Techninė priežiūra – užsakovų akys ir ausys, kuriomis jie ... - Statyk.eu

2 NUMERIO TEMANr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNr. 3 (43) 2010 m. kovas-balandisNUMERIO TEMA3„Nėra investicijų, nėra ir statybos“, –www.ifat.deteigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, kalbėdamas apiepadėtį šiame ekonomikos sektoriujeSumažėjo perpusGal ir banali, nors seniai įrodyta irne kartą kartota tiesa, kad statybosšaka ir jos rezultatai išimtinai priklausonuo šalies bendrosios ekonominėspadėties. Nėra investicijų, nėra irstatybos.Pernai materialinės investicijosšalyje sumažėjo beveik perpus, palygintisu 2008 m. – nuo 21,6 mlrd.Lt iki 12,6 mlrd. Lt, tarp jų užsienioinvesticijų – 4 mlrd. Lt. Tai skaudūspraradimai, nes didžioji investicijųdalis visada tenka statiniams arbatechnologijoms, kurios dažnai taipADATINIAI FILTRAI,DRENAŽINIAI IR PURVOSIURBLIAI Pardavimas ir nuomaUAB „ITT Flygt Lituanica“, Kareivių g. 6-317 Vilniustel. (8 5) 276 0944, faks. 276 0964, mob. 8 682 58 181Kęstučio Jonaičio nuotr.pat susijusios su statybos darbais.Kodėl taip įvyko ir kaip sumažiausiais nuostoliais ištaisyti šiąpadėtį, yra svarbiausi klausimaišiandien. Manau, kad be bendrosekonominės krizės pasaulyje, didelęneigiamą įtaką turėjo ir šaliesvaldžios klaidos, pirmiausia mokesčiųwww.flygt.ltpolitikoje. Nuo 15 iki 20 proc.išaugęs pelno mokestis, 26 proc.dividendų apmokestinimas, ženklusPVM ūgtelėjimas ir pan. DabarVyriausybė kai ką nuo metų pradžiospataisė, bet signalas, ypač užsienioinvestuotojus, pasiekė neigiamas.Mano nuomone, pati veiksmųlogika sako, kad kartu reikėjo pasiųstiir naują žinią – kad pelnas, skirtas investicijoms,nuo šiol neapmokestinamas.Tai jau buvo anksčiau, kai tokiapaskata labai pagyvino ir vidaus, iružsienio investicijas. Sutinku, kadšįsyk galbūt reikia riboti ūkio sektorius,kad išvengtume vadinamųjųburbulų, išryškinti didelės pridėtinėsvertės prioritetus bei projektus. Pirmiausiatuos, kur galima įdarbinti daugžmonių. Bet tai daryti būtina. Vienasiš šių sektorių yra statyba.Argumentas, kad dėl to gerokaisumažės šalies biudžeto pajamos,neišlaiko kritikos. Valstybė pajamųne ką prarastų, nes visi duomenysrodo, kad ir bendroji pelno dalis, irjo dalis pagal atskirus ūkio sektoriusyra nereikšmingos. Pavyzdžiui, statybojeiš dešimties įmonių šešios dirbonuostolingai ir bendrasis pernai metųpelningumas yra su minusu, todėlbiudžeto praradimai būtų nedideli,o tokio veiksmo grąža pakankamaiženkli.Naujos darbo vietos –svarbiausiaŠaliai labai svarbu finansinis stabilumas,niekas neginčija, kad reikiainvesticijų pažangioms technologijoms,mokslui, ekologijai, lėšų socialiniamsreikalams.Bet ekonomikos gaivinimoplane nieko nėra svarbiau kaip nedarbomažinimas, naujų darbo vietųkūrimas. Valstybės strategai iki šiolneįvertino seniai pripažinto faktoriaus,kad viena darbo vieta statybojekuria 3 ar 4 darbo vietas kitoseūkio šakose. Jeigu labiau išsitiesusistovėtų statyba, nebūtų patyrę tokionuosmukio transporto, energetikos,paslaugų sektoriai ir ypač statybiniųmedžiagų pramonė. Sumažėtų ir„Sodros“ problemos, žmonių suištiesta ranka skaičius.Tačiau, užuot pasinaudojus šiagalimybe, buvo drastiškai ir neleistinaisustabdytos jau įpusėtos statybos,kurių griaučiai stūkso ne tikVilniuje, bet ir kituose miestuose.Vien įšaldytų statinių sąrašas sudaro27 puslapius. Aišku, kad viską iš šiosąrašo dabar statyti yra neįmanoma,bet kad bent pusė objektų turėtųbūti tęsiami – akivaizdu. Dabardaugeliu atvejų net nėra atsakymo,kada planuojama atnaujinti tasstatybas arba atsipirkta nekonkrečiapastaba – „pasibaigus ekonomineikrizei“. Kadangi šiandien tokiovisažinio nėra, įšaldytų statinių ateitistebėra neaiški.Dėl to statybų šakos įmonės,galėjusios išsaugoti savo darbuotojusir kitą potencialą, duoti ženklųimpulsą kitoms ūkio šakoms, gausiaipapildė bedarbių armiją ir emigrantųsrautą.Nereikia stebėtis, kad pernaistatybos darbų apimtys sumažėjonuo 12 mlrd. Lt iki 5,9 mlrd., arba50 proc. Statybų sektoriaus dalisšalies BVP nuo 10 proc., kuo ypačdidžiavomės, pernai nukrito iki 6,3proc. Statybų pramonė teišnaudojopusę savo pajėgumų. Beveik trečdalisasociacijos įmonių bankrutavo,restruktūrizuojasi ar kaip nors kitaippakito.Tiesa, bendrame nuosmukio foneneblogai atrodo gyvenamoji statyba,palyginti didelis atiduotų naudojimuibūstų skaičius – 9 400, nors jų taippat sumažėjo 2429 vienetais.Ką tai rodo? Pirmiausia tai,kad kone pusė būstų – 4000 yraindividualūs namai. Žmonės, kurieturėjo santaupų, galimybę pasiskolintiar buvo mažiau priklausomi nuobankų kreditų, investavo į būstą. Kitavertus, dar anksčiau buvo pastatytanemažai butų, kurie dėl įvairiųpriežasčių juridiškai nebuvo įteisinti.Tam tikrą įtaką darė ir Aplinkos ministerijosnuolaida, leidusi atiduotibūstus be galutinės apdailos, kuripratęsta iki 2012 m. sausio 1 d.Yra galimybių žemiau nekristiNeprarandame vilties, kad šiaismetais tokio smūgio, kokį patyrėmepernai, nebus. Pamažu atsigaunašalies ekonomika, kyla eksportas.Mūsų lūkesčiai daugiausia siejamisu trim ar keturiais, kaip sakau,banginiais. Jeigu jie neužplauks antseklumos ar nebus išmesti į krantą,yra galimybių žemiau nekristi,išsilaikyti pernai metų lygyje. Kalbuapie objektus, kurie finansuojamiEuropos Sąjungos, iš dalies valstybėsir savivaldybių lėšomis.Palyginti neblogai vykdomiaplinkosaugos projektai – statomivandenvalos įrenginiai, šiuolaikiniolygio sąvartynai, požeminės komunikacijosir pan., nors jų skaičius palygintinėra didelis.Lūkesčiai, kuriuos siejame subūstų atnaujinimu ir modernizavimu,kol kas nepasitvirtino. Valdžios optimizmas– renovuoti du tūkstančius,tūkstantį, pagaliau penkis šimtusdaugiabučių taip pat išblėso. Naujojibūstų atnaujinimo schematarsi sutvarkyta, bet realūs praktiniaiveiksmai vėluoja ir ženklesnėsįtakos statyboms (bent šiais metais)neturės.Geresnė padėtis atnaujinantviešuosius pastatus, nors ir čiastebuklas neįvyko. Iš daugiau kaipmilijardo litų tam skirtų lėšų pernairangovus pasiekė tik 160 milijonų.Priežastys įvairios. Perkančiosiosorganizacijos ne itin aktyvios, ritmątrikdo užsitęsę konkursai, ginčaiiki teismų lygio, nepakankamaagentūros, administruojančios šiuosprojektus, įtaka. Bet, reikia manyti,kad šiemet įvyks postūmis į gerąjąpusę.Nereikia pamiršti ir statybų eksporto.Pernai statybų apimtys nešalies teritorijoje sudarė 166 mln. Lt.Tai nėra daug.Nukelta į p. 5NAUJOS APLINKOSAU-GOS PERSPEKTYVOSLANKYTOJU˛ REGISTRACIJA INTERNETE:www.ifat.de/tickets/enPASAULINĖ VANDENS ŪKIO, NUOTEKU˛, ATLIEKU˛ IRŽALIAVU˛ PARODA2010 M. RUGSĖJO 13–17DIENOMIS MIUNCHENEAplinkosaugos pasiūlymai iš viso pasaulio➜ inovacijos, technologijos ir vystymosi kryptys ateičiai➜ visos panaudojimo sritys, visi produktai, visos paslaugos➜ vedantieji technologiju˛ kūrėjai, specialistai bei nauji rinkosžaidėjai iš viso pasaulio➜ kiekvienam klausimui tinkamas sprendimas➜ puiki informaciniu˛ renginiu˛ programaDetalia˛ informacija˛ bei pranešimu˛ programa˛ rasite www.ifat.deKviečiame dalyvauti ir IFAT China. Daugiau informacijoswww.ifat-china.comMesse München atstovybė LietuvojeVokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybosrūmai Estijoje, Latvijoje, LietuvojeTel.: +370 5 263 9114E-mail: muenchen.lt@ahk-balt.orgA WORLD OF ENVIRONMENTAL SOLUTIONS17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO17-oji statybos ir remonto parodaBalandžio 14–17 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO IFATENT10-BesAllg-106x278-LIT.indd 118.03.2010 14:53:43 Uhr