VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. KOVAS, NR. 3/569
„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
„Informacijos“ – mėnesinis, elektroninis Vokietijos lietuvių bendruomenės leidinys, unikalus ne tik savo atsiradimo istorija, bet ir faktu, jog tai – vienintelis lietuvių kalba leidžiamas informacinis leidinys Vokietijoje.
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
PORTRETAI<br />
In memoriam Monsinjorui Kazimierui Senkui<br />
Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė<br />
<strong>2018</strong> vasario 15 dieną, 5 valandą ryto mirė vienas garbingiausių Senkų giminės atstovų Kazimieras<br />
Senkus. Švęsdami artėjančią Vasario 16 -ąją netekome žmogaus, kuris buvo daugelio<br />
Lietuvai svarbių įvykių liudininkas, rėmėjas, giminės ramstis ir rišantis elementas. Mūsų mylimas<br />
dėdė kasdieniame gyvenime, kiekvieną minutę buvo ištikimas savo įsitikinimams, mylėjo<br />
žmones ir pamiršdamas savo poreikius jiems padėjo. Užsispyrimas, disciplina, kasdienis<br />
darbas vedė tikslo – „Kad giedotų visa Lietuva“ link. (Milda Matiukaitė, K. Senkaus giminaitė)<br />
„Jūsų gyvenimo kelias – ilgametės dvasinės ir pilietinės tarnystės Lietuvos tautai ir bažnyčiai<br />
pavyzdys. Gyvendamas Vokietijoje Jūs ne tik ėjote pasirinktu kunigystės keliu, bet ir<br />
aktyviai prisidėjote prie lietuvybės puoselėjimo. Nuoširdžiai dėkoju už atsidavimą bendražmogiškoms<br />
vertybėms ir tikėjimą savo pašaukimu. Visų Jus pažinojusių lietuvių širdyse Jūsų<br />
asmenybė ir Jūsų darbai paliko gilius pėdsakus“, - prieš metus Šimtojo jubiliejaus proga Monsinjorą<br />
sveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.<br />
Kazimieras Senkus gimė 1917 m. sausio 24 d., mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, vėliau – Vilkaviškio<br />
kunigų seminarijoje. Knygelėje „Giminės“ rašoma, kad 1942 metais Miunsteryje,<br />
Vokietijoje, K. Senkus buvo įšventintas kunigu. 1945-1946 metais lankė Rėgensburgo bažnytinės<br />
muzikos mokyklą, o 1947-1950-aisiais Romoje studijavo Popiežiškajame bažnytinės<br />
muzikos institute grigališkąjį choralą ir kompoziciją. Už diplominį darbą apie lietuvių liaudies<br />
giedojimą gavo magistro laipsnį. Iki 1954 metų Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, buvo<br />
giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Paruošė giesmynėlį „Giedanti bažnyčia“,<br />
parašė studiją apie lietuvių liaudies dainų formą, parengė giesmyną „Garbė Dievui“, surinko<br />
lietuviškų liaudies giesmių melodijų, sukūrė nemažai giesmių. Gyvendamas Vokietijoje,<br />
daug padėjo Lietuvos žmonėms. Kas iš lietuvių lankėsi Štutgarte, patyrė jo globą ir paramą.<br />
1962 metų rudenį kun. K. Senkų perkėlė į Štutgartą patarnauti lietuviams ir talkinti dviejose vokiečių<br />
parapijose. Štutgarte jam buvo suteiktas kapeliono titulas ir pavesta rūpintis lietuvių<br />
sielovada (jis taip pat mokė vaikus tikybos). Jo dėka buvo atgaivinta Kalėdų eglutės vaikams<br />
tradicija ir įkurtas „Kultūrinis ratelis“, kuris skatino Štutgarto apylinkėje gyvenančius lietuvius<br />
burtis į bendruomenę, puoselėti tėvų kalbą, papročius, prisiminti savo Tėvynę. Vėliau Lietuvių<br />
kultūrinis ratelis išsiplėtė ir tapo Lietuvių kultūros draugija, kuri kartu su Lietuvių katalikų<br />
misija Štutgarte organizuodavo renginius, įnešdama prasmingą indėlį į kultūrinį krašto gyvenimą<br />
(ji veikė iki pat mons. K.Senkaus išėjimo į pensiją – 1996-ųjų metų pradžios; Lietuvių<br />
katalikų misijoje jam teko svari vieta: kartu su pirmininku jis sukviesdavo žmones pamaldoms,<br />
suburdavo draugėn, vesdavo kultūrines programas bei teikdavo pagalbą taip pat ir<br />
pavieniams asmenims, atvykusiems stažuotis, šiaip paviešėti<br />
arba gydytis). Bendraudama su Vokietijos Lietuvių Bendruomenės<br />
valdyba, misija religiniu bei tautiniu požiūriu atliko<br />
prasmingą darbą – palaikė žmonių viltį dėl ateities, tikėjimą,<br />
kad Lietuva išliks ir vėl bus laisva. Lietuvių katalikų misija ir<br />
Lietuvių bendruomenė Štutgarte siekė vieno tikslo ir darniai<br />
bendradarbiavo teikdama pagalbą ten, kur jos reikėjo.<br />
Štutgarte kun. K. Senkus nesitenkino vien veikla su lietuviais.<br />
Retkarčiais talkininkavo ir už vyskupijos ribų. Dalyvaudavo<br />
Vokietijos lietuvių kunigų konferencijose bei pasitarimuose,<br />
kurie vykdavo įvairiose vietose keletą kartų per metus. Tai<br />
stiprino kunigo dvasią ir lietuvių kunigų tarpusavio bendravimą,<br />
padėdavo apžvelgti ir spręsti bendruosius pastoracinius<br />
reikalus.<br />
Viena K. Senkaus pastoracinio darbo misijų buvo tautiečių,<br />
gyvenančių Badene–Viurtemberge, lankymas. Ryšį su tautiečiais<br />
jis taip pat palaikydavo siųsdamas jiems aplinkraštį<br />
„Lietuvis Baden–Würtemberge“. Šis laikraštėlis prasmingai<br />
visiems pasitarnaudavo (šaltinis „XXI amžius“ Nr. 22 „Ilgi metai<br />
išeivijoje nesutrukdė grįžti į Lietuvą“).<br />
Kovo 4 d. Štutgarto lietuviai buvo kviečiami bendrai maldai<br />
Monsinjorui atminti. Šv. Mišias laikė kunigas prof. Gerd Birk,<br />
kuris asmeniškai pažinojo velionį bei mielai pasidalino prisiminimais<br />
apie jį. Prisiminimais apie bendrą veiklą Štugarto<br />
lietuvių bendruomenės labui taip pat pasidalino ir bendruomenės<br />
narė Irena Natkevičius. Nuoširdžiai dėkojame bendruomenės<br />
narei Irenei Kundrot, kuri, viešnagės Lietuvoje<br />
metu, nuvyko išlydėti Monsinjorą Kazimierą Senkų į paskutiniąją<br />
kelionę bei grįžusi pasidalino jautriais išgyvenimais.<br />
Nuoširdžiai užjaučiame Monsinjoro Kazimiero Senkaus<br />
artimuosius sunkią netekties valandą bei liūdime kartu<br />
su Jumis.<br />
Vilmanto Raupelio („Kauno diena“) Nuotraukos<br />
Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus<br />
Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus<br />
<strong>VLB</strong> INFORMACIJOS | 3 - <strong>2018</strong> | <strong>KOVAS</strong> 23
Change language