Elektroninės statybos taisyklės – teisingas sprendimas ... - Statyk.eu

18 ENERGETIKA SENAS GERAS NAMASPraktinisNr. 10būsto(49)vadovas2010 m. lapkritisNr. 10 (49) 2010 m. lapkritisPraktinis būsto vadovasSenas geras ENERGETIKAnamas 19Iš kairės: R. Encius, E. Monstvilas, V. ŠarkaIš kairės: J. Parasonis, K. Papšys (Nacionalinė vartotojų konfederacija), A. DobilasIš kairės: A. Zabulėnas, R. Grigalis, I. JagminienėKEIČIANT ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ,SIŪLOMA AKTYVIAU ŠVIESTI GYVENTOJUSĮsigydami pastatą, tiek privatūs asmenys, tiek versloatstovai domisi, kokia energinio naudingumo klasėjam suteikta. Nes nuo to priklauso, ar šiltai galimabus gyventi, nes aukštesnė klasė teikia lūkesčių, kadmokesčiai už šildymą bus mažesni. Tai svarbu irvalstybei, nes ES nuostata – mažinti ir efektyvintienergijos naudojimą.Tačiau neretai pasitaiko, kad dokumentairodo aukštą energinio naudingumoklasę, o reali situacija verčia tuo abejoti.Energinio naudingumo sertifikavimospecialistai prabilo apie tai, kad laikaskeisti, pildyti, tobulinti sistemą, kuri buvosukurta prieš penkerius metus. Kita vertus,keisti – griežtinti šią sistemą, siekiant kuoefektyvesnio energijos naudojimo, Lietuvąįpareigoja ir ES direktyva.Taigi kaip galima būtų keisti energinionaudingumo sertifikavimo sistemą, kadji atitiktų naudotojų ir valstybės lūkesčius,realią situaciją ir nekeltų abejoniųdėl patikimumo specialistams? Apie tai„Spaudos forume“ diskutavo diskusijųklubo dalyviai.Kokios buvo energinio pastatų naudingumosertifikavimo atsiradimoprielaidos?Edmundas MONSTVILAS,KTU Architektūros ir statybos instituto vyresnysismokslo darbuotojas:„Energinio pastatų naudingumo sertifikavimosistemos atsiradimą Lietuvojelėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva2002/91/EB dėl pastatų energinionaudingumo. Sertifikavimo įdiegimo Lietuvojeiniciatoriai buvo Aplinkos ministerija.Reglamentas buvo parengtas iki 2005m. pabaigos. Statybos produkcijos sertifikavimocentras (SPSC) sukūrė sertifikuotųpastatų ir ekspertų registrą. Sertifikavimasatliekamas pagal kvalifikacinio rodiklio Cvertę, kuri nustatoma pastatui pagal tai,kaip jis atitinka teisės aktų reikalavimus,nustatytus šilumą izoliuojančioms savybėms,energijos vartojimui. Skaičiuojamapagal Europos standartus.“Kaip šią sistemą vertina patys ekspertai,statybininkai ir nekilnojamojo turtoplėtotojai?Albinas DOBILAS,pastatų energinio naudingumo sertifikavimoekspertas:„Imantis bet kokio naujo darbo, atsirandaproblemų. Nesusipratimų iš pradžiųkilo ir su statybininkais – „kam reikalingastas sertifikatas“. Tačiau buvo sukurta programa,pagal kurią pastatas priskiriamaskuriai nors energinio naudingumo klasei.Ir tuo metu, ir dabar sertifikavimas atitikokeliamus reikalavimus – pagal pirminę europinędirektyvą sertifikatas turėjo atliktidaugiau visuomenės informavimo misiją.Ši misija atlikta.Visko numatyti iš karto neįmanoma,taigi dabar pribrendo būtinybė peržiūrėtiir tobulinti programą, juolab kad šiek tiekpasikeitė ir direktyvos reikalavimai. Paminėčiaukeletą keistinų dalykų, pavyzdžiui,stiklo fasadas. Jis labai gražus, bet energijossuvartojimo požiūriu nėra efektyvus.Toks namas atitiks esamus normatyvus,bet energijos sąnaudos bus kur kasdidesnės. Toks faktas pats prašo kitokiovertinimo. Kitas dalykas – ventiliacinėssistemos. Skaičiuojant reikėtų atskirtikondicionavimo sistemas, mechaninį vėdinimą– visa tai turėtų būti tobulinama.Naujoji direktyva tą jau numato – atsiraspapildomi skaičiavimai.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Kreipiantis į ekspertus dėl senų pastatųenerginio naudingumo sertifikavimo,nustebino tai, kad ekspertai prašė mūsųpačių deklaruoti kai kurias pastato vertes.Taigi senų pastatų sertifikavimas priklausonuo specialistų, kurių, matyt, nelabai kastikrina ir kontroliuoja, ir užsakovo susitarimo.Todėl, manyčiau, du trečdaliai senųpastatų sertifikatų yra pusiau niekiniai.Antras pastebėjimas – valstybės kontrolėsnustatyti renovuojamų pastatųneatitikimai tarp realios ir deklaruojamossituacijos. Trečias – susijęs su projektuotojais:jie nežino, kaip suprojektuoti pastatą,kuris atitiktų vienokią ar kitokią energiniosertifikavimo klasę. Jie net nesuvokia, kadnamą reikia suprojektuoti ne tik gražų,bet ir taupų.Taigi problema, manau, yra ne tikskaičiuoklės. Pastatėme namą, kuriameįrengta rekuperacinė sistema, tačiau pagaldabar taikomą sertifikavimo programąšio namo rodikliai buvo labai blogi. Pagalskaičiavimus tas namas buvo vienas išblogiausių, nors iš tiesų šio namo sąnaudosyra vienos iš geriausių. Sertifikavimuitrūksta praktiškosios pusės.“Vaidotas ŠARKA,LSA vykdomasis direktorius:„Statybininkams tenka susirinkti visastas klaidas, kurios buvo padarytos iki jų,nes jie turi pateikti sertifikatą. Žengtaspirmas geras žingsnis – pagaliau pradėtaskaičiuoti ir vertinti. Bent jau žinoma,kad pastatus galima suklasifikuoti pagaltam tikras klases. Tačiau neretai realybėir skaičiavimai nesutampa – net labai.VGTU taip pat neseniai atliko analogiškusskaičiavimus – realūs sunaudojimai irnorminiai skaičiavimai labai skyrėsi. Šiuosskaičius sudėtinga paaiškinti gyventojui –jis visa vertina pagal gaunamas sąskaitasuž šildymą.Pirmiausia, manau, reikėtų vertinti realiąnaudą, kurią gali pamatyti vartotojas,antra – ieškoti realaus skaičiuotino sunaudojimo.Taip pat reikia atskirti energijossunaudojimą šildymui ir vėdinimui, elektraiir karštam vandeniui, nes programos,kurias dabar plėtojame, skirtos energijosefektyvumui didinti. Tam būtina žinoti,kiek energijos sunaudojama dabar ir kiekbus sunaudojama po modernizavimo.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Rengiant investicinius, modernizavimoprojektus kalbama, kiek kas sutaupys,kada atsipirks. Tačiau niekas nevertina,kad anksčiau pastate buvo 16 ar 17 laipsniųšilumos. O tuomet kaltinami statybininkaidėl nekokybiško modernizavimo,nes neva kiek buvo mokama už šilumąanksčiau, tiek mokama ir po renovavimo.Taigi parengiamojo darbo nėra.“Sertifikavimas apima ir katilus – kokiasituacija šioje srityje?Birutė Iveta JAGMINIENĖ,Valstybinės energetikos inspekcijos prieEnergetikos ministerijos Technikos skyriausvyriausioji inžinierė-inspektorė:„Šildymo sistemų, katilų ir oro kondicionavimotikrinimas priskirtas Energetikosministerijai. Šiuo metu parengtiir patvirtinti visi reikalingi teisės aktaišildymo ir oro kondicionavimo sistemųefektyvumui tikrinti, sukurtos duomenųbazės informacijai kaupti, atestuojamosįmonės, kurios gali atlikti minėtus tikrinimus.Informacija apie tokias įmonesskelbiama viešai. Valstybinės energetikosinspekcijos inžinieriai inspektoriai,tikrindami įmones (visuomeninius,viešuosius pastatus) pagal Inspekcijosviršininko patvirtintus metinius planus,nuolat informuoja ir konsultuoja įrenginiųsavininkus, naudotojus, kaip efektyviaueksploatuoti turimus įrenginius, tačiaudėl neefektyviai eksploatuojamų įrenginiųnebaudžia. Svarbiausia, kad įrenginiaibūtų eksploatuojami saugiai – įmonėturėtų technologinę įrangą, prietaisus irkitas priemones, reikalingas energetikosįrenginiams eksploatuoti; technologinius,techninius dokumentus; atestuotusreikiamos kvalifikacijos darbų vadovusir specialistus.Privačių namų savininkams katilų tikrinimasturėjo būti finansuojamas valstybėslėšomis, bet pinigų nėra. Bendrovių,galinčių teikti tokią paslaugą, apklausosduomenimis, katilų tikrinimas kainuojaper 1 tūkst. Lt, o naujas katilas kainuoja 4tūkst. Lt. Kas tokius pinigus mokės?“Kaip sertifikavimą vertina ir ką siūloakademinė bendruomenė, ekspertųasociacija?Prof. Josifas PARASONIS,VGTU Architektūros inžinerijos katedrosvedėjas:„Šių metų gegužės mėnesį buvo patvirtintanauja Europos direktyva energiniampastatų efektyvumui didinti. Tai stimulasperžiūrėti iki šiol galiojusį reglamentą.Kita vertus, šis dokumentas jau pragyvenopenkerius metus, todėl taip pat turi būtiperžiūrėtas.Pagrindinis šio sertifikato trūkumas –sertifikuojamas ne pastatas, o projektas.Reglamente nurodyta, kad galima naudotiir faktinius pastato parametrus, bet jųnustatymas taip pat yra problema – nėranei patikimų prietaisų, nei metodikų.Matuojant pastato parametrus kiltų irsertifikavimo kaina.Pagrindinė problema, manau, ta, kadneįvertinama statybos darbų bei panaudotųmedžiagų kokybė. Reikia ieškotigalimybių pastatuose tiesiogiai nustatinėtipagrindinius parametrus ir tai busrodikliai, kurie įvertins statybos darbų beimedžiagų kokybę. Tuomet sertifikuosimepastatus.Reikėtų vykdyti faktinių energiniųsąnaudų stebėseną (monitoringą). Mesnekaupiame tokių duomenų, bet toksbankas atspindėtų realią situaciją, kuriyra pastatuose.Kita problema – nėra energiškai efektyvausnamo apibrėžimo, paremto konkrečiaisparametrais. Tik septynios šalysturi tokius skaičius, bet jie skiriasi net triskartus. Priimta daug nutarimų, bet nėramechanizmo jiems įgyvendinti.“Audronė KUČINSKIENĖ,Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijostarybos pirmininkė:„Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija,pirmoji tokio pobūdžio asociacijavisoje Europoje, Lietuvoje įkurta 2007 m.Gavę į rankas tik energijos sąnaudų skaičiavimoprogramą, neturėdami galimybėssu kuo nors pasikonsultuoti ar pasitarti,buvome paleisti į rinką kaip akli kačiukai.Bet išplaukėme.Ekspertai susiduria su kai kuriomisproblemomis. Pirmiausia, manome, kadekspertų parengta per daug – beveik 400.Latviai turi 80 ekspertų ir sako, kad jų perdaug. Situacija rinkoje tokia, kad kainoslabai nukrito, iš to gyventi neįmanoma.Sužlugdytas smulkus verslas, profesijosprestižas. Mums, kaip asociacijai, svarbusir ekspertų kvalifikacijos kėlimas – pertrejus metus nebuvo tokių kursų, norsmums žinoti reikia labai daug.Naudojama skaičiavimo programayra tikrai gera, o į ją įvedamų duomenųir koeficientų tikslumas priklauso nuokiekvieno eksperto kvalifikacijos lygio.Įvedus tam tikras audito indikacijas,programa taptų puikiu įrankiu energiniųsąnaudoms skaičiuoti. Aplinkos ministerijaipadedant, t. y. aprūpinus ekspertusbūtina technika, galėtume pastatuspatikrinti rimtai.Taip pat reikia sertifikatų kontrolės – taiįpareigoja ir direktyva.“Kaip vertinate išgirstas pastabas?Robertas ENCIUS,SPSC direktorius:„Kiek nekilnojamojo turto plėtotojaiyra pasirengę mokėti už auditą? Kiek jieyra pasirengę mokėti už sertifikavimą,kuris labai tiksliai pasakytų, kiek pastatasnaudos energijos? Mes programą galimepadaryti labai gerą, priemonių matuotitaip pat turime.“Robertas GRIGALIS,UAB „Eika“ direktoriaus pavaduotojas:„Aš noriu turėti tokį pastatą, kokiąužduotį daviau projektuotojui. Kam manjį sertifikuoti du kartus, jeigu statau tokį,koks suprojektuotas? Man svarbu priešstatant žinoti, o ne tuomet, kai pastatasbus pastatytas.“Robertas ENCIUS,SPSC direktorius:A. Mickus„Kai mes kūrėme reglamentą, programą,tikėjomės, kad tai paskatins tobulėtiir projektuotojus. Taip neatsitiko. Mestikėjomės, kad atsiras programa, skirtaprojektavimui – skaičiuoti, prognozuoti,tikrinti variantus, o ne pastatus. Tačiauneatsirado.Mes manome, kad Lietuvoje projektusreikėtų vertinti pagal paskirtį – to ir siekiama.Ekspertai įvairiose šalyse taip patnėra vienodos kvalifikacijos. Lietuvojereikėtų tokios sistemos, kad ekspertaigalėtų būti mokomi pagal skirtingusporeikius, sertifikatų kaina taip pat turėtųbūti nevienoda.Manau, kad gerai, jog statybos techniniusreglamentus reikia peržiūrėti kaspenkeri metai. Dabartinis pavyzdys rodo,kad pasiekta kritinė riba – mes kalbame,jog reikia tobulinti, reglamentas nurodo,jog privaloma tai daryti. Europinė direktyvaturi didelių pretenzijų paspausti, kadprocesas pajudėtų. Mes esame šio procesodalyviai, o didelių blogybių nėra.Taigi reikia stebėsenos projektų, kadgalėtume sertifikuoti ir tikrinti realybėje– kodėl nesutampa skaičiavimai ir realūsduomenys; kaip nustatyti minimaliusreikalavimus; kokia klasė yra pakankamaiobjektyvi.“Arūnas ZABULĖNAS,aplinkos viceministras:„Kas yra sertifikavimas, žino nedidelėvisuomenės dalis, o kam jis yra reikalingas,žino dar mažiau. Valstybė siekia,kad žmogus suprastų, kam tai reikalinga.Reikėtų atskirti pastato sertifikavimą irfaktinį naudojimą. Naujiems pastatamspastatyti galime parinkti metodiką, kurileistų suprojektuoti ir pastatyti pastatąpagal tam tikrą sertifikatą. Tam tikrąlaiką pastatas turi atitikti šias savybes.Po to pastatą reikia audituoti, nustatyti jonusidėvėjimą ir koreguoti. Tuomet pastatąvėl galima sertifikuoti. Taip žmonėssuvoktų, kas tai yra ir kam to reikia.O ką daryti, jeigu pastato sertifikavimasneatitinka realios situacijos? Gali būti, kadbus nuspręsta pastatą renovuoti arba jįnugriauti, bet tai bus sąmoningas žmoniųsprendimas.“Genė DrungilienėKęstučio Jonaičio nuotr.Nepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti