Techninė priežiūra – užsakovų akys ir ausys, kuriomis jie ... - Statyk.eu

20 OBJEKTASNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisAKTUALIJOS21„Alkesta“ tiesia svarbią transporto arterijąŠiuo metu UAB „Alkesta“ – viena iš didžiausių kelių tiesimo ir tiltųstatybos bendrovių Lietuvoje – Alytuje stato ypač svarbų statinįmiestui – tiltą per Nemuną. Jis statomas ties įvažavimu į Pramonėsrajoną, šiauriniame miesto aplinkkelyje. Lietuvos teritorijoje taibus šešioliktas tiltas per Nemuną, o Alytuje – trečiasis tiltas perdidžiausią Lietuvos upę.Sumažins spūstis ir pagerinssusisiekimąŠis tiltas sudarys galimybę įrengtišiaurinį miesto aplinkkelį, sumažinsdidelius tranzitinio transporto eismosrautus per miestą bei mažins oro taršąmieste ir pagerins eismo saugumą.Naujasis tiltas – tai dalis 2007m. atnaujinto vientiso sudėtingosinfrastruktūros projekto, kurį sudarotiltas su estakada bei privažiavimogatve iš vienos ir privažiavimo keliu– iš kitos miesto pusės. Šiauriniumiesto apvažiavimu nukreipus sunkųjįtransportą, vykstantį į Pramonėsrajoną ir Kauno bei Suvalkų kryptimis,bus išvengta spūsčių Santaikos,Ulonų, Kauno gatvėse, sumažėstarša mieste. Pirmojo Alytaus ir netolieseesančių sodų, kurie vis labiaupanašėja į gyvenamuosius rajonus,bendrijų gyventojai nesunkiai galėspasiekti kitame upės krante esančiąmiesto dalį tiek automobiliais, tiekdviračiais ar pėstute tam numatytaisįrengti takais.Pagal 1 tūkst. gyventojų tenkantįautomobilių skaičių Alytus yra vienasiš labiausiai apkrautų miestų šalyje.Pastačius šį tiltą ir nutiesus šiaurinįAlytaus aplinkkelį, bus sujungtos irmiesto senosios pramoninės zonos sunaujai kuriamu Pramonės parku. Tailabai svarbi transporto arterija, su kuriasiejamas ne tik Alytaus, kaip PietųLietuvos pramonės ir verslo centro,atgimimas, bet ir daugelio ekologinių,socialinių problemų sprendimas.Gaminys pelnė apdovanojimąStatomo tilto formulė – 42 + 42+ 63 + 63 + 42 m. Bendras statomotilto su gelžbetonine estakada ilgisyra 370,8 m, plotis – 14 m, aukštisvirš vandens horizonto – 26,3 m.UAB ,,Alkesta“ suvirintas minimo tiltoperdangos metalines konstrukcijaspasiūlė Lietuvos suvirintojų asociacijossurengtam konkursui ,,SuvirintasLietuvos metų gaminys 2009“, kurpelnė antrąją vietą.Tilto metalinę perdangoskonstrukciją sudaro 7,6 m atstumuviena nuo kitos sumontuotos dvinekarpytos 252,6 m ilgio, 3,3 maukščio plieninės dvitėjinės sijos, tarpusavysujungtos horizontaliais ir vertikaliaisryšiais, tvirtinamais prie sijųaukšto atsparumo varžtais. Ant ryšiųsumontuota vidurinė dvitėjinė sija iraptarnavimo tiltelis. Sijų viršutinės irapatinės lentynų maksimalus storis– 64 mm. Tokio storio lakštų suvirinimassudurtinėmis siūlėmis Lietuvostiltų statyboje buvo atliktas pirmąkartą. Įtempimų metale nuėmimuišioms suvirintoms siūlėms buvo atliekamasterminis apdirbimas. Vertikaliossienelės storis – 12 mm.Sijų montavimui rengėsispecialiaiSijos 10,50 m, 16,05 m ir 21,00m ilgio segmentais buvo gaminamosČekijoje ir gamintojo transportuojamosį Lietuvą, į tilto statybvietėje įrengtąplieninių tilto konstrukcijų surinkimo,suvirinimo bei užtraukimo aikštelę.Montuojant sijas buvo ganasudėtinga suderinti varžtinius ir suvirintussujungimus, įvertinti metaloposlinkius prieš ir po suvirinimo.Sijos buvo virinamos suomiškais,,Kempi“ suvirinimo pusautomačiaisapsauginių dujų aplinkoje pagalaprašytas ir patvirtintas suvirinimoprocedūras (LST EN ISO 15614-1).Suvirinimui naudota fliusinė miltelinėmažaanglio plieno suvirinimo viela.Visi suvirintojai – dvi grandys potris suvirintojus, – buvo specialiaiapmokyti dirbti pusautomačiais sumilteline viela ir atestuoti pagal LSTEN 287-1 standartą. Penki iš šių šešiųatsakingus darbus atlikusių suvirintojų– jauni, 23–27 metų specialistai.Inžineriniai sprendimaisutaupė laikoTechniniame projekte segmentųsujungimams į nekarpytas sijasbuvo numatyta panaudoti aukštoatsparumo varžtus. Darbo projekte šiesujungimai buvo pakeisti į suvirintassudurtines siūles. Tai leido tolygiai irmažinant darbo laiko sąnaudas, bepapildomų kėliklių atlikti tilto perdangosmetalinių konstrukcijų užtraukimąant tilto atramų, sumažino jų svorį.Bendras plieninės tilto perdangos sijųsu horizontaliais ir vertikaliais ryšiaissvoris – 682 t. Taip pat buvo atsisakytaant tilto atramų įrengti tik tiltometalinių konstrukcijų užtraukimuinaudojamus laikinus šliaužtus: sumontuotivokiški ,,Maurer“ atraminiaiguoliai su keičiama slydimui traukiantir pastoviam darbui skirta viršutine jųdalimi. Slydimui padidinti naudotosspecialios teflono plokštelės.Tilto perdangos metaliniųkonstrukcijų užtraukimas buvo vykdomasbendrovės įsigyta vokiška ,,Eberspacher“hidrauline tempimo įranga– dviem po 509 kN jėgos ir 350 barų17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPOslėgio tempimo hidrocilindrais, pro kuriuosbuvo tempiami prie konstrukcijųpritvirtinti du 26 mm skersmens ,,Dywidag“strypai – templės. Hidrocilindrųvieno takto eiga – 250 mm.Dvynys – DruskininkuosePo metų nuo tilto per NemunąAlytuje statybos pradžios – 2008 m.– UAB ,,Alkesta“ pradėjo analogiškoalytiškiui naujo tilto per NemunąDruskininkuose statybą. Šio tiltoformulė – 52,5 + 63 + 52,5 m. Bendrasstatomo tilto su gelžbetonineestakadine dalimi ilgis – 188,5 m, plotis– 13,5 m. Nekarpytos, kiekvienos išdviejų, iš atskirų segmentų suvirintosdvitėjinės plieninės sijos ilgis – 168,6m. Visų kitų tilto perdangos metaliniųkonstrukcijų matmenys analogiški jovyresniajam broliui Alytuje.Bendrovės ištakos siekia beveik50 metųNors UAB „Alkesta“ oficialiaibuvo įkurta tik 2002 m., tačiau josištakos siekia tolimesnius laikus.Siekiant paspartinti kelių tiesimąir tiltų statybą Pietų Lietuvoje, 1966m. Alytuje buvo įkurta kelių statybosvaldyba Nr. 8. Atkūrus Lietuvosnepriklausomybę, 1993 m. keliųtiesimo įmonė buvo privatizuota irjos bazėje įsikūrė akcinė bendrovė„Alkesta“, kuri 2002 m. buvo perregistruotaį uždarąją akcinę bendrovę.Bendrovės veiklos sritis – susisiekimokomunikacijų – valstybinėsreikšmės automobilių kelių (tiltų,viadukų, estakadų ir tunelių šiuosekeliuose), geležinkelių, oro transportobei pėsčiųjų judėjimo vietų,hidrotechninių statinių statybair remontas bei kelių statybiniųmedžiagų gamyba.Įmonės vadybos sistema atitinkaISO 9001:2000, ISO 14001:2004bei OHSAS 18001:1999 standartųreikalavimus ir taikoma susisiekimokomunikacijų – valstybinėsreikšmės automobilių kelių (tiltų,viadukų, estakadų ir tunelių šiuosekeliuose), geležinkelių, oro transportobei pėsčiųjų judėjimo vietų,hidrotechninių statinių remonto irstatybos darbuose.Nuo 2007 m. bendrovė atliekageodezinius, topografinius ir kartografiniusdarbus.UAB „Alkesta“ yra asociacijos „Lietuvoskeliai“ narė, o jos kelių laboratorija– Statybos produktų bandymųlaboratorijų asociacijos narė, aktyviaidalyvaujanti asociacijos veikloje.Bendrovės inf. ir iliustr.Užs. Nr. 10/15Lietuva pradės prekybą pertekliniaistaršos leidimaisAplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašėką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS)teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybaipertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje,pranešė Aplinkos ministerija.Pardavusi dabar savo turimusperteklinius taršos leidimus Lietuvagali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų.Šie pinigai bus investuoti į energetinįefektyvumą, atsinaujinančiąjąenergiją ir kitus klimato kaitosvaldymo srities projektus.„Šiandien visame pasaulyjeveikia vos kelios ŽIS. Sistema, kuriąnumatome įgyvendinti Lietuvoje,yra sukurta atsinaujinančio fondoprincipu. Tai pirmoji tokio pobūdžiosistema Kioto taršos leidimųrinkoje“, – sako aplinkos ministrasG. Kazlauskas.Daugelis pasaulio valstybiųsavąsias ŽIS kūrė po keletą metų arilgiau – net ir padedami Pasauliobanko. Lietuvoje sistemos kūrimasužtruko kiek ilgiau nei metus.Vienos iš pagrindinių ŽIS kūrėjų,aplinkos ministro patarėjos LaurosDzelzytės teigimu, kuriantsistemą įvertinta, kad Lietuva dėlsumažėjusio išmetamų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekio 200817-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO–2012 m. laikotarpiu turės apie50 milijonų Kioto taršos leidimų(nustatytosios normos vienetų)perteklių.Pagal Kioto protokolą valstybėssavo perteklinius taršos leidimusgali perleisti šalims, kurioms pagaltarptautinius klimato kaitosįsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinėprekybos sąlyga – valstybės turiužtikrinti sistemą, pagal kurią visoslėšos, gautos iš prekybos taršosleidimais, panaudojamos išmetamųšiltnamio efektą sukeliančių dujųkiekio mažinimo projektams(priemonėms) įgyvendinti.ŽIS struktūra nėra reglamentuotatarptautiniais susitarimais, todėlprekiaujančios valstybės pačiossprendžia, kokią sistemą kurti. Daugumasistemų veikia tokiu būdu,kad gautos lėšos iš prekybos taršosleidimais yra panaudojamos subsidijoms.Pavyzdžiui, Latvijoje lėšomis,gautomis perleidus taršos leidimus,finansuojamos energetinio efektyvumoprogramos modernizuojantvisuomeninės paskirties pastatus.Tačiau išpardavus visus pertekliniustaršos leidimus baigiasi ir ŽIS gyvavimas.ŽIS kokybė, skaidrumas ir garantijos,kad lėšomis bus finansuojamiišskirtinai klimato kaitosprojektai apsprendžia ir valstybėspardavinėjamų taršos leidimų kainas.Vengrijos patirtis rodo, kadjeiGU pinigai panaudojami ne pagalpaskirtį, tai gali turėti neigiamą įtakąvalstybės nustatytų normos vienetųpaklausai.Lietuvos ŽIS – tai teisės aktų iradministracinių priemonių visuma,sukurianti finansinį instrumentą,pagal kurį gautos lėšos už perleistusnustatytosios šiltnamio efektąsukeliančių dujų normos vienetus,kitus Kioto vienetus ir šiltnamioefektą sukeliančių dujų apyvartiniustaršos leidimus patenka į Klimatokaitos specialiąją programą ir yranaudojamos įvairių aplinkos taršąmažinančių projektų finansavimui.Pagal LR Klimato kaitos valdymofinansinių instrumentų įstatymą nemažiau kaip 40 procentų gautų lėšųturi būti naudojamos energetiniamefektyvumui, dar ne mažiau kaip 40procentų – atsinaujinančiajai energijai,likusios – kitiems klimato kaitosprojektams. Investavimo sritys yrasusietos su Vyriausybės prioritetaisir ilgalaike klimato kaitos valdymostrategija.Lietuvos ŽIS kuria optimalų lėšųnaudojimą: pinigų skyrimas yrasusietas su aplinkosauginiu efektu.Reikalaujama, kad su kiekvienuišleistu litu būtų pasiektas tam tikrasišmetamų CO2 kiekio mažinimas. Beto, lengvatinės paskolos ir investicijosį kapitalą garantuoja finansiniųinvesticijų grąžą į Klimato kaitosspecialiąją programą.„Net ir tuomet, kai bus perleistivisi 50 milijonų taršos leidimų, ŽISsistema, kurios pagrindu įtvirtinamižaliosios ekonomikos pagrindai,Lietuvoje galės toliau gyvuoti tikslingainaudodama lėšas, kurių visdidesnė dalis bus gaunama už aukcionobūdu paskirstomus apyvartiniustaršos leidimus. Toks sistemosilgalaikiškumas – naujovė taršosleidimų rinkoje“, – tvirtina aplinkosministro patarėja.L. Dzelzytės žodžiais, pirmąkartą naujosios ŽIS koncepcija buvopristatyta pernai Kopenhagoje,Jungtinių Tautų bendrosios klimatokaitos konvencijos šalių susitikime, irsusilaukė didelio susidomėjimo.Aplinkos ministerija, kaip įgaliotainstitucija derėtis dėl prekybostaršos leidimais, jau yra pasirašiusiketinimų protokolus su suinteresuotaispirkėjais. Artimiausiu metuAplinkos ministerija ketina paskelbtikvietimą protokolus pasirašiusiemspirkėjams teikti pasiūlymus.S•Ž