Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

Užs. Nr. SZ 11/02
Nr. 2-3 (52)
2011 m. kovas-balandis
Paroda – konkursas architektams
„Sausoji statyba architektūroje 2010“
Jau 12-tą kartą įvyko UAB „Knauf“ paroda – konkursas „Sausoji statyba architektūroje 2010“. Kaip ir
kiekvienais metais, buvo išdalinti apdovanojimai originaliausiai 2010 metais Lietuvoje įgyvendintiems
architektūros projektams ir jų autoriams.
Pirmosios vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis, Viktorija Kotova ir Dalia
Treinytė, loftuose sukūrė griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą.
Šiemet konkursui buvo pateikta
19 darbų, kuriuos vertino pripažinti
architektūros specialistai.
Konkurso dalyviai stebino originalumu,
interjero spalvų drąsa ir vis
naujomis idėjomis.
Šių metų renginio dvasią įkūnijo
rytietiška kultūra, kurios pagrindinis
akcentas yra sakūra – pavasario
vyšnaitės, simbolizuojančios
energiją, įkvėpimą ir naujų darbų
pradžią. Renginio organizatoriai
šiuo akcentu linkėjo naujų idėjų,
išskirtinumo, aistros naujiems darbams.
Ilgai svarsčiusi komisija išrinko
tris prizines vietas užėmusius projektus
ir apdovanojo tris autorius
paskatinančiomis premijomis. Pirmosios
vietos nugalėtojai, Rytis Mikulionis,
Viktorija Kotova ir Dalia Treinytė,
dalyvaujantys nebe pirmą kartą, vėl
nustebino naujovėmis. Loftai – šių
dienų naujovė, ir projekto autoriai,
puikiai perteikę konkurso temą „Sausoji
statyba architektūroje“, sukūrė
griežtų linijų, tačiau jaukų interjerą.
Antrosios vietos nugalėtojas Dmirij
Kudin stebino jaukia interjero
aplinka projekte „Elektroniko irštva“,
kuriuo parodė, jog kompiuterių specialisto
būste turi būti ne tik stalas
ir kompiuteris. Ilgai projektuota ir
kurta Alytaus teatro salė, kurios
autorius yra Saulius Juškys, pelnė
trečiąją vietą.
Įteiktos trys paskatinamosios
premijos šiems autoriams: Violetai
Jakubauskienei, Aldonai Navickienei
ir Sauliui Daniulaičiui. Šių autorių
darbai atkreipė dėmesį senų tradicijų
išlaikymu ir provokuojančiomis
idėjomis.
UAB „Knauf“ renginio komanda
džiaugiasi sėkmingai įvykus dar vienam
konkursui, dėkoja visiems dalyvavusiems
ir laukia naujų projektų
kitais metais.
Bendrovės inf. ir iliustr.
NAUJIENOS
19
Analizuojama metropoliteno statybos galimybė
Užs. Nr. SZ 11/10
Iš kairės: J. Zykus ir R. Adomavičius
„Metro sąjūdis“ siekia, kad Metropoliteno sistemos sukūrimo Vilniuje
projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Š. m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ šia
tema organizavo apskrito stalo diskusiją.
Diskusijos dalyviai pritarė iniciatyvai
pasirašyti Nacionalinį susitarimą
tarp partijų dėl Metropoliteno diegimo
Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę
dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei
svarbiu ekonominiu projektu.
Apskritojo stalo diskusijoje
dalyvavo savivaldos atstovai, politikai,
NT, susisiekimo ekspertai
ir specialistai, asociacijų nariai,
18-oji statybos ir remonto paroda
Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO
mokslininkai, visuomenės veikėjai.
„Metro sąjūdžio“ valdybos narys
Juozas Zykus teigia, jog „užsienio
patirtis rodo, kad brangiausiai kainuoja
diskusijos dėl Metro statybos,
kurios kai kuriose šalyse tęsiasi net
iki 50 metų. Lietuvos visuomenėje
diskusijos ir svarstymai tęsiasi jau
tris dešimtmečius. Tik esant aiškiai
politikų pozicijai dėl Metropoliteno
pripažinimo valstybei svarbiu
ekonominiu projektu, atsirastų
reali galimybė Metropoliteno
įgyvendinimui.“
Didžiausios Lietuvos kelių
infrastruktūros grupės „Tiltros Group“
koncesijų departamento vadovas
Vitoldas Sapožnikovas pripažįsta,
kad metropoliteno projektas Vilniuje
galėtų būti įdomus jo atstovaujamai
įmonei, rašė ir dienraštis „Vilniaus diena“.
Kol kas jis nesiryžo prognozuoti,
kiek galėtų kainuoti pirmoji miesto
traukinio linija. „Manau, kad bet kokiu
atveju investicijos būtų ne dešimtys ir
ne šimtai milijonų, o viršytų milijardą
litų”, – sakė V. Sapožnikovas.
Metro sąjūdžio valdybos nario
Juozo Zykaus teigimu, praktika rodo,
kad ten, kur atsiranda metro linija,
nekilnojamojo turto kainos pakyla iki
dviejų kartų
Dabar planuojama, kad pirmoji
maždaug 7 km ilgio metropoliteno
linija galėtų atsirasti nuo Pilaitės iki
Baltojo ar Karaliaus Mindaugo tilto.
Pilaitė pasirinkta dėl to, kad tai labiausiai
izoliuotas miesto rajonas, numatyta
didelė jo plėtra, be to, planuojama
tiesti kelią iki Grigiškių, kuris
palengvintų susisiekimą su Kaunu.
Tikimasi, kad pirmoji linija galėtų
pradėti veikti jau po 5 ar 10 metų.
Vilniaus viešojo transporto sistema
yra pasenusi ir neefektyvi. Ji nepajėgi
susidoroti su keleivių pervežimu, trikdo
normalų miestiečių ir miesto svečių
judėjimą, darbą bei poilsį ir priverčia
daug laiko praleisti spūstyse.
Lemiamas žodis, kaip ateityje
atrodys Vilniaus viešasis transportas,
bus tartas anksčiausiai rudenį,
apsisprendžiant dėl sostinės transporto
specialiojo plano. Pasak VGTU
pofesoriaus Jurgio Vanago, greitojo
viešojo transporto sistemos (metropoliteno)
poreikį Vilniuje diktuoja
ne vien miesto, bet ir viso krašto teritorinio
planavimo aktualijos, jų tarptautinis
kontekstas. Be jos sostinė
prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos
jūros regiono miestų tinkle.
Vicemeras Romas Adomavičiaus
sako, kad tokį planą realu parengti
iki rudens.
Vasario viduryje Vilniaus
savivaldybė pasirašė sutartį dėl
viešojo transporto planavimo studijos,
kurios koncepcinė dalis turėtų
būti baigta gegužę. Tuomet paaiškės,
ar reikia keisti esamą transporto
sistemą, ar ne; jei keisti, tai kuo.
„Metro sąjūdžio“ inf. ir nuotr.