Elektroninės statybos taisyklės – teisingas sprendimas ... - Statyk.eu

8 „STATYBŲ ŽINIŲ“ SVEČIASNr. 10 (49) 2010 m. lapkritis Nr. 10 (49) 2010 m. lapkritis„STATYBŲ ŽINIŲ“ SVEČIAS9TRUMPAIAplinkos ministerijasiekia supaprastintiteritorijų planavimoprocesąAplinkos ministerijaVyriausybei pateikė naujoTeritorijų planavimo įstatymoprojektą ir siūlo iš esmės keistiligšiolines sudėtingas teritorijųplanavimo procedūras. Kaipsakė aplinkos ministras GediminasKazlauskas, siūlomipakeitimai leistų jas atliktigerokai sparčiau ir paprasčiau,o visas teritorijų planavimoprocesas taptų aiškesnis, skaidresnisir darnesnis, pranešėAplinkos ministerija.Priėmus naujos redakcijosįstatymą, būtų sukurtaaiški privalomų irrekomendacinių teritorijųplanavimo dokumentųsistema, sumažėtų privalomųdokumentų skaičius. Teritorijųplanavimas bus atskirtasnuo žemėvaldų ar kito specializuotoprojektavimo, todėlnereikės rengti apie 80 proc.dabar privalomų užstatymoplanų. Anot Aplinkos ministerijos,specialieji planai busprivalomi tik tuo atveju, kaijų sprendiniai bus integruoti įkompleksinį planąTeritorijų planavimo dokumentamsparengti prireiksir gerokai mažiau laiko. Atsisakiusbiurokratinių trukdžių,išplėtojus elektroninę informacijoserdvę, planavimoprocese aktyviau dalyvautigalės visuomenė. Aplinkosministerijos nuostata, aiški,neapsunkinta tvarka bus gerokaipatrauklesnė ir investuotojams,gerės verslo aplinka.Iki šių metų lieposmėnesio teritorijų planavimoprocedūras vykdė vietos savivaldosinstitucijos ir apskričiųadministracijos. Pastarąsiaspanaikinus, jų funkcijasperėmė vietos savivaldos institucijosir Nacionalinė žemėstarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.Aplinkos ministerijaiyra pavesta formuoti valstybėspolitiką teritorijų planavimosrityje, organizuoti, kad šipolitika būtų vykdoma, ir kontroliuoti,kaip ji įgyvendinama.S•ŽIš Lietuvos verslo paramosagentūros dvelkia nauji vėjaiDiana Vilytė, neseniai tapusi Lietuvos verslo paramos agentūros(LVPA) direktore, siekia, kad jos vadovaujama įstaiga taptų atviraverslui, visuomenei, kad jos veikla būtų skaidri ir tarnautų tam, kamir buvo sukurta – remti verslą.LVPA keičia darbo principus„Reikia pripažinti, kad struktūrinėparama Lietuvoje neturi gero įvaizdžio,nes, susidūrę su korupcija, žmonėsnusivylė“, – sakė LVPA direktorė D. Vilytė.Įgijusi neįkainojamos patirties AtvirosLietuvos fonde, kur dirbo beveik 16metų, ji siekia pakeisti institucijos įvaizdį.Daugiau negu 20 mlrd. Lt, iš kurių LVPAadministruoja 4,6 mlrd. Lt, buvo skirtaišlyginti skirtumus tarp senųjų ir naujųjųEuropos Sąjungos šalių. Posovietinęetiketę, direktorės žodžiais, ateityjeturėsime nusilupti patys, nes tokios pagalbosrankos, kokia buvo tiesiama ikišiol, daugiau niekas nebeišties.„Norisi, kad ši parama būtųveiksminga – pasiektų tuos sektorius,tas įmones, kurios iš tiesų ką nors kuria,– sakė D. Vilytė. – Norisi pasiekti, kadši parama būtų dalijama maksimaliaiefektyviai, skaidriai.“ Vadovės žodžiais,to galima pasiekti tik laikantis tam tikrųprincipų, kaip tikslingumas, profesionalumas,įstaigos atvirumas, paremtaspagarba žmogui.Sustiprintas projektų rizikosvaldymasKad iki šių metų pabaigosbūtų atsiskaityta su rangovais,o projektų vykdytojams būtųapmokėtos jų patirtos išlaidos,projektų vykdytojai kviečiaminedelsti ir kuo anksčiau teiktimokėjimų prašymus, pranešė LV-PA. Teikiant prašymus po gruodžio10 d., išlaidos iki metų pabaigosnebus išmokėtos.Todėl LVPA ragina rangovuskuo greičiau deklaruoti atliktusSavo vadovaujamos institucijosdarbuotojams D. Vilytė primena, kadjie tarnauja visuomenei – dirba klientui,verslui. Nuo pakankamai uždaros institucijosji suka prie atvirtos, kai su verslususitinkama akis į akį, kai ne tik klausoma,bet ir girdimi kliento lūkesčiai. NaujojiLVPA vadovė yra viena tų žmonių,kuri, dirbdama Atviros Lietuvos fonde,prisidėjo prie to, kad Lietuvoje būtųsukurtas „Transparency International“,skatinančio bei organizuojančio pilietinesantikorupcines iniciatyvas, skyrius.Tačiau nevalia nematyti ir kitospusės. D. Vilytė neužmerkia akių priešverslą, kuris siekia ne įmonės efektyvumo,naujos kokybės, o ateina pasiimtipinigų. Siekiant išvengti tokių klientų,LVPA sustiprino rizikos valdymą.Pareiškėjo ir projekto rizikos vertinimasdabar pradedamas nuo pat paraiškosregistravimo agentūroje etapo ir vykdomasne tik projekto vertinimo metu,bet ir kiekviename jo įgyvendinimoetape, tikrinant atitinkamus dokumentus(pirkimo dokumentus ir sutartis,mokėjimo prašymus, projektoįgyvendinimo ataskaitas ir pan.) ar atliekantprojekto patikrą vietoje.„Mes aiškinamės bendrovių finansinęsituaciją, – sakė D. Vilytė. – Aiškinamės,kaip jos moka mokesčius, vertinameakcininkus, kapitalą. Struktūrinių fondųparama reglamentuoja ir skatina naujoverslo atsiradimą. Pagal Vyriausybėsnustatytą tvarką, nauja bendrovė, įkurta,pavyzdžiui, probleminėje teritorijoje,neturinti įsiskolinimų, turi konkurencinįpranašumą prieš įmonę, kuri išgyvenosunkmetį, kuri turi įsiskolinimų, betišgyveno per krizę. Todėl svarbu žinoti,kas yra naujos įmonės savininkai, kaip taįmonė buvo įsteigta, kaip ji yra valdoma,vertinamos sąsajos, verslo aplinka. Taisvarbu dėl to, kad įmonės, kuriai suteiktaparama, bankroto atveju, lėšas atgautilabai sunku. Taigi mūsų rizika yra didelė.“Įmonių debitoriniai ir kreditoriniaiįsiskolinimai yra skirtingi dalykai. Vertinamasnuosavo kapitalo ir įsiskolinimosantykis. Jeigu įmonė turi labai aiškiąverslo viziją, bet negauna banko paskolos,paprastai ieško investuotojų – LVPAtam suteikia laiko. Buvo daug įmonių,kurios, prasidėjus krizei, pasirašinėjoparamos sutartis drebančiomisrankomis. Sustojusių projektų iš tiesųtuo metu buvo ne vienas, o paramosišmokos taip pat strigo. Tai buvo laikas,kai lūkuriavo ir pačios bendrovės. Kiekvienasatvejis, pasak D. Vilytės, vertinamasatskirai.Berlyno sieną keičiabendradarbiavimasAdministruodamos struktūrinęparamą, kiekviena valstybė nuėjo skirtingaiskeliais. Kai kurios valstybės, kaip,Ragina skubėti teikti mokėjimų prašymusdarbus ir pateikti sąskaitas faktūrasprojekto vykdytojams. Projektųvykdytojai turėtų iškart pildytimokėjimo prašymą ir teikti jį LVPA.Mokėjimo prašymų patvirtinimasir lėšų išmokėjimosparta taip pat priklausys ir nuomokėjimo prašymo bei išlaidaspagrindžiančių dokumentųkokybės, pirkimų ir sutarties keitimosąlygų išankstinio suderinimo.S•Žpavyzdžiui, Suomija, kitos valstybės,pasirinko padėti verslininkui: įkurtoskonsultacinės agentūros, kurios vertinaįmonių gebėjimus, siūlo idėjas,padeda rašyti projektus – dirbamakartu. Lietuva nuėjo kitu – LVPA yraįgyvendinančioji institucija, kuri nepadeda, o bešališkai vertina projektus.„Šią Berlyno sieną norėčiau nugriauti,nes toks priešpastatymas sukurianereikalingas įtampas, nepasitenkinimąiš abiejų pusių, – sako D. Vilytė. – Messakome, kad prastai parengti projektai,verslas sako – jūsų raštai persunkūs, sudėtinga biurokratinė sistema.Taip, tai yra sisteminės klaidos, kuriosbuvo padarytos. Jau yra konsultaciniųtarnybų, bet dialogo ir supratimotrūksta. Mes nesuprantame verslo, verslas– mūsų.“Komunikacija, bet dar nepakankama,jau atsiranda – kol kas tik planiniuoseprojektuose. Ateityje, naujosiosvadovės nuostata, susipriešinimą turipakeisti bendradarbiavimas – D. Vilytėyra pasirengusi tai įgyvendinti. Pradėtasdiegti ir naujas požiūris į projektųįgyvendinimą. Iki direktorės pareigaspradedant eiti D. Vilytei, projektai buvovertinami tik popieriuje. Naujoji vadovėšią situaciją keičia kardinaliai.„Manau, kad būtina nuvažiuoti įvietą, susitikti su pareiškėjais“, – sakoD. Vilytė. Klientai tokius pasikeitimusįvertino teigiamai. Jie neslepia,kad pirmą kartą susidūrė sunebiurokratiškais biurokratais. Naujojivadovė planuoja kelis žingsnius į priekį,suvokdama, kad pokyčiai nedelsiant –negalimi. Pirmiausia pokyčiai turi įvyktiteisėje, po to – ekonomikoje ir paskiausiai– mentaliniai pokyčiai, kai iš naujoįvertinamos vertybės.Asociacijos padeda suvoktisektoriaus problemasBendradarbiavimas su asocijuotomisverslo struktūromis, kokia ir yraLietuvos statybininkų asociacija (LSA),D. Vilytės žodžiais, suteikia galimybę2007-2013 m. finansinio periodoLVPA kontraktuoti statybos projektaipagal sektorius (2010 11 09Energetika, 478Turizmas, 132Verslas, 39MTTP, 9gauti apibendrintą, koncentruotąinformaciją, geriau suvokti sektoriausproblemas, aktualijas, prioritetus.Realus ir konstruktyvus LSA bei LVPAbendradarbiavimas, pareigas pradėjuseiti naujajai vadovei, jau pradėtas – LSApateikė pasiūlymų paketą. D. Vilytėsžodžiais, kai kurie LSA pasiūlymai yraViešųjų pirkimų tarnybos, kai kurie– LVPA, o kai kurie – pačios Ūkio ministerijoskompetencijos sritis. Tačiau,direktorės pastebėjimu, sėkmingasprojektų įgyvendinimas turi būti bendrasvisų institucijų reikalas.Ūkio ministerija siekia sumažintivalstybės kaštus energijai, Savivaldybės– kuo mažiau pinigų išleisti viešosiospaskirties pastatų šildymui, statybininkaisiekia gauti darbo. Siekiantgeriausio rezultato, prie bendro staloturi susėsti visos pusės ir susitarti dėlgarbingų santykių. Krizė išryškinonesąžiningą kai kurių statybosbendrovių elgesį, kai dėl užsakymopiktnaudžiaujama kaina – vykdomasdempingas. Institucijos neužkirto kelionekokybiškam energetiniam viešųjųpastatų auditui, nekokybiškiems techniniamsprojektams, kurie nekoreliuodavosu energetiniu auditu. D. Vilytėsnuomone, tiek energetinį auditą, tiektechninę priežiūrą galbūt reikėjo atlikticentralizuotai, atrinkus, pavyzdžiui,grupę profesionalių auditorių, techniniųprižiūrėtojų. Nors LVPA pasiekė abejotinivisų šio proceso dalyvių elgsenosmodeliai, bet D. Vilytė sako, kadsituacija keičiasi – ir iš ekspertų, ir ištechninių prižiūrėtojų, ir iš statybininkųpusės vis dažniau ateina aiškus signalas,kad jiems ne tas pats, kaip elgiasijų profesijos atstovai. Jie siekia mokytis,kelti kvalifikaciją, sąžiningai konkuruoti.„Statybininkai, reikia pripažinti,visuomet buvo aktyvūs, spaudė rengiantreglamentuojančius dokumentus,siūlė labai daug, bet ne į visus jųsiūlymus buvo atsižvelgta, – pastebi D.Vilytė. – Statybininkų asociacija elgiasiprofesionaliai ir jie mums tikrai neleisatsipalaiduoti.“2007-2013 m. finansinio periodoLVPA kontraktuota statybos sumapagal sektorius (2010 11 09)Energetika, 954 mln. LtTurizmas, 493 mln. LtVerslas, 104 mln. LtMTTP, 10 mln. LtD. Vilytei pradėjus eiti LVPA vadovėspareigas, LSA naujajai vadovei pateikėnemažai pasiūlymų, kurie, statybininkųnuomone, gali padėti keičiant situaciją– efektyvinant projektų įgyvendinimą.Kaip sakė D. Vilytė, bent trečdalisvisų šių pasiūlymų yra susieti su LVPAir jie yra įgyvendintini. Šis procesasjau prasidėjo – lapkritį turėtų būtikonkrečių rezultatų.„Tuomet vėl sėsime prie bendrostalo ir kalbėsimės, – patikino direktorė.– Tačiau kai kurie siūlymai yra kitųinstitucijų kompetencijoje, dalis –pavėluoti.“Užsakovai vengia avansoKalbėdama apie statybininkus,LVPA direktorė D. Vilytė sako, kad jaiskaudžiausia – neapmokėti darbai.Tokia situacija atsirado dėl išlaidų, kuriospripažįstamos nepagrįstomis, norsreali situacija kaip tik tokius projektosprendimus ir padiktavo.„Nesukurtas bendravimo mechanizmas,kad būtų galima pasitarti, kokiosišlaidos yra tinkamos finansuoti, kokios– ne, – sako D. Vilytė, pastebėdama,kad tokia situacija kelia konfliktus,pyktį, nepasitikėjimą. – Neturiu recepto,kaip spręsti situaciją, kuri kelia daugįtampos.“Viešieji pirkimai taip pat keliaproblemų – ir dėl bendroviųkonkurencinės kovos, ir dėl nepagrįstųapskundimų.Avansai palengvintų statybininkųgyvenimą. Tam reikia, kad pareiškėjaiar kiti ūkio subjektai į pirkimo sąlygasįtrauktų įsipareigojimą mokėti avansą.Tuomet, pagal pirkimo sąlygas,Savivaldybė gali pasiimti iki 30proc. lėšų ir skirti jas statybininkamsmedžiagoms įsigyti ar kitoms būtinomsreikmėms. Tačiau Savivaldybės to nedaro,nes nėra tikros, ar darbai bus atlikti,ar bendrovė nebankrutuos. Jeigu Savivaldybeitai yra našta, tai statybininkamstai būtų labai didelė pagalba.Genė DRUNGILIENĖ, LVPA iliustr.2007-2013 m. finansinio periodoLVPA biudžetas pagal sektorius(2010 11 09)Energetika, 924 mln. LtTurizmas, 828 mln. LtVerslas, 1 865 mln. LtMTTP, 1 000 mln. LtTRUMPAIPrastos oro sąlygosstabdo Klaipėdoskrantinių rekonstrukcijąKlaipėdos jūrų krovinių kompanijos„Bega“ nuomojamų66-67 krantinių rekonstrukcijąatliekančiai Vokietijos kompanijai„Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft”pats darbymetis. AB „JosefMobius Bau-Aktiengesellshaft”buveinės Klaipėdoje generalinisdirektorius Kęstutis Zubrickaspasakojo, kad paruošiamiejikrantinių rekonstrukcijos darbaivyksta jau nuo spalio 15 d. Į „Bega“teritoriją jau atplaukusi visamobilizuota technika iš Vokietijos.Krantinėse sukinėjasi eskalatoriusMP-27, kurio kaušo talpa – 8 kub.m, du gruntovežiai po 940 kub. mir vienas gruntovežis 610 kub. m.Šiuo metu vyksta gilinimo darbai,iškasta 35 tūkst. kub. m grunto.„Dabar ruošiamas pagrindas popirsu metalinių kevalų montavimui“,– pasakojo Kęstutis Zubrus.Sklandžiai vykdyti krantiniųrekonstrukcijos darbus labiausiaitrukdo prastos oro sąlygos. „Poradienų dirbam, o po to tris laukiam,kol vėl oro sąlygos pagerės ir bustinkamos darbui. Orai mums dabarlabai nepalankūs“, – sakė K. Zubrickas.Pasak Vokietijos kompanijosatstovo, darbai stringa todėl, kadgruntovežiai negali išplaukti į jūrąišpilti grunto. Tačiau uždaroje teritorijoje,pačiame uoste darbai nestoja.Pasitaisius orams, kompanijos darbininkaidirba ištisą parą, todėl nuodarbų grafiko neatsiliekama. Be to,sutartyje taip pat yra numatyta, kaddėl prastų oro sąlygų, darbų atlikimasgali būtų pratęstas.K. Zubrickas pasakojo, kadbeveik visos krantinių rekonstrukcijaireikalingos medžiagosjau atkeliavusios. Jau pradėti irsuvirinimo darbai, būtent tojezonoje, kuri bus pagilinta irkurioje bus suleisti vadinamiejikevalai. Konkursą laimėjusioskompanijos vadovas sako, kadjau užsakytas ir metalas jiems. O15 m skersmens ir 26 m aukščiokevalai bus gaminami Klaipėdos„Vakarų laivų gamykloje“.AB „Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft” kompanijaKlaipėdos jūrų krovinių kompanijos„Bega“ nuomojamojeteritorijoje esančių krantiniųrekonstrukciją atlikti įsipareigojoper 15 mėnesių – iki kitų metųpabaigos. Krantinių rekonstrukcijakainuos apie 52 mln. litų.S•ŽNepamirškite užsiprenumeruotiNepamirškite užsiprenumeruoti