Unikalias žiemos pramogas Druskininkuose projekto ... - Statyk.eu

Nr. 2-3 (52)
2011 m. kovas-balandis
Praktinis būsto vadovas
Senas geras ENERGETIKA
namas 35
Iš kairės: A. Zabulėnas, A. Lukošius
administratorių pareigas reglamentuoja,
tačiau reali situacija yra kitokia.
Egidijaus ŠYDEIKIO, UAB „YIT
Technika“ generalinio direktoriaus
nuomone, esama ir kitos problemos:
jeigu nėra bendrijos, nėra ir šeimininko
– bendrijos spręstų ne vieną minėtą
problemą. Skandinavijoje, Šiaurės
šalyse sukurta sistema, kuomet buto
negalima nusipirkti tol, kol būsimas
gyventojas neįstoja į bendriją. Pastatas
negali būti pripažįstamas tinkamu
naudoti, jeigu nėra kam jį administruoti,
jeigu nėra bendrijos.
Defektų šalinimo problemą garantiniu
laikotarpiu, jo žodžiais, galima
būtų spręsti ir sukuriant garantinį
fondą, kurį valdytų savininkas, statytojas,
vystytojas arba statybininkas
ir administruojanti įmonė. Tai būtų
analogiška draudimui priemonė.
Bendrija ar administratorius
Juozas ANTANAITIS,
Respublikinių būsto valdymo ir
priežiūros rūmų prezidentas, atkreipė
dėmesį, kad ginčai dėl defektų – ne
administruojančios įmonės reikalas, nes
administratoriai administruoja pastatą,
kuris buvo tinkamai pastatytas,
todėl leista jį naudoti: vieni tinkamai
pastato, kiti – deramai administruoja,
saugo ir puoselėja. Administratorius,
jo žodžiais, neperims broko taisymo.
„Administratorius yra gyventojų atstovas,
per kurį įgyvendinamos jo teisės
į tinkamą būstą“, – sakė J. Antanaitis,
išreikšdamas nepritarimą viešojoje
erdvėje kilusioms kalboms, kad namų
administravimą reikia perduoti gyventojams,
nes administruojančios įmonės
neva piktnaudžiauja savo padėtimi.
Reaguodamas į statytojų ir
atestuotų bendrovių priekaištus,
Ričardas LECKAS, UAB „Elektrėnų
komunalinis ūkis“ direktorius, sakė,
kad jų įmonėje namų apžiūrą atlieka
specialistai, o gyventojų skundai fiksuojami
ir į juos reaguojama. Jeigu
A. Kairevičius
defektai pastebimi arba apie juos
praneša gyventojai, kol namui dar
taikomas garantinis remontas, administratoriai
apie tai informuoja rangovą,
pastebėjo R. Leckas, nesutikdamas su
administratoriams išsakytais kaltinimais
dėl neva neveiklumo.
Vytautas TURONIS, AB „City Service“
vykdomasis direktorius, tvirtina,
kad principingi administratoriai, bandantys
spręsti tarp gyventojų ir statytojų
kylančius konfliktus, nepopuliarūs. „Mes
esame didelė bendrovė, kurioje dirba
ekspertų, specialistų, turinčių mokslinius
vardus, turinčių patirties įvairiose
srityse“, – sakė V. Turonis. Jis pažymėjo,
kad per sunkmetį administratoriams
sunkiai sekėsi išjudinti rangovus taisyti
defektus.
„City Service“ atstovas prabilo
apie statytojus, kurie ne tik stato,
bet ir ėmėsi administravimo. „Mūsų
žiniomis, tie namai, kurie buvo
perimti administruoti iš vystytojų,
teikiančių ir administravimo paslaugas,
turėjo labiausiai problemų,
nes nebeliko atstovo, kuris gintų
gyventojų interesus prieš rangovą,
vystytoją. Manau, kad praktika
leisti statytojui pačiam administruoti
namą yra klaida“, – sakė V. Turonis.
Jis sutiko, kad dalis rangovų
priekaištų dėl netinkamai
administratorių paslaugas vykdančių
bendrovių, yra teisingi, nes buvo
bendrovių, kurios telpa į bagažinę.
O kadangi naujai pastatyti pastatai
yra sudėtingesni, juose yra nemažai
įvairių projektavimo ir statybos
klaidų, jų priežiūra tampa
sudėtingesnė, todėl, anot V. Turonio,
turi būti keliami griežtesni reikalavimai
administratoriams. Dėl tos pat
priežasties jis nepritaria ir minčiai,
kad namus turi administruoti bendrijos.
Neįrodei nekaltumo – kaltas
„Parodykit požeminę automobilių
stovėjimo aikštelę, kurios sienomis
netekėtų vanduo, – retoriškai klausė
Kęstutis KAROSAS, Vilniaus miesto
savivaldybės, Energetikos ir statinių
skyriaus vedėjas, mesdamas akmenį
į statybininkų daržą. – Esama namų,
kurių gyventojai skundžiasi kvapais, nes
visi vamzdynai suvesti į vieną dėžę ir
uždengti.“ Su gyventojais, jo žodžiais,
statybininkai susitaria tik dėl problemų,
esančių butuose, nes nenori konfliktų.
O kai problemų kyla bendrojo naudojimo
patalpose, susitarti nebepavyksta –
susirašinėjimai su savivaldybe, statybos
inspekcija trunka ir porą metų.
Garantinio termino metu beveik
visuomet dėl defektų kaltas yra
statytojas, rangovas, pažymėjo
Audrius KAIREVIČIUS, Advokatų
kontoros Kairevičius Juzikis advokatas,
kalbėdamas apie teismų
praktiką. Kaltos šios pusės yra
todėl, kad nesugebėjo įrodyti savo
nekaltumo. Sekant teismų praktika,
statytojas/vystytojas tampa atsakovu
byloje, o išieškojimą regreso tvarka
jis gali nukreipti į kitus. „Viską lemia
įrodinėjimas, – sakė A. Kairevičius.
– Jeigu statytojas įrodys, kad tai
yra, pavyzdžiui, projektuotojų kaltė,
iš atsakovo jis gali tapti trečiuoju
asmeniu. Bet praktika yra kitokia.“
Teisininkas taip pat pastebėjo,
kad pirkėjai piktnaudžiauja ir savo
teisėmis, statytojus, pavyzdžiui,
kaltindami, dėl sugedusių gaminių
su trumpu garantiniu terminu. Šiuo
atveju – statytojo pareiga įrodyti,
kad jis nekaltas. Didžiausi ginčai,
pastebėjo teisininkas, kyla dėl bendrojo
naudojimo patalpų.
Advokatas A. Kairevičius pateikė
vienos 2009 m. bylos, nagrinėtos
Aukščiausiajame teisme, pavyzdį.
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą
pakeisti jo buto langą, balkono duris
ir vitriną į sertifikuotus bei kokybiškus,
priteisti namo administravimo
bei aptarnavimo išlaidas, kadangi
nupirkus iš atsakovo butą paaiškėjo,
kad pro langus į patalpas sunkiasi vanduo,
langai neturi atitikties sertifikato.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas
pateikė kasacinį skundą.
Teismas pažymėjo, kad pardavėjo
prievolė patvirtinti daikto kokybę yra
garantija. Viena vertus, pardavėjas
garantuoja, jog parduodamų daiktų
kokybė atitinka reikalavimus, o kita
vertus, pardavėjui atsakomybė už
netinkamą daikto kokybę netaikoma
tik įstatyme ar sutartyje aiškiai
apibrėžtais pagrindais. Kokybės
reikalavimų neatitikimas – tai paslėpti
trūkumai, bet jeigu pirkėjas yra informuojamas
ar kitu būdu jam tampa
žinoma arba jis negali nežinoti apie
tokius trūkumus, tai pardavėjas už
juos neatsako. Nagrinėjamu atveju
parduoto buto trūkumai nebuvo
akivaizdūs ir buto pardavimo metu
ieškovui nebuvo ir negalėjo būti
žinomi, atsakovas neįrodė, kad
pirkėjas pažeidė daikto naudojimo
taisykles, butas buvo pastatytas,
jame sumontuoti langai ir balkonas
pagal pardavėjo sutartis su kitais
asmenimis, o kadangi pardavėjas
pardavimui užsakė pastatyti butą,
pardavė jį pirkėjui ir pagal įstatymą
suteikė kokybės garantiją, jam tenka
atsakomybė už daikto kokybę bei jo
trūkumus.
Siūlo reglamentuoti
minimalius reikalavimus
„Statybos įstatyme plačiai
aprašytas statybos procesas ir mažas
skyrelis skirtas eksploatavimui, nors
statome dvejus ar trejus metus, o
eksploatuojame 40 ar 50 metų, –
pastebėjo Arūnas ZABULĖNAS,
aplinkos viceministras, svarstydamas,
kad trūkstamus dalykus gal reikėtų
reglamentuoti statybos techniniame
reglamente.
Viceministro žodžiais, Aplinkos
ministerija yra pasirengusi pokyčiams ir
dėl garantinio termino – jeigu jis būtų
sumažintas, tai turi būti ne deklaruojamas,
o tikrai garantuotas. „Daugeliu
atveju tinka reglamentuoti minimalius
reikalavimus – tai galėtų padaryti
ministerija, – kad būtų pagrįsti teisėti
vartotojų lūkesčiai, – kalbėjo viceministras
A. Zabulėnas. – O toliau turėtų
lemti visų statybos proceso dalyvių
konkurencija, jie turėtų reklamuoti ir
už tai gauti bonusą: kainą, reputaciją,
pelną.“ Sutrumpinus garantinį terminą,
viceministro nuomone, reikėtų sukurti
kompensacinį mechanizmą – įvesti
draudimą arba kitas garantines priemones.
Tik šiuo atveju reikėtų susitarti
visiems proceso dalyviams, sureguliuoti
atsakomybes.
Viceministro nuomone, problemos
dėl eksploatavimo paprastai
puikiai sprendžiamos tuomet, kai
pastatai nuomojami: nuomininkas
sumoka už visas paslaugas, todėl
nuomotojas suinteresuotas tinkamai
prižiūrėti ir naudoti pastatą.
Skundų Statybos inspekcija, kaip
patvirtino Antanas LUKOŠIUS,
Valstybinės teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas,
gauna nemažai. Bet
dažniausiai jie yra ne dėl bendrojo
naudojimo patalpų, išskyrus stogą, o
dėl smulkių defektų butuose: rasoja
langai, pelija kampai. Tačiau, kaip
pripažįsta A. Lukošius, paprastai tai
esti eksploatavimo klaidos.
Valstybinėje vartotojų teisių
apsaugos 2011 – 2014 m. strategijoje
numatyta peržiūrėti statybos
teisės aktus ir pateikti pasiūlymus,
įvertinus ir užsienio patirtį, kaip spręsti
minėtas problemas, taip pat ir dėl
atsakomybės, ir dėl veiklos rizikos
draudimo.
Genė Drungilienė, Kęstučio Jonaičio nuotr.
Plačiau www.aplinka.eu
18-oji statybos ir remonto paroda
Balandžio 13–16 d. Lietuvos parodų centras LITEXPO