LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą - Statyk.eu
LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą - Statyk.eu
LSA ir VDI ieško būdų pažaboti nelegalų darbą - Statyk.eu
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6 BENDROVĖSE<br />
Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis Nr. 7 (56) 2011 m. rugsėjis-spalis<br />
BENDROVĖSE 7<br />
Didžiausia bendrovių problema tampa ne užsakymai, o specialistų stygius<br />
Iš ka<strong>ir</strong>ės: V. Šarka, A. Šeštkauskas, L. Kučinskas (UAB „Enerstena“)<br />
Genė DRUNGILIENĖ<br />
Pastaruoju metu Lietuvos statybų bendrovės gyvena sk<strong>ir</strong>tingomis nuotaikomis – nuo atsikvėpimo, kad<br />
sunkmetis jau baigėsi, iki nerimo, kad ats<strong>ir</strong>ita antroji krizės banga. Tačiau beveik visos bendrovės vėl<br />
ima prabilti apie tai, kad pradėjo trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Tokiomis mintimis dalijosi statybos<br />
bendrovių, įsikūrusių nuo Kauno iki Raseinių, vadovai.<br />
Rugsėjo mėnesį Lietuvos<br />
statybininkų asociacijos (<strong>LSA</strong>) prezidentas<br />
Adakras Šeštakauskas <strong>ir</strong> vykdomasis<br />
d<strong>ir</strong>ektorius Vaidotas Šarka<br />
lankėsi bendrovėse – <strong>LSA</strong> narėse,<br />
naujokėse <strong>ir</strong> senbuvėse.<br />
Kaunas<br />
Viena iš bendrovių – <strong>LSA</strong><br />
naujokių – yra Kaune įsikūrusi UAB<br />
„Enerstena“. Bendrovė, kaip tv<strong>ir</strong>tina<br />
jos technikos d<strong>ir</strong>ektorius Laimonas<br />
Kučinskas, Lietuvoje yra žinoma<br />
kaip patikima bendrovė. Pasak jo,<br />
tokį bendrovės įvaizdį lemia ne tik<br />
specialistų, kurių daugumą pakvietė<br />
tik žinodami apie jų gebėjimus <strong>ir</strong><br />
atsakingumą, kvalifikacija, bet <strong>ir</strong><br />
darbo drausmė, darbo kultūra.<br />
Bendrovę, kuriai vadovauja V<strong>ir</strong>ginijus<br />
Ramanauskas, sukūrė KTU<br />
absolventai. Jos pradžia – įrangos<br />
montavimas. Dabar, prabėgus<br />
dešimtmečiui, UAB „Enerstena” yra<br />
įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis<br />
– energetikos bei pramonės objektų<br />
statyba, rekonstrukcija, modernizavimas,<br />
remontas <strong>ir</strong> techninis<br />
aptarnavimas. Įmonė projektuoja,<br />
komplektuoja, montuoja, paleidžia<br />
bei suderina įva<strong>ir</strong>aus dydžio bei<br />
naudojamo kuro katilines. Įmonėje<br />
d<strong>ir</strong>ba 150 darbuotojų, iš kurių 40 –<br />
inžinieriai. Šiuo metu „Enerstenos“<br />
specialistai stato pačių pagamintus<br />
biokuro katilus Utenoje, Tauragėje,<br />
Rokiškyje. Statomos <strong>ir</strong> dujų katilinės<br />
– Gargžduose, Vilniuje, kituose miestuose.<br />
Darbo turinti užtektinai,<br />
bendrovė ėmė stigti specialistų.<br />
Stipriąja savo bendrovės gamybos<br />
puse L. Kučinskas įvardino<br />
ekonomaizerius, kuriuos, užuot p<strong>ir</strong>kę,<br />
ėmė gaminti patys. „Enerstenoje“<br />
pagaminti ekonomaizeriai, nė kiek<br />
nenusileisdami kokybe užsienyje<br />
pagamintiems įrenginiams, kainuoja<br />
apie pusę milijono litų mažiau.<br />
Kol kas bendrovė ekonomaizerius<br />
parduoda Lietuvoje, bet <strong>ieško</strong> <strong>ir</strong> eksporto<br />
galimybių.<br />
UAB „Daistatus“, kaip tv<strong>ir</strong>tina<br />
Kaune įsikūrusios bendrovės d<strong>ir</strong>ektorius<br />
Darius Mikalauskas, šiuo metu<br />
yra stipriausia stogus įrenginėjanti<br />
bendrovė. Joje d<strong>ir</strong>ba pusšimtis<br />
žmonių, iš kurių –keturi darbų vadovai<br />
<strong>ir</strong> apie 40 darbininkų. Pats<br />
bendrovės vadovas yra vadybininkas,<br />
d<strong>ir</strong>bti įrenginėjant stogus mokęsis iš<br />
latvių.<br />
Bendrovė d<strong>ir</strong>bo Kauno arenoje,<br />
Vilniaus oro uoste, nemažai darbuojasi<br />
su „YIT Kausta“. D. Mikalauskas<br />
džiaugiasi savo bendrovę išlaikęs specializuota<br />
bendrove, nes galimybių<br />
šioje srityje jis mato užtektinai.<br />
Bendrovė savo srityje yra išsk<strong>ir</strong>tinė<br />
<strong>ir</strong> jaunesniu darbuotojų amžiumi, <strong>ir</strong><br />
profesionalumu.<br />
„Manau, kad 30 proc. kokybės<br />
lemia darbininkų darbas, – sako D. Mikalauskas.<br />
– Visa kita – priežiūra, susitarimai,<br />
sprendimai.“ Bendrovė „Daistatus“<br />
naudoja Lietuvoje, bendrovėje<br />
„Mida“, gaminamą stogų dangą.<br />
Bendrovė šiuo metu darbuojasi<br />
Šiauliuose, projektavo <strong>ir</strong> įrenginėja<br />
stogus septyniuose vaikų darželiuose,<br />
Prienuose modernizuoja daugiabutį<br />
kartu su partneriais, įrenginėjančiais<br />
fasadus. Nors bendrovė specializuojasi<br />
įrenginėdama stogus,<br />
tačiau sykį ar du per metus imasi <strong>ir</strong><br />
bendrastatybinių darbų.<br />
Kauno socialinių paslaugų <strong>ir</strong><br />
statybos verslo darbuotojų rengimo<br />
centras, kuriam vadovauja Ričardas<br />
Šeštokas, šiemet priėmė 285<br />
būsimuosius statybininkus, iš jų –<br />
44 šiltintojai, 35 apdailininkai, 30<br />
mūrininkų – betonuotojų, 60 statybos<br />
verslo paslaugų teikėjų, kurie<br />
mokosi mūro apdailos <strong>ir</strong> staliaus<br />
darbų bei verslo pradmenų, taip pat<br />
pastatų restauratoriai. Mūrininkus,<br />
šiltintojus <strong>ir</strong> apdailininkus centras<br />
priima įmonių prašymu. Šie moksleiviai<br />
iš ryto d<strong>ir</strong>ba, o po pietų<br />
mokosi. Tačiau neretai teorinės dalies<br />
moksleiviai mokosi <strong>ir</strong> darbo vietose.<br />
Po centro rekonstrukcijos, kaip sakė<br />
R. Šeštokas, bus formuojamos <strong>ir</strong><br />
montuotojų bei stogdengių grupės.<br />
Moksleiviams mokamos stipendijos.<br />
Moksleiviams, d<strong>ir</strong>bantiems AB „YIT<br />
Kausta“, bendrovė moka didesnę<br />
stipendiją – 100 Lt. Centre sudarytos<br />
sąlygos atlikti praktiką <strong>ir</strong> kitų mokymo<br />
įstaigų studentams.<br />
„Mums reikia didelių projektavimo<br />
objektų“, – sakė AB „Pramprojektas“<br />
vadovas Marius Vaivada, paklaustas<br />
apie tai, ko reikia, kad bendrovė, kurioje<br />
d<strong>ir</strong>ba apie 100 žmonių, galėtų<br />
d<strong>ir</strong>bti savo režimu <strong>ir</strong> užd<strong>ir</strong>bti. Vadovas<br />
džiaugiasi šiemet laimėtais p<strong>ir</strong>kimais<br />
projektuoti du logistikos centrus Vilniuje<br />
<strong>ir</strong> Šiauliuose. Tai bendrovei yra<br />
nemaža pasp<strong>ir</strong>tis – kartu su tęstiniais<br />
projektais, koks yra <strong>ir</strong> bendrovės darbas<br />
dalyvaujant Ignalinos atominės<br />
elektrinės uždarymo procesuose.<br />
Šiame objekte „Pramprojekto“ specialistai<br />
d<strong>ir</strong>ba kartu su užsienio partneriais.<br />
Projektavimo rinka, anot M. Vaivados,<br />
šiuo metu yra itin išbalansuota:<br />
finansuojami tik geležinkelių, kelių,<br />
vandentvarkos, renovacijos, uosto<br />
projektai. Tačiau beveik visai neprojektuojami<br />
pramoniniai statiniai.<br />
Kaune įsikūrusi UAB „Struktūra“,<br />
kuriai vadovauja Bronius Zigmas<br />
Neverauskas, dar viena <strong>LSA</strong> narė –<br />
naujokė. Paklaustas, kas paskatino<br />
jungtis į <strong>LSA</strong>, B. Z. Neverauskas akcentavo,<br />
kad vienai bendrovei spręsti<br />
iškilusias problemas – sudėtinga.<br />
Asociacija turi daugiau galių ginti<br />
bendrovę, padėti, patarti.<br />
Bendrovė, įsikūrusi Kaune, vykdo<br />
generalinio rangovo funkcijas įva<strong>ir</strong>ios<br />
pask<strong>ir</strong>ties statybos projektuose.<br />
Šiuo metu bendrovėje d<strong>ir</strong>ba v<strong>ir</strong>š 170<br />
darbuotojų. Pagrindiniai pastarųjų<br />
metų bendrovės statyti pastatai –<br />
prekybos centrai „Dainava“ <strong>ir</strong> „Topo<br />
Centras“ Kaune, moderniausia Vidurio<br />
<strong>ir</strong> Rytų Europoje bendrojo lavinimo<br />
mokykla Lapių miestelyje, Vilijampolės<br />
vaikų <strong>ir</strong> jaunimo pensionatas, Kauno<br />
tardymo izoliatorius, kurie taip pat laikomi<br />
moderniausiais tokios pask<strong>ir</strong>ties<br />
pastatais Lietuvoje, kt.<br />
UAB „Autokausta“ valdybos<br />
p<strong>ir</strong>mininkas <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ektorius Juozas<br />
Kriaučiūnas pasidžiaugė, kad<br />
užsakymų turi ne tik šiems metams,<br />
bet užsakymų portfelis beveik visiškai<br />
pilnas <strong>ir</strong> 2012 – iems metams. Atsargiai<br />
žvelgdamas į priekį, vadovas sako,<br />
kad visa priklauso nuo užsakovo<br />
mokumo.<br />
UAB „Autokausta“ atlieka<br />
statybos darbus, įrengia perdangas,<br />
įva<strong>ir</strong>ius pamatus, montuoja<br />
gelžbetonines <strong>ir</strong> metalines konstrukcijas.<br />
Pagrindinė bendrovės<br />
kryptis – statybos monolitai <strong>ir</strong> visa,<br />
kas su tuo susiję. Metalo ceche gaminamos<br />
įva<strong>ir</strong>ios metalo konstrukcijos<br />
(iki 24 m.), armatūriniai <strong>ir</strong> karkasiniai<br />
tinklai bei kt.<br />
Bendrovė turi tris autonominius<br />
modernizuotus betono mazgus,<br />
produkcija – sertifikuota. Gaminami<br />
betono mišiniai, kurių sudėtys yra<br />
paruoštos KTU statybinių medžiagų<br />
katedroje.<br />
Bendrovė turi didelį transporto<br />
priemonių <strong>ir</strong> statybinės technikos<br />
asortimentą. Kalbėdamas apie perspektyvas,<br />
J. Kriaučiūnas sakė, jog kol<br />
kas bendrovėje jokie pokyčiai neplanuojami<br />
– bus gilinama pas<strong>ir</strong>inkta<br />
kryptis, ją gerinant kokybiškai.<br />
UAB „Detas“, vadovaujamas<br />
Egidijaus Račkausko, yra dar viena<br />
bendrovė – <strong>LSA</strong> narė naujokė.<br />
Pradėjusi kaip technikos nuomos<br />
bendrovė, „Detas“ dabar verčiasi<br />
inžinerinių komunikacijų, vandens<br />
<strong>ir</strong> nuotekų sistemų, vėdinimo <strong>ir</strong> oro<br />
kondicionavimo sistemų, šildymo<br />
sistemų projektavimu, montavimu.<br />
Nors bendrovė nedidelė, tačiau,<br />
kaip tv<strong>ir</strong>tino bendrovei trečius metus<br />
vadovaujantis E. Račkauskas,<br />
niekam neskolinga, palaipsniui didina<br />
apyvartą.<br />
Bendrovėje d<strong>ir</strong>ba 25 darbuotojai,<br />
artimiausiu metu ketinama šį skaičių<br />
padidinti iki 30. Šiuo metu bendrovė<br />
d<strong>ir</strong>ba statomame logistikos centre<br />
Vilniuje, Statybininkų rengimo centre<br />
Kaune, Saviečiuose – būsimame<br />
„Ivabaltė“ žemės ūkio technikos pardavimo<br />
<strong>ir</strong> aptarnavimo centre bei kt.<br />
UAB „Robert Bosch“ yra<br />
bendrovė, siūlanti prekių <strong>ir</strong> paslaugų<br />
asortimentą: nuo šildymo įrangos,<br />
saulės energiją naudojančių<br />
technologijų, saugos įrangos iki<br />
automobilių reikmenų bei elektrinių<br />
įrankių. „Robert Bosch“ buvo labiau<br />
žinoma kaip bendrovė, tiekianti<br />
elektrinius įrankius. Tačiau „Bosch“<br />
šildymo technikos sričiai Baltijos<br />
šalyse jau nebe p<strong>ir</strong>mus metus atstovauja<br />
„Buderus“ <strong>ir</strong> „Junkers“<br />
prekių ženklai – pradedant nuo<br />
nedidelio galingumo dujinių šildymo<br />
katilų iki pramoninių įrenginių. Projektuotojams<br />
„Bosch“ gali pasiūlyti<br />
<strong>ir</strong> pastatų saugos įrangą: nuo vaizdo<br />
stebėjimo <strong>ir</strong> įrašymo sistemų iki integruotos<br />
pastato saugos valdymo<br />
sistemos. „Bosch“ elektrinių įrankių<br />
padalinio tiekiama produktų<br />
gama pasipildė profesionalams<br />
sk<strong>ir</strong>ta matavimo technika „CST/<br />
berger“. Kompanija „Bosch“ 2008<br />
m. įsigijo šią amerikiečių kompaniją,<br />
užimančią didelę dalį pasaulinės<br />
matavimo prietaisų rinkos, tradiciškai<br />
stiprią optinių <strong>ir</strong> lazerinių nivelyrų,<br />
teodolitų, tacheometrų<strong>ir</strong> magnetinės<br />
pa<strong>ieško</strong>s prietaisų segmente.<br />
Kalbėdamas apie<br />
bendradarbiavimą su statybininkais,<br />
bendrovės prekybos <strong>ir</strong> rinkodaros<br />
vadovas Audrius Liutkevičius sakė,<br />
jog didėja „Bosch“ gaminamų<br />
novatoriškų įrankių paklausa – ypač<br />
akumuliatorinių statybos įrankių su<br />
ličio jonų technologija. „Statybos<br />
srities specialistams reikia naujai<br />
mąstančio, patikimo partnerio, kurio<br />
gaminiai atitinka aukščiausius standartus,<br />
– sako A. Liutkevičius. – Mes<br />
esame kaip tik toks partneris.“<br />
Kėdainiai<br />
„Geriau gyventi – ne taip paprasta“,<br />
– sakė UAB „Laugina“, įsikūrusios<br />
Kėdainiuose, d<strong>ir</strong>ektorius Eduardas<br />
Laucius. Tai, kad darbų numatyta<br />
visiems metams, dar nereiškia, kad<br />
visa pavyks įgyvendinti, nes darbų<br />
liko daug, o laiko – mažoka. Tokia<br />
situacija, anot vadovo, ištiko ne dėl<br />
„Lauginos“ kaltės – problemų kyla<br />
dėl apmokėjimų, dėl partnerių.<br />
Šiuo metu bendrovė vykdo vandentvarkos<br />
<strong>ir</strong> atliekų projektus, finansuojamus<br />
per APVA: Kėdainiuose, Ka<strong>ir</strong>iuose,<br />
uždarinėjamame Vilniaus regiono<br />
sąvartyne, pradės projektą Jonavoje <strong>ir</strong> kt.<br />
Tačiau svarbiausias dalykas, kuriam rengiasi<br />
bendrovė – skydinių namų gamyba.<br />
„Laugina“ pateikė paraišką LVPA, siekdama<br />
gauti finansavimą šiam projektui,<br />
kuris padėtų diferencijuoti veiklą iš<br />
statybinės į statybinę <strong>ir</strong> gamybinę. Įmonė<br />
planuoja gaminti karkasinius – skydinius<br />
namus <strong>ir</strong> jų gamybai reikalingas KVH<br />
klijuoto medžio sijas. Tam bendrovė jau<br />
įsigijo <strong>ir</strong> patalpas.<br />
Ukmergė<br />
Ukmergėje įsikūrusiai UAB „Algbarsa“<br />
nuo rugpjūčio mėnesio vadovauja<br />
bendrovės savininkas Vytautas<br />
Vyšniauskas. Penkiolikos metų<br />
pat<strong>ir</strong>tį valdant bendroves turintis V.<br />
Vyšniauskas sako, kad „Algbarsa“<br />
yra gera partnerė: „Jeigu mes galime<br />
tiekti produkciją švedams, norvegams,<br />
tai galime tiekti <strong>ir</strong> lietuviams.“<br />
Per metus bendrovė paprastai<br />
pagamina 2,5 – 3 tūkst. t metalo<br />
konstrukcijų. Dalį produkcijos sudaro<br />
elektros oro linijų, transformatorinių<br />
pastočių, elektrinių sk<strong>ir</strong>styklų metalo<br />
konstrukcijos <strong>ir</strong> kt., tačiau ši dalis<br />
mažėja, nes konkurencija didelė, o<br />
kainos – žemos. Bendrovė orientuojasi<br />
į sudėtingas konstrukcijas, kurios kuria<br />
didesnę pridėtinę vertę, <strong>ir</strong> klientus iš<br />
užsienio. Nors šių klientų reikalavimai<br />
didesni, bet n<strong>eu</strong>žtrunka apmokėjimas.<br />
Įmonės pertvarkymas vykdyti užsienio<br />
klientų užsakymus bendrovei kainavo<br />
labai daug – <strong>ir</strong> investicijų, <strong>ir</strong><br />
specialistų, kurių daugumą teko keisti.<br />
Kitą dalį sudaro statybinės konstrukcijos:<br />
metalinės santvaros, kolonos,<br />
ryšiai, kelio atitvarai, turėklai, kt.<br />
Šiuo metu bendrovė vykdo<br />
užsakymą Švedijoje. Tai yra naujo tipo<br />
namas, statomas iš metalinių kolonų,<br />
kurios naudojamos <strong>ir</strong> kaip ortakiai.<br />
Šią technologiją V. Vyšniauskas yra<br />
pas<strong>ir</strong>engęs pristatyti <strong>ir</strong> Lietuvos<br />
statybininkų bendruomenei.<br />
Raseiniai<br />
UAB „Raseinių statyba“, kaip<br />
sakė generalinis d<strong>ir</strong>ektorius Saulius<br />
Bekampis, darbų šiuo metu<br />
turi užtektinai, apyvartos auga jau<br />
antrus metus iš eilės, nors pelningumas,<br />
kaip <strong>ir</strong> daugelyje bendrovių,<br />
krito.<br />
Norint išgyventi sunkmečio<br />
sąlygomis, bendrovei teko optimizuoti<br />
veiklą, atsisakyti sričių,<br />
kurios buvo tapusios sunkiu balastu.<br />
Tokiu būdu, pasak S. Bekampio,<br />
spyną teko pakabinti ant kai kurių<br />
cechų, kaip, pvz.: medienos. Nepardavusi<br />
turto, neatleidinėjusi žmonių<br />
bendrovė nesigaili, nes krizei pasibaigus<br />
esamas turtas leis būti startiniame<br />
dešimtuke, mano vadovas.<br />
Saugantis nuo nemokių klientų,<br />
bendrovė paprastai <strong>ieško</strong> galimybių<br />
d<strong>ir</strong>bti su tomis įmonėmis, kurių<br />
akcijos yra kot<strong>ir</strong>uojamos vertybinių<br />
popierių b<strong>ir</strong>žoje, siekia valstybės<br />
finansuojamų objektų.<br />
Šiuolaikinės statybos procesą<br />
S. Bekampis pusiau juokais, pusiau<br />
rimtai dalija į tris dalis: 30 proc.<br />
darbo tenka, kol pas<strong>ir</strong>ašoma sutartis;<br />
30 proc. reikia atiduoti pačiam<br />
darbui, projektui vykdyti <strong>ir</strong> 30 proc.<br />
darbo bei pastangų reikia, kol<br />
bendrovė atgauna pinigus.<br />
Kęstučio Jonaičio nuotr.
Change language