Paprastojo putino (Viburnum opulus) vaisių dydžio ir biocheminės ...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2011. 30(3-4)
Paprastojo putino (Viburnum opulus) vaisių dydžio ir
biocheminės sudėties kitimas vaisiams nokstant
Laima Česonienė1 , Remigijus Daubaras1 2, 3
, Pranas Viškelis
1 VDU Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324
Kaunas, el. paštas l.cesoniene@bs.vdu.lt
2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės
ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas biochem@lsdi.lt
3 Kauno technologijos universitetas, Maisto produktų
technologijos katedra, Radvilėnų pl. 19, LT-50254, Kaunas,
el. paštas pranas.viskelis@ktu.lt
Nustatyta biocheminių junginių dinamika paprastojo putino Viburnum opulus vaisiuose
jiems nokstant ir vaisių dydis. Tyrimams pasirinktos veislės ‘Kijevskaja Sadovaja’,
‘Šukšinskaja’ ir ‘Krasnaja Grozd’, klonai P 1 ir P 2 bei varietetai V. opulus var. americanum
ir V. opulus var. sargentii. Nustatyta, kad vidutinė vieno vaisiaus masė nebedidėja nuo techninės
brandos stadijos. Didžiausią askorbo rūgšties kiekį biologinės brandos metu sukaupė
varieteto V. opulus var. sargentii ir klono P 1 vaisiai – atitinkamai 58,4 ir 56,0 mg/100 g.
Šioje stadijoje paprastojo putino vaisiuose nustatyta ir daugiausia cukrų bei tirpių sausųjų
medžiagų, o didžiausias titruojamasis rūgštingumas buvo nustatytas neprinokusiose uogose
(I nokimo tarpsnis). Tikslesniam derliaus nuėmimo laikui nustatyti refraktometru turi būti
vertinamas tirpių sausųjų medžiagų kiekis.
Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, nokimo tarpsnis, putinas, vaisius.
Įvadas. Paprastojo putino V. opulus vaisiai yra naudojami ne tik maistui, bet ir
įvairių vaistinių preparatų gamybai, taip pat yra labai populiarūs liaudies medicinoje.
Šiuose vaisiuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai padeda sergant širdies
ir peršalimo ligomis, sutrikus virškinimo sistemai ir esant vidiniam kraujavimui.
Rusijoje, Ukrainoje, daugelyje Sibiro tautų putino vaisius deda į įvairius padažus,
pyragus ir gėrimus (Osipova, 2001; Zayachkivska ir kt., 2006; Velioglu ir kt., 2006).
Paprastojo putino vaisiai naudojami maistui ir Skandinavijos šalyse, o Kanadoje jais
pakeičiamos stambiauogės spanguolės (Vaccinium macrocarpon Aiton) (Velioglu
ir kt., 2006). Atlikti paprastojo putino vaisių biocheminės sudėties tyrimai parodė,
kad putino vaisiuose kaupiasi fenolinės rūgštys, antocianinai (Altun, Yilmaz, 2007;
Deineka ir kt., 2005), įvairūs kiti fenoliniai junginiai (Sagdic ir kt., 2006), organinės
83

ūgštys (Çam ir kt., 2007), karotinoidai (Евтухова ir kt., 2000). Šie junginiai turi
uždegimo slopinamųjų savybių, skatina gliukozės apytaką kraujyje, gerina lipidų
metabolizmą (Lobstein ir kt., 2003; Gavrilin ir kt., 2007). Taip pat yra tyrinėtos šių
vaisių antimikrobinės savybės ir nustatyta, kad paprastojo putino vaisių ekstraktai
stabdo kai kurių patogeninių bakterijų dauginimąsi (Sagdic ir kt., 2006).
Nustatyta, kad paprastojo putino sėklose taip pat yra antioksidacinių savybių
turinčių junginių, jos – ypač didelis flavonoidų šaltinis (Çam ir kt., 2007). Atlikti ir
kitų Viburnum L. genties rūšių (V. dilatatum Thunb., V. cornifolium Killip & Smith,
V. pichinchense Benth., V. plicatum Thunb. ex Muray) tyrimai patvirtino, kad jų vaisiai
ir lapai kaupia biologiškai vertingas medžiagas: fenolinius junginius, antocianinus, glikozidus
(Kim ir kt., 2005; Lobstein ir kt., 2003; Kim ir kt., 2003; Kikuchi ir kt., 2011).
Varietetas V. opulus var. opulus yra aptinkamas Rytų, Šiaurės Rytų, Vakarų ir
Centrinėje Europoje, Vakarų ir Rytų Sibire. Šiaurės Amerikoje natūraliai auga paprastojo
putino triskiautis varietetas V. opulus L. var. americanum Aiton, o Korėjoje,
Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje yra paplitęs paprastojo putino retaplaukis varietetas
V. opulus L. var. sargentii (Koehne) Takeda. Paprastojo putino veislės dažniausiai buvo
kuriamos atrenkant augalus pagal lapų ir vaisių spalvą bei krūmo augumą. Europoje
ir Azijoje paplitusio V. opulus L. var. opulus vaisiai yra kartesni. Gerų rezultatų yra
pasiekę Rusijos mokslininkai, jų išvestų putino veislių vaisiai yra daug geresnio skonio,
juose yra daug biologiškai aktyvių junginių (Česonienė ir kt., 2009). Iki šiol išsamesni
putinų, kurių vaisiai naudojami maistui, tyrimai buvo atliekami Rusijoje ir Ukrainoje
(Gavrilin ir kt., 2007; Евтухова ir kt., 2000). Pasaulinėje mokslinėje literatūroje duomenų
apie biocheminę vaisių sudėtį, šių vaisių nokimo ypatumus ir naudojimo maisto
ir farmacijos pramonėje galimybes yra labai mažai (Česonienė ir kt. 2009; Česonienė
ir kt., 2008; Velioglu ir kt., 2006; Rop ir kt., 2010).
Darbo tikslas – nustatyti paprastojo putino V. opulus vaisių dydžio ir cheminės
sudėties dinamiką jiems nokstant.
Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Vaisių bandiniai tyrimams buvo imami
iš VDU Kauno botanikos sodo Viburnum L. genties kolekcijos. Tyrimams pasirinktos
trys masiškai derančios ir pagal agrobiologines ypatybes atrinktos kultūrinės
paprastojo putino V. opulus var. opulus veislės (Ukrainoje išvesta ‘Kijevskaja Sadovaja’,
Rusijoje išvestos ‘Šukšinskaja’ ir ‘Krasnaja Grozd’), du lietuviškos kilmės
klonai (P 1 ir P 2) ir varietetai V. opulus var. americanum ir V. opulus var. sargentii.
Vaisių bandiniai surinkti keturių vaisių nokimo tarpsnių metu: I nokimo tarpsnis
– vaisiai pradeda spalvintis; II nokimo tarpsnis – vaisiai nusispalvinę, bet dar nepradėję
minkštėti (techninė branda); III nokimo tarpsnis – vaisiai yra nusispalvinę,
pradėję minkštėti (vartojimo branda), IV nokimo tarpsnis – vaisiai pernokę (biologinė
branda). Bandiniai surinkti iš skirtingų augalo vietų (iš gerai apšviestų ir lajos
vidurio), kiekvieno bandinio svoris – 0,6–0,7 kg.
Vidutinė vaisiaus masė nustatyta sveriant 100 vaisių analitinėmis svarstyklėmis,
kurių tikslumas – 0,01 g (ISHIDA, Japonija, modelis DJ-150E). Bendras cukraus kiekis
nustatytas Bertrano metodu, redukuojantys cukrūs – inversijos metodu, o sacharozės
kiekis – prieš ir po inversijos (AOAC a , 1990). Askorbo rūgšties kiekis nustatytas
titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu ir naudojant chloroformą
(intensyviai spalvotoms ištraukoms), titruojamasis rūgštingumas – titruojant
84

0,1 N NaOH tirpalu ir perskaičiuojant į citrinos rūgšties kiekį (AOAC b , 1990). Bendras
sausųjų medžiagų kiekis nustatytas gravimetriškai, uogos džiovintos 105 °C temperatūroje
iki nekintamos masės (Food..., 1986). Tirpios sausosios medžiagos nustatytos
skaitmeniniu refraktometru (ATAGO PR-32, Atago, Japonija). Statistinė duomenų
analizė atlikta naudojant programų paketą SELEKCIJA, kuris veikia kaip prietaika
bazinės programos „Excel“ pakete (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Rezultatai. Putino vaisiai yra sultingi kaulavaisiai, kurių kauliukas apskritas
ir plokščias. Perdirbant šiuos vaisius minkštimas atskiriamas, todėl svarbu įvertinti
ne tik vaisių dydį, bet ir tai, kokią vaisiaus dalį sudaro minkštimas. Nustatyta, kad
pirmojo nokimo tarpsnio metu, kai vaisiai pradėjo spalvintis, vidutinė vieno vaisiaus
masė siekė 46,1 g. Kitų dviejų nokimo tarpsnių metu vaisių masė padidėjo, tačiau
esminio skirtumo tarp II, III ir IV nokimo tarpsnių nenustatyta (Lentelė). Per pirmuosius
tris nokimo tarpsnius vaisių minkštimas nesikeitė, o per ketvirtąjį tarpsnį
minkštimas iš esmės padidėjo ir siekė vidutiniškai 73,5 %.
Lentelė. Paprastojo putino Viburnum opulus vaisių dydžio ir minkštimo kitimas
jiems nokstant
Table. Change of Viburnum opulus fruit size and pulp during ripening
Nokimo tarpsnis
Maturity stage
I nokimo tarpsnis
I maturity stage
II nokimo tarpsnis
II maturity stage
III nokimo tarpsnis
III maturity stage
IV nokimo tarpsnis
IV maturity stage
Vidutinė vaisiaus masė
Average fruit weight, g
85
Vaisiaus minkštimas
Fruit pulp, %
46,1 a 64,8 a
58,5 b c 65,5 a
60,3 b c 65,0 a
61,2 c 73,5 b
Skirtumai stulpelyje tarp skaičių, pažymėtų ta pačia raide, yra ne esminiai, kai α = 0,05 /
Means followed by the same letter in the column are not significantly different at α = 0.05
Nesunokę putino vaisiai yra nemalonaus kartoko skonio ir nėra tinkami nei vartoti
švieži, nei perdirbti. Todėl svarbu nustatyti optimalų derliaus nuėmimo laiką, kad būtų
užtikrintas ir atitinkamas biologiškai aktyvių junginių kiekis.
V. opulus vaisiai per pirmąją nokimo stadiją sukaupė vidutiniškai 6,22 % cukrų.
Priklausomai nuo veislės bendras cukrų kiekis kito nuo 5,56 (V. opulus var. sargentii)
iki 6,49 % (klonas P 2). Techninės brandos vaisiuose (II nokimo tarpsnis) bendras
cukrų kiekis gerokai padidėjo, o vidutinis kiekis vaisiuose buvo 7,98 %. Vartojimo
ir biologinės brandos vaisiuose bendras cukrų kiekio padidėjimas nebuvo iš esmės
didesnis, palyginti su technine branda.

Pirmojo nokimo tarpsnio vaisiuose nustatytas vidutinis invertuoto cukraus kiekis
buvo 5,56 %, o didžiausias invertuoto cukraus kiekis, rastas techninės brandos
(III nokimo tarpsnis) vaisiuose, – 7,46 %. Techninės, vartojimo ir biologinės brandos
vaisiuose (II, III ir IV nokimo tarpsniai) invertuoto cukraus kiekis iš esmės nesiskyrė.
Sacharozės kiekis labai skyrėsi jau pirmo nokimo tarpsnio vaisių tirtuose bandiniuose:
veislės ‘Kijevskaja Sadovaja’ vaisiuose rasta 0,37 %, o V. opulus var. sargentii
vaisiai sukaupė 1,20 % sacharozės. Didžiausias sacharozės kiekis (1,72 %) rastas ir
V. opulus var. sargentii biologinės brandos (IV nokimo tarpsnis) vaisiuose. Tačiau vidutinis
sacharozės kiekis visų nokimo tarpsnių vaisiuose skyrėsi labai nedaug (1 pav.).
1 pav. Cukrų, invertuoto cukraus ir sacharozės vidutinio kiekio dinamika
V. opulus vaisiuose jiems nokstant
Fig. 1. Variation of average total sugars, reducing sugars,
and sucrose amounts in fruits of V. opulus during ripening period
Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis vaisiams nokstant kito palyginti nedaug ir
vartojimo (II nokimo tarpsnis) bei biologinės brandos (IV nokimo tarpsnis) vaisiuose
siekė 13,5 %, o I nokimo tarpsnio ivariuose – 13,3 %, todėl esminio skirtumo tarp
rodiklių įvairiais nokimo tarpsniais nenustatyta (2 pav.). Tačiau tirtos veislės, klonai
ir varietetai tarpusavyje akivaizdžiai skyrėsi sausųjų medžiagų kiekiu. Daugiausia
šių medžiagų sukaupė klono P 2 vaisiai – nuo 13,5 % per I nokimo tarpsnį iki 15,5 %
biologinės brandos stadijoje (IV nokimo tarpsnis). Didžiausias titruojamasis rūgštingumas
nustatytas I nokimo tarpsnio vaisiuose: jis, vaisiams nokstant, mažėjo, tačiau
per II–IV nokimo tarpsnius iš esmės nekito.
86

2 pav. Tirpių sausųjų medžiagų, sausųjų medžiagų ir titruojamojo rūgštingumo
vidutinio kiekio dinamika V. opulus vaisiuose jiems nokstant
Fig. 2. Variation of average total soluble solids, dry matter and
titratable acidity in fruits of V. opulus during ripening period
I nokimo tarpsnio putinų vaisiuose nustatytas vidutinis tirpių sausųjų medžiagų
kiekis siekė 8,0 %. Daugiausia šių medžiagų per pirmą nokimo stadiją sukaupė veislė
‘Šukšinskaja’ (8,5 %). Vidutinis tirpių sausųjų medžiagų kiekis nokstančiuose vaisiuose
didėjo iki 12,2 % (IV nokimo tarpsnis). Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų nustatyta
veislės ‘Kijevskaja Sadovaja’ ir klono P 2 vaisiuose – atitinkamai 14,5 ir 13,9 %.
Svarbi putinų veislių ir klonų vaisių savybė yra jų skonis. Jį lemia cukrų ir rūgščių
santykis bei kartumą suteikiančių junginių kiekis. Vidutinis tirtų bandinių saldumo
indeksas per I nokimo tarpsnį siekė 3,76, o per II nokimo tarpsnį padidėjo iki 6,84,
tačiau vaisiams toliau nokstant iš esmės nekito – vartojimo ir biologinės brandos stadijose
buvo atitinkamai 6,36 ir 6,56. Galima išskirti kloną P 1 ir veislę ‘Šukšinskaja’,
kurių saldumo indeksas palaipsniui didėjo ir IV nokimo tarpsnio (biologinė branda)
vaisiuose buvo didžiausias – atitinkamai 8,78 ir 8,2, t. y. gerokai viršijo vidutinį saldumo
indeksą (6,56).
Per pirmąją ir antrąją nokimo stadijas vidutinis askorbo rūgšties kiekis vaisiuose
kito palyginti nedaug – nuo 18,0 iki 19,6 mg 100 g -1 (3 pav.).
Vaisiams nokstant vidutinis askorbo rūgšties kiekis juose didėjo. Nustatyta,
kad vartojimo brandos vaisiuose (III nokimo tarpsnis) askorbo rūgšties buvo vidutiniškai
27,0 mg 100 g -1 , o biologinės brandos vaisiuose (IV nokimo tarpsnis) –
44,3 mg 100 g -1 g. Visų tirtų bandinių įvairių nokimo tarpsnių vaisiuose askorbo
rūgšties kiekis skyrėsi (4 pav.).
87

3 pav. Vidutinio askorbo rūgšties kiekio dinamika
V. opulus vaisiuose jiems nokstant
Fig. 3. Variation of average ascorbic acid amounts in fruits of
V. opulus during ripening period
4 pav. Askorbo rūgšties kiekio dinamika skirtingų V. opulus bandinių vaisiuose
Fig. 4. Variation of ascorbic acid amounts in different accessions of V. opulus
Didžiausią askorbo rūgšties kiekį per vartojimo ir biologinės brandos stadijas
sukaupė V. opulus var. sargentii ir klonas P 1 – atitinkamai 30,0; 58,4 mg 100 g -1 ir
29,2; 56,0 mg 100 g -1 .
88

Aptarimas. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama augalams, kurių vaisiai
sukaupia daug biologiškai aktyvių medžiagų. Šie vaisiai gali būti naudojami
įvairiems maisto produktams, kuriuose reikia pagausinti vertingų natūralių cheminių
junginių kiekius, gaminti (Kähkönen ir kt., 1999).
Apibendrinus atliktus biocheminius paprastojo putino V. opulus vaisių tyrimus,
galima teigti, kad cheminių junginių kiekis jiems nokstant labai įvairuoja. Šiuos dėsningumus
būtina įvertinti siekiant tiksliau nustatyti tinkamiausią vaisių derliaus nuėmimo
laiką. Taip pat svarbu apibrėžti, kada vaisiai ne tik sukaupia didelį biologiškai aktyvių
medžiagų kiekį, bet ir įgyja gerą skonį. Gautus rezultatus palyginus su anksčiau skelbtais
duomenimis galima teigti, kad varieteto V. opulus var. sargentii vaisiai sukaupia
ne tik didelį askorbo rūgšties, bet ir fenolinių junginių kiekį (Česonienė ir kt., 2008).
Planuojant skirtingų putinų veislių vaisių skynimo laiką, rekomenduojama rankiniu
refraktometru nustatyti tirpių sausųjų medžiagų kiekį: remiantis atliktų tyrimų duomenimis,
jis turi būti ne mažesnis negu 11,0 %. Net ir kultūrinių paprastojo putino
veislių vaisiai yra būdingo kartoko skonio. Mūsų tyrimų duomenimis klono P 1 ir
veislės ‘Šukšinskaja’ vaisiai išsiskiria iš kitų geru skoniu. Jų vaisių saldumo indeksas
tiek vartojimo, tiek biologinės brandos metu taip pat buvo pats didžiausias.
Domėjimąsi V. opulus vaisių chemine sudėtimi skatina tai, kad juose nustatyti
biologiškai aktyvūs junginiai yra stiprūs antioksidantai. Antioksidacinės apsaugos
sistemos žmogaus ląstelėje yra svarbios, jos saugo ląstelę nuo kenksmingų laisvųjų
radikalų. Nors oksidacinis stresas ląstelėse susijęs su normaliais fiziologiniais procesais
ir aplinkos poveikiu, jis labiausiai pasireiškia sergant uždegimais, lėtinėmis ligomis:
ateroskleroze, onkologinėmis ligomis, katarakta, reumatoidiniu artritu (Heinonen,
2007; Sagdic ir kt., 2006). Oksidacinis stresas – viena iš organizmo senėjimo priežasčių.
Todėl antioksidacinių savybių turintys cheminiai junginiai yra labai svarbūs
maisto komponentai. Kita vertus, atlikti tyrimai patvirtina, kad biologiškai aktyvių
medžiagų kiekį lemia ne tik abiotiniai veiksniai, bet ir genotipas, todėl yra tikslinga
atrinkti vertingas veisles ir klonus ir auginti juos pramoninėse plantacijose. Nustatyta,
kad tirti putinų klonai ir veislės labai skiriasi askorbo rūgšties kiekiu, todėl yra tikslinga
vykdyti selekciją ir atrinkti klonus su didesniu askorbo rūgšties kiekiu. Maisto pramonėje
paprastai yra naudojamas paprastojo putino vaisių minkštimas. Atlikti tyrimai
patvirtino, kad sunokusiuose vaisiuose jis sudaro apie tris ketvirtadalius bendro svorio.
Tačiau kai kurių autorių duomenimis (Çam ir kt., 2007) paprastojo putino sėklos taip
pat yra vertingų biologiškai aktyvių junginių šaltinis, todėl, perdirbant vaisius, sėklas
būtų galima naudoti farmacijos pramonėje.
Išvados. 1. Per visus nokimo tarpsnius vidutinė V. opulus vaisių masė nesikeičia,
tačiau nustatyta, kad didžiausia yra biologinės brandos vaisių minkštimo dalis.
2. Biologinės brandos putinų vaisiai sukaupia ypač daug askorbo rūgšties.
Daugiausia askorbo rūgšties nustatyta V. opulus var. sargentii ir klono P1 vaisiuose.
3. V. opulus vaisiai daugiausia cukrų ir tirpių sausųjų medžiagų sukaupia per
IV nokimo tarpsnį (biologinė branda), o rūgščių – per I nokimo tarpsnį.
4. Planuojant putinų vaisių derliaus nuėmimo terminus, reikia atsižvelgti į tirpių
sausųjų medžiagų kiekį: jis turi būti ne mažesnis negu 11,0 %.
89
Gauta 2011 12 15
Parengta spausdinti 2011 12 23

Literatūra
1. Altun M. L., Yilmaz B. S. 2007. HPLC method for the analysis of salicin and
chlorogenic acid from Viburnum opulus and V. lantana. Chemistry of Natural
Compounds, 43: 205–207.
2. AOAC a . 1990. Sucrose in fruits and fruit products. In: K. Helrich (ed.), Official
Methods of Analysis, 15 th ed., AOC Inc., Arlington, VA.
3. AOAC b . 1990. Vitamin C (ascorbic acid) in vitamin preparations and juices. In:
K. Helrich (ed.), Official Methods of Analysis, 15 th ed., AOC Inc., Arlington,
VA.
4. Çam M., Hişl Y., Kuscu A. 2007. Organic acid, phenolic content, and antioxidant
capacity of fruit flesh and seed of Viburnum opulus. Chemistry of Natural
Compounds, 43: 460–461.
5. Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. 2009. Biochemical and agro-biological
diversity of Viburnum opulus genotypes. Central European Journal of Biology,
5(6): 864–871.
6. Česonienė L., Daubaras R., Viškelis P. 2008. Evaluation of productivity and biochemical
components in fruit of different Viburnum accessions. Biologija, 54(4):
93–96.
7. Deineka V. I., Sorokopudov V. N., Deineka I. A., Shaposhnik E. I., Kol’tsov S.
V. 2005. Anthocyanins from fruit of some plants of the Caprifoliaceae family.
Chemistry of Natural Compounds, 41(2): 162–164.
8. Food analysis: general techniques, additives, contaminants, and composition.
Rome, FAO, 1986.
9. Gavrilin M. V., Markova O. M., Likhota T. T., Izmailova E. A. 2007. Optimization
of the procedure of vitamin determination in Viburnum oil. Pharmaceutical
Chemistry Journal, 41(2): 101–104.
10. Heinonen M. 2007. Antioxidant activity and antimicrobial effect of berry phenolics.
Molecular Nutrition & Food Research, 51: 684–691.
11. Kähkönen M. P., Hopia A. I., Vuorela H. J., Rauha J. P., Pihlaja K., Kujala T. S.
1999. Antioxidant activity of plant extracts containing phenolic compounds.
Journal of Agricultural and Food Chemistry, 47: 3 954–3 962.
12. Kikuchi M., Onoguchi R., Yaoita Y., Machida K. 2011. Two new glycosides
from Viburnum plicatum Thunb. ex Murray var. plicatum f. plicatum. Journal of
Natural Medicines, 65(1): 202–205.
13. Kim Mi-Yeon, Iwai K., Matsue H. 2005. Phenolic composition of Viburnum dilatatum
Thunb. Fruits and their antiradical properties. Journal of Food Composition
and Analysis, 18: 789–802.
14. Kim Mi Yeon, Iwai K., Onodera A., Matsue H. 2003. Identification and antiradical
properties of anthocyanins in fruit of Viburnum dilatatum Thunb. Journal of
Agricultural and Food Chemistry, 51(21): 6 173–6 177.
15. Lobstein A., Weniger B., Malécot V., Um B.H., Alzate F., Anton R. 2003.
Polyphenolic content of two Colombian Viburnum species (Caprifoliaceae),
Biochemical Systematic and Ecology, 31: 95–97.
90

16. Osipova I. 2001. Allelopathic properties of European cranberry bush (Viburnum
opulus L.) – valuable decorative, medicinal and fruit plant. In: P. Salaš (ed.),
Proceedings of 9 th International Conference of Horticulture. 3–6 September
2001, Lednice, Czech Republic, 1: 146–152.
17. Rop O., Reznicek V., Valsikova M., Jurikova T., Mlcek J., Kramarova D. 2010.
Antioxidant properties of European cranberrybush fruit (Viburnum opulus var.
edule). Molecules, 15: 4 467–4 477.
18. Sagdic O., Aksoy A., Ozkan G. 2006. Evaluation of the antibacterial and antioxidant
potentials of cranberry (gilaburu, Viburnum opulus L.) fruit extract. Acta
Alimentaria, 35(4): 487–492.
19. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų statistinė analizė,
taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT iš paketo SELEKCIJA.
Akademija.
20. Velioglu I. S., Ekici L., Poyrazoglu E. S. 2006. Phenolic composition of European
cranberry bush (Viburnum opulus L.) and astringency removal of its commercial
juice. International Journal of Food Science, 41: 1 011–1 015.
21. Zayachkivska O. S., Gzegotsky M. R., Terletska O. I., Lutsyk D. A.,
Yaschenko A. M., Dzhura O. R. 2006. Influence of Viburnum opulus proanthocyanins
on stress induced gastrointestinal mucosal damage. Journal of Physiology
and Pharmacology, 57(5): 155–167.
22. Евтухова О. М., Теплюк М. Ю., Леонтьева В. М., Иванова Г. В. 2000.
Содержание биологически активных содинений в плодах калины и
жимолости, произрастающих в Красноярском крае. Химия растительного
сырья, 1: 77–79.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2011. 30(3–4).
Variation of Viburnum opulus fruit size and biochemical composition during
ripening
L. Česonienė, R. Daubaras, P. Viškelis
Summary
Variation of biochemical compounds during ripening was determined in V. opulus fruits.
Cultivars ‘Kijevskaja Sadovaja’, ‘Šukšinskaja’ and ‘Krasnaja Grozd’, clones P 1 and P 2 as
well as varieties V. opulus var. americanum and V. opulus var. sargentii were selected for investigations.
The average fruit mass did not change after technical maturity stage. The largest
amounts of ascorbic acid were detected in V. opulus var. sargentii and P 1 fruits at the stage of
biological maturity, respectively 58.4 and 56.0 mg/100 g. Fruits of V. opulus accumulated the
largest amounts of sugars and dry soluble solids at the biological maturity, however, the highest
mean content of titratable acidity was observed in unripen berries (maturity stage I). For more
precise identification of the maturity stage, a refractometer is useful and it is not complicated
to apply them for the fast determination of dry soluble solids.
Key words: biochemical composition, cranberry bush, fruit, maturity stage.
91