Techninė priežiūra – užsakovų akys ir ausys, kuriomis jie ... - Statyk.eu

22 MODERNIZAVIMASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisMODERNIZAVIMAS23TRUMPAIStatybos –rizikingiausia sritisRengiantis statybų sezonui,susijusioms su šia veikla šaliesįmonėms išsiųstas LR vyriausiojovalstybinio darbo inspektoriauslaiškas, primenantis pagrindiniuspavojus statybvietėse ir atitinkamussaugaus darbo reikalavimus,pranešė Valstybinė darboinspekcija.Lietuvoje, kaip ir visoje EuroposSąjungoje, statybos sektoriusyra pavojingiausias – jamekasmet įvyksta apie ketvirtadalįvisų šalyje fiksuojamų mirtinųnelaimingų atsitikimų darbe.Per pirmuosius šių metųdu mėnesius žūčių darbešiame sektoriuje nebuvo,tačiau inspektorių atliekamistatybos įmonių tikrinimai irnustatomi pažeidimai rodo,kad statybvietėse rizika įvyktinelaimingiems atsitikimams yradidelė.Atkreiptinas dėmesys,kad dar statybos darbųužuomazgoje į reikalavimussaugai nepakankamai atsižvelgiaprojektuotojai, kurie prevenciniųnuostatų dėl darbuotojų saugosir sveikatos dažnai neįtraukia įstatinio techninius projektus. Užtai, kad nelaimingiems atsitikimamsdarbe būtų užkirstas kelias,atsako visi statybos procesodalyviai – užsakovai, projektuotojai,rangovai (ir pagrindinis,ir subrangovai), savarankiškaidirbantys asmenys.Inspekcija akcentuoja, kadstatybvietėje labai svarbu tinkamaiir visapusiai vertinti riziką,nuolat stebėti ir tikrinti nuolatjoje kintamą padėtį. Šių principųturi būti itin griežtai laikomasiatliekant pavojingus darbus –darbus aukštyje, žemės kasimodarbus, krovinių transportavimą.Iš anksto pagalvoti apiegrėsmę darbuotojų sveikataiir gyvybei ypač raginamosmažos ir vidutinės įmonės,nes per 80 proc. sunkių irmirtinų nelaimingų atsitikimųdarbe įvyksta įmonėse, kuriosedarbuotojų skaičius ne didesniskaip 100. Būtina prisiminti,kad didžioji dalis nelaimingųatsitikimų darbe tradiciškaiįvyksta neturintiems profesinioparengimo ir patirties, tinkamaineapmokytiems darbuotojams– tiems, kurių darbo stažasįmonėje mažesnis negu 1 metai.S•ŽKodėl žlungadaugiabučių namų mo dernizavimas ŠiauliuoseMarija Laisvyda MATUSEVIČIENĖ,UAB „MEBA“ direktorėŠiaulių universiteto Technologijos fakulteto lektorėŠių metų žiema parodė daugiabučių namų modernizavimopranašumus. Bendraujant su atnaujintų namų gyventojais, visidžiaugiasi daug mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir nepalyginamaigeresnėmis gyvenimo sąlygomis.Bendrijų pirmininkų teigimu,modernizuoto namo gyventojai užšildymą, banko paskolą ir palūkanassumoka mažiau nei vien už patalpųšildymą iki modernizavimo. Okur dar kiekvieno buto savininkogalimybė reguliuoti savo patalpųšildymą, priklausomai nuo asmeniniųporeikių. Juk vieno buto gyventojuireikalinga 18, o kitam – ir gerokaiper 20 laipsnių temperatūra.Pranašumai akivaizdūs, oprograma stringa2007–2008 m. Šiauliuosepajudėjo namų atnaujinimo darbai.Lyginant šalia stovinčius modernizuotusir nemodernizuotus namusmatosi, kokie apšiurę atrodo pastarieji.O kur dar didžiuliai energetiniairesursai, kurie šildo orą?Namų modernizavimopranašumai akivaizdūs, tai kodėl šiprograma Šiauliuose taip stringa?Mano manymu, tai lemia keliospagrindinės priežastys.Nuo pat daugiabučių namųmodernizavimo pradžios nebuvotinkamo išaiškinimo gyventojams,kiek jiems tai kainuos ir kokius jieturės pranašumus. Turint kažkokiųtikslų ar paprasčiausiai neįsigilinusį programos teikiamus privalumus,spaudoje pasirodo nemažaistraipsnių, kuriuose gyventojaigąsdinami, kad jokios naudosiš modernizavimo nėra, o vienkažkieno pinigų grobstymas, kadgyventojai bus prievarta verčiamiimti banko paskolas, užstatydamibutus ir, nebegalėdami grąžintipaskolos ir mokėti palūkanų, busišmetami į gatvę. Skaitant tokiusstraipsnius, dažnai pastebimi partijųsąskaitų suvedinėjimo reikalai.Bendrijų pirmininkai imtismodernizavimo bijo dėl to, kad ikipraėjusių metų pabaigos buvo labaidaug kliūčių rengiant projektus, gaunantstatybos leidimus ir pripažįstantstatinius po modernizavimo tinkamaisnaudoti.Žiniasklaidoje pateikiama labaimažai žinių apie Statybos įstatymopakeitimus supaprastinant projektųruošimą, statybos leidimų gavimąir statinių po modernizavimopripažinimą tinkamais naudoti.Žmonės nėra supažindinami, kadtie, kurie gaudavo kompensacijas užpatalpų šildymą, analogišką galimybęturi ir išlaidų už modernizuojamą savobūstą padengimui. Neaiškinamosir kitos lengvatos, kurios žymia dalimipadengia modernizavimo darbųUžs. Nr. 10/26apmokėjimą. Labai stinga aiškios,kiekvienam daugiabučio namogyventojui suprantamos informacijos.Rinkos sąlygos – palankiosgyventojamsPaskutiniu metu, ženkliaisumažėjus statybos kaštams irdidėjant konkurencijai, namų modernizavimoišlaidos atpinga apie30 proc. Daug lėšų sutaupoma irdėl bankų taikomų fiksuotų 3 proc.palūkanų kreditui. Įvertinus šiuosfaktorius, namų modernizavimosąlygos šiuo metu yra gana palankiosgyventojams.Kada apie modernizavimą kalbadarbus atliekančių įmonių darbuotojai,sudaroma tokia nuomonė, kadpastarieji skatina modernizavimąsiekdami gauti daugiau darbų. Tikslingiausia,mano manymu, Būstoir urbanistinės plėtros agentūrospateikiama informacija, kurioje būtųpalyginamos faktiškai šildymui permėnesį sunaudojamos konkretausbuto išlaidos prieš ir po modernizavimo.Kai gyventojai supras, kad modernizavimaspirmiausia naudingasjiems patiems ir kad tai nepareikalausiš jų papildomų išlaidų, darbai turėtųgerokai paspartėti.Klaidos – ne iš piktos valiosModernizavimo darbus stabdokonkurso dokumentuose ir techniniuoseprojektuose daromos klaidos.Nemanau, kad jos darytos siekiantnešvarių tikslų, veikiau tai neatidumoir neatsakingumo pasekmė.Nors konkursui parengta ir dalyviųpateikta medžiaga turėtų būti patikrintaiki modernizavimo darbųsutarties su rangovu pasirašymo,tačiau tokios klaidos paaiškėja tikdarbų eigoje ir visos skaudžiospasekmės tenka rangovui. Mūsųpraktikoje pasitaikė kuriozinis atvejis,kai konkurso medžiagoje(įkainotame veiklos grafike) priekeičiamų langų kvadratūros pridėtipalangių tiesiniai metrai. Techninioprojekto specifikacijose, pagal kuriasskaičiuota konkurso sąmata, kiekiainurodyti teisingi – atskirai langų kv.m ir palangių m, todėl ir sąmataskaičiuota, įvertinant keičiamų langųkv. m. Nei konkurso organizatoriai,nei medžiagos tikrintojai tokiosklaidos nepastebėjo, o visa kaltė suverstaant rangovo galvos, kadangipateikiant atliktųs darbų aktą pagalveiklos grafiką, iš langų kvadratūrosatimamos palangės.Skandalas iškėlė galimussusitarimusDar vienas didelis daugiabučiųnamų modernizavimo stabdis – visoješalyje nuskambėjęs daugiabučiųnamų modernizavimo konkursųorganizavimo skandalas Šiauliuose.Problemos prasidėjo, kai daugiabučiųnamų modernizavimo konkursųmedžiagą ėmė rengti viena Vilniausbendrovė. Pastebėjome, kad dalyvautikonkursuose kviečiami tik kai kurierangovai, kitiems rangovams netpateikiant klaidinančią informacijąapie būsimus konkursus. Pakeituskonkurso skelbimų tvarką, kai atsiradogalimybė visiems rangovams dalyvautikonkursuose, minėta bendrovėkonkurso sąlygose nurodydavo tokiusreikalavimus, kurių faktiškai nebuvogalima įvykdyti. Pavyzdžiui, pateiktiįrodymą, kad rangovas turi 1,5 mln.Lt. laisvų apyvartinių lėšų sąskaitojear galės gauti tokios sumos bankokreditą (konkurso sąmatinė vertėapie 0,7 mln. Lt), pateikti Socialinioatsakingumo sertifikatą, nors Viešųjųpirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kadtokio sertifikato nereikia, reikalaujamapateikti pažymą apie įvykdytastokias projektavimo darbų apimtis,kokių praktiškai Lietuvoje nė vienaįmonė neturi, ir t. t. Skaudu,kad dėl tokių reikalavimų būdavopašalinamos iš konkurso nepageidaujamosįmonės, o savoms, kurioslieka, nurodyti reikalavimai netaikomi.Todėl ir restruktūrizuojamaįmonė su 4 mln. Lt nuostoliu ikirestruktūrizavimo yra patikima,gali įrodyti, kad turi milijonus laisvųapyvartinių lėšų ir gali būti pripažintakonkurso laimėtoja.Kai visa – vienose rankosePastebėjome, kad problemų kylatada, kai konkurso sąlygas, techninįprojektą ir techninę priežiūrąvykdo ta pati organizacija. Tikriausiaiaiškinti nereikia, kad taip labaipatogu jau prieš konkursą numatytinedaromus darbus, juos įteisintitechniniu projektu, o savas techninisprižiūrėtojas nemato, kad tokie darbaine atliekami, o tik įrašomi akte.Esu įsitikinusi, kad tokią praktikąbūtina keisti.Bendrijos pirmininkas dažniausiainėra statybos specialistas, todėl irsamdomas jo, kaip statytojo, interesamsatstovaujantis atestuotastechninis prižiūrėtojas, pagal STR privalantiskontroliuoti, kad darbui būtųnaudojamos tinkamos medžiagos,atliktų darbų kokybė atitiktų projektoir kitų norminių aktų nustatytusreikalavimus, o apmokama būtų tikuž faktiškai atlikus darbus. Todėlkonkurso medžiagą rengti ir techninępriežiūrą vykdyti turėtų skirtingi juridiniaiar fiziniai asmenys.Procesą stabdo ikiteisminiaityrimaiŠiuo metu vyksta ikiteisminiaityrimai dėl daugiabučių namų modernizavimoprojektų. Suprantu, kadišsamesnė informacija negali būtipateikiama, tačiau visiškas informacijosneteikimas meta šešėlį ant niekuodėtų rangovų. Pasirašius daugiabučiųnamų modernizavimo sutartis,būtina vykdyti darbus. Tačiau šiuometu už juos neapmokama, nes kolnėra ikiteisminio tyrimo sprendimų,pačios bendrijos negauna valstybėsparamos. Žinoma, bendrijos galėtųapmokėti už atliktus darbus savolėšomis ar imdamos kreditą, vėliautas lėšas padengdamos iš valstybėsgauta parama. Bendrijos taupo pinigus,kad nereikėtų mokėti bankuipalūkanų, nekreipiant dėmesio, kaipapsunkinama rangovinių organizacijųfinansinė padėtis. Ikiteisminiaityrimai gali vykti pakankamai ilgai,todėl būtina rasti šios problemossprendimą, kad nesustotų namųmodernizavimas, o už atliktus darbusbūtų atsiskaitoma laiku.Esu įsitikinusi, kad daugiabučiųnamų modernizavimas yra tiesiogneišvengiamas. Tai sutaupyti energetiniairesursai ir gyventojų lėšospatalpų šildymui, geresnės gyvenimosąlygos, pailgėjęs namų tarnavimoekonomiškai naudingas laikas,pagerėjusi pastatų išvaizda, sukurtosnaujos darbo vietos statybininkams.UAB „MEBA“ nuotr.TRUMPAIValstybinė darboinspekcija keičiaveiklos akcentusValstybinė darbo inspekcija savoveiklą numato orientuoti į pagalbąsocialiniams partneriams efektyvesniukonsultavimu bei informavimu,metodinių rekomendacijų rengimu beiadministravimo veiksmų tobulinimu,supažindindama komisijos narius sunaujomis Valstybinės darbo inspekcijos(toliau – Inspekcija) veiklos kryptimis,sakė LR vyriausiasis valstybinis darboinspektorius Mindaugas Pluktas.Inspekcijos misija nekinta, tačiaunaujieji veiklos principai, nustatantyslankstesnių sprendimų, skatinimo irpatarimų akcentavimo taktiką, turėtųtapti pagrindu kurti tikrinimų kultūrą,grindžiamą abipusiai geranoriškaissantykiais. Siekiant mažinti naštą verslui,veiklą taip pat ketinama orientuotiį institucijų bendradarbiavimą,tikrinimų koordinavimą, bendrųsprendimų priėmimą.Apskrityse numatoma nuolatorganizuoti seminarus mažoms irvidutinėms įmonėms, specializuotusbei išvažiuojamuosius seminarussavivaldybėse ir seniūnijose. Nemažadalis seminarų bus vykdoma kartusu Europos verslo ir inovacijų tinkluLietuvoje bei Europos saugos irsveikatos darbe agentūros Lietuvosryšių punktu.Padedant darbdaviams sudarytidarbuotojams saugias ir sveikatainekenksmingas darbo sąlygas,ypač esant padidintai rizikai, busrengiama ir Inspekcijos svetainėjeskelbiama daugiau įvairių metodiniųrekomendacijų, išaiškinimų beipatarimų, kuriami nuolatinio kontaktosu darbdaviais elektroninėjeerdvėje specializuoti puslapiai ir kt.Tačiau, kai kalbama apiepagrindinę vertybę – žmogausgyvybę ir sveikatą, neišvengiamaiišlieka tam tikrų sankcijų beiprocedūrų taikymas atvejais, kaiyra darbuotojų sužalojimo, žūčių arpramoninės avarijos galimybė, o tuolabiau šioms nelaimėms įvykus, akcentuojaInspekcija. Dar nepamirštažūtis darbe, kai presas sutraiškėdarbuotoją, kuris, dirbantis vos porąsavaičių, reikiamai neapmokytas,buvo pasiųstas dirbti pavojingodarbo prie net saugos reikalavimųneatitinkančio įrenginio. Su tokiair visa kita konkrečia rizika susijusidarbdavio elgsena turi būti benuolaidžiavimo įvertinta. Juolab kadper šių metų du mėnesius mirtinųnelaimingų atsitikimų įvyko jau 2,5kartų daugiau nei pernai per tą patįlaikotarpį.S•Ž17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO