausimai,klimato kaita, nuolat senkantys irbrangstantys energetiniai ištekliaibei kiti. Jo teigimu, neišsprendusšių klausimų, nekilnojamojo turtoplėtotojai ir toliau susidurs subiurokratinėmis kliūtimis, o darniplėtra tebeliks gražia vizija irsiekiamybe. Jo nuomone, turimesusitarti, kokius norime turėtimiestus ir miestelius, kokie mūsųplėtros prioritetai respublikiniu,regioniniu ir vietiniu lygiu.LNTPA inf.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO

34 NAUJIENOSNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNaujasis aplinkos viceministraskuruoja statybaspagrindinėse statybos veiklossrityse dirbančių specialistų irstatybos verslo įmonių atestavimokoordinavimą, darnaus vystymosistrategijos architektūros, statybosir teritorijų planavimo srityjeįgyvendinimą, saugomų teritorijųtvarkymo politikos formavimą,pranešė Aplinkos ministerija.49-erių A. R. Zabulėnas iki šiolėjo Būsto ir urbanistinės plėtrosagentūros prie Aplinkos ministerijosdirektoriaus pavaduotojoNeseniai pareigas pradėjo eitinaujasis aplinkos viceministrasArūnas Remigijus Zabulėnas,paskirtas aplinkos ministroGedimino Kazlausko įsakymu.Aplinkos ministerijoje A. R.Zabulėnas yra atsakingas užarchitektūros, statybos ir teritorijųplanavimo bei kraštovaizdžio politikosformavimą, būsto politikosformavimą, valstybės nekilnojamojoturto paskirstymą, taip pat jo perdavimosavivaldybėms koordinavimą,pareigas, anksčiau dirbo aplinkosministro patarėju.Technikos mokslų daktarasA. R. Zabulėnas su pagyrimubaigė Vilniaus inžinerinį statybosinstitutą (dabar – VilniausGedimino Technikos universitetas),taip pat Vilniaus universitetoTarptautinio verslo mokyklosmagistrantūros studijas.Naujasis viceministras dirbęsmokslinį darbą, dėsto VGTU,vadovavo kelioms bendrovėms,dirbo pirkimų vadovu įgyvendinantPasaulio banko finansuojamąprojektą.S•Ž AM nuotr.Kviečiame rinkti„Statybų generolus“Leidykla „Farba vita“, leidžianti statybų tematikos leidinius „Statybųžinios“, „Statyk!“ ir kitus, jau antrus metus kartu su partneriaisrengia „Statybų generolų“ apdovanojimus.Lietuvos statybininkųasociacija„Statybų generolų“ apdovanojimai– tai naujas, tradiciniu tampantisrenginys. Jo metu pagerbiamistatybų ir su jomis susijusio versloatstovai. Kandidatai į nominantusatrenkami pasitelkiant ne skaičius,rodiklius, o vertinant juos kaip vadovus,mecenatus, partnerius, jųvisuomeninę veiklą ir veiklą siekianttinkamų sąlygų verslui bei jųindėlį, kuriant pozityvų statybų versloįvaizdį. Nominantus siūlo ne tik„Statybų žinių“ ir „Statyk!“ redakcijos,bet ir bendrovės, asociacijos,Aplinkos ministerija.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOKiekvienoje nominacijoje busįvardyta po tris kandidatus, iš kuriųvienam bus įteiktas originalus prizas,o kitiems dviem nominantams –specialūs diplomai.Apdovanojimai bus įteikti šiųmetų birželio mėnesį.Organizatoriai – leidykla „Farbavita“, Lietuvos statybininkų asociacija,VšĮ „Kultūros idėjų centras“.Kviečiame tapti renginio rėmėjais.Kreiptis į „Statybų žinių“ reklamosprojektų vadovę Lidą Lapkienętel. (8 5) 269 1240, mob. 8 687 17 400;e. p. lida@foliomedia.ltSudomino didelės galimybėsNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisLibijoje darbų netrūksta, bet reikia kantrybėsMilda GURAUSKAITĖStatybų sektoriui Lietuvoje patyrus neregėtą nuosmukį, specialistai ėmėieškoti netradicinių sprendimų, dairytis į naujas, dar neatrastas rinkas.Pernai įkurtos Lietuvos ir Libijos bendrovės „Libijos - Lietuvos generaliniorangovo įmonė“ vadovas Algirdas Vaitaitis teigia, kad statybos darbųšioje Afrikos šalyje apstu, verslo perspektyvos džiuginančios, tačiaudarbas su skirtingos kultūros partneriais ir užsakovais bei diplomatiniųsantykių tarp šalių nebuvimas pareikalauja geležinės kantrybės.Viduržemio jūros skalaujamąŠiaurės Afrikos šalį A. Vaitaitis su dardviem verslo partneriais pasirinkopo ilgų paieškų. „Nors lietuvių verslininkaijau įleidę šaknis kai kurioseAfrikos šalyse – Nigerijoje, Gvinėjoje,Pietų Afrikos Respublikoje, – pramintaistakais eiti neskubėjome.Išsamiai ištyrėme daugybės Afrikos,taip pat buvusios Sovietų Sąjungosšalių rinkas“, – pačią pradžią prisimenaverslininkas.Libija lietuvius patraukėdidžiausiomis statybų galimybėmis– tai turtinga, nuo naftos pramonėspriklausanti, besikurianti valstybė,kurioje jaučiamas didelis naujų keliųtiesimo, pastatų ir net miestelių statybos,vamzdynų ir naftos rezervuarųmontavimo poreikis. Sostinėje Tripolyjesparčiai dygsta naujų namųkvartalai. Be to, šalyje beveik niekasnerenovuojama, o statoma iš naujo.Libija sudomino ir palankiomis gyvenimosąlygomis. Nepaisant diktatūrosrežimo ir kiek neįprastų įstatymų, šalisiš pat pradžių pasirodė pakankamaisaugi. Be malonaus klimato, viliojo irnedidelės kainos, nesunkiai prieinamiįprasti maisto produktai ir tai, jogbeveik su visais vietos gyventojaisgalima laisvai susišnekėti anglų kalba.Laukia pirmųjų užsakymųPašnekovų nuotr.Keleto Lietuvos įmonių konsorciumopagrindu bendra „Libijos – Lietuvosgeneralinio rangovo įmonė“Libijos sostinėje Tripolyje buvo įkurtapraėjusių metų gegužės mėnesį. 65proc. įmonės akcijų priklauso lietuviams,35 – vietiniams libijiečiams.Beveik metus gyvuojanti įmonė šiuometu dalyvauja įvairiuose valstybiniosektoriaus konkursuose ir ruošiasipasirašyti pirmuosius kontraktus.„Taip, kol kas dirbame arabiškaistempais, vyksta įvairios derybos“,– šypsosi kartu su vyru į statybųverslą pasinėrusi būsimoji įmonėsLibijoje administratorė, anglų kalbosspecialistė Violeta Vaitaitienė.„Labai tikimės kuo greičiaugauti pirmąjį užsakymą“, – sakoA. Vaitaitis. Generalinio rangovoįmonės direktorius įsitikinęs, kad supirmuoju užsakymu darbai Libijojeturėtų įsibėgėti. „Manau, užsakovainetruks įsitikinti Lietuvos specialistųpatirtimi ir kompetencija. Esuįsitikinęs, kad netolimoje ateityjegalėsime sėkmingai konkuruotitiek su vietiniais statytojais, tiek suten jau dirbančiais užsieniečiais –italais, vokiečiais, britais, turkais“,– teigia jis.17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOKvies specialistus iš LietuvosPriklausomai nuo gautųužsakymų, generalinio rangovoįmonė į Libiją yra numačiusi kviestiįvairių statybos sričių specialistųiš Lietuvos – kelininkų, inžinierių,vamzdynų ir naftos rezervuarų montavimoekspertų bei kitus statytojų.Pašnekovas atskleidžia, kadįmonė jau yra numačiusi potencialiussubrangovus. Į Libiją „Libijos – Lietuvosgeneralinio rangovo įmonė“ketina pritraukti patikimus, patyrusiuspartnerius, kurių kompetencijayra jau spėję įsitikinti. „Kviesime tiekįmones, tiek atskirus specialistus. Norimesukurti rimtą komandą, galinčiąsėkmingai konkuruoti besivystančiojeAfrikos šalyje“, – sako A. Vaitaitis.Jis pabrėžia, jog sąlygos dirbtiLibijoje itin patrauklios. Ne tik dėlgerų atlyginimų, bet ir todėl, kadšalyje mažai pagundų uždarbiui išleisti– bent jau sostinėje mums įprastųpramogų beveik nėra, musulmoniškoješalyje visiškai neprekiaujama alkoholiu,laisvalaikį vietiniai leidžia parkuose,skveruose, paplūdimiuose.Politiniai ir kultūriniainesklandumaiVaitaičiai teigia pirmuosiusžingsnius tolimoje šalyje žengędrąsiai, ryžtingai, nejautę jokios rizikosar baimės dėl kitokio režimo arkultūrinių skirtumų. Supratimas, kadtai gali trukdyti sklandžiam verslovystymui, atėjo šiek tiek vėliau.Visų pirma lietuviams ne kartąproblemų kėlė neprognozuojamišalies institucijų sprendimai ir Lietuvos– Libijos diplomatinių santykiųnebuvimas. Bene daugiausia jų – dėlvizų, apsunkinto įvažiavimo į šalį.Kiekvieną kartą tenka taikytis prie viskitokių vizų gavimo sąlygų. Keletąkartų lietuviai vizas galėjo gautipačiame Tripolio oro uoste, vėliaušis patogumas buvo panaikintasir teko važiuoti į Maskvoje esančiąLibijos ambasadą (prieš tai, žinoma,pasirūpinus Rusijos viza).Turbūt daugiausia problemųsukėlė šį pavasarį priimtas Libijosvaldžios sprendimas į šalį kurįlaiką neįleisti Šengeno erdvės šaliųgyventojų. Taip nutiko po plačiainuskambėjusio diplomatinio skandalotarp Libijos ir Šveicarijos. Taigilietuvių verslininkams, kurie jau ketinopasirašyti pirmuosius kontraktus,šalis taip pat buvo uždaryta.„Diplomatinių santykių nebuvimaskiek gąsdina. Jeigu ateityje kiltųmažesnių ar didesnių problemų, jasspręsti tektų per Europos SąjungosRINKOSatstovus. Verslui Libijoje kol kassudėtinga – neturime net garbėskonsulo“, – sako A. Vaitaitis.Tačiau bene labiausiai lietuviusAfrikoje glumina kiek neįprasti darbotempai – visi procesai vilkinami ypačilgai. Pavyzdžiui, įmonės steigimasužtruko beveik pusę metų, dar tiekpat – darbo licencijos gavimas.Kiekvienas konkursas, daugybėsdokumentų, formalumų tvarkymastrunka po kelis mėnesius. „Norsiš pradžių tai vargino, dabar jauišmokome atsipalaiduoti, neskubintiįvykių. Pamatytumėte, kaip atrodolibijiečių darbo diena. Nors mumstai neįprasti tempai, šiltesnėse,Viduržemio jūros šalyse, matyt, tainatūralu“, – šypsosi V. Vaitaitienė.„Kadangi mūsų mentalitetas labaiskiriasi, kartais atrodo, kad vietiniai galvojaviena, sako kita, o daro trečia“, –sako pašnekovė. Ilgainiui verslininkamsteko išmokti dar vieną pamoką –libijiečiai gyvena tik „į priekį“ – „vakar“jiems neegzistuoja. Pasirodo, arabųkultūroje tiesiog nepriimtina priminti,kas buvo anksčiau, priekaištauti dėlnepadarytų darbų, netesėtų pažadų.„Kiekvieną kartą viską aiškinti irderinti tenka iš naujo, reikia pamirštivakarykštę dieną. Europiečiams taisunku suprasti, todėl dirbant sukitos kultūros žmonėmis visų pirmatenka apsišarvuoti geležine kantrybe.Svarbiausia – mokėti prisitaikyti, tiktuomet pavyks išvengti kultūriniųkonfliktų“, – tokias pirmąsiaskultūrinių skirtumų pamokas Libijojegavo Vaitaičiai.Pataria pasiruošti iš ankstoTiek būsimiems subrangovams,tiek kitiems į tolimus kraštus vykstantiemsdirbti verslininkams A. Vaitaitispataria su šalies kultūriniais ypatumaissusipažinti iš anksto. „Mums pasisekė,nors ir kiek pavėluotai, sutikti Vilniausuniversiteto TSPMI Azijos ir Afrikoscentro vadovą, islamo tyrinėtojąEgdūną Račių, kuris specialiai mūsųatvejui pritaikė ir paruošė seminarųciklą apie vietos religiją, buities,kasdienybės ir bendravimo ypatumus“,– sako jis. Pašnekovai pripažįsta, kadįsigilinus į kultūrą ir religiją, nuvykus įLibiją bendrauti ir susišnekėti su partneriaistapo paprasčiau.Lietuvoje taip pat organizuojamoskonferencijos, kurių metu savopatirtimi apie galimybes ir iššūkiusAfrikoje dalijasi ten jau šaknis įleidęverslininkai. Todėl Vaitaičiai tikisi,kad būsimi jų partneriai pasinaudostokiomis galimybėmis ir jau nuo patpradžių pavyks išvengti esminių bendravimoklaidų.35

36 PASKUTINIS PUSLAPISNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisSveikiname JubiliatąPernai penkerių metų veiklossukaktį pažymėjo Valdo Bukelskioįsteigta bendrovė „Doka Lietuva.“Šįkart balandžio 19-oji yra svari josvadovo gyvenimo sukaktis – 50-metis.Tai patyręs statybos, nekilnojamojoturto rinkos specialistas,didelės kompetencijos vadybininkasir ekspertas. Bendrovė„Doka Lietuva“ sėkmingai dirba sudiktuojančiomis statybos madasprojektavimo, statybos kompanijomis.Jos klojinių sistemos suteikianaujas technologines galimybesir raiškos priemones šiuolaikinėsmoderniosios statybos plėtrai.„Verslo pasaulyje labai svarbupadorumas, solidarumas, pagarbapartneriui ir konkurentui, kolegaiir paslaugos teikėjui“, – vardijaprofesinės etikos taisykles Jubiliatas.Jomis pats grindžia savo vadovavimometodus ir siekia, kadtai prigytų ir tarp bendradarbių,bendrovės aplinkoje.Trys profesoriausSigito Mitkaus seminaraiPagal bendradarbiavimo sutartįtarp LSA ir Vilniaus Gediminotechnikos universiteto asociacijojestažuoja Teisės katedros vedėjasprof. Sigitas Mitkus.Viena iš stažuotės užduočių,taip pat asociacijos narių pageidavimas– surengti seminarų cikląitin aktualia tema „Statybos rangossutartys: teorija ir praktika“.AB „Lietuvos automatika“būstinėje turiningo profesoriauspranešimo, grindžiamo praktiniaispavyzdžiais, klausėsi vilniečiai statybųvadovai ir specialistai. Kauniečiamsseminaras vyko bendrovėje „YITKausta“, o Šiauliuose priėmė „NCC titanas“.Kartu aplankytos ir bendrovėsasociacijos narės „Sanda“, „Folisita“,„Arkada“, „Mobusta“, kur vykoaktualūs pokalbiai su jų vadovais.S•ŽAplinkosauginių projektų technologinių įrenginiųir talpų iš stiklaplasčio gamintojas• buitinių ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai• pramoninė technologinė įranga• nuotekų siurblinės• priešgaisriniai rezervuarai ir talpyklosUAB „Traidenis“Pramonės g. 31B, LT-62175 Alytuswww.traidenis.ltTel. (8 315) 78 263Faks. (8 315) 77 729E. p. info@traidenis.ltVyr. redaktoriusJuozas Stražnickas, tel. (8 5) 261 0847RedaktorėGenė Drungilienė, tel. (8 5) 210 6109, mob. 8 652 90 576E. p.: redaktorius@statybuzinios.eu,statybuzinios@gmail.comKalbos redaktorėAldona PaulauskienėUAB „Farba vita“ ©Reklamos projektų vadovėPerspausdinant iliustracijas bei tekstus,Lida Lapkienė, tel. (8 5) 269 1240, , iðtisai arba dalimis, bûtinas leidëjomob. 8 687 17 400raðytinis sutikimas.Leidykla neatsako uþ reklaminiøE. p. lida@foliomedia.ltskelbimø bei straipsnių tekstà ir turiná.MaketavoUAB „Ranka“E. p. dizaineris@statybuzinios.euUAB „Farba vita“E. p. info@farbavita.ltSpaudė UAB „ARX Baltica“Veiverių g. 142B, KaunasBendras laikraščio ir jo elektroninėsversijos tiražas 5 tūkst. egz.Lietuvos statybininkųasociacija17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO