Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
24 TECHNOLOGIJOS<br />
Nr. 2-3 (52) 2011 m. kovas-balandis<br />
TRUMPAI<br />
Nauji aplinkkeliai<br />
Saugant miestus nuo tranzitinio<br />
transporto srautų, šiais metais<br />
Lietuvoje numatoma pradėti<br />
tiesti keturis naujus aplinkkelius<br />
– Vilniaus išorinį pietinį, Kairių,<br />
Priekulės ir Palangos, pranešė<br />
Vyriausybė.<br />
Vilniaus išorinis pietinis<br />
aplinkkelis taps jungtimi tarp<br />
Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–<br />
Minsko magistralių. 27,3 km<br />
ilgio aplinkkelis pagerins šalies<br />
ir tarptautinį susisiekimą, padės<br />
spręsti transporto spūsčių problemas.<br />
Aplinkkelį planuojama tiesti<br />
trimis etapais. Šį pavasarį pradedamas<br />
pirmasis etapas, pirmiausia<br />
įrengiant 1,9 km ilgio aplinkkelio<br />
dalį, nuo Gariūnų g. ir Savanorių<br />
pr. sankryžos sutampančią su<br />
Kirtimų gatve.<br />
Rekonstruojant magistralinį<br />
kelią Radviliškis–Šiauliai, šiais<br />
metais bus pradėtas tiesti 9,2 km<br />
ilgio Kairių miestelio aplinkkelis.<br />
Panašias problemas padės<br />
spręsti ir šiemet pradedamas<br />
Priekulės aplinkkelis. Pusiaukelėje<br />
tarp Klaipėdos ir Šilutės esantį<br />
miestelį kerta intensyvaus eismo<br />
kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–<br />
Klaipėda, šiuo keliu taip pat<br />
važiuoja krovininis transportas tarp<br />
Klaipėdos ir Kaliningrado srities.<br />
Situaciją iš esmės pakeis apie 11<br />
km ilgio aplinkkelis, kuris aplenks<br />
Priekulę iš rytinės pusės ir bus<br />
daugiau kaip kilometrą nutolęs<br />
nuo miestelio ribų. Šiais metais<br />
bus pradėtas tiesti pirmasis šio<br />
aplinkkelio etapas – 6,5 km ilgio<br />
ruožas.<br />
Naujas aplinkkelis apjuos ir<br />
pajūrio kurortą Palangą. Šiemet<br />
pradedamas tiesti 8,3 km ilgio<br />
Palangos aplinkkelis bus magistralinio<br />
kelio Klaipėda–Liepoja<br />
dalis. Be minėtų darbų, prasidės<br />
Vilniaus vakarinio aplinkkelio antras<br />
etapas, Tytuvėnų apvažiavimo<br />
rekonstrukcija. Modernizuojamos<br />
ir didmiesčius aplenkiančios<br />
geležinkelio linijos – Vilniaus ir<br />
Kauno aplinkkeliai, Klaipėdą juosianti<br />
geležinkelių infrastruktūra.<br />
Visi minėti darbai, išskyrus<br />
Palangos aplinkkelį, bus vykdomi<br />
panaudojant 2007–2013<br />
m. laikotarpio Europos Sąjungos<br />
struktūrinę paramą. Palangos<br />
aplinkkelis bus tiesiamas viešojo ir<br />
privataus sektoriaus partnerystės<br />
būdu, jo tiesimo ir priežiūros bei<br />
remonto išlaidas per 25 metus<br />
padengs valstybė.<br />
S•Ž<br />
Saulės energetika<br />
„Argintoje“ – nauji žingsniai<br />
Vitas MAČIULIS,<br />
UAB „Arginta“ Inovacijų ir investicijų direktorius<br />
2010 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos energetikoje prasidėjo naujas etapas – pirma kilovatvalandė saulės<br />
elektros buvo parduota skirstomiesiems tinklams. Nors šio reiškinio įteisinimas užtruko, tačiau ir tinklų, ir<br />
Valstybinės energetikos inspekcijos, ir Energetikos ministerijos tarnyboms tai buvo nauja patirtis. Tikimės,<br />
kad ją naudojant, kitų saulės jėgainių statytojams žymiai lengviau seksis gauti visus derinimus ir leidimus.<br />
Šiuo metu „Arginta“ baigia įteisinti<br />
fiziniam asmeniui priklausančią<br />
nedidelę 12 kW galios saulės jėgainę,<br />
įrengtą ant gyvenamojo namo šlaitinio<br />
stogo. Įdomu tai, kad čia buvo panaudotos<br />
vadinamosios fotovoltinės<br />
čerpės (jų montavimo procesą žr.<br />
nuotraukoje). Nuo įprastinių saulės<br />
elektros modulių jos skiriasi tuo, kad<br />
yra pritaikytos pakeisti įprastines<br />
keramines čerpes ar kitą dangą, vandens<br />
nuvedimas sukonstruotas labai<br />
atidžiai, montavimo būdas pritaikytas<br />
dideliems temperatūros svyravimams.<br />
Tiesa, fotovoltinės čerpės yra kiek<br />
brangesnės. Bet gamintojai pasirūpino,<br />
kad šios čerpės būtų estetiškai labai<br />
patrauklios. Visa tai sudėjus nesunku<br />
įsitikinti, kad papildomi kaštai pasiteisina.<br />
„Argintoje“ sumontuoti ir<br />
tyrinėjami trijų tipų fotovoltiniai<br />
moduliai: kristaliniai, polikristaliniai<br />
ir plonaplėveliniai, silicio pagrindu<br />
gaminami moduliai. Be to, šie moduliai<br />
sumontuoti ne tik ant stacionarių,<br />
bet ir besisukančių paskui saulę<br />
ar šviesiausią dangaus vietą<br />
konstrukcijų. Metiniai saulės elektros<br />
generavimo rezultatai parodė,<br />
kad Lietuvoje iš vieno instaliuoto<br />
kilovato galima gauti iki 950 kWh<br />
Ant namo, esančio Molėtų rajone, stogo montuojamos fotovoltinės čerpės.<br />
saulės elektros energijos. Lyginant<br />
su teoriniais duomenimis, tai labai<br />
optimistinis rezultatas. Tačiau reikia<br />
atsižvelgti į tai, kad 2010 m. buvo<br />
gana saulėti ir kelių metų generavimo<br />
vidurkis turėtų būti mažesnis.<br />
Įdomūs rezultatai buvo gauti šių<br />
metų vasario mėnesį. Šis vasaris buvo<br />
gana šaltas ir labai saulėtas. Vieną<br />
dieną buvo pasiektas rekordas – ant<br />
saulę sekančios sistemos sumontuoti<br />
monokristaliniai moduliai pasiekė net<br />
103 proc. efektyvumą. Šį netikėtą<br />
rezultatą galima paaiškinti tuo, kad<br />
modulių efektyvumo matavimo<br />
standarte numatyta juos testuoti 25<br />
laipsnių temperatūroje. Tuo tarpu<br />
moduliai, veikiami saulės šilumos,<br />
net žiemą dažnai įkaista žymiai<br />
daugiau. Rekordas buvo pasiektas<br />
šaltą debesuotą dieną, kai modulių<br />
temperatūra buvo nukritusi žemiau<br />
nulio. Debesims prasisklaidžius, į<br />
atšalusius modulius švystelėjo skaisti<br />
saulutė, kurios ryškus spinduliavimas<br />
ir leido pasiekti labai gerą generavimo<br />
efektą. Tik gaila, kad žiemą<br />
šviesus paros laikas trunka trumpai,<br />
tuo pačiu saulės elektros gaunama<br />
mažoka.<br />
Eilinį kartą pasitvirtino, kad<br />
saulės moduliai karštojoje Ispanijoje<br />
dažnai dirba žymiai blogesnėmis<br />
sąlygomis, juos tenka net dirbtinai<br />
aušinti. Tai žymiai didina saulės<br />
energijos generavimo kaštus, ir,<br />
atvirkščiai, patvirtina, kad vidurio<br />
Europos klimatinės sąlygos yra tinkamos<br />
saulės elektros gamybai.<br />
Per metus, kai „Argintoje“ buvo<br />
atliekami fotovoltinių modulių tyrimai,<br />
įvyko žymių pasikeitimų rinkoje,<br />
atsirado modulių su didesniu efektyvumu,<br />
kai kurių modulių kainos<br />
krito. Norint tiksliau įvertinti modulių<br />
ekonominį efektyvumą, jiems dirbant<br />
Lietuvos sąlygomis, „Argintoje“ buvo<br />
nutarta tyrimus išplėsti. Numatyta<br />
įsigyti kelių sluoksnių plonaplėvelinių,<br />
ne silicio pagrindu (CIS, CIGS, CdTe)<br />
sukurtų modulių, juos sumontuoti<br />
skirtingais kampais, panaudojant<br />
skirtingas tiek stacionarias, tiek saulę<br />
sekančias mechanines sistemas.<br />
Surinkus ir apdorojus gautus elektros<br />
generavimo duomenis, tikimasi<br />
nustatyti, kokio tipo fotovoltiniai<br />
moduliai geriausiai tinka Lietuvos<br />
sąlygomis, kuriuos iš jų galima<br />
lengviausiai ir pigiausiai sumontuoti,<br />
į kurias fotovoltines sistemas investuotas<br />
litas duoda didžiausią grąžą.<br />
UAB „Arginta“ nuotr.<br />
Užs. Nr. SZ 10/65<br />
18-oji statybos ir remonto paroda<br />
Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
Change language