Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Nr. 2-3 (52)<br />
2011 m. kovas-balandis<br />
Praktinis būsto vadovas<br />
Lietuvos iškasenos: nesenka, bet<br />
vis tiek reikia naudoti saikingai<br />
Prieš gerą dešimtmetį ir seniau Lietuvoje vienam gyventojui<br />
būdavo iškasama po 10–12 tonų naudingųjų iškasenų kasmet.<br />
Dabar šis skaičius sumažėjęs iki 5–6 tonų. Tačiau, pasak<br />
specialistų, tokie rodikliai nereiškia, kad naudingų iškasenų<br />
Lietuvoje sumažėjo – tiesiog sumažėjęs jų poreikis, o tam<br />
daug įtakos turėjo statybų sektoriaus stagnacija.<br />
Geologijos tarnybos Žemės<br />
gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas<br />
Januška pasakoja, kad visų<br />
Lietuvoje esančių išteklių kiekiai yra<br />
neriboti. Vien išžvalgytų klinčių,<br />
dolomito, molio, smėlio ir žvyro<br />
klodai yra gan gausūs. Moksliniais<br />
skaičiavimais, jų užteks daugiau<br />
kaip 100 metų. Daugelis naudingų<br />
iškasenų stūkso visai negiliai, tad ir jų<br />
gavyba nėra labai brangi.<br />
Nepaisant to, specialistai fiksuoja,<br />
kad prieš keletą metų tradicinių,<br />
dažniausiai statybos sektoriuje<br />
naudojamų gamtos išteklių gavyba<br />
smarkiai sumenko. Prasidėjus ekonominiam<br />
sunkmečiui bankrutavo<br />
nemažai išteklių gavybos įmonių,<br />
sumažėjo statybų apimtys. Tačiau,<br />
preliminariais 2010 m. duomenimis,<br />
vėl pastebimas neryškus išteklių naudojimo<br />
atsigavimas.<br />
keičia reljefą<br />
Nors visų kietųjų iškasenų<br />
atsargų Lietuvoje yra pakankamai ir<br />
prognozuojama, kad jų užteks neribotam<br />
laikui, išteklius vis tiek patariama<br />
taupyti.<br />
„Taupyti reikia tam, kad būtų<br />
kuo mažiau pažeidžiama aplinka.<br />
Kiekvienas žvyro, smėlio, molio<br />
karjeras pažeidžia didelius žemės<br />
plotus. Ištekliai kasami paviršiuje,<br />
duobėmis, kūdromis“, – pasakoja V.<br />
Januška.<br />
Kuo gausesnė išteklių gavyba,<br />
tuo labiau keičiamas Lietuvos<br />
reljefas. „Dabar Klaipėdos kraštas<br />
tapo unikalus tuo, kad vienas prie<br />
kito žvalgomi nauji smėlio, žvyro<br />
karjerai. Anksčiau buvo kasama<br />
dideliais telkiniais, o dabar iškasa<br />
po 1–2 m gylio žemiau jūros gylio<br />
nedidelėmis duobėmis. Taigi visas<br />
Klaipėdos kraštas virsta kūdromis ir<br />
balomis“, – didžiausią neracionalaus<br />
išteklių naudojimo problemą įvardija<br />
V. Januška. Prie reljefo darkymo<br />
nemažai prisideda ir nelegali išteklių<br />
kasyba, kurios mastai pastaraisiais<br />
metais tik didėjo.<br />
Tvarus naudojimas<br />
Iš dalies pristabdyti besaikę<br />
išteklių gavybą padėtų kartotinis<br />
medžiagų naudojimas. Tačiau dauguma<br />
Lietuvos iškasenų tiesiog yra<br />
vienkartinio naudojimo medžiagos,<br />
o perdirbimui tinka tik kai kurie šių<br />
medžiagų gaminiai. „Antrą kartą<br />
panaudoti galima beveik visus betono<br />
gaminius, betono laužą. Jį galima<br />
sutrupinti ir gauti antrinę žaliavą.<br />
Aišku, ta žaliava nebebus atspari,<br />
bet kelių statyboje puikiai tinkama<br />
ir naudojama“, – pasakoja žemės<br />
gelmių išteklių ekspertas.<br />
Pasak V. Januškos, antrą kartą<br />
panaudoti būtų galima ir nereikalingas<br />
plytas. Jas taip pat galima<br />
sumalti, o gauta skalda puikiai tinka<br />
aikštėms dengti. Tačiau toks kartotinis<br />
plytų naudojimas Lietuvoje nepopuliarus<br />
dėl mažo poreikio ir prasto<br />
atsiperkamumo.<br />
Eikvojami brangūs ištekliai<br />
V. Januška teigia, kad dėl<br />
kai kurių Lietuvos išteklių naudojimo<br />
reikėtų strateginių valdžios<br />
sprendimų.<br />
„Lietuvoje itin dideliais kiekiai<br />
kasamos durpės, o didžioji jų dalis<br />
eksportuojama. Taip pat yra ir su<br />
nafta. Lietuvoje yra 5 naftos gavybos<br />
įmonės, kurios nė lašo išpumpuotos<br />
naftos nepalieka Lietuvoje. Viskas yra<br />
tik eksportuojama. Lietuvai nauda<br />
sugrįžta tik mokesčių pavidalu“, –<br />
pasakoja V. Januška.<br />
„Naftos kiekiai pas mus yra labai<br />
maži, tačiau mes jos kažkodėl vis tiek<br />
nesaugome. Pavyzdžiui, Amerika<br />
savo naftos nenaudoja. Ją taupo,<br />
kiek įmanoma naudoja pirktinę, kad<br />
vėliau turėtų savų rezervų. Lietuva<br />
traukia, pumpuoja savo naftą ir<br />
daro biznį“, – žemės gelmių išteklių<br />
naudojimo sprendimais stebisi V.<br />
Januška. Pasak jo, tokia pati situacija<br />
ir su durpėmis, kurios iš Lietuvos<br />
dideliais kiekiais keliauja į tas šalis,<br />
kurios pačios turi nemažas durpių<br />
atsargas, bet jas taupo.<br />
Nepanaudoti ištekliai<br />
V. Januška sako, kad Lietuva turi<br />
ir tokių išteklių, kurie, deja, vis dar<br />
nenaudojami. Vienas iš jų – anhidritas.<br />
Jį galima būtų naudoti apdailos<br />
plokštėms, cementui, trąšoms, dėl<br />
grožio jis galėtų pakeisti marmurą.<br />
„Dėl šios iškasenos ietys<br />
laužomos jau antri metai, bet anhidritas<br />
Lietuvoje vis dar nenaudojamas.<br />
Šie ištekliai yra gana detaliai<br />
Senas geras namas 33<br />
išžvalgyti, tačiau jie stūkso gana<br />
giliai, juos pasiekti nėra lengva. Anhidrito<br />
gavyba galima tik šachtiniu<br />
būdu, todėl įmonės kol kas nesiryžta<br />
didelėms pradinėms investicijoms,<br />
todėl anhidrito naudojimas vis<br />
nusikelia“, – apie medicinos ir chemijos<br />
pramonei tinkamas iškasenas<br />
pasakoja V. Januška.<br />
Tokia pat situacija ir su akmens<br />
druska, kurios Lietuva taip pat turi,<br />
bet iki šiol nenaudoja.<br />
„Žvalgyti akmens druską leidimas<br />
išduotas jau trečią kartą. Du kartus<br />
leidimą pasiėmusios įmonės tų darbų<br />
neatliko. Kiekvieną kartą, kai šiam<br />
reikalui imamas leidimas, prasideda<br />
interesų kova, norinčių žvalgyti<br />
akmens druską atsiranda daugiau,<br />
tačiau tų darbų vėliau vis tiek nė<br />
vienas neatlieka. Darbai sudėtingi,<br />
tada pradedama svarstyti, ar atsiras<br />
rinka, ar darbai atsipirks, ir viskas<br />
sustoja. Bet tikimės, kad šį kartą<br />
akmens druska tikrai bus žvalgoma“,<br />
– aiškina V. Januška.<br />
Lietuvoje esančią valgomąją<br />
akmens druską būtų galima naudoti<br />
ir chemijos pramonėje, ir kelių<br />
barstymui. Tačiau ji yra gan giliai,<br />
taigi jos gavybos sąnaudos nemažos.<br />
Europoje praktikuojamas šachtinis<br />
druskos kasimas, o Lietuvoje akmens<br />
druską planuojama išgauti<br />
ją tirpdant. „Svarstoma į gręžinius<br />
leisti vandenį, taip ištirpdyti druską,<br />
tą sūrymą išsiurbti, o tada išgarinti<br />
ir taip gauti druskos. Tačiau jeigu<br />
galutinį produktą naudosime tik<br />
keliams barstyti, tokio ištekliaus naudojimas<br />
bus per brangus“, – teigia V.<br />
Januška.<br />
Ramunė Muzikevičiūtė<br />
Vartojame, tarsi turėtume dvi planetas<br />
Vienas Europos Sąjungos gyventojas<br />
kasmet sunaudojama vidutiniškai<br />
16 tonų medžiagų, iš kurių dauguma<br />
anksčiau ar vėliau virsta atliekomis.<br />
Atliekų kiekvienam iš mūsų tenka net 6<br />
tonos per metus.<br />
Iš šio skaičiaus apie 33 proc. yra<br />
atliekos iš statybos ir griovimo, apie<br />
25 proc. – kalnakasybos ir karjerų<br />
eksploatavimo, 13 proc. – gamybos<br />
ir 8 proc. – namų ūkių. Tokie skaičiai<br />
pateikti periodinėje, kas penkerius<br />
metus leidžiamoje Europos aplinkos<br />
būklės ataskaitoje „SOER 2010“. Taigi<br />
gyvename ir vartojame taip, tarsi<br />
turėtume ne vieną, o kelias planetas.<br />
Bendras išteklių naudojimo ir<br />
atliekų susidarymo Europoje augimas<br />
yra labai susijęs su ekonomikos<br />
kilimu ir didėjančia gerove. Faktiškai<br />
Europa naudoja vis daugiau išteklių.<br />
Pavyzdžiui, 2000–2005 m. 12 ES<br />
šalių išteklių naudojimas išaugo<br />
34 proc. Iš 2005 m. 12 ES šalių<br />
sunaudotų 8,2 mlrd. tonų medžiagų<br />
mineralai, įskaitant metalus, sudarė<br />
daugiau nei pusę visų medžiagų, o<br />
iškastinis kuras ir biomasė – maždaug<br />
po ketvirtį.<br />
Statyboje ir pramonėje naudojami<br />
mineralai buvo ištekliai, kurių naudojimas<br />
1992–2005 m. padidėjo labiausiai.<br />
18-oji statybos ir remonto paroda<br />
Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO<br />
Nuo 8-ojo dešimtmečio ES aplinkos<br />
politika buvo sutelkta į atliekų tvarkymą,<br />
kuris lemia uždarą medžiagų naudojimo<br />
ciklą visose ekonomikos srityse, nes<br />
gamyboje naudojamos iš atliekų pagamintos<br />
medžiagos. Todėl vis dažniau<br />
atliekos vertinamos kaip gamybos ir energijos<br />
ištekliai.<br />
Neseniai atsirado gyvavimo<br />
ciklu paremtas mąstymas, kuris tapo<br />
pagrindiniu išteklių valdymo principu.<br />
Poveikis aplinkai yra vertinamas<br />
per visą produktų ir paslaugų gyvavimo<br />
ciklą. Gyvavimo ciklu paremtas<br />
mąstymas daro poveikį ne tik aplinkos,<br />
bet ir daugumos sektorių politikai, nes<br />
naudojamos iš atliekų pagamintos<br />
medžiagos ir energija, mažiau išmeta<br />
teršalų ir kartotinai naudojama jau<br />
išdirbta žemė. Atliekų tvarkymas<br />
taikant gyvavimo ciklo koncepciją<br />
mažina poveikį aplinkai, mažiau naudojama<br />
išteklių.<br />
Buvo apskaičiuota, kad atliekų<br />
tvarkymą ir perdirbimą atitinka<br />
maždaug 0,75 proc. ES BVP. Atliekų<br />
perdirbimo sektoriaus apyvarta<br />
apytikriai yra 24 mlrd. <strong>eu</strong>rų, o šioje<br />
srityje dirba apie pusė milijono<br />
žmonių. Taigi Europos Sąjungoje yra<br />
beveik 30 proc. pasaulio ekologinių<br />
pramonės šakų ir 50 proc. atliekų ir<br />
atliekų perdirbimo pramonės šakų.<br />
Parengta pagal Europos aplinkos būklės<br />
ataskaitą „SOER 2010“