VLB „Informacijos“, 2018 m. vasaris, Nr. 2/568
16.02.2018 • Views
Share Embed Flag

VLB „Informacijos“, 2018 m. vasaris, Nr. 2/568

„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
vlbe.info

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES<br />

Nuotr. iš asmeninio D. Šermokas albumo<br />

<strong>Nr</strong>.2/<strong>568</strong><br />

<strong>2018</strong><br />

02<br />

19 PSL. MĖNESIO INTERVIU SU FOTOGRAFE D. ŠERMOKAS<br />

8 PSL.<br />

PLB SEIMAS<br />

16 PSL.<br />

MEET THE ARTIST<br />

30 PSL. INTERVIU<br />

SU MEDIKE V. DANIELE<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 1

Š I M T M E T I S !<br />

Irma Petraitytė-Lukšienė<br />

<strong>2018</strong> m. vasario 11 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 100<br />

metų jubiliejus (Haus des deutschen Ostens) ir Šimtmečio<br />

savaitė Miunchene a t i d a r y t a!<br />

Šimtmečio sveikinimai: Msgr. Dr. Alexander Hoffmann, LR<br />

Ambasadorius Darius Jonas Semaška, Garbės konsulas Benjamin<br />

Wittstock, <strong>VLB</strong> pirmininkas Alfredas Hermanas, MLB<br />

Pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė.<br />

Šimtmečio koncertas: Amangul Klychmuradova (pianinas)<br />

ir Artūras Gelusevičius (fagotas), įspūdingas perėjimas nuo<br />

prancūzų klasikinės prie Lietuvos XIX a.-XX a. pradžios muzikos<br />

(Čiurlionis, Dvarionas), užbaigiant šiuolaikinių Lietuvos<br />

komponistų kūriniais!<br />

Šimtmečio fotografijos iš Lietuvos ir JAV archyvų: Lietuvos nepriklausomybės<br />

atkūrimo prieaušris, Lietuvos nepriklausomybės<br />

akto pasirašymo aplinkybės, valstybės kūrimo pradžia, to<br />

laikmečio spalvos ir kasdienybė (su projekto LT1918 leidimu).<br />

Šimtmečio filmas: Audriaus Stonio ir Arūno Matelio dokumentinis<br />

filmas „Baltijos kelias“ 1989, kooperuojantis su Lietuvos<br />

kino centru prie Kultūros ministerijos.<br />

Šimtmečio publika: lietuvių bendruomenė, latvių kultūros<br />

organizacijos Miunchene valdybos nariai, (vok. Lettischer<br />

Kulturverein „Namejs“ e.V.), darbos grupės „Migracija ir integracija“<br />

CSU valdybos nariai (vok. Arbeitskreis Migration und<br />

Intergration der CSU in München), Vokietijos rezervistai (vok.<br />

Reservisten der Deutschen Bundeswehr), atstovė iš Fraueninsel,<br />

net studentas Daniel, kurio močiutė buvo aktyvi Lietuvių<br />

bendruomenės pirmininkė Kolumbijoje! Džiugu, kad publika<br />

buvo labai smalsi, suinteresuota ir atvira! AČIŪ publikai!<br />

Šimtmečio pokalbiai: prie lietuviškų užkandžių apie ateities<br />

projektus, bendras iniciatyvas.<br />

Be MLB valdybos nebūtume pesiekę tokio rezultato, AČIŪ jai!<br />

Nuotr. Mindaugo Lukšio ir Rolando Purtulio<br />

Nuotr. ????| LR Ambasadorius ??? Vokietijoje Darius Jonas Semaška sveikino susirinkusiuosius<br />

Nuotr. Minėjimo organizatoriai ir svečiai Nuotr. Atkurtai Lietuvai – 100<br />

2 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

Nuotr. Minėjimo dalyviai<br />

Nuotr. Svarbi minėjimo dalis – Lietuvos ir Vokietijos<br />

valstybių himnų giedojimas<br />

Nuotr. Muzikinę dalį dalyviams dovanojo pianistė A. Klychmuradova ir fagotininkas A. Gelusevičius<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 3

D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 |<br />

TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@<strong>VLB</strong>E.ORG | http://WWW.<strong>VLB</strong>E.ORG<br />

Reklamos pasiūlymas<br />

Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos<br />

lietuvių leidinyje <strong>„Informacijos“</strong> bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės<br />

(<strong>VLB</strong>) svetainėje: www.vlbe.org.<br />

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir<br />

tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.<br />

Leidinio reklamos kainos<br />

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas<br />

<strong>VLB</strong> nariams, bendradarbiams, valstybinėms<br />

institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių<br />

bendruomenių pirmininkams.<br />

Internetinio tinklapio reklamos kainos<br />

Vieno numerio reklamos kaina:<br />

A4 – 200 €<br />

A5 – 100 €<br />

A6 – 50 €<br />

A7 – 30 €<br />

A sektorius<br />

1-mėn. 50 €<br />

6-mėn. 250 €<br />

12-mėn. 450 €<br />

B sektorius<br />

1-mėn. 20 €<br />

6-mėn. 100 €<br />

12-mėn. 180 €<br />

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org<br />

Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00<br />

4 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

REDAKTORIAUS ŽODIS<br />

Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės<br />

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė<br />

Lietuviai Vokietijoje ruošiasi. Kaip pagal tvarkaraštį važiuojantys<br />

traukiniai, mūsų mintyse ar net prisiminimuose, stabteli svarbios Lietuvai<br />

ir visiems lietuviams datos. Svarbios dėl įvykių, kurie nebūtinai<br />

yra pozityvūs ir linksmi. Tačiau mes nepasiduodame, prisimename,<br />

bėgame, skubame pranešti pasauliui apie mažą, bet troškimais ir svajonėmis<br />

apipintą Lietuvą.<br />

Mes išties prisimenam. Ne tik pergales, bet ir netektis. Tokias, kaip krauju<br />

istorijoje įrašytą Sausio 27-ąją. Tądien visas tarptautinis pasaulis paminėjo<br />

ir tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Šią dieną tiek lietuviai, tiek vokiečiai<br />

ir visas pasaulis su skausmu palydi vykusį žydų genocidą. Kas žino,<br />

kaip pasisuktų Lietuvos žmonių gyvenimas, jei ši tragedija nebūtų nutikusi?<br />

Tačiau grįžtant į praeitį – Vilnius išradingai pažymėjo 695-ąjį gimtadienį.<br />

Padauginkime šimtmečio šventimą iš septynių – tokie laimingi ir išdidūs yra<br />

vilniečiai, sulaukę tokios gražios ir taurios miesto sukakties. Sveikiname ir<br />

džiaugiames drauge!<br />

Berlyne ir ne tik, viena po kitos atsidaro parodos. Mūsų kūrėjai išties aktyvesni<br />

ir kupini neaprėpiamų minčių bei idėjų, kuriomis dalinasi su Vokietijos<br />

lietuviais, vokiečiais ir visais norinčiais pažinti lietuviškąją kultūrą.<br />

Taigi, šventė išties atėjo į mūsų kiemą. Nepamirškime, jog visuomet galime<br />

daryti daug dalykų geriau, su didesne meile ir mažesniu egoizmu. Neužmikime<br />

1918-asiais ir dairykimės į ateitį: ką mes galime padaryti kitaip, kad<br />

Lietuvos ir Vokietijos bei viso pasaulio lietuviai gyventų dar geriau?<br />

O dabar – gimtadieniaukime! Skanaus torto<br />

VOKIETIJOS LB VALDYBOS<br />

„INFORMACIJOS“<br />

KVIEČIAME AUKOTI<br />

„INFORMACIJOMS“!<br />

VIRŠELYJE:<br />

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė<br />

evelina.kislych@vlbe.org<br />

redakcija@vlbe.org<br />

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim<br />

BLZ 670 700 24<br />

Konto-<strong>Nr</strong>. 581 7978<br />

<strong>VLB</strong> Valdybos „Informacijas“<br />

galite skaityti internete adresu<br />

www.bendruomene.de<br />

Viršelyje: fotografė<br />

Dovilė Šermokas<br />

Dizaineris: Elinas Venckus<br />

Lorscher Str. 1<br />

D-68623 Lampertheim<br />

Tel.: 0162 5200 517<br />

Verwendungszweck: auka Informacijoms<br />

Išrašome aukų pažymą.<br />

Der Bezug dieser Zeitschrift<br />

ist im Mitgliedsbeitrag enthalten<br />

Dėl reklamos „Informacijose“<br />

ir <strong>VLB</strong> interneto svetainėje<br />

kreipkitės adresu<br />

reklama@bendruomene.de<br />

Nuotr. iš asmeninio<br />

D. Šermokas albumo<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 5

AKTUALIJOS<br />

Pasaulio lietuviai – geriausi Lietuvos bei lietuvių kalbos Ambasadoriai<br />

Pasaulio Lietuvių bendruomenė didžiuojasi ir dalinasi šiais pasiekimais su<br />

beveik 1 mln. Lietuvos Ambasadorių, kurie sėkmingai reprezentuoja savo<br />

Tėvynę bei gimtąją kalbą visame pasaulyje.<br />

Nes Lietuva ten, kur Jūs!<br />

www.pasauliolietuvis.lt<br />

Š. m. sausio 26 d. įvykusios parodos „ADVENTUR“ atidarymo metu<br />

buvo paskelbti Lietuvos turizmo departamento organizuoto konkurso<br />

„Turizmo sėkmingiausieji 2017“ nugalėtojai. Nominacijoje „Lietuvos<br />

turizmo Ambasadorius“, kurioje rungėsi J. Valančiūnas, Vilniaus m. savanoriai<br />

bei Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Po įtemptos kovos<br />

nugalėjo PLB.<br />

„Labai svarbu ir noriu įskirtinai pabrėžti, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenę<br />

sudaro žmonės, gyvenantys pasklidę po platųjį pasaulį, susibūrę į 45 lietuvių<br />

bendruomenes, ir su pasididžiavimu reprezentuoja Lietuvą bei yra neoficialūs<br />

jos ambasadoriai ir ne tik turizmo srityje bei daug plačiau. Jie ir yra laimėtoja!“-<br />

padėkos kalboje sakė PLB pirmininkė D. Henkė.<br />

Istorinė akimirka Vilniuje: pasirašyta PLB ir VLKK bendradarbiavimo sutartis<br />

Pasaulio lietuvių bendruomenės informacija<br />

Š. m. sausio 26 d. 13 val. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp<br />

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės<br />

(PLB).<br />

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Vyriausioji Lietuvių Kalbos komisija pasirašys<br />

pirmąją bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatytas PLB ir VLKK bendradarbiavimas<br />

didinant lietuvių kalbos prestižą, stiprinant lietuvių kalbos<br />

mokymosi motyvaciją, prisidedant prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje,<br />

telkiant lietuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. „Kalba yra stipriausias<br />

tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė“, -<br />

sakė PLB pirmininkė D. Henkė.<br />

Šia nuostata PLB vadovaujasi nuo jos įkūrimo. Viena svarbiausių Pasaulio lietuvių<br />

bendruomenės užduočių yra įvairiomis priemonėmis bei būdais didinti<br />

lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją šeimose<br />

bei lituanistinėse mokyklose visame pasaulyje, ir prisidėti prie lietuvių<br />

kalbos sklaidos. PLB vienija Keturiasdešimt penkias oficialias įvairių kraštų<br />

lietuvių bendruomenes ir dabar, lietuvių kalbos švietimo bei puoselėjimo<br />

klausimais galės tiesiogiai konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija.<br />

PLB didžiuojasi ir dalinasi šiais pasiekimais su beveik 1 mln. Lietuvos Ambasadorių,<br />

kurie sėkmingai reprezentuoja savo Tėvynę bei gimtąją kalbą visame<br />

pasaulyje.<br />

Nuotr. Arūno Sartanavičiaus | PLB ir VLKK pasirašė bendradarbiavimo sutartį<br />

6 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

Sausio 25 dieną išradingai paminėtas Vilniaus gimtadienis<br />

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės |Vilniaus gimimo dienos proga Vilniaus oro uoste<br />

keliautojus iš Londono, Oslo ir Stokholmo pasitiko styginių ansamblis Mikroorkéstra.<br />

Vilniaus miesto savivaldybės informacija<br />

Praėjo nei daug, nei mažai – 695 metai, kai 1323 metais Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinė, buvo pirmą kartą<br />

paminėtas rašytiniuose šaltiniuose<br />

Šią svarbią datą vilniečiai, kauniečiai ir visa Lietuva šventė itin išrandingai.<br />

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Š. m. sausio 27-28 d. Vilnius prisistatė ir Litexpo parodų<br />

rūmuose vykusioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur <strong>2018</strong>“.<br />

Dalinamės fotoreportažu iš Vilnių šventusios Lietuvos. O kaip šventėte Vilniaus gimtadienį Jūs?<br />

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Vilniaus gatvėje buvo išdalinti 625 keksiukai su<br />

žvakutėmis, kurias turėjo užpūsti kiekvienas Vilnių švenčiantis ir keksiuką gavęs praeivis<br />

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Savo atėjimu miestą ypatingai pasveikino net<br />

22 mažyliai. Sausio 25 d. sostinėj gimė 11 berniukų ir 11 mergaičių!<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 7

VIENAS SVARBIAUSIŲ ĮVYKIŲ <strong>2018</strong>-AISIAIS – PLB SEIMAS<br />

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />

Pirmasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB) Seimas įvyko<br />

1958 metų rugpjūčio 28-31 dienomis Niujorke (JAV). <strong>2018</strong> m. liepos<br />

8-11 d. įvyks jau XVI-asis PLB Seimas. Apie planuojamą Seimo darbotvarkę<br />

ir ypač svarbias svarstytinas temas kalbiname PLB pirmininkę<br />

Dalią HENKĘ.<br />

2015 m. liepos 15-17 dienomis vykusio XV-ojo PLB Seimo metu Jūs buvote<br />

išrinkta naująja PLB pirmininke. Tretiems Jūsų vadovavimo metams einant į<br />

pabaigą ir XVI-ajam PLB Seimui beldžiant į duris, kuo galėtumėte pasidžiaugti?<br />

Kaip greitai apsisuko vienos kadencijos ratas. Man šie trys jau besibaigiantys<br />

metai buvo ypatingi ne tik tuo, kad teko didelė garbė ir iššūkis vadovauti PLB,<br />

bet ir dirbti kartu su net dešimtyje skirtingų šalių gyvenančiais kolegomis<br />

valdyboje. Man tai buvo neįtikėtina patirtis – be galo darbinga, intensyvi<br />

www.pasauliolietuvis.lt. Aktyviai pildome bei atnaujiname ir PLB bei „Pasaulio<br />

lietuvio“ socialinių tinklų paskyras.<br />

Galime pasidžiaugti šios kadencijos metu pasirašytomis bendradarbiavimo<br />

sutartimis su Lietuvos valstybiniu turizmo departamentu, kuris reguliariai teikia<br />

informaciją apie pokyčius Lietuvoje per mūsų komunikacijos kanalus, taip<br />

pat ir su Vyriausiąja lietuvių kalbos komisija bendram mūsų projektų vykdymui<br />

ir siekiant bendrų tikslų – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių<br />

kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje,<br />

telkti lietuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Sutarta bendradarbiauti<br />

organizuojant Lietuvių kalbos dienas, diskusijas, seminarus ir kitus renginius,<br />

dalintis informacija ir ją skleisti, tarpininkauti sprendžiant organizacinius<br />

klausimus. Tapatybės išlaikymas yra vienas iš pagrindinių PLB tikslų ir siekių,<br />

o išlaikyti lietuvių kalbą ir tradicijas yra didelis gyvenančiųjų užsienyje iššūkis.<br />

Nuotr. Olgos Pasaškovos | PLB pirmininkė D. Henkė.<br />

sprendimais,susitikimais ir pilna naujų pažinčių bei įvairovių gyvenimo atkarpa.<br />

Apie visus šiuos darbingus metus būtų galima prirašyti kelias dešimtis<br />

puslapių. Chronologiškai bei detaliai mes PLB valdybos veiklą aprašome<br />

PLB valdybos leidžiamame mėnesiniame Naujienlaiškyje, kuris, beje, yra šios<br />

valdybos naujiena, ir aš ja labai džiaugiuosi! Mielai kviečiu visus PLB naujienlaiškį<br />

prenumeruoti ir skaityti www.pasauliolietuvis.lt/naujienlaiskiai/)<br />

Džiaugiuosi PLB atstovybe Lietuvoje ir jos vadove Virginija Grybaite, kuri<br />

atlieka didžiulius darbus, bei PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis, kuri ne tik<br />

tiesiogiai kuria PLB įvaizdį, bet ir atstovauja PLB valdybai spręsdama ir derindama<br />

įvairius klausimus su Lietuvos institucijomis, dalyvauja įvairiose<br />

darbo grupėse, organizuoja įvairius renginius, susitikimus. PLB atstovybę<br />

drąsiai galime vadinti PLB Ambasada Lietuvoje. Mes sėkmingai leidžiame<br />

žurnalą, „Pasaulio lietuvis“, kuriame šios kadencijos metu atsirado nemažai<br />

naujovių. Žurnalas susilaukia pagyrų ir komplimentų ne tik už įdomų turinį<br />

ir kokybišką leidybą, bet ir už įvairovių pilną internetinę žurnalo svetainę<br />

Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvių nacionaliniu kultūros centru, Tautinių<br />

mažumų departamentu prie Lietuvos Vyriausybės, VDU ir VU. Su naujos<br />

LR Vyriausybės atstovais ir LR Seimo nariais reguliariai susitinkame ir aptariame<br />

aktualius užsienio lietuvių klausimus. Intensyviai bendraujame ir<br />

tariamės su LR Vyriausybės kanceliarija, Užsienio lietuvių departamentu, LR<br />

prezidentūra bei Švietimo ir mokslo ministerija. Be galo svarbu paminėti ir<br />

tai, jog pasiektas proveržis, kadangi pradėta teikti svari tiesioginė finansinė<br />

bei žmogiškųjų resursų parama formalioms ir neformalioms lituanistinėms<br />

mokykloms užsienyje, ypač naudingi tobulinimosi seminarai Lietuvoje tų<br />

mokyklų savanoriams mokytojams ir vadovams, kurie padeda savanorius<br />

motyvuoti burti lietuviškas mokyklas užsienyje.<br />

LR Seimo ir PLB komisija tęsia savo darbą ir <strong>2018</strong> m. balandžio 24-27 d.<br />

rinksis į Pavasario sesiją. Šios komisijos darbo rezultatai atsispindi priimtose<br />

svarbiose rezoliucijose šiomis aktualiomis temomis: dėl Kultūros ir Švietimo<br />

Tarybų gairių pakeitimo; dėl LR pilietybės išsaugojimo; dėl Lietuvos valstybės<br />

8 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

atkūrimo 100-mečio ir Pasaulio lietuvių vienybės dienos – „Šimtas Lietuvos<br />

veidų, sujunkime Lietuvą”; dėl migracijos procesų valdymo ir sugrįžimo į Lietuvą<br />

sąlygų sudarymo; dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos; dėl Valstybės<br />

pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis priemonių tobulinimo;<br />

dėl Lietuvos informacinio saugumo; dėl „Globalios Lietuvos” programos įgyvendinimo;<br />

dėl Pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą.<br />

Buvo išlaikyta Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija (ULRKK),<br />

nors oficialiai ULRKK šiais metais dar neposėdžiavo.<br />

Reguliariai ir sėkmingai vyko PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimai 2016-2017<br />

m. Ukmergėje ir Panevėžio raj. Šiais metais visi kartu intensyviai ruošiamės<br />

pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį liepos 1d., kur PLB kartu<br />

su Lietuvos tautinėmis bendrijomis atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio<br />

sukakčiai paminėti rengia šventę „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.<br />

Pirmą kartą PLB istorijoje įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės<br />

susirinks vienoje aikštėje! Jos prisistatys Lietuvai trijuose lygmenyse:<br />

visą dieną veiks paviljonų miestelis, vyks įvairių kraštų lietuvių meniniai ir<br />

muzikiniai pasirodymai scenoje Vilniaus Rotušės aikštėje, bus pristatoma<br />

užsienyje gyvenančių meno kūrėjų darbų paroda Rotušėje. Taip kartu visi<br />

dalyvausime Dainų šventės „Vardan tos…“ atidaryme.<br />

Kokie ryškiausi pasikeitimai įvyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje<br />

po pastarojo PLB Seimo 2015-aisiais? Kiek esame labiau pažengę,<br />

pajudėję į priekį?<br />

PLB Seimuose priimtos rezoliucijos (nuo 2015 m. jų buvo net 12) nubrėžia<br />

PLB sąveikos gaires, tokias kaip Lietuvos pilietybės išlaikymas, priėmus kitos<br />

šalies pilietybę, kadangi išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. tai vis dar<br />

lieka iššūkiu, nors dabartinės politinės jėgos yra tvirtai užsibrėžusios šią<br />

problemą spręsti. Tai akivaizdus proveržis į priekį.<br />

Lituanistinis švietimas, kultūra ir mūsų užsienyje gyvenančių lietuvių bendrų<br />

klausimų sprendimas – tai pagrindiniai PLB tikslai. Keičiasi pasaulis,<br />

keičiasi Lietuva, taip pat turi keistis ir PLB. Šis junginys turi gilias ir senas<br />

tradicijas, kurios ne tik įpareigoja, bet ir yra tam tikras tęstinumo garantas.<br />

Esame vis stiprėjantis užsienio lietuvių balsas Lietuvoje, kalbantis su<br />

valstybinėmis institucijomis, esame vis labiau ir labiau matomi bei girdimi<br />

viešojoje erdvėje. Tikslingai naudojamės techninėmis galimybėmis skleidžiant<br />

informaciją Lietuvių bendruomenėms. Tarp jų ir su Lietuva, kur buriame<br />

lietuvius mūsų bendriems tikslams.<br />

Šiuo metu PLB jungia 45 šalyse esančias Lietuvių bendruomenes. Vis<br />

kuriasi naujos. Intensyvus bendravimas su atskiromis Lietuvių bendruomenėmis<br />

nenutrūksta: man bei kolegoms iš valdybos per šią kadenciją<br />

teko aplankyti Lietuvių bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje,<br />

Belgijoje, Suomijoje, Danijoje, JAV, Graikijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje,<br />

Liuksemburge, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Vokietijoje, Švedijoje,<br />

Latvijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Rusijoje, Australijoje, Airijoje.<br />

Vis dar lieka svarbu visiems asmeniškai Lietuvoje susitikti ir bendrauti. Nors ir<br />

gyvename plačiai pasklidę po pasaulį, mūsų siekiai yra panašūs: esame tarsi<br />

Lietuvos ambasadoriai, garsiname Lietuvos vardą ir formuojame Lietuvos<br />

įvaizdį užsienyje, steigiame ir išlaikome lituanistines mokyklas, švenčiame<br />

savo tradicines šventes, esame Lietuvos specialistai savo šalyse, netgi svetur<br />

uždirbtos lėšos dažnai siunčiamos į Lietuvą ar joje išleidžiamos. Tai darome<br />

vien tam, kad išliktume lietuviais, kad ir kur gyventume. Mums rūpi Lietuva!<br />

Kokia šiais metais planuojama XVII-ojo PLB Seimo darbotvarkė? Kokie<br />

svarbūs klausimai yra jau numatyti, registruojami svarstymui?<br />

PLB Seimas yra šaukiamas kas treji metai, tai vienas svarbiausių įvykių.<br />

PLB Seimas sprendžia visus PLB reikalus: nubrėžia veiklos gaires sekantiems<br />

metams priimdamas svarbias rezoliucijas, renka PLB pirmininką,<br />

valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.<br />

Iškilmingas Seimo atidarymas numatytas Vilniaus Rotušėje liepos 8 d.<br />

su garbingais svečiais iš Lietuvos pagrindinių institucijų, o Liepos 9- 11 d.<br />

intensyviai posėdžiausime LR Seimo rūmuose (kaip simboliška!). Ateinančiomis<br />

savaitėmis PLB valdyboje gryninsime PLB būsimo Seimo darbotvarkę.<br />

Kai kurios svarbios temos vis kartojasi, nes keičiasi laikmetis, sąlygos ir<br />

galimybės. Tokios temos, kaip lietuvių bendruomenių solidarumo mokestis,<br />

PLB leidžiamo žurnalo ateitis, lietuvių bendruomenių sąveikos su Lietuvos<br />

institucijomis, lyderių motyvacija, lietuvių bendruomenių būrimas ir stiprinimas<br />

lieka visada aktualios. Per šį jubiliejinį PLB Seimą kviesime LB atstovus<br />

diskutuoti apie PLB svarbą, vaidmenį ir užduotis, taip pat Lietuvių bendruomenių<br />

vaidmenį, sąveikos galimybes tarpusavyje ir ryšių palaikymą su Lietuva<br />

Globalios Lietuvos programos kontekste. Lietuvių bendruomenių atstovai<br />

turės galimybę ir patys teikti siūlymus darbotvarkei.<br />

Jeigu domitės lietuvybės ir tapatybės išlaikymu užsienyje ir esate aktyvus<br />

Vokietijos Lietuvių Bendruomenės narys, tai prašome teikite savo kandidatūrą<br />

atstovauti VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENEI XVI PLB Seime (atstovus<br />

į PLB Seimą rinks <strong>VLB</strong> Taryba savo metiniame posėdyje pagal nustatytą <strong>VLB</strong><br />

Tarybos tvarką).<br />

Vokietijos LB yra skirtos 6 vietos – keturi iš jų bus išrinkti atstovauti (iš 178<br />

iš 45 šalių) PLB XVI-ajam Seimui, kuris vyks <strong>2018</strong> metų liepos 8-11 dienomis<br />

Lietuvoje, Vilniuje LR Seimo III rūmuose (platesnę informaciją apie tai, kas<br />

yra PLB Seimas, galite rasti www.plbe.org).<br />

Kas laukia PLB <strong>2018</strong>-2021 metų perspektyvoje?<br />

Laukia neeilinis paminėjimas – paskelbti 2019 metus Pasaulio lietuvių metais.<br />

2019 metais sukanka 70 metų nuo Lietuvių Chartijos paskelbimo. Tai<br />

dokumentas, apibrėžęs pamatines lietuvių ir tautinės bendruomenės teises,<br />

vertybes, principus, siekius išlaikyti nepriklausomą Lietuvos valstybę. PLB<br />

kartu su Lietuvos institucijomis yra pasirengusi paruošti metų minėjimo programą.<br />

Tai bus puiki proga įprasminti PLB ir PLJS pasiekimus ir sustiprinti šių<br />

organizacijų komunikaciją bei matomumą Lietuvoje, taip pat tai puiki galimybė<br />

pristatyti atsinaujinusius PLB ir PLJS tikslus, kuriais siekiama išlaikyti<br />

ne tik mūsų tapatybę, bet ir stiprinti lietuvių bendruomenes pasaulyje, jų<br />

bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Lietuva.<br />

PLB siekia dirbti visų lietuvių labui ir gerovei – tiems, kurie išsibarstę po<br />

visą pasaulį ir Lietuvoje. Mums lieka aktualios šios temos: pilietybės išsaugojimas,<br />

švietimo sistemos Lietuvoje pritaikymas sugrįžtantiems, saugus ir<br />

anonimiškas elektroninis balsavimas, atskira, tik užsienio lietuviams skirta<br />

apygarda per kitus LR Seimo rinkimus, vergystės ir asmenų išnaudojimo prevencija,<br />

privalomos tarnybos Lietuvos kariuomenėje reguliavimas, socialinės<br />

atskirties mažinimas Lietuvoje, Lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinio<br />

švietimo sklaida, PLB įvaizdis ir žinomumas Lietuvoje.<br />

Šiemet ir ateinančiais metais linkiu visomis galiomis stiprinti Lietuvos idėją<br />

tarp užsienio lietuvių, išsaugojant kultūros savitumą, puoselėjant lituanistinį<br />

švietimą. Juk PLB istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis. Kviečiu garbingai<br />

ir įsimintinai pažymėti Lietuvos 100-metį, šokti ir dainuoti Dainų šventėje<br />

Lietuvoje. Aktyviai dalyvauti PLB XVI-ajame jubiliejiniame Seime Vilniuje.<br />

Nuoširdžiai remti viską, ko šiandien labiausiai reikia Lietuvai. Būkime lietuviais<br />

pasaulyje ir vienykimės. Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo šimtmečio<br />

proga visus simboliškai tapti Basanavičiais, nes jis, negyvendamas Lietuvoje<br />

ir net neturėdamas Lietuvos pilietybės, kūrė Nepriklausomą Lietuvą. Buvo<br />

pirmas, 1918 m. vasario 16-ąją pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jis<br />

gali būti mums visiems sektinas pavyzdys ir įkvėpti geriems ir teisingiems darbams,<br />

naujoms idėjoms – nesvarbu, kokią pilietybę turime ir kur gyvename.<br />

Dėkoju Vokietijoje gyvenantiems lietuviams už aktyvią veiklą savo apylinkėse ir<br />

lituanistinėse mokyklose, Vasario 16-osios gimnazijoje, už investuojamą laiką<br />

ir įdedamą energiją. Ačiū, kad puoselėjate mūsų tradicijas, lietuvybę ir telkiate<br />

lietuvius bei garsinate Lietuvos vardą pasaulyje! Kviečiu kartu ir vieningai<br />

spręsti mūsų bendrus klausimus. Nekantriai laukiu mūsų susitikimų <strong>2018</strong> metais,<br />

vėliausiai vasarą.<br />

Ačiū už pokalbį.<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 9

Tylos minute paminėta Tarptautinė holokausto aukų<br />

atminimo diena<br />

Nuotr. iš asmeninio albumo | Miuncheno Lietuvių Bendruomenės<br />

(MLB) pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė su vyru Mindaugu Lukšiu<br />

Redakcijos informacija<br />

1945 metais sausio 27 d. buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos<br />

stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005<br />

metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine<br />

Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.<br />

Nuotr. iš asmeninio albumo | Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos<br />

(PLJS) primininkas Vladas Oleinikovas<br />

Lietuva turi ir kitą datą, kai pagerbia per holokaustą žuvusius žydus – rugsėjo<br />

23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, taip pagerbdami<br />

Vilniaus geto likvidavimą 1943 metais aukas.<br />

Vokietijos lietuviai taip pat, drauge su visu pasauliu, paminėjo šią dieną žodžiais:<br />

„Mes prisimename“.<br />

Šaulių sąjunga steigs padalinius Vokietijoje ir Norvegijoje<br />

Nuotr. Žygimanto Gedvilos/ 15min nuotr. | Šauliai<br />

15min.lt informacija<br />

Šaulių sąjunga rengiasi steigti padalinius Vokietijoje ir Norvegijoje,<br />

pranešė šios visuomeninės sukarintos organizacijos vadas.<br />

Pasak pulkininko leitenanto Gintaro Koryznos, sąjungos atstovas Miunchene<br />

jau baigia paruošti Šaulių sąjungos visuomeninio padalinio Vokietijoje registracijos<br />

dokumentus. Karininko teigimu, Vokietijoje susikurs 20-ies šaulių<br />

kuopelė.<br />

„Jų statutai suderinti ir sutvarkyti, dabar liko tik registracija pagal visas Vokietijos<br />

teisės normas“, – BNS sakė G. Koryzna.<br />

Apie būtinybę kurti Šaulių sąjungos tinklą tarp emigrantų jis kalbėjo pernai<br />

birželį, kai pradėjo eiti organizacijos vado pareigas.<br />

G. Koryzna tvirtino, jog Lietuvos šaulių vienetas netrukus bus kuriamas ir<br />

Norvegijoje.<br />

„Ruošiame mūsų atstovui ten įgaliojimą imtis tos iniciatyvos ir pradėti panašius<br />

veiksmus, kurie jau yra padaryti Vokietijoje“, – kalbėjo pulkininkas.<br />

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga skelbia turinti apie 11 tūkst. narių.<br />

Šaulių gretos reikšmingai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos<br />

2014 metais.<br />

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sauliusajunga-steigs-padalinius-vokietijoje-ir-norvegijoje-56-920390?v3<br />

10 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

Pasimatuokime Lietuvą: „Kurk Lietuvai“ lankė<br />

Hamburgo ir Berlyno lietuvius<br />

Nuotr. iš oficialios Berlyno Lietuvių Bendruomenės facebook paskyros | Berlyno lietuvių ir „Kurk Lietuvai“ susitikimo dalyviai<br />

Evelina Kislych-Šochienė<br />

Š. m. sausio 30-31 dienomis Berlyne ir Hamburge veikiančiose lietuvių<br />

bendruomenėse įvyko susitikmai su Lietuvos savivaldybių asociacijos<br />

(LSA) direktore Roma Žakaitiene ir JPP „Kurk Lietuvai“ vadove<br />

Agila Barzdiene.<br />

Susitikimo metu Vokietijos lietuviai girdėjo du pranešimus: apie unikalų, pirmąjį<br />

ir vienintėlį „Kurk Lietuvai“ ir apie LSA globalių savivaldybių Lietuvoje<br />

įgyvendinamus projektus. Pranešimuose buvo kalbama apie įsisdarbinimo,<br />

darbo vietų kūrimo galimybes Lietuvoje. „Kurk Lietuvai“, „Investuok į Lietuvą“<br />

pradėti įgyvendinti 2012 m., kuomet buvo pastebėtas didžiulis darbuotojų<br />

trūkumas viešąjame sektoriuje. Trūko ir iki dabar trūksta tarptautinės<br />

darbuotojų patirties.<br />

Dėl šios priežasties buvo įkurta unikali Europoje „Kurk Lietuvai“ programa,<br />

kuri suteikia užsienio lietuviams ir ne tik, galimybę pasimatuoti Lietuvą.<br />

Kontraktas sudaromas 1 metams. A. Brazdienė paminėjo, jog „Kurk Lietuvai“<br />

išties vykdo griežtą atranką, tuomet vyksta 2-3 rotacijos, problemų identifikavimas,<br />

darbinė veikla skirtingose įstaigose, analizė ir t.t. Vadovė pasakojo,<br />

jog „Kurk Lietuvai“ dalyvis kreipiasi į programą jau su konkrečia idėja, kurią<br />

nori įgyvendinti Lietuvoje. Dalyvis turi turėti sudarytą planą, situacijos analizę,<br />

modelį, apskaičiuotas išlaidas Valstybei. A. Brazdienė pateikė pavyzdį<br />

– visiems gerai žinomą, nuo 2017 m. startavusį depozito projektą Lietuvoje.<br />

„Kurk Lietuvai“ dalyviai – daugiau nei 30 skirtingų šalių žmonės, baigę<br />

geriausus pasaulio universitetus. Statistiškai, bet 6 iš 10 dalyvių turi įgytą<br />

magistro laipsnį. „A. Barzdienė pateikė pavyzdį – nuo 2016 metų startavusį,<br />

bendrą „Kurk Lietuvai“ ir Aplinkos apsaugos ministerijos, depozito sistemos<br />

įvedimo Lietuvoje projektą.“<br />

Pasak „Kurk Lietuvai“ vadovės A. Barzdienės, darbuotojų trūkumas ir emigracijos<br />

klausimai išties yra labai skausmingi Lietuvai.„Lietuvoje kasmet sukuriama<br />

vis daugiau darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams. Skaičiuojama,<br />

kad užsienio investuotojai per ateinančius penkerius metus planuoja Lietuvoje<br />

sukurti apie 30 tūkstančių naujų darbo vietų.“<br />

Susitikimo metu buvo kalbama, kodėl užsienyje gyvenančiam lietuviui verta<br />

grįžti į Lietuvą, kokios jo laukia aktualios perspektyvos? A. Barzdienė pateikė<br />

net tokius paskaičiavimus, jog atsižvelgiant į kavos puodelio, pervežimo<br />

paslaugų ir būsto nuomos kainas, Lietuvoje gyvenimo kaštai mažesni, nei<br />

Vokietijoje.<br />

<strong>2018</strong> m. kovo mėn. pradžioje bus skelbiama atranka dalyvauti „Kurk<br />

Lietuvai“ programoje: http://kurklt.lt/<br />

Tuo tarpu R. Žakaitienė pristatė LSA įgyvendinamą projektą „Globalūs regionai“,<br />

kurio tikslas išplėsti Lietuvos ribas integruojant išvykusius lietuvius į<br />

savojo gimtojo miesto gyvenimą. Surinkti išvykusių asmenų kontaktus (duomenų<br />

bazę). R. Žakaitienė pristatė jau sėkimingai startavusį projektą „Globali<br />

Tauragė“ (http://www.lsa.lt/globalusregionai/). Sėkmingas jis dėl to, jog<br />

išvykę tauragiškiai teigė jaučiantys artimą ryšį su savo kraštu. R. Žakaitienė<br />

viliasi, jog į projektą įsitrauks visos 60 Lietuvos savivaldybių ir jau netolimoje<br />

ateityje kiekvienam regionui pavyks užmegzti ryšius su į užsienį išvykusiais<br />

kraštiečiais.<br />

Hamburgo ir Berlyno Lietuvių Bendruomenės dėkoja vadovėms už susitikimą<br />

ir naudingą informaciją!<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 11

Gerbiamos ponios ir ponai,<br />

Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Vasario 16-osios gimnazija maloniai<br />

kviečia Jus į šventinį Lietuvos Nepriklausomybės Minėjimą, skirtą<br />

Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui pažymėti, įvyksiantį <strong>2018</strong> m.<br />

vasario 24d. Hiutenfelde.<br />

Programa:<br />

15.00 val.<br />

17.00 val.<br />

19.00 val.<br />

Akademinė šventinio minėjimo dalis<br />

(Rennhofo pilies salėje, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld)<br />

Atidarymas<br />

Sveikinimai: Minėjimo garbės svečiai<br />

Prakalba: Prof. Dr. Joachim Tauber – Šiaurės rytų Europos<br />

instituto direktorius<br />

Svečius, ketinančius dalyvauti akademinėje dalyje, maloniai<br />

prašome iki š. m. vasario 16 d. registruotis el. paštu<br />

office@vlbe.org arba tel. + 49 6256 859900<br />

Šv. Mišios Hiutenfeldo katalikų bažnyčioje<br />

(Lampertheimer Str. 868623 Lampertheim-Hüttenfeld),<br />

Šventinis koncertas ir vakaronė Hiutenfeldo<br />

savivaldybės salėje (Alfred-Delp-Str. 50, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld)<br />

Koncertas: Vasario 16-osios gimnazijos mokinių<br />

pasirodymas<br />

Vakaronė: dainos, šokiai ir linksmybės su grupe<br />

„JONIS” iš Lietuvos<br />

Mums bus didelė garbė Jus pasveikinti šventėje!<br />

Su geriausiais linkėjimais<br />

Alfred Hermann<br />

Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas<br />

Janina Vaitkienė<br />

Vasario 16-osios gimnazijos direktorė<br />

12 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

ŠVIETIMAS<br />

Miuncheno lituanistinė m-kla Mokyklinukų grupė 7-11 m.<br />

Kei vuu u 7 1<br />

e e kbo pme!<br />

Pamokėlių metu mes mokysimės:<br />

• Dėti raidę prie raidės<br />

• Jungsime žodžius į sakinius, bandysime rašyti ir skaityti, kurti dialogus<br />

• Taip pat skaitysime pasakas ir piešime savo svajones<br />

• Mokinsimės klausyti ir girdėti kitą pašnekovą.<br />

• Mokinsimės trumpus eilėraštukus, mažus tekstus<br />

• Paižinsime lietuvių folklorą, dainuosime.<br />

• Į pamokėles įtrauksime muzikinius elementus, taip pat ir patys muzikuosime<br />

• Medžiaga bus dėstoma, atsitvelgiant į kiekvieno vaiko kalbos mokejimo Iygį<br />

O mūsų šaknys neatsiejamos nuo kalbos. Todėl gimtąją<br />

kalbą reikia ugdyti ir lavinti, nes ji yra dalis mūsų kultūros,<br />

mūsų identiteto, dalis mūsų pačių.<br />

Mes kalbame labai sena ir reta kalba, kurią žino ne daugiau<br />

kaip 3 milijonai žmonių visoje planetoje. Iš draugų, jau<br />

gimusių Jungtinėse Valstijose, patierties pamačiau, koks<br />

turtas yra mokėti lietuvių kalbą - kaip jie didžiuojasi savo<br />

kalba ir kaip ta kalba suburia juos kartu.<br />

Dėstyti mokykloje paskatino didelė meilė vaikams ir lietuvių<br />

kalbai.<br />

Kur? Kada?<br />

Virginija Skiriutė - Mokyklinukų grupės vadovė<br />

Gimė Vilniuje 1967m., mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje<br />

chorvedybos. Vėliau studijavo Vilniaus Muzikos Akademijoje<br />

ir Austrijos Grazo miesto aukštojoje Vaizduojamojo<br />

meno mokykloje. Šiuo metu dirba Muncheno operos<br />

teatre. Nuo 1998m. gyvena Garchinge, augina 2 vaikus.<br />

Mielai sutikau dalyvauti Miuncheno Lietuvių bendruomenės<br />

vaikų ugdymo programoje. Be galo svarbu man, o ir visiems<br />

atvykusiems, išlaikyti lietuvybę, išmokinti savus vaikučius lietuvių<br />

kalbos, pažinti Lietuvą, jos tradicijas bei gyvenimo būdą.<br />

Registracija<br />

Virginija Skiriutė: v.skiriute@gmail.com<br />

Atsiųskite užpildytą anketą nurodytu adresu iki 20.9.2017<br />

Reda Kaiser - Mokyklinukų grupės mokytoja<br />

Gimiau Kaune, Dainavos rajone. Baigiau Vilniaus Universitete<br />

Anglų kalbą ir literaturą. Penkis metus dėsčiau ją Lietuvos žemės<br />

Ūkio Akademijoje, Kaune. 1989 metais išvykau į Niujorką<br />

ir studijavau politinius mokslus New Jersey Ramapo College. Po<br />

devynerių metų gyvenimo Niujorke įsikūriau vyro gimtajame<br />

mieste Miunchene ir pradėjau dirbti amerikiečių kompiuterių<br />

kompanijoje.<br />

Po daugelio metų gyvenimo užsienyje vėl priartėjau prie<br />

Lietuvos ir aktyviai seku jos gyvenimą. Pajutau, kad nesvarbu,<br />

kiek metų praleistum kitoje visuomenėje, kitoje<br />

kultūroje - Tavo šaknys liks ten, kur gimei ir užaugai.<br />

Antrą mėnesio sekmadienį (išskyrus šeštad. 23.9.2017)<br />

Visomis dienomis 11:30-13:30 val.<br />

2017.09.23, 2017.10.15, 2017.11.12, <strong>2018</strong>.01.14, <strong>2018</strong>.02.11,<br />

<strong>2018</strong>.03.11, <strong>2018</strong>.04.15, <strong>2018</strong>.05.13, <strong>2018</strong>.06.10, <strong>2018</strong>.07.08<br />

VIETA: Dachauer Str. 23/II, 80335 München<br />

Ketvirtą mėnesio sekmadienį<br />

Visomis dienomis 11 :00-13:00 val.<br />

2017.10.29, 2017.11.26, <strong>2018</strong>.01.28, <strong>2018</strong>.02.25, <strong>2018</strong>.03.25,<br />

<strong>2018</strong>.04.29, <strong>2018</strong>.05.27, <strong>2018</strong>.06.24, <strong>2018</strong>.07.22<br />

VIETA: Sendlingerstr. 30, 80331 München<br />

Kurso kaina (už mokymosi ir kūrybines priemones):<br />

55 eurai, MLB nariams 40 eurų<br />

(už antrą/trečią vaiką 1O eurų nuolaida)<br />

Kontaktas<br />

Miuncheno lietuvių bendruomenė<br />

Irma Petraitytė-Lukšienė, mlb@miunchenas.de<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 13

JAUNIMO (IM)PULSAS<br />

Nuotr. Dovilė Šermokas | menininkė Dominyka Sidabraitė<br />

IŠ PASAKOS GIMUSI LINŲ PAKULŲ APDIRBIMO TECHNOLOGIJA<br />

Laura Čiginskaitė, | alfa.lt | (https://www.alfa.lt/straipsnis/50253917/ispasakos-gimusi-linu-pakulu-apdirbimo-technologija)<br />

Jauna lietuvių menininkė Dominyka Sidabraitė atrado ekologišką pakulų<br />

apdirbimo būdą. Berlyne studijuojančios kūrėjos magistro darbo<br />

„Dieviškosios gijos, lino universalumas“ (angl. „Divine fibers, the<br />

universe of flax“) idėja gimė semiantis įkvėpimo iš lietuvių liaudies<br />

tautosakos ir, kaip pati menininkė sako, tapo tiltu tarp to, kas jau sukurta,<br />

ir to, ką dar galima atrasti.<br />

Nors linas yra pats seniausias natūralus augalinis pluoštas pasaulyje, jis vis<br />

dar gali stebinti atradimais. Berlyne tekstilės grožio ir technologijų mokslus<br />

baigusi, magistro diplomą neseniai apgynusi vilnietė menininkė Dominyka<br />

surado estetiškus ir ekologiškus, visiškai naujus lino pakulų apdorojimo ir<br />

panaudojimo būdus.<br />

„Suglemžė žala karvutė pakulas ir atrijo gražius drobės marškinius“, – šis<br />

pasakos motyvas ir buvo pirmasis įkvėpimo šaltinis, paskatinęs ieškoti naujo<br />

pakulų apdorojimo būdo. Nors pakulos neturi estetinės vertės, menininkė<br />

tvirtina labai norėjusi įrodyti, kad jos gali būti sėkmingai panaudojamos.<br />

Pasak kūrėjos, šis projektas ypatingas ir svarbus dar ir tuo, kad padeda įgyvendinti<br />

„nulinių atliekų“ (angl. zero waste) filosofiją bei kartu atitinka žiedinės<br />

ekonomikos (angl. circular economy) strategiją. Menininkė pasakoja,<br />

kad pritaikydama šią strategiją ji rūpinasi ekologija, taršos mažinimu, nes<br />

tekstilės pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų.<br />

– Studijuojate Berlyno dizaino universitete tekstilės ir plokštumų dizainą,<br />

kuo ši sritis jus sudomino?<br />

– Tekstilė traukė nuo pat vaikystės – mezgiau, siuvau, domėjausi įvairiomis<br />

medžiagų tekstūrinėmis bei spalvinėmis savybėmis. Būdama dešimties metų<br />

pradėjau mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų<br />

mokykloje. Baigusi mokyklą nedvejodama pasirinkau tekstilės ir plokštumų<br />

dizaino studijas Vokietijoje, kur įgijau galimybę plačiau pažinti tekstilės technologiją.<br />

– Su kokiomis medžiagomis jums labiausiai patinka dirbti?<br />

– Man artimiausi natūralūs pluoštai: vilna, linas, medvilnė. Mane žavi šių<br />

pluoštų nelygios tekstūros, jų funkcionalumas, su jomis dirbdami, neprarandame<br />

privalumų, kuriuos teikia rankų darbas ir natūralus pluoštas.<br />

– Kaip atradote naują pakulų panaudojimo technologiją?<br />

– Linu domėjausi jau keletą metų, tai pats seniausias natūralus augalinis<br />

pluoštas pasaulyje. Linas turi ilgą istoriją kiekviename regione, šalyje ar žemyne.<br />

Lietuva taip pat turi gilias sąsajas su lino pluoštu. Pasak istorinių šaltinių,<br />

jau porą tūkstantmečių iki Kristaus Baltijos regione linai buvo auginami<br />

ir vertinami. Norėjau sužinoti kuo daugiau apie linų panaudojimo praeitį ir<br />

dabartį. Skaičiau ir analizavau senesnius rankraščius, lankydama linų fabrikus<br />

suradau galimybę užmegzti ryšius su įvairiomis linų firmomis.<br />

Eksperimentuodama, dirbdama tiriamąjį darbą, suvokiau, kaip galiu pati<br />

save susieti su linu, pateikti naujų inovatyvių sumanymų, naujų panaudojimo<br />

būdų. Taip ir susidomėjau pakulomis – antrine žaliava, liekančia lininių<br />

siūlų gamybos procese. Žinoma, prisimindama tai, kas išraiškingai pateikta<br />

lietuvių pasakoje „Sigutė“.<br />

Pamotė Sigutei įdavė pakulų kuodelį, kad ji susiverptų ir išsiaustų aukštos<br />

14 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

kokybės marškinius. Iš tikrųjų podukra gavo neįvykdomą užduotį, nes iš pakulų<br />

neįmanoma susiverpti jokio plono audinio. Tai yra nemalonus, šiurkštus,<br />

pleišėjantis, dulkantis pluoštas – antrinė žaliava, kuri šiandien dar naudojama<br />

kaip statybinė medžiaga ir nedaug kur matoma. Pasak pasakos, Sigutė<br />

perdavė šias pakulas karvutei, kuri jas taip ilgai gromuliavo, kad atrajojo<br />

aukščiausio lygio ploniausius marškinius.<br />

Šios stebuklinės pasakos vedama, dabar ėmiausi tirti ir eksperimentuoti pati,<br />

kol suradau savus technologinius sprendimus bei metodus ir kartu su Vokietijos<br />

tyrimų institutu plėtojau tolimesnę analizę.<br />

Man pavyko suvaldyti nesuvaldomą medžiagą ir pateikti ją kaip kokybišką<br />

funkcionalią vienalytę plokštumą. Taip beeksperimentuodama sugebėjau<br />

atrasti funkcionalias tekstilines konstrukcijas, kurios gali būti pritaikomos<br />

erdvėje.<br />

– Jūs minėjote, kad savo darbą plėtojote ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje.<br />

Kaip vyko šis bendradarbiavimas?<br />

– Lietuvoje konsultavausi su audėjais, lino produkcijos gamintojais, taip pat<br />

bendravau su lino firmomis. Surinkus informaciją, prasidėjo analizės, tyrimų<br />

etapas Vokietijoje, kur buvo toliau tęsiamas darbas su tyrimų institutu, bendradarbiavimas<br />

tarp Lietuvos ir Vokietijos.<br />

Viso to tikslas – atrasti resursus, kuriuos Lietuva gali pasiūlyti pasauliui, naudingai<br />

juos panaudoti, plėtoti globalų mūsų tarpusavio santykį. Tai atveria<br />

man kaip tyrėjai tekstilininkei galimybę pažinti pasaulį, plėtoti įvairias idėjas.<br />

– Ar projektas sulaukė susidomėjimo iš verslo įstaigų? Ar jau dabar<br />

jaučiate, kad jis buvo reikalingas?<br />

– Taip, dėl to šis projektas ateinančiais metais bus tęsiamas toliau. Vokietijos<br />

tyrimų institutas, Vokietijos aplinkos taršos sistema parodė didelį susidomėjimą<br />

mano projekto funkcionalumu. Šiame darbe įžvelgiamas didžiulis<br />

potencialas, nes tai visiškai ekologiškas projektas, turintis ateitį: iš įvairių<br />

vienalyčių lino substancijų sukurti tokią įvairiapusišką plokštumų kolekciją.<br />

– Galbūt vienas iš šio darbo tikslų yra prikelti liną antram gyvenimui?<br />

– Taip, tai irgi tikslas. Linas žinomas jau nuo senų laikų kaip ypatingas pluoštas,<br />

turintis įvairių gydomųjų savybių, jis buvo naudojamas buityje, aprangai,<br />

audžiami rankšluosčiai. Mano tikslas praplėsti suvokimo apie lino pluoštą<br />

ribas bei kaip dizainerei tyrėjai pristatyti liną kaip inovatyvią, natūralią medžiagą.<br />

Taip tikslingai atverti estetines pluošto galimybes ir sujungti jas su<br />

funkcionaliomis.<br />

– Kas šio tyrimo metu jums buvo pats įdomiausias atradimas?<br />

– Aš turėjau viziją ir norą savo tiriamą pluoštą paversti vienalyte funkcionalia<br />

plokštuma. Projekto metu atradimas buvo pats procesas: apdirbimas ir<br />

tyrinėjimai. Mano sukurtos tekstilės kolekcijos gali būti funkcionaliai pritaikomos<br />

interjere. Jų konstravimui pritaikytos skirtingos konstrukcinės technologijos<br />

– mezgimas ir audimas, o tai suteikia galimybę kurti lanksčias ir<br />

stabilias plokštumas.<br />

– Minėjote, kad projektas bus tęsiamas. Kas dar planuojama?<br />

– Projektas planuojamas tarp Lietuvos ir Vokietijos, taip galiu pateikti dalelę<br />

savo kūrybos ir savam kraštui. Džiaugiuosi, kad planuojamas tolimesnis<br />

pluošto tyrimas, ruošiamos kolekcijos ir, manau, ateityje plokštumos bus pritaikomos<br />

realioje erdvėje ir funkcionaliai naudojamos.<br />

– Galbūt pastebite, kaip keičiasi visuomenės požiūris į tekstilę?<br />

– Tekstilė – tai inovatyvi sritis, kuri šiandien apima įvairius technologinius<br />

lygmenis: makro ir mikro. Pradedant meno kūriniais, stebint aukščiausio lygio<br />

technologinius išmaniuosius fasadų sprendimus, besigilinant į smulkias<br />

nano konstrukcijas. Šiandien diskutuodami apie tekstilę, turėtume kalbėti<br />

apie inovatyvią konstrukciją, kuriai nepakanka vien išorinio dekoratyvaus<br />

rašto, bet ji turi turėti ir funkciją. Taip dirbdama stengiuosi atsižvelgti ir reaguoti<br />

į veiksnius, atsirandančius visuomenėje, ir pagal poreikius pritaikyti<br />

savo technologines žinias.<br />

Dominyka Sidabraitė – aktyvi Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />

(<strong>VLB</strong>) narė (redakcijos informacija)<br />

Nuotr. Dovilė Šermokas | Pakulos<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 15

KULTURA IR MENAS<br />

MEET THE ARTIST:<br />

Pianistin<br />

Onutė Gražinytė<br />

Information des litauischen kulturattachées in Deutschland<br />

Onutė Gražinytė wurde 1996 in Vilnius (Litauen) in eine<br />

Musiker-Familie hineingeboren. Sie begann im Alter von<br />

5 Jahren mit Klavierunterricht bei ihrer Mutter. Ein Jahr<br />

später fing sie ihr Studium an der M. K. Čiurlionis Kunstschule<br />

an. Im Jahr 2015 komponierte Onutė die Musik und<br />

führte Regie bei der Opernproduktion der Abiturienten.<br />

Seit Herbst 2015 studiert sie Klavier an der Hochschule für<br />

Musik, Theater und Medien Hannover bei Roland Krüger.<br />

Gleich zu Anfang des Studiums wurde sie Stipendiatin<br />

der Yehudi Menuhin Stiftung ‘Live Music Now’ Hannover.<br />

Onutė nahm an Meisterkursen mit Matti Raekallio, Ewa Kupiec,<br />

Andrei Gavrilov, Stephen Kovacevich, Ronald Brautigam,<br />

Mūza Rubackytė, Nina Seriogina, Maurizio Moretti teil.<br />

Zu den erworbenen Preisen gehören der Sonderpreis des J.<br />

S. Bach Wettbewerbs in Litauen, Diplom und Sonderpreis<br />

für die beste Aufführung eines Werkes des 20. Jahrhunderts,<br />

der 1. Preis des 4. Internationalen Rosario Marciano<br />

Wettbewerbs Österreich, der 2. Preis sowie 1 Sonderpreis<br />

und der Publikumspreis beim Kammermusikwettbewerb<br />

‘Frühlingssonate’, der 1. Preis und der Sonderpreis des Jury-Mitglieds<br />

Marian Sobula beim Internationalen Peter<br />

Toperczer Klavierwettbewerb der EMCY in der Slowakei.<br />

Onutė Gražinytė spielte als Solistin in Ihrer Heimat sowie<br />

in der Schweiz, Italien, Österreich, Deutschland, Estland,<br />

den Niederlanden, Polen und Dänemark.<br />

Sie konzertierte mit dem Kammerorchester Klaipėda,<br />

dem Staatlichen Symphonieorchester Litauen, dem Orchester<br />

der M. K. Čiurlionis Kunstschule, dem Symphonieorchester<br />

Kaunas, dem Philharmonischen Orchester<br />

der Universität Alicante und dem Mozarteumsorchester<br />

Salzburg. Daneben ist sie kammermusikalisch sehr aktiv,<br />

insbesondere in Duoformationen mit Violine oder Cello.<br />

2017 spielte Onutė Cembalo mit dem Neue Musik Ensemble<br />

(Musik21 Niedersachsen) in der Kölner Philharmonie.<br />

2015 bekam sie eine Würdigung durch die Präsidentin der<br />

Litauischen Republik für ihre musikalischen Aktivitäten<br />

sowie für besondere Leistungen bei nationalen und internationalen<br />

Wettbewerben.<br />

Nuotr. . Tom McKenzie | Pianistin Onutė Gražinytė<br />

16 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

Magic Beans, Auguststr. 86, 10117 Berlin<br />

Magic Beans präsentiert eine Soloausstellung des gefeierten<br />

litauischen Künstlers Andrius Zakarauskas.<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 17

3 Jahre GALERÍEKA<br />

Jubiläumsausstellung XVI<br />

31.Januar bis 29 .April <strong>2018</strong> | Vernissage am 10. Februar <strong>2018</strong> um 13 Uhr<br />

Mathilde Berry<br />

Giancarlo Oriani<br />

Sandra Steinborn<br />

Karin Strobl<br />

Nica Art Studio<br />

Vladas Velyvis<br />

GALERÍEKA<br />

Ludolfstr. 60 | 20 249 Hamburg | Tel. 040/360 355 00 | galerieka@yahoo.com<br />

18 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

PORTRETAI<br />

Fotografė D. Šermokas: „Niekuomet nepraleidžiu<br />

progų pasidalinti savo laiku bei kūryba“<br />

Aktyvi menininkė – lietuvių fotografė Dovilė Šermokas<br />

– žinomas veidas. Beveik keturis metus Vokietijos<br />

Lietuvių Jaunimo Sąjungoje (VLJS) ir Berlyno Lietuvių<br />

Bendruomenėje (BLB) veikusi lietuvė įgytą patirtį ir<br />

praleistą laiką ten vertina kaip labai brangų. D. Šermokas<br />

taip pat viena iš „Informacijų“ straipsnių, nuotraukų<br />

ir iliustracijų autorė, kurios darbai puikuodavosi<br />

net ant žurnalo viršelio<br />

Kalbiname D. Šermokas apie jos atsikėlimo į Berlyną istoriją,<br />

fotografiją ir Lietuvą.<br />

Dovile, esi užsienyje gyvenanti ir kurianti lietuvių<br />

fotografė. Kaip ir kada fotografija atėjo į tavo gyvenimą?<br />

Kada ir kaip tavo kūrybos kelias pakrypo į Vokietiją,<br />

Berlyną?<br />

Berlyne gyvenu jau dvyliktus metus, todėl „užsienyje gyvenanti<br />

ir kurianti“ man skamba šiek tiek keistai ir neįprastai.<br />

O Vokietijos lietuviams Berlynas ko gero irgi nėra užsienis.<br />

Atvažiavau iškart po mokyklos, studijavau meno istoriją,<br />

publicistiką ir komunikacijos mokslus Berlyno laisvajame<br />

universitete. Lietuvoje mokiausi Hermano Zudermano vokiečių<br />

tautinių mažumų mokykloje, tad vokiška kultūra bei<br />

identitetas lydėjo nuo pat vaikystės. Tai gan dažna Klaipėdos<br />

krašte, todėl studijos Vokietijoje atrodė labai natūralus<br />

ir logiškas pasirinkimas. Kodėl Berlynas? Tiesiog jaunatviškas<br />

maksimalizmas, jei ne Lietuvos sostinė, tai – Vokietijos.<br />

Tuo metu kito argumento šiam pasirinkimui nebuvo.<br />

Apie fotografiją tada dar neturėjau jokių minčių, o ir studijų<br />

metu jos ne iš karto kilo. Paauglystėje daug piešiau, tapiau,<br />

lankiau dailės mokyklą, menai buvo man artima sritis. Naujas<br />

didžiulis miestas bei pirmi įspūdžiai įkvėpė, norėjosi jais<br />

pasidalinti su šeima bei draugais. Taip į mano gyvenimą atėjo<br />

fotoaparatas, o pati fotografija dar gerokai užtruko. Po<br />

studijų buvau tikra tik tuo, jog magistro laipsnio nesieksiu<br />

– nenoriu. Nemačiau savęs mokslinėj veikloj, o galbūt sritis<br />

buvo ne mano. Tuo metu turėjau neįpareigojantį pusės etato<br />

darbą vienoje leidykloje ir daug laiko sau, fotoaparatui<br />

ir ieškojimams. Taip atsiradau Berlyno lietuvių bendruomenėje,<br />

o po to ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungoje.<br />

Abiejose organizacijose praleidau apie ketverius metus,<br />

naudojausi studijų metu įgyta patirtimi ir išbandžiau<br />

save viešųjų ryšių bei komunikacijos pozicijose. Tas laikas<br />

ir patirtis – man labai brangūs. Galėjau panaudoti savo<br />

žinias ir nuolat fotografuodavau ne tik draugų susitikimus,<br />

bet ir bendruomenių veiklą. Nuotraukos kartu su mano<br />

straipsniais keliaudavo į „Informacijas“, o keletas jų puikavosi<br />

ir ant viršelio. Pamažu pradėjau gauti vis daugiau užsakymų,<br />

gavau pasiūlymą dirbti fotostudijoje, taip pamažu<br />

atsisakydama visų pašalinių veiklų nėriau į fotografiją.<br />

Nuotr. Dovilės Šermoko | Friederike Merz<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 19

Nuotr. Dovilės Šermoko | Sophia Bacelar<br />

Nuotr. Dovilės Šermoko | She Plays Cello<br />

Tavo darbai išsiskiria ir juose ryškus bei dominuojantis<br />

portretai. Kodėl jie? Papasakok apie savo darbus<br />

bei objektus plačiau.<br />

Taip – žmogus man labai įdomus. Svarbiausias ir maloniausias<br />

man pats fotografavimo procesas bei bendravimas su<br />

žmonėmis. Visada turiu planą, bet niekada nežinau, koks<br />

bus rezultatas. Juk susitinka du, trys ir daugiau žmonių su<br />

savo charakteriais ir nuotaikomis, naujos erdvės, spalvos,<br />

krentančios šviesos ir šešėliai – tiek daug veiksnių, o norint<br />

pasiekti abi puses džiuginantį rezultatą reikia, kad visi<br />

komponentai suveiktų. Stengiuosi žmogų nuraminti, kad jis<br />

jaustųsi kuo natūraliau. Laimėtas pasitikėjimas fotosesijos<br />

metu – ypatingas malonumas, o tęstinis bendradarbiavimas<br />

– didžiausias įvertinimas. Kai žmogus grįžta, džiaugiuosi,<br />

jog savo darbą atlikau puikiai.<br />

Didžioji dalis mano fotografijos yra užsakomieji darbai, o<br />

žmonės nuotraukose – muzikantai, kompozitoriai, aktoriai,<br />

tapytojai. Kartais dokumentuoju patį kūrybinį procesą, kartais<br />

– menininko portretą. Būna, kad kartu eksperimentuojam,<br />

o būna, kad reikia tiesiog nueiti ir per pusvalandį be<br />

jokio išankstinio pasiruošimo pagauti žmogaus charakterį.<br />

Ruošdamasi kiekvienai fotosesijai tyrinėju menininko kūrybą,<br />

bandau suprasti, kas tam žmogui yra svarbu. Nuotraukų<br />

menininkams reikia nuolat: naujam albumo viršeliui, plakatui,<br />

internetiniam puslapiui, žiniasklaidai, socialiniams<br />

tinklams. Ten ir įsikuria mano darbai.<br />

Ar atmintyje saugai visas fotosesijas ir fotografuotų<br />

žmonių veidus? Kuris iš portretų, žmonių, tau į atmintį<br />

įsirėžė labiausiai?<br />

Kartais negali suvaldyti, ką atmintis atsirenka ir saugoja,<br />

tuos procesus sunku paaiškinti. Mano atmintis fiksuoja ne<br />

nuotraukos vaizdą, bet pokalbių nuotrupas, muziką, kuri<br />

skambėjo, šviesą, kuri krito, mintis, kurios kilo.<br />

Kokie yra dar likę tavieji ryšiai su Lietuva? Ar daliniesi<br />

savo laiku bei kūryba su Lietuvos žmonėmis?<br />

Mano šeima ir dalis labai artimų draugų gyvena Lietuvoje,<br />

todėl glaudžius ryšius palaikome nuolat. Taip pat domiuosi<br />

tuo, kas vyksta šalyje: politinėmis aktualijomis, bei kultūriniu<br />

gyvenimu. Prieš keletą metų gavau pasiūlymą iš choreografo<br />

Šarūno Kirdeikio prisijungti prie jo fotoprojekto<br />

„Alien-Local“. Jis, keliaudamas po Europos miestus, ieško<br />

vietinių fotografų, kurių fotosesijos metu savo paties susikurtu<br />

įvaizdžiu bei šokiu bando įsijausti į miesto ritmą.<br />

Projekto metu sukurtos nuotraukos apskriejo didžiuosius<br />

Lietuvos žiniasklaidos portalus. Niekuomet nepraleidžiu<br />

progų pasidalinti savo laiku bei kūryba.<br />

Lietuvybės puoselėjimas užsienyje. Ar tau tai yra<br />

svarbu ir kaip tu prisidedi prie lietuviškosios kultūros<br />

ir savojo identiteto sklaidos ir puoselėjimo svetur?<br />

Taip, man tai svarbu. Ilgametė veikla Vokietijos lietuvių<br />

organizacijose, manau, tai puikiai patvirtina. Net ir nebūdama<br />

Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos Valdyboje esu<br />

aktyvi jos narė: stengiuosi dalyvauti jos renginiuose bei<br />

naujos valdybos rinkimuose. O be viso to, kaip ir kiti čia<br />

gyvenantys, nelietuviams draugams, kolegoms ir pažįstamiems<br />

pasakoju ir dalinuosi mūsų gimtosios šalies istorija,<br />

kultūra, kalbos bei kulinariniais ypatumais, primenu sostinės<br />

pavadinimą ir kviečiu į svečius.<br />

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />

20 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

BENDRUOMENIU ALEJA<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 21

22 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS<br />

KVIETIMAS

Lektorius:<br />

Žurnalistas ir istorinių dokumentinių filmų autrorius RIMAS BRUŽAS<br />

22.2.<strong>2018</strong><br />

ŠVĘSKIME LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪ-<br />

RIMO 100 METŲ JUBILIEJŲ SU ISTORINIŲ<br />

DOKUMENTINIŲ FILMŲ AUTORIUMI<br />

RIMU BRUŽU<br />

Atkurtos Lietuvos 100-metis - tai ne vien sukaktis, bet, visų pirma, gera proga pažinti<br />

savo šalies istoriją, permąstyti valstybės kelią, suprasti tuometinius geopolitinius kontekstus<br />

ir prisiminti svarbiausius valstybės kūrybos įvykius.<br />

1918 m. atkurtos Lietuvos istorija, tai - sėkmės istorija. Nors aplinkybės Lietuvos valstybingumo<br />

atkūrimui buvo itin nepalankios ir Lietuva Europos žemėlapyje galėjo neatsirasti,<br />

tačiau sumanios diplomatijos ir ryžtingumo dėka Nepriklausomybę pavyko įtvirtinti.<br />

Teisę būti reikėjo išsikovoti visomis priemonėmis. Jauna valstybė, jos architektai ir<br />

visi ja tikėję sugebėjo sukurti stebuklą - Nepriklausomą Lietuvą, kurios atkūrimo 100<br />

metų jubiliejų minime <strong>2018</strong> metais.<br />

Paskaita-seminaras „ISTORIJOS PERIMETRAI“ suteiks vertingų Lietuvos istorijos žinių –<br />

tai pasakojimas apie sudėtingą mūsų valstybės kūrimosi laikotarpį, kai formavosi Lietuvos<br />

Respublikos sienos (1918 - 1939 m.)<br />

Įėjimas: 7 eurai | MLB nariams<br />

(mokantys nario mokestį) nemokamai<br />

Kontaktas: mlb@miunchenas.de<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 23

24 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 25

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS<br />

Studijų mugė „Hobit <strong>2018</strong>“<br />

Asta D`Elia<br />

Sausio 24 ir 25 dienomis nemažas būrys 11 ir 12 klasių<br />

gimnazistų lankėsi Darmštate (Darmstadt) organizuotoje<br />

studijų mugėje „Hobit <strong>2018</strong>“. Ką veikti baigus mokyklą?<br />

Kur stoti?<br />

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai lankėsi studijų mugėje „Hobit“<br />

Aukštesniųjų klasių mokiniams kyla daug klausimų, susijusių<br />

su ateities planavimu. Atsakymų į juos gimnazistai<br />

bandė ieškoti 130 ekspozicijų ir daugybę paskaitų siūlančioje<br />

studijų mugėje. Renginys vyko sausio 23-25 dienomis<br />

Darmštato kongresų centre. Universitetai, aukštosios<br />

neuniversitetinės mokyklos ir įvairios įmonės visus tuos,<br />

kurie domisi studijomis, supažindino su savo siekiais, studijų<br />

programomis ir pasirinkimo galimybėmis. Informacijos<br />

gausa garsėjanti mugė subūrė daugybę lankytojų iš<br />

Darmštato ir jo apylinkių.<br />

Tarptautinis projektas „Draugystės pynė<br />

Mūsų gimnazijos 5, 6 ir 8 klasių mokiniai dalyvavo tarptautiniame<br />

projekte „Draugystės pynė“, kurį organizavo<br />

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija.<br />

Šis projektas skirtas Tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti.<br />

Mūsų gimnazistai pateikė projektui savo kūrybinius<br />

darbelius.<br />

Nuotr. R. Lendraitis | Tarptautinio projekto „Draugystės pynė“ dalyviai<br />

Aina Janulionienė<br />

26 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

Akcija „Skaidrus stiklas<br />

Gintautas Guntulis ir Asta D`Elia<br />

Sausio 25 d. 7–8 klasių mokiniai dalyvavo DAK (vok.<br />

Deutsche Angestellten-Krankenkasse) vokiečių ligonių<br />

kasų rengiamoje akcijoje „Skaidrus stiklas“. Pirmą kartą<br />

ši prevencinė akcija buvo surengta prieš 14 metų. Iki<br />

šiandien joje jau dalyvavo apie 30000 vaikų ir jaunuolių.<br />

Ketvirtadienį ryte mokiniai daug sužinojo apie alkoholio<br />

daromą žalą, vairavimą išgėrus ir kokios baudos skiriamos<br />

už vairavimą esant neblaiviam. Gimnazistai išgirdo, kas<br />

yra promilė ir kokie pavojingi gali būti savo spalvomis viliojantys<br />

alkoholiniai kokteiliai.<br />

Mokiniai, užsidėję specialius akinius, kurie iškraipo vaizdą,<br />

galėjo patys patirti, ką mato ir kaip jaučiasi išgėręs žmogus.<br />

Su šiais akiniais jaunuoliai jautėsi taip pat kaip žmonės,<br />

kurių kraujyje yra 1,3 promilės alkoholio. Užsidėję akinius<br />

jie bandė apeiti kūgelius, atrakinti spyną, metė kamuolį į<br />

krepšį, atliko skaitymo užduotis. Gimnazistai buvo nustebę,<br />

kad ne visiems pavyko išsyk atlikti tokias paprastas užduotis.<br />

Renginio pabaigoje daug naujų dalykų sužinoję mokiniai<br />

be klaidų atsakė į 10 trumposios apklausos klausimų.<br />

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Alkoholprävention – akcija „Skaidrus stiklas“<br />

Dalia Krikščiūnienė<br />

Šiais metais ruošdamiesi paminėti Lietuvos valstybės<br />

atkūrimo 100-metį buvome pakviesti dalyvauti projekte<br />

,,Mes – Lietuvos vaikai“. Šios iniciatyvos idėja –<br />

skatinti įvairių lietuviškų užsienio mokyklų mokinius<br />

švęsti Lietuvos 100-ąjį gimtadienį. Mūsų gimnazijos<br />

bendruomenė aktyviai įsitraukė į projekto veiklas.<br />

Kiekviena užsienio mokykla turėjo sukurti po raidę, kurios<br />

matmenys 150cm x 90cm, iš žodžio „LIETUVA“. Mums<br />

buvo paskirta V raidė. Ją sukurti padėjo dailės mokytoja<br />

Aina Janulionienė ir religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė.<br />

Penktų ir šeštų klasių mokiniai – M. Jakubonytė, T. Jankauskas,<br />

G. Nemeikšytė, E. Šemetaitė, A. Slančiauskaitė<br />

ir G. Vintrici – mielai ją nuspalvino Lietuvos vėliavos spalvomis.<br />

Anglų kalbos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė<br />

nufotografavo mokinius, direktorę J. Vaitkienę ir<br />

mokytojus, rankose laikančius trispalves. Jomis mojuodami<br />

visi tarsi perdavė linkėjimus ir sveikinimus kitiems<br />

pasaulio lietuvių vaikams Lietuvos 100-mečio proga. Mes<br />

esame Lietuvos vaikai ir mums svarbus Lietuvos 100-metis<br />

nepaisant to, kuriame pasaulio krašte gyvename.<br />

Projektas „Mes – Lietuvos vaikai”<br />

Nuotr. M. D. Schmidt | ,,Mes – Lietuvos vaikai“.<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 27

ATRADIMAI<br />

Nuotr. Gedmanto Kropio nuotr. | rašytoja Dalia Staponkutė<br />

TIKROVĖ IR MITAI APIE LIETUVIUS PASAULYJE<br />

Dalia Staponkutė | www.pasauliolietuvis.lt<br />

Kodėl ant naujametinio Pasaulio Lietuvių Bendruomenės žurnalo viršelio<br />

– pirmininkės Dalios Henke portretas, o ne šventinė eglutė ir išeivijos<br />

vaikų šypsenos? Kodėl ne vienos iš Bendruomenių nuotrauka (nors<br />

yra ir ji – Estijos, mūsų apdainuotos „konkurentės“ Estijos, lietuviai kaip<br />

dinamiškiausioji 2017-ųjų Bendruomenė)? Svarstant, kas laukia pasaulio<br />

lietuvių ir juos vienijančios organizacijos <strong>2018</strong>-aisiais, veidai ant viršelio<br />

kaip simboliai tampa aiškesni<br />

„Pasaulio lietuvio“ puslapiuose Dalia Henke ne kartą išsakė savo ir Bendruomenės<br />

nuomonę apie Lietuvos Seime ir žiniasklaidoje plačiai aptariamą pilietybės<br />

išsaugojimo klausimą diasporos lietuviams. Atsidėkojant pirmininkei už<br />

Bendruomenės vardu išreikštą nuomonę ir atsispiriant nuo PLB narių idėjų ir<br />

pasiūlymų, kyla įkvėpimas toliau svarstyti apie tai, kieno gi žodžiuose daugiau<br />

tikrovės ir tiesos, gerumo ir teisingumo. Naršydamas Lietuvos žiniasklaidos puslapius,<br />

dažnai junti, kad Lietuvos žmonės nelabai supranta Pasaulio Lietuvių<br />

Bendruomenės veiklos. Ja neretai suabejoja net tarptautinės patirties ir gilių<br />

istorijos žinių turintys specialistai. Ar tai liudija, kad mes, lietuviai, kaip tauta ir<br />

valstybė, tarpstanti ant tautiškumo pamatų, keičiamės ne taip greitai, kaip šito<br />

nori mūsų europietiška politikos kryptis? Ar tai byloja, kad mūsų politinis atvirumas<br />

– tik ES fondais ramstoma iliuzija? Juk tikrovė tokia, kad kuo toliau, tuo<br />

labiau norime būti jaukiai užsidarę savo asmeninėje tvirtovėje. Tai pateisiname,<br />

sakydami, kad būtent šioje tvirtovėje kuriame ir rūpinamės savo artimaisiais<br />

tokiu metu, kuomet pasaulyje siautėja išprotėjusios monopolijos ir jų keliamos<br />

karų grėsmės. Esame „praktiški“ žmonės, linkę į atsiribojimą ir asmeninę filosofiją,<br />

tačiau koks mūsų, kaip atskirų visuomenės ląstelių, santykis su bendruomene<br />

apskritai?<br />

Iš vienos pusės, teigiame, kad esame pasaulio tauta, iš kitos, mąstome kaip<br />

šiuolaikinio šeimyniško ūkio bendruomenė, kurią pasaulio vizijos vis dar<br />

„blaško“, trukdo sutelkti dėmesį į savastį, apsibrėžti galimybių ribas ir susilaukti<br />

tvarkingo „vokiško“ rezultato. Tiksliau, atėjo laikas įsigilinti į savo<br />

esmę ir matuoti šalies pasiekimus, gretinant juos su panašaus likimo valstybėmis,<br />

džiaugiantis jų palankumu ir plačiomis draugiškomis šypsenomis<br />

oro uostuose: „Lietuva? Prašom!“ Nuoširdžios draugystės su Gruzija ir Ukraina,<br />

užgimusios kaip gėris didelės globalios įtampos metu, parodo, kuriame<br />

geopolitiniame taške esame ir su kuo mums sekasi geriausiai. Esame tokie<br />

28 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

kaip mūsų likimo draugai – tarpininkai, laidininkai – ir keičiamės iš lėto. Dalinamės<br />

savo patirtimi, ir ne tiek svarbu, kad ūkio struktūra skiriamės nuo<br />

jų, manydami sau, kad daug pasiekėme. Pasiekėme, kiek galėjome, ne kiek<br />

norėta, ir šitaip apie save galvoti teisinga, nes tai žadina atlaidumą ir dosnumą<br />

kaimynui, kitam.<br />

O Pasaulio Lietuvių Bendruomenė visados būdavo tarsi gaivus vėjo gūsis, plūstantis<br />

į Lietuvą iš Vakarų pusės. Ji susikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose tuoj<br />

po karo, kai emigracija į JAV buvo gausi. Šiandien pagrindinis emigracijos srautas<br />

slenka į Europą ir suprantama, kad PLB veiklos kryptys keičiasi ir ji ieško<br />

savo naujo veido. Tranzitas – nelengva misija, ir jei Lietuvoje visi iškart sutiktų,<br />

kad PLB reikalinga, naudinga ir draugiška, būtų keista. Viena epocha baigėsi,<br />

jos vertybės persirikiavo, prasidėjo kita epocha ir viską reikia susikurti iš naujo.<br />

PLB iškyla negirdėti uždaviniai, beveik nieko bendra neturintys su istoriniais –<br />

Lietuvos vadavimo nuo SSRS – tikslais. Jos tikslų vektorius turbūt žiūri priešinga<br />

kryptimi – kaip suartinti Lietuvą su buvusiomis SSRS teritorijomis, keičiant jas<br />

per jose gyvuojančias lietuvių bendruomenes. PLB dvasia tebedvelkia iš Vakarų,<br />

tačiau ji vis giliau ir giliau skverbiasi į Rytus, ir tai ilgainiui turėtų tapti jos<br />

pagrindiniu uždaviniu, įskaitant ir pilietybės išsaugojimo šioje diasporos dalyje<br />

klausimą. Jei PLB judės nuosekliai, iš lėto, savo sėsliosios tautos dalies ritmu,<br />

ji susilies su ja į vienį, taps jai artima, sava, kokia ir siekia būti. Anglosaksišką<br />

dipukų stilių pamažu keičia europietiškasis, labiau primenantis skandinaviškų<br />

klubų dvasią, ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė nenustoja savo reikšmės, nes<br />

diaspora kol kas plečiasi visomis kryptimis – į Rytus ir į Vakarus, į Šiaurę ir į<br />

Pietus, stiprėdama, o svarbiausia, įsileisdama į savo gretas ne tik lietuvius. PLB<br />

misija šiuo „naujuoju“ metu negali būti lietuvių sugrąžinimas „namo“ (juk sugrįžimas<br />

į Itakę, deja, užima dešimtmečius!), o nuolatinis ryšys su tautiečiais<br />

užsienyje ir jų tarpusavio draugystės puoselėjimas.<br />

Tai atrodo natūralu, nes mitai visados veisiasi ten, kur trūksta atviro pasakotojo<br />

ir nuoširdaus klausytojo, kur stinga kalbos kultūros, leidžiančios stebėtis<br />

ir stebėti be ironijos, iš vienos pusės, ir liaupsių, iš kitos. Pirmasis mitas susijęs<br />

su mintimi, kad „senas, dipukų suręstas vežimas gerai tebeveža“ PLB naujakurius…<br />

(Panašų klausimą kėlė pasaulio lietuvių gerbiamas žurnalistas Rimvydas<br />

Valatka „Pasaulio lietuvio“ svetainėje.) Tai, kad vežimą išrado dipukai<br />

– tiesa, tačiau, kad jis tebeveža gerai – mitas, nes to vežimo seniai neliko. Jį<br />

senokai pakeitė „antros bangos“ dviratis, o po dviračio artėjama net prie „trečios<br />

bangos“ Mercedeso. Šį virsmą palaiko patys dipukai ir balsuoja už Vokietijos<br />

lietuvaitę Dalią Henke kaip naują PLB veidą. Beje, jie nesiūlo organizacijos<br />

vairo savo vaikaičiams Amerikoje, nors pastarųjų pasaulėjauta įstabiai artima<br />

tos pačios kartos lietuviams Lietuvoje. Nesunku pastebėti, kad nemažai dipukų<br />

vaikaičių šalia lietuvių kalbos kadaise išmoko ir rusų tam, kad geriau suprastų<br />

savo tėvų ir senelių gimtinių istoriją, kad jų žvilgsnis siektų giliau ir plačiau. Šios<br />

kartos Amerikos lietuvių, gimusių apie 7-ąjį dešimtmetį, pasaulėjautos panašumas<br />

į lietuvių, išaugusių dar sovietmečio Lietuvoje, vertas atskiro tyrinėjimo.<br />

Gal tai –„užkariauto kosmoso“ karta, globalizacijos pradžios karta, nuo vaikystės<br />

gyvenusi laisvės, tvyrančios ore, dvasia? Jei ši Amerikos lietuvių karta aktyviau<br />

dalyvautų diskusijoje dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, gal Lietuvoje<br />

šiandien pavyktų pakeisti nuostatą, užgaunančią kiekvieną jautresnę diasporos<br />

širdį: „Jums reikia tik antro paso, ar ne? Pirma padarykit ką nors Lietuvai?“ Štai<br />

ir antrasis mitas…<br />

Šių žodžių geluonies, regis, nepastebės lietuvis, ilgesnį laiką negyvenęs užsienyje<br />

ir nedirbęs Lietuvai už jos ribų. Jei taip būtų, šie garsai neišskristų iš sakančiojo<br />

lūpų su tokiu pasitikėjimu ir keistos ironijos dvasia – dvasia, kuri dažnai<br />

gimsta iš nenoro atleisti ir žinių stygiaus. Paso, ko gero, žmogui ir nereiktų, jei jo<br />

nereikalautų valstybė, ir nesvarbu – kita ar sava. Žymiai lengviau šalims, kurios<br />

dovanoja tai, ko šiandien piliečiui reikia, o suvokusios, kad nusilenkia jam per<br />

daug, pasinaudoja galia ir savo atsiima. Užsienio lietuviui reikia ne paso, o jo<br />

lietuvybės pripažinimo, motinos gerumo. Kaip byloja lietuvių literatūra ir neužrašytos<br />

kaimo istorijos, dėl gerumo stokos ir šykštumo jaunuoliai visais laikais<br />

traukdavosi iš savo giminės į svečias šalis. Nebūtinai į Vakarus. Visi išeiviai – politiniai.<br />

Net jei žmogus išvyksta užsidirbti, jis traukiasi nuo asmeninio nepritekliaus,<br />

kuris visados yra krašto ar miesto ekonominės politikos išdava. Pagaliau,<br />

už dosnumą ir gerumą dažniausiai atsimokama gerumu, ir lietuvis, šia prasme,<br />

nėra neišprusėlis, tačiau pragmatiškas: jam reikia tikrumo, kad jis – tikrai lietuvis,<br />

nes globalizacijos gaisro metu jo siela tampa tokia pat trapi kaip ir Lietuvos<br />

valstybės, ir žymiai geriau, kai abi pusės laikosi viena kitos, o ne mito…<br />

Trečiasis mitas, klajojantis Lietuvoje, tai – užsienio lietuvių „ligos“, kurios neva<br />

verčia emigrantus iššluoti tėviškės Ligonių kasas, nemokant mokesčių. Mitas<br />

keistokas, nes dirbantis išeivis nebūtų dirbantis, jei sirgtų. Sugrįžęs Lietuvon savaitei<br />

ar dviem, jis dažniausiai nesuspėja į valstybines ligonines ir dosniai sužeria<br />

uždirbtus pinigus į privačias medicinos kasas, o ir šios, medicinos lygmeniui<br />

Europoje suvienodėjus, tampa vis mažiau prasmingos.<br />

Ketvirtas, pats skaudžiausias mitas: „Emigrantas karo atveju negins Lietuvos.“<br />

Kalbėdami apie karą 21 amžiuje, neretai klausiame savęs ne „kur“, o „koks“ karas.<br />

Karo pasaulyje tiek daug, kad kasdien guodi save mintimi, jog geriau jau<br />

bloga taika… Net mitologinė sąmonė žino, kad per kelias minutes galingos<br />

bombos nušluotų nuo žemės paviršiaus ištisus miestus ir šalis. Kur kas svarbiau<br />

užkirsti kelią šios baisios grėsmės ištakoms ir stengtis, kad diaspora savo fiziniu<br />

buvimu ir veikla šalyse, kur priimami tokie antžmogiški sprendimai, neleistų<br />

jiems tarpti. Gerai „užmiršto“ 21 amžius pasaulis pasižymi tuo, kad net gynyba<br />

virsta kelių valstybių dalyvavimu kare, o karo industrijai pasiduoda net diplomatija<br />

ir menas. Štai šalyje, kur nemaža socialinių problemų – Prancūzijoje<br />

– armijos tema kine, skirtame jaunimo auditorijai, įgauna netgi romantinių<br />

gaidų (Thomas Cailley Les Combattants, 2014). Europos šalių mene bylojama<br />

ir apie tai, kaip, vengdami nedarbo ir nematydami kitos išeities, merginos ir<br />

vaikinai išeina į armiją, suvokdami ją kaip interaktyvios veiklos „stovyklą“ ir negalvodami<br />

apie pasekmes. Tai – socialinė drama, į kurią neretai žiūrima gana<br />

pragmatiškai, negvildenant jos kaip problemos ar „meilės Tėvynei“ išraiškos,<br />

o siūlant „darbą“ ir atlygį… Tai tik vienas iš aspektų, bet jis svarbus, nes jaunimo<br />

migracija įgavo kaip niekad didelį mastą visoje Europoje. „Dar negimęs,<br />

jau esu emigrantas“, – porino kartą studentas iš Graikijos. Šie žodžiai pasako<br />

daug ką… Neretai atrodo, kad socialinės problemos, šalies gynyba, karas yra<br />

tiesiogiai susiję, ir atsakomybė krinta ne ant ieškančio, keliaujančio, migruojančio<br />

jaunimo pečių. Todėl šis ketvirtasis mitas skaudus ir neteisingas. Meilė<br />

Tėvynei… Žmogui ji yra įgimta kaip medžiui įgimta leisti šaknis ir stiebtis į<br />

dangų, ir šaknys negali įsakyti šakų vainikui užsimerkti prieš saulę. Apie tokią<br />

meilę garsiai gali kalbėti tik poetai, o politinėje retorikoje žodžius „mylėk Tėvynę“<br />

geriau versti į „man rūpi…“.<br />

Penktasis mitas –„dviguba“ pilietybė. Jau metų metus ieškome pačios tiksliausios<br />

formuluotės ir visiems priimtino dvigubos pilietybės varianto, kuris tenkintų<br />

ir Konstitucijos reikalavimus, ir Seimą, ir užsienio politikos kryptis, ir Lietuvos<br />

žmones, ir pasaulio lietuvius, ir jų vaikus, ir etnines mažumas, ir europietišką<br />

tvarką, ir Lietuvos partnerius ir t. t. Kartais nusvyra rankos, kad tai neįmanoma.<br />

Tiksliau, tai įmanoma tik literatūroje ir filosofijoje, kurią, kalbėdami apie tokius<br />

svarbius šaliai klausimus kaip pilietiškumas, pamirštame. Necituojame Platono<br />

dialogo apie piliečio dalyvavimą miesto valdyme „Politeia“, kurį visi Vakarai,<br />

deja, išsivertė ne kaip „Pilietiškumą“ (ko turbūt reikalautų tikslesnis vertimas)<br />

o kaip „Valstybę“. Tai keičia esminę sampratą, iškelia valstybę virš piliečio, o juk,<br />

anot Platono, pati save valdanti valstybė ilgainiui atsiduria ant krizės slenksčio.<br />

Pilietiškumas – ne patriotiniai jausmai, o teisė, leidžianti piliečiui nebijoti nei<br />

savęs paties, nei savo žodžių…<br />

Formuluotės… Kartais atrodo, kad mūsų lietuvių kalba jau seniai mus išaugo ir<br />

leidosi į pasaulį ieškoti laimės, susiliejo su sanskritu ir nieko iš mūsų nebelaukia<br />

nuo Jono Basanavičiaus laikų. Ji skrieja kaip vėjas, kol mes montuojame metalinius<br />

žirgus, ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės užduotis ne sugauti vėją, o sklaidyti<br />

mitus ir sugrąžinti Lietuvon lengvumo jausmą, pareinantį nuo susikalbėjimo.<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 29

Būsima medikė V. Danielė: „Man trūko iššūkių,<br />

kurie išmestų mane iš komforto zonos“<br />

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė<br />

Jauna, veržli būsima medikė Viktorija Danielė mokslus Vilniaus universitete<br />

iškeitė į medicinos studijas Ulmo universitete, Vokietijoje.<br />

Komforto zonoje nenorėjusi būti ir iššūkių stygių pajutusi vilnietė<br />

džiaugiasi savo pasirinkimu ir šviesiai kalba apie savo ateitį.<br />

Kalbiname Viktoriją apie mediciną ir pasirinktas studijas Vokietijoje.<br />

Viktorija, po mokslų Vilniaus licėjuje, pasirinkai medicinos studijas Ulmo univeristete.<br />

Kada ir kodėl tavo kelias pasuko į Vokietiją?<br />

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė drauge su medicinos studentais<br />

Mano istorija su vokiečių kalba prasidėjo dar tada, kai laisvalaikiu karsčiausi<br />

medžiais ir didžiausias skaudulys vaikystėje buvo numušti keliai. Tėvai (kadangi<br />

abu dirbo vokiečių įmonėse) sugalvojo vesti mane į pradinę mokyklą,<br />

kur pasirinkta užsienio kalba būtų ne anglų, o vokiečių. Tais laikais vokiečių<br />

kalbos pamokos man buvo pats baisiausias dalykas mokykloje. Tačiau devintoje<br />

klasėje Vilniaus licėjuje sutikau nepaprastai entuziastingą mokytoją:<br />

prasidėjo įvairūs projektai, debatai, mainai, straipsniai, kol 12 klasėje, atradusi<br />

vokiečių kalbą iš naujo, išsilaikiau DSDII testą ir gavau C1 lygio kalbos<br />

sertifikatą.<br />

Tuomet visgi nuėjau lengvesniu keliu: įstojau į mediciną Vilniaus universitete.<br />

Tiesa, ten teištvėriau mėnesį. Pabaigiau pirmą semestrą ir pasiėmiau<br />

akademines atostogas. Man nepatiko studijos, dėstytojai, pasenusi sistema,<br />

apverktinos perspektyvos ir svarbiausia – man trūko iššūkių, tokių, kurie išmestų<br />

mane iš komforto zonos. Todėl ir išsikėliau vieną tikslą – įstoti į mediciną<br />

Vokietijoje.<br />

Kokią medicinos rūšį, kryptį esi pasirinkusi? Kaip vadinasi tavo studijuojamas<br />

dalykas?<br />

Studijuoju Humanmedizin, išvertus į lietuvių kalbą: žmonių mediciną. Tai<br />

medicinos studijos, trunkančios 12 semestrų (6 metus), per kurias įgauni<br />

bendras medicinines žinias. Priešklinikiniame laikotarpyje (1-4 semestrai)<br />

mokomės biologijos, chemijos, biochemijos, fizikos, psichologijos, anatomijos<br />

ir fiziologijos. Tuomet laikome egzaminus, ir einame tolyn į klinikinį etapą<br />

(5-10 semestrai), kuriame mokomės įgauname įvairių sričių medicinos žinių,<br />

pavyzdžiui: ortopedijos, gastroenterologijos, dermatologijos, klinikinės etikos<br />

ir panašiai. 11-12 semestrai vadinami praktiniais metais, šį laikotarpį<br />

praleidžiame ligoninėje ir giliname praktines žinias. Specialybę renkamės po<br />

6 metų studijų, tuomet dar apie 4-5 metus dirbdami Assistentarzt pareigose,<br />

giliname konkrečias žinias būtent pasirinktoje srityje (pvz. radiologija, ginekologija,<br />

pediatrija ir panašiai).<br />

Ar esi patenkinta savo pasirinktomis studijomis?<br />

Labai. Studijuoju puikų ir man begalo patinkantį dalyką. Studijų kryptį rinkausi<br />

labai atsakingai, nors nuo pat mažens mėgdavau skaityti apie įvairias<br />

ligas, savo norą studijuoti mediciną nusprendžiau patikrinti: savanoriavau<br />

Santariškių ir Lazdynų ligoninėse bei Vilniaus greitosios medicinos pagalbos<br />

stotyje, todėl mačiau visko: kraujo, rėksmų, atvirų kaulų lūžių, bendravau su<br />

alkoholikais, narkomanais ir benamiais, tariausi su gydytojais ir slaugėmis,<br />

dirbau ne tik dieninėse, bet ir naktinėse pamainose. Ši praktika nesumažino<br />

mano noro studijuoti mediciną.<br />

Vokietijoje medicinos studijos puikios. Tvarkaraštis neperkrautas nereikalingais<br />

dalykais, todėl turime laiko ir mokslams, ir hobiams, ir pasilinksminimams,<br />

ir netgi darbui. Studijų kokybė puiki: naudojamės modernia įranga,<br />

turime naujų leidimų knygas, yra sukurtos sąlygos tobulintis norimose srityse.<br />

Universitetas deda įspūdingai dideles pastangas į tai, kad nei vienas<br />

neliktų ko nors nesupratęs: įvairios mokymosi grupelės, konsultacijos su<br />

vyresnių semestrų studentais, seminarai, praktikos – galimybių išties daug.<br />

Kolegos studijuojantys kartu labai paslaugūs, visuomet nedvejodami pasidalins<br />

konspektais ar skirs savo laiko tam, kad paaiškintų sunkesnius dalykus.<br />

Dėstytojai taip pat labai motyvuoti ir nesusireikšminę: mielai skiria savo laiką<br />

atsakyti ir išaiškinti sunkesnes temas, be to visuomet bendraujame kaip<br />

lygus su lygiu.<br />

Kaip vertini Ulmo miestą, čia gyvenančius žmones ir Vokietiją apskritai?<br />

Ulmas yra nuostabus miestas – nedidelis ir alsuojantis žaluma. Čia yra visko:<br />

ir rapsų laukų rytiniam bėgimui, ir jaukių barų vakariniam pasisedėjimui, ir<br />

aukščiausia pasaulyje Katedra, iš kurios atsiveria kaip ant delno. Yra visko!<br />

Taip pat labai džiugina ir stebina bendruomenės paslaugumas. Vokiečiai<br />

labai mandagūs ir išauklėti žmonės, pavyzdžiui, jeigu universitete dalijami<br />

kažkokio dalyko konspektai, niekas nesigrūda ir nesistengia būti pirmas, visi<br />

gražiai stovi eilėje. Jeigu darome grupės projektą – visi prisideda be jokio priminimo,<br />

nėra net kalbos apie tai, kad kažkas daro mažiau, o kažkas daugiau:<br />

visi daro po lygiai. Taip pat jie labai džiaugiasi jeigu kalbi vokiškai: visuomet<br />

skatina ir giria tavo gramatiką, akcentą arba tiesiog džiaugiasi, jog apskritai<br />

kalbi jų kalba. Vokietija man atrodo kaip labai individualistinė bet tuo pačiu<br />

ir labai bendruomeniška šalis (paradoksalu, tačiau taip yra).<br />

Paraleliai dirbi Ulmo universitetinėje ligoninėje. Kokia tavoji patirtis<br />

ten? Kaip vadinasi tavo pareigos?<br />

Trečio semestro pradžioje dėl tam tikrų piniginių priežasčių buvau priversta<br />

ieškotis darbo. Kadangi savimi, kaip užsieniete svetimoje šalyje, nepasitikėjau,<br />

pradėjau eiti lengviausiu keliu: įsidarbinau vaistų pakavimo fabrike.<br />

Tai buvo labai įdomi gyvenimiška patirtis. Dirbdavau penktadienio vakarais,<br />

aštuonias valandas su trumpa pertrauka. Buvo labai nuobodu, todėl visa tai<br />

30 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

uvo neblogas spyris išdrįsti ir siekti daugiau. Tuomet įsidarbinau<br />

barista Ulmo centre. Galų gale nusprendžiau ne<br />

skųstis, o imti ir kažką daryti: taip susiradau darbą Ulmo<br />

universitetinėje klinikoje. Mano pareigos yra Sitzwache<br />

arba Aushilfe, priklausomai nuo to, kieno poreikis tam tikrą<br />

pamainą yra. Jeigu dirbu Sitzwache pareigose, tuomet turiu<br />

stebėti pacientą ir kas valandą (rečiausiai, bet pageidautina<br />

dažniau) dokumentuoti jo veiklą. Dirbdama kaip Aushilfe<br />

padedu seselėms su jų pareigomis: maisto dalinimas, vaistų<br />

leidimas, pacientų priežiūra ir panašiai. Darbu esu labai<br />

patenkinta – turiu galimybę ne tik susipažinti su Vokietijos<br />

ligoninių veikimo principais, bet ir dirbti darbą, susijusi su<br />

mano specialybe, o taip pat lanksčiai planuotis savo darbo<br />

laiką, kas man, kaip studentei, yra labai aktualu.<br />

Papasakok, koks yra lietuvio gyvenimas Vokietijoje<br />

tavo akimis? Su kokiomis kėbliomis arba maloniomis<br />

emigracinėmis situacijomis teko susidurti?<br />

Maloniausia man tai, kai žmonės, žinodami ir girdėdami<br />

(iš akcento), kad esu užsienietė, pradeda domėtis mano<br />

šalimi, kultūra, kalba ir džiaugtis, kad atvažiavau į jų šalį.<br />

Vieną kartą užsukusi į kavinę, kurioje dirbau, išgerti kavos,<br />

niekaip negalėjau rasti vietos, kadangi buvo lietingas<br />

žiemos vakaras ir visi šildėsi prie kakavos puodelių. Viena<br />

vieta visgi buvo, prie dviejų seneliukų senelio: jie abu gėrė<br />

vyną ir linksmai šnekučiavosi. Prisėdus man ir išsitraukus<br />

anatomijos vadovėlį ėmėme kalbėti apie mediciną, o vėliau<br />

ir apie Lietuvą. Abu senjorai žinojo keletą Lietuvos miestų,<br />

abu buvę Nidoje ir Vilniuje, bet man labiausiai į širdį įstrigo<br />

ne tai, kiek daug jie apie Lietuvą žino, bet tai, kad jie nuoširdžiai<br />

apgailestaudami manęs atsiprašinėjo, kad nėra skaitę<br />

lietuvių literatūros ir negali su manimi apie ją padiskutuoti.<br />

Buvau tikrai maloniai nustebusi.<br />

Lietuva. Kaip dažnai aplankai ją? Ar ilgesys tėvynei<br />

lydi tave nuolatos ar jau spėjai susigyventi su pasirinktu<br />

miestu, jo žmonėmis ir priprasti prie vokiškosios<br />

kultūros?<br />

Lietuvą aplankau mažiausiai keturis kartus metuose, per<br />

atostogas. O kartais ir dažniau, kadangi iš netolimo miesto<br />

į Vilnių skrenda pigios oro linijos, todėl patogu išlėkti per<br />

ilguosius savaitgalius. Ilgesys, žinoma, yra ir visuomet bus,<br />

nesvarbu kaip bebūčiau integravusis į vokiškąją kultūrą. Juk<br />

Lietuva, tai mano pirmieji ir patys brangiausi namai. Dažnai<br />

pasiilgstu tamsių Vilniaus senamiesčio gatvelių, lietuviškų<br />

sūrelių, Nidos smėlio ir senų raudonų troleibusų, bet tokia<br />

jau ta emigranto dalia – susiimi ir eini toliau, o grįžęs į tėvynę<br />

tą ilgesį gesini rieškučiomis semdamas džiaugsmą.<br />

Lietuviai Ulme? Ar teko susidurti su tautiečiais savo<br />

kelyje? Galbūt vyksta lietuvių susibūrimai netoliese?<br />

Ulme kartu su manimi gyvena draugas iš Lietuvos, pažįstu<br />

lietuvių šeimą, su kuria palaikome nors ir nelabai artimus,<br />

tačiau tikrai draugiškus ryšius, taip pat dar keletą lietuvių,<br />

tačiau daugiausiai visgi bendrauju su vokiečiais arba kitų<br />

šalių užsieniečiais. Apie lietuvių susibūrimus, deja, jokios<br />

informacijos per pusantrų metų neradau.<br />

Kaip vystai ir prisidedi prie savosios kultūros puoselėjimo<br />

Vokietijoje?<br />

Turbūt kaip ir dauguma lietuvių namuose su draugu kalbame<br />

lietuviškai, minime lietuviškas šventes. Labiau neįprastus<br />

puoselėjimo būdus taikau universitete kursiokams:<br />

daugelis iš mano draugų jau moka lietuviškai pasisveikinti<br />

ir atsisveikinti, yra ragavę lietuviško šakočio, šokolado, žino<br />

kur yra Vilnius, Kaunas, Nida, supranta, kad kalbame ne<br />

rusiškai, o lietuviškai. Be to šiek tiek nusimano apie mūsų<br />

istoriją. Daugelis nors ir žino, kur yra Lietuva, bet nežino<br />

KAS yra Lietuva, todėl labai džiaugiuosi jų susidomėjimu.<br />

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė mėgsta aktyvų laisvalaikį<br />

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė džiaugiasi pasirinktomis medicinos studijomis Vokietijoje<br />

<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 2- <strong>2018</strong> | VASARIS 31

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post<br />

Nuotr. Dovilės Šermoko | She Plays Cello<br />

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja <strong>VLB</strong> Valdybos<br />

nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.<br />

32 <strong>VLB</strong> INFORMACIJOS |2 - <strong>2018</strong> | VASARIS

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!